P9_TA(2020)0164

Bylos, iškeltos Čekijos Respublikos ministrui pirmininkui dėl piktnaudžiavimo ES lėšomis ir galimo interesų konflikto, atnaujinimas

2020 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Čekijos Respublikos ministro pirmininko netinkamo ES fondų panaudojimo ir galimo interesų konflikto tyrimo atnaujinimo (2019/2987(RSP))

(2021/C 362/05)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (SESV) 13 straipsnio 2 dalį ir 17 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnius sprendimus ir rezoliucijas dėl Komisijos 2014, 2015, 2016, 2017 ir 2018 m. biudžeto įvykdymo,

—	atsižvelgdamas į tai, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) atliko administracinius Čekijoje įgyvendinamo projekto „Stork Nest“ tyrimus ir nustatė „rimtus pažeidimus“,

—	atsižvelgdamas į faktų nustatymo misiją Čekijoje, kurią atliko Biudžeto kontrolės komitetas 2014 m. kovo 26 ir 27 d.,

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 13 d. savo rezoliuciją dėl interesų konflikto ir ES biudžeto apsaugos Čekijos Respublikoje (1),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 16 d. Čekijos įstatymą Nr. 159/2006 dėl interesų konflikto, kurio 4 straipsnio c punktas įsigaliojo 2017 m. vasario mėn.,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (2) (toliau – naujasis Finansinis reglamentas), kuris įsigaliojo 2018 m. rugpjūčio 2 d., ypač į jo 61 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos (3),

—	atsižvelgdamas į klausimus ir skundą, nusiųstus Komisijai dėl galimo interesų konflikto Čekijoje (4),

—	atsižvelgdamas į Komisijos teisės tarnybos 2018 m. lapkričio 19 d. nuomonę dėl naujojo Finansinio reglamento 61 straipsnio (interesų konfliktai) poveikio išmokoms iš Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 4 d. valstybės generalinio prokuroro spaudos konferenciją dėl Čekijos Respublikos ministro pirmininko netinkamo ES fondų panaudojimo tyrimo atnaujinimo,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 18 d. savo plenarinio posėdžio diskusijas dėl interesų konflikto ir korupcijos poveikio ES finansiniams interesams valstybėse narėse,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. savo plenarinio posėdžio diskusiją dėl Čekijos Respublikos ministro pirmininko netinkamo ES fondų panaudojimo ir galimo interesų konflikto tyrimo atnaujinimo,

—	atsižvelgdamas į faktų nustatymo misiją Čekijoje, kurią atliko Biudžeto kontrolės komitetas 2020 m. kovo 26–28 d.,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 18 d. Čekijos Konstitucinio Teismo sprendimą Pl. ÚS 4/17,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

kadangi Čekijos valstybės generalinis prokuroras neseniai atnaujino baudžiamąjį tyrimą, kuris prieš Čekijos ministrą pirmininką Andrejų Babišą buvo pradėtas gavus OLAF pranešimą apie neteisėtą mažosioms įmonėms skirtų ES subsidijų panaudojimą, tačiau buvo sustabdytas praėjus dvejiems metams; primena, kad įgyvendinant „Stork Nest“ projektą „Agrofert“ dirbtinai sukurta vidutinio dydžio įmonė, kurią vis dar kontroliuoja „Agrofert“, buvo skirta būtent mažosios ir vidutinėms įmonėms skirtoms lėšoms gauti, kurių vertė iš viso sudarė apytiksliai 2 mln. EUR;

B.	kadangi Čekijos valstybės generalinis prokuroras paskelbė, kad baudžiamojo tyrimo nutraukimas buvo „neteisėtas ir per ankstyvas“, nes nebuvo atsižvelgta į ES teisę, kartu nurodydamas, kad subsidijų paskirstymo procese buvo atliekama per mažai patikrinimų;

kadangi Finansinio reglamento 61 straipsnio 1 dalyje (kartu su 61 straipsnio 3 dalimi) nustatyta, kad:

a)	finansiniai pareigūnai turi nesiimti jokių veiksmų, dėl kurių jiems gali kilti su Sąjungos biudžetu susijusių interesų konfliktų;

b)	finansiniai pareigūnai turi imtis tinkamų priemonių, kad interesų konfliktų nekiltų vykdant jų atsakomybei tenkančias pareigas ir kad būtų reaguojama į situacijas, kurios gali būti objektyviai suprantamos kaip interesų konfliktas;

D.	kadangi pagal Finansinio reglamento 63 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės įdiegtų valdymo ir kontrolės sistemas, kurias taikant, kaip reikalaujama 36 straipsnio 3 dalyje, būtų galima išvengti interesų konflikto;

kadangi 2017 m. vasario mėn. Čekijos įstatymas Nr. 159/2006 dėl interesų konfliktų buvo iš dalies pakeistas, siekiant į jį įtraukti uždraustą veiklą, įskaitant nuostatas, pagal kurias tam tikroms įmonėms užkertamas kelias dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, net ir rangovo teisėmis, arba gauti dotacijas; kadangi įstatymu siekiama užkirsti kelią visų formų interesų konfliktui;

kadangi viešųjų pirkimų taisyklėmis valstybės narės įpareigojamos vengti interesų konfliktų (Direktyvos 2014/24/ES (5) 24 straipsnis), įskaitant tiesioginius ar netiesioginius asmeninius interesus, be to, jau nustatytos taisyklės tais atvejais, kurie laikomi interesų konfliktais, ir taisyklės dėl konkrečių prievolių esant pasidalijamajam valdymui, (pvz., Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013);

G.	kadangi, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (6), „interesų konfliktas savaime ir vertinant objektyviai yra didelis pažeidimas ir jį nustatant nebūtina atsižvelgti į atitinkamų šalių ketinimus ir į tai, ar jie elgėsi geranoriškai ar negeranoriškai“;

H.	kadangi Komisija privalo sustabdyti išmokas iš ES fondo tais atvejais, kai yra didelių valdymo ir kontrolės sistemų veikimo trūkumų ir paaiškėja, kad esama nekonstatuotų, nedeklaruotų ir neištaisytų didelių pažeidimų, susijusių su interesų konfliktu;

kadangi „Agrofert“ yra Čekijos ministro pirmininko įkurtas konglomeratas, kurį sudaro daugiau nei 230 įmonių, kuriose dirba daugiau nei 34 000 darbuotojų (2017 m. duomenimis); kadangi paaiškėjo, jog A. Babiš taip pat yra bendrovės „Agrofert“ tikrasis savininkas ir kad ši bendrovė per patikos fondus „AB I“ ir „AB II“, kurių steigėju ir vieninteliu naudos gavėju jis ir yra, kontroliuoja grupę „Agrofert“, apimančią be kita ko keletą svarbių Čekijos žiniasklaidos priemonių; kadangi visais atvejais, A. Babišui nusprendus panaikinti šiuos patikos fondus, jis atgauna visą nuosavybę į tų fondų valdomą turtą;

kadangi 2019 m. sausio – vasario mėn. keletas Komisijos tarnybų (Regioninės ir miestų politikos GD / Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD, kuris padėjo atlikti auditą) atliko išsamų auditą dėl Sąjungos ir nacionalinės teisės taikymo; kadangi dar vykdomo Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD audito metu taip pat nagrinėjami tariami interesų konfliktai dėl Čekijos žemės ūkio ministro;

kadangi 2019 m. lapkričio mėn. Komisija Regioninės ir miestų politikos GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD parengtą galutinę audito ataskaitą nusiuntė Čekijos valdžios institucijoms, paaiškėjus įtarimams dėl interesų konflikto Čekijoje pagal Finansinio reglamento 61 straipsnį, kurie buvo nutekinti Čekijos žiniasklaidai;

L.	kadangi 2019 m. gruodžio 16 d. Biudžeto kontrolės komitetas surengė uždarą posėdį su Komisijos nariu Johannesu Hahnu;

kadangi Komisijos narys J. Hahn informavo Biudžeto kontrolės komitetą apie tai, kad Komisija savo audito išvadas viešai paskelbs tik tinkamai išnagrinėjusi ir išsamiai išanalizavusi visus įrodymus; kadangi Čekijos valdžios institucijos 2020 m. gegužės 29 d. pateikė savo atsakymus į Regioninės ir miestų politikos GD parengtą audito ataskaitą;

kadangi Komisija auditą vis dar atlieka, todėl taikant atsargumo priemones ir iki to laiko, kai padėtis taps aiški, iš ES biudžeto pagal ESI fondus nebus atliekami jokie mokėjimai įmonėms, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso ministrui pirmininkui A. Babišui, kai dėl to gali būti daroma įtaka tariamam interesų konfliktui;

O.	kadangi Komisija nekompensuoja Čekijos valdžios institucijoms Kaimo plėtros fondo lėšų, susijusių su „Agrofert“ grupės projektais, kurie gali būti susiję su tariamu interesų konfliktu;

P.	kadangi Čekijos parlamentas neturi jokios galimų viešųjų pirkimų procedūrų apžvalgos, tai reiškia, kad „Agrofert“ grupė gali toliau gauti pelno iš Čekijos nacionalinių subsidijų arba valstybės remiamų viešųjų investicijų;

kadangi „Agrofert“ grupei priklauso du didžiausi Čekijos dienraščiai – „Mladá fronta Dnes“ ir „Lidové Noviny“, – be to, ji kontroliuoja „Óčko“ televizijos stotį ir „Impuls“ bei „RockZone“ radijo stotis; kadangi, remiantis Europos žurnalistų federacijos ataskaita, ministrui pirmininkui A. Babišui de facto priklauso 30 proc. privačios žiniasklaidos priemonių Čekijoje (7);

kadangi „Agrofert“ grupės pajamos A. Babišui einant valstybines pareigas gerokai padidėjo, tuo pat metu „Agrofert“ grupė gavo ES žemės ūkio subsidijų, kurių suma iš viso sudaro 970 414 000 Čekijos kronų (CZK) 2016 m., 1 048 685 000 CZK 2017 m. ir 973 284 000 CZK 2018 m. vien Čekijoje; kadangi „Agrofert“ grupė tariamai gavo subsidijų iš ES sanglaudos fondų, kurių suma 2014–2020 m. Čekijoje sudarė 427 385 000 CZK; kadangi labai tikėtina, kad „Agrofert“ grupė gavo papildomų subsidijų kitose valstybėse narėse, pvz., Slovakijoje ir Vokietijoje;

kadangi Čekijos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2020 m. vasario mėn. sprendime Pl. ÚS 4/17 atmetė Čekijos Respublikos Prezidento ir Čekijos Respublikos Parlamento narių pareikštą ieškinį dėl Čekijos įstatymo, kuriame apibrėžiama valstybės pareigūnų intereso konflikto sąvoka, panaikinimo; kadangi Konstitucinis Teismas tame pačiame sprendime paaiškino, kad rinkimų paskirtis nėra perimti valstybės kontrolę siekiant panaudoti arba net piktnaudžiauti laimėtojui suteiktais įgaliojimais ir ištekliais taikant bet kokias tinkamas priemones;

palankiai vertina tai, kad buvo atnaujintas baudžiamasis tyrimas prieš Čekijos ministrą pirmininką dėl jo dalyvavimo „Stork Nest“ projekte; tiki, kad nacionalinė teismų sistema šį tyrimą atliks nepriklausomai ir laisvai, nepatirdama jokios galimos politinės įtakos;

smerkia bet kokias galimas interesų konflikto situacijas, kurios galėtų pakenkti ES biudžeto vykdymui ir sumažinti ES piliečių pasitikėjimą tinkamu ES mokesčių mokėtojų pinigų valdymu;

prašo, kad Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, kovotų su visų formų interesų konfliktais ir įvertintų prevencines priemones, kurių ėmėsi valstybės narės, kad jų išvengtų;

ragina Komisiją sukurti kontrolės mechanizmą, kuriuo būtų siekiama spręsti interesų konfliktų problemą valstybėse narėse, ir aktyviai stengtis vengti intereso konfliktų, įskaitant galutinių ES subsidijų gavėjų identifikavimą, kaip vieną iš pagrindinių prioritetų šioje srityje;

ragina Komisiją užtikrinti visiško interesų konfliktų netoleravimo politiką ir greitą subsidijų, kurios galėjo būti išmokėtos neteisėtai, susigrąžinimą kartu paisant teisinės valstybės principo ir procedūrinių reikalavimų, ir ryžtingai veikti, ypač tais atvejais, kai nacionalinės valdžios institucijos nesugeba imtis veiksmų, kad užkirstų kelią savo aukščiausių vadovų interesų konfliktui;

pažymi, kad nacionalinės teisės aktai dėl interesų konfliktų turi būti suderinami su naujojo Finansinio reglamento nuostatomis ir esme; ragina Komisiją pasiūlyti bendras gaires, kurios padėtų valstybėms narėms išvengti interesų konfliktų aukšto rango politikų labui;

primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą patvirtinti bendrus standartus visais su interesų konfliktais susijusiais klausimais ir užtikrinti bendrą jų supratimą visose valstybėse narėse;

ragina Komisiją taisyklių nesilaikymo atvejais imtis tinkamų priemonių ES biudžetui apsaugoti, įskaitant taisomuosius veiksmus, siekiant išieškoti visas lėšas, kurios buvo išmokėtos neteisėtai arba neteisingai, kai tai galima padaryti;

ragina visas valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant padidinti biudžeto skaidrumą, užtikrinant, kad atitinkami duomenys apie viešųjų pirkimų procedūras ir valstybės finansuojamų sutarčių skyrimą būtų lengvai ir nemokamai prieinami plačiajai visuomenei;

10.

nerimauja dėl pranešimų iš įvairių ES šalių dėl didėjančios asmeninių interesų turinčių artimų vyriausybei arba dirbančių vyriausybėje politikų politinės įtakos teisėkūrai ir valstybinių pinigų panaudojimui, galbūt siekiant patenkinti konkrečių asmenų asmeninius, o ne plačiosios visuomenės interesus;

11.

apgailestauja, kad Čekijos ministras pirmininkas, eidamas ministro pirmininko (ir buvusio Europos struktūrinių ir investicijų fondų tarybos pirmininko) pareigas aktyviai dalyvavo ir toliau dalyvauja vykdant ES biudžetą Čekijoje ir tebekontroliuoja „Agrofert“ grupę kaip dviejų patikos fondų steigėjas ir vienintelis naudos gavėjas, taip pažeisdamas Finansinio reglamento 61 straipsnio 1 dalį, todėl abejoja, jo pareigų nešališku ir objektyviu vykdymu; ypač nerimauja dėl naujausių pranešimų žiniasklaidoje (8), kuriuose teigiama, kad ministras pirmininkas toliau kontroliuoja „Agrofert“ priimamus verslo sprendimus;

12.

pažymi, kad naujausiuose pranešimuose žiniasklaidoje, kuriuose atskleista, kad A. Babiš ir jo žmona vis dar yra tarp šešių aktyvių asmenų, turinčių didelę įtaką arba kontrolę patikos patikėtiniams tiek, kiek tai susiję su Jungtinėje Karalystėje veikiančia „Agrofert“ patronuojamąja bendrove „GreenChem Solutions Ltd.“;

13.

mano, kad negalima toleruoti patvirtintų interesų konflikto atveju valstybės narės aukščiausiu vyriausybės lygiu, o kilusį intereso konfliktą privalo spręsti atitinkamas (-i) asmuo (-enys):

a)	imdamiesi priemonių, siekdami užtikrinti, kad šis asmuo nebeturėtų ekonominio intereso arba kitokių interesų, susijusių su verslo subjektu, kurie patenka į Finansinio reglamento 61 straipsnį;

b)	nutraukiant bet kokį ES fondų, valstybinių subsidijų arba nacionalinės vyriausybės finansavimo teikimą jų kontroliuojamiems verslo subjektams;

susilaikyti nuo dalyvavimo priimant sprendimus, susijusius su jo interesais; tačiau pažymi, kad, atsižvelgiant į ministro pirmininko ir jo vyriausybės narių funkcijas ir įgaliojimus, atrodo abejotina, kad tokia priemonė praktiškai galėtų būti tinkama sprendžiant interesų konfliktą, jeigu atitinkami asmenys toliau eitų savo valstybines pareigas, todėl atsistatydinimas iš valstybinių pareigų yra tinkamesnė priemonė interesų konflikto problemai spręsti;

14.

ragina Komisiją atidžiai prižiūrėti išmokų paskirstymo procesą Čekijoje, ypač atsižvelgiant į ES fondo išmokas įmonėms, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso ministrui pirmininkui arba bet kuriam kitam vyriausybės nariui, dalyvaujančiam vykdant biudžetą;

15.

ragina Komisiją be reikalo nedelsiant įvertinti, ar atvejai, kai „Agrofert“ grupei priklausančios įmonės toliau gauna nacionalinio biudžeto subsidijas, atitinka valstybės pagalbos taisykles; atkreipia dėmesį į galimą finansinių nuostolių riziką, kuri gali atsirasti dėl tokių atvejų, ir ragina nacionalines valdžios institucijas įvertinti šias situacijas; mano, kad Čekijos ir ES mokesčių mokėtojai turėtų būti tinkamai informuoti apie tokią padėtį;

16.

labai apgailestauja dėl pranešimų (9) apie „Agrofert“ grupės įmonių gebėjimą dirbtinai paskirstyti turtą tarp patronuojamųjų įmonių, taip įvykdant tinkamumo subsidijoms gauti reikalavimus, taikomus mažosioms ir vidutinėms įmonėms, arba kitu atveju sujungiant šių įmonių operacijas, siekiant pristatyti savo kaip didesnę įmonę ir taip laimint viešųjų pirkimų konkursus;

17.

apgailestauja dėl pranešimų, kad auditoriai nustatė rimtus Čekijos regioninių ir sanglaudos fondų valdymo ir kontrolės sistemų veikimo trūkumus, todėl siūlo atlikti beveik 20 proc. vertės finansinę pataisą; ragina Komisiją kritiškai įvertinti, ar šie atvejai reiškia sisteminį netinkamą ES lėšų panaudojimą;

18.

nerimauja dėl finansinių nuostolių, kuriuos sukelia nacionalinių mokėjimo agentūrų ir kontrolės įstaigų trūkumai; šiuo atžvilgiu ragina Tarybą kuo skubiau priimti Reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos nustačius bendro pobūdžio trūkumus, susijusius su teisinės valstybės principo laikymusi valstybėse narėse, pasiūlymą;

19.

ypač nerimauja dėl Čekijos teisinės sistemos, kurioje paneigiama nacionalinės aukščiausios audito institucijos teisė patikrinti viešųjų išlaidų taisyklingumą ir atlikimą regioniniu ir vietos lygmeniu, taip užkertant kelią tam, kad jos neturėtų jokio ryšio su tikraisiais sudėtingų įmonių struktūrų savininkais; apgailestauja dėl pranešimų (10), kad Aukščiausioji audito tarnyba neatlieka sisteminių galutinių paramos gavėjų patikrinimų vietoje; nerimauja dėl Čekijos ministro pirmininko padarytų menkinamų pastabų, susijusių su Čekijos Aukščiausiosios audito tarnybos darbu;

20.

pažymi, kad Valstybės žemės ūkio intervencijos fondo (SZIF) priežiūros valdybos sudėtis politiniu požiūriu nėra subalansuota, todėl kyla politinės įtakos rizika, kuri sumažina galimybę atlikti nepriklausomą auditą;

21.

nerimauja dėl valstybės tarnautojų pranešimų (11), kad jie gavo nurodymus ir jiems buvo daromas spaudimas netirti galimų interesų konfliktų, susijusių su „Agrofert“ grupe ir kad jiems tariamai buvo duotos instrukcijos įvertinti komercinius „Agrofert“ gautus pasiūlymus; labai nerimauja dėl pranešimų, kad valstybės tarnautojai susidūrė su neigiamu spaudimu, pvz., atleidimas iš darbo dėl sisteminimo po to, kai jie atsisakė vykdyti nurodymus; pažymi, kad, atsižvelgiant į tokias priemones, galima abejoti valstybės administracijos nešališkumu ir nepriklausomu valstybinių pareigų vykdymu;

22.

apgailestauja dėl sisteminių trūkumų nustatant interesų konfliktų atvejus; apgailestauja, kad neatliekamos jokios kryžminės patikros ir kad nevienoda atsakomybė skatina kurti neaiškias struktūras, kurios trukdo užtikrinti veiksmingą interesų konfliktų prevenciją ir nustatymą Čekijoje; primena, kad pozityvus požiūris, kurio laikantis iš valstybės pareigūnų reikalaujama pateikti interesų konflikto nebuvimo deklaracijas, nėra pakankamas siekiant veiksmingai užkirsit kelią su interesų konfliktu susijusioms operacijoms; ragina Čekijos valdžios institucijas nedelsiant šalinti šiuos sisteminius trūkumus, visų pirma reikalaujant pateikti patikrinamą interesų konflikto deklaraciją, kurioje valstybės pareigūnai pateikia savo atitinkamų finansinių interesų sąrašą;

23.

apgailestauja, kad ES lėšos, kurioms taikomos finansinės pataisos, susijusios su pažeidimais, gali būti panaudotos be jokių tolesnių pasekmių ar apribojimų; mano, kad tokia sistema kelia pavojų ES finansiniams interesams; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip pakartotinai naudojamos ES lėšos, ir apsvarstyti galimybę sukurti sistemą, pagal kurią kartu su pataisomis būtų taikomi tolesnio naudojimo apribojimai;

24.

atkreipia dėmesį į 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimą sustabdyti atitinkamų sumų mokėjimą pagal Čekijos valdžios institucijų 2018 m. IV ketv. ir 2019 m. I ketv. tarpines Čekijos kaimo plėtros programos išlaidų deklaracijas;

25.

pažymi, kad Komisija patvirtino 2018 m. atlikusi bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) mokėjimus įmonėms, priklausančioms „Agrofert“ grupei, ir tam pačiam tikrajam savininkui priklausančioms įmonėms, veikiančioms tam tikrose kitose valstybėse narėse, išskyrus Čekiją; primygtinai prašo, kad Komisija biudžeto įvykdymą patvirtinančiai institucijai turėtų pateikti išsamią ir patikimą visų „Agrofert“ grupei ir tam pačiam tikrajam savininkui priklausančioms įmonėms visose valstybėse narėse 2018 ir 2019 finansiniais metais atliktų mokėjimų apžvalgą;

26.

ragina Čekijos valdžios institucijas užtikrinti sąžiningą ir subalansuotą ES fondų paskirstymą, kad ES mokėtojų pinigai duotų ekonominę ir socialinę naudą didžiajai daliai gyventojų;

27.

nerimauja dėl netinkamo Direktyvų (ES) 2015/849 (12) ir (ES) 2018/843 (13) dėl piktnaudžiavimo finansų sistema pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencija (Ketvirtoji ir Penktoji kovos su pinigų plovimu direktyvos) įgyvendinimo; atkreipia dėmesį į pareigą visapusiškai ir teisingai perkelti į nacionalinę teisę abi direktyvas ir užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendintos visos nuostatos, įskaitant nuostatas susijusias su tikrųjų savininkų skaidrumu;

28.

ragina Čekijos finansinės analizės padalinį imtis aktyvesnių veiksmų kovojant su mokestiniais nusikaltimais, sukčiavimu ir korupcija, taip pat užtikrinti, kad pagal kovos su pinigų plovimu taisykles įpareigoti subjektai atliktų veiksmingus tikrųjų savininkų patikrinimus;

29.

apgailestauja, kad ES fondų patvirtinimas, platinimas ir auditas pasidalijamojo valdymo srityje yra sudėtingas ir neaiškus procesas, kurio metu tik valstybės narės gali visapusiškai susipažinti su duomenimis, todėl Komisija negali laiku pateikti išsamios apžvalgos Parlamentui, kai jos prašoma pateikti informaciją apie mokėjimus tam tikriems paramos gavėjams keliose valstybėse narėse; pažymi, kad tai ypač kenkia Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto ir Europos Audito Rūmų veiksmingumui ir gebėjimui atlikti savo, kaip kontrolės subjektų, funkcijas;

30.

ragina Komisiją visapusiškai pritarti pasidalijamojo valdymo principui, siekiant nustatyti vienodas ir standartizuotas priemones valstybėms narėms, kad jos galėtų teikti informaciją apie galutinius ES fondų paramos gavėjus; pažymi, kad informacija apie galutinius paramos gavėjus turėtų apimti konkrečius duomenis apie tikruosius įmonių savininkus (fizinius ir juridinius asmenis); prašo Komisijos pasiūlyti reglamentą dėl IT sistemos sukūrimo, kuri sudarytų sąlygas valstybės narės valdžios institucijoms vienodai ir standartizuotai tikruoju laiku teikti pranešimus, taip užtikrinant sąveiką su valstybių narių sistemomis, siekiant garantuoti didesnį skaidrumą ir geresnį Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą ir dar labiau padidinti atskaitomybę už mokėjimus, konkrečiau, prisidėti prie ankstesnio sisteminių klaidų ir netinkamo lėšų panaudojimo nustatymo;

31.

apgailestauja, kad nė viename reglamente, kuriame reglamentuojamas žemės ūkio arba sanglaudos fondų panaudojimas, nacionalinėms valdžios institucijoms nenustatyta prievolė skelbti galutinį tikrąjį savininką, nepaisant to, ar tai fizinis asmuo, juridinis subjektas ar fondo lėšomis besinaudojantis patikėtinis; ragina teisės aktų leidėjus ypatingą dėmesį skirti šiam klausimui ir išsamiai jį išnagrinėti priimant sprendimą dėl būsimų ES subsidijų skaidrumo taisyklių;

32.

primygtinai prašo tikrųjų savininkų registre, kuris turi būti visiškai atviras visuomenei, pateikti tik visiškai patikrintą informaciją apie kontroliuojantį (-čius) asmenį (-is);

33.

griežtai nepritaria oligarchinių struktūrų, naudojantis ES žemės ūkio ir sanglaudos fondais, kūrimui ir įtvirtinimui, nes taip didžiąją dalį ES lėšų gauna nedidelė dalis paramos gavėjų; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis sukurti veiksmingas teisines priemones, kad būtų užtikrintas teisinės valstybės principas ir užkirstas kelias tokių struktūrų rėmimui;

34.

pakartoja savo nerimą, kad interesų konfliktų atvejai kenkia sanglaudos politikos ir BŽŪP tikslams, kuriuose numatyti svarbūs ekonominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai aspektai ir sukuriamas neigiamas šių politikos sričių įvaizdis;

35.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo pakeičiamos BŽŪP taisyklės, siekiant užtikrinti sąžiningesnį ES fondų paskirstymą ir kad BŽŪP būtų sąžiningai paskirstyta tarp aktyvių ūkininkų, dirbančių žemę ir kad BŽŪP nebūtų naudojama sudarant susitarimus dėl žemės, kurie yra naudingi neatskleistą politinę informaciją turintiems asmenims, arba skatinama piktnaudžiaujamo pobūdžio praktika valstybinės žemės privatizavimo aukcionuose; pritaria Komisijos pasiūlymui dėl naujo įgyvendinimo modelio, kuris apima viršutinės ribos nustatymą ir apribojimo mechanizmą; tačiau laikosi nuomonės, kad viršutinės ribos kartu nustatant darbo išlaidų kompensavimą iki viršutinių ribų nustatymo, nėra pakankamos siekiant garantuoti sąžiningesnį tiesioginių išmokų paskirstymą; pritaria minčiai nustatyti privalomą perskirstymo mechanizmą;

36.

pažymi, kad žemės nuosavybės teisės dažnai nebuvo aiškiai apibrėžtos ir toliau buvo klasifikuojamos kaip valstybės žemė prižiūrint Valstybinei žemės tarnybai, todėl ji dažnai buvo nuomojama stambių ūkių korporacijoms; pripažįsta Čekijos valdžios institucijų pastangas nustatyti teisėtus savininkus iki 2023 m.; primygtinai prašo, kad žemės aukcionai, kuriuose negalima nustatyti teisėtų savininkų, būtų vykdomi sąžiningai, suteikiant vienodas galimybes smulkiems ir vidutiniams ūkininkams ir jauniems ūkininkams įgyti žemės;

37.

primygtinai prašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl maksimalaus tiesioginės išmokos vienam fiziniam asmeniui kaip tikrajam vienos ar kelių įmonių savininkui dydžio nustatymo kartu visiškai netoleruojant asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas; pažymi, kad per vieną daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpį neturėtų būti įmanoma gauti ES subsidijų, kurių suma siektų šimtus milijonų eurų;

38.

laikosi tvirtos nuomonės, kad už netinkamą Sąjungos fondų panaudojimą atsakingi asmenys turėtų sulaukti pasekmių, o finansinių pataisų atveju našta neturėtų būti perkelta nacionaliniams mokesčių mokėtojams; ragina Čekijos nacionalines valdžios institucijas reikalauti sugrąžinti netinkamai išmokėtas subsidijas iš asmenų, kurie jomis neteisėtai pasinaudojo; laikosi nuomonės, kad kitu programavimo laikotarpiu reikėtų nustatyti ES fondų panaudojimo sąlygą, pagal kurią būtų reikalaujama nacionalinės teisės aktuose įtvirtinti nuostatas, kuriomis įpareigojama susigrąžinti iš atsakingo paramos gavėjo lėšas, jei jos buvo gautos neteisėtai;

39.

griežtai smerkia tai, kad ministras pirmininkas per savo spaudos konferenciją viešai šmeižė ir ėmėsi neapykantos retorikos 2020 m. vasario 26–28 d. surengtos faktų nustatymo misijos dalyvių atžvilgiu; laiko nepriimtina tai, kad Europos Parlamento nariai, kurie dalyvavo Biudžeto kontrolės komiteto faktų nustatymo misijoje Čekijoje, atlikdami savo, kaip Europos Parlamento narių, pareigas, sulaukė grasinimų nužudyti ir kitų žodinių išpuolių;

40.

ragina Biudžeto kontrolės komitetą pranešti Parlamentui apie šios faktų nustatymo misijos metu gautas susijusias įžvalgas ir atitinkamai informuoti Komisiją ir susijusias valdžios institucijas;

41.

ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant nedelsiant užbaigti vykstančias audito procedūras ir kuo greičiau viešai paskelbti savo išvadas, tinkamai įvertinus visus įrodymus; ragina Tarybą ir Europos Vadovų Tarybą išnagrinėti šio audito išvadas ir, derantis dėl kitos DFP, tinkamai atsižvelgti į Finansinio reglamento 61 straipsnį;

42.

ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų dėl tariamų neišspręstų interesų konflikto atvejų kitose valstybėse narėse;

43.

dar kartą išreiškia apgailestavimą, kad Komisija antrojoje ES kovos su korupcija ataskaitoje (ARES (2017)455202) neparengė ataskaitos pagal šalis; dar kartą ragina Komisiją vėl imtis teikti korupcijos padėties valstybėse narėse ataskaitas atskirai nuo Europos semestro, įskaitant ES remiamų kovos su korupcija pastangų veiksmingumo vertinimą; dar kartą ragina Komisiją nevertinti kovos su korupcija pastangų vien ekonominių nuostolių požiūriu;

44.

atkreipia dėmesį į teisinės valstybės, valdžių atskyrimo, teismų nepriklausomumo ir žiniasklaidos nepriklausomumo ir pliuralizmo principų laikymąsi nes tai yra būtina sėkmingo ES finansavimo panaudojimo sąlyga;

45.

atkreipia dėmesį į nepriklausomo valstybinės žiniasklaidos ir tiriamosios žurnalistikos, taip pat teisinės valstybės stiprinimo srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų svarbą; šiuo atžvilgiu pažymi, kad ES parama nepriklausomiems žurnalistams ir pilietinės visuomenės organizacijoms yra labai svarbi, be kita ko, atsižvelgiant į kitą DFP; nerimauja dėl didelės privačios žiniasklaidos koncentracijos kelių privačių asmenų rankose Čekijoje;

46.

ragina Komisiją atliekant padėties, susijusios su teisinės valstybės mechanizmo laikymusi, analizę atsižvelgti į šioje rezoliucijoje iškeltus klausimus;

47.

ragina Čekijos valdžios institucijas kuo skubiau informuoti ES institucijas apie atnaujinto „Stork Nest“ tyrimo rezultatus;

48.

ragina Europos Vadovų Tarybą imtis visų būtinų ir tinkamų priemonių, siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams derybose dėl būsimo ES biudžeto ir kitos DFP, laikantis Finansinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies nuostatų;

49.

reiškia solidarumą su Čekijos žmonėmis, kurie reikalauja sąžiningumo, teisingumo ir spręsti verslo interesų nesuderinamumo su ministro pirmininko politiniu vaidmeniu ir įgaliojimais problemą;

50.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir Čekijos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0530.

(2) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(4) https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/P-8-2019-001656_EN.html.

(5) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(6) Ismeri Europa Srl prieš Audito Rūmus,1999 m. birželio 15 d. sprendimas, byla T-277/97, ECLI:EU:T:1999:124.

(7) https://europeanjournalists.org/wp-content/uploads/2019/10/Czech-Republic-fact-finding-mission.pdf.

(8) https://www.seznamzpravy.cz/clanek/babis-mu-zadal-praci-pro-agrofert-ja-jen-splnil-pokyn-rika-exnamestek-90945; https://www.seznamzpravy.cz/clanek/soukromy-obchod-agrofertu-na-stole-premiera-poslete-odpoved-napsal-babis-90494; https://www.seznamzpravy.cz/clanek/dukazy-z-e-mailu-babis-kvuli-agrofertu-ukoluje-vladou-placene-experty-90815

(9) Informacija gauta iš Čekijos privačių ūkių asociacijos per 2020 m. vasario 26–28 d. surengtą faktų nustatymo misiją.

(10) Informacija gauta iš Čekijos Aukščiausiosios audito institucijos per 2020 m. vasario 26–28 d. surengtą faktų nustatymo misiją.

(11) Valstybės tarnautojų ir NVO atstovų pranešimai, apie kuriuos buvo informuoti 2020 m. vasario 26–28 d. Čekijoje surengtos faktų nustatymo misijos nariai.

(12) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849/ES dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(13) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 43).