EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 09 14
COM(2020) 494 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Pirmoji daugiamečio Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos plano įgyvendinimo ataskaita
{SWD(2020) 171 final}
IŠVADOS
Baltijos jūros aplinkos ir Baltijos jūros žuvų išteklių raidą lemia ilgalaikės tendencijos, nusistovėjusios dar gerokai prieš 2016 m., kai įsigaliojo daugiametis planas. Žvejybos Baltijos jūroje raidos ištakos ir priežastys susiformavo prieš daugybę metų. Daugelį metų žvejybos raida buvo gana teigiama. Tačiau šiandien kai kurių rūšių ištekliams, visų pirma – rytinės Baltijos jūros dalies menkėms, kyla žlugimo pavojus, kurį kelia veiksniai, atsiradę daug anksčiau nei 2016 m. Nuo 2016 m. įgyvendinant daugiametį planą žvejybos intensyvumas sumažėjo, tačiau ėmė vyrauti kiti tam tikrų rūšių išteklių mirtingumo veiksniai. Pavyzdžiui, kalbant apie rytinės Baltijos jūros dalies menkes, mokslininkai mano, kad tris kartus daugiau žuvų žūva dėl poveikio aplinkai nei dėl pačios žvejybos veiklos.
Suinteresuotųjų subjektų, su kuriais konsultuotasi, ir valstybių narių nuomonės dėl šio daugiamečio plano skiriasi. Valstybės narės mano, kad dar per anksti vertinti šio daugiamečio plano poveikį, tačiau jos įžvelgia jo potencialą tapti svarbesne žvejybos valdymo priemone, nes jame yra visi elementai, kurių reikia atitinkamiems tikslams pasiekti. Tačiau Baltijos jūros patariamoji taryba ir jos nariai daugiausia laikosi neigiamos nuomonės. Žvejybos pramonės atstovai pritartų platesniam mirtingumo dėl žvejybos lygio, kuriam esant užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (FMSY), viršutinių intervalų naudojimui ekonominiais sumetimais. Vis dėlto iš ankstesnės patirties matyti, kad pernelyg intensyvi išteklių, kurie nėra geros būklės, žvejyba yra trumparegiška, ją vykdant ištekliai yra peržvejojami ir žvejyba žlunga. Kita vertus, nevyriausybinės organizacijos (NVO) mano, kad viršutiniai intervalai neatitinka didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY). Komisija su šia nuomone nesutinka, nes visas intervalas atitinka MSY, kuris yra ilgalaikė ekonominė koncepcija, dėl kurios 2014 m. susitarė abi teisėkūros institucijos.
Komisija mano, kad pasitvirtino, jog daugiametis Baltijos jūros planas 1 yra naudinga priemonė bendrai žuvininkystės politikai (BŽP) įgyvendinti 2 , ypač siekiant nustatyti žvejybos galimybes. Jame nustatytos skaidrios regionams pritaikytos žvejybos valdymo taisyklės. Žuvų ištekliams, kuriuos įvertinus buvo surinkta daug duomenų (arba dėl kurių atliktas MSY vertinimas), plane nustatytos viršutinės metinio bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) ribos, kartu taikant tam tikras lankstumo priemones sveikų išteklių atžvilgiu. Plane nustatyta apsauginė sąlyga dėl intensyviai žvejojamų išteklių, kurių žuvų jūroje yra tiek mažai, kad jie nesiekia net apie pavojų signalizuojančio minimalaus lygio. Šia apsaugine sąlyga užtikrinama, kad intensyviai žvejojamų išteklių kvotos būtų sumažintos iki minimumo ir būtų imtasi papildomų taisomųjų priemonių jiems atkurti.
Komisija laikosi nuomonės, kad tvarius ir kartais sudėtingus sprendimus, kuriuos Taryba priėmė dėl Baltijos jūros išteklių, buvo galima priimti todėl, kad daugiamečiu planu nustatyta sistema, kurioje suderinta apsauginė sąlyga ir lankstumo priemonės. Be daugiamečio plano būtų buvę labai sunku susitarti dėl taisomųjų priemonių, kurios padėtų atkurti ribos nesiekiančius išteklius, ir greičiausiai būtų buvusios nustatytos didesnės kvotos. Kita vertus, daugiamečiame plane taip pat numatytos su sveikais ištekliais susijusios lankstumo priemonės, kuriomis suteikiama galimybė naudoti viršutinį FMSY intervalą, kad būtų išvengta didelio kvotų sumažinimo. Šiuo daugiamečiu planu užtikrinta, kad šiandien visa žvejyba būtų valdoma atsižvelgiant į MSY arba kad būtų imamasi priemonių siekiant, kad ji atitiktų MSY; taip užtikrintas ilgalaikio žvejybos pramonės ir pagalbinių sektorių pelningumo pagrindas.
Todėl Komisija daro išvadą, kad šis daugiametis planas yra stabili ilgalaikė priemonė BŽP Baltijos jūroje įgyvendinti, nes juo suteikiama daugiau tikrumo nustatant kvotas ir užtikrinama, kad intensyviai žvejojamiems ištekliams būtų taikomos taisomosios priemonės, taip kvotų nustatymo procesą padarant skaidresnį suinteresuotiesiems subjektams ir valstybėms narėms ir sudarant sąlygas žvejybos pramonės subjektams geriau planuoti savo žvejybą.
1.Įvadas
2014 m. Europos Parlamentui ir Tarybai, kurių atstovai sudaro tarpinstitucinę specialios paskirties grupę, priėmus susitarimą dėl daugiamečių planų 3 buvo sudarytos sąlygos 2016 m. priimti pirmąjį Baltijos jūros daugiametį valdymo planą. Šiame daugiamečiame plane nustatyta, kad Komisija abiem teisėkūros institucijoms praneša apie daugiamečio plano įgyvendinimo rezultatus ir poveikį ištekliams ir tų išteklių žvejybai, visų pirma siekiant daugiamečio plano tikslų. Ši ataskaita yra pirmoji tokio pobūdžio ataskaita.
Daugiamečio plano tikslai yra šie: padėti įgyvendinti BŽP tikslus; siekti užtikrinti, kad vykdant žvejybos veiklą būtų atkurti ir išlaikyti žuvų išteklių dydžiai, viršijantys dydžius, kuriems esant gali būti užtikrintas MSY; padėti sustabdyti laimikio išmetimą į jūrą vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jį, įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį žvejojant atitinkamų rūšių išteklius, taip pat įgyvendinti ekosisteminį metodą, siekiant užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Specialios paskirties grupė susitarė, o vėliau abi teisėkūros institucijos nusprendė, kad tikslinis mirtingumas dėl žvejybos turi būti išreikštas MSY tikslą atitinkančių verčių intervalu (turinčiu viršutines ir apatines ribas). Pažymėtina, kad visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, patenkantys į šio intervalo ribas, atitinka MSY, kuris yra ilgalaikė ekonominė koncepcija. Daugiamečiame plane numatytos skaidrios žuvų išteklių, kurie buvo įvertinti siekiant nustatyti, kaip pasiekti MSY tikslą, žvejybos galimybių nustatymo taisyklės. Jame taip pat nustatytos specialios kontrolės taisyklės, o Komisijai suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tam tikrų išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, įpareigojimo iškrauti laimikį išimčių ir techninių priemonių.
Daugiametis planas apima tikslines menkių, silkių ir šprotų rūšis, taip pat jūrinių plekšnių, paprastųjų upinių plekšnių, paprastųjų otų ir švelniųjų rombų priegaudas 4 . Tikslinės rūšys sudaro apie 95 proc. bendro Baltijos jūroje sužvejojamo laimikio. 5 Tarybos reglamentuose dėl metinių žvejybos galimybių Baltijos jūroje nustatyti tikslinių rūšių išteklių, taip pat jūrinių plekšnių ir lašišų metiniai BLSK ir nacionalinės kvotos.
Daugiametis planas pirmą kartą buvo parengtas žvejybos sezonui, kuris prasidėjo 2017 m. sausio 1 d. Baltijos jūros daugiametis planas buvo pirmasis tokio pobūdžio daugiametis planas, todėl jis tapo pavyzdžiu rengiant tolesnius Šiaurės jūros, vakarų vandenų ir vakarų Viduržemio jūros daugiamečius planus. Patirtis, įgyta įgyvendinant Baltijos jūros daugiametį planą, buvo panaudota tobulinant šį daugiametį planą ir rengiant kitus daugiamečius planus.
Ši ataskaita pagrįsta naujausia ICES rekomendacija dėl atitinkamų Baltijos jūros išteklių 6 , specialia ad hoc ICES rekomendacija 7 , kurią ji buvo paprašyta pateikti, Komisijos Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) 8 atlikta 2018 m. nacionalinių ataskaitų dėl įpareigojimo iškrauti laimikį analize 9 ir Komisijos turima informacija. Be to, ją rengiant buvo konsultuojamasi su Baltijos jūros regiono valstybių narių grupe (BALTFISH), Baltijos jūros patariamąja taryba ir jos nariais 10 . Šioje ataskaitoje pristatyti pokyčiai, įvykę atitinkamose daugiamečio plano įgyvendinimo srityse. Joje siekiama pateikti išvadas po trejų plano įgyvendinimo metų (2017–2019 m.) ir dėl žvejybos galimybių, nustatytų pagal daugiametį planą ketverius metus iš eilės (2017–2020 m.).
2.Pokyčiai atitinkamose srityse
Šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama pokyčiams, įvykusiems nuo 2016 m. šiose penkiose pagrindinėse srityse: žvejybos lygis, išmetimas į jūrą, ekosisteminis metodas, regionų bendradarbiavimas ir socialiniai ir ekonominiai aspektai.
2.1.Nuo 2017 m. nustatytos žvejybos galimybės
Iki 2019 m. buvo atliktas septynių iš aštuonių rūšių išteklių MSY grindžiamas vertinimas. Toks rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių vertinimas nebuvo atliktas. 2020 m. nebebuvo atliktas Botnijos įlankos silkių MSY grindžiamas vertinimas.
Nuo 2016 m. liepos mėn., kai įsigaliojo daugiametis planas, keturių BLSK nustatymo procedūrų metu iš viso turėjo būti nustatyti 32 išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, BLSK. 24 iš jų buvo nesudėtingi atvejai, o dėl aštuonių atvejų reikėjo papildomos kontekstinės informacijos 11 .
Iš minėtų 24 nesudėtingų atvejų 23 atvejais Komisija pasiūlė BLSK, atitinkančius FMSY taško vertę arba patenkančius į apatinio FMSY intervalo ribas. Vienu atveju (dėl centrinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių 2019 m.) Komisija, laikydamasi daugiamečio plano, pasiūlė BLSK, atitinkantį viršutinę FMSY intervalo ribinę reikšmę. Taryba pritarė šiam pasiūlymui. 16 iš pirmiau minėtų 24 atvejų Taryba su Komisijos pasiūlymu sutiko, dviem atvejais ji nusprendė nustatyti mažesnius BLSK, nei pasiūlė Komisija (šprotų išteklių 2017 m. ir centrinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių 2018 m.), o penkiais atvejais, laikydamasi daugiamečiame plane nustatytų FMSY intervalų, ji BLSK padidino (Rygos įlankos silkių išteklių 2017 m., vakarinės Baltijos jūros dalies ir Botnijos įlankos silkių išteklių 2018 m., vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių 2019 m. ir šprotų išteklių 2020 m.). Paskutiniu atveju, kuris buvo susijęs su rūšimi, sužvejojama kaip priegauda, Taryba nustatė didesnį BLSK, nei buvo nustatyta atsargumo principu grindžiamoje rekomendacijoje (jūrinių plekšnių išteklių 2018 m.), o visiems kitiems metams BLSK buvo nustatytas laikantis suderintų MSY ir atsargumo principu grindžiamų rekomendacijų.
Aštuoni atvejai, kurių aplinkybės yra specifinės, yra susiję su vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių BLSK 2017 ir 2018 m., vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių BLSK 2019 ir 2020 m. ir rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių BLSK per visą laikotarpį. Šie atvejai aptarti toliau.
2.1.1.Vakarinės Baltijos jūros dalies menkės
Daugelį metų buvo žinoma, kad 24 rajone, kuris yra vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių valdymo rajono dalis, aptinkami dideli rytinės Baltijos jūros dalies išteklių menkių kiekiai. 2015 m. ICES galėjo kiekybiškai įvertinti šį reiškinį ir pateikė valdymo galimybių. Šios galimybės turėjo tiesioginės įtakos santykiniam stabilumui, tačiau Baltijos jūros regiono valstybės narės nesugebėjo susitarti dėl tolesnių veiksmų. Abiem atvejais Komisija, remdamasi tuo, kad valdymo rajone yra tiek rytinės, tiek vakarinės Baltijos jūros dalies išteklių menkių, vėliau pasiūlė BLSK, atitinkantį FMSY taško vertę (atitinkamai sumažindama BLSK 35 proc. ir 88 proc., palyginti su praėjusių metų BLSK). 2017 m. Taryba nustatė 56 proc. mažesnį BLSK, palyginti su 2016 m. BLSK. 2018 m. Komisija vėl atsižvelgė į tai, kad valdymo rajone yra abiejų išteklių menkių, ir pasiūlė pratęsti 2017 m. BLSK taikymo terminą. Taryba su šiuo pasiūlymu sutiko. Be to, kadangi šių žuvų kiekis jūroje jau daugelį metų nesiekia Btrigger, Komisija mėgėjų žvejybai pasiūlė taikyti žvejybos neršto metu draudimus ir dienos ribą, o Taryba šias priemones patvirtino. Dėl 2019 m. BLSK pažymėtina, kad mokslinėje rekomendacijoje buvo numatytas labai platus intervalas (nuo +30 proc. iki beveik +400 proc.). Komisija pasiūlė mažesnę taško vertę, nes mokslinėje rekomendacijoje buvo nurodyta, kad šių žuvų ištekliai priklauso tik nuo vienos gerų metų klasės; Taryba nustatė į apatinį intervalą patenkantį BLSK, padidindama jį 70 proc. 2020 m. Komisija, atsižvelgdama į ICES rekomendaciją, kad žuvų kiekis vienoje gerų metų klasėje turi būti sumažintas 54 proc., pasiūlė nustatyti mažiausios vertės BLSK, t. y. sumažinti jį 68 proc., palyginti su 2019 m. BLSK. Taryba nustatė į apatinį intervalą patenkantį BLSK, sumažindama jį 60 proc.
2.1.2.Rytinės Baltijos jūros dalies menkės
Tuo laikotarpiu, kurį apima ši ataskaita, rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių MSY grindžiamas vertinimas nebuvo atliktas, o iki 2019 m. ICES, remdamasi atsargumo principu grindžiama rekomendacija, kiekvienais metais rekomendavo sumažinti rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių BLSK. 2017 m. Komisija, atsižvelgdama į ICES rekomendaciją dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių paplitimo rajone, pasiūlė 39 proc. mažesnį BLSK. Taryba nustatė 25 proc. mažesnį BLSK, palyginti su 2016 m. BLSK. 2018 m. Komisija, atsižvelgdama į šių išteklių paplitimą rajone, pasiūlė BLSK sumažinti 28 proc., taigi jį nustatyti šiek tiek didesnį nei rekomendavo ICES. Todėl vakarinės dalies išteklių BLSK Komisija pasiūlė palikti nepakeistą, taigi jis nustatytas žemiau FMSY taško vertės. Rytinės dalies išteklių BLSK Taryba nustatė 8 proc. mažesnį nei buvo 2017 m. 2019 m. Komisija pasiūlė, o Taryba patvirtino 15 proc. mažesnį BLSK, palyginti su 2018 m. BLSK. Visi trejiems metams Tarybos nustatyti BLSK viršijo ICES atsargumo principu grindžiamoje rekomendacijoje nustatytą lygį.
2020 m. ICES pateikė daug griežtesnę rekomendaciją, kurioje pirmą kartą rekomendavo laikytis nulinio laimikio. Todėl Komisija ieškojo pasiūlymo, kuriame būtų atsižvelgta į tikrąją mišriosios žvejybos Baltijos jūroje padėtį, t. y. į tai, kad žvejojant daugumą kitų rūšių žuvų rytinės Baltijos jūros dalies menkės yra neišvengiamai sužvejojamos kaip priegauda. Dėl šios priežasties ji pasiūlė nutraukti bet kokią tikslinę rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybą ir leisti tik ribotą priegaudos BLSK, lygų 2 000 t (t. y. minus 92 proc., palyginti su 2019 m. BLSK). Šis apribotas priegaudos BLSK apima neišvengiamą rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudą žvejojant kitų rūšių žuvis, kad būtų galima toliau vykdyti tokių rūšių žvejybą. Kartu su apribotu BLSK pasiūlytos taisomosios priemonės, kaip reikalaujama daugiamečiame plane, pvz., žvejybos neršto metu draudimas visiems žvejybos laivynams, vykdantiems rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybą. Taryba pritarė šiam Komisijos pasiūlymui. Turėdama omenyje sudėtingą šių išteklių padėtį, Komisija, siekdama sustiprinti tam tikras valdymo priemones ir pasiūlyti ekonominės veiklos vykdytojams nutraukti savo laivų eksploataciją ir visam laikui palikti šį sektorių, pasiūlė iš dalies pakeisti Baltijos jūros daugiametį planą 12 .
2.1.3.Vakarinės Baltijos jūros dalies silkės
Vakarinės Baltijos jūros dalies silkių BLSK iki 2018 m. daugelį metų buvo nustatomas laikantis MSY. 2018 m. ICES iš naujo įvertino šios rūšies išteklius ir padarė išvadą, kad šių išteklių biomasė buvo mažesnė nei pavojingas ribinis biomasės atskaitos taškas (Blim). Kadangi kitais metais joks teigiamas BLSK nebūtų padėjęs atkurti išteklių biomasės tiek, kad ji viršytų Blim, ICES pateikė rekomendaciją dėl nulinio laimikio 2019 m. Komisija ieškojo suderinto sprendimo ir kartu pasiūlė BLSK, kuris buvo pakankamai mažas, kad padėtų atkurti išteklius. Remdamasi daugiamečiame plane nustatytomis taisyklėmis, Komisija pasiūlė 2019 m. BLSK sumažinti 44 proc. (t. y. iki FMSY apatinės ribinės reikšmės) ir, kaip reikalaujama pagal daugiametį planą, kartu taikyti taisomąją priemonę, t. y. BLSK papildomai sumažinti 19 procentinių punktų. Taryba, laikydamasi daugiamečio plano, BLSK sumažino 48 proc., palyginti su 2018 m. BLSK. 2020 m. Komisija pasiūlė BLSK sumažinti 42 proc. (t. y. iki FMSY apatinės ribinės reikšmės) ir kartu taikyti taisomąją priemonę – BLSK papildomai sumažinti 29 procentiniais punktais. Pasak ICES, šių veiksmų tikslas – iki 2022 m. atkurti išteklius iki Blim viršijančio lygio. Taryba, laikydamasi daugiamečio plano, BLSK sumažino 65 proc., palyginti su 2019 m. BLSK. Iš šių sprendimų matyti, kad Taryba priėmė sudėtingus, tačiau būtinus sprendimus, o sąlygos juos priimti buvo sudarytos įgyvendinant daugiamečiame plane nustatytą ilgesnės trukmės išteklių atkūrimo strategiją, pagal kurią apriboti BLSK derinami su papildomomis taisomosiomis priemonėmis.
2.1.4.Santrauka
2016 m. laikantis MSY rekomendacijų buvo nustatyti trijų iš septynių išteklių, kurių MSY grindžiamas vertinimas atliktas, BLSK – vakarinės Baltijos jūros dalies silkių, vidurinės Baltijos jūros dalies silkių ir jūrinių plekšnių. 2017–2019 m. šešių išteklių BLSK kasmet buvo nustatyti laikantis MSY. 2017 m. nenustatytas vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių BLSK, 2018 m. – jūrinių plekšnių išteklių BLSK, o 2019 m. – vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių BLSK. Dėl pastarųjų išteklių rekomenduotas nulinis laimikis, nes šių išteklių biomasė nesiekė saugios biologinės ribos. Žvejyba, kuriai taikoma nulinio laimikio rekomendacija, iš esmės neatitinka MSY, todėl pirmenybė teikiama išteklių atkūrimui. Tačiau atkūrus išteklius vėl kyla klausimas, kokį BLSK galima nustatyti, kad būtų laikomasi ICES MSY rekomendacijų ir daugiamečio plano. 2020 m. laikantis MSY nustatyti penkių iš šešių išteklių, kurių MSY grindžiamas vertinimas atliktas, BLSK. Nenustatytas vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių BLSK, nes dėl šių išteklių ir vėl buvo pateikta nulinio laimikio rekomendacija.
Suinteresuotųjų subjektų, su kuriais konsultuotasi, nuomonės dėl daugiamečio plano vaidmens nustatant BLSK skyrėsi. Nacionalinių administracijų teigimu, priėmus daugiametį planą šis procesas tapo lengvesnis, bet kartu išryškėjo analitinių išteklių vertinimų svarba ir kasmet besikeičiančių rekomenduojamų BLSK lygių ir su žvejyba nesusijusių veiksnių poveikis. Pasak Baltijos jūros patariamosios tarybos, šis daugiametis planas netenkino visų, o kai kurie nariai net mano, kad jis duoda priešingų rezultatų. Toks vertinimas grindžiamas dviejų rūšių argumentais – vieni mano, kad daugiametis planas yra pernelyg griežtas, nes tam tikrais atvejais pagal jį negalima pakankamai padidinti BLSK lygio, o kiti nariai teigia, kad daugiametis planas yra pernelyg lankstus, todėl nebuvo užtikrinta, kad visų išteklių MSY atitinkantys BLSK būtų nustatyti ne vėliau kaip iki 2020 m.
Komisija nepritaria Baltijos jūros patariamosios tarybos nuomonei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, akivaizdu, kad daugiamečiu planu sudarytos palankesnės sąlygos susitarti dėl žvejybos galimybių ir taisomųjų priemonių, nes jame numatytos aiškios taisyklės, kuriomis vadovaujasi tiek Komisija, teikdama pasiūlymus, tiek Taryba, priimdama sprendimus. Sprendimai priimti laikantis daugiamečiame plane nustatytų išsamių taisyklių, todėl jie buvo nuoseklūs, suderinti su BŽP tikslais ir jau duoda rezultatų, nes, pvz., tikimasi, kad 2020 m. bus atkurti vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai, o vakarinės Baltijos jūros dalies silkių ištekliai šiuo metu yra atkuriami.
2.2.Įpareigojimas iškrauti laimikį ir išmetimas į jūrą
Vienas iš pagrindinių reformuotos BŽP tikslų – įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį ir palaipsniui sustabdyti laimikio išmetimą į jūrą vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį. Įpareigojimas iškrauti laimikį taikomas rūšims, kurių žvejyba valdoma taikant BLSK. 2015 m. sausio 1 d. Baltijos jūroje įsigaliojo įpareigojimas iškrauti menkių, silkių, šprotų ir lašišų laimikį, o 2017 m. sausio 1 d. – jūrinių plekšnių laimikį.
Daugiamečio plano 7 straipsnyje numatytos išsamesnės nuostatos, susijusios su įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimu. Jomis Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl dideliu išgyvenamumu grindžiamų išimčių, de minimis išimčių, specialių nuostatų dėl dokumentavimo ir mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių nustatymo 13 . Be to, daugiamečiame plane nurodyta, kad įpareigojimas iškrauti laimikį netaikomas mėgėjų žvejybai.
ICES vertinimu 14 , nuo tada, kai įsigaliojo įpareigojimas iškrauti laimikį, išmetimo į jūrą praktika, ko gero, beveik nepasikeitė – pelaginių rūšių išmetimo į jūrą lygis ir toliau yra nedidelis, o kitų rūšių išmetimo į jūrą lygis, apie kurį buvo oficialiai pranešta, sumažintas beveik iki nulio, tačiau neteisėtas išmetimas į jūrą vykdomas ir toliau. ŽMTEK valstybių narių 2018 m. metinių ataskaitų dėl įpareigojimo iškrauti laimikį vertinime 15 nurodė, kad atitinkamos regioninės institucijos aktyviai kūrė Baltijos jūrai skirtus metodus, kaip pagerinti įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą. Tačiau ŽMTEK taip pat nurodė, kad kiekybiniai jūrų baseinų duomenys ir toliau buvo pernelyg riboti, kad būtų galima įvertinti į jūrą išmetamų kiekių pokyčius. Be to, buvo požymių, kad žvejybos pramonės veiklos praktika jūroje nepasikeitė, o tai reiškė, kad mažai tikėtina, jog išmetimo į jūrą lygis sumažės.
Suinteresuotieji subjektai, su kuriais konsultuotasi, sutinka su ICES nuomone dėl besitęsiančios išmetimo į jūrą problemos. Jų nuomone, kontrolės priemones reikėtų patobulinti. Suinteresuotieji subjektai teisingai pabrėžia, kad tokios kontrolės priemonės priklauso BŽP kontrolės reglamento (EB) Nr. 1224/2009 16 , o ne daugiamečio plano taikymo sričiai. Kai kurie suinteresuotieji subjektai tvirtina, kad jeigu nustatant BLSK viršutinis FMSY intervalas būtų buvęs naudotas dažniau, tai būtų padėję sumažinti išmetimo į jūrą lygį, o nevyriausybinės organizacijos apskritai nenori naudoti viršutinių intervalų. Savo vertinimuose visi atsakiusieji sutinka su tuo, kad nuo tada, kai įsigaliojo įpareigojimas iškrauti laimikį, faktinis išmetimo į jūrą lygis išliko gana stabilus.
Komisija mano, jog tai, kad išmetimo į jūrą problema tebesitęsia, lemia valstybių narių valdžios institucijų vykdomos kontrolės trūkumas ir neužtikrinamas įgyvendinimas ir kad ši problema turi būti sprendžiama ES žvejybos kontrolės sistemos lygmeniu. Baltijos jūros daugiametis planas nebuvo skirtas šiai problemai išspręsti.
2.3.Ekosisteminis metodas
Pagrindinio BŽP reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal BŽP žuvininkystės valdymui turi būti taikomas ekosisteminis metodas, kad būtų sumažintas žvejybos veiklos neigiamas poveikis jūrų ekosistemai. Daugiamečio plano 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad daugiametis planas turi būti suderintas su ES aplinkos teisės aktais, visų pirma tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip reikalaujama Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje 2008/56/EB 17 (toliau – JSPD). JSPD numatyti vienuolika deskriptorių, pagal kuriuos nustatoma gera aplinkos būklė. Daugiamečio plano tikslas – užtikrinti, kad būtų įvykdytos 3 deskriptoriaus (kuris yra svarbiausias žvejybos valdymui) sąlygos, ir padėti įvykdyti kitų susijusių deskriptorių sąlygas proporcingai pagal vaidmenį, kurį žvejyba atlieka juos įgyvendinant.
3 deskriptorius yra tiesiogiai susijęs su žvejybos galimybių nustatymu. Jame parašyta: „Komerciniams tikslams naudojamos žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių populiacijos neviršija saugių biologinių ribų ir jų pasiskirstymas pagal amžių ir dydį parodo gerą išteklių būklę.“ Žvejybos veikla daro poveikį deskriptoriams, susijusiems su biologine įvairove (1), mitybos tinklu (4), jūros dugno vientisumu (6) ir jūrą teršiančiomis šiukšlėmis (10). Žvejybos poveikis kitiems deskriptoriams geriausiu atveju yra netiesioginis ir (arba) nereikšmingas 18 .
Žvejybos veiklos poveikis jūrų kiaulių populiacijai Baltijos jūroje kelia didelį susirūpinimą. Manoma, kad žūtis žvejybos įrankiuose yra pagrindinė šių žinduolių mirtingumo dėl žmonių veiklos priežastis. Apskaičiuota, kad šių gyvūnų populiaciją sudaro tik 447 individai, todėl šiandien ji įvardijama kaip sparčiai nykstanti 19 . Komisija mano, kad Baltijos jūros regiono valstybės narės nesiėmė pakankamų veiksmų, kad apsaugotų šiuos gyvūnus, ir apsvarstys skubias priemones, kurios gali būti pagrįstos ir kurių imtis nurodo mokslo atstovai.
ICES patvirtina, kad Baltijos jūros ekosistema iš esmės keičiasi ir yra netekusi pusiausvyros. Daugelio Baltijos jūros rūšių ir buveinių aplinkos būklė nėra gera dėl žmonių įtakos jūros aplinkai 20 . Penki pagrindiniai neigiamą poveikį Baltijos jūrai darantys veiksniai yra maisto ir organinių medžiagų gausėjimas, žvejyba, teršalų patekimas, svetimų rūšių patekimas, krantų irimas ir substratų kiekio mažėjimas.
2.4.Regioninis bendradarbiavimas
2004 m. ES, siekdama geriau atsižvelgti į įvairių jūrų baseinų skirtumus ir labiau įtraukti suinteresuotuosius subjektus į žvejybos valdymą, įsteigė regionines patariamąsias tarybas 21 . Baltijos jūros patariamoji taryba įsteigta 2006 m. Pagrindinis jos tikslas – teikti rekomendacijas dėl žvejybos Baltijos jūroje valdymo. Ją sudaro organizacijos, atstovaujančios žvejybos veiklos vykdytojams ir kitoms interesų grupėms, kurioms BŽP daro poveikį (pvz., aplinkosaugos organizacijoms, sportinės ir mėgėjų žvejybos organizacijoms) 22 .
2013 m. įgyvendinus BŽP reformą šis regioninis aspektas ir atsakomybė už žvejybos valdymą dar labiau sustiprėjo. Patariamųjų tarybų vaidmuo ir veikla buvo įtraukti į pagrindinį BŽP reglamentą 23 . Tam tikrais klausimais, ypač dėl valstybių narių bendrų rekomendacijų, turi būti konsultuojamasi su patariamosiomis tarybomis ir atsižvelgiama į jų rekomendacijas. Patvirtintų priemonių neatitikimo priežastys turi būti paaiškintos. Komisija ir valstybės narės gali konsultuotis su patariamąja taryba dėl bet kokios priemonės, o patariamosios tarybos gali teikti rekomendacijas dėl problemų, susijusių su žvejybos valdymu ir socialiniais bei ekonominiais ir išsaugojimo aspektais, ir informuoti apie jas.
Kitas sustiprinto regionalizavimo aspektas – atitinkamos valstybės narės gali teikti bendras rekomendacijas klausimais, dėl kurių Komisijai yra suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, t. y. dėl būtinų išsaugojimo priemonių, techninių priemonių ir išmetimo į jūrą mažinimo planų. Šiuo tikslu 2013 m. pabaigoje Baltijos jūros regiono valstybės narės įsteigė Baltijos jūros žuvininkystės forumą (BALTFISH) 24 . Pagrindinis BALTFISH tikslas – pagerinti jo valstybių narių koordinavimą ir bendradarbiavimą žvejybos valdymo srityje ir plėtoti bendradarbiavimą su kitais pagrindiniais regiono suinteresuotaisiais subjektais. Forumas dirba dviem lygmenimis – jis turi aukšto lygio darbo grupę, kurią sudaro valstybių narių žvejybos srities vadovai ir asocijuotieji Komisijos pareigūnai, ir Forumo seminarą, kurį sudaro valstybių narių, Komisijos, Baltijos jūros patariamosios tarybos ir atitinkamų tarpvyriausybinių organizacijų atstovai bei kiti suinteresuotieji subjektai.
Suinteresuotieji subjektai, su kuriais konsultuotasi, nėra tikri, ar daugiametis planas turi pridėtinės vertės regioninio bendradarbiavimo srityje. Valstybės narės mano, kad regioninis bendradarbiavimas vystėsi teigiamai, ir kartu pabrėžia, kad visų pirma būtų galima pagerinti bendrų rekomendacijų rengimą. Bendrų rekomendacijų, kaip regionui pritaikytos priemonės, idėja gerai suprantama, tačiau norint jas parengti dažnai reikia atlikti ilgai trunkančius išankstinius mokslinius tyrimus. Be to, dėl įvairių mokslinių ir administracinių proceso etapų deleguotųjų aktų priėmimas taip pat užtrunka. Galiausiai, Tarybos ir Europos Parlamento atliekami patikrinimai yra svarbūs šio proceso etapai. Valstybės narės pažymi, kad reikalingos labiau oficialios regioninių grupių struktūros, kurios daugiamečiame plane nėra numatytos. Tuo būtų galima paaiškinti, kodėl suinteresuotieji subjektai mano, kad šis daugiametis planas pasirodė esąs nepakankamas siekiant paspartinti regionalizavimą.
Baltijos jūros patariamoji taryba pritaria nuomonei, kad įgyvendinant šį daugiametį planą regioninis bendradarbiavimas nebuvo sustiprintas. Ji ypač apgailestauja, kad BALTFISH neskiria pakankamai laiko klausimams, nesusijusiems su metinėmis žvejybos galimybėmis.
Komisija mano, kad šiuo daugiamečiu planu užtikrinama būtina teisinė sistema, o valstybės narės turėjo geriau išnaudoti regionalizavimo galimybes, parengdamos daugiau bendrų pasiūlymų ir konsultuodamosi su patariamosiomis tarybomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais tais klausimais, kurie pastaraisiais metais turėjo įtakos Baltijos jūrai. Pagrindiniai klausimai, pvz., dėl tausesnio rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių valdymo arba realių priemonių, skirtų sparčiai nykstančioms jūrų kiaulėms apsaugoti, taikymo, nebuvo sprendžiami bendrai.
2.5.Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai
Apskritai žvejyba Baltijos jūroje davė pelno, nors iškraunamo laimikio kiekis ir jo vertė sumažėjo, daugiausia dėl mažėjančių menkių kainų. Šiame etape nėra duomenų apie pokyčius nuo 2018 m., tačiau aplinkos padėtis, išeikvoti rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai ir dabartinė visuomenės sveikatos padėtis tikrai turėjo neigiamo poveikio.
Suinteresuotieji subjektai, su kuriais konsultuotasi, teigia, kad esama neigiamo ryšio tarp daugiamečio plano įgyvendinimo ir socialinės bei ekonominės plėtros, nes išteklių raida yra neigiama. Žvejybos sektoriaus atstovai dideliu šio daugiamečio plano trūkumu laiko socialinių ir ekonominių aspektų trūkumą ir nelanksčias BSLK nustatymo taisykles; jie mano, kad viršutinių intervalų naudojimo sąlygos turėtų būti ne tokios griežtos, kad viršutinius intervalus būtų galima naudoti dažniau. Kita vertus, NVO tvirtina, kad nėra pakankamai patvirtinta dokumentais, ar nustatant BLSK buvo atsižvelgta į socialinius ir ekonominius aspektus, ir kad viršutinių FMSY intervalų naudojimas prilygsta „peržvejojimui“. Jos taip pat mano, kad „peržvejojimas“ lėmė neigiamus socialinius ir ekonominius pokyčius. Valstybės narės pabrėžia, kad viršutinis intervalas gali būti naudojamas dėl socialinių ir ekonominių priežasčių.
Komisija mano, kad šis daugiametis planas buvo naudingas. Tai, kad žuvų išteklių būklės ir žvejybos raida buvo įvairi, lėmė ne tiek daugiamečio plano įgyvendinimas, kiek priežastys, kurios egzistavo dar gerokai prieš įsigaliojant daugiamečiam planui, t. y. aplinkos veiksniai ir, visų pirma, netausi žvejyba, kurie laikui bėgant padarė realios socialinės ir ekonominės žalos, nuo kurios sunkiai nukentėjo žvejai ir žvejės, kuriems žvejyba yra pragyvenimo šaltinis. Tik vykdant tausią žvejybą ir taikant tinkamas aplinkos apsaugos priemones galima užtikrinti, kad laikui bėgant žvejybos bendruomenės išliktų gyvybingos. Tai numatyta daugiamečio plano teisiniame pagrinde.
Galiausiai reikėtų paminėti, kad EJRŽF reglamentu 25 remiami BŽP tikslai, taigi ir daugiamečio plano įgyvendinimas. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės EJRŽF naudoja visų pirma tam, kad paremtų labiau atrankios žvejybos plėtrą, bendrai finansuotų žuvininkystės kontrolę ir įgyvendinimo užtikrinimo veiklą ir sumažintų kai kurių išsaugojimo priemonių socialinį ir ekonominį poveikį žvejams. Komisija, remdamasi valstybių narių ataskaitomis, teikia metinę EJRŽF įgyvendinimo ataskaitą 26 .
2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas (OL L 191, 2016 7 15, p. 1), toliau – „daugiametis planas“.
2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (OL L 354, 2013 12 28, p. 22), toliau – „pagrindinis BŽP reglamentas“.
2014 m. balandžio 3 d. Europos Sąjungos Tarybos dokumentas Nr. 8529/14 Limité Pêche 117, CODEC 1004.
2011 m. rugpjūčio 12 d. pasiūlyme KOM(2011) 470 galutinis Komisija pasiūlė daugiametį Baltijos lašišų išteklių valdymo planą.
2019 m. Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacija „Baltijos jūros ekoregiono žvejybos apžvalga“, 2019 m. rugsėjo 2 d., p. 5.
Pateikiama adresu http://www.ices.dk/community/advisory-process/Pages/Latest-advice.aspx.
2019 m. ICES rekomendacija sr.2019.15, 2019 m. birželio 27 d.
2016 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimas 2016/C 74/05, kuriuo įsteigiamas Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (OL L 74, 2016 2 26, p. 4).
ŽMTEK 60-ojo plenarinio posėdžio ataskaita (PLEN-19-01), 6.2 skirsnis, p. 18–33; ad hoc susitarimo ataskaita „Valstybių narių 2018 m. metinių ataskaitų dėl įpareigojimo iškrauti laimikį vertinimas“, 2019 m. kovo mėn., aiškinamasis dokumentas, pridedamas prie plenarinio posėdžio ataskaitos.
Klausimynas ir atsakymai pateikiami prie šios ataskaitos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SWD(2020) XXX.
Prie šios ataskaitos pridedamo Komisijos tarnybų dokumento priede pateikiama išsami lentelė.
2019 m. spalio 31 d. Komisijos pasiūlymas COM(2019) 564 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos pajėgumų apribojimo, duomenų rinkimo ir kontrolės priemonių įvedimo Baltijos jūroje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139 ir dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos laivų veiklos nutraukimo visam laikui iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014.
Įgaliojimai taip pat nustatyti 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105), 15 straipsnyje.
Plg. su 5 išnaša , p. 7–8; 2019 m. ICES rekomendacija „Baltijos jūros ekoregiono ekosistemų apžvalga“, 2019 m. gruodžio 12 d., p. 8.
Plg. su 9 išnaša.
2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).
Nevietinių rūšių patekimas (2), žmogaus sukelta eutrofikacija (5), hidrografinės sąlygos (7), teršalų koncentracijos lygis jūroje (8), teršalai žmogaus maistui skirtoje žuvyje ir jūros produktuose (9), energijos, įskaitant povandeninį triukšmą, patekimas (11).
Plg. su 14 išnaša („Ekosistemų apžvalga“), p. 18.
Plg. su 7 išnaša , p. 1; 14 išnaša („Ekosistemų apžvalga“), p. 3.
2004 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimas 2004/585/EB, įsteigiantis regionines patariamąsias tarybas pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 256, 2004 8 3, p. 17).
http://www.bsac.dk/BSAC/About-the-BSAC.
Reglamento (ES) 1380/2013 43–45 straipsniai. Be to, 2014 m. spalio 9 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/242, kuriuo nustatomos išsamios patariamųjų tarybų veiklos taisyklės pagal bendrą žuvininkystės politiką (OL L 41, 2015 2 17, p. 1), nustatytos išsamesnės patariamųjų tarybų veiklos taisyklės.
2013 m. gruodžio 13 d. Susitarimo memorandumas dėl Baltijos jūros žuvininkystės forumo (BALTFISH) principų ir darbo metodų, http://www.bsac.dk/BSAC-Resources/Documents-section/BALTFISH.
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).
Naujausią pranešimo projektą žr. adresu https://ec.europa.eu/fisheries/sites/fisheries/files/2019-11-26-emff-implementation-report_en.pdf.