EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 11 12

COM(2020) 705 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl ES prekybos susitarimų įgyvendinimo




2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d.

{SWD(2020) 263 final}

Turinys

1. ĮVADAS    

2. PAGRINDINIŲ NUSTATYTŲ FAKTŲ APŽVALGA. PREKYBOS SRAUTAI    

3. PAGRINDINIŲ NUSTATYTŲ FAKTŲ APŽVALGA PAGAL REGIONĄ    

3.1. AZIJA    

3.1.1. Pietų Korėja    

3.1.2. Japonija    

3.1.3. Singapūras (ruošiamasi įsigaliojimui)    

3.2. ŠIAURĖS IR PIETŲ AMERIKA    

3.2.1. Kanada    

3.2.2 Lotynų Amerikos šalys partnerės    

3.3. ES KAIMYNINĖS ŠALYS    

3.3.1. Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų Rytų šalys partnerės    

3.3.2. Gruzija, Moldova, Ukraina    

3.3.3. Vakarų Balkanai    

3.3.4. Šveicarija    

3.3.5. Norvegija    

3.3.6. Turkija    

3.4.    AFRIKOS, KARIBŲ IR RAMIOJO VANDENYNO ŠALYS    

4. PREKYBA IR DARNUS VYSTYMASIS    

5. PREKYBA ŽEMĖS ŪKIO MAISTO PRODUKTAIS PAGAL ES PREKYBOS SUSITARIMUS    

6. PASLAUGOS, VIEŠIEJI PIRKIMAI, INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖS    

6. 1. Paslaugos ir tiesioginės užsienio investicijos (TUI)    

6.2. Viešieji pirkimai    

6.3. Intelektinės nuosavybės teisės (INT)    

7. MAŽOSIOS IR VIDUTINĖS ĮMONĖS    

8. TEISINĖS VYKDYMO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS    

8.1.    Prekybos ir darnaus vystymosi ginčų su Pietų Korėja sprendimas    

8.2.    Ginčų su Ukraina sprendimas    

8.3.    Ginčų su Pietų Afrikos muitų sąjunga (SACU) sprendimas    

9. IŠVADOS    

Į ŠIĄ ATASKAITĄ ĮTRAUKTI PREKYBOS SUSITARIMAI

(susitarimas ir taikymo pradžios data) 1

Į ŠIĄ ATASKAITĄ ĮTRAUKTI PREKYBOS SUSITARIMAI

(susitarimas ir taikymo pradžios data)

1. ĮVADAS

2019 m. Europos prekybos politikos srityje padaryta didelė pažanga. Vykdydama dvišalės prekybos darbotvarkę ES ratifikavo prekybos susitarimus su Singapūru ir Vietnamu, ir jie įsigaliojo atitinkamai 2019 m. lapkričio mėn. ir 2020 m. rugpjūčio mėn. 2019 m. ES taikė 44 prekybos susitarimus su 76 partneriais 6 ir prekybos su tais partneriais vertė buvo 1,345 mlrd. EUR, t. y. 33 proc. ES išorės prekybos (34 proc. viso eksporto ir 33 proc. viso importo).

Tačiau kalbant apie 2020 m., tikėtina, kad dėl koronaviruso pandemijos ES ir jos prekybos partnerių, įskaitant lengvatinės prekybos partnerius, tarpusavio prekyba smarkiai sumažės. Europos Komisijos vertinimu, ES eksportas į trečiąsias šalis gali sumažėti 9–15 proc., o importas – 11–14 proc. (prekės ir paslaugos kartu). Didelis ES prekybos susitarimų portfelis gali padėti kovoti su šiuo neigiamu poveikiu ir jį sumažinti, padidinti atsparumą ir įvairinti tiekimo grandines. Europos Komisija siekia dėti daugiau pastangų toliau gerinti šių susitarimų įgyvendinimą ir geriau užtikrinti jų vykdymą, kad visos įmonės, visų pirma mažesnės, galėtų gauti naudos. Šioms pastangoms vadovaus pirmasis už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingas vyriausiasis pareigūnas, kurį Komisijos narių kolegija paskyrė liepos 24 d. 7 , glaudžiai bendradarbiaudamas su visais suinteresuotaisiais subjektais, valstybėmis narėmis ir ES institucijomis.

Šioje ataskaitoje pateikiama naujausia informacija apie 36 iš pagrindinių ES prekybos susitarimų su 65 prekybos partneriais 8 . Susitarimais aprėpiama 91 proc. ES prekybos su lengvatinės prekybos partneriais – 30,4 proc. visos ES išorės prekybos.

Ataskaitoje apžvelgiama, kaip įgyvendinami ES susitarimai su Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, ES kaimyninėmis šalimis (Rytų ir Pietų kaimynystės šalimis ir Vakarų Balkanais) bei Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalimis. Be skirsnių dėl prekybos ir darnaus vystymosi, prekybos žemės ūkio maisto produktais ir mažųjų ir vidutinių įmonių, šių metų ataskaitoje yra atskiras skirsnis dėl paslaugų, investicijų, viešųjų pirkimų ir intelektinės nuosavybės teisių. Kartu paskelbtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente 9 pateikiami 36 informacijos apie šalis lapai 10 . Jame vertinama, kaip efektyviai įgyvendinami susitarimai, pateikiami statistiniai duomenys ir naujausia informacija apie Europos Komisijos 15 punktų prekybos ir darnaus vystymosi sričių veiksmų plano įgyvendinimą 11 .

2. PAGRINDINIŲ NUSTATYTŲ FAKTŲ APŽVALGA. PREKYBOS SRAUTAI

Šiame skirsnyje vertinama 2019 m. vykusi ES ir 65 pagrindinių lengvatinės prekybos partnerių prekybos raida, atitinkanti 29 proc. viso ES importo ir 32 proc. viso ES eksporto. Tad susidaro 113 mlrd. EUR ES prekybos perteklius – 12 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Šveicarija ir toliau buvo didžiausia ES lengvatinės prekybos partnerė, kuriai teko 21 proc. prekybos; po jos Turkija – 11 proc., Japonija – 10 proc. ir Norvegija – 8,5 proc. Šioms partnerėms kartu teko pusė ES lengvatinės prekybos.

2019 m. ES prekyba prekėmis su 65 partneriais padidėjo 3,4 proc. Tai daugiau nei ES prekyba su likusiais pasaulio regionais (t. y. visi ES prekybos partneriai +2,5 proc.) ir daugiau nei ES prekyba su nelengvatinės prekybos partneriais atskirai (likę pasaulio regionai atėmus 65 lengvatinės prekybos partnerius +2,1 proc.). Lengvatinio prekių eksporto (+4,1 proc.) ir lengvatinio prekių importo (+2,6 proc.) augimas buvo didesnis bei eksporto ir importo su likusiais pasaulio regionais augimas, kuris atitinkamai sudarė 3,5 proc. ir 1,4 proc.

Prekių eksporto tendencijos

2019 m. 92 proc. viso ES eksporto lengvatinės prekybos partneriams sudarė pramonės gaminiai. Mašinoms, cheminėms medžiagoms ir transporto įrangai ir toliau teko didžiausia ES eksporto dalis ir šie rodikliai atitinkamai augo 1,5 proc., 6,3 proc. ir 5,7 proc. Mašinos ir įranga išliko viena svarbiausia kategorija ir jai teko maždaug 25 proc. eksporto pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus. Pagal vertę svarbiausia kategorija buvo mašinos ir mechaninė įranga bei motorinės transporto priemonės: maždaug 30 proc. viso ne žemės ūkio produktų eksporto į 65 šalis lengvatinės prekybos partneres. Ir elektros mašinoms ir įrangai, ir farmacijos produktams teko maždaug po 9 proc. Didžiausias metinis eksporto augimas buvo orlaivių (+50 proc.), odos (+43 proc.) bei perlų ir brangakmenių (+35 proc.) kategorijose.

ES vykdomas žemės ūkio maisto produktų eksportas 2019 m. padidėjo 8,7 proc. Didžiausia pagal vertę dalis teko gėrimams: 15 proc. lengvatiniu režimu eksportuojamų žemės ūkio maisto produktų (+8,6 proc.). Grūdams, pieno produktams ir mėsai teko maždaug po 8 proc. ir jų augimas atitinkamai sudarė 39 proc., 13,2 proc. ir 0,7 proc.

Prekių importo tendencijos

91 proc. viso importo iš 65 lengvatinės prekybos partnerių sudaro pramonės gaminiai. 2019 m. jis padidėjo 2 proc. Trys pagrindinės kategorijos – mašinos ir įranga (+3 proc.), cheminės medžiagos (+16 proc.) ir mineraliniai produktai (–7 proc.). Žemės ūkio maisto produktų importas padidėjo 8,3 proc. Pagrindinės importo kategorijos buvo valgomieji vaisiai ir riešutai (+3,9 proc.), kakavos produktai (+6,5 proc.), kava ir arbata (–0,2 proc.) ir grūdai (+22,9 proc.) 13 .

Pramoninės prekės ir žemės ūkio maisto produktai

Prekyba pramonės gaminiais su 65 partneriais padidėjo 3 proc., o prekyba žemės ūkio maisto produktais išaugo 8,5 proc. ES prekybos pramonės gaminiais srityje susiformavo 106,6 mlrd. EUR perteklius, t. y. 11,8 mlrd. EUR daugiau nei 2018 m. ES prekybos žemės ūkio maisto produktais srityje susidarė 6,4 mlrd. EUR perteklius, t. y. 651 mln. EUR daugiau nei 2018 m.

Prekybos paslaugomis tendencijos

Naujausi prekybos paslaugomis duomenys – 2018 m. 2018 m. prekyba paslaugomis su 65 partneriais, įtrauktais į šią ataskaitą, padidėjo 1,7 proc., lėčiau nei ES prekyba paslaugomis iš viso (+2,3 proc.). Be to, susiformavo 80 mlrd. EUR prekybos perteklius, t. y. 11,5 proc. daugiau nei 2017 m. Daugelyje iki 2007 m. komunikato dėl globaliosios Europos 14 sudarytų susitarimų nėra didelio užmojo tikslų, susijusių su paslaugomis, pavyzdžiui, ES prekybos susitarime su jos antrąja pagal svarbą prekybos paslaugomis partnere Šveicarija. Prekyba paslaugomis su į šią ataskaitą įtrauktais lengvatinės prekybos partneriais, prisiėmusiais įsipareigojimus paslaugų srityje 15 , 2018 m. išaugo 3,3 proc., taigi smarkiau nei ES prekyba paslaugomis apskritai. Prekyba paslaugomis augo gerokai labiau su lengvatinėmis prekybos partneriais pagal naujesnius prekybos susitarimus (+7,6 proc.) nei su ankstesniais partneriais (+0,8 proc.).

3. PAGRINDINIŲ NUSTATYTŲ FAKTŲ APŽVALGA PAGAL REGIONĄ

3.1. AZIJA

2019 m. ES taikė lengvatinio prekybos režimo susitarimus su trimis Azijos šalimis: Pietų Korėja, Japonija ir Singapūru 16 . Šie susitarimai padeda ES įmonėms išlikti konkurencingoms atsižvelgiant į neseniai sudarytus prekybos susitarimus tarp trečiųjų šalių, kaip antai Visapusišką ir pažangų Ramiojo vandenyno šalių partnerystės susitarimą 17  , kurio šalys yra ir Japonija, ir Singapūras. Jie taip pat skatina laikytis tarptautinių standartų – su tarifais nesusijusių įsipareigojimų pagrindo trijuose minėtuose susitarimuose. Visų pirma, naujausi susitarimai su Singapūru, kuris yra Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) narys, ir su Japonija yra svarbūs visam regionui, iš kurio ES įmonės gali plėsti veiklą į kaimynines šalis. ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimas (LPS) taikomas aštuonerius metus ir, remiantis 2019 m. kovo mėn. paskelbtu jo ex post vertinimu 18 , yra naudingas ir ES ekonomikai (+4,4 mlrd. EUR), ir Pietų Korėjos ekonomikai (+4,9 mlrd. EUR), nepaisant sudėtingo laikotarpio po finansų krizės, per kurį paklausa ir tarptautinė prekyba sumažėjo.

3.1.1. Pietų Korėja

2019 m. ekonomikos augimas Pietų Korėjoje išliko menkas, nes dėl pasaulyje stebimo nuosmukio ir su prekyba susijusios įtampos nedidėjo eksportas, o investicijas stabdė didelė neapibrėžtis. ES pramonės eksporto į Pietų Korėją sumažėjimą 1,3 proc. galima iš dalies paaiškinti menka vidaus paklausa, be kita ko, dėl nuosmukio puslaidininkių naudojimo cikle ir JAV ir Kinijos prekybos ginčo. Prekyba paslaugomis 2018 m. ir toliau didėjo 3,6 proc., palyginti su 2017 m., t. y. smarkiau nei ES prekyba su likusiais pasaulio regionais. ES ir Pietų Korėjos LPS taip pat paskatino tarpusavio TUI augimą. Iš naujausių duomenų matyti, kad 2018 m. sukauptos ES TUI Pietų Korėjoje padidėjo 4 proc. ir pasiekė 46 mlrd. EUR, o sukauptos Pietų Korėjos TUI ES padidėjo 1 proc. iki 25 mlrd. EUR.

3.1.2. Japonija

2019 m. buvo pirmieji išsamūs ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo taikymo kalendoriniai metai 20 . Japonija yra septintoji pagal dydį ES prekybos partnerė ir jai tenka 3 proc. ES išorės prekybos.

2019 m. prekybos prekėmis mastas tarp šalių padidėjo 5,8 proc. Tradicinis ES eksportas į Japoniją, kaip antai farmacijos produktų, transporto įrangos ir mašinų, nuolat augo. Produktų kategorijos, kurioms buvo sumažinti tarifai, įskaitant tekstilę, drabužius ir avalynę, augo labiau, vidutiniškai apie 10 proc.

Japonija buvo antroji pagal dydį iš šioje ataskaitoje aptariamų lengvatinės prekybos partnerių tarp ES žemės ūkio maisto produktų eksporto paskirties šalių – šis eksportas 2019 m. padidėjo 16 proc. Taigi didžiulis susitarimo potencialas jau realizuojamas: didėja daugelio produktų, kaip antai kiaulienos, jautienos, sūrio, perdirbtų žemės ūkio produktų ir vyno, eksportas iš ES. Vienas pažymėtinas laimėjimas – tai, kad Japonija laipsniškai patvirtina ir pripažįsta ES vynininkystės metodus.

2019 m. daugiau nei pusei visų ES prekių, atitinkančių muitų tarifų lengvatų taikymo kriterijus pagal ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą, faktiškai buvo taikomos muitų tarifų lengvatos (53 proc.). Jos buvo taikomos daugumai ES eksportuojamų žemės ūkio produktų (vidutiniškai 86 proc.), daugiausia mėsai (99 proc.) ir vynui (93 proc.). Pramoninių prekių muitų tarifai dėl sudėtingų tiekimo grandinių ir palyginti mažesnių lengvatų maržų, buvo gerokai mažesni ir Japonijai, ir ES, t. y. vidutiniškai maždaug 35 proc. Pavyzdžiui, ES eksportuojant chemines medžiagas ir tekstilę buvo galima papildomai sutaupyti atitinkamai 115 mln. EUR ir 92 mln. EUR. Naudojimasis lengvatomis paprastai padidėja po kelerių metų, nes įmonėms neretai reikia šiek tiek laiko prisitaikyti prie naujų prekybos sąlygų, pavyzdžiui, peržiūrėti tiekimo grandines ir vidaus apskaitos mechanizmus. Siekdama atkreipti į tai dėmesį Europos Komisija taip pat ėmė aktyviau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir įmonėmis ir dalyvavo bendroje su Japonija veikloje, pvz., ES ir Japonijos pramonės bendradarbiavimo centro informavimo veikloje 21 .

3.1.3. Singapūras (ruošiamasi įsigaliojimui)

ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimas galioja nuo 2019 m. lapkričio 21 d. Tikimasi, kad jis bus naudingas ES eksportui ir investuotojams, įskaitant daugiau nei 10 000 Singapūre įsteigtų ES įmonių. Singapūras yra didžiausias ES prekybos partneris Pietryčių Azijoje. Jam tenka trečdalis ES prekybos su šiuo regionu ir daugiau nei du trečdaliai sukauptų ES tiesioginių užsienio investicijų regione.

2019 m. Europos Komisija paspartino parengiamuosius darbus, susijusius su susitarimo įsigaliojimu, bendraudama su abiejų šalių suinteresuotaisiais subjektais ir jau pasirengimo įgyvendinimui etape sustiprindama savo stebėsenos vaidmenį Singapūro valdžios institucijų atžvilgiu. Vienas iš pirmųjų sėkmingų rezultatų – 138 ES geografinių nuorodų pavadinimų užregistravimas ir apsauga Singapūre pagal Singapūro teisės aktus.

3.2. ŠIAURĖS IR PIETŲ AMERIKA

3.2.1. Kanada

ES ir Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (IEPS) laikinai taikomas nuo 2017 m. rugsėjo 21 d., išskyrus kelias nuostatas, visų pirma susijusias su investicinių teismų sistema. 2019 m. buvo padarytas svarbus žingsnis į priekį siekiant ateityje įgyvendinti investicinių teismų sistemą (ITS) 23 : spalio mėn. Europos Komisija priėmė keturis pasiūlymus 24 , kurie padės užtikrinti arbitrų etikos ir sąžiningumo standartus ir veiksmingą apeliacinių skundų pateikimo funkciją sistemoje. Tai bus pirmoji tokia apeliacinių skundų pateikimo funkcija, kuri bus įgyvendinama pagal tarptautinių investicijų susitarimus.

Antraisiais laikino IEPS taikymo metais Europos Komisija padarė tolesnę pažangą veiksmingai įgyvendinant susitarimą, remdamasi 20 komitetais ir dialogais, sukurtais 2018 m. Europos Komisija atkreipė dėmesį į kelias kliūtis prekybai, pirmiausia susijusias su žemės ūkio produktų eksportu. Be to, Europos Komisija ir toliau ėmėsi aktyvesnių veiksmų dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis ir papildė savo bendradarbiavimo su Kanada darbotvarkę bendro intereso klausimais (pavyzdžiui, dėl MVĮ, lyčių lygybės ir klimato kaitos).

2019 m. dvišalės prekybos tendencijos

Taikant IEPS dvišalė prekyba prekėmis ir paslaugomis ir toliau augo ir pasiekė 92 mlrd. EUR, t. y. 24,5 proc. daugiau, palyginti su prekyba iki IEPS įsigaliojimo, kuri 2015–2017 m. sudarė vidutiniškai 73,9 mlrd. EUR. Pramoninių prekių grupėje didžiausias ES eksporto augimas, palyginti su 2018 m., užfiksuotas mašinų ir farmacijos produktų kategorijose, atitinkamai 15 proc. ir 18 proc.

Naudojimosi ES prekių eksporto į Kanadą lengvatomis rodikliai 27 ES valstybėse narėse padidėjo nuo 38 proc. 2018 m. iki 48 proc. Bendram naudojimosi lengvatomis rodikliui ir toliau daro poveikį tai, kad mažai naudojamasi lengvatomis, taikomomis ES eksportuojamiems automobiliams ir automobilių dalims (26 proc.), o šie sudaro 39 proc. reikalavimus atitinkančio 27 ES valstybių narių eksporto į Kanadą. Siekdama geriau suprasti priežastis Europos Komisija aktyviai bendravo su pramonės sektorių asociacijomis, suinteresuotomis įmonėmis ir ekspertais. Pramonės, visų pirma automobilių, atstovai paaiškino, kad susitarimas vis dar palyginti naujas ir įmonėms reikia daugiau laiko, kad jos įsidiegtų procesus ir IT sistemas ir gautų iš tiekėjų reikiamus duomenis. Automobilių pramonės atstovai taip pat patvirtino, kad ketina pasinaudoti muitų tarifų lengvatomis atgaline data, nes pagal IEPS tai leidžiama iki trejų metų. Apskritai pramonės atstovai pabrėžė, kad reikia ir toliau aktyviau informuoti ES įmones apie IEPS pranašumus ir būdus jais pasinaudoti. Kad būtų lengviau naudotis lengvatomis, 2019 m. Europos Komisija ir toliau teikė specialiąsias rekomendacijas: 2019 m. rugsėjo mėn. ji paskelbė vadovą dėl IEPS nustatytų kilmės taisyklių 26 ir faktų apie tekstilę ir drabužius suvestinę įvairiomis ES kalbomis 27 .

3.2.2 Lotynų Amerikos šalys partnerės

ES yra sudariusi keturis prekybos susitarimus su 11 Lotynų Amerikos šalių: Meksika, Čile, Andų šalimis partnerėmis Kolumbija, Ekvadoru ir Peru bei 6 Centrinės Amerikos šalimis partnerėmis (Gvatemala, Hondūru, Kosta Rika, Nikaragva, Panama ir Salvadoru). Kai bus sudarytas MERCOSUR susitarimas, ES užmegs lengvatinės prekybos santykius praktiškai su visomis Lotynų Amerikos šalimis, išskyrus Boliviją ir Venesuelą, daugiau nei su bet kuriuo kitu regionu (tiek pat, kiek ELPA). Pavyzdžiui, susitarimas su Meksika buvo sudarytas dar šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje ir modernizuotas siekiant padidinti prekybą, skatinti MVĮ dalyvavimą ir įtraukti naujas sritis, kaip antai paslaugas (skaitmenines, jūrų, finansines ir kt.), energetiką ar investicijas, dėl kurių atsivers daugiau galimybių ES įmonėms ir bus naudos vartotojams, o prekybos ir darnaus vystymosi skyriuose įtvirtinti su darbu ir aplinka susiję įsipareigojimai, be kita ko, pagal Paryžiaus susitarimą ir pagrindines TDO konvencijas. Panašiai modernizuojamas ir susitarimas su Čile.

Tai, kad ES panaikina muitų tarifus, taikomus daugumai produktų, padeda Lotynų Amerikos šalims partnerėms diversifikuoti savo eksportą ir geriau integruotis į vertės grandines ir pasaulio ekonomiką. ES įmonėms dėl susitarimų atsiveria naujų galimybių besivystančiose rinkose, turinčiose didelį augimo potencialą, gauti ypatingos svarbos žaliavų ir pramonės ir žemės ūkio gamybos išteklių.

ES vaidmuo Lotynų Amerikoje išlieka svarbus. ES yra didžiausias vystomojo bendradarbiavimo ir tiesioginių užsienio investicijų į Lotynų Ameriką šaltinis ir trečioji pagal dydį prekybos partnerė po JAV ir Kinijos. JAV išlaiko ilgalaikę savo kaip didžiausios Lotynų Amerikos prekybos partnerės poziciją, o Kinija pastaraisiais metais aplenkė ES ir tapo antrąja pagal dydį partnere. Prekybos santykių modeliai skiriasi: glaudžiausiai su JAV ekonomika yra susijusios Meksika ir Centrinė Amerika, daug mineralų turinčios Andų šalys stiprina prekybą su Kinija, o Kinija ir ES yra svarbiausios partnerės MERCOSUR šalims.

2019 m. dvišalės prekybos tendencijos

ES prekybos susitarimai ilgainiui padėjo sustiprinti ES kaip investuotojos ir prekybos partnerės poziciją regione. Susitarimai taip pat padėjo kovoti su muitų tarifų lengvatų, įtvirtintų Lotynų Amerikos partnerių sudarytuose prekybos susitarimuose su tokiomis šalimis, kaip JAV ar Kinija, sumažėjimu.

ES prekybos su esamomis Lotynų Amerikos prekybos partnerėmis ir MERCOSUR šalimis vertė siekė 192 mlrd. EUR ir ES susiformavo 22 mlrd. EUR prekybos perteklius. ES prekių eksportas į 11 Lotynų Amerikos šalių, su kuriomis yra sudaryti prekybos susitarimai, padidėjo 12 proc. nuo beveik 59 mlrd. EUR 2015 m. iki 66 mlrd. EUR. ES išsaugojo maždaug 12 proc. šių šalių importo rinkos dalį, o JAV rinkos dalis šiek tiek sumažėjo nuo 42,5 proc. iki 40,3 proc. Kinijos dalis taip pat išlieka stabili ir sudaro maždaug 19 proc. 28  

Taikant prekybos susitarimus ES žemės ūkio maisto produktams gali atsiverti naujos rinkos. Per pastarąjį dešimtmetį ES žemės ūkio produktų eksportas į Lotynų Amerikos šalis, su kuriomis ES yra sudariusi prekybos susitarimus, padidėjo daugiau nei dvigubai. Taip yra dėl muitų tarifų, kurie žemės ūkio produktų atveju neretai buvo palyginti didesni, panaikinimo ar sumažinimo pagal prekybos susitarimus.

Bananai ir toliau yra pagrindinė prekė, kurią į ES eksportuoja Centrinės Amerikos ir Andų bendrijos šalys partnerės. Šiam eksportui taikyto stabilizavimo mechanizmo galiojimas baigėsi 2019 m. gruodžio mėn. Pagal tą mechanizmą, kai pasiekiamas susitarime nustatytas kiekvienos šalies metinis importo ribinis kiekis, Europos Komisija išnagrinėja tokio importo poveikį padėčiai Sąjungos bananų rinkoje ir priima sprendimą laikinai netaikyti lengvatinio muito arba laikyti, kad toks netaikymas nėra tinkamas. 2019 m. bendras iš Lotynų ir Centrinės Amerikos šalių importuojamas šviežių bananų kiekis, kuriam taikomas bananų stabilizavimo mechanizmas, sudarė 72,9 proc. bendro ribinio kiekio. Atitinkamų šalių partnerių grupėje savo ribinius kiekius viršijo tik Peru, Nikaragva ir Gvatemala. Europos Komisija priėjo prie išvados, kad laikinas netaikymas nėra tinkamas, nes importo iš šių šalių dalis bendrame importuojamame bananų kiekyje tuo metu, kad buvo viršyti ribiniai kiekiai, buvo labai nedidelė.

2019 m. Andų ir Centrinės Amerikos partnerių prašymu, remiantis atitinkamų susitarimų nuostatomis, įvyko diskusijos siekiant toliau nagrinėti bananams taikomų muitų tarifų liberalizavimą. Atsižvelgiant į visus svarbius veiksnius, įskaitant ES rinkos stabilumą, buvo padaryta išvada, reikėtų ir toliau taikyti dabartinį 75 EUR už toną muitų tarifą, kuris galioja iš Centrinės Amerikos šalių, Kolumbijos, Ekvadoro ir Peru importuojamiems šviežiems bananams.

Įgyvendinimo pažanga 2019 m.

ES prekybos susitarimai padeda kurti ES ir Lotynų Amerikos šalių partnerystės santykius, nesvarbu, ar daugiašališkumo ar tvarumo tikslais, kaip ir bendresnio pobūdžio asociacijos susitarimai, kuriuos ES sudarė su Lotynų Amerikos šalimis. Lotynų Amerikos šalys atliko ir toliau atlieka svarbų vaidmenį PPO: daugiau nei trečdalis šalių, remiančių ES pasiūlymą dėl PPO daugiašalio laikinojo susitarimo dėl apeliacinio arbitražo, yra būtent šiame regione. ES bei Andų ir Centrinės Amerikos šalys taip pat aptarė nacionaliniu lygmeniu nustatomus įnašus pagal Paryžiaus susitarimą, nors prekybos susitarimai buvo sudaryti anksčiau nei Paryžiaus susitarimas.

3.3. ES KAIMYNINĖS ŠALYS

3.3.1. Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų Rytų šalys partnerės

Laisvosios prekybos erdvės, sukurtos pagal bendresnius asociacijos susitarimus su pietų Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų Rytų šalimis (toliau – prekybos susitarimai), įsigaliojo 2000 m. pradžioje. ES ir aštuonios pietų Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų Rytų šalys Alžyras, Egiptas, Jordanija, Libanas, Izraelis, Palestina 33 , Marokas ir Tunisas tradiciškai dėl istorinių ir kultūrinių ryšių ir geografinio artumo yra labai artimos partnerės. ES yra svarbiausia visų šalių, išskyrus Jordaniją ir Palestiną, ir viso regiono prekybos partnerė. Pagal Europos kaimynystės politiką šioms šalims ES siūlo ypatingus santykius, remiamus abipusiais įsipareigojimais užtikrinti bendrąsias vertybes (demokratiją ir žmogaus teises, teisinę valstybę, gerą valdymą, rinkos ekonomikos principus ir darnų vystymąsi).

Dabar ES ir šių partnerių prekyba dauguma pramoninių prekių vyksta netaikant muitų 34 . 2019 m. sausio 1 d. panaikinęs iš ES eksportuojamiems automobiliams taikomus muitus Egiptas užbaigė visiško pramoninėms prekėms taikomų muitų tarifų panaikinimo procesą. Sausio mėn. Europos Komisija pradėjo šešių iš prekybos susitarimų ex post vertinimą. Tarpinė ataskaita 35 buvo paskelbta 2020 m. balandžio mėn. Iš preliminariai nustatytų faktų matyti, kad panaikinus muitus pietų Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų Rytų šalys gavo ekonominės naudos. Tikimasi, kad galutinė ataskaita bus paskelbta 2020 m. gruodžio mėn.

Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiuose prekybos susitarimuose dėmesys sutelkiamas į prekybą prekėmis, regione, visų pirma su Tunisu ir Maroku, dar vyksta ar pradedamos kelerios dvišalės derybos, siekiant padidinti įsipareigojimus ir išplėsti taikymo sritį aprėpiant kitas sritis, kaip antai žemės ūkį, paslaugas, investicijas, prekybos taisykles, reguliavimo konvergenciją bei prekybą ir darnų vystymąsi.

2019 m. dvišalės prekybos tendencijos

Nors šiam regionui tenka tik 4 proc. ES išorės prekybos, tai labai svarbi ES eksporto rinka, kurioje yra galimybių ypač kai kurių tradicinių sektorių, kaip antai tekstilės ir keramikos, MVĮ. Regionas taip pat išlieka svarbiu importo šaltiniu, ypač energetikos ir žemės ūkio maisto produktų sektoriuose. 

2019 m. ES prekyba su šiuo regionu sudarė maždaug 150 mlrd. EUR pramoninių prekių sektoriuje ir 15 mlrd. EUR žemės ūkio produktų sektoriuje. Per metus prekyba šiek tiek sumažėjo: 0,17 proc., arba 248 mln. EUR. 2018–2019 m. ES eksportas į šį regioną sumažėjo 0,38 proc. nuo 100 mlrd. EUR iki 99 mlrd. EUR, daugiausia dėl kai kurių šalių nustatytų prekybos ribojimo priemonių. Marokas, Izraelis ir Alžyras išliko didžiausiais ES prekybos partneriais šiame regione.

2019 m. Marokas buvo pagrindinė ES eksporto rinka šiame regione; po jo – Izraelis ir Egiptas.

Vertinant prekybą pagal sektorių, 90 proc. ES prekybos su šiuo regionu tenka prekybai pramoninėmis prekėmis (energetikos sektoriuje ir pramonės gaminių sektoriuje); eksportas sumažėjo 0,5 proc., o importas išliko stabilus. Kita vertus, prekyba žemės ūkio maisto produktais padidėjo 6,2 proc. – 6,4 proc. ES eksporto atveju (arba 623 mln. EUR) ir 6 proc. importo atveju. Tai rodo, kad dar ne visas žemės ūkio prekybos potencialas yra išnaudotas, ypač prekiaujant su Tunisu ir Alžyru 36 . Alžyras ir Izraelis buvo didžiausios ES žemės ūkio maisto produktų paskirties šalys šiame regione. ES daugiausia eksportavo kviečių ir kitų grūdų, kūdikiams skirto maisto ir gyvų gyvūnų.

Remiantis 2020 m. Pasaulio banko verslo sąlygų palankumo indeksu, 2019 m. verslo aplinka daugumoje pietų Viduržemio jūros regiono šalių pagerėjo, visų pirma Jordanijoje, kuri yra viena iš 10 šalių, kuriose ji pagerėjo labiausiai 37 . 2018 m. ES ir toliau buvo didžiausia investuotoja į daugelį šių šalių: jai teko daugiau nei pusė TUI į Maroką 38 ir 85 proc. – į Tunisą 39 . Egipte ES yra antroji pagal dydį užsienio investuotoja, kuriai tenka 21 proc. TUI, po Jungtinės Karalystės (39 proc.), t. y. daugiau nei 15 mlrd. USD (maždaug 12,7 mlrd. EUR); ten vykdo veiklą 6 339 įmonės, kuriose sukurta 192 000 darbo vietų 40 . Maroke automobilių sektoriuje 2014–2018 m. buvo tiesiogiai sukurta daugiau nei 85 000 darbo vietų ir iki 2018 m. bendras darbo vietų skaičius šiame sektoriuje tapo 163 000. Kai kurios šalys, visų pirma Izraelis, yra svarbus TUI į ES šaltinis.

Per pastarąjį pusantro dešimtmečio dažnai bendraujant techniniu ir ministerijų lygmenimis pavyko užmegzti glaudesnius daugiašalius partnerystės santykius tarp ES ir jos Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų Rytų partnerių. Pavyzdžiui, ES padeda Alžyrui ir Libanui pateikti paraiškas įstoti į PPO ir remia Palestinos prašymą gauti stebėtojos statusą PPO generalinėje taryboje ir jos pagalbiniuose komitetuose.

3.3.2. Gruzija, Moldova, Ukraina

Išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) (ES ir Gruzijos ir Moldovos – nuo 2016 m., ES ir Ukrainos – nuo 2017 m.) yra dalis didesnės Rytų partnerystės programos, 2009 m. pradėtos bendros politikos iniciatyvos, kurios tikslas – pagilinti ir sustiprinti ES ir jos valstybių narių santykius su šešiomis rytų kaimyninėmis šalimis 41 . IVLPE yra labai svarbios priemonės ne tik užtikrinant abipusį patekimą į rinką, bet ir įgyvendinant vertybių darbotvarkę, skatinant demokratiją ir skaidrias ir nepriklausomas institucines struktūras ir padedant šalims partnerėms pertvarkyti savo ekonomiką ir aktyviau dalyvauti tarptautinėje prekyboje. IVLPE yra du pagrindiniai elementai: prekybos liberalizavimas ir taisyklių suderinimas.

Prekybos liberalizavimas (IVLPE laisvosios prekybos komponentas) reiškia, kad panaikinami muitų tarifai ir sumažinamos netarifinės kliūtys prekybai prekėmis ir paslaugomis ir investicijoms, taip sudarant abiem šalims daugiau galimybių patekti į prekių ir paslaugų rinką. Kiekvieno susitarimo šalys reguliariai keičiasi informacija ir stebi prekybos pokyčius. Visų trijų IVLPE šalių atveju ES yra didžiausia prekybos partnerė. Visa prekyba su IVLPE šalimis per metus šiek tiek padidėjo ir 2019 m. pasiekė 50,6 mlrd. EUR. ES ir Ukrainos dvišalė prekyba nuolat didėjo abiem kryptimis ir 2019 m. pasiekė 43,3 mlrd. EUR. Ukraina taip pat yra ketvirtoji pagal dydį žemės ūkio produktų eksportuotoja į ES. 2019 m. visa ES ir Gruzijos prekyba per metus sumažėjo 3 proc. ir sudarė 2,6 mlrd. EUR. ES ir Moldovos prekyba, palyginti su 2018 m., padidėjo 3,9 proc. ir pasiekė šiek tiek daugiau nei 4,7 mlrd. EUR.

Taisyklių suderinimas yra IVLPE išsamumo ir visapusiškumo komponentas. ES šalys partnerės įsipareigoja suderinti savo teisės aktus su ES teisės aktais (acquis) keliose su prekyba susijusiose politikos srityse, kaip antai sanitarijos ir fitosanitarijos, techninių specifikacijų ir standartų (dėl techninių kliūčių prekybai mažinimo), viešųjų pirkimų, paslaugų ir muitinės procedūrų srityse. Atitinkami ES teisės aktai išvardyti reguliariai atnaujinamuose asociacijos susitarimų ir (arba) IVLPE susitarimų prieduose. Europos Komisija stebi procesą atsižvelgdama į ES acquis pakeitimus į asociacijos susitarimus ir (arba) IVLPE susitarimus įtrauktose srityse.

2019 m. padarytos taisyklių suderinimo pažangos pavyzdžiai

3.3.3. Vakarų Balkanai

ES yra sudariusi stabilizacijos ir asociacijos susitarimus (SAS) su visomis šešiomis Vakarų Balkanų šalimis: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Kosovu. Visos Vakarų Balkanų šalys yra akivaizdžiai orientuotos į Europą ir paskutinį kartą tai patvirtino 2020 m. gegužės 6 d. Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime. Tai perteikia ir SAS turinys ir taikymo sritis, kuriuose yra daugiau elementų nei kituose lengvatinio prekybos režimo susitarimuose, nes juose numatoma teisės aktus suderinti su ES acquis. SAS taip pat numatoma panaikinti visus kiekybinius apribojimus. Tačiau juose nėra tam tikrų kitų elementų, kurie yra įtraukti į naujausius ES lengvatinio prekybos režimo susitarimus, kaip antai nuostatų dėl prekybos ir darnaus vystymosi.

Per pastaruosius 10 metų SAS sudaromos palankesnės ES prekybos su šio regiono šalimis sąlygos; dėl jų ji padidėjo beveik 130 proc. ir 2019 m. pasiekė 55 mlrd. EUR, t. y., palyginti su 2018 m., padidėjo 3,8 proc. Daugiausia prekiaujama mašinomis, netauriaisiais metalais, mineralais ir chemijos produktais. 2019 m. ES eksportas į Vakarų Balkanus padidėjo 4,4 proc. ir ES susiformavo 8,9 mlrd. EUR prekybos perteklius. Importas iš Vakarų Balkanų padidėjo 3 proc.

Nors šešioms Vakarų Balkanų šalys kartu tenka vos 1,4 proc. visos ES prekybos, veiksmingas SAS įgyvendinimas yra itin svarbi priemonė užtikrinti tolesnį šių kaimyninių šalių integravimą į ES rinką, gerinti verslo ir investicijų klimatą ir skatinti ES standartus. Kiekvienai Vakarų Balkanų šaliai ES yra pagrindinė prekybos partnerė, kuriai tenka beveik 70 proc. visos regiono prekybos.

3.3.4. Šveicarija

2019 m. visos dvišalės prekyba prekėmis su Šveicarija vertė siekė daugiau nei 257 mlrd. EUR. Tai reiškia, kad Šveicarija apskritai yra ketvirtoji pagal dydį ES prekybos partnerė ir svarbiausia ES prekybos partnerė pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus. Palyginti su 2018 m., dvišalės prekybos srautai padidėjo 9 proc. ir ES išlaikė maždaug 36 mlrd. EUR perteklių.

Prekybai paslaugomis 2018 m. pasiekus daugiau nei 170 mlrd. EUR vertę Šveicarija yra trečioji pagal svarbą ES prekybos paslaugomis partnerė. ES turi 39,5 mlrd. EUR prekybos perteklių.

Atsižvelgiant į labai aukštą ES ir Šveicarijos integravimo lygį, pastaroji taip pat yra labai svarbi partnerė investicijų srityje. 2018 m. sukauptos Šveicarijos tiesioginės užsienio investicijos ES siekė 750 mlrd. EUR, t. y. 58 proc. daugiau nei 2014 m., o sukauptos ES TUI Šveicarijoje sudarė daugiau nei trilijoną eurų, 40 proc. daugiau nei 2014 m. Šveicarijai tenka maždaug 12 proc. visų 27 ES valstybių narių TUI.

Prekybai paslaugomis 2018 m. pasiekus daugiau nei 170 mlrd. EUR vertę Šveicarija yra trečioji pagal svarbą ES prekybos paslaugomis partnerė. ES turi 39,5 mlrd. EUR prekybos perteklių.

Atsižvelgiant į labai aukštą ES ir Šveicarijos integravimo lygį, pastaroji taip pat yra labai svarbi partnerė investicijų srityje. 2018 m. sukauptos Šveicarijos tiesioginės užsienio investicijos ES siekė 750 mlrd. EUR, t. y. 58 proc. daugiau nei 2014 m., o sukauptos ES TUI Šveicarijoje sudarė daugiau nei trilijoną eurų, 40 proc. daugiau nei 2014 m. Šveicarijai tenka maždaug 12 proc. visų 27 ES valstybių narių TUI.

ES laisvosios prekybos susitarimas su Šveicarija galioja ilgiausiai ir yra ribotos taikymo srities 42 , jame nelabai nuodugniai reglamentuojamos įvairios sritys ir nėra numatytas veiksmingas ginčų sprendimo mechanizmas, palyginti su šiuolaikiniais ES prekybos susitarimais, kai kurių iš kurių buvo sudaryti su tolesniais mažesnės ekonominės svarbos partneriais. Tačiau, nepaisant klestinčios prekybos, 2019 m. Šveicarijai nepavyko padaryti tolesnės pažangos priimant institucinės struktūros susitarimą (ISS), dėl kurio deramasi. ISS taptų pagrindu toliau modernizuoti ES ir Šveicarijos prekybos santykius, nes jame būtų numatytas nepriklausomas ginčų sprendimas, teisinis tikrumas ir vienodos sąlygos, kuriomis ES ir Šveicarijos rinkos dalyviai vykdytų veiklą vidaus rinkoje. Pagal ISS taip pat atsivertų daugiau galimybių patekti į rinką naujose srityse (pvz., elektros energijos) ir parengti valstybės pagalbos taisykles bei šalims įsipareigoti modernizuoti 1972 m. laisvosios prekybos susitarimą ir kitus su prekyba susijusius susitarimus.

3.3.5. Norvegija

ES ir Norvegijos prekybos santykiai vystomi ir pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) taisykles, ir pagal dvišalį 1973 m. laisvosios prekybos susitarimą. Daugeliu požiūrių vietoj dar galiojančio dvišalio prekybos susitarimo praktiškai taikomas EEE susitarimas, kuriame numatomas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas.

2019 m. visa dvišalė prekyba prekėmis tarp ES ir Norvegijos sudarė 106 mlrd. EUR, 5 proc. mažiau nei 2018 m., pirmiausia dėl to, kad 16,5 proc. sumažėjo alyvos importas iš Norvegijos. Apskritas visas Norvegijos eksportas į 27 ES valstybes nares sumažėjo 11 proc., o 27 ES valstybių narių eksportas į Norvegiją padidėjo 3 proc. Sumažėjęs Norvegijos eksportas į ES ir Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES reiškė, kad Norvegija kaip didžiausia ES prekybos partnerė nukrito iš šeštosios vietos į aštuntąją.

ES ir Norvegijos prekyba žemės ūkio prekėmis sudarė beveik 5 mlrd. EUR, ES sukaupiant akivaizdų perteklių, nes jos žemės ūkio prekių eksporto vertė yra daugiau nei aštuonis kartus didesnė jos importuojamų iš Norvegijos prekių vertė. Ir importas, ir eksportas nuolat didėja nuo 2009 m.

Dar nėra išspręstas perdirbtų žemės ūkio produktų prekybos režimo peržiūros klausimas. Jis buvo iškeltas bendrajame komitete 2019 m. siekiant panaikinti aukštus muitų tarifus, kurie trukdo ES eksportuoti į Norvegiją kai kuriuos perdirbtus žemės ūkio produktus. Be to, ES toliau primygtinai reikalavo vėl pradėti derybas dėl geografinių nuorodų apsaugos.

Norvegija yra aštuntoji pagal dydį ES prekybos paslaugomis partnerė. Iš 40 mlrd. EUR vertės prekybos 2018 m. Norvegijos eksportas sudarė 14 mlrd. EUR, o ES eksportas – 26 mlrd. EUR, ES gaunant perteklių, ir tokia padėtis išlieka pastaruosius penkerius metus.

3.3.6. Turkija

Turkija yra seniausia ir antroji pagal dydį ES lengvatinės prekybos partnerė ir šeštoji pagal dydį prekybos partnerė apskritai. Turkijos ekonomika atsigavo po 2018 m. vasarą prasidėjusios valiutos krizės sparčiau nei tikėtasi, bet nuosmukis tęsėsi beveik visus 2019 m., esant nedideliam 0,9 proc. BVP augimui. Dėl Turkijos liros nuvertėjimo Turkija gerokai sumažino savo pasaulinės prekybos deficitą. Po ilgo laikotarpio, kai ES turėjo perteklių, prekybos prekėmis su ES deficitas sudarė 1,5 mlrd. EUR Turkijos naudai, ES eksportui į Turkiją sumažėjus 1,3 proc. iki 68,3 mlrd. EUR, o Turkijos importui padidėjus 4,4 proc. iki 69,8 mlrd. EUR.

ES ir Turkijos prekybos santykiai tvarkomi pagal 1995 m. muitų sąjungos taisykles, susijusias su pramoninėmis prekėmis ir tam tikrais perdirbtais žemės ūkio produktais, ir du dvišalius lengvatinio prekybos režimo susitarimus atitinkamai dėl žemės ūkio produktų ir anglies ir plieno gaminių. 82 proc. ES prekybos su Turkija – tai prekyba pramoninėmis prekėms. Didžiąja dalimi dėl šių prekybos susitarimų ir, visų pirma, muitų sąjungos nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio dvišalė prekyba padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Siekdama išplėsti dvišalės lengvatinės prekybos taikymo sritį ir modernizuoti muitų sąjungą 2016 m. gruodžio 21 d. Europos Komisija priėmė rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama pradėti derybas su Turkija. Tačiau, Bendrųjų reikalų tarybai priėmus 2018 m. birželio 26 d. ir 2019 m. birželio 18 d. išvadas diskusijos šiuo metu yra sustabdytos.

2019 m. Turkija paliko galioti kliūtis prekybai, taip pažeisdama muitų sąjungos susitarimą, nes ir toliau (ir intensyviau) nukrypo nuo Bendrojo muitų tarifo bei nustatė papildomus muitus produktams, kilusiems ne iš ES ar Turkijos lengvatinės prekybos partnerių. Dėl tokių muitų Turkija reikalauja informacijos ir dokumentų, kaip antai kilmės įrodymų, nesilaikydama muitų sąjungoje įtvirtinto laisvos apyvartos principo. 2019 m. Turkija vėl nepradėjo taikyti tarifinės kvotos jautienai.

Europos Komisija kėlė šiuos klausimus metiniuose bendrojo komiteto posėdžiuose ir dažnuose dvišaliuose susitikimuose. Be to, Komisija ir toliau reikalavo nediskriminuojant įgyvendinti Asociacijos susitarimo papildomą protokolą visų valstybių narių, įskaitant Kipro Respubliką, atžvilgiu. 2019 m. balandžio 2 d. ES inicijavimo PPO procedūrą prieš Turkijos priemones dėl priverstinio vaistų gamybos lokalizavimo 43 .

3.4.    AFRIKOS, KARIBŲ IR RAMIOJO VANDENYNO ŠALYS

Daugiau nei dešimtmetį Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalys buvo vienos iš sparčiausiai augančios ekonomikos šalių visame pasaulyje. ES ir visų pirma Užsachario Afrikos prekyba per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo ir Europos įmonių investicijos Afrikoje sudaro 200 mlrd. EUR, esant didžiuliam plėtros potencialui. ES ir toliau yra didžiausia prekybos ir investicijų partnerė daugumai AKR šalių, ypač toms, kurios įgyvendina su ES sudarytą ekonominės partnerystės susitarimą (EPS).

2019 m. 31 AKR šalis vykdė su ES sudarytus EPS: 14 – Užsachario Afrikoje, 14 – Karibų jūros regione ir trys – Ramiojo vandenyno baseine 44 . EPS – tai į vystymąsi orientuoti prekybos susitarimai, pagal kuriuos ES sudaro galimybę be muitų ir kvotų patekti į jos rinką 45 , o šalys partnerės liberalizuoja bent 80 proc. savo importo per 10–20 metų laikotarpį. Į EPS taip pat įtraukiamos specialios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti aprūpinimo maistu, naujų pramonės sektorių ar aplinkosaugos ir socialinių tikslų apsaugą. Svarbu pažymėti, kad ES teikia nemenką vystomąją pagalbą prekybos politikos pajėgumams ir vietos gamybos konkurencingumui didinti.

EPS įgyvendinimas įgijo didelę spartą nepaisant tokių sunkumų, kaip riboti valdžios institucijų pajėgumai, nepalanki verslo aplinka ir ribotas įmonių informuotumas ir gebėjimas pasinaudoti susitarimais. Nors atlikti bendrą vertinimą dar per anksti, stebima teigiama tendencija dėl eksporto augimo ir diversifikacijos. 2019 m. ES ir penkios Rytų ir Pietų Afrikos šalys 46 pagal EPS pradėjo derybas, kad įtrauktų taisykles dėl prekybos paslaugomis, investicijų, viešųjų pirkimų, intelektinės nuosavybės teisių ir, kas svarbu, prekybos ir darnaus vystymosi.

2019 m. padarytos įgyvendinimo pažangos pavyzdžiai

2019 m. dvišalės prekybos tendencijos

ES importas iš 31 EPS šalies partnerės 2019 m. padidėjo 4,6 proc. Pavyzdžiui, eksporto į ES augimo greitis Esvatinyje, Fidžyje, Kamerūne, Pietų Afrikoje ir Dominikos Respublikoje buvo dviženklis. CARIFORUM šalių žemės ūkio maisto produktų eksportas į ES 2019 m. padidėjo 11 proc. dėl stabilaus ryžių, alaus, cigarų, atogrąžų vaisių ir romo eksporto. Nors toks importas ir toliau priklauso nuo išteklių, kai kuriose šalyse imama daugiau diversifikuoti. Pavyzdžiui, importas iš Pietų Afrikos yra įvairus: daugiausia tai transporto priemonės, mašinos ir vaisiai, taip pat mineraliniai produktai. Ir Mauricijus, ir Dominikos Respublika neseniai pradėjo eksportuoti medicinos ir laboratorijų įrangą. Savo eksportą diversifikuoja ir CARIFORUM šalys.

ES eksportas į EPS šalis padidėjo 5 proc. dėl stabilaus eksporto į Pietų Afriką ir šiek tiek mažesnio – į Mauricijų ir Fidžį. ES eksportuotojai vis labiau naudojasi lengvatomis, kurias pagal EPS suteikia, visų pirma, Pietų Afrika, didžiausia EPS šalių ekonomika.

ES deda pastangas spręsti prekybos ginčus. Birželio mėn. ji pradėjo oficialią ginčų vengimo ir sprendimo procedūrą dėl Pietų Afrikos muitų sąjungos (SACU), susijusią su apsaugos priemonėmis, 2018 m. nustatytomis ES paukštienos produktams. Dėl to 2019 m. rugsėjo mėn. vyko oficialios konsultacijos, per kurias, deja, šalims nepavyko susitartų dėl nuomonių skirtumų 47 .

4. PREKYBA IR DARNUS VYSTYMASIS

Tikslas ir sunkumai

Prekybos ir darnaus vystymosi skyrių tikslas – kuo labiau išnaudoti didėjančią prekybą ir investicijas kaip svertą siekiant daryti pažangą svarbiose srityse, pavyzdžiui, skatinti deramą darbą ir aplinkos apsaugą arba kovoti su klimato kaita. Prekybos ir darnaus vystymosi skyrių nuostatomis skatinama užtikrinti suderinamumą su Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartais ir daugiašaliais aplinkos susitarimais.

Prekybos ir darnaus vystymosi skyrių įgyvendinimas siejamas su tam tikrais sunkumais. Pavyzdžiui, vis dar esama skirtumų, susijusių su visuotiniu pagrindinių TDO konvencijų ratifikavimu ir veiksmingu įgyvendinimu, taip pat tarp ES prekybos partnerių. Siekiant vykdyti su prekyba ir darniu vystymusi susijusius įsipareigojimus neretai tenka spręsti ilgalaikes įsisenėjusias vidaus problemas atsižvelgiant į skirtingus politikos prioritetus. Tam reikia ilgalaikės įgyvendinimo perspektyvos, grindžiamos vykdymo užtikrinimo priemonėmis ir aktyviu pilietinės visuomenės ir įmonių dalyvavimu. Taigi atliekant įgyvendinimo darbą dėmesys taip pat sutelkiamas į bendradarbiavimo platformų ir bendrų iniciatyvų kūrimą siekiant spręsti įvairius klausimus nuo teisingo atlyginimo ir darbo saugioje ir sveikoje aplinkoje iki klimatui palankių technologijų skatinimo.

Europos Komisijos 15 punktų veiksmų plano įgyvendinimas 48  

Įgyvendinant 2018 m. vasario mėn. 15 punktų veiksmų planą 49 skatinamas sistemingesnis, geresnės struktūros požiūris į prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimų vykdymą. Atsižvelgdama į derybų etape sukauptą patirtį ir ankstesnę įgyvendinimo patirtį Europos Komisija rengia tikslinių veiksmų rinkinį, atitinkantį konkrečius kiekvienam prekybos partneriui nustatytus prioritetus.

Suderinti ir vienas kitą remiantys Europos Komisijos, Europos Parlamento ir TDO veiksmai prieš įgyvendinimą pasiteisino, pavyzdžiui, Vietname.

15 punktų veiksmų planu taip pat skatinami glaudesni partnerystės ryšiai tarp Europos Komisijos ir valstybių narių, Europos Parlamento ir tarptautinių organizacijų, kaip antai Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), kurie, kaip paaiškėjo, yra labai svarbūs siekiant įdėmiai stebėti pažangą.

Dar vienas 15 punktų veiksmų plano ramstis – sudaryti galimybes pilietinės visuomenės organizacijoms ES ir jos prekybos partnerėse. 2019 m. Europos Komisija ir toliau teikė pagalbą vietos patarėjų grupėms, sukurtoms siekiant vykdyti susitarimų stebėseną. Siekiama sudaryti sąlygas joms veiksmingiau dalyvauti įgyvendinimo procese. Įgyvendindama Partnerystės priemonę Europos Komisija ir toliau skyrė lėšas vietos patarėjų grupių nariams, kad jie dalyvautų susitikimuose su kolegomis ir kitais pilietinės visuomenės atstovais, įskaitant socialinius partnerius. Vykdant šį 2018 m. pradėtą projektą buvo taip pat remiamas pajėgumų didinimo seminarų organizavimas siekiant padidinti vietos patarėjų grupių narių kompetenciją, visų pirma nustatyti ir plėtoti jų pačių įgyvendinimo prioritetus.

Europos Komisija taip pat toliau kūrė sąlygas įmonėms atlikti aktyvesnį vaidmenį užtikrinant, kad skatinant atsakingą verslą prekyba būtų vykdoma kartu rūpinantis tvarumu. 2019 m. sausio mėn. pradėjus naują Lotynų Amerikai skirtą techninės pagalbos projektą Europos Komisija įgijo galimybę skatinti konkrečius veiksmus ir užtikrinti vyriausybių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą pasitelkiant pripažintas ekspertines žinias ir ilgalaikę Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), EBPO ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) patirtį.

2019 m. Europos Komisija ir toliau vykdė savo griežto vykdymo užtikrinimo politiką, kad išspręstų su prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimų vykdymu susijusias problemas. Vienas pavyzdys – vyriausybės konsultacijos ir Europos Komisijos pradėtos dvišalės bylos prieš Pietų Korėją nagrinėjimas ekspertų grupėje. Po ES ir Pietų Korėjos prekybos susitarimo įsigaliojimo 2012 m. ES nuolat atkreipė dėmesį į tai, kad Korėja neįgyvendina susitarime įtvirtintų darbo nuostatų. Kadangi šios intervencinės priemonės nebuvo sėkmingos, 2018 m. gruodžio mėn. Europos Komisija paprašė surengti vyriausybės konsultacijas, kurios įvyko 2019 m. sausio mėn., o tų pačių metų liepos mėn. ES paprašė suburti ekspertų grupę 52 . Santykiuose su Peru 2019 m. Europos Komisija sustiprino dvišalį bendradarbiavimą techniniu ir politiniu lygmenimis įgyvendinant prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimus. Spalio mėn. įvykusiame Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitečio posėdyje Peru pranešė apie pažangą įvairiose srityse siekiant išsklaidyti pagrindines ES abejones 53 .

5. PREKYBA ŽEMĖS ŪKIO MAISTO PRODUKTAIS PAGAL ES PREKYBOS SUSITARIMUS 54

Prekyba žemės ūkio maisto produktais su lengvatinės prekybos partneriais didėja

2019 m. ES prekyba žemės ūkio maisto produktais su lengvatinės prekybos partneriais padidėjo ir absoliučiaisiais skaičiais (produktų, kuriais prekiaujama, verte), ir santykinai, palyginti su visa ES prekyba žemės ūkio maisto produktais. ES prekyba žemės ūkio maisto produktais su lengvatinės prekybos partneriais sudarė maždaug 35 proc. ES prekybos žemės ūkio maisto produktais su trečiosiomis šalimis – atitinkamai 30 proc. ir 40 proc. viso ES žemės ūkio maisto produktų eksporto ir importo. Ši dalis per pastarąjį dešimtmetį auga.

2019 m. trys pagrindinės ES žemės ūkio maisto produktų eksporto rinkos tarp lengvatinės prekybos partnerių buvo Šveicarija, Japonija ir Norvegija, kurioms kartu teko apie 11 proc. žemės ūkio maisto produktų eksporto. Kanada užėmė 4-ą vietą. Maždaug 19 proc. ES eksporto sudarė maisto produktai, kaip antai šokoladas, kūdikių pradinio maitinimo mišiniai ir makaronų gaminiai, o 12 proc. – vynas, vermutas, sidras ir actas. 

2019 m. trys pagrindinės ES žemės ūkio maisto produktų importo šalys tarp lengvatinės prekybos partnerių buvo Ukraina (grūdai, išskyrus kviečius ir ryžius, ir augaliniai aliejai, išskyrus alyvpalmių ir alyvuogių aliejus), Šveicarija (skrudinta kava ir arbata ir maisto produktai) ir Turkija (atogrąžų vaisiai, riešutai ir prieskoniai, daržovių ir vaisių produktai). Joms kartu teko 13 proc. viso ES žemės ūkio maisto produktų importo.

Prekybos žemės ūkio maisto produktais srautų tendencijos ir pokyčiai

2019 m. ES žemės ūkio maisto produktų eksportas pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus padidėjo 8,7 proc. (+4,4 mlrd. EUR), palyginti su visu į likusius pasaulio regionus eksportuojamu žemės ūkio maisto produktų kiekiu, kuris išaugo 7,6 proc.

ES žemės ūkio maisto produktų importas pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus augo panašiu greičiu, kaip eksportas (8,3 proc.), palyginti su visu iš likusių pasaulio regionų importuojamu žemės ūkio maisto produktų kiekiu, kuris padidėjo tik 2,3 proc. Prekybos žemės ūkio maisto produktais balansas pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus ir toliau sudarė +6,4 mlrd. EUR. Importas iš lengvatinės prekybos partnerių ir toliau turi strateginę svarbą ES žemės ūkio maisto produktų sektoriui, nes taip užtikrinama būtina dėl klimato sąlygų ES neauginamų produktų (atogrąžų vaisių, kakavos, kavos ir kitų gėrimų) ir gamybos išteklių pasiūla, kai ES yra mažiau konkurencinga arba nepagamina pakankamai, kad būtų patenkinami ES poreikiai (aliejingosios sėklos, gyvūninės ar augalinės kilmės riebalai ir (arba) aliejai).

ES prekybos susitarimuose atsižvelgiama į pažeidžiamus ES žemės ūkio sektoriaus aspektus. Jautrūs importui produktai, kaip antai jautiena, paukštiena ar cukrus, į lengvatinę prekyba neįtraukiami arba patekimas į rinką lengvatinėmis sąlygomis leidžiamas kruopščiai nustatant ribotos apimties tarifines kvotas. ES prekybos susitarimais taip pat sukuriamos naujos eksporto galimybės ES eksportuoti kai kuriuos iš tokių jautrių importui produktų. Tinkamas pavyzdys yra jautiena. ES jautienos ir gyvų galvijų eksportas į lengvatinės prekybos šalis partneres per pastaruosius penkerius metus padidėjo daugiau nei 30 proc. (nuo 406 mln. EUR iki 529 mln. EUR), nepaisant nedidelio sumažėjimo 2019 m.

Geografinės nuorodos (GN)

ES prekybos susitarimuose ypatingas dėmesys skiriamas geografinių nuorodų apsaugai. 2019 m. Kanadoje buvo suteikta apsauga dar penkioms ES maisto produktų geografinėms nuorodoms („Piave“, „Pancetta piacentina“, „Salame piacentino“, „Coppa piacentina“ ir „Vinagre de Jerez“) pagal ES ir Kanados prekybos susitarime IEPS numatytą tiesioginio GN registravimo taikymo procedūrą. Po ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo įsigaliojimo 2019 m. vasario 1 d. 211 GN gavo apsaugą Japonijoje.

GN apsauga pagal ES prekybos susitarimus tampa vis svarbesnė, nes apsaugotų GN dalis ES eksporto apimtyje didėja. 2019 m. Europos Komisijai atlikus tyrimą 55 paaiškėjo, kad 2010–2017 m. GN ir GTG (garantuoti tradiciniai gaminiai 56 ) dalis ES eksporto į trečiąsias šalis apimtyje pagal vertę padidėjo 56 proc.; 2017 m. 28 ES valstybėse narėse tai sudarė 17 mlrd. EUR ir 23 proc. viso ES parduodamo GN ir GTG produktų kiekio. Vynai išliko svarbiausia produktų kategorija ES išorės prekybos srityje (50 proc.) prekiaujant GN ir GTG produktais; po jų – spiritiniai gėrimai (39 proc.) ir kiti žemės ūkio produktai ir maisto produktai (10 proc.). Dvi didžiausios GN žemės ūkio maisto produktų kategorijos, eksportuojamos į ES nepriklausančias šalis, buvo sūriai ir mėsos gaminiai.

ES žemės ūkio maisto produktų populiarinimas

Pagal prekybos susitarimus šalyse partnerėse vyksta žemės ūkio maisto produktų populiarinimo programos. Be aukšto lygio misijos į Japoniją (2019 m. gegužės mėn.), kuriai vadovavo tuo metu ėjęs pareigas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas ES Komisijos narys Philas Hoganas, ES dalyvavo svarbioje Azijoje vykstančioje įmonėms skirtoje žemės ūkio maisto produktų mugėje („Foodex Japan“), kurioje buvo ES produktų autentiškumui, saugai ir kokybei skirtas ES stendas. Be to, buvo surengtas seminaras apie ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarime (EPS) numatytas galimybes Europos ir Japonijos žemės ūkio maisto produktų įmonėms, be to ES ir Japonijos pramonės bendradarbiavimo centras sukūrė EPS pagalbos tarnybą, kurios paskirtis – atsakyti į MVĮ, kurių daugelis vykdo veiklą žemės ūkio maisto produktų sektoriuose, klausimus. Populiarinimo veikla taip pat pradėta, be kita ko, Meksikoje ir Singapūre.

Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių stebėsena

Pagal prekybos susitarimus remiami mainai ir bendradarbiavimas, visų pirma reguliariai palaikant ryšį tarp sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių ekspertų. Tai gali padėti pašalinti galimas ir esamas kliūtis prekybai.

Gyvūnų gerovė

Nuo 2002 m. ES nuosekliai laikosi nuomonės, kad gyvūnų gerovė turėtų būti vienas iš tikslų, kuriuos siekiama įgyvendinti pagal ES dvišalius susitarimus sukuriant tinkamus bendradarbiavimo mechanizmus, kai galima pasidalyti geriausia Europos patirtimi ir ją diegti šalyse partnerėse.

Dvišalio bendradarbiavimo gyvūnų gerovės srityje rezultatų pavyzdžiai

6. PASLAUGOS, VIEŠIEJI PIRKIMAI, INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖS

6. 1. Paslaugos ir tiesioginės užsienio investicijos (TUI)

Paslaugos sudaro maždaug 75 proc. ES BVP 58 , pramonė – 25 proc. ir žemės ūkis – 2 proc. ES yra didžiausia paslaugų eksportuotoja pasaulyje. Prekyba paslaugomis sudaro 25 proc. ES BVP, o ES paslaugų eksporto vertė viršija 900 mlrd. EUR per metus. Prekiaujant paslaugomis tiesiogiai ar netiesiogiai išlaikoma 21 mln. ES darbo vietų. 60 proc. visų ES TUI likusiuose pasaulio regionuose daroma į paslaugas. Su paslaugomis susiję ir beveik 90 proc. visų TUI Europos Sąjungoje.

ES prekybos susitarimų nuostatos dėl paslaugų ir investicijų

ES prekybos susitarimais, kuriuose yra nuostatų dėl paslaugų ir skaitmeninės prekybos, užtikrinama, kad ES paslaugų teikėjams būtų leidžiama teikti paslaugas šalių partnerių rinkose ir kad jie nebūtų diskriminuojami, palyginti su atitinkamos šalies ar užsienio įmonėmis tame pačiame sektoriuje.

Investicijų liberalizavimo nuostatose vadovaujamasi tuo pačiu principu ir paslaugų (įsisteigimas), ir su paslaugomis nesusijusiose srityse (apdirbamoji pramonė, gavyba, žemės ūkis ir kt.), panaikinant patekimo į rinką apribojimus ir sprendžiant klausimus, susijusius su užsienio subjektų nuosavybe ir komercinių vienetų rūšimis. Taip pat sprendžiami klausimai, susiję su diskriminacinio tikrinimo, licencijavimo ir patvirtinimo procedūromis, apribojimais dėl užsienio darbuotojų, ekonominių poreikių analize ir diskriminaciniu požiūriu teikiant pirmenybę vidaus įmonėms, palyginti su užsienio įmonėmis.

Visuose pastaruoju metu sudarytuose ES prekybos susitarimuose yra nuostatų dėl paslaugų ir tai padeda sukurti bei palaikyti reglamentavimo sistemą, pagal kurią lengviau teikti paslaugas ir kartu apsaugomi vartotojai.

Įsipareigojimų sąrašuose šalys išvardija patekimo į rinką sąlygas ir aprašo nacionalinį režimą, kurį jos taiko viena kitai savo teritorijose. Konkretūs įsipareigojimai daro poveikį, panašų į privalomų tarifų poveikį: įmonėms kitose šalyse jais garantuojama, kad patekimo į rinką ir veiklos vykdymo joje sąlygos nesikeis jų nenaudai.

ES ir Kanados išsamiame ekonomikos ir prekybos susitarime (IEPS) įtvirtintos kelios iš didžiausio užmojo nuostatų dėl prekybos paslaugomis, dėl kurių ES yra susiderėjusi, ir pirmą kartą pateikiamas neigiamas įsipareigojimų sąrašas. ES paslaugų eksportas į Kanadą padidėjo nuo 16 926 mln. EUR 2017 m. iki 19 000 mln. EUR 2018 m., t. y. augimas per metus sudarė 12,3 proc. Visa prekyba paslaugomis padidėjo 15,2 proc.

Priešingai nei prekybos prekėmis nuostatų prekybos susitarimuose atveju, prekybos paslaugomis ir skaitmeninės prekybos nuostatos paprastai grindžiamos esamu atvirumo lygiu. Prekybos partneriams paprastai nereikia keisti ar pritaikyti teisės aktų ar taisyklių arba kitų priemonių susitarimui įgyvendinti, tereikia nesiaurinti ES įmonėms suteiktų galimybių siūlyti paslaugas ir investuoti šalies teritorijoje. Kol kas vienintelė išimtis yra IEPS, pagal kurį Kanada ėmėsi daugiau veiksmų ir ne tik užtikrino esamą rinkos atvirumo lygį dviejose srityse.

Pradedant nuo IEPS buvo labai sugriežtintos ES prekybos susitarimų paslaugų reguliavimo nuostatos. ES ir Japonijos susitarime, pavyzdžiui, įtvirtinami išsamūs su paslaugomis ir investicijomis susiję įsipareigojimai.

ES prekybos susitarimų paslaugų nuostatų veiksmingumo stebėsena

Kadangi paslaugoms ir investicijoms muitų tarifai netaikomi, paslaugų ir investicijų įsipareigojimų, prisiimamų pagal ES prekybos susitarimus, įgyvendinimo vertinimas nėra toks paprastas, kaip prekių atveju. Stebėdama prekybos paslaugomis ir investicijų srautų tendencijas ir siekdama įvertinti ES prekybos susitarimų veiksmingumą Europos Komisija pirmiausia vadovaujasi pavienių įmonių ar verslo asociacijų skundais, kuriais pranešama apie problemas patenkant į šalies partnerės rinką. ES įmonės gali pranešti apie tokias problemas ES ar nacionalinėms valdžios institucijoms. Tada Europos Komisija savo ruožtu gali aptarti problemas su prekybos partneriais, pavyzdžiui, pagal susitarimus sukurtuose Paslaugų ir investicijų komitetuose.

Galiausiai veiksmingai įgyvendinus ES prekybos susitarimus ES ekonominiai santykiai su atitinkama partnere paprastai sustiprinami ir abi šalys ima daugiau investuoti ir į paslaugas, ir į su paslaugomis nesusijusius sektorius. Tai taip pat pasakytina apie prekybos susitarimus, kuriuose nėra konkrečių nuostatų dėl paslaugų ir investicijų. Pavyzdžiui, ES ekonominės partnerystės susitarimais su Afrikos valstybėmis šiuo metu aprėpiama tik prekyba prekėmis, bet juos įgyvendinant padidinamas Afrikos valstybių ekonomikos patrauklumas ES investicijoms, visų pirma atsižvelgiant į vietos pokyčius ir pramonės pajėgumų plėtrą. Panašiai, 2000 m. įsigaliojus ES ir Maroko asociacijos susitarimui ES investicijos į Maroką nuolat didėjo prisidedant prie vietos vertės grandinių, visų pirma automobilių sektoriuje.

6.2. Viešieji pirkimai

ES viešųjų pirkimų rinkoje 62 yra akivaizdžių atsivėrimo požymių, susijusių su visais trimis tiekimo būdais 63 .

Diagramoje toliau parodoma tiesioginio ar netiesioginio tarpvalstybinių viešųjų pirkimų sutarčių skyrimo įmonėms už ES ribų 2017 m. vertė. Visų trijų būdų suma kartu sudarė 50 mlrd. EUR 64 .

14 pav. ES atvirumas užsienio viešųjų pirkimų srityje pagal tiekimo būdą (mlrd. EUR)

Viešieji pirkimai sudaro vidutiniškai 10–25 proc. BVP 65 . Iš naujausių Eurostato ir EBPO ES nacionalinių sąskaitų duomenų matyti, kad viešųjų pirkimų išlaidos kaip BVP dalis sudaro 13,7 proc. ES BVP arba, absoliučiaisiais skaičiais, – maždaug 2 015,3 mlrd. EUR (išskyrus komunalinių paslaugų ir gynybos sutartis).

ES prekybos susitarimų viešųjų pirkimų nuostatos

ES prekybos susitarimų skyriuose dėl viešųjų pirkimų numatoma galimybė ES įmonėms laimėti viešųjų pirkimų sutartis dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, įskaitant viešąjį darbų pirkimą. Patekimas į rinką ar susitarimo taikymo sritis – apibrėžiamas šalies viešųjų pirkimų rinkos atvirumas ES dalyviams, prekėms ir paslaugoms. Taikytinomis taisyklėmis nustatomos patekimo į rinką sąlygos siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir numatyti šalių nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principus, kad vietos tiekėjai ir kitos šalies tiekėjai galėtų dalyvauti konkursuose vienodomis sąlygomis ir kad skundų dėl viešųjų pirkimų procedūrų atveju būtų užtikrinama veiksminga peržiūra. Štai keli konkretūs pavyzdžiai.

Viešųjų pirkimų nuostatų įgyvendinimas. Darbas prekybos komitetuose

Europos Komisija ir toliau stebėjo viešųjų pirkimų įsipareigojimų įgyvendinimą pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus glaudžiai bendradarbiaudama su savo prekybos partneriais pagal ES prekybos susitarimus įsteigtuose bendruose viešųjų pirkimų ir prekybos komitetuose ir dalyvaujant konkrečiuose dialoguose.

Be to, siekdama skatinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą Europos Komisija dėjo daug pastangų ir sukūrė konkursams skirtas vieno langelio principu veikiančias elektronines platformas. Pavyzdžiui, antrajame IEPS viešųjų pirkimų komiteto posėdyje Kanada pranešė apie pažangą, jau padarytą steigiant vieno langelio principu veikiančią sistemą, per kurią įmonės galės dalyvauti visose į IEPS įtrauktų viešųjų pirkimų procedūrose.

Europos Komisija ėmėsi papildomų veiksmų siekdama pagerinti komunikaciją viešųjų pirkimų srityje pagal ES prekybos susitarimus. 2019 m. Europos Komisija paskelbė naują Kanados viešųjų pirkimų vadovą 68 . ES ir Japonijos pramonės bendradarbiavimo centras, kurį remia Europos Komisija ir Japonijos ekonomikos reikalų ministerija, įsteigė EPS pagalbos tarnybą, kurios paskirtis – teikti pagalbą ir rekomendacijas ES MVĮ, kad jos susirastų informaciją. Be internetu organizuojamų seminarų, centras paskelbė informacijos suvestinę ir gaires dėl viešųjų pirkimų 69 . Europos Komisija taip pat teikia rekomendacijas ES perkantiesiems subjektams dėl trečiųjų šalių pasiūlymų nagrinėjimo 70 pabrėždama, kad reikia laikytis ES prisiimtų įsipareigojimų pagal įvairius prekybos susitarimus.

Siekdama užtikrinti, kad ES prekybos derybos dėl viešųjų pirkimų būtų tinkamai pagrįstos, Europos Komisija pristatė naują duomenų bazę Tarptautinė viešųjų pirkimų iniciatyva (IPPI), kuri yra pirmoji pasaulyje visapusiška išsamių viešųjų pirkimų ir kliūčių tarptautiniams viešiesiems pirkimams duomenų bazė. Ši duomenų bazė yra išsamiausia šios srities duomenų bazė, kurioje pateikiama informacija apie beveik 40 mln. viešųjų sutarčių. Kol kas į duomenų bazę įtraukta tik viena lengvatinės prekybos partnerė – Kanada 71 . 

6.3. Intelektinės nuosavybės teisės (INT) 72  

93 proc. visų prekių ir paslaugų, kurias ES eksportuoja, taikoma bent viena intelektinės nuosavybės teisė 73  Europos patentų biurui ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai 74 atlikus tyrimą, kuris buvo paskelbtas 2019 m. rugsėjo mėn., buvo padaryta išvada, kad 2016 m. prekių ir paslaugų sektoriams, kuriuose intensyviai naudojamasi INT, teko 86 proc. ES importo ir 93 proc. ES eksporto 75 .

Intelektinės nuosavybės teisės ES prekybos susitarimuose

ES prekybos susitarimais siekiama užtikrinti, kad ES teisių turėtojų intelektinės nuosavybės teisės būtų veiksmingai saugomos prekybos šalyse partnerėse ir kad teisių turėtojai savo teisėmis galėtų naudotis. Vietoj muitų tarifų panaikinimo pagal susitarimus šalys įpareigojamos laikytis INT skyriuje išdėstytų taisyklių ir principų. Jie yra susiję su autorių teisėmis, prekių ženklais, dizainais, patentais, augalų veislėmis, neatskleistina informacija (komercinėmis paslaptimis), civilinės ir sienos apsaugos užtikrinimu ir kt. Remiantis prekybos susitarimų INT nuostatomis šalys paprastai privalo laikytis atitinkamų tarptautinių sutarčių ir konvencijų, kaip antai PPO sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis), ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) autorių teisių sutarties, arba daugiau.

ES prekybos susitarimų INT nuostatų įgyvendinimas

Siekdama įvertinti ES prekybos susitarimų veiksmingumą apsaugant INT Europos Komisija stebi savo prekybos partnerių teisės aktus šioje srityje sutelkdama dėmesį į faktinį vykdymo užtikrinimą. Ji reguliariai susisiekia su verslo asociacijomis ES ir užsienyje, patikrina visus skundus ir, jeigu nusprendžia, kad jie yra pagrįsti, pateikia juos prekybos partneriams atitinkamose institucijose, kaip antai INT pakomitetyje ar INT dialoguose, vykdomuose pagal ES prekybos susitarimus.

7. MAŽOSIOS IR VIDUTINĖS ĮMONĖS

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) 76 yra ES ekonomikos ašis. Jos sudaro 99 proc. visų ES įmonių ir 87 proc. eksportą vykdančių ES įmonių. Eksportuojančios MVĮ yra sukūrusios ES daugiau nei 13 mln. darbo vietų, maždaug po vienodą dalį, tenkančią prekėms ir paslaugoms.

Grafike toliau pavaizduojami 27 ES valstybių narių prekių eksportuotojai pagal įmonės dydį ir skaičių ir eksporto vertę: 2017 m. (naujausi turimi duomenys) daugiau nei 700 000 įmonių 27 ES valstybėse narėse vykdė prekių pardavimą už ES ribų; iš jų 615 000 buvo MVĮ, t. y. 28–30 proc. ES eksporto pagal vertę 77 .

15 pav. 27 ES valstybių narių prekių eksportuotojai pagal dydį, įmonių skaičių ir eksporto vertę, 2017 m.

Šaltinis – Komisijos Prekybos GD vyriausiojo ekonomisto skyrius; skaičiavimai atlikti naudojant Eurostato TEC duomenų bazę.

Turimoje informacijoje apie MVĮ eksportą į prekybos partneres, įskaitant lengvatinės prekybos partneres, yra spragų, nes tik apie pusę ES valstybių narių teikia eksporto informaciją pagal įmonės dydį ir prekybos partnerį. Eurostato TEC (prekybos pagal įmonės charakteristikas) duomenų bazė yra išsamesnė nei STEC (prekybos paslaugomis pagal įmonės charakteristikas) duomenų bazė, inter alia, dėl to, kad ne visos valstybės narės teikia informaciją į STEC sistemą. Eurostato bandomojo projekto dėl MVĮ dalyvavimo prekiaujant paslaugomis (STEC) tikslas – teikti daugiau informacijos apie įmonių charakteristikas 78 .

Tačiau naujausi empiriniai duomenys suponuoja, kad ES MVĮ, eksportuojančių už ES ribų, skaičius stabiliai augo 2014–2017 m., t. y. vidutiniškai 6 proc., o bendras eksportuojančių ES įmonių skaičius sumažėjo 8 proc. 79 Eksportuojančioms MVĮ ES prekybos susitarimai yra itin svarbūs, nes juos taikant yra lengviau vykdyti verslo veiklą užsienyje: pašalinamos kliūtys prekybai ir neveiksmingi aspektai, darantys neproporcingą poveikį mažesnėms įmonėms.

Pažanga 2019 m. įgyvendinant MVĮ svarbias prekybos susitarimų nuostatas

Veiksmai, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos MVĮ pasinaudoti ES prekybos susitarimais

2019 m. Komisija ir toliau kartu su ES valstybėmis narėmis organizavo Patekimo į rinką dienos renginius siekdama informuoti vietos įmones apie galimybes, atsiveriančias pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus, ir apie tai, kaip patekimo į rinką partnerystė joms padeda įveikti kliūtis. Sesijos vyko Danijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Latvijoje.

Komisija suaktyvino bendradarbiavimą su Europos įmonių tinklu (EEN) 80  ir Europos prekybos skatinimo organizacijomis ES valstybėse narėse siekdama nustatyti, kaip verslo konsultantai ir tinklą sudarantys konsorciumai gali skleisti informaciją verslininkams ir verslininkėms. 2019 m. tinklas pradėjo skirti konkrečius EEN kontaktinius asmenis prekybos susitarimų klausimais, kuriuos Komisija specialiai apmokys.

Svarbi pažanga taip pat padaryta kuriant naują importo ir eksporto portalą, pradėtą naudoti 2020 m. spalio 13 d.

8. TEISINĖS VYKDYMO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS

Nuo 2018 m. pabaigos ES pasinaudojo dvišaliais ginčų sprendimo mechanizmais, sukurtais pagal prekybos susitarimus su Pietų Korėja, Ukraina ir Pietų Afrikos muitų sąjunga. 2020 m. birželio mėn. šie ginčai dar nagrinėjami, o išsamesnė informacija pateikiama toliau.

Jeigu manoma, kad ginčijama priemone pažeidžiama ir PPO sutartis, ir ES ir šalies partnerės prekybos susitarimas, ES gali pasirinkti teismą ir šis sprendimas priimamas kiekvienu konkrečiu atveju. PPO ir toliau yra gerai išbandyta ginčų sprendimo sistema, kuria užtikrinamas atitinkamų įsipareigojimų aiškinimo nuoseklumas. 2019 m. ES pasinaudojo PPO ginčų sprendimo sistema dviem atvejais.

2019 m. balandžio 2 d. ES paprašė PPO konsultacijų su Turkija ir po gegužės 9 ir 10 d. įvykusių konsultacijų, per kurias ginčo išspręsti nepavyko, rugpjūčio 2 d. paprašė įsteigti PPO kolegiją 81 .

2019 m. lapkričio 15 d. ES inicijavo PPO ginčų sprendimo procedūrą ir paprašė konsultacijų 82  su Kolumbija dėl jos nustatytų neteisėtų antidempingo muitų, taikomų iš Belgijos, Vokietijos ir Nyderlandų importuojamoms šaldytoms bulvytėms. Vykstant konsultacijoms ginčo išspręsti nepavyko. 2020 m. birželio 29 d. ES prašymu 83  PPO ginčų sprendimo taryba subūrė ginčų sprendimo kolegiją.

ES teisių pagal prekybos susitarimus naudojimo užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių Europos Komisijos prekybos politikos principų. Europos Komisija įdėmiai stebi ES prekybos susitarimų įgyvendinimą ir svarstys galimybę prireikus imtis teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemonių, visų pirma, didelės ekonominės ar sisteminės svarbos atvejais. ES lengvatinio prekybos režimo susitarimuose numatomas patvarus įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad ginčai būtų išsprendžiami veiksmingai ir laiku, be kita ko, dėl klausimų, kurie nėra numatyti PPO susitarime (pavyzdžiui, kaip ginčo dėl darbuotojų teisių su Pietų Korėja atveju).

COVID-19 pandemijos sąlygomis svarbu turėti omenyje, kad ekonomikos atsigavimą ateityje lems atvira taisyklėmis pagrįsta prekyba. Todėl Europos Komisija ir toliau imasi reikiamų veiksmų, kad deramai užtikrintų tinkamą prekybos susitarimų vykdymą.

8.1.    Prekybos ir darnaus vystymosi ginčų su Pietų Korėja sprendimas 

Pagal ES ir Pietų Korėjos prekybos susitarimo skyrių „Prekyba ir darnus vystymasis“ Pietų Korėja įsipareigojo „savo įstatymuose ir praktikoje gerbti ir vykdyti“ Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytas pagrindines teises, ypač teisę į asociacijų laisvę ir kolektyvinių derybų teisę. Pietų Korėja taip pat įsipareigojo „nuolat nuosekliai dėti pastangas“ ratifikuoti dar neratifikuotas TDO konvencijas 84 .

Nesant pažangos 2018 m. gruodžio 17 d. ES nusprendė paprašyti surengti konsultacijas 85 su Pietų Korėja pagal skyrių „Prekyba ir darnus vystymasis“. Kadangi nebuvo dedama pakankamai pastangų siekiant ratifikuoti atitinkamas TDO konvencijas, 2019 m. liepos 4 d. ES paprašė įsteigti ekspertų kolegiją 86 ir tai oficialiai padaryta 2019 m. gruodžio 30 d. Ginčas dar nagrinėjamas.

8.2.    Ginčų su Ukraina sprendimas

2019 m. sausio mėn. pagal ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo dvišalį ginčų sprendimo režimą ES nusprendė prašyti surengti konsultacijas 87 su Ukraina dėl šalyje nustatytų medienos eksporto apribojimų. Apribojimas buvo iš pradžių nustatytas dešimties rūšių medienai ir pjautinei medienai, o nuo 2015 m. pradėtas taikyti visai neapdirbtai medienai (nuo 2017 m. įskaitant pušies medieną).

ES daug kartų kėlė šį klausimą su Ukraina, nes eksporto apribojimas nėra suderinamas su asociacijos susitarimu. 2019 m. Ukraina nedėjo jokių pastangų, kad panaikintų draudimą. Taigi, 2019 m. vasario mėn. įvykus dvišalėms ginčo sprendimo konsultacijoms, per kurias ginčo išspręsti nepavyko, ES paprašė oficialiai įsteigti dvišalę arbitražo kolegiją, kad ji priimtų sprendimą dėl šio ginčo. Prašymas buvo pateiktas 2019 m. birželio mėn. 88 , o arbitražo kolegija, pirmoji pagal bet kurį ES laisvosios prekybos susitarimą, buvo oficialiai įsteigta 2020 m. sausio 28 d. Ginčas dar nagrinėjamas.

8.3.    Ginčų su Pietų Afrikos muitų sąjunga (SACU) sprendimas

2019 m. birželio 14 d. ES paprašė surengti konsultacijas 89 su Pietų Afrikos muitų sąjunga (SACU) pagal ES ir SADC ekonominės partnerystės susitarimo (ES ir SADC EPS) ginčų vengimo ir sprendimo dalį. Prašymas buvo susijęs su ES eksportuojamai šaldytai vištienai su kaulais nustatyta apsaugos priemone. ES mano, kad nustačiusi šią priemonę SACU pažeidė ES ir SADC EPS principus ir taisykles. Apsaugos priemonės galiojimas baigsis 2022 m. kovo 11 d. Tačiau ji gali būti pratęsta dar 4 metams.

2019 m. rugsėjo mėn. įvykus konsultacijoms abi šalis tenkinančio sprendimo nerasta, bet buvo patvirtinta ES pozicija, kad apsaugos priemonė nėra suderinama su ES ir SADC EPS nuostatomis. 2020 m. balandžio 21 d. ES paprašė įsteigti arbitražo kolegiją 90 su SACU pagal ES ir SADC EPS ginčų vengimo ir sprendimo dalį.

9. IŠVADOS

2019 m., nepaisant užsitęsusios PPO krizės ir protekcionistinių tendencijų bei prekybos ir investicijų nuosmukio visame pasaulyje, pagal ES prekybos susitarimus buvo ir toliau sudaromos palankesnės sąlygos sąžiningai prekiauti prekėmis ir paslaugomis ir investuoti, didinamas tarptautinių taisyklių sistemos patvarumas, remiami tvarumo tikslai ir prisidedama prie ES pramonės politikos tarptautinio aspekto 91 . Tai rodo, kad tokie susitarimai gali būti ypač svarbūs užtikrinant atsigavimą nuo pasaulinės COVID-19 pandemijos, dėl kurios, tikėtina, ES ekonomika 2020 m. sumažės 8,3 proc. 92 Visų pirma, ES prekybos susitarimais remiamas Europos tiekimo grandinių diversifikavimas, sudaromos palankesnės sąlygos skaitmeninei prekybai ir siūlomos platformos glaudesniam bendradarbiavimui su ES prekybos partneriais daugiašališkumo ir bendresnio tvarumo klausimais. Pastangoms siekiant gerinti veiksmingą šių susitarimų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą vadovaus naujas už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingas vyriausiasis pareigūnas, glaudžiai bendradarbiaudamas su kitomis ES institucijomis, valstybėmis narėmis, suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene.

(1)

   Dėl nuoseklumo šioje ataskaitoje vartojami sutrumpinti ES prekybos partnerių pavadinimai, nurodyti Institucijų leidinių rengimo vadove, paskelbtame adresu  https://publications.europa.eu/code/lt/lt-5000500.htm .

(2)

   Šis pavadinimas neturi būti aiškinamas kaip Palestinos Valstybės pripažinimas ir jis nekeičia valstybių narių skirtingų pozicijų dėl šio klausimo.

(3)

   * Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 (1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(4)

   Susitarimas taikomas Komorams nuo 2019 m. vasario 7 d.

(5)

   Susitarimas taip pat taikomas Samoa nuo 2018 m. gruodžio 31 d.

(6)

   Abėcėlinis susitarimų sąrašas paskelbtas Prekybos GD interneto svetainėje: https://ec.europa.eu/trade/policy/countries-and-regions/negotiations-and-agreements/  

(7)

    https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_20_1409

(8)

   ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimas įsigaliojo tik 2019 m. lapkričio 21 d.

(9)

  https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2020/september/tradoc_158926.pdf

(10)

   ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimas įsigaliojo tik lapkričio 21 d., tad šioje ataskaitoje ir su ja susijusiame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiama tik parengiamojo darbo apžvalga. Išsami ataskaita bus įtraukta į 2021 m. leidimą.

(11)

   15 punktų veiksmų planas paskelbtas adresu https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/february/tradoc_156618.pdf .

(12)

   Žr., pavyzdžiui, ES ir Pietų Korėjos LPS ex post vertinimą (galutinės ataskaitos 10.7 skirsnis); asociacijos susitarimų su 6 Viduržemio jūros šalimis ex post vertinimą (tarpinė ataskaita, p. 16, 106, 198–200); ES ir CARIFORUM valstybių EPS ex post vertinimą (tarpinės ataskaitos projekto 4.5 skirsnis).

(13)

   Dėl išsamesnės informacijos apie pokyčius, susijusius su prekyba žemės ūkio maisto produktai, žr. 6 skirsnį.

(14)

  https://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2006:0567:FIN:lt:PDF  

(15)

   Norvegija, Ukraina, Moldova, Gruzija, Čilė, Centrinė Amerika, Andų šalys, Meksika, Kanada, CARIFORUM, Pietų Korėja ir Japonija.

(16)

   ES susitarimas su Singapūru įsigaliojo 2019 m. lapkričio 21 d. 

(17)

    https://www.mti.gov.sg/Improving-Trade/Free-Trade-Agreements/CPTPP  

(18)

  https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2019/march/tradoc_157716.pdf

(19)

   Dėl išsamesnės informacijos apie nagrinėjamą ginčą žr. 8 skirsnį „Teisinės vykdymo užtikrinimo priemonės“.

(20)

   Pagrindinių laimėjimų santrauka praėjus pirmiesiems susitarimo metams paskelbta šiuo adresu: https://trade.ec.europa.eu/doclib/press/index.cfm?id=2107  

(21)

    https://www.eu-japan.eu/

(22)

   Su veiksmais, kurių turi imtis muitinės, galima susipažinti čia: https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2019/july/tradoc_157973.pdf . 

(23)

   ITS nuostatos nėra laikinai taikomos, jos įsigalios tik kai visos ES valstybės narės bus ratifikavusios IEPS.

(24)

   Tie pasiūlymai yra susiję su 1) taisyklėmis dėl apeliacinio teismo, 2) teisėjų elgsenos kodeksais, 3) tarpininkavimo taisyklėmis ir 4) privalomų išaiškinimų priėmimo procedūra.

(25)

   Australija Pasaulio prekybos organizacijoje pareiškė prieštaravimą dėl importuojamiems spiritiniams gėrimams taikomo mokesčio, ES dalyvaujant kaip trečiajai šaliai.

(26)

    https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/ceta_guidance_en.pdf

(27)

    https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2019/november/tradoc_158417.pdf  

(28)

   Šaltinis – TVF DOTS prekybos skiltis.

(29)

    http://mneguidelines.oecd.org/rbclac.htm  

(30)

  https://www.ilo.org/americas/programas-y-proyectos/WCMS_735906/lang--en/index.htm  

(31)

  https://www.ohchr.org/EN/Issues/Business/Pages/JointProjectResponsibleBusinessConduct.aspx  

(32)

  https://trade.ec.europa.eu/doclib/press/index.cfm?id=2083  

(33)

   Šis pavadinimas neturi būti aiškinamas kaip Palestinos Valstybės pripažinimas ir jis nekeičia valstybių narių skirtingų pozicijų dėl šio klausimo.

(34)

   Tik Alžyrui buvo leista atidėti paskutinį kai kurių pramonės gaminių, kuriems vis dar taikomi muitai, nors ir sumažinti, tarifų panaikinimo etapą iki 2020 m. rugsėjo mėn. (vietoj 2017 m. rugsėjo mėn.).

(35)

https://case-research.eu/en/ex-post-evaluation-of-the-impact-of-trade-chapters-of-the-euro-mediterranean-association-agreements-with-six-partners-algeria-egypt-jordan-lebanon-morocco-and-tunisia-interim-technical-report-101329  

(36)

   Jau yra įsigalioję papildomi ES susitarimai dėl žemės ūkio, perdirbtų žemės ūkio ir žuvininkystės produktų su Egiptu, Izraeliu, Jordanija ir Maroku, o su Tunisu dar ne.

(37)

   Alžyro indeksas išliko toks pat, labai mažas, o Libano ir Palestinos indeksas pablogėjo.

(38)

   Office des Changes.

(39)

   EBPO investicijų politikos peržiūra. Tunisas, 2012 m.

(40)

   Egipto generalinė investicijų ir laisvųjų zonų direkcija.

(41)

   Gruzija, Moldova, Ukraina, Armėnija, Azerbaidžanas ir Baltarusija.

(42)

   Aprėpiama tik prekyba pramonės gaminiais. Dėl kitų dalykų (paslaugų, intelektinės nuosavybės teisių, prekybos žemės ūkio produktais) taisyklių nėra (be PPO taisyklių) arba jos yra įtvirtintos skirtinguose susitarimuose.

(43)

   Daugiau informacijos apie šią ginčo sprendimo bylą galima rasti 8 skirsnyje „Teisinės vykdymo užtikrinimo priemonės“.

(44)

   2020 m. gegužės mėn. susitarimą pasirašė Saliamono Salos ir dabar šis skaičius yra keturi.

(45)

   Išimtis – Pietų Afrika, kuri yra ES ir SADC EPS, pagal kurį ES yra visiškai ar iš dalies panaikinusi muitus 98,7 proc. Pietų Afrikos importo, šalis.

(46)

   Komorai, Madagaskaras, Mauricijus, Seišeliai ir Zimbabvė.

(47)

   Išsamiau žr. 8 skirsnyje „Teisinės vykdymo užtikrinimo priemonės“.

(48)

   Su išsamia informacija apie 2019 m. įgyvendinimo darbą pagal veiksmų plano grupę galima susipažinti Komisijos tarnybų darbiniame dokumente: https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2020/september/tradoc_158926.pdf .

(49)

   15 punktų veiksmų planas paskelbtas adresu https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/february/tradoc_156618.pdf .

(50)

   Su vaikų darbo problema yra susijusios dvi pagrindinės TDO konvencijos: 1973 m. Konvencija dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus (Nr. 138) ir 1999 m. Konvencija dėl nepriimtino vaikų darbo (Nr. 182).

(51)

   Tyrimas yra paskelbtas adresu https://www.government.nl/topics/responsible-business-conduct-rbc/evaluation-and-renewal-of-rbc-policy .

(52)

   Dėl išsamesnės informacijos apie ginčą žr. 8 skirsnį „Teisinės vykdymo užtikrinimo priemonės“.

(53)

   Dėl išsamesnės informacijos žr. posėdžio protokolą: https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2019/november/tradoc_158481.pdf .

(54)

   Šioje ataskaitoje vartojama sąvokos „žemės ūkio maisto produktai“ PPO apibrėžtis: tai žemės ūkio produktai, įskaitant Suderintos sistemos 1–24 skyrius ir kai kurias pozicijas 33, 35, 38, 41, 43 ir 51–53 skyriuose, bet neįtraukiant žuvies ir žuvies produktų. 

(55)

   Tyrimas dėl ES kokybės schemų ekonominės vertės:

https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/a7281794-7ebe-11ea-aea8-01aa75ed71a1  

.

(56)

   Nors atliekant tyrimą ne visais atvejais pavyko atskirti GN ir GTG, į ES prekybos susitarimus įtraukiamos tik geografinės nuorodos (GN). 

(57)

Čilė atvėrė savo pieno produktų rinką dar keturioms valstybėms narėms (leidimas suteiktas 20 valstybėms narėms) ir

dar keturios valstybės narės dabar gali patekti į jautienos rinką (leidimas suteiktas 14 valstybių narių). Čilė taip pat leido importuoti šviežią paukštieną (leidimas suteiktas 8 valstybėms narėms).

(58)

    https://ec.europa.eu/growth/single-market/services_en

(59)

   Eurostatas, 2012–2017 m., 28 ES valstybės narės.

(60)

   Naujųjų Pietų politikos centras, Has Morocco Benefited from the Free Trade Agreement with the European Union? („Ar Marokui naudingas laisvosios prekybos susitarimas su Europos Sąjunga?“), 2020 m. vasario mėn.

(61)

   Šaltinis – Maroko pramonės ministerija, http://www.mcinet.gov.ma/en/content/automotive-0 .

(62)

Šaltinis – „Tenders Electronic Daily“ (TED) duomenų bazė (2017 m.).

(63)

1 būdas: tiesioginiai tarpvalstybiniai tarptautiniai viešieji pirkimai; 2 būdas: komercinio vieneto įsteigimas; 3 būdas: netiesioginiai tarptautiniai viešieji pirkimai.

(64)

   Taip pat žr. Public Procurement: How open is the European Union to US firms and beyond? („Viešieji pirkimai. Kiek atvira Europos Sąjunga JAV ir kitų regionų įmonėms?“), Lucian’o Cernat’o ir Zornitsos Kutlinos-Dimitrovos straipsnis CEPS, 2020 m. kovo mėn., https://www.ceps.eu/ceps-publications/public-procurement/ .

(65)

Šaltinis: EBPO (2002 m.); taip pat žr. PPO SVP Robert’o Anderson’o darbinį dokumentą (2011 m.) ir Prekybos GD interneto svetainę:  https://ec.europa.eu/trade/policy/accessing-markets/public-procurement/ .

(66)

   Visas sąrašas pateikiamas čia: https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10973-2016-ADD-4/lt/pdf#page=11 .

(67)

   Viešųjų pirkimų įstatymo (priimto 2019 9 19, Nr. 114-IX), kuriuo pakeičiamas 2015 m. Įstatymas Nr. 922, nauja redakcija; naujasis įstatymas įsigaliojo 2020 m. balandžio 20 d.

(68)

  https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2020/february/tradoc_158655.pdf  

(69)

   Su informacijos suvestine ir gairėmis galima susipažinti adresu https://www.eubusinessinjapan.eu/library/publication/infopack-epa-government-procurement# . 

(70)

   C(2019) 5494 final, „Prekes siūlančių trečiųjų šalių subjektų dalyvavimo ES viešųjų pirkimų rinkos konkursuose gairės“, priimtos 2019 m. liepos 24 d.

(71)

   Kitos svarbios į IPPI įtrauktos ES prekybos partnerės – Australija, Brazilija, Indija, Indonezija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Naujoji Zelandija ir Tailandas.

(72)

   Išsamiau apie INT apsaugą ir vykdymo užtikrinimą žr. Europos Komisijos trečiųjų šalių ataskaitą https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2020/january/tradoc_158561.pdf ir ES padirbimo ir piratavimo stebėjimo sąrašą https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/december/tradoc_157564.pdf . 

(73)

   Kai kurioms prekėms ir paslaugoms vienu metu taikomos kelios INT. Tai vadinama papildoma apsauga. Pavyzdžiai – automobiliai, baldai, laikrodžiai ir maisto produktai.

(74)

   Tyrimas paskelbtas čia: https://www.epo.org/news-events/news/2019/20190925.html .

(75)

   Tyrime yra nustatyti 356 intensyvaus naudojimosi INT sektoriai.

(76)

   MVĮ paprastai apibrėžiamos kaip įmonės, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų.

(77)

Šie skaičiai – tai įverčiai, apskaičiuoti iš ES valstybių narių gavus duomenų apie eksportą už ES ribų, įtraukiant ir gana reikšmingą „nežinomo“ dydžio įmonių skaičių.

(78)

    https://ec.europa.eu/eurostat/web/experimental-statistics/stec

(79)

   Žr. 2020 m. gegužės 1 d. Prekybos GD vyriausiojo ekonomisto pranešimą („MVĮ vaidmuo ES eksporto srityje“), paskelbtą čia: https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2020/june/tradoc_158778.pdf . 

(80)

    https://een.ec.europa.eu/  

(81)

    https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2019/august/tradoc_158308.pdf

(82)

     https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2020/february/tradoc_158645.pdf

(83)

  WT/DS591 – Kolumbija – Antidempingo muitai, taikomi iš Belgijos, Vokietijos ir Nyderlandų importuojamoms šaldytoms bulvytėms .

(84)

   Konvencija Nr. 87 dėl asociacijų laisvės, Konvencija Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo, Konvencija Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo ir Konvencija Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo.

(85)

  http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/december/tradoc_157586.pdf  

(86)

  http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2019/july/tradoc_157992.pdf

(87)

    http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2019/january/tradoc_157625.pdf

(88)

  https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2019/june/tradoc_157943.pdf  

(89)

  https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2019/june/tradoc_157928.pdf  

(90)

    https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2020/april/tradoc_158717.pdf  

(91)

 Žr. COM(2017) 479.

(92)

   Šaltinis – Komisijos 2020 m. vasaros ekonominė prognozė: https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/ip132_en.pdf .