EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 10 07

COM(2020) 620 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Lygybės sąjunga.








ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas

{SWD(2020) 530 final}

I.    Įvadas

Sukurti lygybės Sąjungą – vienas svarbiausių Komisijos prioritetų. ES turi teisinių priemonių ir išsamią politiką tikrai lygybės Sąjungai sukurti. Vis dėlto, kaip pabrėžiama 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plane 1 , diskriminacija dėl rasinės ar etninės kilmės išlieka. Tai ypač pasakytina apie romus 2 , kurie daugeliu atvejų tebėra marginalizuoti. Daugelis iš apytikriai 10–12 mln. žemyne gyvenančių romų 3 ir toliau kasdien susiduria su diskriminacija, priešiškumu 4 ir socialine bei ekonomine atskirtimi.

2011 m. Komisija priėmė ES romų integracijos nacionalinių strategijų planą iki 2020 m. 5 Juo visų pirma siekta panaikinti romų socialinę ir ekonominę atskirtį ES ir plėtros šalyse, suteikiant vienodas galimybes gauti išsilavinimą, įsidarbinti, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti būstą. Valstybės narės buvo paragintos sukurti romų integracijos nacionalines strategijas, įsteigti nacionalinius romų informacijos centrus 6 ir nustatyti nacionalinius tikslus. Po dvejų metų Taryba priėmė rekomendaciją dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse, kurioje valstybėms narėms pateiktos gairės, kaip geriau įgyvendinti jų nacionalines strategijas 7 . Vakarų Balkanų regiono šalys jau savo noru suderino politiką su ES romų integracijos nacionalinių strategijų planu iki 2020 m.

Šios dvi priemonės buvo svarbios 8 siekiant suteikti prioritetą romų įtraukties klausimui ES ir nacionalinėse darbotvarkėse ir sutelkti ES politikos, teisines ir finansavimo priemones. Nepaisant to, bendra pažanga romų integracijos srityje per pastaruosius 10 metų buvo nedidelė, nors politikos srityse ir šalyse pastebima didelių skirtumų 9 . Didžiausia pažanga padaryta švietimo srityje, visų pirma mažinant mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir gerinant dalyvavimą ikimokyklinio ugdymo ir privalomą mokyklos lankymą. Tačiau padaugėjo romų tautybės mokinių segregacijos švietimo srityje atvejų 10 . Sumažėjo skurdo rizika ir, romų vertinimu, pagerėjo jų sveikatos būklė, tačiau sveikatos draudimo paslaugos jiems vis dar teikiamos prastai. Galimybių įsidarbinti nepadaugėjo, o nedirbančių ir nesimokančių romų tautybės jaunuolių dalis netgi padidėjo. Padėtis aprūpinant būstu tebėra sudėtinga, visų pirma dėl netinkamo ir segreguoto būsto. Esama duomenų, kad romų diskriminacija šiek tiek sumažėjo ir kad plačioji visuomenė romus priima labiau. Tačiau didelį susirūpinimą tebekelia priešiškumo romams apraiškos, neapykantos nusikaltimai, prekyba romais, ypač moterimis ir vaikais 11 .

Sukūrus ES romų integracijos nacionalinių strategijų planą, galima imtis aktyvesnių veiksmų šiai vis dar aktualiai problemai spręsti. Tai ypač svarbu dėl to, jog per COVID-19 pandemiją paaiškėjo, kad atstumtos ir marginalizuotos romų bendruomenės patiria labai didelį neigiamą poveikį sveikatai, taip pat socialinį ir ekonominį poveikį.

Siekiant didesnės ir spartesnės pažangos, šiuo komunikatu nustatomas naujas ES romų integracijos strateginis planas, kuriuo skatinama veiksminga romų lygybė, socialinė ir ekonominė įtrauktis, taip pat prasmingas dalyvavimas. Būtent valstybės narės gali paskatinti tikrus pokyčius romų atžvilgiu, o ES gali padėti joms suformuoti veiksmingą požiūrį ir aprūpinti jas tinkamomis priemonėmis, tačiau būtinas tvirtesnis valstybių narių politinis įsipareigojimas. Šiame strateginiame plane remiamasi ankstesnio plano vertinimo išvadomis, išsamiomis konsultacijomis 12 , nacionalinių strategijų įgyvendinimo metiniais vertinimais 13 ir buvusių priemonių riboto veiksmingumo priežasčių analize 14 . Juo reaguojama į Europos Parlamento, Tarybos ir pilietinės visuomenės raginimus stiprinti ES iniciatyvą po 2020 m. 15 Jame pripažįstama, kad ne visi romai yra socialiai atskirti, tačiau jie visi gali susidurti su diskriminacija ir galių atėmimu. Būtina vadovautis tarpsektoriniu požiūriu, atsižvelgiant į etninės kilmės ir kitų tapatybės aspektų derinimą ir būdus, kaip tokios sąsajos prisideda prie unikalios diskriminacijos patirties 16 .

Šiuo ES romų integracijos strateginiu planu taip pat prisidedama prie keleto kitų iniciatyvų. Juo tiesiogiai padedama įgyvendinti ES kovos su rasizmu veiksmų planą, Europos socialinių teisių ramstį 17 , Darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus 18 .

Norint užtikrinti teisingumą ir įtrauktį, raginama aktyviau naudoti ir geriau nukreipti išteklius, taip pat skatinti romų bendruomenių, visų valdžios lygmenų, sektorių ir suinteresuotųjų subjektų (nacionalinių vyriausybių, ES institucijų, tarptautinių organizacijų, pilietinės visuomenės ir pramonės bei akademinės bendruomenės) dalyvavimą ir partnerystę. Itin svarbu glaudžiai bendradarbiauti Europos ir nacionaliniu lygmenimis. ES lygmeniu šiame strateginiame plane nustatyti plataus užmojo tikslai ir uždaviniai. Nacionaliniu lygmeniu vyriausybės turėtų parengti tvirtus nacionalinius romų integracijos strateginius planus, kad prisiimtų ilgalaikius įsipareigojimus ir bendradarbiautų su ES institucijomis romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo klausimais. Kaip siūloma ir 2016 m. Tarybos išvadose 19 , Komisija priima pasiūlymą peržiūrėti ir pakeisti 2013 m. Tarybos rekomendaciją.

II.    Bendrieji romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo tikslai

Iš dabartinio plano vertinimo ir išvadų, kurias juo remdamiesi padarė Europos Parlamentas, Taryba ir keletas Europos ir nacionalinių pilietinės visuomenės organizacijų 20 , matyti, kad reikia atnaujinti ir stiprinti įsipareigojimą siekti romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo Europos ir nacionaliniu lygmenimis. Tvirtesnis įsipareigojimas yra būtinas siekiant kovoti su nuolatine diskriminacija, įskaitant priešiškumą romams, ir didinti romų įtrauktį švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu srityse 21 . Romai turėtų dalyvauti visais etapais – pradedant priemonių kūrimu ir baigiant jų įgyvendinimu. Be to, veiksmais turėtų būti pripažįstama konkrečių romų grupių įvairovė ir poreikiai.

Todėl Komisija nustatė septynis ES lygmens tikslus laikotarpiui iki 2030 m. Trys iš jų yra horizontalieji tikslai lygybės, įtraukties ir dalyvavimo srityse. Kiti keturi yra sektorių tikslai švietimo, užimtumo, aprūpinimo būstu ir sveikatos priežiūros srityse. Kad šie tikslai būtų veiksmingai įgyvendinti, juos reikia paremti užtikrinant gebėjimą įvertinti pažangą. Dėl šios priežasties Komisija pirmą kartą siūlo kiekybinius ES pagrindinius uždavinius, skirtus stebėti, kaip siekiama šių tikslų. Tam, kad būtų įgyvendinti tokie uždaviniai, iki 2030 m. reikia pasiekti bent būtiną pažangą, vis dėlto ilgalaikis tikslas tebėra užtikrinti veiksmingą lygybę ir panaikinti atotrūkį tarp romų ir visos visuomenės. Šie uždaviniai yra romų bendruomenių tyrimų apklausos būdu rezultatas ir juos lemia išsamios konsultacijos, kuriose dalyvauja ES pagrindinių teisių agentūra (FRA), valstybės narės, taip pat romai ir romų interesus ginanti pilietinė visuomenė 22 . Toliau pateiktose lentelėse nurodyti septyni tikslai, ES lygmens uždaviniai, siektina pažanga ir dabartinė padėtis 23 .

Kiti rodikliai nagrinėjami 24 .

III.    Atnaujinti ir sustiprinti nacionaliniai lygybės, įtraukties ir dalyvavimo užtikrinimo veiksmai

Norint pasiekti šio strateginio plano tikslus, reikia imtis veiksmų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Tik remiantis šiuo papildomu požiūriu galima paskatinti realius pokyčius. Valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė srityse, kuriose taikomas šis planas, – reikia taikyti struktūrinį požiūrį. Nors romų padėtis įvairiose šalyse skiriasi, reikia stiprinti įsipareigojimą ir atskaitomybę nacionaliniu lygmeniu, kad romų kasdienis gyvenimas iš tikrųjų pasikeistų. Tai apima pilietinės visuomenės ir visų susijusių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą rengiant romų integracijos nacionalinius strateginius planus.

Nacionalinių veiksmų įgyvendinimas pasitelkiant romų integracijos nacionalinius strateginius planus Valstybės narės raginamos kurti, priimti ir įgyvendinti romų integracijos nacionalinius strateginius planus, įskaitant: obendruosius aspektus; obūtinuosius įsipareigojimus, kurie turėtų būti taikomi visiems; ogalimus papildomus įsipareigojimus, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes; ovalstybių narių, kuriose gyvena daug romų, platesnio užmojo įsipareigojimus. Toliau pateikiami pasiūlymai dėl šių elementų. Jei įmanoma, turėtų būti nustatyti konkretūs nacionaliniai uždaviniai. Komisija padės įgyvendinti šį procesą teikdama visas būtinas gaires. Ji taip pat rems nacionalines priemones, be kita ko, užtikrins teisės aktų dėl lygybės vykdymą, įtrauks romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo klausimą į ES politikos iniciatyvas, telks ES lėšas romams ir kovos su priešiškumu romams. Valstybės narės raginamos iki 2021 m. rugsėjo mėn. užbaigti šių nacionalinių planų kūrimą ir pasidalyti jais su Komisija.

Kartu su šiuo komunikatu Komisija priima pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo, kuriame pateikiamas konkrečių priemonių, kurių valstybės narės turi imtis siekdamos ES tikslų, sąrašas. Todėl šie dokumentai priemonės papildo vienas kitą. Siūlomoje rekomendacijoje taip pat kalbama apie suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nacionalinius romų informacijos centrus, lygybės įstaigas, pilietinę visuomenę ir regionų bei vietos subjektus, pajėgumų stiprinimą ir partnerystę. Be to, joje pateikiamos gairės, kaip užtikrinti geresnį ES ir nacionalinių lėšų panaudojimą, taip pat veiksmingą nacionalinę romų integracijos nacionalinių strateginių planų stebėseną, ataskaitų teikimą ir vertinimą.

III.1. Gairės dėl nacionalinių veiksmų laikantis bendro, bet diferencijuoto požiūrio

Siekdama padėti valstybėms narėms kurti prasmingus ir veiksmingus romų integracijos nacionalinius strateginius planus, Komisija siūlo visuose planuose numatyti keletą bendrųjų aspektų, taip pat būtinuosius įsipareigojimus. Be to, kadangi romų dalis ir jų nacionalinės aplinkybės įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi, Komisija siūlo papildomus ir tikslingesnius įsipareigojimus. Taip pripažįstama įvairi padėtis valstybėse narėse ir sudaromos sąlygos taikyti bendrą, bet diferencijuotą požiūrį.

Pirma, Komisija siūlo, kad visuose romų integracijos nacionaliniuose strateginiuose planuose būtų šie bendrieji elementai:

üDidesnis dėmesys lygybei, kad būtų papildytas įtrauktimi grindžiamas požiūris. Siekiant romų įtraukties, labai svarbu vadovaujantis integruotu požiūriu spręsti problemas keturiose politikos srityse (švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir būsto), tačiau taip pat būtina skirti aiškų dėmesį lygybei. Visų pirma, kova su diskriminacija ir priešiškumu romams turėtų būti svarbus kiekvienos politikos srities tikslas ir kompleksinis prioritetas, kuriuo papildomas įtrauktimi grindžiamas požiūris. Šiuo bendru dėmesiu turėtų būti užtikrinama, kad romai galėtų veiksmingai pasinaudoti teise kreiptis į teismą ekonominiais ir socialiniais klausimais ir teise į lygias galimybes.

üDalyvavimo skatinimas suteikiant daugiau galių, stiprinant bendradarbiavimą ir pasitikėjimą. Visais politikos formavimo etapais turi būti užtikrintas prasmingas romų dalyvavimas. Romų politinis, ekonominis ir kultūrinis dalyvavimas turėtų būti skatinamas suteikiant jiems galimybę jaustis visateisiais visuomenės nariais. Būtina užtikrinti romų, pilietinės visuomenės ir viešųjų institucijų įgalėjimą ir pajėgumų stiprinimą, šiuo tikslu stiprinant suinteresuotųjų subjektų ir romų bei kitų bendruomenių bendradarbiavimą ir pasitikėjimą.

üRomų bendruomenės narių įvairovės atspindėjimas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų strateginiai planai apimtų visus jų teritorijoje gyvenančius romus ir, taikant tarpsektorinį požiūrį, atspindėtų įvairių grupių poreikius. Jos turėtų atsižvelgti į tai, kaip skirtingi tapatybės aspektai gali persipinti ir dar labiau padidinti diskriminaciją. Jos turėtų nustatyti kiekybinius ir (arba) kokybinius uždavinius, kad būtų atsižvelgta į įvairovę, susijusią su amžiumi, lytimi, seksualine orientacija, judumu ir kitomis asmeninėmis savybėmis.

üIntegravimo ir aiškaus, bet ne išskirtinio atitinkamų priemonių taikymo romams derinimas 25 . Romų integracijos nacionaliniuose strateginiuose planuose turėtų būti derinamas integravimas ir aiškus, bet ne išskirtinis taikymas, užtikrinant, kad bendrosios paslaugos būtų įtraukios, ir teikiant papildomą tikslinę paramą, kad romams būtų suteiktos veiksmingos vienodos galimybės naudotis teisėmis ir paslaugomis. Tai turėtų apimti planavimo priemones, kuriomis remiantis nacionalinės ir ES lėšos būtų naudojamos romams skirtiems veiksmams ir įtraukioms bendrosioms reformoms.

üTikslų nustatymo, duomenų rinkimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo tobulinimas. Veikla siekiant ES lygmens pagrindinių uždavinių ir atitinkamų kiekybinių ir (arba) kokybinių nacionalinių uždavinių gali paskatinti tikrą pažangą užtikrinant romų lygybę, įtrauktį ir dalyvavimą. Duomenys turėtų būti renkami nuolat, kad būtų atsižvelgiama į ataskaitų teikimą ir stebėseną, didinamas skaidrumas ir atskaitomybė, skatinamas politikos perdavimas ir mokymasis 26 .

Antra, užtikrindama bendrųjų charakteristikų taikymą, remdamasi patirtimi, įgyta įgyvendinant dabartinį planą, ir atsižvelgdama į pastarųjų dvejų metų plataus masto konsultacijas 27 , Komisija ragina visas valstybes nares į savo romų integracijos nacionalinius strateginius planus įtraukti bent toliau išvardytus įsipareigojimus.

Nacionaliniame strateginiame plane turėtų būti nustatyta: a)nacionaliniai bazinio lygio scenarijai ir uždaviniai siekiant ES tikslų ir uždavinių, grindžiamų išsamiu poreikių įvertinimu; b)su konkrečiomis grupėmis (romų vaikais, moterimis, jaunimu, vyresnio amžiaus romais arba neįgaliaisiais, judžiais ES piliečiais, ne ES piliečiais, romais be pilietybės) susiję uždaviniai ir priemonės, kad būtų atspindėta romų bendruomenės narių įvairovė, įskaitant priemones, kuriomis atsižvelgiama į lyčių aspektą, vaiko interesus ir (arba) amžių; c)kovos su priešiškumu romams ir diskriminacija priemonės (pavyzdžiui, rengiant nacionalinius kovos su rasizmu veiksmų planus); d)priemonės, skirtos marginalizuotų romų socialinei ir ekonominei įtraukčiai užtikrinti, visų pirma švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir būsto srityse; e)tikslinių ir bendrųjų priemonių derinys, atsižvelgiant į konkrečius vietos uždavinius ir aiškiai šalinant kliūtis, dėl kurių romams neužtikrinamos vienodos galimybės remtis bendrąja politika 28 ; f)įgyvendinimui ir stebėsenai skirtas biudžetas 29 , kuriam visapusiškai panaudojamos socialinės inovacijos ir privatus kapitalas; g)pažangos, padarytos įgyvendinant nustatytus uždavinius, ataskaitų teikimo, stebėsenos ir vertinimo mechanizmai; h)su politika susijusių konsultacijų ir bendradarbiavimo su romais ir romų interesus ginančia pilietine visuomene, sektorių ministerijomis, lygybės įstaigomis, kitomis nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais sistema, taip pat i)pajėgumų stiprinimas, siekiant skatinti aktyvų pilietinės visuomenės dalyvavimą visais politikos formavimo etapais ir užtikrinti jos dalyvavimą nacionalinių ir ES platformų procesuose 30 . Nacionaliniai romų informacijos centrai (NRIC) turėtų: a)gauti įgaliojimus, pakankamai išteklių ir darbuotojų, kad būtų užtikrintas nuolatinis koordinavimas ir stebėsena, taip pat b)reguliariai teikti pažangos ataskaitą ir dalyvauti Komisijos valdomo NRIC tinklo pagrindinėje veikloje 31 .

Trečia, be šių bendrųjų charakteristikų ir būtinųjų įsipareigojimų gali būti svarbu dėti papildomas pastangas nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į konkrečias nacionalines aplinkybes. Romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo uždaviniai skiriasi atsižvelgiant į romų bendruomenės dydį ir romų dalį, palyginti su visais gyventojais, taip pat į platesnes ekonomines aplinkybes ir atskirties bei diskriminacijos palikimą. Jie taip pat skiriasi atsižvelgiant į tai, kur ir kaip gyvena romai (kaimo, miesto, judriose, atskirtose vietovėse), ir nuo konkrečių aspektų, tokių kaip tarptautinis judumas, migracija ar su civilinės būklės dokumentais susiję klausimai. Šie įvairūs uždaviniai gali atsispindėti romų integracijos nacionaliniuose strateginiuose planuose, kuriuose nustatyti skirtingi tikslai, investicijų lygis ir politikos sprendimų rūšys. Atsižvelgdama į nacionalines aplinkybes (pavyzdžiui, duomenų rinkimo galimybes, tikslinio ar bendrojo ES finansavimo panaudojimą, santykinį romų bendruomenės dydį ir jos konkrečius poreikius), Komisija ragina valstybes nares prisiimti toliau išvardytus papildomus įsipareigojimus.

Nacionaliniame strateginiame plane taip pat turėtų būti nustatyta: a)visų septynių ES tikslų nacionaliniai kiekybiniai bei kokybiniai uždaviniai ir susiję uždaviniai (atsižvelgiant į duomenų prieinamumą); b)kaip bus romų reikmėms panaudojamos ES ir nacionalinės lėšos ir finansinės priemonės, taip pat c)kaip institucinėmis ar administracinėmis reformomis bus prisidedama prie lygybės ir įtraukties. Nacionaliniai romų informacijos centrai (NRIC) taip pat turėtų atlikti nacionalinio strateginio plano laikotarpio vidurio vertinimą ir peržiūrą.

Ketvirta, kai romai sudaro didelę gyventojų dalį (t. y. gerokai daugiau nei 1 proc.) 32 , jų lygybės ir įtraukties skatinimas yra svarbus ne tik pagrindinių teisių atžvilgiu, bet ir ekonomiškai. Šalyse, kuriose gyvena daugiau romų, ši grupė sudaro vis didesnę mokyklinio amžiaus gyventojų ir būsimos darbo jėgos dalį. Pažanga romų socialinės ir ekonominės įtraukties srityje gali padėti sumažinti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumą vykstant nepalankiems demografiniams pokyčiams, taip pat padėti sumažinti socialines išlaidas. Investicijos į geresnį švietimą ir anksčiau atskirtos darbo jėgos įgūdžių tobulinimą gali turėti teigiamos įtakos našumo didinimui. Užtikrinus, kad romai galėtų išnaudoti savo potencialą prisidėti prie ekonomikos ir visuomenės apskritai, bus pasiekti geresni socialiniai ir ekonominiai rezultatai visiems.

Todėl reikia intensyvesnių įsipareigojimų ir ES paramos, visų pirma ES lėšų panaudojimo tiksliniams veiksmams ir įtraukioms bendrosioms reformoms įgyvendinti. Šiuo atžvilgiu valstybės narės, kuriose gyvena daug romų, raginamos visapusiškai pasinaudoti siūlomu ESF+ konkrečiu tikslu skatinti marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, socialinę ir ekonominę integraciją. Jos taip pat raginamos dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad turimas finansavimas veiksmingai pasiektų romus. Todėl taip pat reikia rinkti duomenis, suskirstytus pagal etninę kilmę ir lytį, kad būtų galima remti politikos formavimą, stebėseną ir peržiūrą.

Todėl be būtinųjų ir nacionalinių aplinkybių nulemtų įsipareigojimų Komisija ragina valstybes nares, kuriose gyvena daug romų, į savo romų integracijos nacionalinį strateginį planą įtraukti toliau išvardytus platesnio užmojo įsipareigojimus.

Nacionaliniame strateginiame plane taip pat turėtų būti: a)pateiktas priešiškumo romams ir diskriminacijos, segregacijos švietimo ir būsto srityse, taip pat prieš romus nukreiptų išankstinių nuostatų ir stereotipų (taip pat ir internetu) prevencijos ir kovos su jais planas arba priemonių rinkinys; b)skatinama romų lygybė ir įtrauktis regionų ir vietos lygmenimis, taip pat c)nustatyta, kaip bus investuojamos ES ir nacionalinės lėšos ir finansinės priemonės įtraukiajai bendrajai politikos reformai ir tiksliniams veiksmams įgyvendinti. Turėtų būti sustiprintas NRIC vaidmuo, kad jie galėtų: a)pasikliauti įsipareigojusiais darbuotojais ir instituciniais įgaliojimais, kuriais užtikrinama politinis svoris, veiksmingas tarpsektorinis koordinavimas ir romų lygybės bei įtraukties aspekto integravimas regionų ir vietos lygmenimis; b)dalyvauti (ES fondų valdymo institucijų kvietimu) koordinuojant tarpvyriausybines diskusijas dėl ES lėšų paskirstymo romams ir sistemingai stebint jų naudojimą (pavyzdžiui, per stebėsenos komitetus, poveikio romų įtraukčiai patikrinimus); c)užtikrinti nacionalines konsultacijas ir dialogą, siekiant romams suteikti daugiau galių (visų pirma jaunimui ir moterims), taip pat d)užtikrinti, kad romams, įskaitant gyvenantiems atokiose kaimo vietovėse, galėtų būti veiksmingai taikoma viešoji politika ir universaliosios paslaugos (pavyzdžiui, neatidėliotinos ir vidutinės trukmės priemonės krizės metu, teisėkūros reforma, švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros, būsto, kitų socialinės ir ekonominės įtraukties sričių politikos planavimas, socialinės paslaugos, transportas, minimalių pajamų sistemos, teisės aktai dėl kovos su diskriminacija).

Galiausiai, kuriant ir įgyvendinant romų integracijos nacionalinius strateginius planus, valstybėms narėms patariama atsižvelgti į bendruosius pagrindinius romų įtraukties principus 33 . 1 priede 34 pateikiamos papildomos politikos planavimo ir įgyvendinimo gairės kovojant su priešiškumu romams ir kartų skurdu 35 , skatinant romų dalyvavimą ir įgalėjimą, atsižvelgiant į romų bendruomenės narių įvairovę ir derinant tikslinius ir bendruosius požiūrius. Jame taip pat pateikiamos gairės, kaip geriau spręsti kylančias problemas, pavyzdžiui, sumažinti neproporcingą krizės, kaip antai COVID-19 pandemijos, poveikį romams, užtikrinti skaitmeninę įtrauktį ir teisingumą aplinkos srityje. Be to, jame pateikiamos gairės, kaip populiarinti (didinti informuotumą apie) romų meną, istoriją ir kultūrą, socialines inovacijas ir politikos eksperimentus.

Komisija rems valstybių narių romų integracijos nacionalinių strateginių planų kūrimą ir įgyvendinimą. Ji ne tik užtikrins finansinę paramą ir koordinavimo priemones (pavyzdžiui, tarpusavio mokymosi ar pajėgumų stiprinimo srityje), bet ir teiks metodinę paramą 36 ir pagalbą pagal struktūrinių reformų rėmimo programą stebėsenos ir vertinimo sistemoms kurti 37 . Valstybės narės taip pat gali gauti FRA, lygybės įstaigų ir kitų nacionalinių žmogaus teisių institucijų bei nacionalinių statistikos institutų paramą, kad užtikrintų ar pagerintų nuolatinio duomenų rinkimo pajėgumus nacionaliniu lygmeniu 38 . ES parama bus moduliuojama atsižvelgiant į valstybių narių įsipareigojimų lygį.

III.2.    Nacionalinių veiksmų ir pažangos įgyvendinant uždavinius ataskaitų teikimas ir stebėsena

Siekdama užtikrinti veiksmingesnį duomenų rinkimą, ataskaitų teikimą ir pažangos, padarytos įgyvendinant ES uždavinius, taip pat pirmiau pasiūlytus nacionalinius tikslus, stebėseną, Komisija pirmą kartą siūlo naudoti rodiklių rinkinį (žr. 2 priedą). Tai būtų labai naudinga valstybių narių tarpusavio mokymuisi. Šį rinkinį parengė FRA koordinuojama darbo grupė su romais susijusių rodiklių ir ataskaitų teikimo klausimais, dalyvaujant nacionaliniams romų informacijos centrams, nacionalinėms statistikos tarnyboms ir Komisijai. Juo remiantis taip pat bus galima teikti ataskaitas dėl pasiūlytoje Tarybos rekomendacijoje nustatytų priemonių.

Nacionalinių veiksmų ataskaitos bus teikiamos ir stebėsena bus vykdoma tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis. 2022 m. Komisija apžvelgs romų integracijos nacionalinius strateginius planus, įvertins valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus ir pateiks gaires, kaip pagerinti padėtį.

Valstybių narių prašoma nuo 2023 m. kas dvejus metus teikti ataskaitas dėl romų integracijos nacionalinių strateginių planų įgyvendinimo, įskaitant lygybės, įtraukties ir dalyvavimo skatinimo priemones ir visapusišką rodiklių rinkinio panaudojimą. Teikiant ataskaitas daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama nacionaliniuose planuose nustatytų įsipareigojimų įgyvendinimui, įskaitant, kai tinkama, nacionalinių uždavinių įgyvendinimą. Šios ataskaitos turėtų būti viešinamos, kad būtų didinamas skaidrumas ir sudaromos sąlygos formuoti geresnę politiką. Strateginiai planai ir parengtos ataskaitos taip pat turėtų būti aptariami nacionaliniuose parlamentuose.

Komisija prašo FRA kas ketverius metus nuo 2020 m. rengti reguliarią romų apklausą, kad būtų pateikti būtini pradiniai, laikotarpio vidurio ir laikotarpio pabaigos duomenys pokyčiams įvertinti. 39 . FRA taip pat prašoma remti valstybių narių duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo pastangas, be kita ko, pasitelkiant darbo grupę su romais susijusių rodiklių ir ataskaitų teikimo klausimais, ir informuoti Komisiją apie nacionalinės pažangos stebėseną ir analizę.

Nacionalinės ataskaitos kartu su pilietinės visuomenės indėliu ir FRA duomenimis bus kas dvejus metus rengiamų Komisijos periodinių stebėsenos ataskaitų pagrindas. Komisija taip pat atliks ES romų integracijos strateginio plano laikotarpio vidurio ir ex post vertinimą.

IV.    ES veiksmai

Valstybės narės yra pagrindiniai subjektai, užtikrinantys su romais susijusius pokyčius vietoje. ES veiksmais ir parama bus papildytos nacionalinės pastangos skatinti pažangą siekiant ES tikslų ir uždavinių iki 2030 m.

IV.1.    ES teisės aktų vykdymo užtikrinimas

Kovos su priešiškumu romams ir diskriminacija veiksmai grindžiami įtvirtinta ES teisine sistema, įskaitant Sutartyse nustatytus bendruosius nediskriminavimo ir lygybės principus, dar kartą patvirtintus ES pagrindinių teisių chartija 40 , taip pat Rasinės lygybės direktyva 41 ir Tarybos pamatiniu sprendimu dėl rasizmo ir ksenofobijos 42 . Kaip pabrėžiama 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plane, visapusiškai apsaugos nuo diskriminacijos sistemai visų pirma reikalingas veiksmingas teisinės sistemos įgyvendinimas, siekiant užtikrinti, kad asmens teisės ir pareigos būtų iš tiesų gerbiamos. Šis darbas apima ne tik romus, tačiau jis bus tiesiogiai naudingas romų bendruomenėms.

Komisija ir toliau stebės ir užtikrins Rasinės lygybės direktyvos vykdymą: tirs sisteminę diskriminaciją ir prireikus pradės pažeidimų nagrinėjimo procedūras, kad paskatintų nacionalinės teisės aktų ir politikos pokyčius. Pastaraisiais metais ypatingas dėmesys buvo skiriamas romų vaikų diskriminacijai švietimo srityje. Komisija teiks gaires, rengs mokymus ir skirs finansinę paramą duomenų apie lygybę rinkimui ir veiksmingam šios direktyvos įgyvendinimui ir vykdymo užtikrinimui, be kita ko, atstovaujant aukų interesams. Kaip skelbiama ES kovos su rasizmu veiksmų plane, 2021 m. Komisija pateiks šios direktyvos taikymo ataskaitą 43 ir iki 2022 m. imsis tolesnių veiksmų, susijusių su galimais teisės aktais. Be to, Komisija ir toliau rems lygybės įstaigų, kurios aktyviai prisideda prie 44 romų padėties ir patirties gerinimo, veiklą. Komisija vykdys Komisijos rekomendacijos dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų 45 įgyvendinimo stebėseną. Lygybės įstaigų vaidmuo ir nepriklausomumas, taip pat galimas poreikis parengti naujus teisės aktus siekiant sustiprinti šių įstaigų vaidmenį, bus svarbi 2021 m. ataskaitos tema.

Komisija taip pat tęs darbą rasizmo ir ksenofobijos prevencijos ir kovos su tuo srityje: visų pirma padedama FRA stiprins neapykantos nusikaltimų registravimą ir ataskaitų teikimą, tobulins teisėsaugos institucijų mokymo strategijas ir didins paramą neapykantos nusikaltimų aukoms. FRA duomenimis 46 , daug romų (30 proc. romų kilmės respondentų) patiria neapykantos motyvuotą priekabiavimą. Komisija pakartoja esanti įsipareigojusi užtikrinti visapusišką ir tinkamą Tarybos pamatinio sprendimo dėl rasizmo ir ksenofobijos perkėlimą į nacionalinę teisę bei jo įgyvendinimą ir prireikus pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras 47 . Siekiant kovoti su priešiškumu romams, į valstybių narių teisės aktus turi būti visapusiškai ir tinkamai perkelti būtinieji standartai, susiję su neapykantos kurstymo, taip pat su holokausto neigimo, toleravimo ar menkinimo kriminalizavimu. Kaip ir kiti etninėms ar rasinėms mažumoms priklausantys asmenys, romai kenčia nuo neapykantos kurstymo internete, o priešiškumas romams yra vienas dažniausiai nurodomų neapykantos kurstymo motyvų. Komisija ir toliau bendradarbiaus su IT bendrovėmis, siekdama kovoti su neteisėtu neapykantos kurstymu internete, ir dės pastangas kitose socialinės žiniasklaidos platformose 48 . Pamatinį sprendimą papildo Nusikaltimų aukų teisių direktyva 49 , kuria, bet kita ko, neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kurstymo aukoms siekiama užtikrinti teisingumą, apsaugą ir paramą. ES strategijoje dėl aukų teisių (2020–2025 m.) atsižvelgiama į konkrečius neapykantos nusikaltimų aukų, įskaitant romus, poreikius 50 .

IV.2.    Romų lygybės aspekto integravimas į ES politikos iniciatyvas ir ES lėšų sutelkimas romams 51

Romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo aspekto integravimas į visas susijusias Komisijos iniciatyvas bus labai svarbus siekiant šiame strateginiame plane nustatytų tikslų. Kai rengiant įvairią politiką – nuo socialinės ir ekonominės įtraukties iki dirbtinio intelekto, nuo žaliojo kurso iki skaitmeninės įtraukties ir nuo kovos su neapykantos kurstymu iki migracijos politikos – integruojamas lygybės aspektas, taip pat reikia užtikrinti, kad ES ir nacionalinė politika atitiktų visų romų interesus. Vykdydama veiklą, kuria siekiama skatinti lygybę visiems ir visapusišką lygybę, Komisijos vidaus darbo grupė lygybės klausimais sieks užtikrinti, kad kova su diskriminacija dėl rasinės ar etninės kilmės (įskaitant sąsajas su kitomis diskriminacijos priežastimis) būtų integruota į visą ES politiką, teisės aktus ir finansavimo programas. Įgyvendinant 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planą visada bus atsižvelgiama į romų aspektą. Su integravimu susijusios gairės ir mokymas padės visiems, dalyvaujantiems integruojant lygybės aspektą į visus ES intervencinių veiksmų etapus, o per visą Komisijos politikos ciklą bus skatinamos aktyvesnės konsultacijos su romams atstovaujančiomis organizacijomis.

Komisijos darbo grupė romų klausimais 52 ir toliau įvairiais lygmenimis įtrauks įvairias Komisijos tarnybas į pagrindines prioritetines veiklos sritis, pavyzdžiui, veiksmingą ES lėšų panaudojimą romų lygybei ir įtraukčiai skatinti.

Pagal naująją Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kuri yra priemonės „Next Generation EU“ dalis, bus remiamos investicijos ir reformos, būtinos ilgalaikiam atsigavimui užtikrinti, taip pat skatinamas ekonominis bei socialinis atsparumas ir sanglauda. Kad gautų paramą, valstybės narės turės parengti atgaivinimo ir atsparumo planus, kuriuose būtų atsižvelgiama į ekonominį ir socialinį krizės poveikį, perėjimą prie skaitmeninių technologijų ir žaliųjų technologijų ir atitinkamus prioritetus, nustatytus konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose pagal Europos semestrą. Teikiant paramą bus skatinama marginalizuotų grupių, įskaitant romus ir kitoms rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančius asmenis, įtrauktis. Komisijos pasiūlymais dėl daugiametės finansinės programos skatinama romų įtrauktis ir kova su diskriminacija, visų pirma pasitelkiant „Europos socialinį fondą +“ (ESF+), Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP). 2019 m. Komisija pabrėžė romų įtraukties svarbą keliose konkrečių šalių ataskaitose pagal Europos semestrą 53 ; tai turėtų atsispindėti ir būti sprendžiama 2021–2027 m. programose.

Komisijos pasiūlymuose dėl Bendrųjų nuostatų, ESF+, ERPF ir EŽŪFKP reglamentų 54 numatyta:

üsuteikti finansinę paramą romų integracijos nacionalinių strateginių planų ir priemonių, įskaitant žmogiškuosius gebėjimus, infrastruktūrą ir pajėgumų stiprinimo veiklą, įgyvendinimui;

üvisais programų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais skatinti lygias galimybes visiems, nediskriminuojant dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos;

üreikalauti, kad būtų įvykdytos teminės (romų integracijos nacionalinio strateginio politikos plano, socialinės įtraukties ir skurdo mažinimo nacionalinio strateginės politikos plano) ir horizontaliosios (Pagrindinių teisių chartijos) reikiamos sąlygos 2021–2027 m. laikotarpiu;

üreikalauti, kad bent 25 proc. ESF+ išteklių būtų panaudota socialinei įtraukčiai skatinti, užtikrinant, kad minimali suma būtų skirta tiems, kuriems jos labiausiai reikia, taip pat

üpabrėžti „partnerystės principą“, t. y. visų susijusių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant socialinės įtraukties, nediskriminavimo ir pagrindinių teisių organizacijas, pilietinės visuomenės organizacijas, dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant programas ir partnerystės susitarimus, taip pat stebėsenos komitetų veikloje.

Valstybės narės atlieka svarbų vaidmenį formuojant viešąją politiką ir maksimaliai panaudojant finansavimo programas romams remti, nes didžiąją dalį ES biudžeto valstybės narės vykdo pagal pasidalijamojo valdymo principą. Todėl Komisija ragina valstybes nares pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) ir priemonę „Next Generation EU“ lėšas skirti romų problemoms spręsti ir jų poreikiams tenkinti, kad būtų įgyvendinti jų nacionaliniuose romų integracijos strateginiuose planuose prisiimti įsipareigojimai. Komisija sieks užtikrinti, kad būsimuose partnerystės susitarimuose būtų tinkamai sprendžiamos konkrečioms šalims būdingos Europos semestre nustatytos problemos ir kad lygybės ir įtraukties skatinimo priemonės būtų įgyvendinamos pagal veiksmų programas. Komisija atidžiai stebės, kad tokiose valstybėse narėse būtų taikoma ir 2021–2027 m. programavimo dokumentuose atspindėta dvejopa strategija, pagal kurią, viena vertus, paslaugos būtų įtraukios ir, kita vertus, būtų teikiamos tikslinės programos, skirtos marginalizuotoms romų bendruomenėms. Komisijos siūlomomis reikiamomis sąlygomis, kurios taikomos konkretiems ES fondams 2021–2027 m., siekiama užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms, taip pat romų lygybei, įtraukčiai ir dalyvavimui.

Siekdama padidinti su romais susijusių intervencinių veiksmų veiksmingumą ir efektyvumą, Komisija rems tarpvalstybinį mokymąsi politikos ir finansavimo srityse, pavyzdžiui, valdymo institucijų tinklą „EURoma“ 55 ir nacionalinius romų informacijos centrus.

Programos „InvestEU“ 56 socialinių investicijų ir įgūdžių liniją taip pat gali padėti didinti marginalizuotų grupių, įskaitant romus, socialinę ir ekonominę įtrauktį. Tai galima pasiekti taikant naujoviškus finansavimo metodus, pavyzdžiui, socialinio poveikio obligacijas ir į rezultatus orientuotus projektus, be kita ko, derinant lėšas su ES dotacijomis ir (arba) sektorių programų finansinėmis priemonėmis arba derinant įvairius ES finansavimo srautus. Komisija įgyvendins tikslingas bandomąsias iniciatyvas, siekdama išbandyti ir pademonstruoti darbo metodus, susijusius su konkrečiais įtraukties aspektais (būstu, užimtumu, socialine apsauga), taikydama novatoriškus finansavimo metodus, kurių būtų galima imtis (išplėsti) arba kuriuos būtų galima kartoti įgyvendinant platesnio masto programas nacionaliniu arba ES lygmeniu. Naudodamosi techninės paramos priemone, valstybės narės galės prašyti techninės paramos romų lygybės aspektui integruoti į politikos formavimo ir reformų procesus.

IV.3.    ES veiksmai ir parama romų dalyvavimui, įtraukčiai ir įvairovei skatinti

2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plane Komisija įsipareigojo rodyti pavyzdį kaip institucija ir imtis veiksmų, kad gerokai pagerintų Komisijos darbuotojų atstovavimą taikydama įdarbinimo ir atrankos priemones. Įgyvendindama šias priemones Komisija užtikrins, kad jos būtų taikomos romams. Komisija ragina kitas ES institucijas imtis veiksmų siekiant skatinti įvairovę ir įtrauktį atitinkamose savo darbo vietose.

Komisija reguliariai rengs susitikimus su valstybių narių atstovais 57 , ES lygmens pilietinės visuomenės ir tarptautinėmis organizacijomis, suteikdama daugiau įgaliojimų dėl tarpusavio mokymosi. Ji taip pat užtikrins reguliarius suinteresuotųjų subjektų mainus. 2021–2027 m. Komisija ir toliau rengs susitikimus su pilietinės visuomenės organizacijomis sanglaudos politikos klausimais (struktūrinis dialogas). Ji surengs uždarus dialogo palaikymo susitikimus su romų pilietinės visuomenės organizacijomis dėl sanglaudos politikos pokyčių.

Kaip siūlo Europos Parlamentas 58 , Komisija pradės naują romų pilietinės visuomenės gebėjimų stiprinimo ciklą, kad galėtų vykdyti suderintą nepriklausomą pilietinę stebėseną ir teikti ataskaitas, remdamasi patirtimi, įgyta įgyvendinant projektą „Roma Civil Monitor“ (2017–2020 m.). Suderintas nepriklausomos pilietinės stebėsenos ataskaitas planuojama teikti kas dvejus metus nuo 2022 m.

Komisija sieks kuo labiau padidinti Europos romų platformos 59 įtaką, : suburs nacionalines vyriausybes, ES, tarptautines organizacijas ir romų pilietinės visuomenės atstovus ir sieks skatinti bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi. Ji rengs temines, šalių ir regionų nacionalinių strateginių planų apžvalgas, remdamasi romų pilietinės visuomenės stebėsenos projekto išvadomis ir nacionalinėmis stebėsenos ataskaitomis.

Teikdama finansavimą nacionalinėms romų platformoms, Komisija skatins šių platformų reformą 60 , visų pirma siekdama užtikrinti, kad jos geriau atstovautų romų tautybės piliečiams. Į jas turėtų būti įtraukti nauji suinteresuotieji subjektai (pavyzdžiui, vaiko teisių organizacijos, privatusis sektorius), kad būtų sudarytos sąlygos naujam mokymuisi, išnaudojamas socialinių inovacijų potencialas, keičiama galvosena ir užtikrinti ilgalaikiai socialiniai pokyčiai. Siekiant skatinti aktyvų romų, ypač moterų ir jaunimo, dalyvavimą, turėtų būti renkamas platformos atstovas, kuris užtikrintų tarpvalstybinę nacionalinių ir Europos romų platformų tinklaveiką, o romų jaunimui turėtų būti siūlomos specialios stažuotės ar jaunesniųjų specialistų pareigos nacionalinėse struktūrose, susijusiose su nacionalinių romų platformų įgyvendinimu. Siekiant skatinti tarpusavio mokymąsi ir politikos perdavimą, turėtų būti naudojamasi sąveika su kitomis ES, nacionalinėmis ar tarptautinėmis iniciatyvomis, visų pirma pilietinės stebėsenos projektu.

IV.4.    ES veiksmai ir parama siekiant skatinti lygybę ir kovoti su priešiškumu romams

Siekdama skatinti romų lygybę kovojant su priešiškumu romams, Komisija rems veiklą, kuria skatinami teigiami naratyvai ir populiarinami romų tautybės sektini pavyzdžiai, kovojama su neigiamais stereotipais, didinamas informuotumas apie romų istoriją ir kultūrą, propaguojama tiesa ir susitaikymas pagal piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą.

Komisija kartu su UNESCO vykdys bendrą kampaniją, skirtą kovai su dezinformacija, neapykantos kurstymu ir sąmokslo teorijomis, be kita ko, susijusiomis su romais. Ji ir toliau rems privatųjį sektorių per ES įvairovės chartijų platformą ir ieškos būdų, kaip užmegzti ryšius su žiniasklaida, kad būtų kuriami teigiami naratyvai ir skatinama lygybė bei įvairovė visose srityse. Remdamasi turima patirtimi 61 , Komisija parengs rasinių ir etninių stereotipų (be kita ko, nukreiptų prieš romus) temai skirtų seminarų, kuriuose dalyvaus žurnalistai, pilietinės visuomenės organizacijų ir rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančių asmenų atstovai.

Vykdant Komisijos komunikacijos veiklą bus informuojama apie lygybės ir įvairovės naudą 62 . Komisija surengs keletą informuotumo didinimo renginių, kuriuose daugiausia dėmesio bus skiriama valstybėms narėms, kuriose gyvena didelės romų bendruomenės, siekiant kovoti su stereotipais, skatinti kultūros įvairovę, įgalinti romų vaikus, jaunimą ir moteris ir į juos atkreipti dėmesį, kaip į sektinus pavyzdžius bendruomenėse, kurioms būdinga įvairovė, taip pat burti bendruomenes.

Informuotumas apie romų tautybės moterų daugialypės diskriminacijos pasekmes bus derinamas su ES masto komunikacijos kampanija dėl kovos su lyčių stereotipais, kuri, kaip lyčių lygybės strategijos dalis, susijusi su visas gyvenimo sritis apimančiu tarpsektoriniu požiūriu.

V.    Romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo skatinimas už ES ribų

ES ir valstybės narės turėtų skatinti romų lygybę, įtrauktį ir dalyvavimą savo išorės veiksmais, visų pirma įgyvendindamos plėtros, kaimynystės, vystymosi ir humanitarinę politiką.

Vakarų Balkanų regionas yra vienas iš ES geostrateginių prioritetų. 2020 m. vasario mėn. Komisijos komunikate 63 raginama suderinti ES politiką, įskaitant paramą nepalankiausioje padėtyje esantiems asmenims. Vakarų Balkanų šalių partneriai savo noru jau suderino politiką su ES romų integracijos nacionalinių strategijų planu iki 2020 m. Ir jie padarė didelę pažangą. 2020 m. gegužės mėn. Zagrebe vykusiame ES ir Vakarų Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai dar kartą patvirtino savo paramą Vakarų Balkanų šalių europinei perspektyvai ir pasiryžimą labiau remti jų politinius, ekonominius ir socialinius pokyčius 64 . Jie palankiai įvertino tvirtą Vakarų Balkanų šalių partnerių įsipareigojimą užtikrinti demokratijos ir teisinės valstybės viršenybę, įskaitant žmogaus teises, lyčių lygybę ir mažumų teises 65 .

Romų bendruomenės Vakarų Balkanų šalyse yra nemažos, todėl tai primena padėtį ES valstybėse narėse, kuriose romų gyvena daug. Būtina vienodai spręsti romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo ES ir Vakarų Balkanų šalyse klausimus, įskaitant tų pačių tikslų taikymą laikotarpiui iki 2030 m. 2019 m. liepos mėn. Vakarų Balkanų šalių ministrai pirmininkai priėmė deklaraciją dėl romų integracijos ES plėtros procese, įsipareigodami iki stojimo iš esmės pagerinti romų padėtį švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros, būsto, piliečių registravimo ir nediskriminavimo srityse 66 . ES toliau rems šios deklaracijos įgyvendinimą ir darbą duomenų rinkimo, biudžeto sudarymo atsižvelgiant į romų poreikius ir romų būsto žemėlapių sudarymo srityse. Laipsniškas suderinimas su ES tikslais ir metodika bus visų šalių, siekiančių įstoti į ES, europinės perspektyvos dalis.

Vakarų Balkanų šalių partneriai, panašiai kaip ir per ES valstybių narių semestro procesą, pateikia metines ekonominių reformų programas (ERP), įskaitant reformas, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą ir gerinti sąlygas integraciniam augimui ir darbo vietų kūrimui. Pagal ERP teikiamos ataskaitos dėl socialinės įtraukties, skurdo mažinimo ir lygių galimybių, įskaitant romus. Priėmus 2021–2027 m. pasirengimo narystei paramos priemonę, bus toliau remiamos reformos ir užtikrinamas derinimas su ES reikalavimais regionų ir nacionaliniu lygmenimis. Vakarų Balkanams skirtame ekonomikos ir investicijų plane nustatytos prioritetinės investicijų sritys siekiant skatinti konvergenciją, ekonomikos augimą ir konkurencingumą regione, visų pirma remiant marginalizuotas grupes ir mažumas, įskaitant romų bendruomenes. 67 . Romų įtraukčiai skatinti taip pat bus sutelktos papildomos atitinkamos ES lėšos, susijusios su atsigavimo po COVID-19 arba kitomis išorės santykių rėmimo priemonėmis, pavyzdžiui, Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone (KVTBP) 68 .

ES toliau skatins nediskriminavimą ir lygybę visame pasaulyje, remdamasi ES strateginiu planu 69 , ES veiksmų planais žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2020–2024 m.) 70 ir ES lyčių lygybės veiksmų planais 71 ir įtrauks romų klausimus įgyvendinant 2019 m. ES gaires dėl nediskriminavimo išorės veiksmuose 72 . ES veiksmais bus papildytos nacionalinės iniciatyvos ir remiama pilietinė visuomenė. Romų lygybė ir įtrauktis bus nuolatinis darbotvarkės klausimas žmogaus teisių ir kitų sričių politiniame dialoge su ES nepriklausančiomis šalimis, kuriose gyvena daug romų. ES ir toliau aktyviai dalyvaus romų lygybės užtikrinimo veikloje regioniniuose ir daugiašaliuose forumuose, visų pirma Europos Taryboje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje ir Jungtinėse Tautose.

VI.    Išvados

Ilgus šimtmečius romai prisidėjo prie Europos kultūros puoselėjimo, įvairovės, ekonomikos ir bendros istorijos. ES privalo apsaugoti savo romų mažumą nuo diskriminacijos, priešiškumo ir socialinės atskirties. Norint užtikrinti romų lygybę, įtrauktį ir dalyvavimą, reikia, kad visos ES institucijos, nacionalinės vyriausybės ir ES agentūros, lygybės įstaigos ir kitos žmogaus teisių institucijos, bendradarbiaudamos su pilietine visuomene ir tarptautinėmis organizacijomis, susiburtų ir imtųsi veiksmų; reikalingas ir visapusiškas pačių romų dalyvavimas. Komisija ragina Europos Parlamentą remti šį strateginį planą, o Tarybą – siekti skubiai priimti siūlomą rekomendaciją dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo, užtikrinant, kad valstybės narės ir Komisija dirbtų išvien. Dirbdami kartu, iki 2030 m. galime padaryti tikrą pažangą, kad sukurtume Europą, kurioje įvairūs romų tautybės asmenys ir bendruomenės turėtų lygias galimybes visose gyvenimo srityse, galėtų naudotis socialine bei ekonomine įtrauktimi ir vienodomis sąlygomis dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

(1)

     Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas, COM(2020) 565 final .

(2)

     Terminas „romai“ vartojamas kaip bendras terminas, apimantis įvairias skirtingas romų kilmės tautines grupes, tokias kaip romai, sintai, kalai, romanišeliai, bojašai (rudariai). Be to, jis apima tokias grupes kaip aškaliai, egiptiečiai, jenišai, domai, lomai, romai ir abdalai, taip pat klajoklių populiacijas, įskaitant etninius klajoklius arba asmenis, įvardytus administraciniu terminu gens du voyage, ir žmones, kurie vadina save čigonais, nepaneigiant ypatingų šių grupių požymių.

(3)

      Council of Europe 2012 estimates .

(4)

     Priešiškumas romams (rasizmo prieš romus forma) yra istoriškai įsitvirtinęs struktūrinis reiškinys, pasireiškiantis instituciniu, socialiniu ir tarpasmeniniu lygmenimis. Jį lėmė daugumos požiūris į čigonais laikomus asmenis ir elgesys su jais. Šis reiškinys glaudžiai susijęs su egzotizavimo procesu, kuris grindžiamas tiek neigiamais, tiek teigiamais egzotizavimo stereotipais. Nors pasisakantieji už tai, kad būtina aktyviau kovoti su priešiškumu romams, dėl reiškinio sampratos sutaria, dėl paties termino diskutuojama. Europos Parlamentas (savo 2015 , 2017 , 2019 ir 2020 rezoliucijose), Komisija (savo 2015–2019 m. metiniuose komunikatuose ir 2018 m. išvadose ), Taryba ( 2013 m. rekomendacijoje ir 2016 m. išvadose) ir Europos Taryba pripažino, kad priešiškumas romams yra kliūtis įtraukčiai ir kad todėl svarbu su juo kovoti. Komisija vartoja Kovos su priešiškumu romams aljanso pasiūlytą rašybos variantą, kartu pripažindama, kad, atsižvelgiant į skirtingas nacionalines aplinkybes, gali būti vartojami skirtingi terminai.

(5)

      COM(2011) 173 final .

(6)

     Nacionaliniai atstovai, paskirti sukurti romų integracijos nacionalinės strategijos kontaktinį centrą, įgaliotą derinti strategijos kūrimą ir įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu. Priėmus ES planą, jie buvo paskirti visose valstybėse narėse, išskyrus Maltą, kurioje nėra romų bendruomenės.

(7)

     2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacija dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse ( OL C 378/1, 2013 12 24 ).

(8)

     Kaip matyti iš plano vertinimo: COM(2018) 785 final , SWD(2018) 480 final .

(9)

     Ataskaita dėl patirties, įgytos atlikus ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano laikotarpio vidurio peržiūrą, COM(2018) 785 final .

(10)

     Remdamasi 2000 m. birželio 29 d. Tarybos Direktyva  2000/43/EB , įgyvendinančia vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyva), Komisija prieš tris šalis (CZ, HU ir SK) pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras dėl romų vaikų segregacijos mokyklose.

(11)

     Ataskaita dėl patirties, įgytos atlikus ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano laikotarpio vidurio peržiūrą, COM(2018) 785 final.

(12)

     Žr. pridedamo SWD(2020) 530 final 1 priedą.

(13)

      COM(2019) 406 , SWD(2019) 320 , visos metinės ataskaitos .

(14)

      A meta-evaluation of interventions for Roma inclusion .

(15)

     Žr. Europos Parlamento 2020 , 2019 m. rezoliucijas , Tarybos išvadas ,   pilietinei visuomenei skirtą praktinį seminarą .

(16)

     Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 10 straipsnyje teigiama, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus Sąjunga siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos“. Europos lyčių lygybės institutas sąryšingumą apibrėžia kaip „analitinę priemonę, pasitelkiamą tiriant ir aiškinant, kaip biologinė ir socialinė lytis sąveikauja su kitomis asmeninėmis savybėmis ir (arba) tapatybėmis ir kaip šie ryšiai paveikia asmeninę diskriminacijos patirtį“. Ši apibrėžtis taip pat taikoma bet kokiai diskriminacijos formai.

(17)

     1 principas (kokybiškas ir įtraukus švietimas), 3 principas (lygios galimybės) ir 20 principas (galimybė naudotis esminėmis paslaugomis) yra itin svarbūs romams ir jais remiantis ES lėšos naudojamos tikslinėms ir bendrosioms priemonėms.

(18)

     Darbotvarkėje nustatytas platus užmojis nieko nepalikti nuošalyje suteikia daug galimybių pagerinti romų padėtį Europoje. Spręsdama romų padėties klausimą, ES gali labiau priartėti prie darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo. Ypač svarbūs atspirties taškai yra 1–2 DVT (skurdo ir bado mažinimas), 3–4 DVT (sveikatos bei gerovės ir kokybiško švietimo visiems rėmimas), 6–7 DVT (galimybė gauti švaraus vandens ir naudotis sanitarijos paslaugomis, taip pat įperkama ir švari energija), 10–11 DVT (nelygybės mažinimas šalyse ir tarp jų, įtraukūs ir tvarūs miestai ir bendruomenės) ir 16 DVT (įtrauki visuomenė, visiems užtikrinama teisė kreiptis į teismą ir veiksmingos, atskaitingos ir įtraukios institucijos).

(19)

     2016 m. Tarybos išvadose Komisija paraginta pasiūlyti iniciatyvą po 2020 m. ir į ją įtraukti pasiūlymą peržiūrėti 2013 m. Tarybos rekomendaciją dėl romų integracijos proceso paspartinimo .

(20)

     2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija „Romų integracijos nacionalinių strategijų įgyvendinimas: kova su neigiamu požiūriu į romų kilmės asmenis Europoje“ ( P9_TA(2020)0229 ); 2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl poreikio sustiprinti Europos strateginę programą dėl romų integracijos nacionalinių strategijų po 2020 m. ir aktyviau kovoti su priešiškumu romams ( P8_TA(2019)0075 ); 2019 m. spalio 24 d. EPSCO tarybos išvada dėl gerovės ekonomikos ( 13432/19 ), kuria Komisija raginama atnaujinti įsipareigojimą dėl romų įtraukties. Be to, 2019 m. kovo 4–5 d. Bukarešte vykusioje aukšto lygio konferencijoje dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano dalyviai paragino Komisiją pasiūlyti naują plataus užmojo ES planą po 2020 m., o valstybes nares ir plėtros šalis – sustiprinti savo įsipareigojimus dėl romų integracijos. Pirmininkaujančios valstybės narės informacija ( 7003/19 , 2019 3 14).

(21)

     Dėl būtinybės ES plane po 2020 m. daugiau dėmesio skirti kovai su priešiškumu romams ir diskriminacija žr. ekspertų rekomendacijas , parengtas po konferencijos „Kaip spręsti priešiškumo romams klausimą ES romų integracijos plane po 2020 m.?“ (Viena, 2018 11 27).

(22)

     Žr. pridedamą SWD(2020) 530 final.

(23)

     Dėl išsamesnės informacijos apie rodiklių žymas ir duomenų šaltinius žr. 2 priedą ir ataskaitą dėl ES iniciatyvos dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo po 2020 m. stebėsenos plano , kurią parengė darbo grupė su romais susijusių rodiklių ir ataskaitų teikimo klausimais (koordinuojama ES pagrindinių teisių agentūros, dalyvaujant nacionaliniams romų informacijos centrams, nacionalinėms statistikos tarnyboms ir Komisijai).

(24)

     Kitus rodiklius nagrinėja FRA koordinuojama darbo grupė su romais susijusių rodiklių ir ataskaitų teikimo klausimais. Šie rodikliai apima, pavyzdžiui, materialinį ir socialinį nepriteklių, galimybę naudotis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis, segregaciją būsto srityje.

(25)

     Žr. bendruosius pagrindinius principus . 2 principas (aiškus, bet ne išskirtinis taikymas) „reiškia dėmesį romams kaip tikslinei grupei, bet neignoruojant kitų žmonių, kurių socialinės ir ekonominės aplinkybės panašios“. 4 principas (kuriuo siekiama integruoti) reiškia tikslą „integruoti romus į visuomenę (bendrųjų švietimo įstaigų, bendrųjų darbo vietų ir bendrojo būsto srityse). Jei vis dar esama iš dalies arba visiškai atskirto švietimo arba būsto, romų įtraukties politika turi būti siekiama šį palikimą panaikinti. Reikia užtikrinti, kad nebūtų kuriamos dirbtinės ir atskiros romų darbo rinkos“.

(26)

     Žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į duomenų rinkimą atveju nacionalinės valdžios institucijos raginamos atkreipti dėmesį į Europos vadovą dėl duomenų apie lygybę (2016 m. peržiūra),   Duomenų apie lygybę rinkimo ir naudojimo gerinimo gaires (2018 m.) ir ataskaitą Duomenų apie etninę kilmę rinkimas (2017 m.) . Valstybės narės raginamos skirti šiam duomenų rinkimui reikalingus išteklius ir pasinaudoti FRA parama, kad atitinkamai sustiprintų savo pajėgumus.

(27)

     Žr. pridedamą SWD(2020) 530 final.

(28)

      Bendrieji pagrindiniai romų įtraukties principai yra sėkmingo romų įtraukčiai remti skirtų veiksmų rengimo ir įgyvendinimo pagrindas. 2 ir 4 principai susiję su tikslinių ir bendrųjų priemonių derinimu.

(29)

     Valstybės narės, į savo programas įtraukiančios ESF+ konkretų tikslą skatinti socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, integraciją, turi įvykdyti visus Komisijos pasiūlymo dėl 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamento IV priedo reikalavimus dėl teminės reikiamos sąlygos, taikomos romų integracijos nacionaliniams strateginiams planams. Romų lygybei ir įtraukčiai gali būti naudojamos kelios kitos ES finansavimo priemonės, pavyzdžiui, sanglaudos politikos fondai.

(30)

     Šios platformos suburia vyriausybės ir pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus. Taip siekiama skatinti bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi, susijusia su sėkminga romų įtrauktimi.

(31)

     Jau 2011–2020 m. laikotarpiu buvo sukurtas nacionalinių romų informacijos centrų tinklas, leidžiantis valstybėms narėms keistis informacija ir patirtimi Europos lygmeniu.

(32)

     Keturiose ES šalyse gyvena daug romų (Bulgarijoje – 9,94 proc., Rumunijoje – 9,02 proc., Slovakijoje – 8,63 proc., Vengrijoje – 7,49 proc.). Čekijoje gyvena mažiau romų (1,90 proc.), kaip ir Graikijoje (1,63 proc.) bei Ispanijoje (1,55 proc.). Žr. Council of Europe 2012 estimates .  

(33)

      Bendrieji pagrindiniai principai .

(34)

     1 priedas grindžiamas ES programos vertinimo patirtimi, trijų ekspertų ataskaitų ir pilietinių pozicijų, kuriomis grindžiami svarstymai apie romų politiką po 2020 m., indėliu ir Komisijos tarnybų patirtimi.

(35)

     Vykdomame Komisijos projekte, kuris turi būti užbaigtas iki 2020 m. pabaigos, nagrinėjamos pagrindinės skurdo ir atskirties plitimo iš kartos į kartą priežastys ir siūlomos kovos su skurdu priemonės. Kitu šiuo metu vykdomu Komisijos ir Pagrindinių teisių agentūros projektu siekiama analizuoti duomenis, susijusius su įžvalgomis apie diskriminacijos ir pažeidžiamumo Europoje sąsajas subnacionaliniu lygmeniu; diskriminacijos svarba santykinei socialinės ir ekonominės atskirties rizikai ir tai, ar konkrečiomis teritorinėmis aplinkybėmis romai buvo labiau paveikti ir pažeidžiami per COVID-19 pandemiją. Išvadomis gali būti remiamasi imantis visapusiškų veiksmų, kuriais siekiama mažinti socialinius ir ekonominius sunkumus ir šalinti diskriminaciją.

(36)

     Visų pirma remiantis Komisijos Jungtinio tyrimų centro atrinktų tikslinių ar bendrųjų pavyzdinių intervencinių veiksmų atsitiktiniais poveikio vertinimais, taip pat Pagrindinių teisių agentūros duomenimis, kad būtų įvertintas numatytų priemonių tinkamumas.

(37)

     Pavyzdžiui, šiuo metu Rumunija gauna techninę paramą pagal struktūrinių reformų rėmimo programą, kad sukurtų romų įtraukties strategijos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo sistemą.

(38)

     Kad būtų nustatytas tapatybės pasirinkimo principas asmens duomenų rinkiniuose, pavyzdžiui, surašymų, didelio masto tyrimų ir, kai tinkama, administraciniuose duomenyse.

(39)

     2021 m. tyrimas bus išplėstas įtraukiant Serbiją ir Šiaurės Makedoniją.

(40)

     Žr. visų pirma Europos Sąjungos sutarties ( ES sutarties ) 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ( SESV ) 8, 10, 19 straipsnius ir 67 straipsnio 3 dalį ir Chartijos 20 ir 21 straipsnius.

(41)

      2000/43/EB .

(42)

      2008/913/TVR .

(43)

     Ataskaitoje dėmesys bus skirtas ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos Direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16) , taikymui.

(44)

     Equinet, 2020 m. liepos 28 d.: Roma and Traveller inclusion: towards a new EU framework learning from the work of equality bodies .

(45)

      C(2018) 3850 final .

(46)

     FRA, 2017 m., Antrasis Europos mažumų ir diskriminacijos tyrimas.

(47)

     EU anti-racism action plan 2020-2025, COM(2020) 565 final .

(48)

     Žr. veiklą, susijusią su Kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksu , C(2018) 1177 final .

(49)

     2012/29/ES.

(50)

      COM(2020) 258 final .  

(51)

     Daugiau informacijos apie susijusias bendrąsias ES politikos iniciatyvas ir ES lėšų panaudojimą žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3 priede.

(52)

     Sukurta 2010 m. ir sudaryta iš JUST, EMPL, EAC, SANTE, NEAR, HOME, REGIO ir AGRI  generalinių direktoratų atstovų.

(53)

     Žr. BG, CZ, ES, HU, RO, SK šalių ataskaitas ir ypač jų D priedą.

(54)

      COM(2018) 375 final , COM(2018) 382 final , COM(2018) 392 final .

(55)

     2007 m. Ispanijos ESF valdymo institucijos sukurtas tinklas .

(56)

     Programa „InvestEU“ (2021–2027 m.) , taip pat žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3 priedą.

(57)

     Atsižvelgiant į nacionalinių romų informacijos centrų tinklo aplinkybes.

(58)

      Preparatory action 2020 — Roma Civil Monitor — Strengthening capacity and involvement of Roma and pro-Roma civil society in policy monitoring and review .

(59)

      https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/combatting-discrimination/roma-and-eu/european-platform-roma-inclusion_en .

(60)

     Nacionalinės romų platformos – tai nacionalinių romų informacijos centrų inicijuoti ir valdomi dalyvavimo ir konsultavimosi procesai, kuriais skatinamas dialogas, tarpusavio mokymasis, bendradarbiavimas ir dalyvavimas kuriant, įgyvendinant ir stebint nacionalinius strateginius planus, o Komisija reguliariai skelbia kvietimus teikti prašymus dėl finansavimo paramos. Nacionalinės romų platformos procesai turėtų padėti kurti, įgyvendinti, stebėti ir peržiūrėti politiką. Pagrindinė platformų misija yra trejopa: plėsti politikos diskusijas dėl romų integracijos nacionalinių strateginių planų įgyvendinimo, stiprinti vidaus atskaitomybės struktūras, taip pat stiprinti vietos ir nacionalinio lygmens ryšius.

(61)

          Žr. Media seminars - Stopping discrimination against Roma .

(62)

     Pavyzdžiui, romų tautybės moterų požiūriu: Equal opportunities – let’s make it a reality for all .

(63)

     „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“, COM(2020) 57 final .

(64)

     2020 m. gegužės 5–6 d. ES ir Vakarų Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikimas, Tarybos išvados ir COM(2020) 315 final . 

(65)

      Zagrebo deklaracija .

(66)

     Padidinti romų užimtumą (nuo 16,5 iki 25 proc.), padidinti privalomąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių (nuo 51 iki 90 proc.), suteikti sveikatos draudimą (ne mažiau kaip 95 proc.), suteikti teisėtą būstą, užkirsti kelią diskriminacijai, užtikrinti visapusišką piliečių registravimą. Poznanės deklaracija .

(67)

2020 m. spalio 6 d. priimtas COM(2020) 641 final .

(68)

     Komisijos komunikatas Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos ( COM(2020) 315 final ).

(69)

     11855/12, II priedas, ES Taryba, 2012 m. birželio 25 d.

(70)

     2012–2014 m. ir 2015–2019 m. ES veiksmų planai žmogaus teisių ir demokratijos srityje; 2020 m. kovo 25 d. Kolegijoje priimtas Bendras komunikatas ir ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2020–2024 m.) , kurį Taryba numato priimti paskutinį 2020 m. ketvirtį .

(71)

     Gender Equality and Women’s Empowerment: Transforming the Lives of Girls and Women through EU External Relations 2016-2020 SWD (2015) 182 ir numatomas jį pakeisiantis dokumentas.

(72)

      ES žmogaus teisių gairės dėl nediskriminavimo išorės veiksmuose .

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 10 07

COM(2020) 620 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Lygybės sąjunga.


ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas

{SWD(2020) 530 final}

1 priedas. Gairės dėl romų integracijos nacionalinių strateginių planų rengimo ir įgyvendinimo

Priešiškumo romams klausimo sprendimas Kovos su priešiškumu romams aljanso, Europos Parlamento ir Europos Tarybos pastangomis 1 pradedama sutarti, kad priešiškumas romams (tam tikra romų rasinės diskriminacijos forma) prisideda prie nuolatinės romų atskirties. Priešiškumas romams ir atskirtis sukuria užburtą ratą, todėl šiuos klausimus reikėtų spręsti kartu. Kovojant su diskriminacija ir priešiškumu romams bus prisidedama prie sėkmingo įtraukties priemonių įgyvendinimo, o tai savo ruožtu skatins didesnį visuomenės atvirumą ir pripažinimą. Kovojant su priešiškumu romams ir skatinant įvairovę bei įtrauktį turi dalyvauti visa visuomenė, ne tik romų bendruomenė. Šie veiksmai apima romų įgalėjimą ir klausimų, susijusių su bendruoju (įskaitant institucinį) požiūriu ir elgesiu, sprendimą. Lygybės įstaigos galėtų būti privilegijuotos nacionalinių romų informacijos centrų partnerėmis, teikdamos įgyvendinimo standartus ir pasisakydamos už didesnį dėmesį kovai su diskriminacija atitinkamose strategijose. Romų integracijos nacionaliniais strateginiais planais turėtų būti: ·atskirai susitelkiama į kovą su priešiškumu romams, siekiant: 1)    pripažinti, kad priešiškumas romams egzistuoja, ir prisiimti atsakomybę už kovą su juo; 2)    pripažinti istorinius priešiškumo romams aspektus, ypač romų holokaustą; didinti informuotumą apie romų istoriją ir skatinti susitaikymą; 3)    didinti informuotumą apie abipusę įvairovės ir įtraukties naudą; kurti pozityvius naratyvus; skatinti sektinus pavyzdžius; remti bendruomenių susitikimus ir tarpkultūrinį mokymąsi kovojant su stereotipais ir dezinformacija apie romus švietimo, žiniasklaidos, meno, kultūros ir istorijos srityse; 4)    kovoti su diskriminacija kaip priešiškumo romams apraiška; 5)    kovoti su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir neapykantos nusikaltimais, kaip priešiškumo romams apraiškomis, ir skatinti pranešti apie neapykantos nusikaltimus, priekabiavimą ir smurtą; 6)    skatinti priešiškumo romams ir diskriminacijos aukas kreiptis į teismą; 7)    didinti romų informuotumą apie jų teises, taip pat 8)    panaikinti romų patiriamą sisteminę, institucinę ir struktūrinę diskriminaciją 2 ir užkirsti jai kelią; ·užkertamas kelias priešiškumui romams ir su juo kovojama. Tai turėtų būti kompleksinis arba horizontalusis prioritetas visose sektorių politikos srityse, siekiant: 1)    kovoti su segregacija, patyčiomis ir priekabiavimu švietimo srityje; didinti mokyklos darbuotojų sąmoningumą; 2)    kovoti su diskriminacija užimtumo (galimybės įsidarbinti) srityje ir didinti darbdavių sąmoningumą; 3)    kovoti su diskriminacija kokybiškos sveikatos priežiūros prieinamumo srityje; panaikinti lygiagrečias atskiras paslaugas; užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams (pavyzdžiui, priverstiniam abortui ir priverstiniam sterilizavimui); didinti sveikatos priežiūros darbuotojų sąmoningumą; 4)    kovoti su erdvine segregacija; užkirsti kelią priverstiniam iškeldinimui nesuteikiant kito būsto; didinti valdžios institucijų sąmoningumą, taip pat 5)    nuolat rinkti duomenis apie lygybę (duomenis apie patirtį, susijusią su diskriminacija, lygybės įstaigų duomenis apie diskriminacijos atvejus).

Kova su skurdu, perduodamu iš kartos į kartą  (daugiausia dėmesio skiriant vaiko apsaugai ir geriau panaudojant ES lėšas) Siekiant pagerinti marginalizuotų romų bendruomenių padėtį, labai svarbu spręsti iš kartos į kartą perduodamo skurdo ir atskirties klausimus. Atskirtis ir diskriminacija užtikrinant galimybę gauti išsilavinimą, įsidarbinti, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti būstą daro poveikį vaikų vystymuisi ir savo ruožtu gali turėti įtakos jų būsimai tėvystei, o tai sudarytų dar nepalankesnes sąlygas jų pačių vaikams. Užburtas atskirties ir diskriminacijos ratas išliks tol, kol nebus imtasi ryžtingų intervencinių veiksmų, kad būtų visapusiškai pašalinti pagrindiniai jį lemiantys veiksniai ir suplanuota geresnė naujosios kartos ateitis. Todėl reikia daugiau dėmesio skirti vaikams ir užtikrinti, kad jis būtų ilgalaikis. Romų integracijos nacionaliniais strateginiais planais turėtų būti: ·sutelkiama atitinkamos ekspertinės žinios visais valdymo lygmenimis, kad būtų parengtos vaiko apsaugos priemonės; skiriama pakankamai išteklių ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai bei švietimui (pavyzdžiui, stipendijoms, mentorystei, pagalbai po pamokų), mitybai, asmeniniam tobulėjimui ir darbui su šeimomis; ·skatinama dalyvauti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programose; ·apsaugomos moterys, vaikai ir jaunimas, įgyvendinant kovos su tokiais nusikaltimais kaip prekyba žmonėmis, įskaitant visų rūšių išnaudojimą (seksualinį išnaudojimą, išnaudojimą darbe, priverstinį elgetavimą ir naudojimąsi nusikalstama veikla priverstinėms ir išnaudojimu grindžiamoms fiktyvioms santuokoms), strategijas, ir sudaromos sąlygos gauti pagalbą, paramą ir apsaugą; ·gerinamos neįgaliųjų ir tėvų priežiūros netekusių vaikų galimybės naudotis paslaugomis bendruomenei ir šeimai; stiprinamos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią institucionalizavimui, teikiant paramą pavojingoje padėtyje atsidūrusioms šeimoms ir neįgaliesiems; ·užtikrinamas vaikams ir jų šeimoms skirtų paramos priemonių ilgalaikis tvarumas, kad būtų pagerintos sąlygos naujajai kartai; ·finansinės paramos ir investicijų planavimas grindžiamas tikslia pagrindinių marginalizacijos (socialinės bei ekonominės atskirties ir diskriminacijos) priežasčių analize; renkami išsamesni duomenys, sistemingai vertinant ir analizuojant, kokių rūšių nacionaliniai, regioniniai ir vietos intervenciniai veiksmai yra arba nėra veiksmingi ir kodėl, taip siekiant geriau suprasti, kas trukdo užtikrinti įtrauktį; užtikrinamas visų suinteresuotųjų subjektų (vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės, romų ir kitų tautybių suinteresuotųjų subjektų, kurių požiūriai gali skirtis) dalyvavimas analitinėje veikloje; ·bendradarbiaujant su vadovaujančiosiomis institucijomis nagrinėjama, kam panaudojamos ES lėšos – jei stebėsenos ataskaitose nustatoma, kad siekiant įtraukties tikslų lėšos nebuvo panaudotos veiksmingai, bendradarbiaujama su vietos ar vadovaujančiosiomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, siekiant suprasti, kodėl taip įvyko ir kaip pašalinti nustatytas kliūtis, taip pat ·užmezgami glaudūs nacionalinių romų informacijos centrų ir institucijų, atsakingų už ES lėšų stebėseną, ryšiai; užtikrinama, kad naudojant ES lėšas romams būtų suteikiamos realios galimybės dalyvauti ir kad jomis būtų daromas numatytas poveikis, o ne tenkinami kiti interesai.

Romų dalyvavimo skatinimas Romų dalyvavimas svarstant visuomenei svarbius klausimus yra būtina išankstinė sąlyga ir priemonė lygybei ir įtraukčiai užtikrinti, be to, taip skatinamas demokratinis ir efektyvus valdymas. Romų dalyvavimo ir įgalėjimo esmė – suteikti žmonėms teisę išsakyti savo nuomonę ir galimybę veikti naujoviškai ir pozityviai. Įtrauktis sudaro sąlygas imtis veiksmų ir žmonėms suteikia galimybę dalyvauti. Dalyvavimas ir įgalėjimas yra žmonių gyvenimo sąlygų ir kokybės gerinimo principai ir procesai. Siekiant kovoti su atskirtimi, būtina remti prasmingą romų dalyvavimą formuojant politiką vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis. Itin svarbūs subjektai yra romų vadovaujamos ir jų interesus ginančios pilietinės visuomenės organizacijos. Koordinuojant nacionalinių strateginių planų rengimą, nacionaliniai romų informacijos centrai raginami propaguoti dalyvaujamuosius modelius, pavyzdžiui, sudarant palankesnes sąlygas teminėms darbo grupėms, kurios rengia poreikių vertinimą, nustato prioritetus, tikslus, veiksmus pagrindinėse srityse, suburia nacionalinius, regioninius, vietos ir nevyriausybinius subjektus ir užtikrina romų dalyvavimą. Vėliau šie modeliai ir struktūros galėtų būti naudojami įgyvendinimui stebėti ir vertinti. Romų integracijos nacionaliniais strateginiais planais turėtų būti: ·nustatomi romų dalyvavimo formuojant, įgyvendinant politiką ir vykdant jos stebėseną būtiniausi privalomi aspektai ir būdai, taip pat ES lėšų programavimas, be kita ko, parengiant rašytinius dalyvavimo protokolus, kuriuose nustatomi įgaliojimai (dalyvavimo mastas ir pobūdis), sudėtis (narių atrankos principai), darbo metodai ir numatomi konsultacijų rezultatai bei dalyvaujančios įstaigos, siekiant užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą, pasitikėjimą ir atskaitomybę 3 ; ·sudaromos sąlygos vietos lygmeniu suteikti galių romų bendruomenėms, kad jos galėtų prisiimti atsakomybę ir imtis veiksmų, kuriais būtų aiškiai siekiama socialinių ir politinių pokyčių. Bendruomenių telkimas turėtų būti laikomas sąmoningu įtraukiu ir dalyvaujamuoju procesu, kuriame dalyvautų romai, vietos valdžios institucijos ir organizacijos; ·užtikrinama, kad politikos ir konsultavimo procesuose romams būtų atstovaujama atsižvelgiant į jų bendruomenės narių įvairovę (įskaitant piliečius ir užsieniečius, marginalizuotus ir integruotus asmenis, moteris, vaikus ir jaunimą); ·gerinami vietos lygmens veiksmai, užtikrinant didesnį romų tautybės specialistų dalyvavimą tarpininkavimo procese, ir padedama panaikinti nuolatinį romų ir visuomenės daugumą sudarančių bendruomenių tarpusavio pasitikėjimo trūkumą; ·skatinamas romų interesus ginančių ir bendrųjų pilietinės visuomenės organizacijų, visų pirma užtikrinančių vaikų, jaunimo ir moterų teises, bendradarbiavimas; ·naudojamos ES ir kitos lėšos nuolatinei pajėgumų stiprinimo paramai teikti (lygybės vertinimo, dalyvavimo ir kitose srityse), visų pirma paprastiems žmonėms ir vietos pilietinei visuomenei, taip pat ·šalyse, kuriose gyvena daug romų: oskatinami pozityvūs veiksmai, siekiant padidinti romų dalyvavimą nacionalinio ir vietos administravimo lygmenimis lygybės ir įtraukties, mokslinių tyrimų ir kitose srityse, taip pat osvarstoma galimybė įsteigti jungtines romų nacionalines organizacijas, su kuriomis būtų galima reguliariai konsultuotis ir kurios galėtų dalyvauti politikos diskusijose. Joms turėtų būti skiriamos pagrindinės institucinės dotacijos iš nacionalinių vyriausybių arba nuolatinės pilietinės visuomenės paramos fondų.

Įvairovės atspindėjimas Kuriant nacionalinius strateginius planus labai svarbu pripažinti romų ir bendruomenių įvairovę. ES romų integracijos strateginiu planu skatinama romų tautybės moterims, jaunimui ir vaikams (taip pat neįgaliems romams, pagyvenusiems romams, romų tautybės LGBTI+ asmenims ir judiems ES piliečiams) suteikti daugiau galių įveikti socialinį ir ekonominį atotrūkį, visapusiškai naudotis savo teisėmis, išnaudoti savo potencialą ir aktyviai prisidėti prie pokyčių. Romų integracijos nacionaliniais strateginiais planais turėtų būti: ·įvertinami visų romų (įskaitant užsieniečius, ne ES piliečius ir asmenis be pilietybės) poreikiai ir padėtis; ·sprendžiama daugialypės diskriminacijos ir kompleksiškumo problema, dėl kurios didėja atskirtis; ·labiausiai marginalizuotoms romų grupėms (neišskiriant kitų panašioje padėtyje atsidūrusių grupių) taikomos įtraukties ir kovos su skurdu priemonės, visiems romams – dalyvavimo skatinimo priemonės, o romams ir kitų tautybių asmenims – kovos su priešiškumu romams ir diskriminacija priemonės; ·nustatomi konkretūs tikslai ir tikslinės priemonės romų tautybės moterims, vaikams ir jaunimui, neįgaliesiems, pagyvenusiems romams, judiems ES piliečiams, romams be pilietybės ir iš trečiųjų šalių (atitinkamais atvejais), be to, pagal lytį ir amžių suskirstomi rodikliai; ·visose srityse, visų pirma švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros, paramos vaikams ir kovos su (daugialype) diskriminacija, įskaitant smurtą (namuose) ir išnaudojimą, sprendžiamas lyčių aspekto klausimas; skatinamas dalyvavimas ir užtikrinama, kad įgyvendinamose priemonėse būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą; ·remiamos romų tautybės moterų galimybės kreiptis į teismą siekiant užkirsti kelią smurtui namuose ir kitiems žmogaus teisių pažeidimams ir juos įveikti; ·skatinamas dalyvavimas bendradarbiaujant tarpvalstybiniu mastu, siekiant veiksmingiau spręsti tarptautinio romų judumo problemų ir galimybių klausimą, užtikrinant galimybę gauti išsilavinimą, įsidarbinti, gauti būstą, naudotis sveikatos priežiūros ir kitomis socialinėmis paslaugomis, taip pat ·panaikinama romų bepilietybė, užtikrinant visuotinį gimimo registravimą ir suteikiant galimybę susipažinti su asmens tapatybės dokumentais, vykdant oficialias bepilietybės nutraukimo procedūras ir suteikiant galimybę be apribojimų naudotis paslaugomis.

Bendrųjų ir tikslinių požiūrių derinimas Nors atsižvelgiant į romų diskriminaciją ir atskirtį tikslinio požiūrio tęstinis taikymas yra pagrįstas, jo taikymo tikslas – skatinti veiksmingą romų įtrauktį ir lygybę visose gyvenimo srityse. Todėl būtina įgyvendinti įtraukią bendrosios politikos reformą, kuriai reikalingas pažangus tikslinių ir pagrindinių požiūrių derinimas. Tikslinė politika turėtų būti laikina ir turėtų padėti sumažinti romų patiriamus papildomus nepatogumus ir diskriminaciją. Taikymo sritis turėtų būti aiški (nors nebūtinai grindžiama etnine kilme), bet ne išskirtinė, t. y. nereikėtų atmesti galimybės, kad toje pačioje padėtyje atsidurs kitų tautybių asmenys. Romų integracijos nacionaliniais strateginiais planais turėtų būti: ·nurodoma, kaip konkrečiomis tikslinėmis priemonėmis (apsaugos priemonėmis) šalinamos kliūtys, trukdančios romams naudotis bendrąja politika ir gauti iš jos naudos, ir kaip romai labiau įtraukiami į viešąją politiką; ·skatinamos romų galimybės naudotis teisėmis ir bendrosiomis paslaugomis, šiuo tikslu teikiant papildomą tikslinę paramą, tačiau nekuriant nuolatinių lygiagrečių struktūrų; ·imamasi intervencinių veiksmų teritorijų lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į vietos sąlygas; įgyvendinant plataus masto intervencinius veiksmus (pavyzdžiui, kovojant su didžiuliu skurdu), sujungiamos teritorinės ir socialinės grupės ir užtikrinama, kad šie veiksmai atneštų naudos romų tautybės gyventojams; ·šalyse, kuriose gyvena daug romų: oatliekamas pagrindinių bendrosios politikos priemonių tikrinimas arba auditas, siekiant įvertinti jų poveikį romų lygybei ir įtraukčiai; onustatoma, kaip ES lėšos bus naudojamos įtraukiai bendrosios politikos reformai (pavyzdžiui, susijusiai su segregacijos panaikinimu švietimo arba būsto srityje) ir tiksliniams veiksmams, taip pat onustatoma romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo regionų ir vietos lygmenimis integravimo tvarka.

Priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neproporcingam krizių poveikiui romams ir jį sušvelninti, tobulinimas Visiems svarbiausiems uždaviniams, su kuriais šiandien susiduria ES (įskaitant koronaviruso pandemiją, klimato kaitą ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką), būdingas romų lygybės ir įtraukties aspektas. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad diskriminuojamos ir marginalizuotos grupės, visų pirma romų, nebūtų verčiamos prisiimti neproporcingos naštos, kurią nulėmė krizė ir pertvarkos, ir kad reaguojant į ekstremaliąsias situacijas ir įgyvendinant ilgalaikes augimo strategijas būtų teikiama tikslinga papildoma parama jų įtraukčiai užtikrinti. Reikėtų pasisemti patirties iš koronaviruso pandemijos, kuri neproporcingai paveikė marginalizuotas romų bendruomenes ir padarė didžiulį trumpalaikį neigiamą poveikį jų sveikatai, taip pat vidutinės trukmės arba ilgalaikį ekonominį poveikį. Romų integracijos nacionaliniai strateginiai planai turėtų padėti sušvelninti koronaviruso krizės padarinius ir padėti mums geriau pasirengti kovai su tokiais reiškiniais ateityje. Romų integracijos nacionaliniais strateginiais planais turėtų būti: ·numatomas veiksmingas duomenų apie socialinį ir ekonominį poveikį (pagal amžių, lytį ir medicininį poreikį) rinkimas ir stebėsena, kad būtų parengtos veiksmingos ir specialiai pritaikytos politikos priemonės, kurios padėtų tinkamai reaguoti į esamas ar būsimas pandemijas; ·atsižvelgiama į trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius poreikius, o suinteresuotieji subjektai įtraukiami į priemonių kūrimo ir įgyvendinimo procesus; ·remiamos vietos valdžios institucijų pastangos patenkinti būtiniausius romų bendruomenių poreikius (pavyzdžiui, suteikti galimybę gauti prieglobstį, įskaitant maistą ir vandenį, naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat teikti finansinę paramą romų šeimoms, atsidūrusioms nepalankioje ekonominėje padėtyje); ·teikiama pirmenybė pastangoms kovoti su struktūrine nelygybe ir spręsti nepakankamų romų bendruomenių galimybių naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir infrastruktūra problemą; ·užtikrinama, kad priemonės ir (arba) veiksmai, kuriems naudojamas ES ir nacionalinis finansavimas, atitiktų labiausiai marginalizuotų ir palankių sąlygų neturinčių bendruomenių poreikius ir padėtų juos tenkinti; ·skatinamos romų galimybės gauti saugaus ir švaraus geriamojo vandens 4 ; ·suteikiama daugiau galimybių naudotis sanitarijos paslaugomis ir užtikrinamas pagrindinių viešųjų paslaugų teikimo tęstinumas prasidėjus pandemijai; ·skatinamas romų tautybės gyventojų sveikatos raštingumas; ·skatinama tikslios, aiškios ir faktais pagrįstos informacijos sklaida ir informuotumo didinimo kampanijos, kaip veiksmingos kovos su diskriminacija ir ksenofobija priemonės; ·numatoma nuolatinė aplinkos sąlygų ir rizikos, ypač kylančios palankių sąlygų neturinčioms romų bendruomenėms, stebėsena ir imamasi veiksmų, kad būtų pašalintos pavojingos arba nehigieniškos sąlygos, taip pat ·skatinamas neatidėliotinų ir ekonomikos gaivinimo priemonių, taip pat bendrųjų iniciatyvų, pavyzdžiui, žaliojo kurso, skaitmeninimo, Europos socialinių teisių ramsčio, darnaus vystymosi tikslų, Europos semestro ir bendrųjų strategijų, programų ir reformų, suderinamumas.

Skaitmeninės įtraukties užtikrinimas Dėl koronaviruso pandemijos priverstinai uždarius mokyklas, universitetų miestelius ir biurus, internetas tapo išsigelbėjimo priemone. Masiškai perėjus prie e. mokymo, telemedicinos ir pan., manyta, kad visi turi prieigą prie interneto. Tačiau krizė atskleidė stulbinančius e. mokymosi ir nuotolinio mokymosi skirtumus visuotiniu mastu . Daugeliu atvejų romai gyvena kaimo vietovėse, kuriose vis dar trūksta galimybių naudotis didelės spartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūra. Poveikis, daromas marginalizuotiems romams, kurie negali naudotis IT įranga ar jos neturi, arba tiems, kuriems trūksta skaitmeninio raštingumo, atskleidė didelę struktūrinę nelygybę, dėl kurios kyla pavojus, kad romų mokinių rezultatai bus prasti ir kad jie atsiliks nuo savo bendraklasių, o suaugusiesiems nebus teikiama informacija tikruoju laiku ir jie negalės pasinaudoti galimybėmis įsidarbinti. Reikia spręsti pagrindines problemas, susijusias su nelygybe, diskriminacija ir atskirtimi skaitmeniniame amžiuje, siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Sėkmingas skaitmeninių technologijų diegimas ir Europos atsparumas bei socialinis teisingumas priklauso nuo to, ar žmonės gali naudotis reikiama infrastruktūra, įranga ir skaitmeniniais įgūdžiais. Romų integracijos nacionaliniais strateginiais planais turėtų būti: ·kovoti su skaitmenine romų atskirtimi, užtikrinant galimybę naudotis skaitmeninėmis technologijomis, visų pirma galimybę naudotis e. mokymosi ir nuotolinio mokymosi paslaugomis užsidarius švietimo bei mokymo įstaigoms ir šių paslaugų rėmimą, kaip antai koronaviruso pandemijos atveju; ·skatinti sąveiką su kitomis politikos iniciatyvomis (visų pirma susijusiomis su internetinėmis viešosiomis, e. valdžios ir komercinėmis paslaugomis), kad viešosios paslaugos taptų tinkamesnės naudoti ir būtų skatinama įtrauki e. valdžia, numatant konkrečias priemones, kuriomis romams būtų teikiamos viešosios paslaugos ir užmezgamas ryšys su jais, ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms; ·gerinti romų skaitmeninius įgūdžius ir gebėjimus 5 : 1)    suteikti daugiau galimybių naudotis skaitmenine įranga ir tinklo ryšiais (pavyzdžiui, viešaisiais interneto prieigos taškais skurdžiose vietovėse); 2)    skatinti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius ir gebėjimus, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, ir siūlyti atitinkamą mokymą; 3)    gerinti romams užtikrinamą naudojimo kokybę ir dalyvavimą informacinės visuomenės veikloje, taip pat 4)    skatinti pranešti apie diskriminacinę elektroninę praktiką, susijusią su galimybe naudotis paslaugomis ir naudojimusi jomis; 5) įtraukti skaitmeninio raštingumo iniciatyvas atsižvelgiant į vietos socialines ir ekonomines sąlygas, ir šiuo tikslu pritaikyti jas prie konkrečių romų bendruomenių poreikių ir sąlygų; 6) skatinti ir remti skaitmeninio raštingumo 6 iniciatyvas: -kuriomis didinama motyvacija ir informuotumas naudojimosi internetu srityje; -kurios yra įperkamos ir tvarios; -kuriose numatyti romams pritaikytas turinys ir pateikimo būdai (nauji mokymo metodai, savaiminis mokymasis ir pan.), taip pat -kurios yra prieinamos ir tinkamos naudoti; ·skatinti naudoti skaitmeninius sprendimus sveikatos priežiūros srityje tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros specialistams, kad būtų užtikrintas priežiūros tęstinumas ir saugios gydymo priemonės, taip pat ·peržiūrėti skaitmeninės įtraukties strateginius planus, kad būtų įvertintos kliūtys, su kuriomis susiduria romai.

Teisingumo aplinkos srityje užtikrinimas Visuomenė atkreipia vis didesnį dėmesį į diskriminaciją aplinkos srityje 7 , su kuria susiduria daug romų bendruomenių. Šios ilgai neigtos realybės neproporcingas poveikis išryškėjo per koronaviruso pandemiją, dėl kurios marginalizuotos bendruomenės tapo labiau pažeidžiamos dėl taršos ir kitų susijusių sveikatos problemų. Pavojų sveikatai didina netinkamos gyvenimo sąlygos ir segregacija, o tai lemia dar didesnę socialinę ir ekonominę romų atskirtį. Romų integracijos nacionaliniais strateginiais planais turėtų būti: ·pripažįstama diskriminacija aplinkos srityje ir su ja kovojama, visų pirma dėl to, kad ji daro poveikį marginalizuotoms romų bendruomenėms atskirtose vietovėse (kaip priešiškumo romams apraiška); skatinama suprasti, kaip diskriminacija aplinkos srityje ir aplinkos apsaugos paslaugų trūkumas verčia marginalizuotus romus gyventi vietovėse, kurių aplinkos būklė yra prasta; ·sutelkiamas dėmesys į galimybę gauti vandens, naudotis tinkamomis sanitarijos, atliekų surinkimo bei tvarkymo paslaugomis ir kovojama su nuolatine erdvine segregacija, kuri yra diskriminacijos aplinkos srityje, susijusios su būstu ir pagrindinėmis paslaugomis, priežastis; ·sprendžiamas nepakankamų romų galimybių naudotis rekreacinę vertę turinčiomis žaliosiomis gyvenamosiomis zonomis klausimas; ·užkertamas kelias aplinkos keliamam pavojui sveikatai ir sprendžiama taršos ir užteršimo poveikio sveikatai problema, taip pat ·užtikrinama darbuotojų, dirbančių mažiau palankiomis aplinkos sąlygomis, sveikata ir sauga.

Romų meno, istorijos ir kultūros propagavimas (informuotumo didinimas) Romų menas, istorija ir kultūra yra neatsiejami nuo mūsų Europos ir nacionalinių kraštovaizdžių. Tačiau ilgus šimtmečius romų kultūros ir tapatybės vaizdavimas buvo romantizuojamas ir grindžiamas stereotipais; dėl to romų bendruomenės dar labiau atitolo nuo visos visuomenės. Kultūrinis pripažinimas turėtų būti grindžiamas romų naratyvais. Romų integracijos nacionaliniais strateginiais planais turėtų būti: ·pripažįstamas romų meno ir kultūros indėlis į nacionalinį ir Europos paveldą, didinamas informuotumas apie tai, o romams – padedama įsisąmoninti tą indėlį; ·remiamos platformos, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos vietos lygmeniu užmegzti ryšius romų ir kitų tautybių asmenims, skatinant tradicinius ir šiuolaikinius romų menus, amatus bei kultūrą ir žinias apie romų istoriją; ·bendradarbiaujant su žiniasklaidos priemonių valdytojais skatinama informuotumo didinimo veikla, remiant pačių romų susikurtą tapatybę ir kultūros paveldą; ·kovojama su išankstinėmis nuostatomis ir stereotipais, nukreiptais prieš romus; ·rugpjūčio 2 d. nurodoma ir minima kaip Europos romų holokausto atminimo diena, skirta romų genocido per Antrąjį pasaulinį karą aukoms atminti; ·skatinamas integruotas požiūris į holokausto minėjimą, prisimenant romų likimą Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną (sausio 27 d., Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo dieną); ·romų bendruomenės integruojamos į nacionalinius kultūros naratyvus, į nacionalinių archyvų, muziejų ir nuolatinių meno parodų kolekcijas įtraukiant romų meną, istoriją ir kultūrą; skiriami tinkami ištekliai romų menui ir kultūrai apsaugoti, išsaugoti ir plėtoti, be kita ko, skatinant rengti festivalius; ·romų kalba ir romų istorija įtraukiama į mokyklų mokymo programas ir vadovėlius, skirtus tiek romų, tiek kitų tautybių moksleiviams; skatinama daugiakultūrė informuotumo didinimo veikla ir kampanijos mokyklose, taip pat ·bendradarbiaujant su vietos įmonėmis, propaguojančiomis romų tradicijas ir kultūrą, suteikiama galimybių įgalėti ir remti romų verslininkus ir savarankiškai dirbančius asmenis.

Socialinių inovacijų ir politikos eksperimentų skatinimas Socialinės inovacijos ir politikos eksperimentai – tai nauji socialinių pokyčių srities metodai, apimantys sumanymus, praktiką ir iniciatyvas, kurie pasitelkiami įvairiais sistemos lygmenimis, siekiant paskatinti reikšmingus pokyčius ir ilgalaikį teigiamą poveikį. Tai gali būti prasmingos priemonės romų lygybei, įtraukčiai, dalyvavimui ir įgalėjimui skatinti. ES politikoje socialinės inovacijos apibrėžiamos kaip veikla, kurios tikslai ir poreikiai yra socialiniai ir kurią vykdant kuriamos ir įgyvendinamos naujos idėjos (dėl produktų, paslaugų ir modelių), kuriomis remiantis galima kartu tenkinti socialinius poreikius ir kurti naujus socialinius santykius ar bendradarbiavimo iniciatyvas, tokiu būdu teikiant naudą visuomenei ir skatinant jos gebėjimą veikti 8 . Socialinės politikos eksperimentai – tai politikos intervencinės priemonės, kuriomis užtikrinamas novatoriškas atsakas į socialinius poreikius ir kurios įgyvendinamos nedideliu mastu ir tokiomis sąlygomis, kad būtų galima įvertinti jų poveikį, prieš įgyvendinant jas kitomis aplinkybėmis ar platesniu mastu, jei rezultatai pasiteisintų 9 . Romų integracijos nacionaliniais strateginiais planais turėtų būti: ·remiamas nacionalinių aljansų, skirtų su įtrauktimi susijusiam mokymuisi ir inovacijoms, kūrimas, suburiant visos ekosistemos dalyvius (atitinkamas romų tautybės specialistų organizacijas, verslo ar pramonės įmones, socialinius inkubatorius ir pokyčių kūrėjų tinklus, ambasadas, mokslinių tyrimų organizacijas); ·pradedami jungtiniai bendro kūrimo procesai su nacionaliniais ar regioniniais suinteresuotaisiais subjektais, filantropinės ir socialinės paskirties organizacijomis, siekiant nustatyti poreikius, turimus išteklius ir galimybę imtis bendrų sistemingų veiksmų (įskaitant turimą ES konsultacinę paramą); ·remiamas į rezultatus orientuotų projektų pagrindinėse socialinių paslaugų srityse (galimybės gauti būstą, naudotis viešosiomis paslaugomis, pagrindine viešąja infrastruktūra ir paslaugoms ir pan.) rengimas; ·sutelkiamos ir kaupiamos žinios apie darbo metodus įvairiomis temomis ar įvairiuose sektoriuose, kartu skatinant svarbiausius įvairių sektorių (viešojo, privačiojo, pilietinio) subjektus bendradarbiauti ir sudarant tam sąlygas; ·atliekami socialinės politikos eksperimentai (pavyzdžiui, teikiamos pagrindinių pajamų garantijos), siekiant kurti modelius ir išbandyti alternatyvius socialinių išmokų teikimo mechanizmus; ·nagrinėjama galimybė pritraukti privatųjį kapitalą ir sutelkti lėšas bendradarbiaujant, pavyzdžiui, su filantropinėmis organizacijomis, taikant galimas derinimo schemas, kad būtų patenkinti netenkinami pažeidžiamiausių asmenų poreikiai; ·nagrinėjami nauji paslaugų ar jų teikimo modeliai ir platesnio masto asignavimų teikimas įgyvendinant į rezultatus orientuotas partnerystės iniciatyvas; ·remiamas tikslinio ir lanksčiojo finansavimo sutelkimas ir integravimas, taip pat ·remiamas socialinių inovacijų kompetencijos centrų (kurie turi būti remiami vykdant ESF+ tarpvalstybinę veiklą) steigimas ir suteikiami įgaliojimai remti romų įtraukties poreikius.

(1)

      Informacinis dokumentas priešiškumo romams klausimu , Berlynas / Budapeštas, 2017 m.; 2015 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija „Tarptautinės romų dienos proga dėl priešiškumo romams Europoje bei romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu atminimo dienos pripažinimo ES“ ; Europos Parlamento pranešimas „Pagrindinių teisių aspektai romų integracijoje ES: kova su priešiškumu romams“ (2017/2038(INI)) ; 2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl poreikio sustiprinti Europos strateginę programą dėl romų integracijos nacionalinių strategijų po 2020 m. ir aktyviau kovoti su priešiškumu romams ; Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija 2012 m. bendrosios politikos rekomendacija Nr. 13 dėl kovos su priešiškumu romams ir romų diskriminacija ; Europos Taryba, Ministrų komiteto deklaracija dėl didėjančio priešiškumo romams ir rasistinio smurto prieš romus Europoje .

(2)

     Sisteminę diskriminaciją lemia teisės aktuose, politikoje ir praktikoje įtvirtinta nelygybė. Dažnai ji įtvirtinama ne sąmoningai, o dėl įvairių institucinių veiksnių rengiant, įgyvendinant ir peržiūrint teisės aktus, politiką ir praktiką. Žr. Roma and traveller inclusion: towards a new EU framework, learning from the work of equality bodies .

(3)

          Violetta Zentai, Georgeta Munteanu ir Simona Torotcoi, The quality of participation in a post-2020 EU initiative for Roma equality and inclusion , ekspertų ataskaitos, grindžiamos į ateitį orientuotais ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano vertinimo aspektais, 2020 m., p. 41, 59–60.

(4)

           Geriamojo vandens direktyvoje (31 konstatuojamoji dalis; 16 straipsnis) reikalaujama, kad valstybės narės atsižvelgtų į ypatingą mažumų kultūrų, kaip antai romų ir klajoklių, padėtį, nepriklausomai nuo to, ar šių grupių atstovai praktikuoja sėslų ar nesėslų gyvenimo būdą, ir imtųsi būtinų priemonių, kad būtų pagerinta šių grupių prieiga prie žmonėms vartoti skirto vandens.

(5)

  Piliečiams skirtoje Europos skaitmeninės kompetencijos programoje aprašomos penkios skaitmeninės kompetencijos sritys: gebėjimas naudotis informacija ir duomenimis, bendravimas ir bendradarbiavimas, skaitmeninio turinio kūrimas, saugumas ir problemų sprendimas.

(6)

  Piliečiams skirtoje Europos skaitmeninės kompetencijos programoje gebėjimas naudotis informacija ir duomenimis arba skaitmeninis raštingumas apibrėžiamas kaip gebėjimas išreikšti informacijos poreikius; nustatyti ir rasti skaitmeninius duomenis, informaciją ir turinį; įvertinti šaltinio ir jo turinio svarbą; saugoti, valdyti ir tvarkyti skaitmeninius duomenis, informaciją ir turinį.

(7)

     Romai, gyvenantys segreguotose -atskirtose gyvenvietėse, kurioms būdingos aplinkos požiūriu pavojingos sąlygos (gyvenimas šalia atliekų sąvartynų, apleistose pramoninėse vietose ar potvynių užliejamose vietovėse) ir kuriose nėra tenkinami pagrindiniai su aplinka susiję poreikiai (pavyzdžiui, nėra vandens ir netvarkomos atliekos), patiria diskriminaciją aplinkos srityje. Žr. Pushed to the wastelands: environmental racism against Roma communities in central and Eastern Europe . Koncepcijų paaiškinimai ir ištekliai pateikiami Energetinio teisingumo tinklo  interneto svetainėje .

(8)

Žr. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF +) 2018/0206 COD ( COM(2018) 382 final ), 2018 5 30, 2 straipsnio 16 dalis.

(9)

T. p., 2 straipsnio 17 dalis.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 10 07

COM(2020) 620 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Lygybės sąjunga.









ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas

{SWD(2020) 530 final}

Rodiklių rinkinys

Bendras šio rodiklių rinkinio tikslas – stebėti pažangą įgyvendinant ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginės programos tikslus ir uždavinius. Kad pasiektų šį bendrąjį tikslą, valstybės narės prioritetinėse srityse turi įgyvendinti tam tikras priemones ir kiekviena iš jų turi savo konkretų horizontalųjį arba sektorinį tikslą.

Siekiant šių tikslų padarytai pažangai įvertinti skirtų rodiklių rinkinys parengtas Romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo darbo grupėje, o ataskaitas koordinavo ES pagrindinių teisių agentūra (FRA). Darbo grupę sudaro nacionaliniai romų informacijos centrai iš 20 valstybių narių, taip pat statistikos tarnybų ir Europos Komisijos atstovai. Be to, portfelis buvo suderintas su rodikliais ir tikslais, nustatytais atitinkamose ES iniciatyvose laikotarpiui iki 2030 m., ir darnaus vystymosi tikslais (DVT). Ataskaita pateikiama adresu https://fra.europa.eu/en/news/2020/roma-working-party-consultations-roma-inclusion-monitoring-framework .

Rodiklių rinkinys grindžiamas JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro rekomenduotu struktūros, proceso ir rezultatų rodiklių modeliu vertinant atitiktį žmogaus teisių standartams. Remiantis šiuo modeliu, galima įvertinti:

a)teisinę ir politikos sistemas (struktūriniai rodikliai);

b)konkrečius intervencinius modelio įgyvendinimo veiksmus (proceso rodikliai);

c)tai, ko pasiekta teisių turėtojų nuomone (rezultatų rodikliai).

Struktūriniai rodikliai – ES ir nacionalinės teisinės sistemos ir strategijos, sukurtos siekiant laikytis ES pagrindinių teisių chartijos (romų atveju – ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginio plano).

Proceso rodikliai – konkretūs intervenciniai veiksmai ir veikla (pavyzdžiui, programos, projektai, priemonės), skirti romų integracijos nacionalinių strateginių planų tikslams ir uždaviniams įgyvendinti laikantis minėtų teisės ir politikos nuostatų.

Rezultatų rodikliai – padėtis vietoje ir bet kokie pokyčiai, susiję su tuo, kaip tam tikrų ypatybių turintys asmenys (romų atveju tai etninė kilmė) naudojasi pagrindinėmis teisėmis. Tai daugiausia standartiniai naudotini rodikliai, pagrįsti duomenimis, kuriuos galima suskirstyti pagal skirtingas etninės kilmės, lyties ir amžiaus kategorijas. Valstybėse narėse, kuriose tokių duomenų nėra, kaip pakaitinis rodiklis gali būti naudojami socialiniai ir ekonominiai duomenys. Rodikliai turėtų būti suderinti su strategijos „Europa 2020“ arba su bet kokiais skurdo ir socialinės atskirties rodikliais po 2020 m., taip pat su sektorių politikos sritimis, kuriose siekiama Europos socialinių teisių ramsčio tikslų, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos ir užimtumo srityse.

Tikslai, pagrindiniai rodikliai, uždaviniai ir priemonės

Stebėsenos sistema buvo sukurta pažangai, padarytai siekiant politikos tikslų, stebėti. Tikslai atsispindi rezultatų rodikliuose (pagrindiniuose ir antriniuose), o uždaviniai galėtų būti laikomi pageidaujama būsena, kurią valstybės narės norėtų pasiekti iki 2030 m. kiekvienoje romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo srityje. Sistema grindžiama Komisijos geresnio reglamentavimo gairėmis 1 , ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginiu planu ir pasiūlymu dėl Tarybos rekomendacijos dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo. 

Dauguma rezultatų rodiklių yra pagrįsti tyrimais, tačiau turėtų būti papildyti administraciniais duomenimis, pavyzdžiui, apie infrastruktūrą, segregaciją gyvenamosios vietos atžvilgiu ir pan.

Pagrindiniai rodikliai – tai rezultatų rodikliai, pagrįsti tyrimais ir privalomi visoms valstybėms narėms, kurių duomenys yra prieinami arba gali būti renkami ateityje. Šalys, neturinčios jokių kiekybinių duomenų (suskirstytų pagal etninę kilmę arba pakaitinių), turėtų apsvarstyti galimybę rinkti kokybinius duomenis ir nustatyti su proceso rodikliais susijusius uždavinius (žr. toliau).

Antriniai rezultatų rodikliai – tai kontekstiniai rodikliai, papildantys pagrindinius tikslo rodiklius. Valstybės narės gali pačios nuspręsti, ar naudoti šiuos rodiklius, ar ne.

Įpareigojimas naudoti rodiklius skiriasi nuo įpareigojimo rinkti duomenis rodikliams. Pavyzdžiui, vienose šalyse, palyginti su kitomis šalimis, svarbesnės tokios temos kaip segregacija švietimo srityje, galimybė naudotis vandentiekio vandeniu ar gimimo liudijimai. Be to, kai kurie antriniai rodikliai, pavyzdžiui, sveikatos draudimo aprėptis, gali tapti pagrindiniais rodikliais, jei jie ypač svarbūs tam tikroje šalyje.

Proceso rodikliai – teisinių ir ekonominių faktų, priemonių rūšių, įgyvendinimo subjektų pajėgumų, bendradarbiavimo su romų bendruomenėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis visuma. Savo strateginiuose planuose valstybės narės gali pasirinkti politikos intervencinių veiksmų rodiklius ir sritis.

1Lentelė. Su romų lygybe, įtrauktimi ir dalyvavimu susijusių ES pagrindinių tikslų ir rodiklių apžvalga

	Horizontalieji tikslai		ES pagrindiniai rodikliai	Sąsaja su DVT
1.	Kovoti su priešiškumu romams ir diskriminacija 2 ir užkirsti tam kelią	1	Asmenų, kurie bet kurioje iš tyrime nurodytų sričių per pastaruosius 12 mėnesių jautėsi diskriminuojami dėl to, kad yra romai, dalis	10.3.1 DVT 16.b.1 DVT
		2	Plačiosios visuomenės atstovų, kurie jaučiasi nejaukiai dėl to, kad jų kaimynai yra romai, dalis
2	Sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį	3	Skurdo rizikos lygis (mažiau kaip 60 proc. vidutinių ekvivalentinių pajamų po socialinių pervedimų)	1.2.1 DVT
		3.1	Jaunesni kaip 18 m. amžiaus vaikai, kuriems kyla skurdo rizika	1.2.2 DVT
		4	Namų ūkyje gyvenančių asmenų, patiriančių didelį materialinį nepriteklių (negali sau leisti 4 iš 9 dalykų, pavyzdžiui, maisto, pasikviesti draugų ir pan.), dalis*	1 DVT
		4.1	Jaunesni kaip 18 m. amžiaus vaikai, patiriantys didelį materialinį nepriteklių*	1 DVT
3	Skatinti dalyvavimą suteikiant daugiau galių, stiprinant bendradarbiavimą ir pasitikėjimą	4	Asmenų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių jautėsi diskriminuojami (bet kurioje srityje) ir pranešė apie pastarąjį diskriminacijos dėl to, kad yra romai, atvejį, dalis
		5	Aktyvaus pilietiškumo ir dalyvavimo rodikliai – REIKIA PARENGTI
	Sektorių tikslai		ES pagrindiniai rodikliai	Sąsaja su DVT
4	Veiksmingiau užtikrinti vienodas galimybes įgyti kokybišką įtraukų bendrąjį išsilavinimą	6	Vaikų (nuo 3 metų amžiaus iki amžiaus, kai pradedamas teikti privalomasis pradinis ugdymas), dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programose, dalis	4.2.2 DVT
		7	20–24 m. amžiaus asmenų, turinčių bent vidurinį išsilavinimą, dalis	4.3 DVT
		8	6–15 m. amžiaus vaikų, lankančių mokyklas, kuriose, kaip nurodė respondentai, visi arba dauguma mokinių yra romai, dalis (tik pasirinktose šalyse)
5	Veiksmingiau užtikrinti vienodas galimybes gauti apmokamą kokybišką ir tvarų darbą	9	20–64 m. amžiaus asmenų, kurie savo pagrindinę veiklą įvardijo kaip apmokamą darbą (įskaitant darbą visą darbo laiką, darbą ne visą darbo laiką, ad hoc darbą, savarankišką veiklą ir atsitiktinį darbą arba darbą per pastarąsias keturias savaites), dalis	8.5 DVT
		10	15–29 m. amžiaus* nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių (NEET) jaunuolių dalis	8.6.1 DVT
		11	Lyčių užimtumo skirtumas. 20–64 m. amžiaus vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas	8.5 DVT
6	Gerinti romų sveikatą ir jiems veiksmingiau užtikrinti vienodas galimybes naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis	12	Tikėtinos gyvenimo trukmės nuo gimimo skirtumas (plačiosios visuomenės ir romų)
		13	Asmenų, turinčių ribotas galimybes naudotis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis, dalis – REIKIA PARENGTI
7	Veiksmingiau užtikrinti vienodas galimybes gauti tinkamą atskirą būstą ir naudotis esminėmis paslaugomis 3	14.	Asmenų, kurių būsto sąlygos yra prastos (gyvenančių bute, kuris yra per tamsus, su prakiurusiu stogu ar drėkstančiomis sienomis arba grindimis, be vonios ar dušo, be vidaus tualeto), dalis	11.1 DVT
		15.	Asmenų, gyvenančių namų ūkyje, kuriame nėra mažiausio būtino kambarių skaičiaus, remiantis Eurostato pateikta sąvokos „perpildymas“ apibrėžtimi, dalis
		16.	Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose be vandentiekio vandens, dalis (tik pasirinktose šalyse)	6.1.1 DVT

Naudotiniems rodikliams skirtus FRA duomenis galima suskirstyti pagal lytį, amžių, urbanizacijos lygį.

*Bus pakeista socialinio ir materialinio nepritekliaus (Eurostatas [ilc_mdsd07]) ir atitinkamu rodikliu, skirtu vaikams, jei ateityje jis bus naudojamas pranešant apie DVT, susijusius su plačiąja visuomene

**Dabartiniai FRA tyrimais pagrįsti duomenys apima tik 16–29 m. amžiaus grupę.

Pakaitiniai rodikliai

Šalyse, kuriose neįmanoma rinkti su etnine kilmes susijusių duomenų, galima naudoti pakaitinius duomenis, pavyzdžiui, pagrįstus socialiniais ir ekonominiais duomenimis. Duomenis galima rinkti gyvenvietėse ir regioniniuose vienetuose, kurie laikomi segreguotais arba kuriuose didelė dalis gyventojų yra pažeidžiami asmenys. Pagrindinė prielaida turėtų būti ta, kad didelę šių vietovių gyventojų dalį sudaro romai (arba plačiai manoma, kad jie yra romai), todėl susiduria su socialine atskirtimi ir diskriminacija. Pažymėtina, kad dėl tokių pakaitinių duomenų galėtų būti renkami tik labiausiai marginalizuotų grupių duomenys, neįtraukiant asmenų, kurie nepatiria ekonominio nepritekliaus, tačiau vis dar susiduria su priešiškumo romams pasekmėmis kasdieniame gyvenime arba atskleisdami savo tapatybę. Tokiais atvejais pakaitinius duomenis svarbu papildyti kokybiniais ir administraciniais mokslinių tyrimų ir konsultacijų su pilietinės visuomenės organizacijomis, nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis ir vietos valdžios institucijomis duomenimis. Jei trūksta kiekybinių duomenų, šalys vis dar raginamos rinkti kokybinius duomenis proceso rodiklių lygmeniu.

Su kokybiniais proceso rodikliais susijusius duomenis galima gauti iš įvairių šaltinių. Nuo 2016 m. valstybės narės, naudodamos suderintą internetu teikiamų ataskaitų šabloną, teikia ataskaitas Komisijai dėl proceso rodiklių, susijusių su pagrindinėmis politikos sritimis, įtrauktomis į 2013 m. Tarybos rekomendaciją. Vis dėlto, net jei šie duomenys palyginami skirtingose šalyse, jie sudaro tik nedidelę dalį su procesu susijusios informacijos, būtinos patikimai proceso lygmens stebėsenai užtikrinti. Antroji su procesu susijusių duomenų rinkimo kryptis, t. y. duomenys, atspindintys romų įtraukties problemų ypatumus ir priemones, kuriomis jos sprendžiamos atskirose valstybėse narėse, taip pat svarbi kuriant patikimą nacionalinę stebėsenos sistemą, taigi padeda sėkmingai įgyvendinti romų integracijos nacionalinį strateginį planą. Taip pat rekomenduojama užtikrinti, kad romų pilietinės visuomenės atstovai dalyvautų prižiūrint ir kuriant nacionalinių duomenų rinkimo ir stebėsenos sistemas. ES aukšto lygio nediskriminavimo, lygybės ir įvairovės grupės duomenų apie lygybę pogrupis pateikė geresnio duomenų apie lygybę rinkimo ir naudojimo gaires 4 .

2016 m. valstybės narės pradėjo teikti ataskaitas Komisijai dėl proceso rodiklių, laikydamosi 2013 m. Tarybos rekomendacijos dėl romų veiksmingų integravimo priemonių. Šis darbas turi būti tęsiamas FRA darbo grupėje rodiklių ir ataskaitų teikimo klausimais.

Horizontalieji tikslai

1 tikslas. Kovoti su priešiškumu romams ir diskriminacija ir užkirsti tam kelią

Pagrindiniai rodikliai	Plačioji visuomenė
1)Asmenų, kurie bet kurioje iš tyrime nurodytų sričių per pastaruosius 12 mėnesių jautėsi diskriminuojami dėl to, kad yra romai, dalis	Veikiausiai – FRA tyrimas apie romus 5 10.3.1 ir 16.b.1 DVT
2)Plačiosios visuomenės atstovų, kurie jaučiasi nejaukiai dėl to, kad jų kaimynai yra romai, dalis	FRA tyrimas apie romus

1a tikslas. Kova su romų diskriminacija, priekabiavimu prie jų, prieš juos nukreiptais neapykantos nusikaltimais ir neapykantos jiems kurstymu

Rezultatų rodikliai Antriniai rodikliai (neprivalomi)
Rodiklis	Plačioji visuomenė
16 m. amžiaus ir vyresnių asmenų, kurie per 12 mėnesių iki tyrimo bent 5 kartus susidūrė su neapykanta motyvuotu priekabiavimu, kadangi yra romai, dalis	netaikoma / veikiausiai – FRA tyrimas apie romus 10.3.1 DVT 16.b.1 DVT
16 m. amžiaus ir vyresnių asmenų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių buvo fiziškai užpulti dėl to, kad yra romai, dalis (iš visų respondentų)	netaikoma / veikiausiai – FRA tyrimas apie romus 16.1.3 DVT
Proceso rodikliai, taikomi 1a tikslui – kovoti su romų diskriminacija, priekabiavimu prie jų, prieš juos nukreiptais neapykantos nusikaltimais ir neapykantos jiems kurstymu
Rodiklis – A aspektas. Institucinė struktūra
·Romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo nacionaliniuose strateginiuose planuose arba susijusiuose politikos dokumentų rinkiniuose aiškiai numatytos kovos su priešiškumu romams priemonės; ·atitinkamos ES valstybės narės romų integracijos nacionalinių strateginių planų įgyvendinimo nacionaliniame veiksmų plane numatomos konkrečios kovos su priešiškumu romams ir diskriminacija priemonės; ·lygybės įstaigos nuolat stebi, ar įgyvendinant romų integracijos nacionalinius strateginius planus laikomasi Rasinės lygybės direktyvos ir Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis, ir registruoja romų diskriminacijos atvejus; ·reguliariai rengiamos ir skelbiamos kovos su diskriminacija ataskaitos ir tyrimai; ·priešiškumo romams problema pripažįstama valstybių narių teisinėse sistemose, politikoje, politikos dokumentuose ir politikos įgyvendinimo priemonėse; ·priešiškumas romams pateikiamas kaip kategorija registruojant duomenis apie neapykantos nusikaltimus; ·skiriamas finansavimas specialioms kovos su priešiškumu romams ir diskriminacija priemonėms; ·savivaldybės, kuriose gyvena daug romų, savo darbuotojams yra numačiusios specialią (-ias) patarėjo romų klausimais pareigybę (-es).
Rodiklis – B aspektas. Konkrečios priemonės ir veiksmai
·Sukurta viešai prieinama teismų bylų ir skundų nacionalinėms lygybės įstaigoms dėl priešiškumo romams atvejų stebėsenos sistema; ·sukurta ir veikia viešai prieinama romų diskriminacijos, prieš juos nukreipto neapykantos kurstymo ir neapykantos jiems nusikaltimų atvejų ir incidentų stebėsenos sistema ir apie šiuos atvejus pranešama nacionalinėms lygybės įstaigoms arba ombudsmenų tarnyboms, prokurorams ar policijai; ·sukurta policijos pareigūnų mokymo apie nediskriminavimą ir šališkumu pagrįsto nusikaltimų atpažinimą sistema su specialiais romų diskriminacijos klausimui skirtais moduliais; ·valstybės narės romams skiria eterio laiko viešosios žiniasklaidos priemonėse; ·valstybės narės įgyvendina informuotumo didinimo kampanijas; ·sukurtos ir lengvai prieinamos pranešimo apie neapykantos kurstymą ir neapykantos nusikaltimus priemonės; ·rengiamos iniciatyvos ir (arba) mokymai, kuriuose dalyvauja IT bendrovės („Google“, „Facebook“, „Twitter“ ir kt.), siekiant geriau nustatyti su priešiškumu romams susijusį turinį socialinės žiniasklaidos platformose; ·rengiamos iniciatyvos ir (arba) mokymai žiniasklaidos priemonių valdytojams, kaip fiksuoti ir spręsti priešiškumo romams ir neapykantos jiems kurstymo atvejus.
Rodiklis – C aspektas. Sprendimų priėmimo procesų kokybė
·Romų pilietinės visuomenės organizacijos aktyviai dalyvauja rengiant konkrečias kovos su priešiškumu romams ir diskriminacija priemones; ·romų pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja ES fondų veiksmų programos, pagal kurią įgyvendinamos konkrečios kovos su priešiškumu romams ir diskriminacija priemonės, stebėsenos komitetų veikloje; ·romų pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja stebint įgyvendintų priemonių rezultatus.

1b tikslas. Informuotumo apie romų istoriją, kultūrą, pripažinimą ir susitaikymą skatinimas

Rezultatų rodikliai. Antriniai rodikliai (neprivalomi). Šioje srityje dar nėra parengtų rodiklių. Kai kurios teminės sritys, kuriose galima parengti tokius rodiklius, yra tokios: ·plačiosios visuomenės supratimas, kad romai yra pripažinta tautinė mažuma; ·plačiosios visuomenės informuotumas apie romų istoriją, literatūrą, meną, kultūrą, muziką ir politiką; ·plačiosios visuomenės dalyvavimas romų kultūros festivalyje ir kituose viešuose renginiuose; ·plačiosios visuomenės supratimas, kad romų kalba yra pripažinta neteritorinė kalba pagal Europos Tarybos regioninių arba mažumų kalbų chartiją; ·plačiosios visuomenės informuotumas apie romų holokaustą.

Proceso rodikliai, taikomi 1b tikslui – skatinti informuotumą apie romų istoriją, kultūrą, pripažinimą ir susitaikymą

Rodiklis – A aspektas. Institucinė struktūra

·Romų integracijos nacionaliniuose strateginiuose planuose arba atitinkamuose politikos dokumentuose aiškiai numatytos priemonės su rodikliais ir uždaviniais, kuriais siekiama didinti informuotumą apie romų istoriją ir kultūrą; ·pripažįstamas romų holokaustas, o jo aukų atminimo dienos įtrauktos į oficialų valstybinių švenčių kalendorių; ·pastatyti romų holokaustui skirti paminklai arba memorialai; ·įžymių romų kilmės asmenybių indėlis į valstybės narės istoriją pripažįstamas ir minimas oficialiame valstybinių švenčių kalendoriuje; ·romų istorija, kultūra ir menas įtraukti į oficialias mokymo programas mokyklose, universitetuose, taip pat yra akademinių kursų dalis; ·romų kultūros iniciatyvos įtrauktos į atitinkamus nacionalinius bendrųjų kultūros renginių kalendorius; ·sukurtos ir veikia kovos su priešiškumu romams ekspertų komisijos (tiesos, pripažinimo ir susitaikymo komisijos), kurios padeda geriau suprasti su atskirtimi susijusias kliūtis ir mechanizmus valstybėje narėje; ·Sukurtos struktūros, būtinos Europos Tarybos regioninių arba mažumų kalbų chartijai įgyvendinti. ·Paskirtuosiuose valdžios patariamuosiuose organuose reguliariai keičiamasi informacija romų meno, kultūros ir istorijos temomis, siekiant daryti poveikį politikai. ·Prieinamas ir skiriamas metinis valstybės biudžetas romų kultūrą propaguojančioms romų kultūros organizacijoms remti. ·Prieinamas ir skiriamas metinis valstybės biudžetas vietos romų žiniasklaidai (spaudai, internetui, televizijai, radijui). ·Prieinamas ir skiriamas miesto ir vietos biudžetas vietos romų žiniasklaidai ir romų meno bei kultūros propagavimui. ·Už jaunimo reikalus atsakingos ministerijos ir valstybinės agentūros turi skyrius, kuriems aiškiai pavesta užtikrinti romų kilmės jaunuolių dalyvavimą ir stiprinti romų jaunimo organizacijų pajėgumus.

Rodiklis – B aspektas. Konkrečios priemonės ir veiksmai

·Mokyklose mokoma romų istorijos ir kultūros. ·Mokyklose nemokamai mokoma romų kalbos. ·Rengiami mokytojų ir mokyklos darbuotojų mokymai įtraukaus švietimo ir įvairovės klausimais. ·Rengiami mokytojų ir mokyklos darbuotojų mokymai apie romų kultūrą ir istoriją, įskaitant romų holokausto istoriją. ·Valstybės tarnautojams, mokytojams, policijos pareigūnams ir kt. suteikiamos galimybės dalyvauti mokymuose apie romų meną, kultūrą ir istoriją. ·Viešojoje žiniasklaidoje skiriama eterio laiko romų menui ir kultūrai. ·Viešojoje žiniasklaidoje skiriama eterio laiko žinioms romų kalba. ·Festivaliuose suteikiama galimybė scenoje pristatyti viešosiomis lėšomis remiamą romų kultūrą. ·Bendrojoje žiniasklaidoje ir spaudoje padaugėjo teigiamų pasakojimų apie romus, palyginti su neigiamų pasakojimų dalimi.

Rodiklis – C aspektas. Sprendimų priėmimo procesų kokybė

·Su pilietinės visuomenės organizacijomis tariamasi dėl būtinybės skirti valstybių narių lėšų romų menui ir kultūrai remti. ·Valdžios patariamieji organai, teikiantys grįžtamąją informaciją apie valstybės biudžeto paskirstymą romų integracijos susijusiems nacionaliniams strateginiams planams remti, gali teikti pasiūlymus dėl projektų, susijusių su romų menu ir kultūra. ·Bendradarbiaujant su romų pilietinės visuomenės organizacijomis ir romų holokaustą išgyvenusiais asmenimis ir (arba) jų palikuoniais, kuriamos konkrečios romų meno, kultūros ir atminimo renginių propagavimo priemonės. ·Romų pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja priimant sprendimus dėl konkrečių romų meno ir kultūros propagavimo priemonių ir joms skiriant finansavimą. ·Romų pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja stebint pagal šį veiklos tikslą įgyvendintų priemonių rezultatus.

2 tikslas. Sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį

Pagrindiniai rodikliai	Plačioji visuomenė
3)Skurdo rizikos lygis (mažiau kaip 60 proc. vidutinių ekvivalentinių pajamų po socialinių pervedimų)	Eurostatas [ilc_li02] 1.2.1 DVT
3.1) Jaunesni kaip 18 m. amžiaus vaikai, kuriems kyla skurdo rizika	Eurostatas [ilc_li02] 1.2.2 DVT
4)Namų ūkyje gyvenančių asmenų, patiriančių didelį materialinį nepriteklių 6 (negali sau leisti 4 iš 9 dalykų, pavyzdžiui, maisto, pasikviesti draugų ir pan.), dalis* 4.1) Jaunesni kaip 18 m. amžiaus vaikai, patiriantys didelį materialinį nepriteklių	Eurostatas [ilc_mddd11] 1 DVT Eurostatas [ilc_mddd11] 1 DVT
Rezultatų rodikliai Antriniai rodikliai (neprivalomi)
Rodiklis	Plačioji visuomenė
Namų ūkyje gyvenančių asmenų, kurie negali sau leisti kas antrą dieną valgyti mėsos, vištienos, žuvies patiekalų (arba vegetariško atitikmens), dalis	Eurostatas [ilc_mdes03]
Asmenų, gyvenančių namų ūkyje, kur per pastarąjį mėnesį bent vienas asmuo nuėjo miegoti alkanas, nes maistui neužteko pinigų, dalis	Netaikoma / FRA tyrimas apie romus
0–17 m. amžiaus vaikų, gyvenančių namų ūkyje, kur per pastarąjį mėnesį bent vienas asmuo nuėjo miegoti alkanas, nes maistui neužteko pinigų, dalis	Netaikoma / FRA tyrimas apie romus
Asmenų, gyvenančių namų ūkyje, kuriame (labai) sunkiai suduriama galas su galu, dalis	Eurostatas [ilc_mdes09]
Banko sąskaitos neturinčių asmenų dalis	Netaikoma / FRA tyrimas apie romus

Proceso rodikliai, taikomi 2 horizontaliajam tikslui – sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį

Rodiklis – A aspektas. Institucinė struktūra  ·Romų integracijos nacionaliniuose strateginiuose planuose arba atitinkamuose politikos dokumentuose aiškiai numatytos priemonės su rodikliais ir uždaviniais, kuriais siekiama mažinti romų skurdą ir socialinę atskirtį, daugiausia dėmesio skiriant vaikų skurdui; ·socialinės apsaugos ir paramos įgyvendinimo gairėse numatytos kovos su diskriminacija nuostatos, kuriomis romams siekiama užtikrinti vienodas galimybes; ·taikomas mechanizmas, kuriuo užtikrinama galimybė naudotis banko sąskaita; ·mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams teikiamos banko garantijos mikrokreditams. Rodiklis – B aspektas. Konkrečios priemonės ir veiksmai ·Parengta mokiniams skirta maisto ir mitybos programa. ·Socialinių tarnybų darbuotojams rengiami tiksliniai mokymai kovos su diskriminacija ir priešiškumu romams klausimais. ·Įgyvendinamos konkrečios nacionalinės priemonės, siekiant atsižvelgti į kartų skurdą ir būtinybę remti romų kilmės vaikus ir jų šeimas švietimo, būsto, sveikatos ir skurdo mažinimo srityse. ·Rengiami mokymai finansinio raštingumo ir finansinės įtraukties rėmimo klausimais. Rodiklis – C aspektas. Sprendimų priėmimo procesų kokybė  ·Taikomos priemonės, kuriomis užtikrinamas romų dalyvavimas rengiant politinius sprendimus socialinės įtraukties ir (arba) skurdo mažinimo srityje; ·bendradarbiaujant su romų pilietinės visuomenės organizacijomis kuriamos konkrečios priemonės skurdo mažinimo ir socialinės įtraukties srityje (visų pirma skirtos romams, kuriems gresia didelė atskirties rizika); ·dalyvaujant romų bendruomenės organizacijoms vykdomi intervenciniais veiksmai skurdo mažinimo ir socialinės įtraukties srityje (visų pirma skirti romams, kuriems gresia didelė atskirties rizika); ·romų pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja ES fondų veiksmų programos, pagal kurią įgyvendinamos konkrečios skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemonės (visų pirma skirtos romams, kuriems gresia didelė atskirties rizika), stebėsenos komitetų veikloje; ·romų pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja vykdant įgyvendintų skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemonių (visų pirma skirtų romams, kuriems gresia didelė atskirties rizika) rezultatų stebėseną; ·vyriausybės ir administravimo institucijos (centrinės ir vietos) panaudoja romų pilietinės visuomenės, verslo ir pramonės sektorių, akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų indėlį savo sprendimų priėmimo procesuose socialinės įtraukties ir (arba) skurdo mažinimo srityje.

3 tikslas. Skatinti dalyvavimą suteikiant daugiau galių, stiprinant bendradarbiavimą ir pasitikėjimą viešosiomis institucijomis

Pagrindinis rodiklis	Plačioji visuomenė
5)Asmenų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių jautėsi diskriminuojami (bet kurioje srityje) ir pranešė apie pastarąjį diskriminacijos dėl to, kad yra romai, atvejį, dalis	netaikoma / veikiausiai – FRA tyrimas apie romus
6)Aktyvaus pilietiškumo ir dalyvavimo rodiklis – REIKIA PARENGTI	Veikiausiai – FRA tyrimas apie romus
Rezultatų rodikliai Antriniai rodikliai (neprivalomi)
Rodiklis	Plačioji visuomenė
16 m. amžiaus ir vyresnių asmenų, kurie NEPRANEŠĖ apie pastarąjį incidentą, kai patyrė priekabiavimą dėl to, kad yra romai, dalis (iš visų asmenų, susidūrusių su priekabiavimu)	netaikoma / veikiausiai – FRA tyrimas apie romus
16 m. amžiaus ir vyresnių asmenų, kurie NEPRANEŠĖ apie pastarąjį incidentą, kai buvo fiziškai užpulti dėl to, kad yra romai, dalis	netaikoma / veikiausiai – FRA tyrimas apie romus 16.3.1 DVT
16 metų amžiaus ir vyresnių asmenų, kurie yra girdėję apie bent vieną lygybės įstaigą, nacionalinę žmogaus teisių instituciją arba ombudsmeno tarnybą, dalis	Veikiausiai – FRA tyrimas apie romus
16 metų amžiaus ir vyresnių asmenų, kurie linkę pasitikėti policija, dalis	Eurostatas [Ilc_pw03]
16 metų amžiaus ir vyresnių asmenų, kurie linkę pasitikėti teismų sistema, dalis	Eurostatas [Ilc_pw03]
Papildomi su dalyvavimu susiję rodikliai, kuriuos reikia parengti: Asmenų, dirbančių viešosiose tarnybose, dalis (O kategorija pagal NACE 7 klasifikatorių) Asmenų, kurie dirba specialistais arba vadovais, dalis (ISCO 8 8+9) Asmenų, balsavusių (pastaruosiuose) nacionaliniuose rinkimuose, dalis	Eurostatas [lfsa_eisn2]

Proceso rodikliai, taikomi 3 horizontaliajam tikslui – skatinti dalyvavimą suteikiant daugiau galių, stiprinant bendradarbiavimą ir pasitikėjimą

Rodiklis – A aspektas. Institucinė struktūra

·Romų integracijos nacionaliniuose strateginiuose planuose arba atitinkamuose politikos dokumentuose aiškiai numatytos priemonės su rodikliais ir uždaviniais, kuriais siekiama skatinti dalyvavimą suteikiant daugiau galių, stiprinant bendradarbiavimą ir pasitikėjimą;  ·vietos ir bendruomenės lygmens NVO dalyvauja vykdant suderintą ES masto strategijos įgyvendinimo pilietinę stebėseną; ·romų pilietinės visuomenės organizacijų atstovai nuolat kviečiami dalyvauti ES fondų nacionalinių stebėsenos komitetų veikloje kaip visateisiai nariai; ·savivaldybių, kuriose gyvena daug romų, vietos administravimo institucijose numatyta oficiali romų bendruomenės tarpininkų pareigybė; ·savivaldybės, kuriose gyvena daug romų, savo darbuotojams yra numačiusios vieną ar kelias specialias patarėjo romų klausimais pareigybes; ·pagrindinės politinės partijos pasižada romų kandidatams skirti perspektyvias vietas rinkimų sąrašuose rengiantis parlamentų ir regionų ar savivaldybių atstovaujamųjų organų rinkimams; ·miestai ir savivaldybės, kuriose gyvena daug romų, į savo institucinę struktūrą įtraukia romų patariamuosius organus arba romų politikos koordinatorius romų įtraukties politikai įgyvendinti; ·įkurta ir veiksmingai veikia specializuota agentūra, įgaliota didinti pasitikėjimą romais ir suteikti jiems daugiau galių; ·nacionalinės žmogaus teisių institucijos, ombudsmeno tarnyba ir lygybės įstaiga nuolat konsultuojasi su pilietine visuomene dėl romų padėties ir (arba) įtraukia romų pilietinę visuomenę į nuolatines konsultacijas; ·teisinės paramos mechanizmas, skirtas kovoti su priešiškumo romams atvejais, turi reikiamų finansinių išteklių, kad galėtų veiksmingai veikti. ·Taikomi mechanizmai, kuriais siekiama užtikrinti ir skatinti romų ir (arba) jų interesus ginančių pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą koordinuojant romų integracijos nacionalinių strateginių planų įgyvendinimo stebėseną ir neapykantos kurstymo internete stebėseną ir pranešimą apie jas. ·Skiriamas biudžetas pilietinei visuomenei remti projektuose, kuriais siekiama romams suteikti daugiau galių, stiprinti bendradarbiavimą ir pasitikėjimą viešosiomis institucijomis. ·Skiriamas biudžetas informuotumo didinimo kampanijoms, kuriomis siekiama panaikinti su romais susijusius stereotipus.

Rodiklis – B aspektas. Konkrečios priemonės ir veiksmai

·Atvejų, apie kuriuos pranešta ir dėl kurių iškeltos baudžiamosios bylos, procentinė dalis; ·įgaliotųjų subjektų mokymas apie priešiškumą romams ir kovą su diskriminacija.

Rodiklis – C aspektas. Sprendimų priėmimo procesų kokybė

·Romų integracijos nacionaliniuose strateginiuose planuose aiškiai apibrėžti mechanizmai, kuriais romai skatinami dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir stebint politiką nacionaliniu lygmeniu; ·įdiegtas mechanizmas, kurį taikant romai skatinami dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir stebint bet kokią politiką, kuria daromas poveikis jų padėčiai vietos lygmeniu; ·romai dalyvauja žiniasklaidos tarybų veikloje. ·Romų pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja stebint pagal šį konkretų tikslą įgyvendintų priemonių rezultatus; ·romai dalyvauja valdant ar priimant sprendimus organizacijose, kurios vykdo veiklą romų įtraukties srityje; ·romai dirba nacionaliniuose romų informacijos centruose ir kitose institucijose, susijusiose su romų įtrauktimi; ·sukurti vietos planai (atitinkantys romų integracijos nacionalinius strateginius planus), kuriuos vietos valdžios institucijos įgyvendina bendradarbiaudamos su romų pilietinės visuomenės organizacijomis, visų pirma veikiančiomis vietos lygmeniu.

Sektorių tikslai

4 tikslas. Veiksmingiau užtikrinti vienodas galimybes įgyti kokybišką įtraukų bendrąjį išsilavinimą

Pagrindinis rodiklis	Plačioji visuomenė
7)Vaikų (nuo 3 metų amžiaus iki amžiaus, kai pradedamas teikti privalomasis pradinis ugdymas), dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programose, dalis	Eurostatas [sdg_04_30] 4.2.2 DVT
8)20–24 m. amžiaus asmenų, įgijusių bent vidurinį išsilavinimą, dalis	Eurostatas [edat_lfs_9903] 4.3 DVT
9)6–15 m. vaikų amžiaus, lankančių mokyklas, kuriose, kaip nurodė respondentai, visi arba dauguma mokinių yra romai, dalis (tik pasirinktose šalyse)	Netaikoma
Rezultatų rodikliai Antriniai rodikliai (neprivalomi)
Rodiklis	Plačioji visuomenė
Namų ūkyje gyvenančių mokyklą lankančių privalomojo mokyklinio amžiaus vaikų (5–18 m. amžiaus) dalis (atsižvelgiant į šalį)	Netaikoma
16 m. amžiaus ir vyresnių asmenų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių, bendraudami su mokyklos vadovais (kaip tėvai, globėjai arba mokiniai), jautėsi diskriminuojami dėl to, kad yra romai, dalis	netaikoma / veikiausiai – FRA tyrimas apie romus
Švietimo ir mokymo įstaigų nebaigę 18–24 m. amžiaus asmenys	Eurostatas [edat_lfse_14]
Tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. amžiaus asmenų dalis	Eurostatas [t2020_41]
Neapykanta grindžiamų patyčių iš vaikų ir (arba) priekabiavimo prie jų (dėl to, kad jie yra romai) paplitimas mokykloje per pastaruosius 12 mėnesių, atsižvelgiant į bendrą respondentų, kurie yra mokyklinio amžiaus vaikų tėvai (globėjai), skaičių	netaikoma / FRA tyrimas apie romus
Papildomi rodikliai, kuriuos reikia parengti: ·Mokyklinio amžiaus vaikų, gyvenančių namų ūkyje, kuriame nėra kompiuterio, dalis ·Mokyklinio amžiaus vaikų, gyvenančių namų ūkyje be prieigos prie interneto, dalis ·16–24 m. amžiaus romų, gyvenančių namų ūkyje, kuriame nėra kompiuterio, dalis ·16–24 m. amžiaus romų, gyvenančių namų ūkyje be prieigos prie interneto, dalis
Proceso rodikliai, taikomi 4 tikslui – veiksmingiau užtikrinti romų galimybę įgyti kokybišką įtraukų bendrąjį išsilavinimą
Rodiklis – A aspektas. Institucinė struktūra
·Romų integracijos nacionaliniuose strateginiuose planuose numatyta bendrojo švietimo politikos įtraukumo stebėsena; ·parengta nacionalinės ir (arba) regioninės segregacijos panaikinimo programa; ·įgyvendinamas nacionalinis planas, kuriuo siekiama užkirsti kelią klaidingam diagnozavimui, kai romų kilmės mokiniai netinkamai įtraukiami į specialiojo ugdymo programas, ir jį panaikinti; ·parengtos pozityvių veiksmų programos, pagal kurias romų kilmės mokytojai įdarbinami bendrojo švietimo įstaigose; ·švietimo sistemoje numatytos romų bendruomenės tarpininko mokykloje ir mokytojo padėjėjo funkcijos; ·romų integracijos nacionaliniuose strateginiuose planuose atspindimos aiškios bendrojo švietimo politikos įtraukumo garantijos ir kriterijai; ·veikia sistema, kuria jauniems romams siekiama užtikrinti vietą vidurinėje arba profesinėje mokykloje ir remti jų lankomumą, daugiau dėmesio skiriant mergaitėms; ·veikia sistema, skirta aukštojo išsilavinimo siekiantiems romams remti pasitelkiant stipendijas, mentorystę ir konsultavimą, daugiau dėmesio skiriant mergaitėms.
Rodiklis – B aspektas. Konkrečios priemonės ir veiksmai
·Taikomos priemonės, kuriomis veiksmingai užtikrinama galimybė įgyti kokybišką įtraukų bendrąjį išsilavinimą, siekiant ilgalaikio tikslo – užtikrinti tokias pat veiksmingas galimybes kaip ir plačiajai visuomenei; ·sukurtos ir taikomos apsaugos priemonės, kuriomis romų kilmės vaikams užtikrinamos veiksmingos vienodos galimybės dalyvauti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programose; ·mokytojams ir kitiems švietimo srities darbuotojams rengiami tiksliniai mokymai diskriminacijos ir priešiškumo romams prevencijos švietimo srityje klausimais; ·mokytojams rengiami mokymai siekiant užtikrinti ir (arba) taikyti įtraukaus švietimo metodą; ·romų kilmės mokiniams teikiama individuali pedagoginė kvalifikuotų bendrojo švietimo srities darbuotojų pagalba; ·parengtos mokymo programos ir mokymo medžiaga apie romų kultūrą, istoriją ir kalbą; ·taikomos priemonės, kuriomis romų kilmės vaikams suteikiama daugiau galimybių dalyvauti užklasinėje, kultūrinėje ir laisvalaikio veikloje daugiakultūrėje aplinkoje; ·sukurtos romams skirtos paramos programos (pavyzdžiui, individuali parama, stipendijos ir mentorystė, įskaitant skaitmeninio raštingumo programas); ·skiriamas biudžetas kovai su rasizmu, nukreiptu prieš romus, mokyklose; ·skiriamos stipendijos į universitetą įstojusiems romams; ·į universitetų mokymo programas įtraukta romologija, arba romų studijos; ·mokyklose nemokamai mokoma romų kalbos; ·taikomos tikslinės priemonės, kuriomis siekiama remti neformalųjį mokymą ir patvirtinti praktiškai įgytus įgūdžius.
Rodiklis – C aspektas. Sprendimų priėmimo procesų kokybė
·Taikomos priemonės, kuriomis užtikrinamas romų dalyvavimas rengiant politikos sprendimus švietimo srityje; ·mokyklų inspekcijos dalyvauja stebint pagal šį tikslą įgyvendintų priemonių rezultatus; ·romų pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja ES fondų veiksmų programos, pagal kurią įgyvendinamos konkrečios vienodų galimybių įgyti išsilavinimą skatinimo priemonės (visų pirma skirtos kovoti su segregacija ir skatinti įtraukų švietimą visais etapais), stebėsenos komitetų veikloje.

5 tikslas. Veiksmingiau užtikrinti vienodas galimybes gauti kokybišką ir tvarų darbą

Pagrindinis rodiklis	Plačioji visuomenė
10)20–64 m. amžiaus asmenų, kurie savo pagrindinę veiklą įvardijo kaip apmokamą darbą (įskaitant darbą visą darbo laiką, darbą ne visą darbo laiką, ad hoc darbą, savarankišką veiklą ir atsitiktinį darbą arba darbą per pastarąsias keturias savaites), dalis	Eurostatas [lfsa_ergan] 8.5 DVT
11)15–29 m. amžiaus* nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių (NEET) jaunuolių dalis	Eurostatas [edat_lfse_20] 8.6.1 DVT
12)Lyčių užimtumo skirtumas. 20–64 m. amžiaus vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas	Eurostatas [lfsa_ergan] 8.5 DVT
Rezultatų rodikliai Antriniai rodikliai (neprivalomi)
Rodiklis	Plačioji visuomenė
16 m. amžiaus ir vyresnių asmenų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių darbe jautėsi diskriminuojami dėl to, kad yra romai, dalis	netaikoma / veikiausiai – FRA tyrimas apie romus
16 m. amžiaus ir vyresnių asmenų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių ieškodami darbo jautėsi diskriminuojami dėl to, kad yra romai, dalis	netaikoma / veikiausiai – FRA tyrimas apie romus
Su darbo kokybe susiję papildomi rodikliai, kuriuos reikia parengti: neterminuotos darbo sutartys, kvalifikuotas darbas, viešosiose tarnybose dirbančių asmenų dalis, dirbančiųjų skurdas ir profesinis rengimas bei mokymas
Proceso rodikliai, taikomi 5 tikslui – veiksmingiau užtikrinti romų galimybę gauti apmokamą kokybišką ir tvarų darbą
Rodiklis – A aspektas. Institucinė struktūra
·Taikomas paramos kokybiškam užimtumui mechanizmas, kuriam naudojami būtini finansiniai ištekliai; ·romų organizacijos kaip stebėtojos dalyvauja darbo sąjungų ir trišalių komisijų veikloje; ·parengtos mentorystės ir karjeros raidos programos, kuriomis remiamas romų kilmės specialistų įdarbinimas viešojo administravimo institucijose; ·taikomi mechanizmai, kuriais padedama romus įdarbinti visą darbo laiką darbo biuruose ir kituose administravimo institucijų padaliniuose, kuriuose suteikiama daugiau galimybių įsidarbinti; ·savivaldybių, kuriose gyvena daug romų, administracinėje struktūroje numatytos romų bendruomenės užimtumo ir jaunimo reikalų tarpininko pareigos; ·sukurtos programos, pagal kurias remiami romų smulkaus verslo startuoliai ir verslumo iniciatyvos.
Rodiklis – B aspektas. Konkrečios priemonės ir veiksmai
·Taikomos tikslinės priemonės, kuriomis remiamas romų, ypač jaunimo, verslumas ir savarankiška veikla; ·taikomos tikslinės priemonės, kuriomis remiamas neoficialaus užimtumo įforminimas; ·taikomos tikslinės priemonės, kuriomis remiamas romų užimtumas viešojo administravimo srityje; ·viešojo darbo sistemose, skirtose vietovėms, kuriose gyvena daug romų, numatytos aiškios pasitraukimo strategijos su įgūdžių ugdymo ir kvalifikacijos komponentais; ·įgyvendinamos ir finansuojamos romų kilmės jaunuoliams skirtos programos, kuriomis remiama pirmojo darbo patirtis, įdarbinimas, pameistrystės programos ir karjera; ·įgyvendinamos programos, kuriomis remiamas darbdavių įtraukumas ir skatinamos lygios galimybės darbo vietoje; ·užimtumo tarnyboms, profesinėms sąjungoms ir darbdaviams rengiamos informuotumo didinimo kampanijos ir tiksliniai mokymai, kaip kovoti su diskriminacija ir priešiškumu romams darbo rinkoje; ·sukurtos ir visapusiškai taikomos išimtinai romų bendruomenėms skirtos mikrokreditų smulkiajam verslui schemos.
Rodiklis – C aspektas. Sprendimų priėmimo procesų kokybė
·Taikomos priemonės, kuriomis užtikrinamas romų dalyvavimas rengiant politikos sprendimus užimtumo srityje; ·romų pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja ES fondų veiksmų programos, pagal kurią įgyvendinamos konkrečios priemonės veiksmingai užtikrinant romų galimybę gauti apmokamą kokybišką ir tvarų darbą, stebėsenos komitetų veikloje; ·romų pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja stebint įgyvendintų priemonių rezultatus; ·vyriausybės ir administravimo institucijos (centrinės ir vietos) panaudoja romų pilietinės visuomenės, visų pirma romų kilmės verslininkų ir sėkmingų romų kilmės specialistų, indėlį savo sprendimų priėmimo procesuose užimtumo srityje.

*Dabartiniai FRA tyrimais pagrįsti duomenys apima tik 16–29 m. amžiaus grupę.

6 tikslas. Gerinti romų sveikatą ir jiems veiksmingiau užtikrinti vienodas galimybes naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis

Pagrindinis rodiklis	Plačioji visuomenė
13)Tikėtinos gyvenimo trukmės nuo gimimo skirtumas (plačioji visuomenė ir romai)	Asmenų mirtingumo duomenų bazė / Eurostatas [demo_mlexpec]
14)Asmenų, turinčių ribotas galimybes naudotis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis, dalis – REIKIA PARENGTI	netaikoma / veikiausiai – FRA tyrimas apie romus
Rezultatų rodikliai Antriniai rodikliai (neprivalomi)
Rodiklis	Plačioji visuomenė
16 m. amžiaus ir vyresnių asmenų, kurie savo sveikatą apskritai vertina kaip labai gerą arba gerą, dalis	Eurostatas [hlth_silc_01]
Sveikatos draudimą turinčių 16 m. amžiaus ir vyresnių asmenų dalis	EBPO [76-asis Europos pagrindinis sveikatos rodiklis]
16 m. amžiaus ir vyresnių asmenų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių naudodamiesi sveikatos priežiūros paslaugomis jautėsi diskriminuojami dėl to, kad yra romai, dalis	netaikoma / veikiausiai – FRA tyrimas apie romus
Papildomi rodikliai, kuriuos reikia parengti: Romų kilmės moterų, pagimdžiusių pirmąjį vaiką iki 20 metų amžiaus, dalis Nepatenkintas medicinos poreikis	Eurostatas [demo_fordager] 3.7 DVT Eurostatas [SDG_03_60]
Proceso rodikliai, taikomi 6 tikslui – gerinti romų sveikatą ir jiems veiksmingiau užtikrinti galimybę naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis
Rodiklis – A aspektas. Institucinė struktūra
·Tarpininkavimo sveikatos priežiūros srityje sistema yra institucionalizuota ir integruota į atitinkamas sveikatos priežiūros administravimo struktūras; ·sukurta sveikatos priežiūros srities tarpininkų, norinčių tapti sveikatos priežiūros specialistais, karjeros skatinimo ir rėmimo sistema; ·sukurta profilaktinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo romams getuose ir segreguotose ar atokiose gyvenvietėse sistema; ·regioninės sveikatos inspekcijos turi išteklių (finansinių ir žmogiškųjų) užtikrinti, kad romų bendruomenės taip pat galėtų dalyvauti nacionalinio lygmens vaikų ir pagyvenusių asmenų skiepijimo ir imunizacijos programose, taip pat naudotis profilaktinėmis priežiūros paslaugomis, pavyzdžiui, atlikti kraujo tyrimus ir vėžio patikras.
Rodiklis – B aspektas. Konkrečios priemonės ir veiksmai
·Vykdomos sąmoningumo sveikatos klausimais didinimo programos, pritaikytos prie konkrečių sveikatos problemų, su kuriomis susiduria romai (įskaitant sveiką gyvenseną ir mitybą). ·Sukurtos ir vykdomos profilaktinės sveikatos priežiūros programos, skirtos rizikos grupėms priklausantiems asmenims, įskaitant romus. ·Rengiamos informuotumo didinimo kampanijos, kuriomis gerinamas supratimas apie skiepų poreikį. ·Prieinamas ir vykdomas vaikų ir pagyvenusių asmenų skiepijimas (nuo gripo). ·Nuolat atliekami nemokami profilaktiniai vaikų sveikatos patikrinimai, imamasi papildomų priemonių rizikos grupių atžvilgiu. ·Vykdomos priešgimdyminės priežiūros programos, skirtos nepalankioje padėtyje esančioms moterims, ir nuolat teikiamos priešgimdyminės paslaugos. ·Vykdomos motinos ir 0–3 m. amžiaus vaiko sveikatos stebėsenos programos, daugiausia dėmesio skiriant nepalankioje padėtyje esančioms grupėms. ·Sveikatos priežiūros srities darbuotojams nuolat rengiami tiksliniai mokymai, kaip užkirsti kelią diskriminacijai ir priešiškumui romams. ·Didinamas sąmoningumas sveikatos klausimais ir vykdomos romų bendruomenėms skirtos kampanijos.
Rodiklis – C aspektas. Sprendimų priėmimo procesų kokybė
·Taikomos priemonės, kuriomis užtikrinamas romų dalyvavimas rengiant politikos sprendimus sveikatos priežiūros srityje. ·Bendradarbiaujant su romų pilietinės visuomenės organizacijomis kuriamos konkrečios priemonės sveikatos priežiūros srities problemoms spręsti. ·Romų pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja ES fondų veiksmų programos, pagal kurią įgyvendinamos konkrečios geresnio romų naudojimosi sveikatos priežiūros paslaugomis užtikrinimo priemonės, stebėsenos komitetų veikloje. ·Romų pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja stebint sveikatos priežiūros srityje įgyvendintų priemonių rezultatus. ·Vyriausybės ir administravimo institucijos (centrinės ir vietos) panaudoja romų pilietinės visuomenės, visų pirma romų kilmės sveikatos priežiūros srities tarpininkų tinklų, indėlį savo sprendimų priėmimo procesuose sveikatos priežiūros srityje.

7 tikslas. Veiksmingiau užtikrinti vienodas galimybes gauti tinkamą atskirą būstą ir naudotis esminėmis paslaugomis 9

Pagrindinis rodiklis	Plačioji visuomenė
15)Asmenų, gyvenančių prastomis būsto sąlygomis (bute, kuris yra per tamsus arba su prakiurusiu stogu, drėkstančiomis sienomis arba grindimis, be vonios arba dušo ar vidaus tualeto), dalis	Eurostatas [tessi 291]
16)Asmenų, gyvenančių namų ūkyje, kuriame nėra mažiausio būtino kambarių skaičiaus, remiantis Eurostato pateikta sąvokos „perpildymas“ apibrėžtimi, dalis	Eurostatas [ilc_lvho05a / SDG_11_10] 1 DVT, 11 DVT
17)Asmenų, gyvenančių namų ūkyje be vandentiekio vandens, dalis (tik pasirinktose šalyse)	Eurostatas [ilc_mdho05] 6.1.1 DVT
Rezultatų rodikliai Antriniai rodikliai (neprivalomi)
Rodiklis	Plačioji visuomenė
Asmenų, gyvenančių namų ūkyje be tualeto, dušo ar vonios būsto viduje, dalis	Eurostatas [ilc_mdho05 / SDG_06_10] 6 DVT
Asmenų, gyvenančių būste su prakiurusiu stogu, drėkstančiomis sienomis, grindimis ar pamatais, pūvančiais langų rėmais ar grindimis, dalis	Eurostatas [SDG_01_60] 1 DVT
Namų ūkyje gyvenančių asmenų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių bent kartą buvo priversti palikti būstą ar vietą, kurioje buvo apsistoję, dalis	Netaikoma
16 m. amžiaus ir vyresnių asmenų, kurie per pastaruosius 5 metus ieškodami būsto jautėsi diskriminuojami dėl to, kad yra romai, dalis	netaikoma / veikiausiai – FRA tyrimas apie romus
Papildomi rodikliai, kuriuos reikia parengti: Segregacija gyvenamosios vietos atžvilgiu Romų padėties geografinius aspektus atspindintis (-ys) rodiklis (-iai). Galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir infrastruktūra vietovėje (sveikatos priežiūros paslaugomis, viešuoju transportu, mokyklomis, vaikų priežiūra ir kt.), atsižvelgiant į atstumą, išlaidas, darbo laiką arba paslaugų trūkumą Asmenų, gyvenančių neteisėtuose arba nereglamentuojamuose būstuose, dalis	Netaikoma Netaikoma

Proceso rodikliai, taikomi 7 tikslui – veiksmingiau užtikrinti galimybę romams gauti tinkamą atskirą būstą ir naudotis esminėmis paslaugomis

Rodiklis – A aspektas. Institucinė struktūra

·Romų integracijos nacionaliniuose strateginiuose planuose arba atitinkamuose politikos dokumentuose numatytos aiškios kovos su segregacija gyvenamosios vietos atžvilgiu priemonės; ·parengtos ir veiksmingai įgyvendinamos aiškios gairės dėl iškeldinimo, kuriomis siekiama apsaugoti nuo neteisėto iškeldinimo; ·parengtos ir veiksmingai įgyvendinamos aiškios gairės dėl iškeldinimo, kuriomis siekiama apsaugoti namų ūkius, kuriuose yra vaikų; ·panaikintos esamos būsto reglamentavimo spragos, trukdančios įteisinti nereglamentuotus būstus romų kvartaluose; ·ES finansuojamų projektų, kuriais gerinama infrastruktūra vietovėse, kuriose gyvena daug romų, tinkamumo ir vertinimo kriterijuose numatyti konkretūs punktai įmonėms, kuriose dirba arba kurias valdo romai; ·vykdoma politika, kuria skatinamos ir remiamos bendruomenės lygmens vietos savitarpio pagalbos iniciatyvos būsto srityje; ·nuolat vertinami sustojimo vietų ir priekabinių namelių stovėjimo aikštelių poreikiai; ·taikomi mechanizmai, kuriais užtikrinama, kad romai galėtų veiksmingai naudotis teise į saugų vandenį ir sanitarines sąlygas.

Rodiklis – B aspektas. Konkrečios priemonės ir veiksmai

·Romų integracijos nacionaliniuose strateginiuose planuose atspindimos aiškios bendrųjų būsto paslaugų ir programų įtraukumo garantijos ir kriterijai. ·Taikomos tikslinės priemonės, kuriomis siekiama teikti paramą socialinį nepriteklių patiriančioms vietovėms, siekiant mažinti segregaciją. ·Taikomos tikslinės priemonės su užtikrintais finansiniais ištekliais, siekiant pagerinti nepalankioje padėtyje esančių gyvenviečių viešąją infrastruktūrą, susijusią su keliais, vandeniu, sanitarinėmis sąlygomis, galimybe naudotis viešosiomis paslaugomis ir nuotekų įrenginiais. ·Vykdoma programa „Svarbiausia – būstas“. ·Būsto paslaugų ir savivaldybių įstaigų darbuotojams rengiami tiksliniai mokymai, kaip kovoti su diskriminacija ir priešiškumu romams būsto srityje. ·Nuolat rengiami nepalankioje padėtyje esančių gyvenviečių ir stovyklų žemėlapiai ir vykdoma jų stebėsena. ·Nuolat vykdoma būsto aspektų (vietos būstų, kuriuos reikia įvertinti, skaičiaus) stebėsena.

Rodiklis – C aspektas. Sprendimų priėmimo procesų kokybė

·Taikomos priemonės, kuriomis užtikrinamas romų dalyvavimas rengiant politikos sprendimus būsto srityje; ·bendradarbiaujant su romų pilietinės visuomenės organizacijomis kuriamos konkrečios priemonės būsto srities problemoms spręsti; ·dalyvaujant romų bendruomenės organizacijoms rengiami ir įgyvendinami su romais susiję intervenciniai veiksmai būsto srityje (ypač segregacijos panaikinimo srityje); ·romų pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja ES fondų veiksmų programos, pagal kurią įgyvendinamos konkrečios su būstu susijusios padėties gerinimo (visų pirma segregacijos panaikinimo) priemonės, stebėsenos komitetų veikloje; ·romų pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja stebint būsto srityje įgyvendintų priemonių (visų pirma naikinant segregaciją) rezultatus; ·vyriausybės ir administravimo institucijos (centrinės ir vietos) panaudoja romų pilietinės visuomenės, visų pirma romų kilmės sveikatos priežiūros ir švietimo srities tarpininkų tinklų, indėlį savo sprendimų priėmimo procesuose būsto srityje.

7a tikslas. Kovoti su aplinkos išteklių nepritekliumi, skatinti teisingumą aplinkos srityje

Rezultatų rodikliai Antriniai rodikliai (neprivalomi)
Rodiklis	Plačioji visuomenė
Romų, gyvenančių namų ūkyje, kurio būste jie susiduria su tokiomis problemomis kaip tarša, purvas ar kitos vietos aplinkos problemos, pavyzdžiui, dūmai, dulkės, nemalonūs kvapai ar užterštas vanduo, dalis	Eurostatas [ilc_mddw02]
Rezultatų rodikliai. Antriniai rodikliai (neprivalomi). Šioje srityje dar nėra parengtų rodiklių. Galimos nagrinėtinos teminės sritys: Aplinkos gyvenimo sąlygų, kurios yra pavojingos ir siejamos su pavojumi sveikatai, poveikis: ·gyvenimas vietovėse, kuriose gresia gaivalinės nelaimės (pagal nelaimės rūšį – upių potvyniai, staigūs potvyniai, žemės nuošliaužos ir pan.); ·gyvenimas aplinkos apsaugos požiūriu pavojingose vietovėse (pagal rūšį – sąvartynai arba šiukšlių išmetimo vietos, apleistos pramoninės vietos, kasyklos ir pan.); ·pavojingų veiksnių poveikis (pagal rūšį – gyvenimas užterštose vietovėse, naudojimasis nevalytais ir užterštais vandens šaltiniais, nuodingų teršalų poveikis, elektromagnetinė spinduliuotė ir pan.); ·pavojingų profesijų darbas, įskaitant darbą sąvartynuose, šiukšlynuose ir pan., neturint tinkamų apsaugos priemonių; ·gyvenimas vietovėse, kuriose nėra infrastruktūros, pavyzdžiui, saugaus geriamojo vandens, nuotekų valymo, asfaltuotų kelių, atliekų surinkimo ir pan.; ·dalis namų ūkių, kurie savo būstus apšildo degindamos kietąsias atliekas.

Proceso rodikliai, taikomi 7a tikslui – kovoti su aplinkos išteklių nepritekliumi, skatinti teisingumą aplinkos srityje

Rodiklis – A aspektas. Institucinė struktūra

·Romų integracijos nacionaliniuose strateginiuose planuose arba atitinkamuose politikos dokumentuose numatytos aiškios kovos su aplinkos išteklių nepritekliumi ir teisingumo aplinkos srityje skatinimo priemonės; ·įgyvendinimo gairėmis užtikrinamos prioritetinės romų, gyvenančių aplinkos apsaugos požiūriu pavojingose vietovėse, galimybės gauti socialinį būstą; ·griežtai laikomasi būsto saugos ir gyvenimo pavojingomis sąlygomis prevencijos standartų; ·atliekamas naujų statybos aikštelių ir sustojimo vietų poveikio aplinkai vertinimas; ·taikomi veiksmingi mechanizmai, kuriais užtikrinamas su aplinkos apsauga susijusių darbo teisės aktų nuostatų vykdymas.

Rodiklis – B aspektas. Konkrečios priemonės ir veiksmai

·Taikomos tikslinės priemonės su užtikrintais finansiniais ištekliais, siekiant perkelti romų šeimas, gyvenančias aplinkos apsaugos požiūriu pavojingose vietovėse. ·Atsižvelgiant į aplinkos veiksnius atliekamas būsto politikos ir romams taikomų nuostatų dėl būsto poveikio vertinimas. ·Romų integracijos nacionaliniuose strateginiuose planuose aptariamas politikos poveikis aplinkai ir rizika aplinkai, su kuria susiduria romai.

Rodiklis – C aspektas. Sprendimų priėmimo procesų kokybė

·Bendradarbiaujant su romų pilietinės visuomenės organizacijomis ir romų kilmės gyventojais iš atitinkamų vietovių kuriamos konkrečios priemonės, kuriomis siekiama spręsti aplinkos problemas vietovėse, kuriose gyvena romai (ypač segreguotose romų bendruomenėse); ·dalyvaujant romų bendruomenės organizacijoms rengiami ir įgyvendinami su romams skirti intervenciniai veiksmai saugios ir tvarios aplinkos srityje (visų pirma segreguotose romų bendruomenėse); ·romų pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja ES fondų veiksmų programos, pagal kurią įgyvendinamos konkrečios aplinkos gerinimo priemonės vietovėse, kuriose gyvena romai (visų pirma marginalizuotose romų bendruomenėse), stebėsenos komitetų veikloje; ·romų pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja stebint priemonių, įgyvendintų siekiant pagerinti aplinkos padėtį vietovėse, kuriose gyvena romai (visų pirma segreguotose romų bendruomenėse), rezultatus; ·vyriausybės ir administravimo institucijos (centrinės ir vietos) panaudoja romų pilietinės visuomenės, visų pirma romų kilmės sveikatos priežiūros srities tarpininkų tinklų, indėlį savo sprendimų priėmimo procesuose sveikatos priežiūros srityje.

(1)

Europos Komisija (2017), Geresnio reglamentavimo gairės. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas . Briuselis, 2017 m. liepos 7 d., SWD(2017) 350.

(2)

 Veiklos tikslai pagal šį horizontalųjį tikslą – kovoti su romų diskriminacija, priekabiavimu prie jų, prieš juos nukreiptais neapykantos nusikaltimais ir neapykantos jiems kurstymu; skatinti (informuotumą apie) romų istoriją, kultūrą, pripažinimą ir susitaikymą.

(3)

Pavyzdžiui, vandentiekio vanduo, tinkamos sanitarinės sąlygos, atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, elektra, dujos, transporto paslaugos, finansinės paslaugos ir skaitmeniniai ryšiai (laikantis Europos socialinių teisių ramsčio 20-ojo principo). Vienas iš veiklos tikslų pagal šį sektoriaus tikslą – skatinti teisingumą aplinkos srityje ir kovoti su aplinkos išteklių nepritekliumi.

(4)

  https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/final_guidelines_4-10-18_without_date_july.pdf .

(5)

 FRA pagrindinių teisių tyrimas.

(6)

Bus pakeista socialinio ir materialinio nepritekliaus (Eurostatas [ilc_mdsd07]) ir atitinkamu rodikliu, skirtu vaikams, jei ateityje jis bus naudojamas pranešant apie DVT, susijusius su plačiąja visuomene

(7)

     NACE yra akronimas, kuriuo apibūdinami įvairūs parengti statistiniai ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriai, parengti nuo 1970 m. Europos Sąjungoje (ES) ;  
https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/NACE background

(8)

     tarptautinis standartinis profesijų klasifikatorius (ISCO); http://www.ilo.org/public/english/bureau/stat/isco/  

(9)

Pavyzdžiui, vandentiekio vanduo, tinkamos sanitarinės sąlygos, atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, elektra, dujos, transporto paslaugos, finansinės paslaugos ir skaitmeniniai ryšiai (laikantis Europos socialinių teisių ramsčio 20-ojo principo).