EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 05 20

COM(2020) 552 final

KOMISIJOS ATASKAITA

Vengrija

Pranešimas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalį

KOMISIJOS ATASKAITA

Vengrija

Pranešimas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalį

1.    Įvadas

2020 m. kovo 20 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje bei 10 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalyje bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlygą sudaromos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonominiam nuosmukiui. Komunikate Komisija pritarė Tarybos nuomonei, kad, atsižvelgiant į numatomą didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 protrūkio, dabartinės sąlygos leidžia pradėti taikyti šią išlygą. 2020 m. kovo 23 d. valstybių narių finansų ministrai pritarė Komisijos vertinimui. Pradėjus taikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą leidžiama laikinai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu. Kalbant apie korekcinę dalį, Taryba taip pat gali, remdamasi Komisijos rekomendacija, priimti patikslintą fiskalinę trajektoriją. Taikant bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą Stabilumo ir augimo pakto procedūros nestabdomos. Ji suteikia galimybę valstybėms narėms nukrypti nuo paprastai taikomų biudžetinių reikalavimų, o Komisijai ir Tarybai – imtis būtinų politikos koordinavimo priemonių laikantis Pakto.

Remiantis 2020 m. kovo 31 d. Vengrijos valdžios institucijų pateiktais ir vėliau Eurostato patvirtintais duomenimis 1 , 2019 m. Vengrijos valdžios sektoriaus deficitas siekė 2,0 % BVP, o valdžios sektoriaus bendroji skola – 66,3 % BVP. 2020 m. konvergencijos programoje numatoma, kad 2020 m. Vengrijos deficitas sudarys 3,8 % BVP, o skola – 72,6 % BVP.

Planuojamas 2020 m. deficitas yra prima facie įrodymas, kad bus susidaręs Stabilumo ir augimo pakte apibrėžtas perviršinis deficitas.

Todėl šiomis aplinkybėmis Komisija parengė šį pranešimą, kuriame analizuojama, ar Vengrija laikosi Sutartyje nustatytų deficito ir skolos kriterijų. Jame atsižvelgiama į visus svarbius veiksnius ir deramas dėmesys skiriamas dideliam ekonominiam sukrėtimui, susijusiam su COVID-19 pandemija.

1 lentelė. Valdžios sektoriaus deficitas ir skola (% BVP)

		2016	2017	2018	2019	2020 COM	2021 COM
Deficito kriterijus	Valdžios sektoriaus balansas	−1,8	−2,5	−2,1	−2,0	−5,2	−4,0
Skolos kriterijus	Valdžios sektoriaus bendroji skola	75,5	72,9	70,2	66,3	75,0	73,5

Šaltinis: Eurostatas, Komisijos 2020 m. pavasario prognozė.

2.    Deficito kriterijus

2020 m. konvergencijos programoje numatoma, kad 2020 m. Vengrijos valdžios sektoriaus deficitas pasieks 3,8 % BVP, t. y. viršys Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę ir nebus jai artimas.

Planuojamas Sutartyje nustatytos pamatinės vertės perviršis 2020 m. yra išimtinis, nes jį lemia didelis ekonomikos nuosmukis. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos poveikį, Komisijos 2020 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2020 m. realiojo BVP prieaugis susitrauks 7 %.

Planuojamas Sutarties pamatinės vertės perviršis nėra laikinas, remiantis Komisijos 2020 m. pavasario prognoze, kurioje numatoma, kad deficitas 2021 m. išliks didesnis nei 3 % BVP.

Apibendrinant galima teigti, kad planuojamas 2020 m. deficitas viršija Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę ir nėra jai artimas. Planuojamas perviršis pagal Sutartį ir Stabilumo ir augimo paktą laikomas išimtiniu, bet ne laikinu. Taigi analizė rodo, kad Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/97 apibrėžtas deficito kriterijus prima facie nėra įvykdytas.

3.Skolos kriterijus

Valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP sumažėjo nuo 70,2 % 2018 m. iki 66,3 % 2019 m. Realiojo BVP augimo ir didelio BVP defliatoriaus (abu dėl vardiklio efekto) skolą mažinantis poveikis visiškai atsveria nežymų skolą didinantį atsargų ir srautų koregavimo poveikį.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2019 m. Vengrija laikėsi skolos mažinimo kriterijaus, nes iki kriterijaus rodiklio susidarė −5,2 % BVP atotrūkis.

Taigi analizė rodo, kad, 2019 m. galutiniais duomenimis, skolos kriterijus įvykdytas.

4.    Svarbūs veiksniai

Sutarties 126 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jei valstybė narė neatitinka reikalavimų pagal vieną ar abu tuos kriterijus, Komisija turi parengti pranešimą. Tame pranešime taip pat turi būti „atsižvelgiama, ar bendrojo šalies biudžeto deficitas yra didesnis už valstybės investicijų išlaidas, be to, įvertinami ir kiti svarbūs veiksniai, įskaitant valstybės narės vidutinės trukmės ekonomikos ir biudžeto būklę“.

Tie veiksniai išsamiau paaiškinti Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje taip pat nustatyta, kad būtina tinkamai atsižvelgti „į visus kitus veiksnius, kurie, atitinkamos valstybės narės nuomone, yra svarbūs siekiant visapusiškai įvertinti, ar laikomasi deficito ir skolos kriterijų, ir kuriuos valstybė narė nurodė Tarybai ir Komisijai“.

Kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalyje, kalbant apie deficito kriterijaus laikymąsi, kadangi valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2020 m. viršija 60 % BVP pamatinę vertę ir dviguba sąlyga (t. y. kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas) nėra įvykdyta, į svarbius veiksnius priimant sprendimą dėl perviršinio deficito susidarymo Vengrijoje pagal deficito kriterijų negali būti atsižvelgta.

Dabartinėmis aplinkybėmis svarbus papildomas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti 2020 m., yra COVID-19 pandemijos, kuri labai veikia biudžeto būklę ir lemia labai neapibrėžtą perspektyvą, ekonominis poveikis. Dėl pandemijos taip pat pradėta taikyti bendroji nukrypti leidžianti išlyga.

4.1.        COVID-19 pandemija

COVID-19 pandemijos sukeltas didelis ekonominis sukrėtimas daro didelį neigiamą poveikį visoje Europos Sąjungoje. Poveikis BVP augimui priklausys tiek nuo pandemijos trukmės, tiek nuo to, kiek laiko bus reikalingos priemonės, kurių imamasi nacionalinių valdžios institucijų, Europos ir pasauliniu lygmeniu, siekiant sulėtinti viruso plitimą, apsaugoti gamybos pajėgumus ir paremti visuminę paklausą. Valstybės narės jau ėmėsi arba imasi biudžeto priemonių, kad padidintų sveikatos sistemų pajėgumą ir suteiktų pagalbą labiausiai nukentėjusiems asmenims ir sektoriams. Taip pat imtasi svarbių likvidumo paramos priemonių ir suteiktos kitos garantijos. Remdamosi išsamesne informacija, kompetentingos statistikos institucijos turi išnagrinėti, ar tos priemonės turi tiesioginį poveikį valdžios sektoriaus balansui. Dėl tų priemonių ir ekonominės veiklos sulėtėjimo susidarys gerokai didesnės valdžios sektoriaus deficito ir skolos pozicijos.

4.2.    Vidutinio laikotarpio ekonominė būklė

Prieš COVID-19 pandemiją Vengrijos ekonomika po kelerius metus trukusio ypač didelio augimo palaipsniui lėtino tempą. Komisijos 2020 m. žiemos prognozėje numatoma, kad realiojo BVP augimas sumažės nuo 4,9 % 2019 m. iki 3,4 % 2020 m. ir 2,8 % 2021 m. COVID-19 pandemija tas prognozes smarkiai pakeitė. Pandemijos plitimo valdymo priemonės labai riboja ekonominę veiklą trumpuoju laikotarpiu. Šiuo metu sunku įvertinti nuosmukio mastą ir trukmę, tačiau preliminarūs rodikliai rodo spartų ekonominės veiklos ir užimtumo mažėjimą. Komisijos 2020 m. pavasario prognozė grindžiama prielaida, kad iki 2020 m. trečio ketvirčio sanitarinės priemonės bus didžiąja dalimi atšauktos, todėl gamybos apimtys vėl padidės. Numatoma, kad Vengrijos realusis BVP 2020 m. sumažės 7 %. Nedarbo lygis turėtų padidėti nuo 3,4 % 2019 m. iki vidutiniškai 7 % 2020 m. Tai yra švelninamasis veiksnys vertinant, ar Vengrija 2020 m. laikysis deficito kriterijaus.

Tos projekcijos parengtos vyraujant neįprastai dideliam neapibrėžtumui. Šį neapibrėžtumą daugiausia lemia pandemijos trukmė ir jos plitimo valdymo priemonės.

4.3.        Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė

Nuo 2018 m. birželio mėn. Vengrijai nuolat buvo taikomos didelio nukrypimo procedūros. Nuo to laiko Taryba du kartus per metus teikė rekomendacijas, tačiau Vengrija nesiėmė veiksmingų priemonių joms įgyvendinti, nuolat gerokai nukrypdama nuo rekomenduojamo koregavimo plano.

2019 m. birželio 14 d. Taryba rekomendavo Vengrijai užtikrinti, kad 2019 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas neviršytų 3,3 % (išlaidų kriterijaus), o tai atitiktų 1,0 % BVP struktūrinį koregavimą 2 . Bendras vertinimas rodo, kad 2019 m. ir 2018 ir 2019 m. (vertinant kartu) buvo labai nukrypta nuo rekomenduojamo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo.

Konvergencijos programoje pateikiama informacija apie naujas priemones, kuriomis siekiama suvaldyti pandemiją ir paremti ekonomiką. Remiantis konvergencijos programa apskaičiuota, kad iki šiol priimtų politikos priemonių, kuriomis siekiama sušvelninti COVID-19 pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį, poveikis biudžetui 2020 m. bus 2,8 % BVP. Tačiau jos visos bus finansuojamos perskirstant biudžeto išlaidas, panaudojant rezervus ir įvedant naujus mokesčius. Šios poveikį švelninančios priemonės apima darbo rinkos rėmimo priemones, įmonėms taikomas mokesčių lengvatas ir skubios medicininės pagalbos išlaidas. Paskelbta apie papildomas priemones ekonomikos atsigavimui remti (1,4 % BVP) ir darbo rinkai remti (0,4 % BVP), tačiau jos dar nepriimtos. Apskritai, nors bendros pajamos išlieka nepakitusios, palyginti su 2019 m., numatoma, kad einamosios išlaidos gerokai padidės ir jas tik iš dalies kompensuos kapitalo išlaidų sumažinimas.

Konvergencijos programoje numatoma, kad 2021 m. deficitas sumažės iki 2,7 % BVP. Numatoma, kad mokestinės pajamos didės nedaug, bet einamosios išlaidos turėtų sumažėti, o viešosios investicijos, remiamos ir Sąjungos lėšomis, turėtų smarkiai išaugti. Konvergencijos programoje planuojama, kad vidutiniu laikotarpiu deficitas bus sumažintas iki 2,2 % 2022 m. ir pasieks 1,6 % BVP 2023 m. ir 1,0 % BVP 2024 m. Tie planai grindžiami makroekonominėmis prielaidomis, kad 2022–2024 m. vidutinis realiojo BVP augimas bus maždaug 4,4 %.

4.4.    Vidutinio laikotarpio valstybės skolos pozicija

Remiantis Komisijos 2020 m. pavasario prognoze, valdžios sektoriaus bendroji skola išaugs nuo 66,3 % BVP 2019 m. iki 75,0 % BVP 2020 m.

Skolos tvarumo analizė atnaujinta pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę. Ta analizė rodo, kad, nepaisant rizikos ir atsižvelgiant į svarbius švelninančius veiksnius (įskaitant skolos profilį), skolos pozicija vidutiniu laikotarpiu išlieka tvari. Visų pirma, nors dėl COVID-19 krizės valdžios sektoriaus skolos pozicija pablogėjo, tikimasi, kad pagal atskaitos scenarijų vidutiniu laikotarpiu skolos santykio trajektorija bus tvari (mažėjanti) 3 .

1 diagrama. Vengrijos valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP, % BVP

Šaltinis: Komisijos tarnybos.

4.5.    Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai

2020 m. gegužės 11 d. Vengrijos valdžios institucijos atsiuntė raštą, kuriame pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 3 dalį nurodė svarbius veiksnius. Ankstesniuose skirsniuose pateikta analizė jau iš esmės apima pagrindinius valdžios institucijų nurodytus veiksnius.

5.    Išvados

Konvergencijos programoje numatoma, kad 2020 m. Vengrijos valdžios sektoriaus deficitas pasieks 3,8 % BVP, t. y. viršys Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę ir nebus jai artimas. Planuojamas pamatinės vertės perviršis laikomas išimtiniu, tačiau ne laikinu.

Valdžios sektoriaus bendroji skola 2019 m. pabaigoje buvo 66,3 % BVP, t. y. didesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. 2019 m. Vengrija laikėsi skolos mažinimo kriterijaus.

Vadovaujantis Sutartimi ir Stabilumo ir augimo paktu, šiame pranešime taip pat išnagrinėti svarbūs veiksniai. Kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalyje, kalbant apie deficito kriterijaus laikymąsi 2020 m., kadangi valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2020 m. viršija 60 % BVP pamatinę vertę ir dviguba sąlyga (t. y. kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas) nėra įvykdyta, į svarbius veiksnius priimant sprendimą dėl perviršinio deficito susidarymo Vengrijoje pagal deficito kriterijų negali būti atsižvelgta.

Apskritai analizė rodo, kad Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/1997 apibrėžtas deficito kriterijus neįvykdytas.

(1)   https://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/10294648/2-22042020-AP-EN.pdf/6c8f0ef4-6221-1094-fef7-a07764b0369f

(2)        2019 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendacija ištaisyti pastebėtą didelį nukrypimą nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, Vengrijoje (2019/C 210/02), OL C 210, 2019 6 21, p. 4.

(3)    Atskaitos scenarijus grindžiamas Komisijos 2020 m. pavasario prognoze. Daroma prielaida, kad po 2021 m. fiskalinė politika bus laipsniškai koreguojama, atsižvelgiant į ES ekonominio ir fiskalinio koordinavimo ir priežiūros sistemas. Realiojo BVP augimas prognozuojamas pagal vadinamąją Ekonominės politikos komiteto gamybos apimties atotrūkio darbo grupės (EPC/OGWG) T + 10 metodiką. Visų pirma (realiojo) faktinio BVP augimą lemia potencialus augimas ir bet koks svarstomas papildomas fiskalinis koregavimas (taikant fiskalinį daugiklį). Daroma prielaida, kad infliacija laipsniškai mažės iki 2 %. Palūkanų normų prielaidos nustatytos atsižvelgiant į finansų rinkos lūkesčius. Pagal nepalankų scenarijų daroma prielaida, kad (per visą projekcijos laikotarpį) bus didesnės (500 bazinių punktų) palūkanų normos ir mažesnis (−0,5 p. p.) BVP augimas, palyginti su atskaitos scenarijumi.