P9_TA(2020)0212

ES vaidmuo apsaugant ir atkuriant pasaulio miškus

2020 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimo (2019/2156(INI))

(2021/C 385/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 11 straipsnį, 191 straipsnio 1 dalį ir 208 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą (1),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2015–2030 m. darnaus vystymosi tikslus (DVT),

—	atsižvelgdamas į 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferencijoje pasiektą Paryžiaus susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 1992 m. Biologinės įvairovės konvenciją, visuotinį 2011–2020 m. strateginį biologinės įvairovės išsaugojimo planą ir Aičio biologinės įvairovės tikslus,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir į Parlamento 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Žaliojo kurso (2),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

—	atsižvelgdamas į 2020–2024 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, 2017 m. ES išorės politiką dėl čiabuvių tautų, 2017 m. gegužės 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl čiabuvių tautų ir 2017 m. Europos konsensusą dėl vystymosi,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ (COM(2013)0659),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. Komisijos tyrimo „ES vartojimo poveikis miškų naikinimui. Išsami ES vartojimo poveikio miškų naikinimui analizė“ galutinę ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. ES veiksmų, kuriais siekiama kovoti su miškų naikinimu, stiprinimo galimybių studiją, kurią atlikti užsakė Europos Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 17 d. Komisijos komunikatą „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“ (COM(2008)0645),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. ES veiksmų planą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT veiksmų planas), FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimus (SPS) su trečiosiomis šalimis ir 2018–2022 m. FLEGT darbo planą,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 21 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl už aplinką kovojančių žmogaus teisių gynėjų indėlio į naudojimąsi žmogaus teisėmis, aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi pripažinimo,

—	atsižvelgdamas į Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitą „Pasaulio miškų būklė 2020 m.“,

—	atsižvelgdamas į 2017–2030 m. JT strateginį miškų planą,

—

atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos, dykumėjimo, žemės degradacijos, tvarios žemėtvarkos, aprūpinimo maistu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų srautų sausumos ekosistemose ir į jos penktąją vertinimo ataskaitą „Klimato kaita 2014 m.: poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 31 d. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) parengtą visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl 15-osios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (COP 15) (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją „Skaidrus ir atsakingas gamtos išteklių valdymas besivystančiose šalyse. Miškai“ (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl alyvpalmių aliejaus ir atogrąžų miškų naikinimo (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0143/2020),

kadangi 1990–2016 m. sunaikinta 1,3 mln. km2 pasaulio miškų ploto ir tai turėjo žalingą poveikį biologinei įvairovei, klimatui, žmonėms ir ekonomikai; kadangi, nepaisant visų iki šiol dėtų pastangų, daug su miškais susijusių tarptautinių įsipareigojimų, tokių kaip JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) 15,2 tikslas (7) ir Aičio biologinės įvairovės konvencijos 5 tikslas (8), taikant dabartines politikos priemones negali būti tinkamai įvykdyti; kadangi Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Europos aplinka. Būklė ir perspektyvos 2020 m.“ pažymima, kad per pastaruosius dvejus dešimtmečius miško plotas Europoje iš esmės nepakito, tačiau perspėjama, kad nuo 2013 m. miško buveinių ir rūšių apsaugos būklė pagerėjo nedaug ir kad natūralūs bei žmogaus sukelti trikdžiai kelia grėsmę Europos miškams;

B.	kadangi 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) sudaro visumą ir yra nedalomi; kadangi pažanga darnaus žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir tvarios miškotvarkos srityse, kurios yra pagrindiniai DVT elementai, turėtų būti daroma tuo pačiu metu;

kadangi miškai itin prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos ir kadangi, priešingai, miškų naikinimas, ypač atogrąžų miškų, labai prisideda prie klimato kaitos; kadangi dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo išmetami teršalai, daugiausia susidarantys dėl miškų naikinimo, yra antra pagal svarbą klimato kaitos priežastis po iškastinio kuro deginimo ir sudaro beveik 12 proc. viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; be to, kadangi 80 proc. visos pasaulio biologinės įvairovės yra miškuose, kadangi jie, taikant gamtos procesais pagrįstus sprendimus, prisideda prie nelaimių rizikos mažinimo priemonių ir yra maždaug 25 proc. pasaulio gyventojų pragyvenimo šaltinis, taip pat sudaro didelę dalį čiabuvių tradiciškai gyvenamos žemės, prisideda prie žmonių sveikatos ir įkūnija nepakeičiamas kultūrines, visuomenines ir dvasines vertybes;

pabrėžia, kad dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo natūralūs trikdžiai, pvz., sausros, potvyniai, audros, kenkėjų antplūdžiai, erozija ir gaisrai, bus dažnesni ir stipresni, o tai, anot Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos, darys vis didesnę žalą pasaulio miškams; kadangi investicijos į gamtos procesais pagrįstus sprendimus yra viena iš ekonomiškai efektyviausių priemonių siekiant spręsti išmetamo teršalų kiekio problemą ir apsaugoti labai svarbias ekosistemas, kartu gerinant pragyvenimą, atsparumą ir aprūpinimą maistu;

E.	kadangi būtina imtis didelio masto, plataus užmojo ir suderintų veiksmų, paremtų politine ir visuomenės valia, kad būtų saugomi ir atkurti pasaulio miškai;

kadangi veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti miškus ir padidinti miškų sistemų kiekį bei kokybę, sustiprinimas turi atlikti esminį vaidmenį įgyvendinant ES ir valstybių narių tvarumo politiką ir siekiant Europos žaliojo kurso tikslų; kadangi siekiant apriboti pasaulinį atšilimą ir padėti įveikti biologinės įvairovės nykimo problemą labai svarbu, kad miškai būtų apsaugoti, atkurti ir valdomi taip, kad būtų kuo labiau padidinti jų pajėgumai saugoti anglies dioksidą ir apsaugoti biologinę įvairovę; kadangi, kitaip nei jaunesniuose ir naujai pasodintuose miškuose, neliestuose miškuose saugoma daugiau anglies dioksido ir yra daugiau svarbių buveinių;

kadangi, remiantis FAO 2020 m. pasaulio miškų būklės ataskaita, žemės ūkio plėtra ir toliau yra pagrindinis miškų naikinimo veiksnys drauge su miestų plėtra, infrastruktūros plėtojimu ir kasyba; kadangi reikia glaudžiai bendradarbiauti su ES šalimis partnerėmis ir įvairiais suinteresuotaisiais subjektais siekiant sustiprinti novatorišką ir teigiamą žemės ūkio ir miškininkystės sąveiką, kad būtų sukurtos darnios žemės ūkio sistemos ir pagerintas aprūpinimas maistu; kadangi ES taip pat yra netiesiogiai susijusi su miškų naikinimu ir pasaulio miškų bei kitų natūralių ekosistemų būklės blogėjimu dėl to, kad importuoja ir vartoja produktus, siejamus su miškų naikinimu, pvz., sojas, palmių aliejų, kaučiuką, kukurūzus, jautieną, odą ir kakavą; Kadangi, kalbant apie bendro galutinio suvartojimo poveikį miškų naikinimui, dėl ES suvartojamų produktų sunaikinama apie 10 proc. visų pasaulio miškų;

kadangi neseniai atliktas „Global Witness“ tyrimas atskleidė, kad 2013–2019 m. ES įsisteigusios finansų įstaigos buvo pagrindinis tarptautinis finansavimo šaltinis ir suteikė 7 mlrd. EUR paramą šešioms žemės ūkio verslo įmonėms, susijusioms su miškų naikinimu Amazonėje, Kongo baseine ir Papua Naujojoje Gvinėjoje (9);

I.	kadangi dabartiniai įmonių ir bankų prisiimti savanoriški įsipareigojimai kovoti su miškų naikinimu nenulėmė elgesio pokyčių, kurių reikia norint sustabdyti pražūtingą aplinkos naikinimą;

J.	kadangi dėl neigiamo Atsinaujinančiųjų išteklių direktyvos poveikio pasaulio ir ES miškams šią direktyvą reikėjo išdėstyti nauja redakcija (10); kadangi priimtais pakeitimais problema vis tiek nebus išspręsta;

K.	kadangi iš medienos gaminamai bioenergijai skirtos subsidijos turėtų būti skirtos energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiųjų išteklių energijai;

kadangi taikomos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos taisyklės grindžiamos supratimu, kad energijai skirta medienos ruoša yra tvari ir daro neutralizuotą poveikį klimatui, ir kad jomis sudaromos galimybės atnaujinti šaltinį per tam tikrą priimtiną laiką; kadangi toks mąstymas yra klaidingas;

kadangi, siekiant veiksmingiau apsaugoti pasaulio miškus ir kitas natūralias ekosistemas, reikės imtis veiksmų visais lygmenimis, įskaitant reguliavimo priemones ir griežtesnį dabartinių teisės aktų vykdymo užtikrinimą, ir didelių viešųjų ir privačiųjų investicijų; kadangi tai galima pasiekti tik užtikrinus visų sektorių politikos ir ES vidaus bei išorės politikos suderinamumą taikant principą „nepakenkti“;

kadangi didesnė miškų ir kitų natūralių ekosistemų apsauga ir atkūrimas, taip pat tvari miškotvarka yra svarbūs siekiant išsaugoti čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių pragyvenimo šaltinius, suteikti socialinio ir ekonominio vystymosi ir darbo vietų kūrimo galimybių ir sudaryti sąlygas plėtoti tvarią bioekonomiką, drauge stiprinant ekosistemų funkcijas ir apsaugant biologinę įvairovę; kadangi miškai yra žaliosios ekonomikos sektorius, kuriame visame pasaulyje galima sukurti 10–16 mln. darbo vietų;

kadangi mangrovės teikia itin svarbias ekosistemines paslaugas, nes jose sukauptas didelis anglies kiekis, esama svarbių daugelio koralų rifų rūšių žuvų nerštaviečių ir jos apsaugo koralų rifus nuo maisto medžiagų patekimo į juos ir nuosėdų, o pakrančių zonas – nuo potvynių; kadangi dar neseniai mangrovės užėmė daugiau kaip tris ketvirtadalius atogrąžų pakrančių ir daugiau kaip pusė jų buvo sunaikinta dėl pakrančių vystymo, akvakultūros, taršos ir netausaus naudojimo;

P.	kadangi dėl mangrovių pertvarkymo susidaro 10 proc. dėl miškų naikinimo išmetamo anglies dioksido kiekio, nors mangrovės sudaro tik 0,7 proc. atogrąžų miškų (11);

kadangi, atsižvelgiant į problemos mastą, ES lėšų, skirtų miškų apsaugai ir atkūrimui ir tvariai miškotvarkai šalyse partnerėse remti, nepakanka; kadangi miškų ir natūralių ekosistemų apsauga, atkūrimas ir tvarus valdymas, taip pat su jais susijusi papildoma nauda ir žmogaus teisių aspektai turėtų būti geriau integruoti į ES finansavimo mechanizmus;

R.	kadangi ES ir jos valstybės narės turi gilias tradicijas ir praktinės patirties tvarios miškotvarkos srityje ir gali jomis pasinaudoti, kad padėtų kitoms šalims stiprinti gebėjimus šioje srityje;

S.	kadangi čiabuvių tautos, vietos bendruomenės ir aplinkos apsaugos gynėjai patiria vis didesnę grėsmę ir bauginimus, taip pat, siekdami apsaugoti savo miškus, žemę ir aplinką, susiduria su žmogaus teisių pažeidimais;

T.	kadangi tikimybė, kad laukiniai ir naminiai gyvūnai žmonėms perduos tokius užkratus kaip virusai (zoonozė) gali padidėti naikinant ir keičiant natūralias ekosistemas;

U.	kadangi, norint įgyvendinti darnią ir veiksmingą miškų politiką, reikia turėti patikimos informacijos apie miškų išteklius, jų būklę, jų tvarkymo ir naudojimo būdus, taip pat patikimą informaciją apie žemės naudojimo keitimą;

V.	kadangi miškai ir su mišku susijusi vertės grandinė yra labai svarbūs siekiant toliau plėtoti žiedinę bioekonomiką sukuriant darbo vietas ir ekonominę gerovę kaimo ir miesto vietovėse, užtikrinant klimato kaitos švelninimą ir teikiant su sveikata susijusią naudą;

palankiai vertina Komisijos komunikatą „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ ir mano, kad jis yra tinkamas pagrindas siekiant imtis ryžtingų veiksmų; pritaria komunikate išdėstytiems penkiems veiksmų prioritetams; pabrėžia, kad visi šie prioritetai yra būtini siekiant sustabdyti miškų naikinimą, natūralių ekosistemų, ypač miškų, būklės blogėjimą ir biologinės įvairovės nykimą bei susijusius žmogaus teisių pažeidimus ir pakeisti šią tendenciją; taip pat pabrėžia, kad jie turi būti greitai ir nuosekliai įgyvendinti; tačiau primena, kad ES ir jos valstybės narės turėtų užsibrėžti aukštesnius tikslus imdamosi veiksmų, kad įvykdytų savo įsipareigojimus ir išspręstų neatidėliotinus pasaulyje vykdomo miškų naikinimo ir alinimo klausimus; pabrėžia, kad svarbu imtis visapusiškų veiksmų ir iniciatyvų, įskaitant naujas reguliavimo priemones, kurie būtų veiksmingi, papildytų vienas kitą, kurių vykdymą būtų galima užtikrinti ir kurie apimtų stebėseną;

pabrėžia, kad vykdant ES aplinkos politiką reikia pripažinti ES kompetenciją, atsakomybę ir turimas lėšas miškų apsaugos srityje, įskaitant Europos miškus kaip pasaulio miškų dalį; pakartoja, kad mūsų išorės veiksmų ir mūsų partnerių atsako siekiant apsaugoti savo miškus sėkmė priklauso nuo to, kiek veiksmingi ir kokio užmojo yra mūsų veiksmai, susiję su mūsų gamtiniu paveldu; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares laikantis Europos žaliojo kurso ir 2030 m. biologinės įvairovės strategijos užtikrinti aukščiausius aplinkos apsaugos standartus ir didesnį nuoseklumą vykdant užduotį apsaugoti ir atkurti miškus tiek ES viduje, tiek imantis išorės veiksmų;

primena, jog iš ES ir jos valstybių narių tikimasi, kad jos imsis skubių miškų apsaugos ir atkūrimo veiksmų, kad įvykdytų pagal DVT, Paryžiaus susitarimą, pasaulinį 2011–2020 m. strateginį biologinės įvairovės išsaugojimo planą ir Jungtinių Tautų strateginį miškų planą bei jo visuotinius tikslus miškų srityje prisiimtus įsipareigojimus;

atkreipia dėmesį į miškų vaidmenį didinant atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui; pabrėžia, kad, vykdant prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir planus, reikia imtis konkrečių ir efektyvių veiksmų, pasinaudojant švelninimo ir prisitaikymo sąveika;

pabrėžia, kad miškai teigiamai veikia žmogaus sveikatą ir piliečių gyvenimo kokybę ir yra labai vertingi aplinkai, nes juose vyksta anglies dioksido sekvestracija, kaupiamas vanduo, jie padeda kontroliuoti eroziją ir apsaugo nuo nuošliaužų;

pabrėžia, kad miškų naikinimą skatinantys veiksniai yra susiję ne tik su pačiu miškų sektoriumi, bet ir su kitais įvairiais klausimais, pvz., naudojimusi žeme, čiabuvių teisių apsauga, žemės ūkio politika, klimato kaita, demokratija, žmogaus teisėmis ir politine laisve;

pabrėžia, kad čiabuvių tautų moterys ir ūkininkės atlieka itin svarbų vaidmenį apsaugant miškų ekosistemas; tačiau susirūpinęs pažymi, kad moterys neįtraukiamos į gamtos išteklių valdymo procesą ir joms nesuteikiama galių jame; mano, kad lyčių lygybė miškininkystės mokymo programų srityje atlieka itin svarbią funkciją tvarios miškotvarkos atžvilgiu ir turėtų atsispindėti ES veiksmų plane dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT veiksmų planas);

ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad miškų naikinimo problema būtų sprendžiama holistiškai, taikant nuoseklią politikos sistemą ir kartu užtikrinant ekosistemų išsaugojimą; primena, kad svarbu laikytis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų; remia vykstančias derybas siekiant sukurti privalomą JT priemonę, skirtą tarptautinėms korporacijoms ir kitoms verslo įmonėms ir susijusią su žmogaus teisėmis, ir pabrėžia, kad svarbu, jog ES aktyviai dalyvautų šiame procese;

sutinka su Komisijos komunikato teiginiu, kad neliesti miškai yra nepakeičiami, ir jį pabrėžia, ir ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad natūralių miškų apsauga teikia itin didelę klimato kaitos švelninimo naudą dėl jų ekosistemoje esančių anglies sankaupų dydžio ir ilgaamžiškumo; pabrėžia, kad miško įveisimas, vykdomas su vietos ekosistemų apsauga ir stiprinimu suderinamu būdu, gali padėti pasiekti, kad iki 2050 m. poveikis klimatui būtų neutralizuotas, tačiau pažymi, kad naujai pasodinti miškai negali pakeisti neliestų miškų; pabrėžia, kad miškų apsauga turėtų būti ES politinis prioritetas; pabrėžia, kad ES turėtų rodyti pavyzdį ir užtikrinti savo ir valstybių narių tarptautinių socialinių ir aplinkos apsaugos įsipareigojimų įgyvendinimą, be kita ko, klimato, biologinės įvairovės ir žmogaus teisių srityje;

10.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą esamų prioritetinių sričių įgyvendinimą ir įtraukti privalomus miškų ekosistemų, ypač neliestų miškų, apsaugos ir atkūrimo tikslinius rodiklius į būsimą ES miškų strategiją, kuri turėtų visiškai atitikti 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje pateiktą pasiūlymą dėl privalomų atkūrimo ir saugomų teritorijų tikslinių rodiklių; pabrėžia, kad svarbu teikti pakankamą paramą ir finansavimą šioms priemonėms;

11.

pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti mangrovėms ir pakrančių teritorijose esantiems miškams, kuriems klimato kaitos poveikis itin didelis, ir tai puiki galimybė priimti išsaugojimo, prisitaikymo ir švelninimo politiką; apgailestauja, kad Komunikate neminimos mangrovės; pabrėžia, kad miškuose randama 80 proc. biologinės įvairovės ir kad mangrovės yra svarbios tiek klimato, tiek biologinės įvairovės požiūriu, jos taip pat svarbios atitinkamų vietos bendruomenių pragyvenimui;

12.

pabrėžia pilietinės visuomenės vaidmenį aplinkos apsaugos ir tvaraus vartojimo srityse ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visišką skaidrumą ir visuomenės dalyvavimą įgyvendinant su miškų ir žemės naudojimu susijusias priemones, siekiant užkirsti kelią miškų naikinimui ir alinimui, skatinti miškų apsaugą ir tvarią miškotvarką ir remti natūralią miškų apsaugą ir atkūrimą regionų ir pasaulio lygmenimis; pabrėžia, kad svarbu sukurti įvairių suinteresuotųjų subjektų ir valstybių narių dialogo dėl miškų naikinimo, miškų alinimo ir būdų tvariai padidinti miškų plotą pasaulyje platformą, kad būtų kuriami aljansai, prisiimami bendri įsipareigojimai, sustabdytas miškų naikinimas ir keičiamasi patirtimi bei informacija;

13.

pabrėžia esminį čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių, įskaitant moteris, vaidmenį, teises ir būtinybę juos remti saugant pasaulio miškus ir dalyvaujant su tais miškais susijusiame sprendimų priėmimo procese; be to, pripažįsta, kad jiems grasinama ir jie patiria žmogaus teisių pažeidimų; todėl ragina Komisiją atsižvelgti į jų vaidmenį ir įtraukti juos į miškų apsaugos priemonių rengimą, priėmimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą pasaulio, ES, nacionaliniu ar subnacionaliniu lygmenimis;

14.

primena, kad daug ūkininkų žino, jog dėl svarbių savo ekologinių, ekonominių ir socialinių funkcijų miškai yra neatsiejama ir būtina kraštovaizdžio dalis, ir kad istoriškai ūkininkai stengėsi saugoti, naudoti ir atkurti miškus, ir kad jie tai daro ir dabar; pažymi, kad kai kurios vietos bendruomenės ir čiabuvių tautos šimtmečius naudojo tradicinius ūkininkavimo būdus miškams išsaugoti ir turi ypatingą supratimą apie tvarų žemės naudojimą;

15.

primena, kad čiabuviai, vietos bendruomenės, smulkieji ūkininkai ir moterys turi būtinas žinias apie miškus ir jomis labai aktyviai naudojasi; ragina ES užtikrinti, kad jų žemės naudojimo teisės ir žmogaus teisės būtų pripažįstamos dėl socialinio teisingumo, laikantis FAO neprivalomų atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairių, JT deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių (UNDRIP) ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos Nr. 169, taip pat užtikrinti veiksmingą jų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant ES vystymosi programas, kurios daro jiems poveikį, ir užtikrinant miškų apsaugos priemonių vykdymą, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant FLEGT programą;

16.

primena, kad gamtos išteklius eksportuojančiose šalyse svarbu sudaryti galimybes pasinaudoti teise kreiptis į teismą, naudotis teisių gynimo priemonėmis ir užtikrinti veiksmingą pranešėjų apsaugą, siekiant užtikrinti teisės aktų ar iniciatyvų veiksmingumą; ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti aplinkos ir miškų gynėjų apsaugą ES ir visame pasaulyje;

17.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą didinti tiekimo grandinės ir investicijų tvarumą ir skaidrumą siekiant užtikrinti, kad būtų vartojami produktai iš tiekimo grandinių, kurios neturi įtakos miškų naikinimui; pabrėžia, kad šiuo klausimu svarbu imtis visapusiškų veiksmų ir iniciatyvų;

18.

ragina Komisiją rengiant tokius veiksmus ir iniciatyvas taip pat apsvarstyti, kaip jais būtų galima geriausiai prisidėti prie kitų svarbių natūralių ekosistemų, kurioms gresia degradacijos ar pertvarkymo pavojus, apsaugos;

19.

mano, kad vienoda sąvokos „įtakos miškų naikinimui neturinti tiekimo grandinė“ apibrėžtis yra labai svarbi sprendžiant produktų, darančių įtaką miškų naikinimui, problemą, ir ragina Komisiją pasiūlyti plataus užmojo apibrėžtį; atkreipia dėmesį į tai, kad šioje srityje miškininkystės vertės grandinės ir DVT yra glaudžiai susiję;

20.

pažymi, kad įtakos miškų naikinimui neturinčių produktų skaidrių sertifikavimo sistemų skatinimas yra viena iš keleto tinkamų priemonių; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis tokių sistemų tikslas turi būti kova su miškų naikinimu;

21.

ragina Komisiją nedelsiant atlikti miškų sektoriaus ir medienos produktų sertifikavimo ir tikrinimo sistemų ir įtakos miškų naikinimui neturinčių produktų sertifikavimo sistemų tyrimus; ragina Komisiją pateikti šiuos tyrimus kartu su pasiūlytais tolesniais veiksmais ir priemonėmis Parlamentui toliau svarstyti, siekiant paskatinti taikyti griežtesnius standartus ir užtikrinti sertifikavimo ir trečiųjų šalių tikrinimo sistemų skaidrumą;

22.

palankiai vertina Komisijos pareikštą ketinimą rengiant visapusišką veiksmų ir iniciatyvų rinkinį, kuriuo siekiama užtikrinti, kad tiekimo grandinės neturėtų įtakos miškų naikinimui, toliau integruoti aspektus, susijusius su kova su miškų naikinimu, į tokias priemones kaip ES ekologinis ženklas, žalieji viešieji pirkimai ir kitos žiedinės ekonomikos srities iniciatyvos;

23.

pakartoja savo prašymą Komisijai nedelsiant pateikti pasiūlymą, kurio poveikio vertinimas būtų atliktas, dėl tinkamu patikrinimu grindžiamos ES teisinės sistemos, siekiant užtikrinti, kad ES rinkai teikiamų produktų ir prekių tiekimo grandinės būtų tvarios ir dėl jų nebūtų naikinami miškai, ypatingą dėmesį skiriant su importu susijusio miškų naikinimo veiksnių šalinimui; mano, kad tokią sistemą turėtų būti įmanoma įgyvendinti ir ji turėtų atitikti tarptautinius standartus ir įpareigojimus, ji turėtų būti taikoma visai tiekimo grandinei, kai atlikus kruopštų vertinimą padaroma išvada, kad sistema veikia ir gali būti taikoma visiems rinkos dalyviams, įskaitant MVĮ, kartu su ja turėtų būti taikomas patikimas vykdymo užtikrinimo mechanizmas, įskaitant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas; nurodo, kad dėl ES priemonių šioje srityje žmonės besivystančiose šalyse neturėtų prarasti pajamų, jos turėtų suteikti naujų ekonominių galimybių ir paskatinti bendrą pertvarką siekiant pereiti prie tvaresnės ekonomikos; ragina Komisiją atitinkamuose tarptautiniuose prekybos biržos prekėmis forumuose pareikšti paramą tiekimo grandinių tvarumo klausimui;

24.

ragina Komisiją parengti finansų įstaigoms skirtus išsamaus patikrinimo reikalavimus, kad būtų nustatytas ir sušvelnintas ES skatinamo miškų naikinimo poveikis aplinkai, visuomenei ir žmogaus teisėms, ir jam būtų užkirstas kelias, siekiant užtikrinti, kad jokia ES finansų ir bankininkystės įstaiga nebūtų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai susijusi su miško naikinimu, miško alinimu, natūralių ekosistemų pertvarkymu ar nykimu arba žmogaus teisių pažeidimais;

25.

pabrėžia miškų savininkų ir miškotvarkininkų vaidmenį užtikrinant tvarią miškų plėtrą; pabrėžia, kad Europos miškų pramonė gali padėti patobulinti pasaulinius tvarios miškotvarkos standartus; mano, kad miškų sektoriaus Europos pramonė, MVĮ ir labai mažos įmonės taip pat turėtų turėti įtakos vykdant dialogą su šalimis partnerėmis dėl to, kaip papildomai skatinti tvarumą visoje vertės grandinėje;

26.

ragina privatųjį sektorių aktyviau įsitraukti į kovą su miškų naikinimu, susijusiu su jų tiekimo grandinėmis ir investicijomis, nedelsiant įgyvendinant prisiimtus miškų naikinimo nutraukimo įsipareigojimus ir užtikrinant visišką skaidrumą laikantis šių įsipareigojimų; pabrėžia, kad būtina pritraukti privačias investicijas, siekiant kovoti su miškų naikinimo veiksniais ir įgyvendinti DVT ir Paryžiaus susitarimą; kartu ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi ir parengti tinkamas lyderių skatinimo priemones vadovaujantis atsakomybės pasidalijimo principu; palankiai vertina šiuo metu vykdomą Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos (12) peržiūrą ir ragina Komisiją didinti nefinansinės informacijos, visų pirma susijusios su aplinkosaugos aspektais, atskleidimo kokybę ir apimtį ir skatinti integruoti su miškais susijusius aspektus į įmonių socialinės atsakomybės sritį; be to, primena, kad svarbu laikytis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų; remia vykstančias derybas siekiant sukurti privalomą JT priemonę, skirtą tarptautinėms korporacijoms ir kitoms verslo įmonėms ir susijusią su žmogaus teisėmis, ir pabrėžia, kad svarbu, jog ES aktyviai dalyvautų šiame procese;

27.

ragina Komisiją kartu su privačiuoju sektoriumi ir kitais vystymosi dalyviais įvertinti naujus nelaimių rizikos finansavimo ir draudimo sprendimus, kuriais kovojama su katastrofiniais įvykiais, darančiais įtaką daugybei miško hektarų;

28.

ragina Komisiją remti ir skatinti pramonės kuriamas naujoves ir iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti vertės grandinių tvarumą;

29.

mano, kad privačiojo ir viešojo sektoriaus finansinius srautus atitinkamuose pramonės sektoriuose būtina nukreipti į veiklą, dėl kurios nebūtų naikinami miškai; primena, kad iki 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų įvertinti nuostatas, kurių reikia norint išplėsti Taksonomijos reglamento (13) taikymo sritį siekiant jį taikyti ekonominei veiklai, kuri daro didelę žalą aplinkos tvarumui;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai naudotis mišraus finansavimo mechanizmais siekiant pritraukti privačiojo sektoriaus finansavimą miškams atkurti;

31.

ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti konkrečių priemonių, kuriomis būtų stiprinama politinė ir reguliavimo sistema, kuria siekiama remti miškų apsaugą bei atkūrimą ir tvarią miškotvarką pasaulio lygmeniu ir pateikti tvaraus žemės naudojimo planavimo gaires bei konkrečias priemones; ragina Komisiją skatinti keitimąsi geriausia patirtimi tarp valstybių narių ir su trečiosiomis šalimis; be to, ragina Komisiją skatinti, kad teisinių reformų procesai šalyse gamintojose būtų vykdomi užtikrinant veiksmingą ir prasmingą visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, čiabuvių tautas ir vietos bendruomenes, dalyvavimą, ypatingą dėmesį skiriant veiksmingam moterų dalyvavimui;

32.

pabrėžia, kad svarbu skatinti tvarią miškotvarką ir tvarią bioekonomiką; pripažįsta, kad tvarios miškotvarkos modeliai ir tvarus žemės naudojimas visame pasaulyje gali padėti užkirsti kelią miškų naikinimui ir alinimui ir kad jie turėtų būti grindžiami aukščiausiais tvarumo standartais, suderinant ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą su biologinės įvairovės ir vertingų anglies dioksido absorbentų, kaip centrinių elementų, apsauga ir drauge išsaugant tikrąją miškų vertę, našumą ir ekosistemines paslaugas; ragina Komisiją skatinti tvarią miškininkystę ir tvarų žemės ūkį ir parengti smulkiųjų ūkininkų ir vietos bendruomenių paskatų mechanizmus šalyse partnerėse, siekiant išsaugoti ir pagerinti ekosistemines paslaugas ir produktus, gautus vykdant tvarią miškininkystę ir tvarų žemės ūkį; pabrėžia agrarinės miškininkystės sistemų svarbą žemės ūkio gamybai, įvairinimui, klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos bei dykumėjimo prevencijai; pažymi, kad šioms agrarinės miškininkystės sistemoms būdingas didesnis žemės naudojimo efektyvumas nei kitoms žemės ūkio sistemoms; ragina vykdyti pokyčius siekiant sistemingai skatinti dabartines didelės gamtinės vertės agrarinės miškininkystės sistemas, lengviau jas atkurti ir didinti gebėjimus siekiant racionalizuoti šį gamybos būdą;

33.

pabrėžia, kad pagal programą „Horizontas 2020“ jau finansuota daug mokslinių tyrimų ir inovacijų siekiant pereiti prie darnesnės žemės naudojimo praktikos ir tiekimo grandinių, kad būtų sustabdytas miškų naikinimas ir alinimas; ragina skirti didesnį finansavimą programai „Europos horizontas“, kad pagal ją būtų galima toliau teikti paramą šiose srityse;

34.

atkreipia dėmesį į JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių ministrų Katovicuose pasirašytą deklaraciją dėl miškų siekiant apsaugoti klimatą, kurią tarptautinė bendruomenė priėmė 2018 m. gruodžio 12 d. ir kurioje pabrėžiama miškų ir medienos naudojimo svarba klimato apsaugai ir šie klausimai susiejami su kitais su miškais susijusiais tikslais ir sprendimais; pažymi, kad, kaip pareikšta deklaracijoje, šiuos tikslus galima pasiekti tik vykdant daugiafunkcę aktyvią miškotvarką, t. y. tokią valdymo strategiją, kai atsižvelgiama į visus su miškais susijusius tikslus, tokius kaip anglies dioksido saugojimas, rūšių ir dirvožemio apsauga, žaliavų gavyba, laisvalaikis ir maisto gamyba, ir užtikrinama jų pusiausvyra;

35.

pabrėžia, kad miškininkystė, kartu su ūkininkavimu, atlieka labai svarbų vaidmenį valdant gamtos išteklius ir žemės naudojimą ES ir pasaulio kaimo vietovėse; šiuo klausimu pripažįsta valstybių narių miškotvarkos, miškų nuosavybės ir agrarinės miškininkystės bei galimybių įvairovę;

36.

pabrėžia, kad metodai, naudojami siekiant dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“ nustatytų tikslų, neturi prisidėti prie miškų naikinimo ir alinimo kitose pasaulio dalyse; todėl ragina Komisiją iki 2021 m. peržiūrėti atitinkamus prie Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/807 (14) pridėtos ataskaitos aspektus ir prireikus nedelsiant, tačiau bet kuriuo atveju iki 2023 m., persvarstyti šį reglamentą remiantis mokslo žiniomis ir laikantis atsargumo principo; prašo Komisijos kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2030 m. iš naujo įvertinti duomenis apie sojas ir palaipsniui nustoti gaminti didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo (ILUC) riziką keliančius biodegalus;

37.

pabrėžia, kad būtina mažinti ES suvartojamą medienos ir medienos produktų kiekį skatinant labiau žiedinę ekonomiką, kuo labiau mažinant atliekų susidarymą ir didinant vartotojų informuotumą apie medienos produktų ekologinius padarinius;

38.

primena daugiau kaip 700 mokslininkų pasirašytą laišką, kuriame raginama atlikti moksliškai pagrįstą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūrą, visų pirma raginama neįtraukti tam tikrų rūšių medienos biomasės apskaičiuojant tikslinį rodiklį ir nustatant tinkamumą paramai gauti;

39.

smerkia tai, kad mediena vis dažniau naudojama biodegalams ir bioenergijai gaminti, nes tai daro neigiamą poveikį ES ir pasaulio miškams, atsižvelgiant į tai, kad didėja energijos, gaunamos iš atsinaujinančiųjų išteklių, poreikis;

40.

pažymi, kad 23-iojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 23) kelios valstybės, kuriose gausu neliestų ir didele biologine įvairove pasižyminčių miškų ir kuriose gyvena pusė pasaulio gyventojų, pareiškė užmojį didinti medienos ir kitų augalinės kilmės medžiagų naudojimą energijai gaminti (15); pakartoja, kad ES neturėtų rodyti netinkamo pavyzdžio ir privalo užtikrinti, kad taisyklėmis, kuriomis grindžiama atsinaujinančiųjų išteklių energijos politika, nebūtų skatinamas ekosistemų naikinimas ir alinimas;

41.

ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai atsižvelgti į didesnio biodegalų naudojimo poveikį miškų naikinimui; todėl ragina Komisiją iš esmės reformuoti ES bioenergetikos politiką, t. y. persvarstyti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą;

42.

ragina Komisiją užtikrinti veiksmingas tvarios malkinės medienos gamybos ir naudojimo priemones, atsižvelgiant, be kita ko, į didelį medienos granulių importą į ES ir galimą pavojų, kurį šis importas gali kelti trečiųjų šalių miškams; mano, kad turėtų būti skatinama taikyti pakopinio naudojimo principą ir kad jis gali būti taikomas kaip naudingas išteklių naudojimo efektyvumo didinimo būdas;

43.

primena kad pasaulio mastu apie 2,6 mlrd. žmonių gamindami maistą naudoja tradicinę biomasę, daugiausia malkas ir medžio anglis, o trys ketvirtadaliai šių žmonių neturi tinkamų viryklių; ragina ES apsvarstyti galimybę padidinti paramą trečiosioms šalims siekiant pereiti prie tvarių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir sumažinti miškų naikinimo daromą poveikį, kurį lemia medienos naudojimas kurui; pabrėžia, kad tuo atveju, jei trečiųjų šalių energijos sistemos būtų labiau decentralizuotos, būtų galima nesudėtingai pereiti prie tvarių atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

44.

pažymi, kad socialinė ir ekonominė žemės ūkio svarba didėja, nes augant pasaulio gyventojų skaičiui reikia gaminti daugiau maisto ir žemės ūkio produktų ir drauge švelninti klimato kaitą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į apskaičiavimus, kad 14 proc. pasaulio maisto produktų prarandama nuimant derlių, skerdžiant ir žvejojant (16), ir pabrėžia, kad reikia suderintų veiksmų siekiant išvengti maisto nuostolių ir maisto švaistymo maisto grandinėje ir greitai reaguoti į krizes, dėl kurių galėtų pritrūkti maisto;

45.

pabrėžia, kad svarbu skatinti tvarią mitybą didinant vartotojų informuotumą apie vartojimo įpročių poveikį ir teikiant informaciją apie mitybą, kuri yra geresnė žmonių sveikatai ir kurios aplinkosauginis pėdsakas yra mažesnis;

46.

pabrėžia, kad reikia toliau daryti didelę pažangą plėtojant ir įgyvendinant ES baltyminių augalų strategiją ir užtikrinant patikimą baltyminių augalų gamybą ES, kad būtų apribota su šiomis kultūromis susijusi miškų naikinimo rizika kituose pasaulio regionuose ir sumažinta priklausomybė nuo importo bei sumažintas dėl žemės naudojimo paskirties keitimo miškams daromas poveikis; pabrėžia, kad tokia pažanga turėtų būti daroma, be kita ko, plačiau taikant sėjomainą ir drauge teikiant paramą ūkininkams vietovėse, tinkamose baltyminiams augalams auginti, ir kad tokiais veiksmais būtų sumažinta priklausomybė nuo importo, miškų naikinimas ir miškams dėl žemės paskirties keitimo daromas poveikis; todėl ragina augalinių baltymų importui taikyti tvarumo kriterijus;

47.

mano, kad miškų naikinimą skatinančių veiksnių klausimas turėtų būti sprendžiamas parengiant ES politikos pagrindų programą, nes taip būtų užtikrintas su miškais susijusios politikos nuoseklumas ir sumažintas poveikis miškams; mano, kad tokia politikos pagrindų programa skatintų vis novatoriškesnį ir efektyvesnį ūkininkavimą ES ir už jos ribų ir dėl jos, pasitelkiant naujas technologijas, mažėtų maisto nuostolių maisto grandinėje; atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyti tikslai gali būti pasiekti suteikiant ūkininkams galimybę lengvai gauti finansavimą, kad jie galėtų įsigyti pažangiausių didelio tikslumo ūkininkavimo technologijų;

48.

pabrėžia, kad ūkininkams tenka pagrindinis vaidmuo aprūpinant mus žemės ūkio ir maisto produktais, tačiau šis sektorius labai priklauso nuo gamtos išteklių, tokių kaip dirvožemis, vanduo ir miškai; pažymi, kad siekiant tinkamai valdyti mūsų miškų paveldą labai svarbu pripažinti miškų daugiafunkciškumą; pabrėžia, kad visi ekonominiai, socialiniai ir aplinkos aspektai – pradedant tradicine medienos bei kitų produktų gamyba ir baigiant ekosisteminėmis paslaugomis, biologine įvairove ir kitokia nauda aplinkai, pvz., anglies dioksido absorbcija ir saugojimu, dėl kurių užkertamas kelias dirvožemio erozijai ir gerėja oro bei vandens kokybė, – yra susiję ir vienas nuo kito priklausomi; pabrėžia, kad siekiant apsaugoti, atkurti ir tvarkyti miškus ir spręsti miškų naikinimo problemą į šiuos aspektus reikia atsižvelgti taikant holistinį ir nuoseklų požiūrį;

49.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių veiksmų siekiant suderinti duomenis ir pagerinti informacijos ir duomenų, gautų naudojant esamas ir naujas pasaulio ir ES miškų stebėsenos ir vertinimo priemones, prieinamumą ir užtikrinti, kad ši informacija būtų platinama reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo institucijoms, visuomenei, vartotojams ir privačiajam sektoriui prieinama, patogia ir suprantama forma ir būtų parengta naudoti politikos formuotojams; ragina valstybes nares pagerinti savo statistinius duomenis apie perkamą medienos kiekį, įskaitant informaciją apie tai, kiek tvarios, teisėtos arba FLEGT licencijuotos medžiagos galėtų būti įtraukta į jų viešuosius pirkimus;

50.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant didinti patikimos informacijos apie miškų išteklius ir žemės naudojimo keitimą prieinamumą, gerinti jos kokybę ir labiau ją suderinti, kad dalyvaujant įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, taip pat ir šalyse partnerėse, būtų paveiktas politikos formavimas;

51.

pabrėžia, kad įtikima ir patikima miškų stebėsena ir keitimasis informacija yra labai svarbūs norint pagerinti miškų valdymą ir palengvinti įsipareigojimų visiškai nenaikinti miškų laikymąsi šalyse partnerėse; ragina ES teikti didesnę finansinę ir techninę paramą šalims partnerėms, kad būtų pasiekti šie tikslai, ir padėti joms įgyti patirties, kuri būtina siekiant patobulinti vietos miškų valdymo struktūras ir atskaitomybę;

52.

pabrėžia, kad neteisėta medienos ruoša vykdoma ne tik trečiosiose šalyse, bet ir ES; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų siekiant užkirsti kelią neteisėtai medienos ruošai ir su ja kovoti; ragina Komisiją sukurti Europos miškų tyrimų ir išsaugojimo sistemą, pagrįstą stebėsenos sistema, kurioje naudojama pasaulinė palydovinės navigacijos sistema (GALILEO ir „Copernicus“), ir antžeminiais tinklais, kad medienos ruošos veikla būtų stebima nuo tos vietos, kurioje vykdomas kirtimas, iki jos įvežimo į medienos perdirbimo įmones ir išvežimo iš jų vietų; pabrėžia, kad Komisija turėtų sutelkti dėmesį į neteisėtos medienos ruošos prevenciją ir pagerinti Medienos reglamento (17) ir FLEGT įgyvendinimą; pabrėžia, kad reikia didinti visuomenės informuotumą apie socialinį ir ekonominį neteisėtos medienos ruošos ir su miškais susijusių nusikaltimų poveikį;

53.

primena, kad numatoma, jog dėl klimato kaitos didės gaisrų pavojus; todėl pabrėžia, kad būtina dėti gerokai daugiau pastangų prevencijos ir parengties srityje vykdant tarptautinį bendradarbiavimą išankstinio įspėjimo priemonių, atsparumo nelaimėms ir rizikos mažinimo priemonių klausimais; rekomenduoja Komisijai toliau remti pasaulinių (pvz., Pasaulinės gaivalinių gaisrų informacijos sistemos) ir regioninių (pvz., Europos miškų gaisrų informacijos sistemos) informacinių sistemų kūrimą, kad būtų stebimas miško gaisrų poveikis; ragina Komisiją pasinaudoti savo praktine patirtimi ir plėsti „Copernicus REDD+“ palydovinės sistemos naudojimą, kad, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, pasaulio mastu būtų padedama vykdyti miškams kylančio pavojaus stebėseną ir spręsti miškų naikinimo klausimą;

54.

kartoja, kad ES prekybos ir investicijų politika turėtų apimti privalomus ir vykdytinus darnaus vystymosi skyrius, pagal kuriuos būtų visapusiškai laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma Paryžiaus susitarimo, ir kurie atitiktų PPO taisykles; palankiai vertina Komisijos ketinimą Paryžiaus susitarimo laikymąsi padaryti esminiu visų būsimų visapusiškų prekybos susitarimų elementu; ragina Komisiją užtikrinti, kad į visus būsimus prekybos ir investicijų susitarimus, tiek išsamius, tiek atitinkamus pagalbinius susitarimus, būtų įtrauktos privalomos ir vykdytinos nuostatos, įskaitant nuostatas dėl kovos su korupcija, susijusia su neteisėta medienos ruoša, kad būtų užkirstas kelias miškų naikinimui ir alinimui;

55.

palankiai vertina principą „nepakenkti“, į kurį buvo atkreiptas dėmesys komunikate dėl Europos žaliojo kurso; šiuo klausimu rekomenduoja Komisijai geriau įvertinti esamų prekybos susitarimų poveikį miškų naikinimui ir užtikrinti, kad į visų laisvosios prekybos ir investicijų susitarimų darnaus vystymosi skyrius būtų įtrauktos platesnio užmojo tvarios miškininkystės ir ekosistemų apsaugos nuostatos;

56.

ragina Komisiją užtikrinti, kad prekybos susitarimų poveikis miškų, biologinės įvairovės ir žmogaus teisių būklei būtų sistemingai vertinamas atliekant poveikio tvarumui vertinimus ir taikant kitus atitinkamus vertinimo metodus, konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, ir kad vėliau į šių vertinimų išvadas būtų visapusiškai atsižvelgiama derantis dėl tokių susitarimų ir juos sudarant;

57.

pabrėžia, kad būtina toliau tobulinti Medienos reglamentą ir geriau jį įgyvendinti, siekiant kuo geriau spręsti prekybos importuota ir šalių viduje neteisėtai paruošta mediena ir medienos produktais problemą; be to, pažymi, kad ES pasienyje reikėtų kruopščiau tikrinti importuojamą medieną ir medienos produktus, siekiant užtikrinti, kad importuojami produktai iš tiesų atitiktų kriterijus, būtinus norint pateikti juos ES rinkai; primena, kad mediena iš konflikto zonų jau įtraukta į FLEGT veiksmų plano veiksmų sritį, bet įdėta nepakankamai darbo siekiant kovoti su šia problema; ragina Komisiją vykdyti savo įsipareigojimą išplėsti Medienos reglamentu nustatytus išsamaus patikrinimo įpareigojimus taip, kad atliekant būsimą peržiūrą jie apimtų medieną iš konflikto zonų; pabrėžia, kad esamos strategijos stiprinimas turi būti vykdomas kartu didinant politikos nuoseklumą, siekiant užtikrinti, kad ES politika, įskaitant prekybos politiką, neturės neigiamo poveikio aplinkai ir žmonėms;

58.

apgailestaudamas pažymi, kad dabartinis medienos ir medienos produktų importo į ES stebėsenos lygis yra nepakankamas, visų pirma tikrinant, ar jie atitinka įvežimui į ES būtinus kriterijus;

59.

primena, kad FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimų (SPS) tikslas yra sukurti teisinę sistemą, kuri būtų skirta užtikrinti, kad visi iš SPS sudariusių šalių partnerių į ES importuojami medienos produktai pagaminti teisėtai; pabrėžia, kad SPS apskritai yra skirti sisteminiams miškininkystės sektoriaus pokyčiams skatinti, siekiant plėtoti tvarią miškotvarką, panaikinti neteisėtą medienos ruošą ir remti pasaulinio masto pastangas sustabdyti miškų naikinimą ir alinimą; pabrėžia, kad SPS yra svarbi teisinė sistema tiek ES, tiek jos šalims partnerėms, ją buvo įmanoma sukurti susijusioms šalims glaudžiai bendradarbiaujant ir prisiimant įsipareigojimus;

60.

palankiai vertina padarytą pažangą įgyvendinant FLEGT SPS ir dėl SPS proceso keliose šalyse sustiprėjusį dialogą tarp vyriausybių, pramonės ir pilietinės visuomenės; pažymi, kad iki dabar SPS su ES yra ratifikavusios septynios šalys (Centrinės Afrikos Respublika, Gana, Indonezija, Kamerūnas, Liberija, Kongo Respublika ir Vietnamas) ir kad Indonezija yra pirmoji ir iki šiol vienintelė SPS šalis, turinti FLEGT licenciją, kuria naudojasi nuo 2016 m., taip pat kad ES užbaigė derybas ir parafavo SPS su Hondūru ir Gajana ir kad ji vykdo derybas su dar šešiomis šalimis (Dramblio Kaulo Krantu, Kongo Demokratine Respublika, Gabonu, Laosu, Tailandu ir Malaizija); pabrėžia, kad SPS yra labai veiksminga sistema geriems partnerystės santykiams užmegzti su tomis šalimis ir kad reikėtų skatinti naujus SPS su papildomais partneriais; yra įsitikinęs, kad ES turėtų ir toliau bendradarbiauti su FLEGT SPS sudariusiomis šalimis, siekdama užtikrinti, kad ji išliks patrauklia alternatyva toms eksporto rinkoms, kuriose taikomi ne tokie griežti aplinkos apsaugos standartai; pripažįsta FLEGT reglamento (18) ir Medienos reglamento svarbą siekiant užkirsti kelią neteisėtai paruoštai medienai patekti į ES rinką; ragina ES padidinti FLEGT finansavimą; palankiai vertina būsimą Komisijos FLEGT reglamento ir Medienos reglamento tinkamumo patikrą, be kita ko, kaip galimybę sustiprinti jų vykdymą ir išplėsti taikymo sritį;

61.

ragina Komisiją stiprinant esamas politikos priemones užtikrinti, kad FLEGT SPS derėtų su visomis jos politikos kryptimis, įskaitant vystymosi, aplinkos, žemės ūkio ir prekybos sritis; ragina Komisiją būsimuose dvišaliuose arba daugiašaliuose su prekyba susijusiuose susitarimuose derėtis dėl medienos importo standartų, siekiant nepakenkti rezultatams, kurių pasiekta įgyvendinant FLEGT veiksmų planą su medieną gaminančiomis šalimis;

62.

mano, jog FLEGT licencijų išdavimo procesas papildo savanorišką trečiųjų šalių sertifikavimą ir kad jis yra ypač naudingas mažesniems veiklos vykdytojams, kuriems dažnai yra sudėtinga gauti sertifikavimą pagal privačiojo sektoriaus schemas;

63.

ragina ES stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą didinant pastangas pagrindiniuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant PPO ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO); ragina ES kovojant su importo sukeltu miškų naikinimu ir klimato kaita išnagrinėti daugiašalio, keliašalio arba dvišalio bendradarbiavimo galimybes, įskaitant derybų PPO dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių paspartinimą, su prekybos partneriais ir kitomis importuojančioms šalims, kartu užtikrinant teisėtos prekybos galimybes ir stiprinant tvarią žemėtvarką bei žemės ūkį, taip pat naudojimąsi žeme ir gerą valdymą trečiosiose šalyse;

64.

pabrėžia, kad į visus naujus prekybos susitarimus, įskaitant MERCOSUR ir kitus, yra įtraukti aiškūs įsipareigojimai kovoti su miškų naikinimu;

65.

ragina Komisiją pasinaudoti naujomis Antidempingo reglamento (19) nuostatomis dėl aplinkos ir klimato politikos;

66.

ragina ES glaudžiau susieti prekybos ir vystymosi politiką, be kita ko, geriau įgyvendinant ES bendrosios lengvatų sistemos (BLS +) taisykles šalyse partnerėse; ragina Komisiją bendradarbiauti su BLS + lengvatomis besinaudojančiomis šalimis rengiant miškotvarkos veiksmų planus, kad būtų užtikrintas veiksmingas tų šalių aplinkosaugos įsipareigojimų įgyvendinimas;

67.

pabrėžia, kad kritinė padėtis klimato srityje ir masinio biologinės įvairovės nykimo pasekmės kelia rimtą grėsmę žmogaus teisėms; ragina ES ir Europos išorės veiksmų tarnybą nuodugniai įvertinti, kaip išorės veiksmais būtų galima geriausiai prisidėti prie holistinio ir žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, kuriuo siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, miškų naikinimą ir alinimą; ragina ES pagal pasaulinę biologinės įvairovės programą po 2020 m. toliau skatinti biologinę įvairovę kaip žmogaus teisę;

68.

pabrėžia, kad svarbu visais lygmenimis sudaryti palankesnes sąlygas taikyti įtraukios partnerystės su trečiosiomis šalimis požiūrį, kad būtų toliau kovojama su miškų naikinimu ir alinimu, stiprinamas tvarus žemės valdymas ir žemės ūkis, taip pat naudojimasis žeme ir geras valdymas, kartu gerbiant žmogaus teises, čiabuvių tautų, smulkiųjų ūkininkų ir vietos bendruomenių teises; ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis teikiant techninę pagalbą, keičiantis informacija ir gerąja patirtimi miškų apsaugos, išsaugojimo ir tvaraus naudojimo, žiedinės ekonomikos, tvarios bioekonomikos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, tvaraus pažangiojo žemės ūkio, agrarinės ekologijos ir agrarinės miškininkystės srityse, drauge pripažįstant privačiojo sektoriaus iniciatyvas, pvz., sąžiningos prekybos sistemas; tvirtina, kad reikia toliau stiprinti Europos žaliojo kurso išorės aspektą kuriant aljansus ir partnerystes, kuriais būtų siekiama spręsti tokias pasaulines problemas kaip klimato kaita ir biologinė įvairovė, kartu sudarant galimybę šalių partnerių socialiniam ir ekonominiam vystymuisi;

69.

palankiai vertina Komisijos planą užtikrinti, kad miškų naikinimo klausimas būtų įtrauktas į šalių ir regionų lygmens politinius dialogus su šalimis partnerėmis, ir rekomenduoja Komisijai parengti tokius partnerystės susitarimus, kurie apimtų miškų ir ekosistemų apsaugos, žmogaus teisių, ypač čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių, įskaitant moteris, teisių skatinimo, taip pat paramos veiksmingam pilietinės visuomenės organizacijų ir aplinkosaugininkų dalyvavimui klausimus; pabrėžia, kad tokie dialogai turėtų būti vykdomi su visomis šalimis gamintojomis, įskaitant išsivysčiusias šalis;

70.

palankiai vertina Komisijos planą remti šalis partneres kuriant ir įgyvendinant sistemas, kuriomis galima skatinti geresnę miškų apsaugą ir tvarkymą bei žemės valdymą, įskaitant, kai tinkama, čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių žemės naudojimo teisių pripažinimą, taip pat susijusias valdymo priemones, pvz., klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijas, ir rekomenduoja Komisijai įtraukti šį aspektą į savo svarstymus ir veiksmus; pažymi, kad tokios sistemos turėtų padėti ne tik patenkinti vidaus poreikius, bet ir vykdyti šalių partnerių pagal Paryžiaus susitarimą nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus ir jų pagal Biologinės įvairovės konvenciją parengtas nacionalines biologinės įvairovės strategijas bei veiksmų planus;

71.

ragina ES teikti paramą šalims partnerėms, kad jos įgyvendintų veiksmus, kurie padės joms laikytis visų priemonių, kurias galėtų nustatyti ES, siekdama spręsti importo nulemto miškų naikinimo klausimą, ir ragina stiprinti bendradarbiavimą bei imtis veiksmingų priemonių siekiant neleisti, kad prekyba prekėmis, susijusiomis su miškų naikinimu ir alinimu, būtų nukreipta į kitus pasaulio regionus; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES teikiama parama žemės ūkio, infrastruktūros, kasybos, miesto, miesto apylinkių ir kaimo politikai šalyse partnerėse nebūtų prisidedama prie miškų naikinimo ir miškų alinimo; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis pagal būsimą Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (NDICI) remti ES techninį ir finansinį mechanizmą, kuriuo būtų paspartintas finansavimas siekiant remti partnerių pastangas tvariai naudoti, apsaugoti ir atkurti miškus, gerinti tvarią žemės ūkio gamybą, dėl kurios nenaikinami miškai, ir spręsti su kasybos veikla, darančia neigiamą poveikį miškams, susijusius klausimus;

72.

ragina būsimoje NDICI daug dėmesio skirti miškininkystės sektoriui ir išnaudoti visą Išorės investicijų plano ir regioninių derinimo priemonių potencialą pritraukiant privatųjį finansavimą tvariai miškotvarkai (pradedant miškų želdinimu ir baigiant jų atsodinimu bei įveisimu), tvariam turizmui ir agrarinei miškininkystei, taip pat įmonių iniciatyvoms iš savo tiekimo grandinių pašalinti su miškų naikinimu susijusius produktus, kad būtų pasiekti DVT;

73.

rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti veiksmingus metodus, kaip su kitomis šalimis dalytis novatoriška ir tvaria ES praktika ir praktine patirtimi žiedinės ekonomikos, tvarios bioekonomikos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, pažangaus žemės ūkio ir kitose svarbiose srityse;

74.

prašo Komisijos reguliariai teikti ataskaitą, kurioje būtų apžvelgiamos miškų naikinimo ir didelių anglies sankaupų teritorijų, pvz., durpynų, naudojimo trečiosiose šalyse tendencijos;

75.

ragina įgyvendinti paramos priemones, kuriomis siekiama didinti žemės ūkio našumą tikslinėse šalyse, kad būtų sumažintas neigiamas socialinis ir ekonominis poveikis, susijęs su miškų naikinimu ir durpynų eksploatavimu;

76.

pritaria Komisijos ketinimui ES vardu svarbiausiuose tarptautiniuose forumuose skatinti priimti ir įgyvendinti griežtus įsipareigojimus ir taisykles, kuriais siekiama sustabdyti miškų naikinimą ir alinimą bei remti miškų atkūrimą; mano, kad ES turi rodyti pavyzdį šiuo klausimu; pabrėžia, kad taikant miškų apsaugos priemones svarbu atsižvelgti į nacionalinę, regioninę ir vietos praktinę patirtį; palankiai vertina JT Generalinės Asamblėjos sprendimą 2021–2030 m. paskelbti Ekosistemų atkūrimo dešimtmečiu; pabrėžia, kad JT dešimtmečio programoje ekosistemų atkūrimas laikomas svarbiu gamtos procesais pagrįstu sprendimu, taikomu siekiant įvairių DVT;

77.

ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti miškų išsaugojimą kuriant, stiprinant ir veiksmingai valdant saugomų teritorijų, įskaitant miškų teritorijas, tinklus, tokius kaip „NaturAfrica 2030“, visų pirma šalyse, kurios yra pagrindinės medienos gamintojos; pripažįsta, kad tai taip pat padės išsaugoti biologinę įvairovę ir sustiprins ES poziciją kitoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje;

78.

palankiai vertina Komisijos planą pagrindiniuose tarptautiniuose forumuose stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą pasaulio miškų apsaugos, atkūrimo ir tvarios miškotvarkos politikos ir priemonių srityje siekiant užkirsti kelią pasaulio miškų naikinimui; pažymi, kad dabartinė miško apibrėžtis ir miškų skirstymas į kategorijas, taip pat kitos su tvaria miškotvarka susijusios sąvokos ir principai, kuriais naudojasi atitinkamos institucijos, pvz., FAO, yra grynai techniniai ir nevisapusiškai atspindi miškų ekosistemų įvairovę; ragina Komisiją ir valstybes nares stengtis bendradarbiauti su šiais svarbiausiais forumais siekiant, be kita ko, suderinti vartojamus terminus, sąvokas ir naudojamus statistinius duomenis (pvz., nepaliesti miškai ir sengirės, įveisimas, tvari miškotvarka, gamtai artimas tvarkymas ar įtakos miškų naikinimui neturinčios tiekimo grandinės) ir užtikrinti priimtos politikos ir priemonių nuoseklumą;

79.

ragina Komisiją vėl pradėti derybas dėl tarptautinės miškų konvencijos, kuria būtų prisidėta prie miškų tvarkymo, išsaugojimo ir tvarios plėtros ir kurioje būtų numatytos daugialypės ir papildomos jų funkcijos ir naudojimo būdai, įskaitant miško atkūrimo, įveisimo ir išsaugojimo veiksmus; pabrėžia, kad tokioje konvencijoje turėtų būti atsižvelgiama į dabartinių ir būsimų kartų socialinius, ekonominius, ekologinius, kultūrinius ir dvasinius poreikius, ir pripažįstamas gyvybiškai svarbus visų tipų miškų vaidmuo palaikant ekologinius procesus ir ekologinę pusiausvyrą ir remiant čiabuvių tautų, jų ir kitų bendruomenių bei miškų gyventojų tapatybę, kultūrą ir teises;

80.

ragina Komisiją ir valstybes nares sistemingai integruoti nuostatas, susijusias su miškų naikinimu ir alinimu, taip pat kitų natūralių ekosistemų būklės blogėjimu, biologinės įvairovės nykimu ir žmogaus teisių pažeidimais, į vystymosi politiką ir visas investicijų ir paramos programas, skirtas šalims gamintojoms, ir apsvarstyti galimybę nustatyti, kad investicijos ir parama priklausytų nuo to, ar paisoma šių elementų;

81.

pripažįsta tarptautinių sistemų, pvz., FAO neprivalomų atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairių svarbą suteikiant teisinio aiškumo ir pateikiant tarptautiniu mastu pripažįstamus gerosios praktikos siekiant atsakingai valdyti žemės išteklius standartus; ragina Komisiją remti Neprivalomų atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairių sklaidą ir naudojimą pasauliniu, regioniniu ir valstybių lygmeniu; pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Neprivalomų atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairių, reikalinga veiksminga nepriklausoma stebėsena ir vykdymo užtikrinimas, įskaitant tinkamus ginčų sprendimo ir skundų teikimo mechanizmus;

82.

ragina sustiprinti ES ir Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno (AKR) grupės valstybių bendradarbiavimą siekiant išspręsti vis didėjančią miškų nykimo ir dykumėjimo problemą AKR valstybėse rengiant veiksmų planus, kuriais būtų siekiama gerinti miškotvarką ir miškų išsaugojimą, atsižvelgiant į miškų naikinimo priežastis miškininkystės sektoriaus viduje ir išorėje ir pripažįstant atogrąžų medienos svarbą AKR valstybių, kuriose auginami atogrąžų medienai gaminti skirti medžiai, ekonomikai;

83.

primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti politikos nuoseklumą laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, nustatyto Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje;

84.

pripažįsta ir remia FAO išvadas, kad visuotinis tvarus žemės naudojimas yra svarbus kovojant su skurdu;

85.

atkreipia dėmesį į tai, kad miškai labai prisideda prie pasaulinio aprūpinimo maistu, pragyvenimo šaltinių ir mitybos besivystančiose šalyse ir yra svarbus vietos bendruomenių pajamų šaltinis; primena, kad pažanga tvaraus žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir tvarios miškotvarkos srityse, kurios yra pagrindiniai Darbotvarkės iki 2030 m. elementai, turėtų būti daroma tuo pačiu metu;

86.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) 2018 m. balandžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Europos Komisija / Lenkijos Respublika, C-441/17, EU:C:2018:255.

(2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.

(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0015.

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078.

(5) OL C 433, 2019 12 23, p. 50.

(6) OL C 298, 2018 8 23, p. 2.

(7) 15.2 tikslas: iki 2020 m. pasiekti, kad būtų skatinamas tvarus visų rūšių miškų tvarkymas, sustabdyti miškų naikinimą, atkurti nualintus miškus ir gerokai padidinti miškų įveisimo ir atkūrimo mastą pasaulyje.

(8) 5 tikslas: iki 2020 m. pasiekti, kad visų natūralių buveinių, įskaitant miškus, nykimas būtų sumažintas mažiausiai perpus ir, kai įmanoma, beveik visiškai sustabdytas, ir gerokai sumažėtų natūralių buveinių būklės blogėjimo ir suskaidymo mastas.

(9) https://www.globalwitness.org/en/campaigns/forests/why-eu-action-tackle-deforestation-should-not-let-finance-hook/

(10) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(11) Daniel C. Donato et al., Mangroves among the most carbon-rich forests in the tropics, Nature Geoscience, 2011 m. balandžio mėn.

(12) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1).

(13) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(14) 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/807, kuriuo dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (OL L 133, 2019 5 21, p. 1).

(15) Doyle, A. & Roche, A., Nineteen nations say they’ll use more bioenergy to slow climate change’, Reuters,2017 m. lapkričio 16 d., http://www.reuters.com/article/us-climatechange-accord-biofuels/nineteen-nations-say-theyll-use-more-bioenergy-to-slow-climate-change-idUSKBN1DG2DO.

(16) http://www.fao.org/food-loss-and-food-waste/en/

(17) 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL L 295, 2010 11 12, p. 23).

(18) 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo (OL L 347, 2005 12 30, p. 1).

(19) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 21).