EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 09 30

COM(2020) 625 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m.

{SWD(2020) 212 final}

„Švietimas yra labai svarbus Europos visuomenės ir ekonomikos gyvybingumui. Kuriant Europos švietimo erdvę siekiama švietimo ir mokymo bendruomenėms suteikti paramą, kurios joms reikia, kad galėtų vykdyti savo pagrindinę misiją šiuo išbandymų kupinu ir įdomiu laiku“ – Pirmininkė U. von der Leyen

1Įvadas

Savo politinėse gairėse Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen įsipareigojo siekti, kad iki 2025 m. būtų sukurta Europos švietimo erdvė. Švietimas yra asmens savirealizacijos, įsidarbinamumo ir aktyvaus bei atsakingo pilietiškumo pagrindas. Teisė į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą yra pirmasis Europos socialinių teisių ramsčio principas. Sąjunga performuoja savo augimo strategiją tvarumo pagrindu, kaip skatinamuosius pokyčių veiksnius pasitelkdama ekologinę ir skaitmeninę pertvarką. Švietimas yra europietiško gyvenimo būdo esmė – socialinę rinkos ekonomiką ir demokratiją jis padeda sustiprinti laisve, įvairove, žmogaus teisėmis ir socialiniu teisingumu.

Liepos mėn. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl precedento neturinčio ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio, kuriuo siekiama kovoti su COVID-19 pandemijos poveikiu šalių ekonomikai bei visuomenei ir skatinti tvirtą Europos atsigavimą, taip pat šalių ekonomikos transformaciją ir reformavimą. Tokiomis aplinkybėmis investicijos į švietimą, mokymą ir veiksmingą įgūdžių panaudojimą bus labai svarbios siekiant paremti Europos ekonominę ir socialinę gerovę.

COVID-19 pandemija daro didelį poveikį Europos švietimo ir mokymo sistemoms. Dėl jos daugiau kaip 100 mln. švietimo ir mokymo bendruomenei priklausančių europiečių yra priversti prisitaikyti prie naujų sudėtingų aplinkybių ir ieškoti naujų mokymosi, mokymo ir bendravimo būdų. Labai svarbu, kad sveikatos krizė netaptų struktūrine kliūtimi mokymuisi ir įgūdžių ugdymui ir nepaveiktų jaunimo užimtumo perspektyvų, pajamų, taip pat visos visuomenės lygybės ir įtraukties. Valstybės narės siekia bendradarbiauti ES lygmeniu kurdamos atsparias ir į ateitį orientuotas švietimo sistemas ir taip sukurti pagrindą Europos švietimo erdvei.

Šiame komunikate pateikiamas tvirtesnis požiūris, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Europos švietimo erdvė būtų sukurta iki 2025 m. Europos švietimo erdvė dera su priemone „Next Generation EU“ ir ilgalaikiu 2021–2027 m. Europos Sąjungos biudžetu.

Atliekant paruošiamuosius darbus ir imantis reikiamų priemonių ekonomikai atgaivinti ir atsparumui užtikrinti, į žmones orientuota politika yra svarbi kaip niekada. Šiuo atžvilgiu labai svarbus ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra, mokyklos, profesinis rengimas ir mokymas (PRM), aukštasis mokslas, moksliniai tyrimai, suaugusiųjų švietimas ir neformalusis mokymasis. Vykdant šių sričių politiką reikia plėtoti holistinį požiūrį į švietimą bei mokymą ir pripažinti jo tikrąją vertę; tokia politika turi tapti pagrindu siekiant užtikrinti kuo didesnį indėlį visuomenei ir dalyvavimą joje.

Europos švietimo erdvės pagrindas – dešimtmečius trunkantis ES lygmens bendradarbiavimas švietimo srityje. Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa („ET 2020“) padėjo stiprinti pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą, kuriais paremtos pirmosios Europos švietimo erdvės iniciatyvos 1 ir nacionalinės reformos, taip pat sudarė geresnes sąlygas švietimo ir mokymo bendruomenei reaguoti į COVID-19 pandemiją.

Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje rezultatai.

Iki šiol bendradarbiaujant jau pasiekta reikšmingų rezultatų tokiose srityse kaip mokytojų įgalinimas, bendrojo lavinimo gerinimas, prisitaikymas prie skaitmeninės transformacijos ar naujų PRM tobulinimo principų nustatymas. Be to, programoje „ET 2020“ nustatyti bendri ES tikslai (lyginamieji standartai) ir numatytos įvairios tarpusavio mokymosi ir politikos rėmimo priemonės, paskatinusios valstybes nares sutelkti pastangas į svarbiausius prioritetus. Kaip matyti iš pirmiau pateikto paveikslėlio, 2020 m. buvo pasiekti šie rezultatai:

-beveik 95 proc. vaikų nuo 4 metų dalyvauja ikimokyklinio ugdymo sistemoje. Dabar šiame ypač svarbiame švietimo etape visą dėmesį galima skirti kokybės standartams, visų pirma vaikams iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų;

-per pastarąjį dešimtmetį labai išaugo aukštąjį išsilavinimą įgijusių jaunų suaugusiųjų skaičius – ES net viršytas 2009 m. nustatytas 40 proc. tikslas. Aukštesnis išsilavinimo lygis siejamas su geresnėmis galimybėmis susirasti ir išlaikyti darbą, didesnėmis pajamomis ir aktyvesniu dalyvavimu demokratiniame gyvenime;

-iš ugdymo sistemos be brandos atestato pasitraukiančių ir nebesimokančių jaunuolių dalis sumažėjo nuo 14 proc. 2009 m. iki 10,2 proc. 2019 m.; taigi, 10 proc. ES tikslas beveik pasiektas. Tai padeda užtikrinti, kad jauni suaugusieji rečiau patenka į vadinamuosius žemos kvalifikacijos spąstus;

-ES nepasiekė savo tikslo iki 2020 m. užtikrinti, kad penkiolikmečių, kurių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų žinių lygis yra žemas, dalis taptų mažesnė nei 15 proc. Visos ES lygmeniu atsiliekama visose trijose srityse – daugiau kaip vienas iš penkių penkiolikmečių negali atlikti paprastų šių dalykų užduočių, o rezultatai glaudžiai susiję su socialiniu ir ekonominiu statusu;

-neseniai studijas baigusių asmenų užimtumo lygis 2019 m. išaugo iki 80,9 proc.; tai rodo, kad 2013 m. fiksuotas rekordiškai žemas – 74,3 proc. – užimtumo lygis stabiliai auga ir artėja prie 82 proc. ES tikslo;

-iš dalies dėl finansų krizės padarinių suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi procese rodiklis nepasiekė 15 proc. tikslo, tačiau 2019 m. padidėjo iki 10,8 proc., o skirtumai tarp valstybių narių yra dideli.

2019 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos priimtoje naujojoje 2019–2024 m. ES strateginėje darbotvarkėje pabrėžiama, kad „valstybės narės privalo daugiau investuoti į žmonių įgūdžius ir švietimą“. 2019 m. lapkričio 8 d. vykusiuose pirmuose bendruose politikos debatuose švietimo ir finansų ministrai sutarė, kad investicijos į švietimą, įgūdžius ir kompetenciją yra būtinos visoms valstybėms narėms ir kad tai turėtų būti strateginis ES prioritetas 2 . Vienoms valstybėms narėms aktualiausia užtikrinti tinkamą investicijų į švietimą ir mokymą lygį. Kitoms kuo skubiau reikia išmokti našiai ir veiksmingai panaudoti lėšas.

Programa „Erasmus+“ padeda plėtoti sėkmingą praktiką, stiprinti bendradarbiavimą vykdant nacionalines reformas ir finansiškai remti ES lygmens veiksmų (pavyzdžiui, ES įsipareigojimo per švietimą skatinti pilietiškumą, pagrindines laisves, toleranciją ir nediskriminavimą) įgyvendinimą. Europos struktūriniai ir investicijų fondai skyrė lėšų sisteminėms nacionalinėms reformoms įgyvendinti. Pagal struktūrinių reformų rėmimo programą suteikta techninė parama valstybių narių vykdomoms švietimo ir mokymo sistemų reformoms.

Šios veiklos svarba pripažinta aukščiausiu politiniu lygmeniu, o tai atitinkamai paskatino Europą didinti užmojus švietimo srityje. 2017 m. kovo mėn. Romos deklaracijoje ES vadovai įsipareigojo kurti Sąjungą, kurioje „jauni žmonės gautų geriausią išsilavinimą ir galėtų mokytis bei rasti darbą visame žemyne“ 3 . Europos socialinių teisių ramsčio, kurį ES vadovai bendrai paskelbė 2017 m. Geteborgo socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime, pirmuoju principu nustatoma teisė į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą 4 . 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose 5 pabrėžiama, kad „[š]vietimas ir kultūra yra įtraukių ir darnių visuomenių kūrimo ir mūsų konkurencingumo išlaikymo pagrindas“, ir, atsižvelgiant į Komisijos Europos švietimo erdvės viziją, nustatytos prioritetinės darbo kryptys 6 . Komisija ėmėsi jai skirtos užduoties visų pirma įgyvendindama pradines Europos švietimo erdvės iniciatyvas įvairiose srityse 7 .

Pastangos sukurti Europos švietimo erdvę bus derinamos su Europos įgūdžių darbotvarke 8 , atnaujinta PRM politika 9 ir Europos mokslinių tyrimų erdve, siekiant panaudoti žinias ir taip ją padaryti Europos atsigavimo ir klestėjimo pagrindu, sutvirtintu bendrais įtraukties, judumo ir inovacijų principais. Šios iniciatyvos, kartu su naująja 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategija 10 , padės skatinti sklandų perėjimą iš vidurinio į aukštąjį mokslą, PRM ir darbo, kad mokymasis visą gyvenimą taptų tikrove. Jomis taip pat bus skatinama lyčių lygybė darbo vietoje ir padedama kovoti su rasizmu ir visomis diskriminacijos formomis, be kita ko, su lyčių stereotipais.

Pasinaudojant šiais pasiektais rezultatais ir remiantis 2019 m. lapkričio mėn. Tarybos rezoliucija dėl tolesnio Europos švietimo erdvės plėtojimo 11 , šiame komunikate išdėstoma vizija, kaip iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę, ir pateikiami konkretūs veiksmai šiam plataus užmojo tikslui įgyvendinti.

2Plataus užmojo Europos švietimo erdvė

Komisija siūlo sutelkti dedamas pastangas ir toliau kurti Europos švietimo erdvę plėtojant šešis jos aspektus.

2.1Kokybė

Kokybiškas švietimas jaunuoliams suteikia žinių, įgūdžių ir suvokimo, kad jie galėtų klestėti ir susidoroti su įvairiais jų kelyje pasitaikysiančiais sunkumais. ES lygmeniu švietimo kokybės vizija apima keletą aspektų, tokių kaip:

-gerų pagrindinių įgūdžių, įskaitant skaitmeninę kompetenciją, įgijimas, nes tai yra išankstinė sąlyga norint gerai gyventi, susirasti prasmingą darbą ir tapti aktyviais piliečiais 12 . EBPO PISA apklausos duomenimis, 2018 m. vidutinis ES nepakankamų rezultatų lygis, t. y. mokinių, nesugebančių atlikti pagrindinių matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo užduočių, dalis, buvo 22,5 proc. skaitymo, 22,9 proc. matematikos ir 22,3 proc. gamtos mokslų srityse. 2009–2018 m. gamtos mokslų ir skaitymo rezultatai ES lygmeniu pablogėjo, o matematikos – išliko nepakitę. 2019 m. penktadalis Europos jaunuolių nurodė neturintys pagrindinių skaitmeninių įgūdžių 13 . Tačiau kai kurios ES šalys laikui bėgant sugebėjo pagerinti savo rodiklius, nes ėmėsi vykdyti struktūrines švietimo reformas, didinti mokyklų savarankiškumą, mažinti nelygybę nuo ankstyvo amžiaus ir investuoti į mokytojus. Dėl negebėjimo įgyti šių pagrindinių įgūdžių, kurie reikalingi norint mokytis toliau, randasi įgūdžių spragų, kurios turi reikšmingų padarinių visam žmogaus gyvenimui ir kurias šalinti tenka suaugusiųjų mokymo priemonėmis 14 ;

-gerų universaliųjų įgūdžių, tokių kaip kritinis mąstymas, verslumas, kūrybingumas ir pilietinis aktyvumas, įgijimas taikant tarpdisciplininius metodus, orientuotus į besimokančius asmenis ir uždavinius;

-dvejopos laisvės (besimokantiems asmenims ir mokytojams laisvai judėti, o institucijoms – laisvai tarpusavyje bendrauti tiek Europoje, tiek už jos ribų) skatinimas. Judumas mokymosi tikslais ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra reikšmingi švietimo ir mokymo institucijų kokybės gerinimo veiksniai. Tačiau daugelis pedagogų ir besimokančių asmenų, kuriems tenka judėti tarptautiniu mastu, vis dar susiduria su įvairiomis kliūtimis. Gali būti, kad jie neturi pakankamai informacijos ir žinių apie judumą mokymosi tikslais, nepakankamai moka užsienio kalbas arba gali patirti sunkumų dėl prieigos. Galimos ir finansinės kliūtys, nepakankamas studentų rėmimo sistemų perkeliamumas, mokymosi rezultatų ir mobilumo laikotarpiu įgytos kvalifikacijos visiško pripažinimo nebuvimas, sunkumai derinant judumą su mokymo programų reikalavimais, mažinantys besimokančių asmenų ir pedagogų norą naudotis šia judėjimo laisve. Ateityje judumas mokymosi tikslais taip pat turės būti tvaresnis aplinkos atžvilgiu ir atviras skaitmeniniams iššūkiams ir galimybėms;

-kalbų mokymosi ir daugiakalbystės skatinimas. Norint mokytis ir dirbti užsienyje, taip pat visapusiškai atrasti Europos kultūrų įvairovę, būtina mokėti keletą kalbų. Tai besimokantiems asmenims ir mokytojams suteikia galimybę pasinaudoti autentiška Europos mokymosi erdve. Besimokančių asmenų kalbinės kilmės vertinimas ir mobilizavimas;

-pagalba mokytojams valdyti kalbų ir kultūrų įvairovę mokykloje – pagrindinis švietimo kokybės gerinimo elementas, visų pirma mažinant ilgalaikį skaitymo raštingumo trūkumą. Toks požiūris padeda gerinti ir migrantų kilmės mokinių bei jaunuolių mokymosi rezultatus;

-suteikus švietimui europinę perspektyvą, besimokantys asmenys perpras, ką Europa apskritai ir Sąjunga konkrečiai reiškia jų kasdieniniame gyvenime. Ši europinė perspektyva papildo nacionalines ir regionines perspektyvas ir į ją turėtų būti žvelgiama dinamiškai ir įvairiapusiškai, skatinant kritinio mąstymo ugdymą;

-švietimo ir mokymo įstaigų kaip saugios aplinkos, kurioje nėra smurto, patyčių, įžeidinėjimo, dezinformacijos ir visų formų diskriminacijos, išsaugojimas.

2.2Įtrauktis ir lyčių lygybė

Švietimo srityje nepavyksta sumažinti nelygybės, susijusios su socialine ir ekonomine padėtimi, nepaisant to, kad geriausiai veikia tos švietimo sistemos, kuriose visų pirma siekiama užtikrinti teisingumą 15 . Visoje Europoje asmens patirtis švietimo srityje atitinka socialines tendencijas. Studentų iš nepalankios aplinkos dalis tarp prastai besimokančių studentų yra neproporcingai didelė. Berniukų skaitymo ir mokyklos nebaigimo rodikliai vidutiniškai yra prastesni nei mergaičių 16 . Rezultatai kaimo vietovėse prastesni, be to, migrantų kilmės 17 mokiniams mokykloje sekasi prasčiau. COVID-19 pandemija dar labiau išryškino įtraukties ir sąžiningo požiūrio švietimo srityje svarbą ir parodė studentų bei šeimų geografinės buvimo vietos reikšmę. Siekiant pokyčių, Europos švietimo erdvėje:

-išsilavinimo lygis ir rezultatai turėtų būti atsieti nuo socialinės, ekonominės ir kultūrinės padėties, siekiant užtikrinti, kad švietimo ir mokymo sistemos padėtų kiekvienam žmogui tobulinti savo gebėjimus ir sudarytų sąlygas aukštynkrypčiam socialiniam judumui. Šiuo požiūriu labai svarbus vaidmuo tenka ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai 18 . Taip pat svarbu pasirūpinti, kad vadovaujantis įtraukumo principu būtų patenkinti didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių ugdymo poreikiai;

-visų lygių švietimo sistemos turėtų atitikti JT neįgaliųjų teisių konvenciją;

-PRM sistemos, galinčios padėti jaunimui patekti į kintančią darbo rinką ir užtikrinti, kad suaugusieji dalyvautų programose, pritaikytose dvejopai ekologinei ir skaitmeninei pertvarkai, turėtų būti lankstesnės, atsparesnės ir parengtos ateities iššūkiams, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl PRM;

-pagal tvirtas ir įtraukias mokymosi visą gyvenimą strategijas turėtų būti sudarytos sąlygos anksti iš švietimo sistemos pasitraukusiems asmenims į ją sugrįžti, o tiems, kuriems to reikia, turėtų būti suteikta galimybė mokytis pagal aukštojo mokslo ir profesinio mokymo programas ir įgyti arba atnaujinti įgūdžius, kurių reikia ateities darbo vietose, taip pat ir vyresnio amžiaus žmonėms;

-reikėtų stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą jaunimo užimtumo srityje, taip pat sporto ir kultūros srityse, kad būtų skatinamas neformalusis mokymasis, įskaitant sąsają su formaliuoju švietimu.

Moterų išsilavinimo lygis ES yra vidutiniškai aukštesnis nei vyrų, be to, moterys rečiau nei vyrai anksti pasitraukia iš švietimo ir mokymo sistemos. Vis dėlto kai kuriose mokslo studijų srityse išlieka lyčių nelygybė, dažnai tose, kuriose įgytas išsilavinimas suteikia galimybę gauti geriau apmokamą darbą. Nepaisant to, kad, švietimo srities tyrimų duomenimis, moterų skaitmeninio raštingumo įgūdžiai geresni 19 , 2018 m. tarp inžinerijos, gamybos ir statybos studentų jų buvo 26 proc.; IRT studijas pasirinko vos 18 proc. moterų 20 . Be to, vis dar neproporcingai mažai moterų eina atsakingas pareigas aukštojo mokslo sistemoje. Europos švietimo erdvėje įgyvendinant švietimo ir mokymo sistemas turėtų būti atsižvelgiama į keletą aspektų. Tai:

-atžvalgumo lyčiai 21 švietimo procesuose ir institucijose plėtojimas. Berniukai ir mergaitės turi vienodas galimybes gauti išsilavinimą, tačiau, siekiant platesnių lyčių lygybės užmojų švietimo srityje, visi berniukai ir mergaitės turi būti vienodai gerbiami ir jiems turi būti sudaromos tinkamos sąlygos mokyklose ir universitetuose tapti visaverčiais suaugusiais žmonėmis. Seksistinio elgesio ir seksualinio priekabiavimo objektu dažniausiai tampa mergaitės ir jaunos moterys, o tai trukdo joms įgyti išsilavinimą. Švietimo aplinka suteikia nepakartojamą galimybę padėti berniukams ir mergaitėms tapti suaugusiais žmonėmis, visapusiškai gerbiančiais savo ir bendraamžių tapatybę;

-lyčių stereotipų problemos sprendimas ir panaikinimas – ypač tų stereotipų, kurie varžo berniukų ir mergaičių pasirinkimą, susijusį su studijų kryptimis, taip pat visų tų, kurių gali pasitaikyti švietimo ir mokymo praktikoje bei mokymosi medžiagoje. Tradiciškai vyrų arba moterų dominuojamas profesijas turi būti siekiama labiau atverti nepakankamai atstovaujamos lyties asmenims;

-pastangos užtikrinti tinkamą lyčių pusiausvyrą vadovaujamose pareigose, įskaitant aukštojo mokslo institucijose.

2.3Ekologinė ir skaitmeninė pertvarka

Švietimo ir mokymo politika bei investicijos, nukreiptos į įtraukią ekologinę ir skaitmeninę pertvarką, yra Europos atsparumo ir klestėjimo ateityje pagrindas. Remiantis Komisijos vasaros ekonomine prognoze, 2020 m. ES ekonomika turėtų susitraukti 8,3 proc., o 2021 m. – išaugti apie 5,8 proc. Nedarbo lygis ES turėtų padidėti nuo 6,7 proc. 2019 m. iki 9 proc. 2020 m., o 2021 m. turėtų vėl sumažėti iki 8 proc. 22 Šiuo metu į dirbančiųjų gretas mėginančiam įsilieti jaunimui bus sunkiau susirasti pirmąjį darbą. Nors sutrumpinto darbo laiko sistemos, darbo užmokesčio subsidijos ir parama įmonėms turėtų padėti sumažinti darbo vietų praradimo mastą, vis dėlto COVID-19 pandemija darbo rinkai turės didelį poveikį. Skaitmeninis raštingumas yra būtinas, ypač pasaulyje po COVID-19 pandemijos. Praktiškai bet kokiam tolesniam mokymuisi ir darbui visuose sektoriuose prireiks vienokių ar kitokių skaitmeninių įgūdžių, tačiau vidutiniškai du iš penkių 16–74 metų amžiaus europiečių šių įgūdžių neturi 23 .

Perėjimas prie aplinką tausojančios, žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos daro didelį poveikį užimtumui ir socialinei sričiai 24 . Piliečiai tikisi, kad jų vyriausybės, planuodamos ekonomikos gaivinimo priemones ekonominiams ir socialiniams COVID-19 krizės padariniams įveikti, aplinkos apsaugai teiks prioritetą, taip skatindamos perėjimą prie ekologiškesnio ir labiau skaitmeninio pasaulio 25 . Tik turėdama tinkamų įgūdžių ir tinkamą švietimo sistemą Europa gali tikėtis tvaraus ekonomikos atsigavimo, kreipiančio ją ekologinės ir skaitmeninės pertvarkos kryptimi, ir kartu savo pavyzdžiu rodyti pasaulinę lyderystę, stiprinti savo poziciją pasaulinėje konkurencinėje kovoje ir išlaikyti savo pasiryžimą siekti, kad pertvarka būtų teisinga. Siekiant šio plataus užmojo pertvarkos tikslo prireiks:

-būtina sudaryti sąlygas žmonėms iš esmės pakeisti savo elgseną ir įgūdžius, visų pirma švietimo sistemose ir institucijose, kurioms tektų skatinamasis vaidmuo. Veiksmai turėtų būti orientuoti į elgsenos pokyčius, žaliosios ekonomikos įgūdžių ugdymą, naujos tvarios švietimo ir mokymo infrastruktūros kūrimą ir esamų pastatų renovavimą („renovacijos banga“), taip sukuriant šiam pokyčiui palankią aplinką 26 ;

-vykdant ekologinę pertvarką reikia daugiau investuoti į švietimą ir mokymą, taip siekiant padidinti specialistų, kurie siektų kurti neutralaus poveikio klimatui ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomiką, skaičių;

- reikia veiksmingai remti perėjimą prie tvaresnio vystymosi, integruojant aplinkos tvarumo nuostatas į gamtos ir humanitarinius mokslus ir remiant įgūdžių, metodų, procesų bei kultūrų pokyčius;

-švietimas ir mokymas visais lygmenimis žmonėms turėtų suteikti skaitmeninių įgūdžių, tačiau taip pat ir kitokios kompetencijos, pavyzdžiui, verslumo ir mokėjimo mokytis, kurių reikia norint orientuotis darbo rinkoje, kurią iš esmės keičia technologiniai pokyčiai.

2.4Mokytojai ir instruktoriai

Mokytojai, instruktoriai ir švietimo paslaugas teikiantys darbuotojai yra nepamainomi švietimo procese. Jiems tenka svarbiausias vaidmuo užtikrinant, kad švietimo procesas visiems besimokantiems asmenims suteiktų turtingos patirties. Dėl COVID-19 pandemijos milijonai mokytojų visoje Europoje turėjo sparčiai prisitaikyti prie mokyklų uždarymo. Jų vaidmuo buvo pagrindinis siekiant užtikrinti, kad mokymosi procesas nenutrūktų – per karantiną savo mokiniams jie sudarė novatoriškas nuotolinio mokymosi sąlygas. Be mokytojų ir instruktorių besimokantiems asmenims nebūtų užtikrinta naujovių, įtraukties ir transformuoto mokymosi patirties. Pagal Europos švietimo erdvės viziją švietėjo profesija – tai labai kompetentingo ir motyvuoto pedagogo, kuris per savo įvairiopą karjerą gali naudotis įvairiomis paramos ir profesinio tobulinimosi galimybėmis, profesija. Europos švietimo erdvėje mokytojo ir instruktoriaus profesijos turėtų būti vertinamos –

-reikalinga labai kompetentinga, entuziastinga ir atsidavusi profesionali darbo jėga. Tam pirmiausia reikėtų pašalinti mokytojų trūkumo problemą. Daugumoje ES šalių trūksta visų dalykų mokytojų apskritai arba konkrečių sričių specialistų, pvz., gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (angl. STEM) ar specialiųjų poreikių turinčių mokinių mokymo. Per ateinantį dešimtmetį maždaug trečdalis mokytojų sulauks pensinio amžiaus, todėl ypač daug dėmesio turi būti skiriama jų išlaikymui ir personalo atnaujinimui;

-reikia iš naujo įvertinti socialinį, o kai kuriose valstybėse narėse – ir finansinį mokytojo profesijos aspektus. Tik vienas iš penkių vidurinių mokyklų mokytojų mano, kad jų profesiją visuomenė vertina, o maždaug pusė jų didelę šiai profesijai tenkančią administracinę naštą įvardija kaip stresą keliantį veiksnį 27 ;

-mokytojai ir instruktoriai turi visada turėti profesinio tobulinimosi galimybių. EBPO tarptautinio mokymo ir mokymosi tyrimo (TALIS) duomenimis, nemažai mokytojų jaučia poreikį tobulinti savo kompetenciją, susijusią su specialiųjų poreikių turinčių studentų mokymu, skaitmeninių technologijų naudojimu ir mokymu daugiakalbėse bei daugiakultūrėse klasėse 28 ;

-studentų, mokytojų ir mokytojų instruktorių tarptautinis judumas turėtų tapti mokytojų rengimo dalimi, kad, siekiant patenkinti mokinių poreikius, būtų galima rinktis iš didesnės kokybiškų mokymo metodų įvairovės.

2.5Aukštasis mokslas

Studentų ir darbuotojų judumas palaipsniui padėjo užtikrinti didesnį aukštojo mokslo sistemos atvirumą ir sustiprino pagrindą struktūrizuotam bendradarbiavimui. Užtikrinant tarptautinimą ir judumą, varomąja jėga tapo Bolonijos procesas. Judumo pridėtinė vertė yra akivaizdi – turimais duomenimis, studijų užsienyje patirtis gerokai pagerina karjeros perspektyvas. 80 proc. „Erasmus+“ absolventų įsidarbina greičiau nei per 3 mėnesius po programos baigimo. Tačiau galimybę įgyti „Erasmus+“ patirties turi tik 5 proc. studentų. Finansinis aspektas tebėra viena iš dažniausiai nurodomų priežasčių, dėl kurių studentai negali studijuoti užsienyje; kita svarbi priežastis – nuogąstavimas dėl studijų pripažinimo. Įgyvendinant „Europos universitetų“ 41 bandomąjį projektą, daugiau kaip 280 ES aukštojo mokslo institucijų išbando ir testuoja naujus glaudesnio ir platesnio užmojo bendradarbiavimo modelius 29 .

Aukštojo mokslo sektorius įrodė savo sugebėjimą prisitaikyti prie COVID-19 pandemijos nulemtų pokyčių. Tačiau krizė pagilino ir kitas problemas – susijusias su skaitmeninimu, novatoriškais pedagoginiais sprendimais, įtrauktimi ir gerove, taip pat studentų, tyrėjų ir personalo rėmimu, judumu ir finansavimu. Europos aukštojo mokslo sistemų tikslas turėtų būti:

-glaudesnis ir nuodugnesnis aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimas, kuris galėtų paskatinti parengti daugiau bendrų mokymo programų bei bendrų kursų ir sudarytų sąlygas besimokantiems asmenims lengviau judėti tarp skirtingų šalių švietimo sistemų, taip suformuojant visos Europos talentų rezervą, be kita ko, pažangiausių mokslinių disciplinų ir technologijų srities, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir našiosios kompiuterijos srityse;

-daugiašaliai politikos metmenys, sudarantys sąlygas sklandžiam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, kuris padės aukštojo mokslo institucijų aljansams išnaudoti savo pranašumus, sutelkiant įvairių disciplinų internetinius ir fizinius išteklius, kursus, žinias, duomenis ir infrastruktūrą;

- aukštojo mokslo institucijos, kaip pagrindinės „žinių kvadrato“ – švietimo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir paslaugų visuomenei – dalyvės, kurios yra svarbios skatinant ekonomikos atsigavimą po COVID-19 ir tvarų vystymąsi Europoje, o kartu padeda švietimo ir mokslinių tyrimų bendruomenėms bei darbo rinkai pasinaudoti talentų srautais;

-automatinis kvalifikacijų ir studijų laikotarpių užsienyje pripažinimas siekiant sudaryti sąlygas tęstiniam mokymuisi, bendros tarpvalstybinės veiklos kokybės užtikrinimui ir trumpalaikių kursų, už kuriuos suteikiami mikrokredencialai, pripažinimui ir perkeliamumui. Tai leistų valstybėms narėms bendradarbiauti glaudžiau ir intensyviau, palyginti su tuo, ko jos gali imtis dabar Bolonijos procese. Europos švietimo erdvė gali veikti kaip Bolonijos proceso varomoji jėga, padedanti įkvėpti ir remti kitas Europos aukštojo mokslo erdvės valstybes nares, kad jos taip pat galėtų pasinaudoti panašiomis galimybėmis;

-didesnis dėmesys specializuotoms švietimo programoms, kurios skirtos aukšto lygio skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti, kaip antai pažangiųjų technologijų srityje, pvz., dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir našiosios kompiuterijos, kadangi juntamas didelis šių sričių ekspertų stygius.

2.6Geopolitinis aspektas

Bendradarbiavimas švietimo srityje palaipsniui tapo svarbia ES išorės politikos įgyvendinimo priemone – neabejotina švelniosios galios priemone. Sąjungos mainų programos padeda žmonėms užmegzti ryšius visame pasaulyje ir pasiekti daugelį suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę. Jos padeda kurti teigiamą Europos įvaizdį pasaulyje, skleisti jos idėjas ir propaguoti pagrindines vertybes. Be to, jos prisideda prie ES santykių su kitomis šalimis ir regionais formavimo. Aukštos kokybės tarptautinis bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje taip pat yra labai svarbus sprendžiant esamas ir naujas pasaulines problemas. Tai labai svarbu siekiant Sąjungos geopolitinių prioritetų ir 2030 m. darnaus vystymosi tikslų.

Dėl pasaulinės tvarkos pokyčių (pvz., Kinijos iškilimo, JAV pasitraukimo iš daugiašalių susitarimų) būtina stiprinti Europos tarptautinį bendradarbiavimą, be kita ko, švietimo srityje. Reikės propaguoti Europos interesus ir vertybes. Kalbant apie Europos švietimo erdvės tarptautinį aspektą, abipusiškumas, vienodos sąlygos, taip pat etikos ir sąžiningumo standartai bus pagrindiniai plataus užmojo partnerystės su šalimis partnerėmis visame pasaulyje plėtojimo aspektai.

Tarptautinimas vis labiau pastebimas ne tik aukštojo mokslo srityje, bet ir pradinėse bei vidurinėse mokyklose. Kai kurie Europos studentai dalį studijų laiko arba jį visą praleidžia už ES ribų. Tačiau kituose švietimo sektoriuose, visų pirma PRM ir jaunimo sektoriuje, tebėra daug neišnaudoto potencialo. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama aukštajam mokslui, nes jis labai svarbus formuojant viso pasaulio šalių partnerių ateinančios kartos lyderių bei verslininkų mąstyseną. Kasmet keli šimtai tūkstančių studentų iš trečiųjų šalių atvyksta į ES įgyti aukštąjį išsilavinimą. ES teisė 30 užtikrina skaidrią ir nuoseklią teisinę sistemą, pagal kurią tarptautiniai studentai gali atvykti į ES. Švietimo institucijų bendradarbiavimas tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų padeda pritraukti gabiausius žmones iš viso pasaulio ir skatinti savitarpio mokymąsi bei bendrus tarptautinius mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus.

Afrikoje, Vakarų Balkanuose ir ypač kaimyninėse šalyse šiuo metu reformuojant švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų sistemas siekiama gerokai padidinti jaunimo užimtumą, paskatinti verslininkystę, žaliųjų ir skaitmeninių įgūdžių įgijimą ir taip padidinti gerovę, stabilumą ir saugumą. Didesnio skaičiaus ES nepriklausančių šalių, ypač Vakarų Balkanų valstybių, prijungimas yra neatsiejama vizijos, kurią užsibrėžta pasiekti iki 2025 m., dalis.

Įgyvendinant programą „Erasmus+“ per pastaruosius du dešimtmečius sukurta ir įtvirtinta nemažai sąsajų tarp Europos švietimo erdvės ir kitų pasaulio regionų. Europos ir kitų pasaulio šalių universitetai kasmet surengia maždaug 50 000 studentų ir darbuotojų mainus 31 . Tarptautinė partnerystė padėjo plėtoti novatoriškas mokymo programas ir jungtinius laipsnius, paskatino bendrus mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus. Tai padėjo Europai tapti patraukliu regionu, todėl gerokai paspartėjo inovacijos bei darbo vietų kūrimas. Taip pat pažymėtina, kad gebėjimų stiprinimo veikla padeda vykdyti šalių partnerių aukštojo mokslo sistemų tarptautinimą ir atitinkamai prisideda prie socialinių bei ekonominių reformų ir demokratijos įtvirtinimo.

3Priemonės ir orientyrai

Papildydama nuo 2018 m. įgyvendinamas iniciatyvas, Komisija pasiūlys įvairių naujų iniciatyvų, kad iki 2025 m. kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais būtų sukurta plataus užmojo Europos švietimo erdvė, įskaitant ankstesniame skyriuje nurodytus šešis aspektus 32 .

3.1Švietimo kokybės gerinimas

Siekiant pagerinti švietimo kokybę, reikia koordinuotų pastangų, atsižvelgiant į kiekvienos sistemos uždavinius. Bendri ES tikslai padeda valstybių narių ir jų švietimo ekosistemų veiksmus sutelkti į įgūdžių lygį, taip pat skatina aktyviau dalyvauti ir kelti išsilavinimo lygį. Dalijimosi patirtimi ir savitarpio paramos ES lygmeniu tikslas – suteikti naudingų žinių, kurias valstybės narės galėtų panaudoti politikos formavimo procese. Visų pirma:

-Komisija padės valstybėms narėms identifikuoti veiksmingas politikos reformas, kurios užtikrintų geresnius rezultatus pagrindinių įgūdžių srityje. Tai bus konkrečiai susiję su mokymo programa ir vertinimu, taip pat su institucijų ir darbuotojų gebėjimu būti novatoriškais ir kurti savo mokymosi metodus bei aplinką. Komisija taip pat rems Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijų, mokytojų asociacijų ir mokytojų rengimo paslaugų teikėjų bendradarbiavimą, kad jie bendradarbiautų ir prisidėtų prie politikos rekomendacijų dėl novatoriško ir daugiadalykio mokymo ir mokymosi metodų pagrindinių įgūdžių srityje. Vykdant nacionalinio lygmens veiksmus galima pasinaudoti kitais šaltiniais, pavyzdžiui, Europos struktūriniais ir investicijų fondais arba ištekliais pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

-Komisija planuoja prisidėti prie programos „Erasmus“ stiprinimo atnaujindama judumo mokymosi tikslais sistemą. Tai padės užtikrinti, kad daugiau besimokančių asmenų ir mokytojų galėtų įveikti kliūtis ir pasinaudoti judumo galimybėmis. Peržiūrint sistemą būtų sprendžiamas trejopas uždavinys: i) galimybių daug įvairesniems dalyviams užtikrinimas, ii) ekologiškas ir skaitmeninis judumas, be kita ko, derinant internetinius ir fizinius mainus, iii) subalansuoto judumo skatinimas;

-siekiant skatinti daugiakalbystę, nacionalinio, regionų ir mokyklų lygmens suinteresuotieji subjektai raginami toliau įgyvendinti 2019 m. Tarybos rekomendaciją dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi, įskaitant PRM. Per būsimą programos „Erasmus“ finansavimą ir savitarpio mokymosi veiklą Komisija sieks padėti valstybėms narėms populiarinti vadinamąsias „kalbinio sąmoningumo mokyklas“ (angl. language aware schools) ir atitinkamai padidinti įvairios kilmės mokinių mokomosios kalbos įgūdžius 33 . Vykdant programą „Erasmus“ siekiama toliau remti kalbinės kompetencijos ugdymą mokymosi visą gyvenimą kontekste, suteikiant judumo galimybių mokymo ir mokymosi užsienyje tikslais, taip pat remiant tolesnį visų lygių švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų bendradarbiavimą;

-kad ateinančios studentų, tyrėjų ir novatorių kartos galėtų kurti atsparią visuomenę, labai svarbu ugdyti tokius universaliuosius įgūdžius kaip kritinis mąstymas, verslumas, kūrybingumas ir pilietinis aktyvumas 34 . Būsima programa „Erasmus“ siekiama suteikti įvairių galimybių visais lygmenimis besimokantiems asmenims ugdyti šiuos įgūdžius, visų pirma švietimo ir mokymo įstaigoms suteikti daugiau galimybių bendradarbiaujant su savo žinių ekosistemomis plėtoti labiau tarpdisciplininius, taip pat į besimokančius asmenis ir į uždavinius orientuotus metodus. Iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų gali būti remiami veiksmai, kuriais siekiama ugdyti tokius įgūdžius regionų ir nacionaliniu lygmenimis;

-Komisija suburs švietimo srities suinteresuotuosius subjektus ir valstybių narių atstovus, kad paskatintų savitarpio mokymąsi ir Europos švietimo perspektyvos plėtotę. Jos tikslas – plėsti ir stiprinti „Jean Monnet“ veiksmus, priartinant juos prie mokyklų, taip siekiant propaguoti europietišką gyvenimo būdą, tvarumą ir ES vertybes 35 ;

-siekdama sukurti demokratišką švietimo aplinką, kurioje nebūtų patyčių, įžeidinėjimo ir dezinformacijos, Komisija planuoja toliau pagal programą „Erasmus“ remti valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus įgyvendinant 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo 36 . 

3.2Švietimo ir mokymo įtraukumo bei atžvalgumo lyčiai didinimas

Reaguodama į valstybių narių politikos poreikius, Komisija suburs jų ekspertus ir suinteresuotuosius subjektus specialiose tarpusavio mokymosi ir bendradarbiavimo platformose, siekdama prisidėti prie duomenų pagal lytį rinkimo bei inovacijų diegimo įtraukaus ir lyčių lygybe pagrįsto švietimo srityje. Tai turėtų padėti nukreipti nacionalines ir ES investicijas į tas grupes ir sritis, kuriose labiausiai reikia pagalbos.

Naujuoju programavimo laikotarpiu ypatingas dėmesys bus skiriamas programos „Erasmus“ ir Europos solidarumo korpuso programos įtraukties, lygybės ir įvairovės aspektams. Šiuo laikotarpiu bus vadovaujamasi įvairialypiu požiūriu, kad programa būtų įtraukesnė, be kita ko, nustatant lankstesnius ir prieinamesnius formatus; paramos priemones, siekiant parengti dalyvius ir jiems padėti; finansines priemones, siekiant paremti tuos, kuriems dalyvauti programoje būtų sunku.

Be to, toliau nurodytos iniciatyvos padėtų stiprinti švietimo įtraukumo aspektą:

-iniciatyva „Veiksmingi būdai pasiekti gerus mokymosi rezultatus“ (angl. Pathways to School Success) siekiama padėti visiems mokiniams įgyti bazinį pagrindinių įgūdžių lygį 37 . Šioje iniciatyvoje ypatingas dėmesys bus skiriamas grupėms, kuriose kyla didesnė prastų mokymosi rezultatų ir mokyklos nebaigimo rizika. Remdamasi 2011 m. Tarybos rekomendacija dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, Komisija dirbs su valstybėmis narėmis, kad bendromis pastangomis parengtų politikos gaires dėl kovos su prastais mokymosi rezultatais ir vidurinio išsilavinimo pasiekimų didinimo. Jos bus grindžiamos keturiais ramsčiais: i) stebėsena (siekiant stebėti ir imtis tikslinių veiksmų), ii) prevencija (visų pirma rizikos grupių atžvilgiu), iii) ankstyva intervencija (mokinių, kurie jau patiria sunkumų, atžvilgiu) ir iv) kompensacija (tų, kurių rezultatai jau buvo prasti ir kuriems reikia suteikti antrą galimybę, atžvilgiu) 38 . Komisija taip pat mobilizuos Europos semestrą. Ji teiks specializuotą politikos paramą valstybėms narėms, taip prisidėdama prie jų pastangų didinti kompetenciją, ypatingą dėmesį skirdama išsilavinimo atsiejimui nuo socialinės ir ekonominės padėties. Šia iniciatyva bus prisidedama prie jaunimo nedarbo prevencijos, o Komisija užtikrins glaudų koordinavimą su veiksmais, numatytais neseniai pateiktame pasiūlyme dėl sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos 39 ;

-Komisija suburs ekspertų grupę, kuri parengs pasiūlymus dėl strategijų dėl palankios mokymosi aplinkos prastų mokymosi rezultatų rizikos grupėms 40 sukūrimo ir gerovės mokykloje rėmimo. Be kita ko, bus sprendžiamos šios problemos: su lytimi susijusios problemos, pavyzdžiui, lyčių stereotipai mokantis ir dirbant švietimo srityje, taip pat prasti berniukų mokymosi rezultatai; patyčios ir seksualinis priekabiavimas. Šiame kontekste moterims ir mergaitėms taip pat turėtų būti teikiama parama, kad jos sugebėtų apsiginti nuo smurto internete. Veikdamos nacionaliniu lygmeniu, valstybės narės gali pasinaudoti keliomis finansavimo priemonėmis, Europos socialiniu fondu arba ištekliais pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

-kadangi dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje turi didelės įtakos pagrindinių įgūdžių įgijimui vėliau, Komisija valstybėms narėms padės įgyvendinti Europos kokybiško ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų kokybės gaires 41 . Siekdama, kad vaikai būtų geriau parengiami ir galėtų sėkmingai mokytis vėliau gyvenime, 2021 m. Komisija, remdamasi geriausios patirties mainais ir ekspertų bei suinteresuotųjų subjektų indėliu, parengs priemonių rinkinį, padėsiantį įtraukti vaikus į ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros sistemą, taip pat pagrindinių šios srities darbuotojų kompetencijų apžvalgą. Be to, Komisija šiuo metu rengia vaiko garantijų sistemą;

-siekdama didinti PRM sistemų įtraukumą ir kokybę, kaip skelbiama Europos įgūdžių darbotvarkėje, Komisija planuoja paremti 50 profesinės kompetencijos centrų, finansuojamų pagal programą „Erasmus“, steigimą. Profesinės kompetencijos centrai taps atskaitos taškais tiek pirminiam jaunimo rengimui, tiek tolesniam suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui;

-aukštojo mokslo ir PRM sistemos turi būti pritaikytos taip, kad būtų sustiprintas jų pagrindinis vaidmuo remiant mokymąsi visą gyvenimą ir pasiekiant įvairesnę studentų auditoriją. Tam reikia iš esmės keisti mąstyseną, kultūrą ir struktūrą. Siekdama šio tikslo Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis; ji planuoja teikti paramą pagal programą „Erasmus“ ir per kitus ES fondus bei priemones. Be to, kaip nustatyta Įgūdžių darbotvarkėje, Komisija sieks plėtoti Europinį požiūrį į mikrokredencialus, kad padėtų išplėsti mokymosi galimybes ir sustiprintų aukštojo mokslo bei profesinio rengimo ir mokymo institucijų vaidmenį mokymosi visą gyvenimą kontekste, suteikdama lankstesnių modulinio mokymosi galimybių. Mikrokredencialai naudingi ne tik specialistams – jais mokymo programas gali papildyti bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų studentai. Vis daugiau suaugusiųjų (nepaisant to, ar jie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą), norėdami pašalinti atotrūkį tarp dalykų, išmoktų įgijus pirminę formalią kvalifikaciją, ir naujų įgūdžių poreikių darbo rinkoje, turės keisti ir kelti kvalifikaciją naudodamiesi lankstesnėmis alternatyvomis nei naujo laipsnio įgijimas. Atsižvelgiant į tai, kad studentai tampa vis įvairesni, o mokymosi poreikiai tampa vis dinamiškesni, padidėjo lankstesnių ir įtraukesnių mokymosi galimybių paklausa. Vis daugiau aukštojo mokslo institucijų, įskaitant „Europos universitetus“, jau plėtoja mikrokredencialų sistemą, tačiau bendro apibrėžimo ir bendro požiūrio į tai, kaip jie turi būti tvirtinami ir pripažįstami, nėra. Tokiomis aplinkybėmis, kaip skelbiama Įgūdžių darbotvarkėje, Komisija planuoja 2021 m. pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos. Rekomendacijos paskirtis – kad Europos veiksmais būtų remiamas pasitikėjimo mikrokredencialų sistema visoje Europoje skatinimas ir siekiama, kad iki 2025 m. būtų imtasi visų reikiamų veiksmų dėl platesnio jų taikymo, perkeliamumo ir pripažinimo;

-neformalusis mokymasis, įskaitant savanorišką veiklą, padeda įgyti kasdienių ir profesinių įgūdžių bei kompetenciją. Šie įgūdžiai ir kompetencija turi būti skatinami, vertinami ir visapusiškai pripažįstami 42 . Europos solidarumo korpusas visapusiškai integravo jų mokymosi vertę ir pripažinimą į savo tikslus ir veiklą. Tačiau vis dar yra kliūčių tarpvalstybiniam savanorystės judumui, įskaitant mokymosi rezultatų pripažinimą tarp darbdavių. Remdamasi dabartinės 2008 m. Tarybos rekomendacijos dėl jaunųjų savanorių judumo peržiūra 43 , 2021 m. Komisija pateiks atnaujintas politikos gaires dėl teisinių, finansinių ir administracinių kliūčių, vis dar trukdančių jaunimo tarpvalstybinei savanoriškai veiklai ir solidarumui, pašalinimo. Tai padės toliau didinti tarpvalstybinės patirties įtraukumą, kokybę ir pripažinimą pagal būsimą Europos solidarumo korpuso programą;

-vyriausybės kartu su suinteresuotaisiais subjektais turėtų skatinti lyčių lygybę visuose švietimo ir mokymo sektoriuose, be kita ko, užtikrinant, kad visi – berniukai ir mergaitės, moterys ir vyrai – turėtų galimybę gauti kokybišką išsilavinimą;

-vyriausybės kartu su suinteresuotaisiais subjektais turėtų skatinti įtraukųjį švietimą visuose švietimo ir mokymo sektoriuose, kaip nustatyta valstybių narių ir ES įsipareigojimuose dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo;

-Komisija planuoja padėti stiprinti mokslinių tyrimų veiklą, be kita ko, tam pasitelkti programą „Europos horizontas“ ir analizuoti, koks yra lyčių vaidmuo švietimo ir mokymo politikoje, taip pat sąsajas tarp lyties, švietimo ir socialinės bei ekonominės sėkmės;

-specializuoti moduliai pagal iniciatyvą „Teacher Academies“ padėtų rasti sprendimus, kaip veiksmingai mokyklose skatinti lyčiai atžvalgų mokymą;

-naujoje aukštojo mokslo transformacijos darbotvarkėje bus skatinama siekti lyčių pusiausvyros akademinės karjeros ir studijų pasirinkimo srityse ir integruoti lyčių lygybės aspektą į universitetų mokymo programas. Vykdant veiksmus pagal naująją darbotvarkę ypatingas dėmesys bus skiriamas moterims, einančioms atsakingas pareigas aukštojo mokslo institucijose;

-Komisija siūlys Europos švietimo erdvės įgalinamojoje sistemoje laikytis tikslinių darbo krypčių, kad būtų galima parengti politikos gaires dėl lyčių lygybės švietimo ir mokymo srityje. Į jas bus įtrauktos gairės dėl lyčiai atžvalgių švietimo procesų plėtotės. Komisijos pastangos, susijusios su Europos švietimo erdvei aktualiais duomenimis, tyrimais ir analize, bus sutelktos į lyčių aspektą.

3.3Ekologinės ir skaitmeninės pertvarkos švietimo ir mokymo sistemose – ir jomis pasinaudojant – rėmimas

Siekiant įgyvendinti dvejopą pertvarką, Komisija rekomenduoja pirmenybę teikti veiksmams, kurie padėtų žmonėms įgyti žinių, gebėjimų, vertybių ir nuostatų, reikalingų norint gyventi tvarioje tausiai išteklius naudojančioje visuomenėje ir ekonomikoje, jas plėtoti ir remti. Finansavimo programos, kuriomis remiama ekologinė ir skaitmeninė pertvarka, pavyzdžiui, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir Teisingos pertvarkos fondas, taip pat gali būti naudojamos švietimui ir mokymui remti įgyvendinant pagrindinius jų tikslus; valstybės narės raginamos atidžiai apsvarstyti galimybes ir pateikti tinkamų pasiūlymų. Jei visi žmonės turėtų galimybę įgyti praktinės skaitmeninės patirties švietimo ir mokymo srityje, jiems taip pat būtų lengviau prisidėti prie glaudžiais ryšiais susaistytos visuomenės gerovės kūrimo ir joje klestėti.

-Siekiant bendromis pastangomis su mokytojais, mokiniais ir studentais sutelkti žinias, suteikti išteklių tinklų kūrimui ir paremti kūrybiškus metodus, iki 2020 m. pabaigos Komisijos iniciatyva pradės veiklą koalicija „Švietimas klimato labui“ (angl. Education for Climate Coalition). Užtikrinant sinergiją su Europos klimato paktu, taip bus susietos iniciatyvos „iš apačios į viršų“ ir ES lygmens veiksmai, kuriais remiami įsipareigojimai ir konkretūs veiksmai, nukreipti į tvarios elgsenos ugdymą visoje ES.

-Siekdama padėti ekologinės pertvarkos ir tvarumo aspektus integruoti į mokyklų, aukštojo mokslo bei profesinio mokymo programas, 2021 m. Komisija pasiūlys Tarybos rekomendaciją dėl švietimo aplinkos tvarumo klausimais. Mokykloms, aukštojo mokslo institucijoms ir mokytojams tai taps gairėmis, kaip valstybėms narėms bendradarbiauti ir keistis patirtimi, susijusia su švietimu aplinkos tvarumo srityje. Komisija taip pat pasiūlys Europos kompetencijos sistemą, kuria bus siekiama padėti plėtoti ir vertinti žinias, įgūdžius ir nuostatas, susijusias su klimato kaita ir darniu vystymusi; ši sistema galėtų būti susieta su Tarybos rekomendacija.

-Komisija skatins ekologiškesnę švietimo infrastruktūrą. Švietimo infrastruktūros išlaidos ES šalyse sudaro vidutiniškai 8 proc. švietimo ir mokymo srities išlaidų. Nepaisant to, dauguma mokyklų ir universitetų pastatų nėra aprūpinti taip, kad būtų galima patenkinti naujos kompetencijos ir mokymo metodų paklausą, arba jie neatitinka šiandieninių energetikos standartų; be to, yra daug galimybių gerinti žaliąsias zonas prie mokyklų, siekiant paskatinti sąveiką ir mokymąsi. Komisija ketina bendradarbiauti su Europos investicijų banku, be kita ko, pasitelkdama programą „InvestEU“ 44 , kad valstybės narės galėtų pasinaudoti visais esamais finansavimo šaltiniais tiek skaitmeninei, tiek fizinei švietimo ir mokymo infrastruktūrai kurti, taip pat reikalingiems atitinkamiems gebėjimams stiprinti.

-Iniciatyva „Mokyklos tyrėjai“ (angl. Researchers at Schools) siekiama mokykloje propaguoti gamtos mokslus, sudarant sąlygas jauniesiems tyrėjams, remiamiems pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, kartu su mokytojais ir mokiniais nagrinėti klimato kaitos, darnaus vystymosi, skaitmeninimo, sveikatos ir kitus klausimus, patenkančius į Europos žaliojo kurso aprėptį.

-Siekdama spręsti skaitmeninių įgūdžių trūkumo problemą 45 mokymosi visą gyvenimą kontekste ir sustiprinti Europos švietimo ir mokymo sistemų skaitmeninį pajėgumą ir atsparumą, Komisija, vadovaudamasi naujuoju Skaitmeninio švietimo veiksmų planu, šiandien siūlo naują visapusišką Europos lygmens požiūrį į skaitmeninį mokymąsi ir švietimą. Jame numatyti plataus užmojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti du strateginius prioritetus: skatinti Europos skaitmeninio švietimo ekosistemos kūrimą ir stiprinti skaitmeninei transformacijai reikalingą skaitmeninę kompetenciją ir įgūdžius 46 .

-Būsimoje Skaitmeninės Europos programoje numatyta finansuoti aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius tokiose srityse, kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, našioji kompiuterija, ir taip padėti valstybėms narėms patenkinti skaitmeninių technologijų ekspertų poreikį.

-Bendradarbiaujant su Europos inovacijos ir technologijos institutu (EIT) ir jo žinių ir inovacijų bendrijomis (ŽIB), taip pat įgyvendinant kitas programos „Europos horizontas“ dalis, bus rengiama daugiau praktinių seminarų skaitmeniniams ir verslumo įgūdžiams tobulinti (40 000 studentų), taip pat įvairiuose ekonomikos sektoriuose studentėms organizuojama trumpalaikė mokomoji praktika skaitmeninių technologijų ir su ES STEM susijusiose srityse.

-Atsižvelgiant į pasiūlymus, būsima programa „Erasmus“ ir Europos solidarumo korpuso programa bus ekologiškesnės ir labiau skaitmenizuotos. Virtualus ir mišrus judumas galėtų papildyti fizinį judumą. Dėl orientacijos į ateitį ir strateginio pobūdžio ekologinės ir skaitmeninimo temos bendradarbiavimo projektuose turėtų būti laikomos prioritetinėmis. Įgyvendinant šias programas siekiama skaitmeninį aspektą integruoti į judumo ir bendradarbiavimo veiksmus ir paremti klimatą tausojančias bendradarbiavimo ir projektų vykdymo priemones. Kitos iniciatyvos, kaip antai paskatos rinktis netaršius fizinio judumo būdus, šias priemones papildytų.

3.4Pedagogų kompetencijos ir motyvacijos didinimas

Nacionalinės politikos formuotojai ir ekspertai atkreipė dėmesį į galimybę stiprinti pedagogo profesiją pasinaudojant bendradarbiavimu ES lygmeniu. Tuo remdamasi Komisija imsis įvairių iniciatyvų, kuriomis sieks labiau prisidėti prie mokytojų, instruktorių ir mokyklinio ugdymo vadovų kompetencijos ugdymo bei karjeros galimybių ir didinti pedagogo profesijos patrauklumą. Šios iniciatyvos padės didinti profesinio tobulėjimo galimybes ir asmeninės kompetencijos tobulinimo rezultatų, pasiektų įvairiomis aplinkybėmis, pripažinimą. Jomis bus skatinamas mokytojų, instruktorių ir mokyklų vadovų karjeros galimybių įvairinimas ir prisidedama prie asmens, mokyklos ir sistemos vystymo. Be to, jomis bus pagerinta mokytojų judumo mokymosi tikslais kokybė bei skaitlingumas, o judumas taps neatskiriama jų pirminio ir tęstinio mokymosi dalimi. Šiomis iniciatyvomis taip pat bus skatinamas mokytojų, mokytojų rengimo paslaugų teikėjų ir moksliniais tyrimais grindžiamo mokytojų rengimo specialistų bendradarbiavimas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad šiomis iniciatyvomis bus prisidedama prie vis plačiau atsiveriančių galimybių mokytojams dalytis savo patirtimi ir bendrauti su visuomene, taip užtikrinant, kad jų balsas būtų labiau girdimas. Siekiant šių tikslų:

-2021 m. pagal naująją programą „Erasmus“ Komisija planuoja įsteigti „Erasmus“ mokytojų akademijas, kurių pagrindu būtų kuriami mokytojų rengimo institucijų ir mokytojų asociacijų tinklai. Palaipsniui šiose akademijose susikurs veiklos bendruomenės (visų pirma pirminio mokytojų rengimo ir tęstinio profesinio tobulėjimo srityse), kurios savo žiniomis prisidės prie nacionalinės ir europinės mokytojų rengimo politikos ir parems inovacijas mokymo veikloje. Šie tinklai mokytojams ir studentams suteiks galimybių mokytis bendro intereso pedagoginėse srityse. Specialiais moduliais bus sprendžiami tokie klausimai kaip įsitraukimas į dialogą su visuomene, švietimas darnaus vystymosi labui ar mokymas daugiakalbėse klasėse. „Erasmus“ mokytojų akademijų veiklą palengvins institucijų ir kitų mokytojų rengimo paslaugų teikėjų bei asociacijų struktūrinė partnerystė ir jungtinės programos, o tarpvalstybinis mokymas ir mokymasis taps įprasta praktika. Iki 2025 m. numatoma sukurti 25 „Erasmus“ mokytojų akademijas;

-Komisija parengs Nacionalinių karjeros sistemų kūrimo 2021–2022 m. Europos vadovą, taip skatindama mokyklinio ugdymo specialistų karjeros plėtotę. Tai bus atliekama šalių tarpusavio mokymosi pagrindu, šalims pritaikant ir įgyvendinant karjeros mokyklinio švietimo srityje nuoseklios sistemos koncepciją 47 ;

-rengdama būsimą judumo sistemą ir bendradarbiaudama su „Erasmus“ mokytojų akademijomis, Komisija dirbs su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais ir parengs politikos metmenis, kuriais bus siekiama padidinti mokytojų judumo mokymosi tikslais intensyvumą ir kokybę Europoje, atsižvelgiant į jų faktinius judumo poreikius;

-iki 2021 m. Komisija įsteigs Europos novatoriško mokymo apdovanojimą, kuriuo bus įvertinamas mokytojų (ir jų mokyklų), ypač svariai prisidedančių prie šios profesijos tobulinimo, darbas. Ši iniciatyva bus grindžiama gerąja patirtimi, pavyzdžiui, Europos kalbų ženklu, Jano Amoso Komenskio apdovanojimu, taip pat nacionaliniais ir Europos „eTwinning“ apdovanojimais.

3.5Europos aukštojo mokslo institucijų stiprinimas

Europos aukštojo mokslo institucijos yra labai svarbios tiek Europos švietimo erdvės, tiek Europos mokslinių tyrimų erdvės dalyvės, todėl ypač gerai pasirengusios užtikrinti tų erdvių sąsajas. Siekdama užtikrinti visapusišką jų sąveiką, Komisija yra užsibrėžusi padėti valstybėms narėms ir aukštojo mokslo institucijoms kurti politikos metmenis, kuriais būtų sudarytos sąlygos sklandžiam plataus užmojo tarptautiniam aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimui Europoje. Tai bus grindžiama Europos universitetų aljansų, atrinktų pagal programą „Erasmus+“ ir remiamų pagal programą „Horizontas 2020“, patirtimi.

Tikslas – suteikti paskatų daugiau kaip 5 000 aukštojo mokslo institucijų visoje Europoje prisitaikyti prie sąlygų po COVID-19 pandemijos ir mokyti ateities kartas bendrai kurti tarpvalstybinę žinių bazę, disciplinas ir kultūras, kurios padėtų ugdyti atsparią, įtraukią ir tvarią visuomenę. Komisija bendradarbiaus su aukštojo mokslo sektoriumi ir valstybėmis narėmis, kad bendromis pastangomis atvirai ir įtraukiai sukurtų paskatas spartesnei Europos aukštojo mokslo institucijų transformacijai.

Vykdant tokią transformaciją daugiausia dėmesio bus skiriama ne tik aukštojo mokslo institucijų, bet ir aplinkinių ekosistemų bei visuomenės junglumui, taip aprėpiant visas keturias universitetų misijas sudedamąsias dalis: švietimą ir mokslinius tyrimus, paskatas inovacijoms ir paslaugas visuomenei. Įtrauktis taip pat bus labai svarbus tikslas siekiant užtikrinti, kad aukštojo mokslo institucijos būtų prieinamos, atviros studentų ir tyrėjų įvairovei ir suteiktų daugiau mokymosi visą gyvenimą galimybių. Trečia, vykdant transformaciją bus sprendžiami skaitmeninio ir ekologinio parengtumo ir atsparumo klausimai, taip siekiant paremti universitetų pastangas ugdyti, įtvirtinti ir stiprinti skaitmeninį bei ekologinį pajėgumą ir skaitmenines priemones. Pagal Skaitmeninio švietimo veiksmų planą vykdant pertvarką padidės studentų, darbuotojų ir tyrėjų poreikis įgyti skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijos. Kadangi aukštasis mokslas yra labai svarbus siekiant įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir pasiekti darnaus vystymosi tikslus, šia transformacija bus skatinama į visas disciplinas ir visais lygmenimis integruoti mokymąsi ir mokymą darnaus vystymosi tikslais, taikant tarpdisciplininį ir į uždavinius orientuotą metodą, kurio labai svarbi sudedamoji dalis bus inovacijos. Be inovacijų, susijusių su moksliniais tyrimais, ne mažiau svarbu užtikrinti inovacijas, susijusias su mokymosi ir mokymo metodais, orientuotais į studentus, taip pat lankstesnį modulinį mokymąsi bei karjeros galimybes. Veiksmais pagal Skaitmeninės Europos programą bus remiamas akademinės bendruomenės, tyrėjų ir įmonių bendradarbiavimas konkrečiose skaitmeninėse srityse, siekiant sustiprinti šias ekosistemas, kad būtų galima pritraukti, mokyti ir perkvalifikuoti talentus.

Šiuo tikslu Komisija šiemet pradės viešas konsultacijas internetu; kartu bus surengta tikslinių konsultacinių renginių. Tai paskatins bendromis pastangomis iki 2021 m. pabaigos sukurti aukštojo mokslo transformacijos darbotvarkę.

Įgyvendinti šią transformacijos darbotvarkę padės šios konkrečios iniciatyvos:

-Komisijos tikslas – dalyvauti palaipsniui įdiegiant visą „Europos universitetų“ iniciatyvą pagal programą „Erasmus“, užtikrinant sinergiją su programa „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programa ir kitomis ES priemonėmis. Remdamasi 2019 ir 2020 m. įsteigtų Europos universitetų aljansų patirtimi, Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir aukštojo mokslo sektoriumi, kad optimizuotų „Europos universitetų“ viziją ir padėtų įveikti konkrečias kliūtis, su kuriomis susiduriama, taip suteikdama galimybę aukštojo mokslo sektoriui įgyvendinti savo plataus užmojo tikslus;

-padedama ES STEM koalicijos 48 , Komisija padės skatinti naujų aukštojo mokslo programų inžinerijos ir IRT srityje rengimą remiantis STEAM 49 metodu. Atsižvelgdama į Europos įgūdžių darbotvarkėje paskelbtus veiksmus, ji išnagrinės būdus ir priemones, kurios padėtų užtikrinti didesnį STEM sričių patrauklumą moterims. Tai padės padidinti studentų ir akademinės bendruomenės darbuotojų lyčių pusiausvyrą ir praturtinti įgūdžių bei kompetencijos rezervą šioje labai paklausioje srityje;

-tokiomis aplinkybėmis Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais taip pat nagrinės galimybę plėtoti europinį laipsnį, kuriuo remiantis būtų galima palengvinti tokių universitetų aljansų kaip „Europos universitetai“ jungtinių laipsnių suteikimą. Toks europinis laipsnis yra kertinis elementas, suteikiantis galimybę studentams visais lygmenimis ir visose dalykinėse srityse pasirinkti, ką, kur ir kada studijuoti tarptautinio universitetų aljanso narių tinkle, vadovaujantis patikimomis pedagoginėmis gairėmis;

-aukštojo mokslo institucijos turėtų padėti veiksmingiau įgyvendinti jungtines modulines programas. Be oficialių reikalavimų nustatymo išduodamiems diplomams, tai taip pat susiję su akreditavimu ir kokybės užtikrinimu. Savo ruožtu Komisija kartu su nacionaliniais akademinio pripažinimo informacijos centrais, aukštojo mokslo institucijomis, kokybės užtikrinimo tarnybomis ir kitais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais spartins reikiamų skaidrumo priemonių įgyvendinimą. Šis darbas bus grindžiamas sėkmingais „Erasmus+“ projektais, tokiais kaip išorės kokybės užtikrinimo ataskaitų duomenų bazė, skaitmeninio diplomo priedo panaudojimas ir propagavimas, internetinių kursų katalogų ir studijų programų duomenų bazių kūrimas ir naujų technologijų, pvz., blokų grandinės, kūrimas siekiant padėti įgyvendinti automatinį tolesnio mokymosi pripažinimą. Autentiška Europos pripažinimo ir kokybės užtikrinimo sistema padės užtikrinti, kad išorės kokybės užtikrinimo priemonės padėtų apsaugoti aukštojo mokslo institucijų savarankiškumą ir kartu išsaugoti visuomenės pasitikėjimą automatiniu tolesnio mokymosi pripažinimu tiek valstybėse narėse, tiek tarp valstybių narių. Todėl Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir aukštojo mokslo sektoriumi, peržiūrės Tarybos ir Parlamento rekomendaciją dėl kokybės užtikrinimo 50   51 ;

-glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir aukštojo mokslo sektoriumi, Komisija išnagrinės, ar reikia ir ar verta parengti universitetų aljansų, tokių kaip „Europos universitetai“, teisinį statutą. Nusprendus, kad to reikia, nuo 2023 m. gali būti imamasi veiksmų tokiam glaudesniam ir tvariam įvairių valstybių narių švietimo institucijų bendradarbiavimui palengvinti. Galimi veiksmai gali apimti sprendimus dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo, susijusius su finansavimu, akreditavimu, kokybės užtikrinimu, santykiu tarp studentų ir užimtumo galimybių, taip pat su infrastruktūros valdymu. Bus kruopščiai išnagrinėta galimybė panaudoti esamus nacionalinius ir Europos statutus, pvz., Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių, taip siekiant nustatyti, ar pakoregavus jie galėtų būti panaudoti šiuo tikslu, ar reikėtų kitų sprendimų;

-Europos studento pažymėjimo iniciatyva, 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose įvardyta kaip vienas iš pagrindinių veiksmų toliau „skatinant studentų judumą ir dalyvavimą švietimo ir kultūros veikloje“, yra svarbus žingsnis siekiant Europos švietimo erdvės tikslų ir sudarant kuo palankesnes sąlygas studentams visoje Europoje būti judiems. Dėl dviejų ypač svarbių komponentų – „Erasmus+“ mobiliosios programėlės ir studentų judumo valdymo skaitmeninimo – ši iniciatyva yra tiesiog revoliucinga paprastinant sąlygas universitetams valdyti studentų judumą. „Erasmus+“ mobiliojoje programėlėje susikurdami skaitmeninę vieno langelio principu veikiančią prieigą, studentai galės lengvai ir saugiai naudotis visa jiems reikalinga informacija ir paslaugomis prieš išvykdami studijuoti į užsienį, studijuodami užsienyje ir sugrįžę po studijų užsienyje 52 . Jie galės kreiptis dėl judumo galimybių, pasirinkti norimus kursus, gauti automatinį užsienyje įgytų kreditų pripažinimą ir spartesnę prieigą prie tokių paslaugų kaip biblioteka, transportas, apgyvendinimas, taip pat lengvai gauti informaciją apie vietos studentų sąjungos ar europinių studentų organizacijų vietos padalinių organizuojamus renginius ir veiklą. Siekiant prisidėti prie Europos studento pažymėjimo iniciatyvos tikslų 53 , ES studento e. pažymėjimo platformoje bus sukurta patikimo keitimosi atpažinties duomenimis tarpvalstybiniu lygmeniu sistema, atitinkanti eIDAS reglamentą dėl elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugų;

-

šia iniciatyva siekiama, kad aukštojo mokslo institucijoms judumo valdymas taptų paprastesnis, veiksmingesnis ir ekologiškesnis. Ją įgyvendinant bus skaitmenizuoti visi administraciniai veiksmai ir sujungtos įvairios universitetų sąveikios IT sistemos visose programos „Erasmus+“ šalyse, kol galiausiai judumas pagal programą „Erasmus+“ taps bepopieris ir visiškai atitiks Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Šia iniciatyva taip pat skatinama tvirta Europos studentų tapatybė, universitetams suteikiant galimybę esamuose studentų pažymėjimuose pridėti Europos studento hologramą ir unikalų pažymėjimo numerį, kad judūs universitetų studentai būdami užsienyje galėtų naudotis studentams teikiamomis paslaugomis ir nuolaidomis. Per programą „Erasmus“, Skaitmeninės Europos programą ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę Komisija pradės laipsniškai diegti šias paslaugas, pradėdama nuo „Erasmus“ studentų 2021 m., kad iki 2025 m. tuo galėtų pasinaudoti visi judūs Europos studentai;

-laikantis Tarybos rekomendacijos dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo 54 , vienoje valstybėje narėje suteikta kvalifikacija turėtų galioti bet kurioje kitoje valstybėje narėje, kad būtų galima vykdyti tolesnę mokymosi veiklą. Šiuo tikslu Komisija ir toliau padės valstybėms narėms nustatyti sąlygas, kuriomis iki 2025 m. bus sudaryta automatinio tarpusavio pripažinimo galimybė. Tai taip pat apima glaudų bendradarbiavimą su nacionaliniais akademinio pripažinimo informacijos centrais (NARIC), remiamais pagal programą „Erasmus+“. Pagal programą „Erasmus+“ finansuotas NARIC tinklo techninės paramos grupės, kuri skatins automatinio pripažinimo įgyvendinimą, sukūrimas. Ji teiks pagalbą pripažinimo tinklui stiprinant gebėjimus, organizuojant mokymus ir dalijantis gerąja patirtimi automatinio pripažinimo srityje. 2022 m. Komisija, remdamasi valstybių narių indėliu, pateiks Tarybos rekomendacijos įgyvendinimo pažangos ataskaitą;

-pagal Įgūdžių darbotvarkę Komisija rems valstybes nares ir aukštojo mokslo institucijas, naudojančias standartines europines Europass priemones autentiškiems skaitmeniniams kredencialams (įskaitant skaitmeninį diplomą ir mikrokredencialus) išduoti. Naudojantis bendromis europinėmis priemonėmis suteikiami skaitmeniniai kredencialai gali padėti palengvinti pripažinimo procesą, padidinti priėmimo ir įdarbinimo procesų veiksmingumą ir sumažinti sukčiavimo mastą;

-mokslus baigusių absolventų atsiliepimai yra labai svarbūs užtikrinant, kad studentų įgytos žinios, įgūdžiai ir kompetencija būtų aukštos kokybės ir aktualūs šiandienos bei rytdienos darbo rinkoje. Atliekant apklausas gauti atsiliepimai naudingi ne tik universitetams, kurie gali atitinkamai pritaikyti savo mokymo programas ir metodus, bet ir politikos formuotojams, siekiantiems pagerinti absolventų įsidarbinamumą, spręsti įgūdžių spragų ir įgūdžių paklausos bei pasiūlos neatitikties problemą, skatinti socialinę įtrauktį, prieinamumą ir judumą, taip pat remti aukštojo mokslo institucijas rengiant savo mokymo programas. Tokia yra Europos absolventų karjeros stebėjimo iniciatyvos, išdėstytos 2017 m. Tarybos rekomendacijoje dėl absolventų karjeros stebėjimo, esmė. 55  Įgyvendinant šią iniciatyvą daugelyje šalių buvo sukurti arba patobulinti absolventų studijų ir užimtumo rezultatų stebėsenos mechanizmai. 2022 m. Komisija įvertins pažangą, padarytą įgyvendinant šią rekomendaciją; tikimasi, kad iki 2024 m. pabaigos įgyvendinimo rodiklis pasieks 80 proc. Siekdamos stiprinti europinį matmenį, valstybės narės bendromis pastangomis ėmėsi užtikrinti duomenų palyginamumą; kad galėtų palyginti rezultatus, daugelis iš jų absolventus apklaus pateikdamos jiems bendrai suderintus klausimus. Komisija tikisi, kad iki 2025 m. absolventų karjeros stebėjimo sistema veiks visoje Europoje. Ši iniciatyva galėtų ne tik padėti universitetams, bet ir būti naudinga formuojant ES politiką, kuria siekiama padėti aukštojo mokslo institucijoms plėtoti ekologinei pertvarkai reikalingus įgūdžius;

-programa „Europos horizontas“ ir Europos inovacijos ir technologijos institutas atliks itin svarbų vaidmenį remiant Europos universitetų aljansų mokslinių tyrimų ir inovacijų aspektą ir kuriant žinių ekosistemas. Be to, duomenims imli analitika ir mašinų mokymasis turėtų padėti priimti sprendimus ir mokytis Europos švietimo erdvėje, laikantis duomenų apsaugos ir privatumo standartų. Užtikrindama sinergiją su Europos mokslinių tyrimų erdve ir padedama Europos inovacijos ir technologijos instituto, Komisija imsis iniciatyvų, kuriomis bus stiprinamas švietimo ir mokymo indėlis į Europos inovacinį pajėgumą.

3.6Švietimas kaip stipresnės Europos pasaulyje dalis

Europos švietimo erdvė gali prisidėti prie Europos Sąjungos geopolitinių tikslų stiprindama jos ryšius su kitais pasaulio regionais. Tarptautinis bendradarbiavimas turėtų būti aktyviau panaudojamas remiant šalių partnerių švietimo sistemas.

Siekiant sustiprinti švietimo vaidmenį ES išorės politikoje, taip pat atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, būtų galima numatyti šiuos veiksmus:

-ES lygmens veiksmais turėtų būti siekiama sukurti Europos komandos principą, kuriuo būtų skatinamas glaudesnis bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis dėl švietimo ir mokymo institucijų išorės veiklos įvairiose pasaulio dalyse, taip sustiprinant ES, kaip pasaulinio lygmens švietimo partnerės, poziciją 56 . Tai būtų įgyvendinama atsižvelgiant į ES kompetenciją ir ES sutartyse nustatytas sprendimų priėmimo procedūras, įskaitant balsavimo taisykles. ES pati savaime yra palyginti nedidelis subjektas, tačiau ES ir jos valstybės narės sudaro daugiau kaip pusę visų dalyvaujančiųjų tarptautinio bendradarbiavimo veikloje švietimo srityje (įskaitant pagrindinį ugdymą, vidurinį ugdymą, PRM ir aukštąjį mokslą). Todėl švietimo ir mokymo vaidmuo suvienijant Europos komandos narius yra labai svarbus. Tai apima glaudesnį Europos tarptautinio bendradarbiavimo veiksmų švietimo srityje (įskaitant programą „Erasmus+“ ir ES indėlį į pasaulines švietimo iniciatyvas) derinimą, laikantis ES prioritetų dvišaliu, regionų ir pasauliniu lygmenimis. Be to, ES toliau padės nuo humanitarinių krizių nukentėjusiems vaikams, kad jie galėtų gauti saugų, kokybišką ir akredituotą pradinį ir vidurinį išsilavinimą per švietimo ekstremaliųjų situacijų atveju projektus. ES sieks užtikrinti, kad visi turėtų vienodas galimybes gauti kokybišką švietimą visais lygmenimis, ir atitinkamai 10 proc. humanitarinės pagalbos biudžeto numatys švietimo ekstremaliųjų situacijų atveju reikmėms. Toks požiūris gali sustiprinti švietimo ir visų kitų ES partnerystės darbotvarkės aspektų sinergiją;

-be fizinio judumo, ES turėtų remti švietimo paslaugų teikėjų, visų pirma aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų, skaitmeninį tarptautinimą, didindama darbuotojų, mokytojų ir studentų skaitmenines galimybes, be kita ko, per internetinius kursus ir mišrius mokymosi modelius;

-ES taip pat turėtų stiprinti bendradarbiavimą su strateginiais pasauliniais partneriais (pvz., Kinija, Japonija, JAV), tačiau kartu geriau saugoti Sąjungos interesus, praktinę patirtį bei vertybes ir skatinti abipusiškumą ir vienodas sąlygas;

-išplėstas tarptautinis programos „Erasmus“ aspektas galėtų būti svarbi priemonė siekiant plėtoti pasaulinį Europos švietimo erdvės aspektą. Programa „Erasmus“ turėtų būti vis tikslingiau naudojama siekiant pritraukti talentų į ES aukštojo mokslo institucijas ir naudotis absolventų tinklais siekiant užmegzti strateginį ryšį su jaunais ir būsimais lyderiais šalyse partnerėse. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis ir ypač su Afrika, prisidedant prie šiuo metu vykstančio švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų sistemų reformavimo proceso ir taip padedant įgyvendinti visapusišką ES strategiją Afrikoje, kuria prisidedama prie regiono ekonomikos atsigavimo;

-siekdama stiprinti tarptautinę partnerystę ir užtikrinti, kad Europos aukštasis mokslas būtų vis patrauklesnis, Komisija ir toliau bus atvira tokiems pasaulinio lygmens veiksmams kaip „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos. Tai turėtų padėti toliau skatinti Europos universitetų tarptautinimą, patrauklumą ir pasaulinį konkurencingumą.

Vienas iš tarptautinio lygmens orientyrų bus aktyvesnis dalyvavimas tarpusavio mokymosi ir bendradarbiavimo veikloje. Be nuolat dalyvaujančių Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės 57 , Vakarų Balkanai taip pat turėtų, laikantis taikytinų sąlygų ir procedūrų, tapti visateisiais asocijuotaisiais Europos švietimo erdvės ir programos „Erasmus“ 58 nariais.

4Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. įgalinamoji sistema

Kad Europos švietimo erdvė būtų įgyvendinta iki 2025 m., bus sukurta įgalinamoji sistema. 

4.1Europos švietimo erdvės įgalinamosios sistemos užduotys

Įgalinamoji sistema taip padės sukurti Europos švietimo erdvę:

-pirma, valstybėms narėms, ES ir platesnei švietimo ir mokymo bendruomenei bus sudarytos sąlygos įgyvendinti šiame komunikate pateiktas iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti Europos švietimo erdvę. Remiantis patobulintomis Tarybos gairėmis, ji skatins lanksčius bendradarbiavimo metodus ir stiprins sinergiją su kitomis švietimo ir mokymo srities iniciatyvomis, įskaitant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir Kopenhagos bei Bolonijos procesus. Be Europos švietimo aukščiausiojo lygio susitikimų ir įtraukimo veiksmų pagal Europos švietimo erdvės principus ir Skaitmeninio švietimo veiksmų planą (pvz., koaliciją „Švietimas klimato labui“ arba „Skaitmeninio švietimo hakatoną“ (angl. Digital Education Hackathon)), Komisija skatins reguliarią informavimo veiklą ir kampanijas, kuriomis suinteresuotieji subjektai bus skatinami įsitraukti vietos ir regionų lygmenimis;

-antra, bus nustatyti tikslai ir rodikliai, kuriais remiantis bus orientuojama ir stebima pažanga kuriant Europos švietimo erdvę. Reikia ne tik stebėti esamų tikslų įgyvendinimo pažangą, bet ir kartu su visais suinteresuotaisiais subjektais plėtoti naują požiūrį į Europos švietimo erdvės rodiklius ir tikslus pagal šešis jos aspektus. Komisija toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir platesne švietimo ir mokymo bendruomene, kad surinktų palyginamus duomenis, parengtų rodiklius ir taip paskatintų faktais grindžiamą politikos formavimą kuriant Europos švietimo erdvę;

-trečia, įgalinamoji sistema paspartins švietimo ir mokymo integraciją į Europos semestrą, taip siekiant sustiprinti valstybių narių gebėjimą atsigauti po COVID-19 krizės. Europos semestre bus nustatytas platesnis kontekstas, kuriame pažanga kuriant Europos švietimo erdvę bus peržiūrima kartu su kita socialine ir ekonomine politika. Be to, šioje sistemoje bus pateikiama duomenų ir vertinimų, kaip švietimas ir mokymas sąveikauja su kitomis politikos sritimis, taip siekiant pagrįsti rekomendacijas konkrečioms šalims. Bendradarbiaudama su Taryba, Komisija išnagrinės naujas savanoriško valstybių narių įnašo į semestrą galimybes, pavyzdžiui, atliekant savanorišką savitarpio vertinimą. Įgalinamoji sistema bus labai svarbi siekiant orientuoti finansinę paramą iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir Komisijos techninės paramos priemonės (buvusios struktūrinių reformų rėmimo programos). Didelis finansavimas, skiriamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, be kita ko, labai padės įgyvendinti švietimo reformas ir investicijas į švietimą – nuo infrastruktūros ir statybos iki mokymų, skaitmeninių įtaisų ar atvirųjų švietimo išteklių finansavimo. 2021 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje pabrėžiamas beprecedenčių investicijų į kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą poreikis; tai nustatyta kaip viena iš septynių pavyzdinių investicijų;

-ketvirta, įgalinamoji sistema bus pagrindas siekiant iki 2025 m. sukurti visapusiškai funkcionalią Europos švietimo erdvės valdymo sistemą, kartu visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir savo švietimo sistemų organizavimą. Šiai naujajai valdymo sistemai bus reikalingas aukšto lygio politinis vadovavimas, kad būtų galima priimti sprendimus sudėtingoje ekosistemoje. Kad tai įvyktų, naujoji valdymo sistema turėtų padėti sustiprinti ES strateginius tikslus ir prisijungti prie pasaulinių iniciatyvų, įskaitant tas, kurios įgyvendinamos JT ar EBPO kontekste. Tai turėtų padidinti ministerijų ir ekspertų įsitraukimo ES lygmeniu produktyvumą ir veiksmingumą. Galiausiai ji turėtų padėti priimti veiksmingus šios srities sprendimus ir politikos reformas. Siekdama prisidėti prie Europos švietimo erdvės tikslų įgyvendinimo, Komisija padės intensyvinti darbą, susijusį su investicijomis. Tai apims diskusijų aukšto lygio politiniuose forumuose (pavyzdžiui, jungtiniuose ES finansų ministrų ir ES švietimo ministrų pasitarimuose, taip pat pasitarimuose su kitomis institucijomis, pavyzdžiui, Europos investicijų banku ir Europos Parlamentu) skatinimą. Techniniu lygmeniu šį procesą rems kokybiškų investicijų į švietimą ir mokymą ekspertų grupė, kuri padės dėmesio centre išlaikyti nacionalines ir regionų lygmens investicijas. Komisija taip pat teiks konkrečią paramą vietos, regionų ir nacionalinėms valdžios institucijoms, kad palengvintų tarpusavio mokymąsi, analizę ir dalijimąsi gerąja patirtimi investicijų į švietimo infrastruktūrą srityje.

4.2Įgalinamosios sistemos apibūdinimas

Komisija siūlo, kad iki 2025 m. įgyvendinant Europos švietimo erdvės įgalinamąją sistemą būtų išlaikyta visa visokeriopai išbandyta programos „ET 2020“ tarpusavio mokymosi sistema, kaip antai darbo grupės, generalinių direktorių struktūra ir savitarpio mokymosi priemonės, finansavimą skiriant visų pirma iš programos „Erasmus“ lėšų. Taip pat turėtų būti įtrauktos ir kitos susijusios valdymo įstaigos, pavyzdžiui, Profesinio mokymo patariamasis komitetas.

Siekiant patenkinti vis sudėtingesnius ir sparčiai kintančius skaitmeninės visuomenės ir ekonomikos poreikius, Europos švietimo erdvės įgalinamoji sistema padės sudaryti palankesnes sąlygas įsitraukti į platesnę švietimo ekosistemą ir joje sąveikauti, tinkamai derinant nuotolinius ir tiesioginius susitikimus.

Pagrindiniai šios įgalinamosios sistemos ypatumai būtų šie:

-Tarybos prašoma reguliariai rengti jungtines Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos ir kitų sudėčių Tarybos diskusijas, taip padedant skleisti „veiksmų visais valdžios lygmenimis“ požiūrį į švietimą bei mokymą ir didinti švietimo bei mokymo indėlį įgyvendinant ES politinius prioritetus 59 , kartu remiant su švietimu susijusį darbą įgyvendinant Europos semestrą;

-Europos švietimo erdvės valdančioji taryba įvertintų visas šias iniciatyvas, padedančias siekti Europos švietimo erdvės tikslų, ir užtikrinti jų įgyvendinimo pagreitį. Tarybos sudėtis ir darbo metodai turėtų būti apibrėžti kartu su valstybėmis narėmis iki 2021 m. birželio mėn. pabaigos;

-glaudesnis struktūrinis Komisijos, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas turėtų padėti bendrai plėtoti politikos ir finansavimo veiksmus, be kita ko, įgyvendinant iniciatyvas „iš apačios į viršų“ ir geriau panaudojant ES lėšas;

-nuolat veikiančioje Europos švietimo erdvės platformoje visi galėtų susipažinti su jos veiksmais ir paslaugomis. Ši platforma padės užtikrinti skaidrumą ir prieigą prie informacijos. Tai bus lengvai prieinama erdvė, kurioje bus pateikiama informacija apie pagrindinę įgalinamosios sistemos veiklą ir rezultatus. Platformoje taip pat veiks interaktyvi platforma, skirta valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimui ir mainams.

4.3Pažangos stebėjimas

Duomenys rodo, kad ES tikslai švietimo klausimams suteikia svorio nacionalinėje darbotvarkėje ir skatina stebėti pažangą. Tai yra pagrindiniai atskaitos taškai įgyvendinant Europos semestrą ir nukreipiant ES finansavimą. Kaip tolesnio pažangos švietimo ir mokymo srityje stebėjimo priemonę Komisija siūlo tikslų, kuriuos reikėtų pasiekti iki 2030 m. (tai atitiktų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo tvarkaraštį), rinkinį. Toks tvarkaraštis valstybėms narėms suteikia pakankamai laiko pradėti ir įgyvendinti reikiamas politikos reformas bei investicijas ir sulaukti matomo jų poveikio rezultato.

Šie tikslai turėtų būti grindžiami tarptautiniu mastu palyginamais duomenimis, pagrįstais atskirų šalių suvestiniais rodikliais ir ES svertiniu vidurkiu. Jų įgyvendinimas bus stebimas vertinant rodiklius pagal lytį. Komisija ragina Tarybą nustatyti visos ES įsipareigojimą iki 2030 m. pasiekti šiuos tikslus 60 :

-penkiolikmečių, kurių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimai nepakankami, dalis turėtų būti mažesnė nei 15 proc.;

-aštuntokų, kurių kompiuterinis ir informacinis raštingumas nepakankamas, dalis turėtų būti mažesnė nei 15 proc.;

-ne mažiau kaip 98 proc. vaikų nuo trejų metų amžiaus iki privalomojo pradinio ugdymo pradžios amžiaus turėtų dalyvauti ikimokyklinio ugdymo sistemoje;

-20–24 metų amžiaus asmenų, įgijusių ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, dalis turėtų būti 90 proc.;

-30–34 metų amžiaus asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalis turėtų būti ne mažesnė kaip 50 proc.

Taip pat pažymėtina, kad, kaip nurodyta Įgūdžių darbotvarkėje, iki 2025 m. mokymosi procese kasmet turėtų dalyvauti 50 proc. ES suaugusiųjų.

Siūlomi Europos švietimo erdvės tikslai, taip pat tikslai, susiję su suaugusiųjų mokymusi, PRM ir įsidarbinamumu, pateikti Įgūdžių darbotvarkėje ir pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl profesinio rengimo ir mokymo, vieni kitus papildo ir sutvirtina, kartu aprėpdami visą švietimo ir mokymo aspektų spektrą. Komisija reguliariai peržiūrės pažangą, padarytą siekiant šių tikslų, ir prireikus pasiūlys iki 2030 m. juos išplėsti ir persvarstyti.

Komisija kasmet skelbs Europos švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį, kuriame apžvelgs padėtį, susijusią su Europos švietimo erdvės kūrimu visuose švietimo ir mokymo sektoriuose. Stebėsenos biuletenyje bus pateikiami šalių profiliai ir pažanga siekiant ES tikslų, atsižvelgiant į ES ir šalių tikslus ir pasiūlant politikos reformų kryptis. Jame bus nuosekliai analizuojami duomenys pagal lytį, socialinę ir ekonominę padėtį, specialiuosius švietimo poreikius ir priklausymą mažumų ar migrantų grupėms.

Kartu su Europos švietimo erdvės tikslais reikėtų siekti įgyvendinti ir įvairias analitines bei savitarpio mokymosi priemones, leisiančias įvertinti pažangą pasinaudojant tarptautiniu mastu palyginamais ir reguliariai renkamais duomenimis. Atliekant švietimo ir mokymo stebėseną ES bus naudojami ir kiti kiekybiniai bei kokybiniai rodikliai, taip pat studijų ir mokslinių tyrimų rezultatai. Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, ekspertais, suinteresuotaisiais subjektais ir tarptautiniais partneriais, kad parengtų rodiklius tose srityse, kurių duomenys nėra įtraukti į esamus tarptautinius duomenų rinkinius, tačiau kurios tapo prioritetiniais Europos švietimo erdvės tikslais.

Siekdama iki 2025 m. įvertinti pažangą, padarytą kuriant Europos švietimo erdvę, taip pat aptarti tolesnius veiksmus ir suteikti naują postūmį, 2022 m. Komisija paskelbs Europos švietimo erdvės pažangos ataskaitą ir 2023 m. kartu su Europos Parlamentu surengs vidurio laikotarpio peržiūrą. 2025 m. bus parengta išsami Komisijos ataskaita dėl Europos švietimo erdvės.

5Išvada

Kaip skelbiama šiame komunikate, Europos švietimo erdvės sėkmę lems ankstesnio bendradarbiavimo rezultatai, atnaujintas įsipareigojimas siekti bendrų tikslų ir patikima sistema, padėsianti sukurti Europos švietimo erdvę iki 2025 m. Komisija ragina Tarybą patvirtinti šešis aspektus, kuriais grindžiama Europos švietimo erdvė, jos priemones bei etapus ir jos pasiūlytą įgalinamąją sistemą iki 2025 m. Europos švietimo erdvė suteikia švietimo ir mokymo Europos Sąjungoje ateities perspektyvą. Ją kuriant nustatomi pagrindiniai klausimai ir veikimo būdai laikantis subsidiarumo principo ir visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją švietimo ir mokymo srityje nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. Švietimas ir mokymas bus pagrindinė varomoji jėga siekiant ekonomikos atsigavimo, orientuoto į ekologinę ir skaitmeninę pertvarką. Be to, Europos švietimo erdvės kūrimo veikla padės įtvirtinti ES ir jos valstybių narių geopolitinę padėtį.

Komisija yra tvirtai įsipareigojusi iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę ir ragina kitas Europos institucijas, valstybes nares, švietimo ir mokymo bendruomenę ir visus tuos, kuriems rūpi švietimas, bendromis pastangomis siekti atgaivinti švietimo galią kurti tvarų ir dosnų pasaulį.

(1)

 Parengta tarnybų darbiniame dokumente.

(2)

 Tarybos rezoliucijoje dėl tolesnio Europos švietimo erdvės plėtojimo valstybės narės ir Komisija raginamos „skatinti bendradarbiavimą ir keitimąsi duomenimis apie investicijų į švietimą ir mokymą naudą, nes geresnės žinios, duomenys apie veiksmingų viešųjų investicijų į švietimą ir mokymą naudą ir jų analizė gali padėti valstybėms narėms sukurti įtraukesnes, veiksmingesnes ir labiau pajėgias reaguoti švietimo ir mokymo sistemas, kartu išvengiant papildomos valstybėms narėms tenkančios administracinės naštos“.

(3)

 Romos deklaracija (2017) https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2017/03/25/rome-declaration/pdf .

(4)

 https://ec.europa.eu/commission/priorities/deeper-and-fairer-economic-and-monetary-union/european-pillar-social-rights_lt

(5)

https://www.consilium.europa.eu/media/32219/14-final-conclusions-rev1-lt.pdf

(6)

 COM(2017) 673 final.

(7)

Vystyti „Europos universitetus“; sudaryti palankesnes sąlygas jauniems žmonėms studijuoti užsienyje, teikiant naujas paslaugas, kurios plėtojamos įgyvendinant Europos studento pažymėjimo iniciatyvą; užtikrinti, kad kvalifikacija ir mokymasis užsienyje būtų automatiškai ir abipusiškai pripažįstami visose valstybėse narėse; gerinti kalbų mokymą ir mokymąsi; puoselėti bendras vertybes; stiprinti kokybiško ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemas; nustatyti naujas strategines gaires jaunimui; stebėti absolventų įsidarbinamumą ir tolesnį mokymosi kelią; remti bendrosios kompetencijos įgijimą; stiprinti skaitmeninį mokymąsi įgyvendinant Skaitmeninio švietimo veiksmų planą.

(8)

 Komisijos komunikatas „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“, COM(2020) 274 final, https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1223.

(9)

 Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl profesinio mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo, COM(2020) 275 final.

(10)

https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/qanda_20_357.

(11)

 Tarybos rezoliucija dėl tolesnio Europos švietimo erdvės plėtojimo siekiant remti į ateitį orientuotas švietimo ir mokymo sistemas, OL C 389, 2019 11 18, p. 1, https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13298-2019-INIT/lt/pdf.

(12)

 Dėl esminio pagrindinių įgūdžių vaidmens žr. 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų, OL C 189, 2018 6 4, p. 1.

(13)

  2019 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas

(14)

 Hanushek, E.A. and Woessmann, L., The Economic Benefits of Improving Educational Achievement in the European Union: An Update and Extension, European Expert Network on Economics of Education (EENEE), Analytical Report No. 39, 2019.

(15)

 ES-27 lygmeniu mokinių, patenkančių į pirmąjį socialinio ir ekonominio indekso ketvirtį, prastų mokymosi rezultatų rodiklis  – vos 9,5 proc. Tačiau tarp mokinių, patenkančių į paskutinįjį socialinio ir ekonominio indekso ketvirtį, šis rodiklis siekia 36,4 proc. (PISA 2018, 2019 m. bendra užimtumo ataskaita).

(16)

 Norėdami susipažinti su mokymosi rezultatų ir nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) – jaunų vyrų ir moterų – padėties sąsajų analize, žr. OECD (2015). The ABC of Gender Equality on education: Aptitude, Behaviour. Paris: PISA, OECD Publishing, Paris, pateikiama adresu https://doi.org/10.1787/9789264229945-en, p. 32: Pavyzdžiui, tikimybė, kad 16–29 metų amžiaus asmenys nei dirbs, nei mokysis, priklauso nuo išsilavinimo lygio, raštingumo ir studijų srities, OECD (2015). The ABC of Gender Equality on education: Aptitude, Behaviour. Paris: PISA, OECD Publishing, Paris, pateikiama adresu https://doi.org/10.1787/9789264229945-en .

(17)

 Sąvoka „migrantų kilmės žmonės“ apima ir imigrantus, ir jų atvykimo šalyje gimusius vaikus (vadinamąją antrąją kartą). EBPO PISA migrantų kilmės mokinių apibrėžtis apima visus užsienyje gimusius studentus (ES ir ne ES), taip pat šalyje gimusius studentus, kurių tėvai gimę užsienyje.

(18)

 Plačiau išdėstyta Tarnybų darbiniame dokumente.

(19)

 Šis teiginys atspindi tarptautinio kompiuterinio ir informacinio raštingumo tyrimo (ICILS, 2018) kompiuterinio ir informacinio raštingumo duomenis. Daugiau informacijos https://www.iea.nl/studies/iea/icils/2018 .

(20)

 Duomenys apima ISCED 5–8 lygius; šaltinis educ_uoe_enra03 .

(21)

 Kaip skelbia Europos lyčių lygybės institutas, lyčiai atžvalgi politika ir programos yra tos, kurias įgyvendinant atsižvelgiama į moterų ir vyrų gyvenimo ypatumus, kartu siekiant panaikinti nelygybę ir skatinti lyčių lygybę, įskaitant vienodą išteklių paskirstymą, taip atkreipiant dėmesį ir atsižvelgiant į lyčių aspektą.

(22)

 Europos Komisijos 2020 m. vasaros ekonominė prognozė „Gilus ir netolygus ekonomikos nuosmukis, neaiškios atsigavimo perspektyvos“, ECFIN GD.

(23)

 Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI): https://digital-agenda-data.eu/charts/analyse-one-indicator-and-compare-countries.

(24)

 Diskusijoms skirtas dokumentas „Darni Europa – iki 2030 m.“

(25)

 2020 m. gegužės mėn. 16 didžiųjų pasaulio šalių atliktos IPSOS apklausos duomenimis, trys iš keturių žmonių tikisi, kad jų vyriausybė, planuodama ekonomikos gaivinimo priemones koronaviruso pandemijos padariniams įveikti, aplinkos apsaugai teiks pirmenybę.

(26)

 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.

(27)

 https://ec.europa.eu/education/sites/education/files/document-library-docs/volume-1-2019-education-and-training-monitor.pdf.

(28)

 https://read.oecd-ilibrary.org/education/talis-2018-results-volume-i_1d0bc92a-en#page1.

(29)

 „Europos universitetai“ – tai tarpvalstybiniai aukštojo mokslo institucijų, plėtojančių ilgalaikį struktūrinį ir tvarų bendradarbiavimą, aljansai. Taikydami į uždavinių sprendimą orientuotus metodus ir glaudžiai bendradarbiaudami su mokslinių tyrimų ir verslo bendruomene bei pilietine visuomene, jie sutelkia daugiadalykes studentų ir akademinės bendruomenės grupes. „Europos universitetai“ suvienys savo internetinius ir fizinius išteklius, kursus, žinias, duomenis ir infrastruktūrą, kad galėtų išnaudoti savo pranašumus ir įgalinti ateinančias kartas kartu spręsti problemas, su kuriomis dabar susiduria Europa ir pasaulis. Jie skatina visas judumo formas (fizinę, internetinę, mišrią) ir daugiakalbystę, pasitelkdami įtraukius Europos tarpuniversitetinius „miestelius“.

(30)

 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų.

(31)

 Šiandien pagal 130 „Erasmus Mundus“ jungtinių magistrantūros studijų programų viso pasaulio studentams kasmet skiriama daugiau kaip 2 500 ES finansuojamų stipendijų, kad jie galėtų studijuoti pagal integruotą magistrantūros studijų programą dviejuose ar daugiau Europos universitetų. Instituciniu lygmeniu įgyvendinant aukštojo mokslo partnerystės iniciatyvas gebėjimų stiprinimo srityje plėtojami nauji mokymo metodai, tobulinami įgūdžiai ir gerinamas aukštojo mokslo valdymas ES kaimyninėse šalyse ir kitose besivystančiose ar besiformuojančios ekonomikos šalyse. 150 kasmet atrenkamų projektų suteikia pridėtinės vertės aukštajam mokslui kaip platesnio socialinio ir ekonominio vystymosi varomajai jėgai ir yra veiksmingai integruojami į ES vystymosi ir bendradarbiavimo politiką.

(32)

 Gali būti, kad, norint finansuoti tam tikras iniciatyvas, teks priimti atitinkamų programų pagrindinius aktus, o finansavimas bus vykdomas pagal juose nustatytas taisykles.

(33)

 Kaip paaiškinta 2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacijoje dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi . OL C 189, 2019 6 5, p. 15.

(34)

 Europos įgūdžių darbotvarkėje numatyti veiksmai, kuriais siekiama gerinti universaliųjų įgūdžių patvirtinimą.

(35)

 Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, Komisijos pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo sukuriama programa „Erasmus“, COM(2018) 367 final.

(36)

 OL C 195, 2018 6 7, p. 1.

(37)

 Bazinis gebėjimų lygis – tai EBPO PISA apklausos, kurioje apibrėžiami gebėjimų lygmenys 6 balų skalėje, 2 lygis. 2 lygio skaitymo gebėjimai atitinka lygį, kuriame „skaitantieji pradeda demonstruoti kompetenciją, kurią įgiję jie galės veiksmingai ir produktyviai dalyvauti veikloje kaip studentai, darbuotojai ir piliečiai“. Prastai besimokantys mokiniai pagal PISA yra tie mokiniai, kuriems nepavyksta pasiekti 2 lygio – minimalaus gebėjimų lygio, būtino norint sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime. Ryšys tarp bazinio lygio ir prastų mokymosi rezultatų sąvokų padeda formuluoti ES tikslus, susijusius su prastais rezultatais pagrindinių įgūdžių ir skaitmeninės kompetencijos srityse.

(38)

 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendacija dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, OL C 191, 2011 7 1, p. 1. .

(39)

 Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“, COM(2020) 277 final.

(40)

 Komisija toliau rengs specializuotas iniciatyvas nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, įskaitant romus, migrantus ir pabėgėlius.

(41)

 2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų. OL C 189, 2019 6 5, p. 4.

(42)

 Plg. su 2012 m. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (2012/C 398/01) ir jos neseniai atliktu vertinimu, SWD(2020)121.

(43)

 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl jaunųjų savanorių judumo Europos Sąjungoje, OL C 319, 2008 12 13, p. 8.

(44)

 Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „InvestEU“, COM/2018/439 final.

(45)

 Skaitmeninimas – tai mūsų gyvenimo būdo, mokymo, mokymosi, darbo ir bendravimo revoliucija. Europos švietimo erdvėje švietimas ir mokymas turi būti visiškai pritaikytas skaitmeninei aplinkai, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti naujomis technologijomis ir mokymo bei mokymosi metodais. Kartu Europos švietimo sistemoms teks labai svarbus vaidmuo mažinant riziką ir panaudojant naujų technologijų ir dirbtinio intelekto teikiamas galimybes. 2019 m. bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius nurodė turintys 56 proc. 16–74 metų amžiaus ES gyventojų, taigi beveik pusė gyventojų neturi įgūdžių, reikalingų daugumoje šiandieninių darbo vietų.

(46)

 Vienas iš pavyzdžių – parama mokytojams, mokiniams ir tėvams, kurią teikia ES finansuojamas Europos saugesnio interneto centrų tinklas valstybėse narėse ir ES portalas betterinternetforkids.eu , kuriame sukaupti mokomieji ištekliai, skirti mažumų apsaugai ir įgalinimui internete.

(47)

Parengta pagal „ET2020“ – Europos Komisijos „Mokytojų ir mokyklų vadovų karjeros sistema“ (2020). „Mokytojų ir mokyklų vadovų karjeros rėmimas. Politikos gairės“, Rasite adresu https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/6e4c89eb-7a0b-11ea-b75f-01aa75ed71a1/language-lt . 

(48)

 ES STEM koalicija yra pagal programą „Erasmus“ remiamas ES masto tinklas, kurio tikslas – tobulinti STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) mokymą Europoje.

(49)

 Žr. tarnybų darbinį dokumentą.

(50)

 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę, OL L 64, 2006 3 4, p. 60.

(51)

 Kvalifikacijų sandara, kreditų sistemos, kokybės užtikrinimo priemonės, dėl kurių besimokančių asmenų įgūdžiai, kompetencija ir kvalifikacijos yra suprantami ir palyginami.

(52)

 Po sėkmingo bandomojo etapo, pradėto 2018 m., skaitmeninio judumo valdymo bandymuose šiuo metu dalyvauja daugiau kaip 2 000 aukštojo mokslo institucijų; „Erasmus+“ mobilioji programėlė parsisiųsta ir įsidiegta daugiau kaip 85 000 kartų; pagaminta apie 2,3 mln. Europos studentų pažymėjimų su Europos studento holograma.

(53)

 Komisijos komunikatas „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą. Europos Komisijos įnašas Geteborgo vadovų susitikime“, COM(2017) 673 final.

(54)

2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendacija dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo, OL C 444, 2018 12 10, p. 1.

(55)

 2017 m. lapkričio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl absolventų karjeros stebėjimo, OL C 423, 2017 12 9, p. 1.

(56)

 Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui – Komunikatas dėl pasaulinio ES atsako į COVID-19 protrūkį, JOIN(2020) 11 final.

(57)

Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija yra programos „Erasmus+“ (2014–2020 m.) visateisės asocijuotosios šalys (programos šalių statusas).

(58)

 Šiaurės Makedonija ir Serbija jau yra programos „Erasmus+“ (2014–2020 m.) visateisės asocijuotosios šalys (programos šalių statusas).

(59)

 Įskaitant Konferenciją dėl Europos ateities, Europos žaliąjį kursą, Europos socialinių teisių ramstį ir JT darnaus vystymosi tikslus.

(60)

 Tarnybų darbiniame dokumente nustatyti šių tikslų duomenų šaltiniai.