EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 10 28
COM(2020) 677 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
DĖL BENDRAJAME BIUDŽETE NUSTATYTŲ GARANTIJŲ
2019 m. gruodžio 31 d. padėtis
{SWD(2020) 241 final}
Turinys
1.Įžanga
2.Iš ES biudžeto garantuojamos operacijos ir euro zonos krizių sprendimo mechanizmai, kurie nedengiami ES biudžeto lėšomis
2.1.Europos Sąjungos suteiktos paskolos siekiant makroekonominių tikslų
2.2.Paskolos, suteiktos siekiant mikroekonominių tikslų
2.3.Europos investicijų banko (EIB) operacijų, kurioms numatytos ES garantijos, ES nepriklausančiose valstybėse finansavimas (EIB išorės finansavimas) (Išorės skolinimo įgaliojimas)
2.4.Europos investicijų banko (EIB) ir Europos investicijų fondo (EIF) operacijų, kurioms numatytos ES garantijos, valstybėse narėse finansavimas. Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)
2.5.Išorės investicijų planas (IIP) ir Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF)
2.6.Krizių valdymo priemonės, kurios nedengiamos ES biudžeto lėšomis
3.Garantuojamų operacijų raida
3.1.1.Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM)
3.1.2.Mokėjimų balanso priemonė
3.1.3.Makrofinansinės pagalbos (MFP) paskolos
3.1.4.Euratomo paskolos
3.2.EIB išorės finansavimo operacijų raida
4.ES biudžeto lėšomis dengiama rizika
4.1.Rizikos apibrėžtis
4.2.Visa rizikos struktūra
4.3.ES biudžeto lėšomis dengiama metinė rizika
4.3.1.Su valstybėmis narėmis susijusi rizika
4.3.2.Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika
5.Garantijų panaudojimas ir išmokėjimas
5.1.Skolos aptarnavimas, vykdomas ne Išorės veiksmų garantijų fondo (Euratomo paskolos valstybėms narėms, EFSM ir mokėjimų balanso priemonė)
5.1.1.Mokėjimai iš grynųjų pinigų išteklių
5.1.2.Mokėjimai iš ES biudžeto
5.2.Reikalavimai Išorės veiksmų garantijų fondui ir išieškojimai (išorės skolinimo įgaliojimas, MFP ir Euratomo paskolos trečiosioms šalims)
6.Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) 2019 m.
6.1. 2019 m. gruodžio 31 d. ESIF garantijų fondo finansinės ataskaitos
6.2. ESIF operacijos su ES garantija
6.3. ESIF garantijų fondo atidėjiniai
6.4. Reikalavimai mokėti pagal ES garantiją ir šios garantijos naudojimas
7.Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF) 2019 m.
7.1.Investicinės programos
7.2.EDVF garantijų fondas
1.Įžanga
Šios ataskaitos tikslas – stebėti ES biudžeto neapibrėžtuosius įsipareigojimus dėl garantijų, išduotų skolinimo operacijoms ir paramai investicijoms, kurias tiesiogiai vykdo Europos Sąjunga arba kurios netiesiogiai vykdomos pagal ES garantiją.
Ši ataskaita teikiama pagal ankstesnio Finansinio reglamento 149 straipsnį. Taigi, ši 2019 m. ataskaita dėl ES biudžeto garantijų ir su tuo susijusios rizikos teikiama paskutinį kartą, o vėliau įsigalios naujojo Finansinio reglamento 250 straipsnyje nustatyta ataskaitų teikimo tvarka.
Ataskaitos struktūra yra tokia: 2 skirsnyje primenamos pagrindinės iš ES biudžeto garantuojamų operacijų ypatybės ir pristatomos kelios kitos papildomos krizių valdymo priemonės, kurios nekelia jokios rizikos ES biudžetui. 3 skirsnyje išdėstyta tiesiogiai Komisijos valdomų garantuojamų operacijų ir garantuojamų EIB išorės finansavimo operacijų raida (neįskaitant ESIF ir EDVF operacijų, kurios atskirai aprašytos 6 ir 7 skirsniuose). 4 skirsnyje nurodoma pagrindinių rūšių rizika, dengiama ES biudžeto lėšomis. 5 skirsnyje aprašomas garantijų panaudojimas ir Išorės veiksmų garantijų fondo (toliau – Fondas) 1 raida, 6 skirsnyje – Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) 2 , o 7 skirsnyje – Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) 3 raida.
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (TDD) šią ataskaitą papildo išsamių lentelių ir aiškinamųjų raštų rinkiniu.
2.Iš ES biudžeto garantuojamos operacijos ir euro zonos krizių sprendimo mechanizmai, kurie nedengiami ES biudžeto lėšomis
ES biudžeto lėšomis dengiama rizika atsiranda dėl įvairių skolinimo ir garantijų operacijų, kurias galima suskirstyti į keturias kategorijas:
2.1.Europos Sąjungos suteiktos paskolos siekiant makroekonominių tikslų
Tokios paskolos apima 1) makrofinansinės pagalbos 4 (toliau – MFP) paskolas trečiosioms šalims, 2) mokėjimų balanso 5 paskolas, kuriomis teikiama parama euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, patiriančioms mokėjimų balanso sunkumų, ir 3) paskolas pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę 6 (EFSM), kuriomis teikiama parama visoms valstybėms narėms, patiriančioms arba realiai galinčioms patirti didelių ekonominių ir finansinių sunkumų dėl išimtinių aplinkybių, kurių jos negali kontroliuoti. Jos paprastai panaudojamos kartu su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) parama.
2.2.Paskolos, suteiktos siekiant mikroekonominių tikslų
Ši antraštinė dalis susijusi su Euratomo paskolomis 7 . Euratomo paskolų priemonė gali būti naudojama:
• [valstybėse narėse]: investicijoms į atomines elektrines ir pramonės įrenginius, naudojamus branduolinio kuro cikle 8 , ir
• [tam tikrose ES nepriklausančios šalyse]: investicijoms, kuriomis siekiama didinti esamų arba statomų atominių elektrinių, taip pat eksploatacijos nutraukimo projektų saugumą ir efektyvumą 9 .
2.3.Europos investicijų banko (EIB) operacijų, kurioms numatytos ES garantijos 10 , ES nepriklausančiose valstybėse finansavimas (EIB išorės finansavimas) (Išorės skolinimo įgaliojimas)
Pagal išorės skolinimo įgaliojimą ES suteikia garantiją iš ES biudžeto ir sudaro galimybę EIB skolinti daugiau už ES ribų padedant įgyvendinti ES politikos kryptis. Išorės skolinimo įgaliojimu remiama EIB veikla narystės siekiančiose šalyse, rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse, Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Pietų Afrikoje. Dabartiniu išorės skolinimo įgaliojimo laikotarpiu (2014–2020 m.) ES biudžeto lėšomis garantuojama iki 32,3 mlrd. EUR EIB operacijų suma. 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į išorės skolinimo įgaliojimo laikotarpio vidurio peržiūrą, priėmė Sprendimą (ES) 2018/412, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 466/2014/ES ir kuriuo pirmiausia dabartinio išorės skolinimo įgaliojimo didžiausia viršutinė riba padidinama nuo 27 mlrd. iki 32,3 mlrd. EUR. Atliekant šią peržiūrą, nustatytas naujas tikslas – ilgalaikis pabėgėlių, migrantų, priimančiųjų ir tranzito bendruomenių bei kilmės bendruomenių ekonominis atsparumas, kaip strateginis atsakas siekiant pašalinti pagrindines migracijos priežastis.
ES garantija Europos investicijų bankui (EIB) taikoma valstybinio ir politinio pobūdžio rizikai, susijusiai su EIB finansavimo operacijomis, vykdomomis ne Sąjungoje, remiant Sąjungos išorės politikos tikslus. Be to, EIB finansuoja investicijų operacijas ne Sąjungoje savo rizika ir veiklą pagal specialius įgaliojimus, pavyzdžiui, AKR šalyse 11 .
Siekiant paremti Sąjungos išorės veiksmus ir sudaryti sąlygas EIB finansuoti investicijas už Sąjungos ribų, nedarant poveikio EIB kreditingumui, daugeliui ne Sąjungoje vykdomų jo operacijų suteikiama ES biudžeto garantija.
Išorės veiksmų garantijų fondas 12
Garantuojamoms EIB išorės finansavimo operacijoms, makrofinansinės pagalbos ir Euratomo paskoloms trečiosioms šalims nuo 1994 m. numatyta Išorės veiksmų garantijų fondo (toliau – Fondas), o mokėjimų balanso, EFSM ir Euratomo paskoloms valstybėms narėms – tiesioginė ES biudžeto parama.
Fondas dengia neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, susijusius su paskolomis ir paskolų garantijomis ES nepriklausančioms valstybėms arba projektams ES nepriklausančiose valstybėse. Jis įkurtas siekiant:
· užtikrinti likvidumo atsargas, kad ES biudžetu nereikėtų naudotis kiekvieną kartą, kai nevykdomi įsipareigojimai ar vėluojama grąžinti garantuojamą paskolą, ir
· sukurti biudžetinės drausmės priemonę nustatant finansinę sistemą, kuria remiantis būtų galima formuoti ES garantijų paskoloms, kurias ES ir EIB teikia trečiosioms šalims, politiką 13 .
Jei trečiosios šalys tampa valstybėmis narėmis, su šiomis šalimis susijusios paskolos garantuojamos nebe iš Fondo ir rizika tenka tiesiogiai ES biudžetui. Lėšos į Fondą pervedamos iš ES biudžeto, o Fondo turto vertė turi nuolat atitikti tam tikrą jo garantuojamų skolinių įsipareigojimų, susijusių su paskolomis bei paskolų garantijomis, sumos procentinę dalį. Ši dalis, vadinama planuojama norma, šiuo metu lygi 9 proc. 14 Jei Fondui išteklių nepakanka, reikalingos lėšos pervedamos iš ES biudžeto. Fondo turtą valdo EIB.
2.4.Europos investicijų banko (EIB) ir Europos investicijų fondo (EIF) operacijų, kurioms numatytos ES garantijos, valstybėse narėse finansavimas. Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)
Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) yra investicijų plano Europai šerdis, jo tikslas – Europos Sąjungoje paskatinti ilgalaikį ekonomikos augimą ir konkurencingumą.
ES garantija 15 suteikiama EIB pasirašytoms finansavimo ir investavimo operacijoms, vykdomoms pagal pagrindinę infrastruktūros ir inovacijų linijos dalį, ir EIF pasirašytoms finansavimo ir investavimo operacijoms, vykdomoms pagal MVĮ liniją ir infrastruktūros ir inovacijų linijos MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių fondo investicijų antrinę liniją. Daliai visų ESIF operacijų taikoma ES garantija, o kitos vykdomos EIB grupei prisiimant su jomis susijusią riziką 16 .
EIB ir EIF yra atsakingi už individualių operacijų vertinimą bei rizikos stebėjimą ir ataskaitų teikimą Komisijai ir Europos Audito Rūmams.
Europos strateginių investicijų fondo garantijų fondas (ESIF GF)
Remiantis ESIF reglamento 12 straipsniu, ESIF GF užtikrina likvidumo atsargas, iš kurių reikalavimo mokėti pagal ES garantiją atveju išmokama suma EIB. Pagal ES ir EIB sudarytą ESIF susitarimą, jeigu reikalavimų mokėti suma viršija EIB lėšų, esančių ESIF sąskaitoje, sumą, tuomet reikalavimus apmoka ESIF GF. ESIF sąskaita, kurią administruoja EIB, buvo sukurta ES įplaukoms ir susigrąžintoms sumoms iš ESIF operacijų su ES garantija surinkti ir, atsižvelgiant į esamą likutį, mokėjimams pagal pareikalautą ES garantiją atlikti.
Tikslinė ESIF GF suma sudarė 35 proc. visų ES garantijos įsipareigojimų 17 . Iš įvairių produktų, kuriems suteikiama ES garantija, rizikos vertinimo matyti, kad, atsižvelgiant į susigrąžinamas sumas, pajamas ir grįžtamąsias lėšas, susijusias su EIB operacijomis, taikant šią tikslinę normą Sąjungos biudžetas būtų tinkamai apsaugotas nuo galimų reikalavimų mokėti pagal ES garantiją.
Lėšos į ESIF GF pervedamos palaipsniui, atsižvelgiant į ES garantijos pozicijos didėjimą.
Pagal 12 straipsnio 4 dalį ESIF GF išteklius tiesiogiai valdo Komisija, jie investuojami laikantis patikimo finansų valdymo principo ir tinkamų prudencinių taisyklių.
Daugiau informacijos apie ESIF pateikta 6 skirsnyje „Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) 2019 m.“.
2.5.Išorės investicijų planas (IIP) ir Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF)
2016 m. lapkričio 14 d. Europos Komisija pasiūlė Išorės investicijų planą (IIP), skirtą skatinti investicijas į ES šalis partneres Afrikoje ir ES kaimynystės regione, stiprinti partnerystės ryšius ir padėti siekti darnaus vystymosi tikslų bei spręsti esmines migraciją skatinančias problemas.
Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF) yra pirmasis Išorės investicijų plano (IIP) ramstis, kuriuo suteikiamas integruotas finansavimo paketas, kurį naudojant remiamos viešųjų finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus investicijos. Kadangi EDVF veikloje gali dalyvauti įvairūs partneriai, Fondui pavyksta į tikslines šalis pritraukti daug daugiau viešųjų ir privačiųjų investicijų negu būtų kitokiu atveju. Fondą sudaro:
– biudžeto garantija ir
– dotacijų ir paskolų derinimo priemonės.
EDVF reglamentas įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 26 d. 18
Apie EDVF garantiją
EDVF garantija naudojama investicijų į šalių partnerių darnų vystymąsi rizikai sumažinti, taigi padeda pritraukti investicijas, ypač iš privačių šaltinių.
Naudojant garantiją siekiama sutelkti 1,54 mlrd. EUR vertės privačiųjų investicijų. Ši suma paskirstyta 28 siūlomoms investicinėms programoms 19 . Pagal jas šalyse partnerėse numatoma pritraukti iki 17,5 mlrd. EUR tvarių investicijų (daugiausia iš privačių šaltinių). Garantija gali:
– pritraukti dalies pradinio kapitalo (nuosavo kapitalo arba rizikos kapitalo), kuris yra reikalingas projektui pradėti, finansavimą;
– būti naudojama kaip užtikrinimas (garantija), kad skolininkui patyrus nuostolių ir neįvykdžius įsipareigojimų dalis paskolos bus grąžinta.
EDVF garantijų fondas
EDVF garantijų fondas užtikrina likvidumo atsargas, iš kurių sumokama reikalavimus atitinkančioms sandorio šalims, jeigu po garantijos susitarimų sudarymo su reikalavimus atitinkančiomis sandorio šalimis yra pareikalaujama mokėjimo pagal EDVF garantiją, kaip numatyta Reglamento (ES) 2017/1601 III skyriuje.
EDVF garantijų fondo išteklius tiesiogiai valdo Komisija, jie investuojami laikantis patikimo finansų valdymo principo ir tinkamų prudencinių taisyklių.
EDVF garantijų fondas papildomas įnašais iš Sąjungos biudžeto ir Europos plėtros fondo (EPF), taip pat valstybių narių ir kitų įnašų mokėtojų savanoriškais įnašais bei įnašais iš kitų šaltinių, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/1601 14 straipsnyje.
Atidėjinių norma sudaro 50 proc. visų EDVF garantijos įsipareigojimų, kurie dengiami bendrojo Sąjungos biudžeto lėšomis.
Daugiau informacijos apie EDVF pateikta šios ataskaitos 7 skirsnyje „Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF) 2019 m.“.
2.6.Krizių valdymo priemonės, kurios nedengiamos ES biudžeto lėšomis
Reaguojant į krizę sukurtos dar kelios priemonės, dėl kurių ES biudžetui nekyla jokios rizikos, ir todėl jos toliau nurodytos tik siekiant išsamumo:
– Graikijos paskolų priemonė (GPP) 20 , finansuojama kitų euro zonos valstybių narių dvišalėmis paskolomis, kurias centralizuotai administruoja Komisija.
– Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) 21 . EFSF buvo įkurtas 2010 m. birželio mėn. kaip laikina gelbėjimo priemonė, siekiant suteikti finansinę pagalbą euro zonos valstybėms narėms pagal makroekonominio koregavimo programą. Sutartis dėl nuolatinės krizių valdymo priemonės – Europos stabilumo mechanizmo (ESM) – įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 27 d. Nuo 2013 m. liepos 1 d. EFSF toliau dalyvauja vykdomose programose Graikijoje (kartu su TVF ir kai kuriomis valstybėmis narėmis), taip pat Airijoje ir Portugalijoje (kartu su TVF, kai kuriomis valstybėmis narėmis ir ES / EFSM) 22 , bet daugiau nebedalyvauja naujose finansavimo programose ar paskolų priemonės susitarimuose.
– Europos stabilumo mechanizmas (ESM) 23 . ESM yra svarbi plačios ES strategijos dalis. Ši strategija sukurta siekiant išsaugoti euro zonos finansinį stabilumą teikiant finansinę pagalbą euro zonos valstybėms narėms, turinčioms finansavimo sunkumų arba kurioms kyla didelė tokių sunkumų grėsmė. Tai yra Liuksemburge įsikūrusi tarpvyriausybinė organizacija, veikianti pagal tarptautinę viešąją teisę. Jos realusis skolinimo pajėgumas – 500 mlrd. EUR.
3.Garantuojamų operacijų raida
|
Šiame skirsnyje išdėstyta garantuojamų operacijų raida: pirmiausia, tiesiogiai valdomų Komisijos, o po to – valdomų EIB.
|
||||
|
Neįvykdyti skoliniai kapitalo įsipareigojimai |
Sukauptos palūkanos |
Iš viso |
% |
|
|
Valstybės narės* |
||||
|
Euratomas |
112,8 |
0,3 |
113,2 |
0,1 % |
|
Mokėjimų balanso priemonė |
200,0 |
1,1 |
201,1 |
0,2 % |
|
EIB |
932,6 |
7,0 |
939,6 |
1,2 % |
|
EFSM |
46 800,0 |
594,4 |
47 394,4 |
58,5 % |
|
Valstybės narės, tarpinė suma** |
48 045,4 |
602,9 |
48 648,3 |
60,1 % |
|
Trečiosios šalys*** |
||||
|
Makrofinansinė parama |
4 728,6 |
25,8 |
4 754,4 |
5,9 % |
|
Euratomas |
100,0 |
0,5 |
100,5 |
0,1 % |
|
EIB**** |
27 324,8 |
138,2 |
27 463,0 |
33,9 % |
|
Trečiosios šalys, tarpinė suma |
32 153,4 |
164,4 |
32 317,8 |
39,9 % |
|
Iš viso |
80 198,8 |
767,3 |
80 966,1 |
100 % |
|
*
Ši rizika tiesiogiai dengiama ES biudžeto lėšomis. Čia taip pat įtrauktos Euratomo ir EIB paskolos,
** Į šiuos skaičius neįtraukta ES garantijų pozicija, susijusi su neįvykdytomis apmokėtomis ESIF operacijomis, kuri 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 17,7 mlrd. EUR. *** Dėl garantijų, kurios yra teikiamos EIB pagal kiekvieną išorės skolinimo įgaliojimą, apribojimų rizika, kurią prisiima Fondas, negali viršyti 24,5 mlrd. EUR (žr. susijusio Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2.1.3 skirsnį „EIB teikiamos garantijos“.
****
Įtrauktos ES perimtos paskolos po to, kai Sirija ir Enfidos oro uostas (Tunisas) neįvykdė skolinių įsipareigojimų EIB
|
||||
TDD A1, A2a, A2b ir A3 lentelėse pateikiama išsamesnė informacija apie šių neįvykdytų skolinių įsipareigojimų sumas, visų pirma apie viršutines ribas, išmokėtas sumas arba garantijų normas.
3.1.
Tiesiogiai Komisijos valdomos operacijos
Komisija teikia finansinę paramą trečiosioms šalims ir valstybėms narėms kapitalo rinkose finansuojamų dvišalių paskolų, kurioms teikiama ES biudžeto garantija, pavidalu pagal įvairius Tarybos arba Tarybos ir Europos Parlamento teisės aktus, priklausomai nuo siekiamų tikslų. Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, padedant Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), užtikrina, kad finansinė parama trečiosioms šalims atitiktų bendruosius ES išorės veiksmų politikos tikslus.
Kad galėtų finansuoti Tarybos sprendimais patvirtintą skolinimo veiklą, Komisijai suteikti įgaliojimai tiek Europos Sąjungos, tiek Euratomo vardu skolintis lėšas kapitalo rinkose. Skolinimosi ir skolinimo operacijos vykdomos vadovaujantis kompensaciniu principu, kuriuo užtikrinama, kad ES biudžetui nekiltų jokios palūkanų normos ar užsienio valiutos kurso rizikos. Negrąžintos pasiskolintos sumos atitinka negrąžintas paskolintas sumas.
1b lentelė. ES operacijos 2019 m. (mln. EUR)
|
Priemonė |
Paramos gavėjas (paramos dalis) |
Išmokėjimo data |
Terminas |
Skirta suma (mln. EUR) |
Skirta suma (mln. EUR) |
|
Makro- finansinė pagalba |
Jordanija II – 2 dalis |
2019 07 03 |
2035 12 04 |
100 |
420 |
|
Tunisas II – 2 dalis |
2019 07 03 |
2035 12 04 |
150 |
||
|
Moldova IV – 1 dalis |
2019 10 18 |
2034 04 18 |
20 |
||
|
Tunisas II – 3 dalis |
2019 11 13 |
2034 11 13 |
150 |
||
|
IŠ VISO |
420 |
2 lentelė. Naujos skolinimosi ir skolinimo operacijos (garantuojamos iš Sąjungos biudžeto), numatytos 2020 ir 2021 m. (mln. EUR)
3.1.1.Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM)
2010 m. gegužės 9–10 d. išvadose Ekonomikos ir finansų reikalų taryba nustatė priemonės ribą – 60 mlrd. EUR 24 . Be to, euro zonos valstybės narės yra pasirengusios šiuos išteklius papildyti, jei būtina. Pagal Tarybos reglamento Nr. 407/2010 25 2 straipsnio 2 dalį valstybėms narėms suteikiamų paskolų arba kredito linijų mokėtina suma neviršija galimos mokėjimų asignavimų maržos pagal nustatytą nuosavų išteklių viršutinę ribą.
Po Tarybos sprendimų skirti Sąjungos finansinę pagalbą Airijai 26 (iki 22,5 mlrd. EUR) ir Portugalijai 27 (iki 26 mlrd. EUR), Airijai išmokėta 22,5 mlrd. EUR, o Portugalijai – 24,3 mlrd. EUR (likę 1,7 mlrd. EUR nebuvo išmokėti, nes dėl jų Portugalijos vyriausybė nesikreipė). Taigi, EFSM prireikus dar gali suteikti 13,2 mlrd. EUR finansinės pagalbos.
2013 m. balandžio mėn. Euro grupė ir Ekonomikos ir finansų reikalų taryba nusprendė pailginti maksimalų svertinį paskolų pagal EFSM vidutinį grąžinimo terminą nuo 12,5 iki 19,5 metų, taip suteikdama galimybę pagalbą gaunančioms šalims prašyti pratęsti paskolų grąžinimo (dalimis) terminą iki 2026 m.
2019 m. įvykiai
Įvykių nebuvo
3.1.2.Mokėjimų balanso priemonė
ES vidutinės trukmės finansinė pagalba pagal mokėjimų balanso priemonę vėl pradėta teikti 2008 m. pabaigoje, siekiant padėti Vengrijai, o vėliau – Latvijai ir Rumunijai, siekiant atkurti rinkų pasitikėjimą; visų įsipareigojimų suma – 14,6 mlrd. EUR, iš kurių išmokėta 13,4 mlrd. EUR.
2019 m. įvykiai
2019 m. gegužės mėn. Rumunija grąžino paskutinę paskolos dalį, lygią 1 mlrd. EUR, o Latvija grąžino 500 mln. EUR paskolos dalį taip pat 2019 m. gegužės mėn. Atlikus šiuos mokėjimus, negražintų pagal mokėjimų balanso priemonę suteiktų paskolų suma 2019 m. sumažėjo nuo 1,7 mlrd. EUR iki 200 mln. EUR.
2019 m. gruodžio 31 d. iš maksimalios 50 mlrd. EUR sumos likę mokėjimų balanso priemonės pajėgumai sudarė 49,8 mlrd. EUR tolesnei paramai teikti, jei jos reikėtų.
3.1.3.Makrofinansinės pagalbos (MFP) paskolos
Apskritai sprendimus dėl makrofinansinės pagalbos priima Europos Parlamentas ir Taryba (SESV 212 straipsnis). Tačiau Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti sprendimą, kai dėl situacijos trečiojoje šalyje reikia teikti skubią finansinę pagalbą (SESV 213 straipsnis). Ši procedūra buvo panaudota 2014 m. priimant antrąjį makrofinansinės pagalbos Ukrainai paketą.
2019 m. įvykiai
Jordanijos Hašimitų Karalystė
Antroji Jordanijai skirta programa (MFP II)
2017 m. rugsėjo 19 d. pasirašytas susitarimo memorandumas ir susitarimas dėl antrosios paskolos Jordanijai programos. 2017 m. rugsėjo 19 d. paskolos susitarimą taip pat ratifikavo Jordanijos valdžios institucijos ir jis įsigaliojo 2017 m. spalio 3 d. 2017 m. spalio 25 d. pagal antrąją programą (MFP II) 28 Jordanijai išmokėta pirmoji paskolos dalis, lygi 100 mln. EUR (iš sprendime numatytų 200 mln. EUR). 2019 m. liepos 3 d. išmokėta antroji ir paskutinė paskolos dalis (100 mln. EUR).
Tunisas
Antroji Tunisui skirta programa (MFP II)
2017 m. balandžio 27 d. pasirašytas susitarimo memorandumas ir susitarimas dėl antrosios paskolos Tunisui programos. 2017 m. rugpjūčio 11 d. paskolos susitarimą taip pat ratifikavo Tuniso valdžios institucijos ir jis įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 8 d. 2017 m. spalio 25 d. pagal antrąją programą (MFP II) 29 Tunisui išmokėta pirmoji paskolos dalis, lygi 200 mln. EUR (iš sprendime numatytų 500 mln. EUR). 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. atitinkamai išmokėtos antroji ir trečioji paskutinės paskolos dalys (po 150 mln. EUR).
Moldovos Respublika
2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamentas ir Taryba nusprendė suteikti Moldovos Respublikai papildomą 100 mln. EUR makrofinansinę pagalbą (iki 60 mln. EUR – paskolą ir iki 40 mln. EUR – dotaciją) 30 . Pirmoji paskolos dalis, lygi 20 mln. EUR, išmokėta 2019 m. spalio mėn., o antroji paskolos dalis – 2020 m. liepos mėn.
Papildoma informacija
Kalbant apie sugrąžintas lėšas, 52,13 mln. EUR grąžino pagalbą gavusios šalys: Albanija (1,8 mln. EUR), Bosnija ir Hercegovina (14 mln. EUR), Juodkalnija (0,3 mln. EUR) ir Serbija (36,03 mln. EUR).
Nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. negražintų MFP paskolų suma padidėjo nuo 4,4 mlrd. EUR iki 4,7 mlrd. EUR. Paskolos Ukrainai sudaro 70 proc. visų makrofinansinės pagalbos paskolų.
3.1.4.Euratomo paskolos
Euratomo paskoloms valstybėms narėms arba tam tikroms tas paskolas galinčioms gauti ES nepriklausančioms šalims (šiuo metu Rusijos Federacijai, Armėnijai, Ukrainai) nustatyta 4 mlrd. EUR viršutinė riba; maždaug 92 proc. šios sumos jau išmokėta. Iš 4 mlrd. EUR sumos, kuri gali būti paskolinta pagal Sprendimą 77/270/Euratomas 31 , lieka 326 mln. EUR.
Ukraina
300 mln. EUR paskola Ukrainai, skirta esamų branduolinių jėgainių saugos didinimui, buvo skirta 2013 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimu 32 . Paskola teikiama glaudžiai bendradarbiaujant su ERPB, kuris suteikia dar vieną 300 mln. EUR paskolą tuo pačiu metu.
Šios paskolos teikiamos su valstybės garantija, kuri taikoma 100 proc. metų pabaigoje negrąžintų sumų. 2017 m. gegužės mėn. išmokėta pirmoji Euratomo paskolos dalis (50 mln. EUR), 2018 m. birželio mėn. – antroji paskolos dalis (50 mln. EUR), o 2020 m. liepos mėn. – trečioji paskolos dalis (100 mln. EUR).
Bulgarija ir Rumunija
Bulgarijai keliomis valiutomis suteikta 212,5 mln. EUR paskola Kozlodujaus branduolinės jėgainės (5-ojo ir 6-ojo blokų) modernizavimui. 2000 m. gegužės 29 d. Europos atominės energetikos bendrija ir AEZ „Kozloduy“ EAD pasirašė paskolos sutartį. 2019 m. gruodžio 31 d. skolinių įsipareigojimų suma sudarė 16,9 mln. EUR.
Rumunijai keliomis valiutomis suteikta 223,5 mln. EUR paskola Černavodės branduolinės jėgainės 2-ajam blokui užbaigti. 2004 m. birželio 11 d. Europos atominės energetikos bendrija ir „Societatea Nationala Nuclearelectrica S.A.“ pasirašė paskolos sutartį. 2018 m. gruodžio 31 d. skolinių įsipareigojimų suma sudarė 95,9 mln. EUR.
Nuo 2007 m. sausio 1 d., kai Bulgarija ir Rumunija tapo valstybėmis narėmis, likusi šių operacijų rizika buvo dengiama tiesiogiai iš ES biudžeto, o ne iš Išorės veiksmų garantijų fondo.
3.2.EIB išorės finansavimo operacijų raida
2019 m. įvykiai
Pagal 2014–2020 m. laikotarpio EIB išorės skolinimo įgaliojimą 2019 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašyta paskolų, kurių bendra suma – 22,44 mlrd. EUR, iš kurios iki tos dienos buvo išmokėta tik 7,99 mlrd. EUR, paliekant 7,03 mlrd. EUR neįvykdytų skolinių kapitalo įsipareigojimų (žr. TDD A3 lentelę). Daugiau informacijos apie šalis, kurioms taikomi EIB įgaliojimai, galima rasti TDD A1, A3 ir A4 lentelėse.
Ankstesni EIB išorės skolinimo įgaliojimai nurodyti TDD A3 lentelėje.
2019 m. Sirijos vyriausybė toliau nevykdė įsipareigojimų mokėti palūkanas ir grąžinti paskolą. EIB pasinaudojo Garantijų fondu šiems neįvykdytiems įsipareigojimams padengti (žr. 5.2 punktą).
1 lentelėje pateikiamos šiame skirsnyje nurodytų įvairių priemonių neįvykdytų skolinių įsipareigojimų sumos 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis.
4.ES biudžeto lėšomis dengiama rizika
4.1.Rizikos apibrėžtis
ES biudžetui tenkanti rizika atsiranda dėl operacijų, kurioms suteikiama garantija, negrąžintos pagrindinės paskolos dalies ir palūkanų sumos.
Šioje ataskaitoje naudojami du metodai ES biudžetui tenkančiai rizikai (tiesiogiai arba netiesiogiai per Fondą) įvertinti:
–metodas „visa numatyta rizika“, pagal kurį apskaičiuojama konkrečios dienos bendra su atitinkamomis operacijomis susijusių negrąžintų paskolų pagrindinės dalies ir sukauptų palūkanų suma 33 ;
–biudžetinis metodas, apibrėžiamas kaip metinė ES biudžetui tenkanti rizika, – pagal jį apskaičiuojama didžiausia metinių mokėjimų terminui suėjus suma, kurią ES turėtų išmokėti per finansinius metus, darant prielaidą, kad neįvykdomi visų paskolų su garantija mokėjimo įsipareigojimai 34 .
4.2.Visa rizikos struktūra
Iki 2010 m. visų garantuojamų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų keliama didžiausia rizika daugiausia buvo susijusi su trečiosioms šalims suteiktomis paskolomis. Nuo 2011 m. valstybių narių viešiesiems finansams didelę žalą darė finansų krizė, lėmusi išaugusią ES skolinimo veiklą, tenkinant valstybės finansavimo poreikius valstybėse narėse.
Todėl rizikos struktūra pasikeitė. 2019 m. gruodžio 31 d. 60,1 proc. visų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų 35 dėl skolinimosi operacijų buvo susiję su valstybėms narėms suteiktomis paskolomis, kurios tiesiogiai dengiamos ES biudžeto lėšomis (2010 m. gruodžio 31 d. ši dalis siekė 45 proc.).
4.3.ES biudžeto lėšomis dengiama metinė rizika
Nurodant iki 2019 m. gruodžio 31 d. negrąžintas paskolas (žr. 1 lentelę), didžiausia suma, kurią per 2020 m. ES turėtų išmokėti (tiesiogiai arba per Fondą) – darant prielaidą, kad visos garantuotos paskolos nebus grąžintos, – 4 509 mln. EUR. Šią sumą sudaro garantuotų paskolų pagrindinės dalies ir palūkanų sumos, mokėtinos 2020 m., darant prielaidą, kad paskolų, kurių įsipareigojimai neįvykdomi, grąžinimo terminas nepaankstinamas (daugiau informacijos pateikiama TDD A4 lentelėje).
4.3.1.Su valstybėmis narėmis susijusi rizika
2020 m. ES padengs didžiausią su valstybėmis narėmis (VN) susijusią metinę riziką – 1 374,2 mln. EUR (30,5 proc. visos metinės rizikos). Ši rizika susijusi su:
a) EIB skolinimo operacijomis ir (arba) Euratomo paskolomis, suteiktomis prieš VN stojimą į ES;
b) pagal mokėjimų balanso priemonę suteiktomis paskolomis ir
c) pagal EFSM suteiktomis paskolomis.
2 lentelė. Valstybės narės eilės tvarka pagal didžiausią 2020 m. ES biudžetui tenkančią metinę riziką (mln. EUR)
|
Eiliškumas |
Šalis |
Paskolos |
Didžiausia metinė rizika |
Šaliai tenkanti visos valstybių narių metinės rizikos dalis |
Šaliai tenkanti visos metinės rizikos (VN ir ne VN) dalis 2020 m. |
|
1 |
Portugalija |
c) |
584,25 |
42,5 % |
13,0 % |
|
2 |
Airija |
c) |
515,63 |
37,5 % |
11,4 % |
|
3 |
Rumunija |
a) |
143,10 |
10,4 % |
3,2 % |
|
4 |
Bulgarija |
a) |
46,52 |
3,4 % |
1,0 % |
|
5 |
Kroatija |
a) |
32,63 |
2,4 % |
0,7 % |
|
6 |
Lenkija |
a) |
18,07 |
1,3 % |
0,4 % |
|
7 |
Slovakija |
a) |
12,98 |
0,9 % |
0,3 % |
|
8 |
Čekija |
a) |
12,07 |
0,9 % |
0,3 % |
|
9 |
Latvija |
a+b) |
7,17 |
0,5 % |
0,2 % |
|
10 |
Lietuva |
a) |
1,83 |
0,1 % |
0,0 % |
|
Iš viso |
1 374,25 |
100,0 % |
30,5 % |
4.3.2.Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika
2020 m. iš Fondo bus garantuojama didžiausia su trečiosiomis šalimis susijusi metinė rizika – 3 134,41 mln. EUR (69,5 proc. visos metinės rizikos). Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika sietina su EIB skolinimo operacijomis, MFP ir Euratomo paskolomis (daugiau informacijos pateikiama TDD A2b lentelėje). Iš Fondo dengiamos trečiosioms šalims suteiktos paskolos su garantija, kurių grąžinimo terminas – iki 2042 m.
Toliau eilės tvarka išvardytos dešimt (iš 45 ES nepriklausančių) šalių pagal 2020 m. sugrąžintinas lėšas. Jų skolinių įsipareigojimų suma sudaro 2 716,77 mln. EUR, arba 86,7 proc. su trečiosiomis šalimis susijusios 2020 m. Fondui tenkančios metinės rizikos.
3 lentelė. 10 trečiųjų šalių eilės tvarka su didžiausia 2020 m. ES biudžetui tenkančia metine rizika (mln. EUR)
|
Eiliškumas |
Šalis |
Didžiausia metinė rizika |
Šaliai tenkanti visos trečiųjų šalių metinės rizikos dalis |
Šaliai tenkanti visos metinės rizikos (VN ir ne VN) dalis 2020 m. |
|
1 |
Ukraina |
788,63 |
25,2 % |
17,5 % |
|
2 |
Turkija |
633,31 |
20,2 % |
14,0 % |
|
3 |
Marokas |
296,26 |
9,5 % |
6,6 % |
|
4 |
Egiptas |
271,87 |
8,7 % |
6,0 % |
|
5 |
Tunisas |
269,76 |
8,6 % |
6,0 % |
|
6 |
Serbija |
148,86 |
4,7 % |
3,3 % |
|
7 |
Pietų Afrika |
100,64 |
3,2 % |
2,2 % |
|
8 |
Bosnija ir Hercegovina |
78,11 |
2,5 % |
1,7 % |
|
9 |
Libanas |
71,94 |
2,3 % |
1,6 % |
|
10 |
Panama |
57,37 |
1,8 % |
1,3 % |
|
Iš viso (10 trečiųjų šalių, kurių rizika didžiausia) |
2 716,77 |
86,7 % |
60,3 % |
5.Garantijų panaudojimas ir išmokėjimas
5.1.Skolos aptarnavimas, vykdomas ne Išorės veiksmų garantijų fondo (Euratomo paskolos valstybėms narėms, EFSM ir mokėjimų balanso priemonė)
SESV 323 straipsnyje nurodyta: „[užtikrinama], kad būtų prieinamos finansinės priemonės, kurių reikia, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims“. Atitinkamai, galiojančiomis ES teisės aktų nuostatomis ir procedūromis užtikrinama, kad valstybės narės privaloma tvarka mokėtų į ES biudžetą finansinius įnašus, kad Sąjunga visada būtų pajėgi įvykdyti savo teisinius įsipareigojimus.
Taigi ES veikia keleto lygmenų labai patikimi apsaugos mechanizmai, kuriais užtikrinama, kad Sąjunga visada būtų pajėgi laiku grąžinti savo kreditoriams visas skolas. Kiekvieno iš minėtų apsaugos mechanizmo ir vieno pakaktų skolų grąžinimui užtikrinti.
5.1.1.Mokėjimai iš grynųjų pinigų išteklių
ES biudžetas laikinai padengia skolos aptarnavimą grąžinimo laiku, jeigu skolininkas laiku negrąžina savo skolos ES. Komisija naudoja savo grynųjų pinigų išteklius siekdama išvengti vėlavimų ir su skolinimosi operacijų tvarkymu susijusių išlaidų 36 .
Atsižvelgiant į tai, kad dauguma išlaidų padaroma per pirmąjį kiekvienų metų ketvirtį, skolos grąžinimas struktūrizuojamas vėlesniems mėnesiams, taip pat kiekvieno mėnesio pradžioje, kai grynųjų pinigų likučiai yra didžiausi.
5.1.2.Mokėjimai iš ES biudžeto
Jeigu valstybės narės neįvykdo savo įsipareigojimų 37 ir ES nuosavų išteklių nepakanka, Komisija gali naudoti turimus ES biudžeto išteklius ir teikti pirmenybę skolos grąžinimui vietoje kitų neprivalomų išlaidų. Pagal Tarybos reglamento Nr. 609/2014 14 straipsnio 4 dalį, jei šios priemonės pasirodytų nepakankamos, ES teisės aktais valstybės narės įpareigojamos teikti papildomus įnašus, reikalingus skolai apmokėti, ir subalansuoti biudžetą iki 1,20 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) viršutinės ribos.
Kadangi 2019 m. valstybės narės savo įsipareigojimus vykdė, asignavimų nebuvo prašoma.
5.2.Reikalavimai Išorės veiksmų garantijų fondui ir išieškojimai (išorės skolinimo įgaliojimas, MFP ir Euratomo paskolos trečiosioms šalims)
Kai paskolos gavėjas vėluoja grąžinti paskolą, kurią trečiosioms šalims suteikė arba kuriai garantiją suteikė ES, kreipiamasi į Garantijų fondą su reikalavimu padengti neįvykdytus įsipareigojimus per tris mėnesius nuo prašymo dienos.
Paskolų pagal išorės skolinimo įgaliojimą atveju EIB reikalaujamos sumos nurašomos nuo Garantijų fondo sąskaitos gavus Komisijos tarnybų leidimą. ES, atlikusi mokėjimą pagal ES garantiją, perima EIB teises ir teisių gynimo priemones 38 . Dėl Euratomo ir MFP paskolų pažymėtina, kad, praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai turėjo būti atliktas mokėjimas, Komisija iš Fondo padengia neįvykdytą įsipareigojimą 39 ir papildo savo iždą.
Išorės skolinimo įgaliojimo atveju perimtų sumų išieškojimo procesu ES vardu užsiima EIB 40 .
EIB paskolos projektams Sirijoje
Nuo 2011 m. gruodžio mėn. Sirijos vyriausybė neįvykdė įsipareigojimų mokėti EIB tam tikras palūkanas ir grąžinti paskolas. Kadangi oficialūs mokėjimo prašymai ir toliau buvo nesėkmingi, 2012 m. gegužės mėn. EIB kreipėsi į Garantijų fondą. Pateiktų reikalavimų, atitinkančių Sirijos negrąžintas paskolas, raida pateikta 4a lentelėje.
lentelė. Reikalavimai Garantijų fondui dėl negražintų paskolų Sirijoje (mln. EUR)
|
Metai (nurašymas nuo Garantijų fondo sąskaitos) |
Patenkintų reikalavimų skaičius |
Mokėtinų įmokų suma |
Baudos ir sukauptos palūkanos 41 |
Susigrąžinta suma |
Iš viso |
|
2012 m. |
2 |
24,0 |
0,0 |
2,1 |
21,8 |
|
2013 m. |
8 |
59,3 |
1,4 |
0,0 |
60,7 |
|
2014 m. |
8 |
58,7 |
1,5 |
0,0 |
60,2 |
|
2015 m. |
8 |
58,7 |
1,5 |
0,0 |
60,2 |
|
2016 m. |
12 |
103,8 |
2,4 |
0,0 |
106,2 |
|
2017 m. |
13 |
56,1 |
0,2 |
0,0 |
56,3 |
|
2018 m. |
12 |
55,7 |
0,1 |
0,0 |
55,7 |
|
2019 m. |
14 |
54,8 |
0,06 |
0,0 |
54,91 |
|
Iš viso |
63 |
471,01 |
7,09 |
2,1 |
475,96 |
2019 m. gruodžio 31 d. su Sirija susijusi visa negrąžinta pagrindinė garantuojamų paskolų dalis siekė 555 mln. EUR pagrindinės sumos 42 , paskutinės paskolos grąžinimo terminas – 2030 m.
„TAV Tunisie S.A.“ (Enfidos oro uostas)
2016 m. EIB pareikalavo sumokėti pagal ES išorės skolinimo įgaliojimo garantiją, susijusią su paskola „TAV Tunisie S.A.“ (Enfidos oro uostas).
2018 m. sausio 15 d. už Enfidos oro uostą susigrąžinta 0,14 mln. EUR suma buvo pervesta į Išorės veiksmų garantijų fondą. 2017 m. gruodžio 31 d. balanse ši suma jau buvo pripažinta kaip turtas (gautina suma).
Reikalavimai Fondui dėl įsipareigojimų, susijusių su įmonei „TAV Tunisie S.A.“ (Enfidos oro uostas) suteikta paskola, nevykdymo, pateikti 4b lentelėje.
4b lentelė. Reikalavimai Garantijų fondui dėl „TAV Tunisie S.A.“ (Enfidos oro uostas) (mln. EUR)
|
Nurašymo nuo sąskaitos metai |
Patenkintų reikalavimų skaičius |
Mokėtinų įmokų suma |
Susigrąžinta suma |
Iš viso |
|
2016 m. |
1 |
4,65 |
0,00 |
4,65 |
|
2017 m. |
3 |
30,17 |
0,00 |
30,17 |
|
2018 m. |
0 |
0,0 |
0,14 |
–0,14 |
|
Iš viso |
4 |
34,82 43 |
0,14 |
34,68 |
Įvykiai po 2019 m. gruodžio 31 d. (iki 2020 m. gegužės 31 d.)
Enfidos oro uostas (Tunisas)
2020 m. sausio mėn. į Garantijų fondo banko sąskaitą buvo pervesta 0,7 mln. EUR suma. Tai paskolos, skirtos Enfidos oro uostui (Tunisas), dalies lėšų susigrąžinimas, kurį EIB gavo 2019 m. gruodžio mėn.
Sirija
2020 m. sausio, kovo ir gegužės mėn. buvo sumokėta 12,7 mln. EUR suma pagal keturis reikalavimus dėl Sirijos neįvykdytų mokėjimų (3,2 mln. EUR, 0,5 mln. EUR, 7,4 mln. EUR ir 1,7 mln. EUR, įskaitant EIB taikomas baudas).
5.3. Išorės veiksmų garantijų fondas 2019 m.
Reglamente, kuriuo įsteigiamas Išorės veiksmų garantijų fondas (toliau – Garantijų fondo reglamentas) 44 , nustatytas tinkamas atidėjinių lygis (planuojama suma) – 9 proc. visų neįvykdytų skolinių kapitalo įsipareigojimų pagal kiekvieną operaciją, pridėjus mokėtinas palūkanas. Siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekta planuojama suma, sukurta atidėjinių sistema.
Remiantis atidėjinių sistema 2019 m. vasario mėn. iš ES biudžeto Fondui sumokėta 103,2 mln. EUR, o 2020 m. vasario mėn. atitinkamas mokėjimas sudarė 240,2 mln. EUR.
2019 m. gruodžio 31 d. Garantijų fondo turtas buvo 2 828 738 292,88 EUR (2018 m. gruodžio 31 d. – 2 609 881 747,51 EUR) 45 .
2019 m. bendra Fondo balansinė vertė padidėjo maždaug 218,86 mln. EUR. Tokį pokytį daugiausia lėmė šie veiksniai:
didinantys:
·sumokėtas 240,15 mln. EUR įnašas iš ES biudžeto (atidėjinių suma), kad būtų pasiekta 9 proc. visų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų lygi Fondo planuojama suma;
·finansinių operacijų ekonominis rezultatas siekė 25,13 mln. EUR;
·portfelio vertės padidėjimas 8,6 mln. EUR dėl jos koregavimo pagal rinkos vertę.
mažinantys:
·atlikta Fondo intervencijų siekiant padengti neįvykdytus mokėjimus, kurių bendra suma – 54,9 mln. EUR.
Daugiau informacijos apie Išorės veiksmų garantijų fondą 2019 m. rasite 2019 m. gruodžio 31 d. Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams dėl Išorės veiksmų garantijų fondo ir jo valdymo ir susijusiame tarnybų darbiniame dokumente (TDD) 46 .
6.Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) 2019 m. 47
6.1. 2019 m. gruodžio 31 d. ESIF garantijų fondo finansinės ataskaitos
2019 m. gruodžio 31 d. bendras ESIF GF turtas buvo 6 688 mln. EUR. Šį turtą sudarė tokių rūšių investicinių vertybinių popierių portfelis: parduoti laikomas finansinis turtas (6 654 mln. EUR), išankstinis JAV dolerių pardavimo sandoris su teigiama grynąja dabartine verte, laikomas tikrąja verte vertinamu finansiniu turtu kaip perteklius ir deficitas (3 mln. EUR) ir pinigai ir pinigų ekvivalentai (31 mln. EUR).
Iš 2019 m. pelno ir nuostolio ataskaitos matyti, kad metų pabaigoje ESIF GF ekonominis rezultatas buvo 21,7 mln. EUR. Pagrindinį įnašą sudarė 18,3 mln. EUR dydžio teigiamos grynosios palūkanų pajamos ir parduoti laikomų vertybinių popierių pardavimo grynosios pajamos 48 (17,1 mln. EUR). Tai kompensavo neigiamas −13,1 mln. EUR užsienio valiutos kurso pokyčio rezultatas 49 . Likusias grynąsias −0,6 EUR išlaidas daugiausia sudarė depozitoriumo mokesčiai.
6.2. ESIF operacijos su ES garantija
2019 m. gruodžio 31 d. ES garantijų pozicija, susijusi su EIB grupės neįvykdytomis apmokėtomis ESIF operacijomis, sudarė 17,7 mlrd. EUR iš turimos grynosios teisiškai įsipareigotos 50 25,8 mlrd. EUR ES garantijos. 17,6 mlrd. EUR suma į 2019 m. ES finansinių ataskaitų aiškinamuosius raštus įrašyta kaip neapibrėžtieji įsipareigojimai, o likusi 0,1 mlrd. EUR (74 mln. EUR) suma kaip atidėjinys.
2019 m. iš EIB administruojamų ESIF operacijų, vykdytų pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją, ES gavo 299,5 mln. EUR grynųjų pajamų 51 . Iš šios sumos 2019 m. ES finansinėse ataskaitose buvo užregistruota 50,8 mln. EUR Komisijos iš EIB 2019 m. gruodžio 31 d. gautina grynoji suma.
Vykdydama ESIF operacijas pagal MVĮ liniją, 2019 m. ES patyrė 109,9 mln. EUR išlaidų 52 . Iš šios sumos 37,9 mln. EUR EIF mokesčių ir išlaidų, įtrauktų į 2019 m. ES finansines ataskaitas, turi būti sumokėti EIF po 2019 M. gruodžio 31 d.
6.3. ESIF garantijų fondo atidėjiniai
2019 m. buvo įsipareigota skirti iš viso 357 mln. EUR biudžeto asignavimų ESIF GF finansuoti. Iš šios sumos Komisijos sprendimu C(2019) 875 53 buvo skirta 167 mln. EUR biudžeto asignavimų suma. Papildomą 190 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų sumą buvo įsipareigota skirti kaip asignuotąsias pajamas.
Per metus ESIF GF iš viso faktiškai išmokėta 1 166 mln. EUR suma. Didžioji šios sumos dalis gauta iš mokėjimų asignavimų iš ES bendrojo biudžeto, o 163 mln. EUR suma buvo susigrąžinta kaip asignuotosios pajamos (136 mln. EUR iš ESIF pajamų ir 27 mln. EUR iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės pajamų), be to, biudžetinių metų pabaigoje kaip papildomi mokėjimų asignavimai buvo pervesta 3 mln. EUR suma.
6.4. Reikalavimai mokėti pagal ES garantiją ir šios garantijos naudojimas
Vadovaujantis ESIF susitarimo 8.1 straipsnio a dalimi 2019 m. pagal ES garantiją pareikalauta sumokėti 3,5 mln. EUR sumą, susijusią su viena neįvykdyta nuosavo kapitalo tipo operacija pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją. Be to, buvo pareikalauta sumokėti 1,4 mln. EUR sumą EIB finansavimo išlaidoms 54 , 27,3 mln. EUR sumą vertės koregavimams 55 ir 0,14 mln. EUR sumą susigrąžinimo išlaidoms 56 padengti. Gautas vienas reikalavimas sumokėti 8,1 mln. EUR sumą rizikos draudimui ne eurais pagal MVĮ liniją.
Visi reikalavimai apmokėti iš ESIF sąskaitoje esančių lėšų. Iš ESIF GF nebuvo apmokėta jokių reikalavimų.
Daugiau informacijos apie ESIF ir ESIF garantijų fondą 2019 m. rasite 2019 m. gruodžio 31 d. Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams dėl ESIF GF valdymo ir susijusiame tarnybų darbiniame dokumente (TDD) 57 .
7.Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF) 2019 m.
7.1.Investicinės programos
Iki 2018 m. balandžio mėn. keletas finansų įstaigų partnerių pasiūlė EDVF garantiją taikyti daugiau kaip 40 investicinių programų, kurių vertė siekia daugiau kaip 3,5 mlrd. EUR, penkiose prioritetinėse investicijų srityse (pagal penkias investicijų linijas), t. y. a) tvari energetika ir ryšiai, b) labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimas, c) tvarus žemės ūkis, kaimo verslumas ir žemės ūkio verslas, d) tvarūs miestai ir e) skaitmeninimas vystymosi labui.
2018 m. birželio ir lapkričio mėn., vadovaudamasi finansų įstaigų pasiūlymais, ES skyrė 1,54 mlrd. EUR 28 garantijoms 58 .
2019 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryti iš viso trys EDVF garantijų susitarimai, kurių suma siekia 165 mln. EUR.
NASIRA
2018 m. gruodžio 18 d. pasirašytas pirmasis EDVF garantijos susitarimas dėl 75 mln. EUR sumos su AAA reitingą turinčiu Nyderlandų plėtros banku FMO dėl NASIRA rizikos pasidalijimo priemonės. Garantija leis vietos bankams teikti paskolas grupėms, kurias jie paprastai laiko pernelyg rizikingomis. Dėl vadinamojo rizikos pasidalijimo NASIRA sumažins numanomą ir realią skolinimo pažeidžiamoms ir nepakankamai remiamoms gyventojų grupėms Europos kaimynystės ir Užsachario Afrikos šalyse riziką ir taip bus suteikta galimybių ir skatinama teikti finansavimą žmonėms, norintiems plėsti savo (labai mažas) įmones. FMO tikisi, kad NASIRA padės sukurti ir išsaugoti iki 800 000 darbo vietų ir kad ši priemonė bus naudinga mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), šalies viduje perkeltiems žmonėms, pabėgėliams, grįžtantiems asmenims, moterims ir jaunimui.
FMO programa „Ventures“
Šiuo 2019 m. lapkričio 11 d. pasirašytu 40 mln. EUR vertės garantijos susitarimu su FMO bus užtikrintas rizikos kapitalas startuoliams, visų pirma vadovaujamiems jaunųjų verslininkų. Įmonės pasitelks technologijas, kad sumažintų produktų ir paslaugų, kurie anksčiau buvo neįperkami daugeliui žmonių, gamybos ar tiekimo išlaidas. Garantija bus skirta įmonėms, siūlančioms skaitmeninius sprendimus įvairiausiose srityse nuo žemės ūkio ir galimybių gauti energiją ir finansines paslaugas iki švietimo, sveikatos priežiūros, transporto ir logistikos. FMO tikisi, kad vykdant programą „Ventures“ bus tiesiogiai ir netiesiogiai sukurta iki 125 000 darbo vietų.
Investicijų į atsinaujinančiąją energiją didinimas
Šiuo 2019 m. lapkričio 29 d. pasirašytu 50 mln. EUR vertės garantijos susitarimu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) bus padedama didinti investicijas į atsinaujinančiąją energiją Ukrainoje ir ES pietinėse kaimyninėse šalyse, ypač Jordanijoje, Libane ir Tunise. Garantija siekiama iš esmės padidinti atsinaujinančiosios energijos potencialą. ERPB tikisi, kad šia garantija bus pritraukta iš viso iki 500 mln. EUR investicijų, o įdiegti atsinaujinančiosios energijos pajėgumai bus padidinti 340 MW.
7.2.EDVF garantijų fondas
Iki 2019 m. pabaigos papildomus 50 mln. USD EDVF garantijai paremti skyrė Bilo ir Melindos Geitsų fondas; 9,6 mln. EUR skyrė Danija, 300 000 EUR – Čekijos Respublika ir 100 000 EUR – Estija.
EDVF garantijų fondas pradėjo veiklą 2018 m. 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Fondui išmokėta 600,1 mln. EUR suma. 2019 m. reikalavimų mokėti pagal EDVF garantiją nebuvo.
Daugiau informacijos apie EDVF ir EDVF garantijų fondo veiklą 2019 m. rasite Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams dėl Europos darnaus vystymosi fondo garantijų fondo valdymo 59 .