EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 10 19
COM(2020) 690 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
2021 m. Komisijos darbo programa.
Gyvybinga Sąjunga pažeidžiamame pasaulyje
1. Brėždami rytojaus pasaulio kontūrus, taisome šiandienos pasaulį
Dar neprabėgo nė metai, kai darbą pradėjo ši Europos Komisija, išrinkta pagal darbotvarkę, kuria skatinama imtis didžiausios, daugiau nei vieną kartą aprėpiančios Europos pertvarkos. Į šiuos įgaliojimus atsižvelgta 2020 m. Komisijos darbo programoje, o plataus užmojo tikslas pirmą kartą apibrėžtas Pirmininkės U. von der Leyen politinėse gairėse. Programoje išdėstyta mūsų vizija kurti teisingesnę, sveikesnę, ekologiškesnę ir labiau skaitmenizuotą visuomenę. Šis plataus užmojo tikslas tebėra mūsų varomoji jėga ateinančiais metais, nors pastaraisiais metais daug kas pasikeitė.
Per pastaruosius dvylika mėnesių Komisija ėmėsi kloti pamatus sisteminiams pokyčiams, kurių Europai reikia, ypač dabar, kai visų mūsų šalių ekonomika labai kenčia nuo pasaulinės sveikatos krizės. Per pirmąsias 100 dienų pateikėme Europos žaliąjį kursą, išdėstėme savo planus dėl Europos skaitmeninės ateities, patvirtinome tvirtos socialinės Europos veiksmų planą, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, ir parengėme lyčių lygybės strategiją. Taip pat pateikėme naują pramonės strategiją, planą, padėsiantį labiau remti mažąsias įmones, ir bendrosios rinkos stiprinimo priemonių. Pateikėme pasiūlymų modernizuoti ir stiprinti stojimo procesą, sudarydami sąlygas istoriniam susitarimui pradėti derybas su Šiaurės Makedonija ir Albanija, ir pradėjome kurti naują partnerystę su Afrika.
Praėjus 100 dienų taip pat pasiūlėme duoti naują postūmį ilgalaikiams prioritetams, visų pirma pateikdami naują migracijos ir prieglobsčio paktą ir ES saugumo sąjungos strategiją. Sprendėme klausimus, turinčius poveikio visoms mūsų bendroms vertybėms: pavyzdžiui, pirmą kartą paskelbėme metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, apimančią visas valstybes nares. Ėmėmės priemonių visais mūsų visuomenės klausimais – nuo lyčių lygybės ir kovos su rasizmu iki įgūdžių ir jaunimo.
Tačiau dėl labai skirtingų priežasčių 2020-ieji kartu bus ir metai, kuriuos norėsis iš karto pamiršti ir visada prisiminti. Europą ir pasaulį netikėtai užklupusi pasaulinė pandemija ir jos nulemta mūsų visuomenės bei ekonomikos izoliacija sukels kur kas daugiau nei tik skausmingus prisiminimus milijonams Europos gyventojų, kurie neteko artimųjų, susirgo ar išgyvena didelį nerimą dėl savo pragyvenimo šaltinių ar gerovės. Tikėtina, kad nė vienas iš mūsų nepamirš mus tebegaubiančios nežinios ir nesaugumo jausmo. Neseniai Europoje kilęs pakartotinis viruso protrūkis rodo, kad su virusu turime toliau kovoti atsargiai, apdairiai ir koordinuodami veiksmus.
Tačiau šiuos metus taip pat prisiminsime dėl skubių precedento neturinčių veiksmų, kurių Europa ėmėsi siekdama apsaugoti gyvybes ir pragyvenimo šaltinius. Europa parodė, kad, kai reikia, ji gali veikti greitai, kai privalo, – parodyti tikrą solidarumą, kai nori, – kartu keisti padėtį. Suteikta galimybių ne tik pasinaudoti visomis turimomis ES lėšomis ir lanksčiai taikyti mūsų fiskalines ir valstybės pagalbos taisykles, bet ir sukaupta medicinos įrangos atsargų. Daugiau kaip 600 000 įstrigusių ES piliečių grąžinta namo, o siekiant padėti žmonėms išlaikyti darbo vietas ir įmonėms likti versle, sukurta priemonė SURE. Iš viso Komisija ėmėsi daugiau kaip 800 anksčiau neplanuotų priemonių visose srityse – nuo sienų valdymo iki paramos ūkininkams ir žvejams.
Ateityje šiuos metus taip pat bus galima prisiminti dėl spartesnių pokyčių, kuriuos jie paskatino, ir puikių galimybių, kurias, nors paradoksalu, jie suteikė. Klimato, skaitmeninių technologijų ir geopolitikos pokyčiai jau turėjo didelį poveikį mūsų visuomenei ir įkvėpė mūsų darbotvarkę. Tačiau dėl pandemijos dar svarbiau, kad Europa imtųsi vadovaujamo vaidmens įgyvendinant dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, o savo visuomenę ir ekonomiką padarytų atsparesnę. Tai precedento neturinti galimybė išbristi iš krizės sukeltos pažeidžiamumo situacijos ir įpūsti mūsų Sąjungai naujos gyvybės.
Atsižvelgiant į tai, ateinančiais metais Komisija sutelks dėmesį į du dalykus. Pirmiausia ji toliau dės visas pastangas, kad suvaldytų krizę, ir pradės taikyti per ją sukauptą patirtį. Tai visų pirma bus daroma toliau bandant rasti, finansuoti ir užtikrinti saugią ir įperkamą vakciną visai Europai ir visam pasauliui.
Be to, šioje darbo programoje parodoma, kaip Europa gali pasinaudoti jai atsiveriančia galimybe įgyvendinti savo plataus užmojo tikslus ir vadovauti spartiems pokyčiams. Europa jau turi priemonę, padėsiančią pasinaudoti šia galimybe, – Komisijos pristatytą istorinį ekonomikos gaivinimo planą „NextGenerationEU“ ir pertvarkytą ilgalaikį biudžetą.
Naudodamasi priemone „NextGenerationEU“, Europa ne tik nori atitaisyti žalą, atsigauti šiandien ir padėti labiausiai nukentėjusiems nuo krizės, bet ir pasiekti rezultatų ir sukurti geresnį gyvenimą rytojaus pasaulyje. Įgyvendinant priemonę daugiausia dėmesio bus skiriama tvarioms investicijoms ir reformoms: 37 % ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės išlaidų bus skirta žaliosios transformacijos išlaidoms padengti, o ne mažiau kaip 20 % bus investuojama į skaitmenines technologijas. Kartu su valstybėmis narėmis dėsime visas pastangas, kad būtų parengti ir įgyvendinti nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai. Be to, Komisija užtikrins, kad 30 % 750 mlrd. EUR vertės priemonės „NextGenerationEU“ lėšų būtų surinkta išleidžiant žaliąsias obligacijas. Padėsime teisėkūros institucijoms užtikrinti greitą susitarimą dėl bendros 1,8 trln. EUR vertės sumos, kad šios lėšos kuo greičiau pradėtų keisti padėtį. Komisija taip pat pateiks plataus užmojo pasiūlymų dėl naujų ES biudžeto pajamų šaltinių.
Tai reiškia, kad investicijos turi atitikti mūsų viziją ir mūsų jau užsibrėžtus plataus užmojo tikslus. Būtent dėl šių priežasčių 2021 m. Komisijos darbo programoje numatoma pereiti nuo strategijos prie įgyvendinimo: daugiausia dėmesio skirti naujoms teisėkūros iniciatyvoms ir galiojančių teisės aktų peržiūrai, atsižvelgiant į praėjusiais metais išdėstytus planus dėl visų šešių pagrindinių prioritetų įgyvendinimo. Šios iniciatyvos išvardytos I ir II prieduose. Taip pat įgyvendinsime iniciatyvas, kurias anksčiau planuota įgyvendinti 2020 m. ir kurios dėl pandemijos buvo atidėtos.
Mūsų veiksmai ir toliau bus grindžiami Darbotvarke iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslais (tiek vidaus, tiek išorės), taip pat Paryžiaus susitarimu.
Siekdama įgyvendinti šią darbo programą, Komisija taip pat daug dėmesio skirs tam, kad paaiškintų, kas daroma, ir atsižvelgtų į piliečių nuomonę. Todėl dabar kaip niekad svarbu pradėti diskusijas dėl Konferencijos dėl Europos ateities. Per praėjusius metus kilusius klausimus: nuo būtinybės sukurti stipresnę Europos sveikatos sąjungą iki ilgalaikių pokyčių, kuriuos pandemija gali įnešti į mūsų bendrą gyvenseną, galima išspręsti tik tuo atveju, jei visi turės galimybę išsakyti savo nuomonę ir remtis visa mūsų bendra patirtimi ir kompetencija.
Atsižvelgiant į geopolitinį kontekstą ir ilgalaikį bei pokyčius skatinantį planuojamų iniciatyvų pobūdį, mūsų darbas ir toliau bus grindžiamas strateginėmis prognozėmis. Pirmojoje strateginio prognozavimo ataskaitoje atskleista, kad, siekiant atgaivinti ekonomiką, svarbu didinti atsparumą, o mūsų politiką formuoti atsižvelgiant į įrodymus ir ateities iššūkius. Šis požiūris taip pat gali padėti mums pasirengti naujiems iššūkiams ir galimybėms, kurių neišvengiamai bus ateinančiais metais ir kuriuos turime būti pasirengę numatyti ir į juos reaguoti.
2. Šešių pagrindinių plataus užmojo tikslų įgyvendinimas
2.1. Europos žaliasis kursas
Kalbant apie Europos žaliąjį kursą, Komisija daugiausia dėmesio skirs mūsų atitinkamų klimato ir energetikos teisės aktų peržiūrai, siekdama juos suderinti su naujai pasiūlytu tikslu iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Tai bus numatyta pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje, kuris apims visas sritis – nuo atsinaujinančiųjų energijos išteklių iki principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, taip pat apims pastatus, žemės naudojimą, energijos mokesčius, pastangų pasidalijimą ir apyvartinių taršos leidimų prekybą bei įvairius kitus teisės aktus. Diplomatija klimato ir energetikos srityse ir toliau bus mūsų santykių su išorės partneriais prioritetas.
Kaip minėta Pirmininkės U. von der Leyen politinėse gairėse, Komisija pasiūlys įvesti pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą ir taip padės motyvuoti užsienio gamintojus ir ES importuotojus mažinti jų išmetamo anglies dioksido kiekį, kartu užtikrinant vienodas sąlygas, palankias PPO reikalavimus atitinkančiai prekybai.
Pagal Europos žaliąjį kursą planuojamo darbo išsamumas ir aprėptis rodo, kad žalioji transformacija yra sisteminė ir svarbi kaip augimo strategija. Pateiksime keletą išmanaus ir darnaus transporto priemonių, be kita ko, imsimės Reglamento dėl transeuropinio transporto tinklo ir Direktyvos dėl intelektinių transporto sistemų peržiūros. Toliau įgyvendinsime žiedinės ekonomikos veiksmų planą, atsižvelgdami į ekologinį projektavimą ir tvarius produktus, visų pirma žiedinės elektronikos, be kita ko, gerindami mobiliųjų telefonų, nešiojamųjų kompiuterių ir kitų prietaisų surinkimą, pakartotinį naudojimą ir taisymą.
Tai rodo, kad Europos žaliasis kursas apima daug daugiau nei tik išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą. Atsižvelgdami į tai, imsimės tolesnių veiksmų, susijusių su 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“, visų pirma skatindami ekologinę gamybą, atkurdami nualintas ekosistemas, apsaugodami savo vandenynus ir pakrančių regionus, saugodami, atkurdami ir tvariai valdydami miškus ir mažindami riziką, kad į ES rinką pateks su miškų naikinimu susijusių produktų. Be to, siekdami sumažinti gyvulininkystės poveikį aplinkai, rinkai pateiksime naujoviškų pašarų priedų.
2.2. Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa
Siekdami užtikrinti, kad tai būtų Europos skaitmeninis dešimtmetis, pasiūlysime veiksmų planą, kuriame bus aiškiai apibrėžti 2030 m. tikslai, pavyzdžiui, susiję su junglumu, įgūdžiais ir skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis. Mūsų požiūris bus grindžiamas aiškiais principais: prisijungimo teisės ir teisės į privatumą, žodžio laisvės, laisvo duomenų judėjimo ir kibernetinio saugumo.
Imsimės veiksmų šiose skirtingose srityse, visų pirma priimdami teisės aktus, kuriais reglamentuojami dirbtinio intelekto saugos, atsakomybės, pagrindinių teisių ir duomenų aspektai, ir Duomenų aktą, kad piliečiams ir įmonėms būtų nustatytos tinkamos sąlygos geriau kontroliuoti duomenis ir jais keistis.
Atsižvelgdami į tai, pasiūlysime įdiegti naują Europos skaitmeninės tapatybės nustatymo priemonę, kad būtų lengviau atlikti užduotis ir gauti internetinių paslaugų visoje Europoje ir kad žmonės galėtų geriau kontroliuoti, kokiais duomenimis jie dalijasi ir kaip jie naudojami, ir dėl to būti ramūs.
Siekdama užtikrinti sąžiningumą skaitmeniniame pasaulyje, ES toliau sieks tarptautinio susitarimo dėl sąžiningos mokesčių sistemos, kuri užtikrintų ilgalaikes tvarias pajamas. Jei jo nepavyks pasiekti, pirmąjį kitų metų pusmetį Komisija pasiūlys įvesti skaitmeninį mokestį. Laikydamasi tų pačių sąžiningos verslo aplinkos principų, Komisija pasiūlys priimti teisinę priemonę, kuria bus suvienodintos sąlygos, susijusios su užsienio subsidijomis.
Komisija tęs šiuo metu vykdomą konkurencijos taisyklių peržiūrą, siekdama užtikrinti, kad taisyklės atitiktų kintančią rinkos aplinką, be kita ko, spartėjantį ekonomikos skaitmeninimą. Taip pat modernizuosime savo naują Europos pramonės strategiją, kad atsižvelgtume į COVID-19 poveikį, pasaulinę konkurencinę padėtį ir spartesnę dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.
Kad darbo sąlygos būtų orios, skaidrios ir nuspėjamos, bus pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama pagerinti per platformas paslaugas teikiančių asmenų darbo sąlygas ir taip užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas ir tinkamą socialinę apsaugą.
2.3. Žmonėms tarnaujanti ekonomika
Kadangi pandemija tęsiasi ir toliau taikomos plitimo valdymo priemonės, Europai labai svarbu užtikrinti, kad sveikatos ir ekonomikos krizė nevirstų socialine krize. Tai bus mūsų veiksmų gairės kitais metais, o visapusiškai įgyvendindami programą SURE ir ja naudodamiesi padėsime darbuotojams išsaugoti savo pajamas ir užtikrinti, kad įmonės galėtų išlaikyti darbuotojus. Ateinančiais metais šias priemones nuodugniai įvertinsime.
Europos socialinių teisių ramstis bus Europos atsigavimo kelrodis ir geriausia mūsų priemonė užtikrinant, kad niekas neliktų nuošalyje. Pateiksime plataus užmojo veiksmų planą, kad ramsčio priemonės būtų visapusiškai įgyvendintos. Veiksmų planas bus pagrindinė šios kadencijos Komisijos priemonė, kuria bus prisidedama prie socialinio ir ekonominio atsigavimo ir atsparumo didinimo vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, siekiant didinti socialinį skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos teisingumą. Atsižvelgiant į tai, pagal Pirmininkės U. von der Leyen politinėse gairėse paskelbtą naująją Europos vaiko garantijų sistemą bus siekiama sumažinti vaikų skurdą ir nelygybę užtikrinant, kad visi vaikai galėtų naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, sveikatos priežiūra ir švietimu. Remdamasi COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi ir atsižvelgdama į kintančias darbo rinkos sąlygas, Komisija pateiks naują ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginę programą. Taip pat pasiūlysime socialinės ekonomikos veiksmų planą, kuriuo bus siekiama didinti socialines investicijas, remti socialinės ekonomikos subjektus ir socialines įmones, kad jos galėtų pradėti veiklą, ją plėsti, diegti inovacijas ir kurti darbo vietas.
Savo šalių ekonomiką ir toliau turime remti politiškai. Reikės rasti pusiausvyrą tarp finansinės paramos teikimo ir fiskalinio tvarumo užtikrinimo, o tai nelengva. Virusui toliau plintant ir įsigaliojant vis griežtesnėms jo plitimo valdymo priemonėms, valstybės narės turėtų toliau tinkamai naudotis fiskaliniu lankstumu, kad paremtų ekonomiką. Pasaulinė prekyba ir jos integruotos vertės grandinės išliks pagrindinis ekonomikos augimo variklis ir viena iš pagrindinių išties visuotinio atsigavimo varomųjų jėgų. Šiuo metu peržiūrima ES prekybos politika: priimsime naują priemonę, skirtą trečiosioms šalims atgrasyti nuo prievartos veiksmų ir juos atremti.
Ilgesnėje perspektyvoje, be stipresnės ekonominės ir pinigų sąjungos, nebus geresnio būdo pasiekti stabilumą ir konkurencingumą, nes tokia sąjunga taip pat užtikrins stipresnį tarptautinį euro vaidmenį. Turime daryti pažangą kapitalo rinkų sąjungos ir bankų sąjungos srityse. Siekdami tokios pažangos, peržiūrėsime ES bankų žlugimo problemų sprendimo sistemą, imsimės tarpvalstybinių investicijų ES skatinimo priemonių ir stiprinsime kovą su pinigų plovimu.
Europoje vykstant sisteminiams pokyčiams, mūsų ekonomikos ir finansų sistema taip pat turi būti pagrindinė dvejopos pertvarkos varomoji jėga. Siekiant skatinti ilgalaikį tvarų ir atsakingą įmonių elgesį, bus pasiūlyta tvaraus įmonių valdymo teisės aktų. Be to, toliau darysime pažangą tvaraus finansavimo srityje, visų pirma siūlydami nustatyti ES žaliųjų obligacijų standartą.
Kad pasiektume savo plataus užmojo tikslus ir galėtume patenkinti investicijų ir reformų poreikius, turime padidinti visos Europos Sąjungos viešojo administravimo institucijų ir tarnybų veiksmingumą, efektyvumą bei gebėjimus ir juos įvertinti.
2.4. Pasaulyje stipresnė Europa
Ši Komisija pradėjo darbą turėdama įgaliojimus užtikrinti stipresnį Europos vaidmenį pasaulyje. Mūsų geopolitinė Komisija siekia propaguoti ES strateginius interesus ir tikslus užsienyje ir ginti taisyklėmis bei vertybėmis grindžiamą tarptautinę tvarką vis labiau priešingų polių veikiamame pasaulyje. Imsimės veiksmų, kad sustiprintume savo, kaip atsakomybės, stabilumo, bendradarbiavimo ir solidarumo garanto, vaidmenį pasaulyje: sutelkdami visas savo priemones spręsime vis daugiau pasaulinių uždavinių, krizių ir konfliktų.
Kitais metais Komisija užtikrins, kad Europa atliktų gyvybiškai svarbų vaidmenį šiame pažeidžiamame pasaulyje – nesvarbu, ar ji vadovautų pasauliniam atsakui, kad visiems būtų užtikrinta saugi ir prieinama vakcina, ar stiprintų taisyklėmis grindžiamą pasaulinę daugiašalę sistemą, taip pat dvišales, regionines ir pasaulines partnerystes. Toliau teiksime absoliučią pirmenybę rytinėms ir pietinėms kaimyninėms šalims, Vakarų Balkanams ir Afrikai.
Mūsų naujos išorės išlaidų priemonės padės įgyvendinti Sąjungos strateginius prioritetus pasaulyje.
Europos Sąjunga visada tikės daugiašališkumo ir bendradarbiavimo pasaulinėse institucijose jėga ir verte. Mes pasiūlysime bendrą komunikatą dėl didesnio Europos įnašo į taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą. Turime vadovauti Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio prekybos organizacijos reformoms, kad organizacijos atitiktų naujas realijas.
Bendradarbiaudami su savo partneriais pasiūlysime atnaujintą partnerystę su pietinėmis kaimyninėmis šalimis ir pateiksime Komunikatą dėl Arkties, kad būtų atnaujinta ES politika, susijusi su šiuo regionu, kuriam ypač gresia klimato kaita ir neigiamas poveikis aplinkai, ir kad būtų atsižvelgta į jų poveikį ekonomikai ir saugumui.
Pristatysime naują strateginį požiūrį, kuriuo siekiama remti buvusių kovotojų nusiginklavimą, demobilizaciją ir reintegraciją, nes tai labai svarbu siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir taiką nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse ir regionuose.
Taip pat pateiksime Komunikatą dėl ES humanitarinės pagalbos, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama naujoms bendradarbiavimo su mūsų partneriais ir kitais paramos teikėjais formoms, skaitmeninių priemonių naudojimui ir naujoviškam požiūriui į finansavimą ir pagalbos teikimo būdus, be kita ko, pačios Komisijos greitojo reagavimo pajėgumams ir darbo, susijusio su humanitarinės pagalbos, vystymosi ir taikos ryšiais, stiprinimui.
Po Konsulinės apsaugos direktyvos peržiūros galėsime palengvinti Sąjungos piliečių naudojimąsi teise į konsulinę apsaugą ir sustiprinti ES solidarumą siekiant geriau apsaugoti ES piliečius užsienyje, ypač krizių metu. Valstybių narių bendradarbiavimas sustiprės ir didės ES pagalbinis vaidmuo: bus kuo geriau išnaudojamas unikalus ES delegacijų tinklas.
2.5. Europinės gyvensenos propagavimas
Dabartinė sveikatos krizė parodė, kad turime stiprinti savo pasirengimą krizėms ir tarpvalstybinių grėsmių sveikatai valdymą. Nors ir toliau daugiausia dėmesio skirsime siekiui užtikrinti, kad Europa galėtų valdyti viruso plitimą ir pandemijos poveikį, taip pat pradėsime taikyti per krizę sukauptą patirtį. Laikas sukurti stipresnę Europos sveikatos sąjungą.
Siūlysime patobulinti ES didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai nustatymo ir reagavimo į jas sistemą ir sustiprinti esamų agentūrų vaidmenį. Vėliau pasiūlysime įsteigti Pažangiųjų biomedicinos tyrimų ir technologinės plėtros agentūrą. Naujoje farmacijos strategijoje bus nagrinėjamas Europos tiekimo grandinės saugumas ir užtikrinama, kad piliečiai galėtų gauti saugių, įperkamų aukštos kokybės vaistų. Be to, iki kitų metų pabaigos bus sukurta Europos sveikatos duomenų erdvė, kad duomenys būtų naudojami geresnei sveikatos priežiūrai, geresniems moksliniams tyrimams ir geresniam politikos formavimui užtikrinti siekiant naudos pacientams.
Taip pat pasinaudosime ir kitose, visų pirma Šengeno erdvės ir laisvo asmenų judėjimo be vidaus sienų kontrolės išsaugojimo, srityse sukaupta patirtimi. Bendradarbiausime su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis, kad išsaugotume ir pagerintume Šengeno erdvės veikimą, remdamiesi nauja strategija dėl Šengeno erdvės ateities ir griežtesnėmis Šengeno taisyklėmis, ir toliau stengsimės pabaigti Šengeno erdvės kūrimą.
Tęsime darbą, susijusį su nauju migracijos ir prieglobsčio paktu. Dėl to Komisija pasiūlys keletą teisėtos migracijos priemonių, kurios apims talentų ir įgūdžių dokumentų rinkinį ir, be kita ko, Ilgalaikių gyventojų direktyvos ir Vieno leidimo direktyvos peržiūrą, taip pat numatys galimybių sukurti ES talentų rezervą. Kiti pakto elementai apima ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planą ir savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategiją.
Toliau stiprinsime saugumo sąjungą, visų pirma imsimės kovos su organizuotu nusikalstamumu ir hibridinėmis grėsmėmis priemonių, laikysimės naujo požiūrio į kovos su terorizmu priemones ir radikalizaciją ir gerinsime seksualinės prievartos prieš vaikus internete aptikimą, jos medžiagos pašalinimą ir pranešimą apie ją.
Atsižvelgdama į didėjantį antisemitinį smurtą ir neapykantos nusikaltimus, Komisija pateiks išsamią kovos su antisemitizmu strategiją, kuria bus papildytos ir remiamos valstybių narių pastangos.
Norint atgaivinti ekonomiką ir vykdyti sėkmingą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, europiečiai taip pat turės įgyti naujų įgūdžių. Siekdami įtvirtinti mokymosi visą gyvenimą principus ir palengvinti profesinės veiklos keitimą, pasiūlysime iniciatyvą dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų, kad asmenys galėtų mokytis ir valdyti savo karjerą, taip pat nustatysime europinį požiūrį į mikrokredencialus, kad visiems atsirastų daugiau asmeniniams poreikiams pritaikytų mokymosi galimybių.
2.6. Naujas postūmis Europos demokratijai
Komisija toliau kurs lygybės Sąjungą ir laikysis Europos įsipareigojimo saugoti ES vertybes, taip pat įtrauktį ir lygybę visais jos pavidalais, nepriklausomai nuo lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos.
Be kita ko, Komisija pristatys ES strategiją dėl neįgaliųjų teisių, visų pirma siekdama užtikrinti visapusišką JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą. ES vaiko teisių strategijoje bus nagrinėjama, kaip parengti vaikus ir jaunimą dalyvauti ES demokratiniame gyvenime, kaip geriau apsaugoti pažeidžiamus vaikus, ginti jų teises internete, puoselėti vaiko interesus atitinkantį teisingumą, užkirsti kelią smurtui ir su juo kovoti.
Nors Komisija tebėra įsipareigojusi siekti, kad ES prisijungtų prie Stambulo konvencijos, ji pateiks naują pasiūlymą dėl kovos su smurtu dėl lyties. Ji taip pat pasiūlys į ES nusikalstamų veikų sąrašą įtraukti visų formų neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas.
Dar reikia priimti Europos demokratijos veiksmų planą – jis bus tarpinis žingsnis didinant mūsų demokratijos atsparumą, šalinant išorinio kišimosi į Europos Parlamento rinkimus grėsmes ir kovojant su dezinformacija, taip pat remiant laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą. Kitais metais pasiūlysime aiškesnes Europos politinių partijų finansavimo taisykles ir imsimės veiksmų, kad būtų užtikrintas didesnis mokamos politinės reklamos skaidrumas, pagerintos judžių europiečių rinkimų teisės ir užtikrinta žurnalistų ir pilietinės visuomenės apsauga nuo strateginių ieškinių prieš visuomenės dalyvavimą.
Taip pat skatinsime tarpvalstybinį teisminį bendradarbiavimą – tam visapusiškai naudosime skaitmenines technologijas.
Komisija aiškinsis, kaip sanglaudos politika gali paskatinti ekonomikos atsigavimą ir dvejopą pertvarką, spręs prieš COVID-19 pandemiją didėjusių ir po jos tebedidėjančių regioninių skirtumų problemą ir padės spręsti kylančias socialines ir ekonomines problemas. Kad sukauptume daugiau žinių ir taip pagerintume politines atsakomąsias priemones, Komisija pateiks padėties mūsų regionuose įvertinimą. Ji taip pat parengs ilgalaikę kaimo vietovių viziją, kurioje bus pasiūlyta veiksmų, kaip kuo geriau išnaudoti šių regionų potencialą. Geresnis reglamentavimas, politikos formavimas, ES teisės įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas
Kai ši Komisija pradėjo darbą, ji įsipareigojo vykdyti įrodymais pagrįstą politiką, kurios būtų lengviau laikytis ir dėl kurios įmonėms ir žmonėms tektų mažesnė nereikalinga našta. Tai ypač aktualu, juo labiau dabar, kai Europa tebevaldo krizę ir daug dėmesio skiria ekonomikos gaivinimui.
Būsimame Komunikate dėl geresnio reglamentavimo daugiausia dėmesio bus skiriama naštos mažinimui, visų pirma įgyvendinant principą „kiek plius, tiek minus“. Taip bus užtikrinta, kad toje pačioje politikos srityje naujai nustatyta administracinė našta būtų kompensuota atleidžiant žmones ir įmones nuo lygiavertės naštos ES lygmeniu. Nuo kitų metų Ateičiai tinkamo reglamentavimo platforma, aukšto lygio ekspertų grupė, padės Komisijai nustatyti, kur galima supaprastinti reglamentavimą ir mažinti naštą.
Krizė taip pat parodė, kad reikia informacija bei įrodymais ir geresnio reglamentavimo principais pagrįstų sprendimų. Kaip niekad svarbu atlikti poveikio vertinimus, kuriuose būtų atsižvelgiama į visų, kuriems daromas poveikis, nuomonę. Komisija sieks, kad konsultacijos būtų veiksmingesnės ir prieinamesnės: ji palengvins suinteresuotųjų šalių dalyvavimo sąlygas ir atsižvelgs į raginimą supaprastinti konsultacijas.
Komisija taip pat labiau sieks veiksmingesnio ES teisės taikymo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo. Siekiant išsaugoti piliečių teises ir įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, tai ypač svarbu tam, kad bendroji rinka tinkamai veiktų, būtų apsaugotos pagrindinės tiekimo grandinės, kurios aprūpina parduotuves maistu, o sveikatos priežiūros tarnybas – medicininėmis priemonėmis. Komisija toliau rems valstybes nares ir su jomis bendradarbiaus, kad naujos ir galiojančios ES taisyklės būtų įgyvendinamos greitai ir tinkamai. Tuo pat metu ji nedvejodama užtikrins ES teisės laikymąsi vykdydama pažeidimo nagrinėjimo procedūras, jei jų prireiks.
4. Išvada
Pastaraisiais metais Europos žmonės aukojosi, kad apsaugotų vieni kitus, ir mes privalome išsaugoti kartu padarytą pažangą. Tai reiškia, kad turime išlikti budrūs ir daugiausia dėmesio skirti tam, kad galėtume suvaldyti krizę, ją kartu įveikti ir surasti ilgalaikį sprendimą, kaip po jos atsigauti.
Tačiau kai Europa atsigaus, turime būti pasirengę veikti geriau ir gyventi sveikesnėje, teisingesnėje ir labiau klestinčioje visuomenėje. Tai reiškia, kad turime būti atsparesni, tačiau tai kartu reiškia, kad turime sparčiau įgyvendinti pokyčių darbotvarkę, pagal kurią ši Komisija buvo išrinkta ir kuriai ji skyrė daugiausia dėmesio nuo pirmosios savo darbo dienos.
Tai yra šios Komisijos darbo programos ir visų joje išvardytų iniciatyvų dvejopas tikslas. Kiekviena iniciatyva gali būti skirta skirtingai sričiai, tačiau visų jų kryptis turi būti ta pati. Galiausiai visų jų tikslas – palengvinti mūsų gyvenimą, pagerinti mūsų aplinkos būklę, padaryti mūsų visuomenes teisingesnes, galimybes – įvairesnes ir prieinamesnes, o ekonomiką – modernesnę ir orientuotą į platesnio užmojo tikslus.
Kad iniciatyvų poveikis būtų toks, kokio norima, Komisija glaudžiai bendradarbiaus tiek su Europos Parlamentu, tiek su Taryba. Būtent ši kolektyvinė dvasia leido Europai susitelkti ir susitarti dėl priemonės „NextGenerationEU“. Būtent ji mums padės įveikti šią pandemiją ir įgyvendinti Europai reikalingus sisteminius pokyčius. Turime viziją, turime planą, turime investicijų, o kurdami geresnį rytojaus pasaulį šiandien turime atsitiesti.