EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 06 26
COM(2020) 266 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl pažangos, padarytos įgyvendinant Direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo
1.Įvadas
Direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo – pagrindinė teisinė priemonė siekiant Europos švaraus oro programoje 1 nustatytų 2030 m. tikslų. Šioje direktyvoje (dar vadinamoje INR direktyva, arba Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyva) nustatyti kiekvienos ES valstybės narės nacionaliniai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai 2020–2029 m. laikotarpiui ir platesnio užmojo įsipareigojimai nuo 2030 m., taikomi penkių rūšių oro teršalams, kurie daro didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai: sieros dioksidui (SO2), azoto oksidams (NOx), nemetaniniams lakiesiems organiniams junginiams (NMLOJ), amoniakui (NH3) ir smulkiosioms kietosioms dalelėms (KD2,5). Europos švaraus oro programoje nustatytas tikslas – iki 2030 m. perpus, palyginti su 2005 m., sumažinti oro taršos poveikį sveikatai.
Direktyva įsigaliojo 2016 m. gruodžio 31 d. ir ja nuo 2018 m. liepos 1 d. panaikinta Direktyva 2001/81/EB 2 dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų. Taikant Direktyvą (ES) 2016/2284 KD2,5 priskirtos prie teršalų, kuriems nustatyti privalomi mažinimo įsipareigojimai, ir papildytas teršalų, dėl kurių būtina teikti ataskaitas, sąrašas. Šioje direktyvoje taip pat numatomas perėjimas nuo teršalų išmetimo ribų, kuriomis nustatomas kiekvieno teršalo didžiausias išmetamųjų teršalų kiekis kilotonomis per metus, prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų, kuriais nustatomi mažinimo įsipareigojimai, išreikšti 2005 m., baziniais metais, išmestų teršalų kiekio procentine dalimi. Siekiant užtikrinti, kad ir toliau būtų gerinama oro kokybė, Direktyvoje (ES) 2016/2284 numatyta, kad Direktyvoje 2001/81/EB nustatytos nacionalinės teršalų išmetimo ribos nuo 2010 m. ir toliau taikomos iki 2019 m. gruodžio 31 d. Apžvalga, kaip valstybės narės laikosi atitinkamų savo teršalų išmetimo ribų, pateikiama Europos aplinkos agentūros interneto svetainėje 3 .
Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai 2020–2029 m. laikotarpiui pagal Direktyvą (ES) 2016/2284 atitinka pagal UNECE Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 4 peržiūrėtą Geteborgo protokolą 5 ES ir jos valstybių narių prisiimtus 2020 m. ir vėlesnių metų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus. Taip šie tarptautiniai įsipareigojimai perkeliami į Direktyvą.
Direktyva (ES) 2016/2284, kuria reglamentuojamas bendras valstybėje narėje išmetamų teršalų kiekis, kartu su ES aplinkos oro kokybės direktyvomis 6 ir ES teisės aktais, kuriais reguliuojama oro tarša jos susidarymo šaltinyje 7 , yra ES švaraus oro teisinės sistemos dalis. Veiksmingai įgyvendinant švaraus oro teisės aktus svariai prisidedama prie „nulinės taršos tikslo – kad aplinkoje nebūtų toksinių medžiagų“, kurį 2019 m. gruodžio 11 d. Komisija paskelbė Europos žaliajame kurse ir planuoja susijusiose iniciatyvose, kaip antai 2021 m. nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų plane 8 .
Direktyvą (ES) 2016/2284 visiškai perkelti į nacionalinę teisę valstybės narės privalėjo iki 2018 m. liepos 1 d. Penkiais atvejais, kai buvo vėluojama pranešti apie perkėlimą į nacionalinę teisę, Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų – išsiuntė oficialius pranešimus pagal SESV 258 straipsnį. Dabar visos valstybės narės yra pranešusios apie perkėlimą į nacionalinę teisę ir Komisija vykdo nacionalinių priemonių, apie kurias pranešta, atitikties patikrą, be kita ko, siekdama pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, jei nacionaliniai teisės aktai neatitinka Direktyvos reikalavimų.
Pagal Direktyvos (ES) 2016/2284 11 straipsnio 1 dalį Europos Komisija yra įpareigota Europos Parlamentui ir Tarybai pranešti apie įgyvendinant Direktyvą padarytą pažangą. Šioje ataskaitoje nurodoma, kas pasiekta iki šiol stengiantis įgyvendinti nacionalinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, gerinant oro kokybę ir mažinant poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai 9 .
Kadangi tam tikras Direktyvos įgyvendinimo poveikis išryškės tik praėjus ilgesniam laikotarpiui ir jam įvertinti reikės daugiamečių duomenų rinkinių, 11 straipsnio 1 dalyje išvardyti skirtingi aspektai šioje ataskaitoje vertinami nevienodai. Visų pirma, kalbant apie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus nuo 2020 m., valstybės narės Komisijai pateiks duomenis apie išmetamuosius teršalus tik 2022 m. Todėl šioje ataskaitoje pristatomi rezultatai, gauti išanalizavus numatomą išmetamųjų teršalų kiekį. Panašiai šiuo metu ribota ir galimybė pranešti apie Direktyvoje numatyto išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo poveikį sveikatai ir ekosistemoms. Šioje ataskaitoje daug dėmesio skiriama nacionalinėms oro taršos valdymo programoms (NOTVP), kurias valstybės narės turėjo pateikti iki 2019 m. balandžio 1 d. NOTVP – pagrindinė valdymo priemonė, kuria siekiama įgyvendinti nacionalinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, todėl ji ypač padeda atlikti pirminį vertinimą, kaip valstybės narės vykdo įsipareigojimus ir ar reikėtų įdėti daugiau pastangų.
Antroji Švaraus oro apžvalga, kuri tęsia 2018 m. paskelbtą pirmąją Švaraus oro apžvalgą 10 ir kurią planuojama parengti 2020 m. pabaigoje, šią ataskaitą ir Komisijos analizę papildys reikalavimų vykdymo trajektorija. Tiksliau, 2020 m. Švaraus oro apžvalgoje bus pateiktas išsamus analitinis vertinimas, kaip valstybės narės ir visa ES įgyvendina Direktyvoje numatytus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo reikalavimus, gerina oro kokybę, sveikatą ir aplinką, taip pat su reikiamomis priemonėmis susijusių sąnaudų, naudos ir numatomo poveikio vertinimas.
2.Numatomas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimas
2.1.Išmetamųjų teršalų apskaitos ir prognozės kaip įsipareigojimų vykdymo patikros pagrindas
2020–2029 m. ir nuo 2030 m. ir tolesnio laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai, taikomi oro teršalams SO2, NOx, NMLOJ, NH3 ir KD2,5, – pagrindiniai pagal Direktyvą (ES) 2016/2284 nustatyti valstybių narių įsipareigojimai. Valstybės narės kiekvienais metais vasario mėn. teikia išmetamųjų teršalų apskaitas, kaip nurodyta Direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje. Šios apskaitos naudojamos tikrinant, ar vykdomi išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai. Tačiau tarp faktiškai išmesto teršalų kiekio ir apskaitų pateikimo yra dvejų metų laiko tarpas. Naujausios apskaitos, pateiktos 2020 m. vasario mėn., rodo 2018 m. išmetamųjų teršalų kiekį. Todėl dar negalima patikrinti, ar įvykdyti 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai. Tačiau valstybės narės pagal 10 straipsnio 2 dalį taip pat yra įpareigotos kas dvejus metus pranešti apie numatomą išmetamųjų teršalų kiekį (paskutinį kartą pranešta 2019 m.). Kad būtų įvertinta numatoma atitiktis, numatomas išmetamųjų teršalų kiekis lyginamas su kiekio mažinimo įsipareigojimais 2020–2029 m. laikotarpiui ir laikotarpiui nuo 2030 m.
Kad įsipareigojimų vykdymo vertinimas būtų patikimas, apskaitos ir prognozės turi būti geros kokybės. Komisija atidžiai stebi gerėjančią apskaitų ir prognozių kokybę ir šioje srityje valstybėms narėms padeda (žr. šios ataskaitos 5.1 skirsnį), be kita ko, atlieka ir skelbia apskaitų 11 bei prognozių 12 peržiūras ir padeda ugdyti gebėjimus.
Atliekant apskaitos peržiūrą vertinama net tik apskaitos duomenų kokybė, bet ir prašymų patikslinti apskaitą, kuriuos pagal Direktyvos 5 straipsnį pateikė valstybės narės, priimtinumas. Tam tikromis Direktyvoje nurodytomis sąlygomis ir reikalavimų nevykdymo atveju valstybės narės gali patikslinti savo apskaitas sumažindamos vertes. Pagal Direktyvos 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės gali parengti patikslintas apskaitas, jei taikomi patobulinti apskaitos metodai, atnaujinti atsižvelgiant į mokslo žinias po to, kai pirmą kartą buvo nustatyti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai. Pagal Direktyvos 21 straipsnio 2 dalį valstybėms narėms leidžiama taikyti 5 straipsnio 1 dalį dėl ribų, nustatytų Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvoje (Direktyva 2001/81/EB). Kadangi 2017 m. maždaug trečdalis valstybių narių pateikė prašymus dėl patikslinimo, 2018, 2019 ir 2020 m. naujus prašymus dėl patikslinimo pateikė mažiau valstybių narių 13 .
2019 m. pateiktos prognozės buvo įvertintos kartu su NOTVP 14 , nes prognozės yra galimos reikalavimų nevykdymo rizikos, taigi ir poreikio taikyti naujas priemones, vertinimo pagrindas. Direktyvos IV priedo 2 dalyje nustatyti penki prognozių kokybės vertinimo kriterijai: skaidrumas, nuoseklumas, palyginamumas, išsamumas ir tikslumas. Atliekant naujausią peržiūrą buvo nustatyta, kad neskaidrumas yra pagrindinis trūkumas, – dauguma valstybių narių (18) 15 pateikė nepakankamai informacijos apie rengiant prognozes naudotas metodikas, pradinių duomenų rinkinius ir prielaidas. Apskritai prognozių palyginamumas ir išsamumas vertinamas gerai, tačiau 10 valstybių narių prognozių bendras tikslumas buvo nepakankamas 16 . Dauguma atvejų tai lėmė naudojami pernelyg supaprastinti metodai ir nepakankamai išsami informacija, susijusi su išmetamųjų teršalų pagrindiniuose sektoriuose pradiniais duomenimis.
2.2.Numatomas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų 2020–2029 m. laikotarpiui ir laikotarpiui nuo 2030 m. įgyvendinimas
Pagal Direktyvos (ES) 2016/2284 10 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų išmetamųjų oro teršalų prognozes 2020, 2025 ir 2030 m. 17 , siekiant įvertinti, kaip valstybės narės vykdo atitinkamai 2020–2029 m. laikotarpio ir laikotarpio nuo 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus. Šiomis prognozėmis taip pat remiamasi siekiant įvertinti, ar išmetamųjų teršalų kiekis 2020–2030 m. atitinka linijinę trajektoriją (jeigu ne, tą reikia pagrįsti). Prognozės apima esamomis priemonėmis grindžiamą scenarijų (tik esamos priemonės) ir, kai tinkama, papildomomis priemonėmis grindžiamą scenarijų (esamos priemonės ir planuojamos papildomos priemonės) 18 . Jeigu valstybė narė numato įgyvendinti visus savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus taikydama esamas priemones, pakaks esamomis priemonėmis grindžiamo scenarijaus.
Iš analizės matyti, kad pagal esamomis priemonėmis grindžiamą scenarijų 10 valstybių narių 19 numato, kad įgyvendins visus 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, tačiau tik keturios 20 numato, kad įgyvendins visus 2030 m. įsipareigojimus (žr. šios ataskaitos 1 priedą). Visos valstybės narės, negalinčios įgyvendinti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų esamomis priemonėmis, turi parengti papildomas priemones. Tačiau devynios valstybės narės, kurios numato, kad neįgyvendins vieno ar daugiau išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų pagal esamomis priemonėmis grindžiamą scenarijų, nepranešė apie papildomomis priemonėmis grindžiamą scenarijų 21 . Be to, iš 17 valstybių narių, pranešusių apie papildomomis priemonėmis grindžiamą scenarijų 22 , tik septynios 23 numato, kad įgyvendins visus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus (visais metais ir visų teršalų). Kitos valstybės narės turės parengti papildomas priemones, kad įgyvendintų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus.
Tiek pagal esamomis priemonėmis grindžiamą scenarijų, tiek pagal papildomomis priemonėmis grindžiamą scenarijų, dažniausiai numatoma, kad nebus įgyvendinti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo reikalavimai dėl NH3 (2020–2029 m. laikotarpiu ir laikotarpiu nuo 2030 m.), taip pat dėl NMLOJ, NOx ir KD2,5. Esama išimčių keliais konkrečiais atvejais – kol kas visoje ES nekyla sunkumų įgyvendinant išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo reikalavimus dėl SO2.
3.NOTVP analizė
3.1.Teisinių reikalavimų įgyvendinimas
Pagal Direktyvos (ES) 2016/2284 6 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad valstybės narės priimtų nacionalines oro taršos valdymo programas (NOTVP), kuriose atsižvelgdamos į savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus nurodytų, kaip ketina riboti metinius išmetamuosius antropogeninės kilmės teršalų kiekius. NOTVP – pagrindinė valdymo priemonė, kurią naudodamos valstybės narės gali koordinuoti savo politiką bei priemones ir dėl jų susitarti, kad užtikrintų nacionalinių įsipareigojimų dėl išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įgyvendinimą. Rengiant NOTVP reikalingos konsultacijos ir įvairių lygmenų kompetentingų institucijų bei kelių skirtingų sektorių, pvz., aplinkos, žemės ūkio, energetikos, klimato, transporto, pramonės ar finansų, atstovų dalyvavimas. Itin daug dėmesio skiriama visų atitinkamų politikos sričių planų ir programų derėjimui. Be to, naudodamasi NOTVP valstybė narė informuoja apie taršos valdymo politiką ir įtraukia visuomenę į politikos formavimo procesą.
Kaip numatyta Direktyvos 6 straipsnio 10 dalyje, Komisija nustatė NOTVP formą Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1522 24 : jame nustatytas privalomas ir neprivalomas turinys remiantis 6 straipsniu ir Direktyvos III priedo 1 dalimi. Svarbią privalomo turinio dalį sudaro papildoma politika ir priemonės, kurias valstybės narės numato priimti siekdamos dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Apie šią papildomą politiką ir priemones turi būti pranešama naudojantis EAA politikos ir priemonių rinkiniu „EEA-PaM Tool“ – Europos aplinkos agentūros sukurta internetine priemone. Komisija taip pat parengė NOTVP rengimo gaires 25 pagal Direktyvos 6 straipsnio 9 dalį. Šios gairės valstybėms narėms padeda parengti NOTVP pagal nustatytą formą ir laikantis Direktyvos reikalavimų. Pirmosios NOTVP turėjo būti pateiktos iki 2019 m. balandžio 1 d. NOTVP turi būti atnaujinamos bent kas ketverius metus arba anksčiau, jeigu to reikia gavus naujų duomenų.
Aštuonios valstybės narės 26 savo galutines NOTVP Komisijai pateikė laiku. Kitos 16 valstybių narių 27 pateikė savo galutines NOTVP iki 2020 m. gegužės mėn. 28 , o dvi valstybės narės 29 iki to laiko pateikė tik NOTVP projektus. Dvi valstybės narės 30 dar nepateikė nei NOTVP projekto, nei galutinės NOTVP. Šių metų vasario mėn. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš tris valstybes nares 31 , kurios tuo metu nebuvo pateikusios jokios NOTVP, o viena iš jų vėliau pateikė savo NOTVP kovo mėn. 32 Valstybės narės dažnai siejo vėlavimą pateikti ataskaitas su ilgomis konsultavimosi procedūromis ir su tuo, kad reikia suderinti NOTVP su nacionaliniu energetikos ir klimato srities planu, kurį turi pateikti iki 2019 m. gruodžio 31 d. pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 33 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.
Kalbant apie galutines NOTVP, kurias Komisija gavo iki 2020 m. gegužės mėn., 13 valstybių narių 34 naudojo bendrą NOTVP formą, devynios valstybės narės 35 ją naudojo iš dalies ir dvi valstybės narės 36 nenaudojo visai.
Pagal Direktyvos (ES) 2016/2284 6 straipsnio 5 dalį valstybės narės turėjo konsultuotis su visuomene dėl NOTVP projekto vadovaudamosi Direktyva 2003/35/EB 37 . 19 valstybių narių 38 savo galutinėse NOTVP nurodė saitą į konsultacijas su visuomene, o penkios valstybės narės 39 to nepadarė.
Kalbant apie privalomą NOTVP turinį, daugumoje išnagrinėtų dokumentų buvo pateiktas visas privalomas turinys arba jis buvo pateiktas su palyginti nedideliais trūkumais 40 , tačiau apskritai trūksta išsamios informacijos apie papildomą politiką ir priemones, todėl sunkiau atlikti išsamią analizę. Dažniau trūkumų pasitaikė ir išsamios informacijos stigo tada, kai valstybės narės nenaudojo bendros formos arba pateikdamos ataskaitą nesinaudojo šioje ataskaitoje minėta priemone „EEA-PaM“. Dauguma valstybių narių pateikė tik labai mažai informacijos apie neprivalomą turinį (dėl daugiau informacijos žr. 4 skirsnį).
3.2.Papildomos politikos ir priemonių, apie kurias pranešta, analizė
Valstybės narės, kurios numato, kad neįvykdys savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų taikydamos esamą politiką, savo NOTVP turi pranešti apie papildomą politiką ir priemones, kurias svarstė ir iš tikrųjų priėmė, kad įgyvendintų savo įsipareigojimus. Apie tai jos turėjo pranešti naudodamosi priemone „EEA-PaM“.
Valstybių narių šiuo klausimu pateikiamos informacijos apimtis ir išsamumas skiriasi priklausomai nuo valstybės narės ir priklausomai nuo politikos ir priemonių 41 . Vis dėlto galima nustatyti šias tendencijas 42 :
-NOTVP nurodytos politika ir priemonės, kurias numatoma priimti, yra nutaikytos į kiekvieno sektoriaus, kuriam jos skirtos, pagrindinius teršalus. Apie didelę dalį politikos ir priemonių yra pranešama žemės ūkio (dėl NH3), kelių transporto, prekybos, instituciniame ir namų ūkių sektoriuose (KD2,5 ir NOx), taip pat energijos gamybos ir paskirstymo srityse (KD2,5, SO2 ir NOx). Didžiausia politikos ir priemonių dalis yra taikoma teršalams NOx ir KD2,5. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad politikos ir priemonių skaičius nebūtinai tiesiogiai susijęs su išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo veiksmingumu.
-Politika ir priemonės gali būti nuo labai konkrečių (pvz., ribojamas tam tikro įrenginio veikimas) iki itin bendrų (pvz., energijos vartojimo efektyvumo skatinimas ar transporto strategijos); pastarosios neišvengiamai lemia numatomo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo neapibrėžtumą.
-Tik labai nedidelė politikos ir priemonių dalis (priklausomai nuo sektorių, bet visada mažiau nei pusės politikos ir priemonių) pateikta su kiekybiniu išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įvertinimu, todėl esama neapibrėžtumo, ar priemonės patikimos ir kaip jos gali padėti įvykdyti nacionalinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus. Be to, NOTVP pateikiama nepakankamai informacijos, kad būtų galima palyginti valstybių narių numatomą sumažinimą (tai padėtų patikrinti skaičiavimus). Kai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas yra išreikštas kiekybiškai, dažnai jis ilgainiui padidėja – tai gali būti susiję su laipsnišku priemonių įvedimu.
-Kai kuriuose sektoriuose (pvz., transporto, energijos vartojimo) maždaug pusė politikos ir priemonių, apie kurias pranešta, iš tiesų yra susijusios su jau esamomis priemonėmis (arba bent jau su priimtomis); jų priėmimo data, apie kurią pranešama, yra nuo 2004 m. iki 2019 m. Kai kurios politika ir priemonės yra susijusios su galiojančiais ES teisės aktais (pvz., geriausių prieinamų gamybos būdų įgyvendinimas pagal Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą 43 ), taigi priklauso esamomis priemonėmis grindžiamam scenarijui, o ne papildomomis priemonėmis grindžiamam scenarijui. Aiškiau atskyrus esamas ir naujas politiką bei priemones, bus galima geriau įvertinti tikrą naujų politikos ir priemonių poreikį ir jų pridėtinę vertę.
-Žemės ūkio sektoriuje politika ir priemonės atitinka Direktyvos III priedo 2 dalyje aprašytas priemones (tik viena valstybė narė nurodė politiką ir priemones, neišvardytas III priede), o numatomas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas valstybėse narėse apskritai yra panašus. Žemės ūkio sektoriuje išmetama daugiausiai amoniako ir politika bei priemonės šiame sektoriuje pagrįstai skirtos šiam teršalui; vis dėlto dažnai jų nepakanka, kad būtų galima užtikrinti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų vykdymą. Kai kuriose žemės ūkio politikoje ir priemonėse išmetamo KD2,5 kiekio mažinimas apibūdinamas kaip išmetamo amoniako kiekio mažinimo papildoma nauda.
Apskritai NOTVP pateikiama nepakankamai informacijos apie politiką ir priemones, kad būtų galima užtikrintai patvirtinti jų patikimumą; pirmiausia trūksta informacijos apie numatomą politikos ir priemonių naudojimą, jų įgyvendinimo laikotarpį ir numatomą išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo lygį. Be to, maždaug trečdalyje išanalizuotų valstybių narių esama reikšmingo nederėjimo tarp pagal Direktyvos 10 straipsnio 2 dalį pateiktų prognozių ir NOTVP naudojamų prognozių, taigi kyla klausimas, ar NOTVP siūlomos priemonės yra tinkamos.
3.3.NOTVP ir nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų (NEKSVP) 44 ryšys
Ryšys tarp oro ir klimato srities ir (arba) energetikos politikos yra daugialypis, nes išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų šaltiniai dažnai yra tie patys. Taigi daugeliu atvejų vieną priemonę galima naudoti siekiant ir oro, ir klimato srities tikslų (pvz., aktyvių transporto rūšių kūrimas, geresnė pastatų izoliacija siekiant sumažinti energijos suvartojimą). Tačiau kai kuriais atvejais esama ir kompromisų (pvz., bioenergija naudojama būstams šildyti). Teisės aktuose dėl oro ir energetikos ir (arba) klimato pateikiamos jų abipusės nuorodos ir reikalaujama susieti NOTVP ir NEKSVP 45 . Komisijos NOTVP rengimo gairėse konkrečiai raginama, kad valstybės narės, rengdamos savo NOTVP, atsižvelgtų į politiką ir priemones, kurias planuojama įgyvendinti pagal su klimatu ir energetika susijusius įsipareigojimus.
Akivaizdu, kad laiku pateiktose NOTVP dėl teisės aktuose numatytų terminų sekos nuoroda gali būti daroma tik į NEKSVP projektus, o ne į galutinius NEKSVP. Kita vertus, oro, klimato ir energetikos srities ryšys turėtų atsispindėti galutiniuose NEKSVP, nes 2019 m. birželio mėn. 26 valstybės narės 46 pagal Energetikos sąjungos valdymo reglamentą iš Komisijos gavo rekomendacijas patobulinti poveikio orui vertinimą jų NEKSVP projektuose.
Šioje ataskaitoje analizuojamose NOTVP daroma nuoroda į klimato srities ir energetikos politiką, tačiau dėl informacijos trūkumo neaišku, kiek ji faktiškai padėjo padidinti sinergiją ir kaip sekėsi siekti kompromisų tarp šių dviejų politikos sričių. Be to, lyginant atitinkamas NOTVP padėtis gerokai skiriasi. Kai kuriose atsižvelgiama į klimato ir energetikos srities priemonių poveikį oro taršai arba jis net išreikštas kiekybiškai ir, priešingai, įvertinamas oro priemonių poveikis išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Kitose programose klimato ir energetikos srities priemonės įtraukiamos į NOTVP išvardytų priemonių sąrašą. Galiausiai kitose taip pat naudojamas bendras duomenų rinkinys abiem politikos sritims modeliuoti.
Iš NOTVP analizės matyti, kad vis dėlto yra galimybių stiprinti švaraus oro politikos ir klimato bei energetikos politikos sąsajas ir kad abu planavimo ciklus reikia toliau integruoti siekiant padidinti pamatinių politikos krypčių veiksmingumą. Komisija sieks daugiau tokio integravimo ateityje, vadovaudamasi Europos žaliojo kurso tikslais.
3.4. Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų nevykdymo rizika
Be numatomo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimo, apie kurį kiekviena valstybė narė pranešė pagal Direktyvos 10 straipsnio 2 dalį, analizės, Komisija atliko išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų nevykdymo rizikos vertinimą remdamasi jungtine prognozių kokybės analize, NOTVP nurodytų politikos ir priemonių, kurias numatoma priimti, patikimumu ir numatomais leistinais nukrypimo dydžiais 47 . Atlikus vertinimą padaryta išvada, kad, kalbant apie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus 2020–2029 m. laikotarpiui, 14 48 iš 20 į analizę įtrauktų valstybių narių 49 susidurtų su didele rizika neįvykdyti išmetamo amoniako kiekio mažinimo įsipareigojimų (žr. 3 priedą).
Kalbant apie 2030 m. įsipareigojimus, esama dar daugiau pagrindo nuogąstauti, kad daugiau nei pusė į analizę įtrauktų valstybių narių susiduria su didele rizika neįgyvendinti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų, susijusių su visais Direktyvoje (ES) 2016/2284 išvardytais teršalais, išskyrus SO2. Taigi siekiant sumažinti tokią riziką, be NOTVP pristatytų priemonių, šiose valstybėse narėse turėtų būti taikomos papildomos priemonės. Tam gali reikėti, be kita ko, pasirinkti papildomas politiką ir priemones, kurias numatoma priimti, iš naujo parengti politiką ir priemones, kurias jau numatyta priimti, taikyti priemones, kurios padėtų įgyvendinti politiką ir priemones, taip pat pasirinkti rodiklius, kad būtų galima geriau stebėti įgyvendinimo pažangą. Valstybės narės turės aprašyti šias papildomas priemones atnaujintoje NOTVP, kaip reikalaujama Direktyvos 6 straipsnio 4 dalyje.
4.Numatomo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo poveikio analizė
4.1.Poveikis oro kokybei
Dėl sumažinto išmetamųjų teršalų kiekio sumažėja teršalų koncentracija, taigi pagerėja oro kokybės lygis. Iš 16 NOTVP, kurios buvo pateiktos laiku, kad jas būtų galima išnagrinėti šiame skirsnyje, 10 valstybių narių (kaip pažymėta toliau) įgyvendino neprivalomą reikalavimą pateikti informaciją apie papildomų politikos ir priemonių numatomą poveikį oro kokybei. Ši informacija buvo įvairi – nuo kokybiniu aspektu aprašyto poveikio 50 iki išsamių būsimos koncentracijos modelių 51 , taip pat pateikta numatoma atitiktis oro kokybės ribinėms vertėms 52 . Jeigu buvo atliktas būsimų oro kokybės pokyčių modeliavimas, valstybės narės į savo NOTVP paprastai įtraukdavo būsimos teršalų koncentracijos aplinkos ore žemėlapius. Būtų naudinga, jeigu tokio tipo analizę atliktų ir kitos valstybės narės, kad būtų padidinta Direktyvos (ES) 2016/2284 ir Aplinkos oro kokybės direktyvų sinergija. Atlikus tokią integruotą analizę būtų galima pasirinkti išmetamųjų teršalų mažinimo priemones, kurios padėtų pagerinti vietos oro teršalų koncentracijos lygį. Tikimasi svarbiausią naudą gauti iš priemonių, įgyvendinamų transporto ir būstų šildymo sektoriuose, nes jos būtų taikomos didesnį poveikį gyventojams darančiose miesto teritorijose. Apskritai visos valstybės narės pareiškė, kad rinkdamosi politiką ir priemones, kurias ketina įgyvendinti, atsižvelgė į poveikį oro kokybei, tačiau jokia politika ir priemonės nebuvo parinktos siekiant pirmiausia su oro kokybe susijusių tikslų.
4.2.Poveikis ekosistemoms
Oro tarša ne tik daro poveikį žmonių sveikatai, bet ir lemia rūgštėjimą, eutrofikaciją bei požemio ozono formavimąsi – visa tai žalinga ekosistemoms (gėlo vandens arba sausumos ekosistemoms, pusiau natūralioms ir žemės ūkio ekosistemoms) ir biologinei įvairovei. Pagal Direktyvą (9 straipsnį ir 10 straipsnio 4 dalį) reikalaujama, kad valstybės narės kas ketverius metus nuo 2019 m. liepos 1 d. teiktų poveikio šioms ekosistemoms ataskaitas, remdamosi reprezentatyviu stebėjimo vietų tinklu, kuris turėjo būti sukurtas iki 2018 m. liepos 1 d.; be to, šios ataskaitos turi būti atnaujinamos kas ketverius metus. Visos valstybės narės įgyvendino šiuos du su pranešimu susijusius reikalavimus. Taip padėtas pradinis pagrindas nustatyti atskaitos tašką, su kuriuo bus lyginami būsimi pagal Direktyvą pateikiami ekosisteminiai duomenys, taip prisidedant prie būsimo vertinimo, ar Direktyva yra veiksminga saugant aplinką ilgesnį laikotarpį.
Europos Komisija paskelbė Komisijos pranešimą 53 ir neprivalomą ataskaitų teikimo šabloną kartu su pridedamu vadovu 54 , kad valstybėms narėms būtų lengviau teikti poveikio ekosistemoms ir tolimesnės analizės ataskaitas. Visos valstybės narės bent dalį savo 2019 m. duomenų pateikė naudodamosi standartizuotu ataskaitų teikimo šablonu. Direktyvos V priede taip pat pateikiamas neprivalomų stebėsenos rodiklių sąrašas. Daugiausia valstybės narės teikė ataskaitas dėl upių ir ežerų ekosistemų.
Apskritai iš Komisijos vertinimo matyti, kad dabartinis stebėjimo vietų tinklas ir pateikti duomenys kol kas nėra pakankamai reprezentatyvūs ir tinkami oro taršos poveikiui Europos ekosistemoms stebėti. Siekiant gauti naudingos informacijos, svarbu, kad stebėjimo tinklas ir pateikiami duomenys reprezentuotų ES teritorijoje esančias ekosistemas. Iš stebėjimo vietų, apie kurias pranešta 2018 m., analizės matyti, kad taip būna ne visada. Apie kai kurias oro taršai itin jautrias ekosistemas (viržynų, pelkių ir rūgštims jautrių pievų) pateikiama per mažai duomenų, net ir valstybėse narėse, kuriose šios ekosistemos plačiai paplitusios. 2019 m. pateikti duomenys patvirtina minėtos analizės išvadas, nes jie atskleidžia skirtingą įvairių ekosistemų rūšių stebėjimo intensyvumo lygį ir dar kartą patvirtina, kad pateikiama per mažai duomenų apie oro taršai itin jautrias ekosistemas. Tiesa, daugumoje valstybių narių įvairūs skirtingų veiksnių poveikio mastai yra stebimi vietose, kuriose yra ir mažai, ir daug sieros ir azoto nuosėdų, o tai didina pateikiamų duomenų reprezentatyvumą.
Direktyva siekiama apriboti administracinę naštą, susijusią su ekosistemų stebėjimo reikalavimais: skatinama naudoti tas pačias stebėjimo vietas ir (arba) duomenis, pateiktus pagal kitus ES arba tarptautinius įsipareigojimus. Valstybės narės daugeliu atvejų pasinaudojo šia galimybe 55 .
Pirmieji 2019 m. pagal Direktyvą (ES) 2016/2284 pateikti duomenys apie ekosistemas padės nustatyti atskaitos tašką, su kuriuo bus galima lyginti būsimą poveikį, jeigu ilgainiui nesikeis vietos, apie kurias pranešama, ir rodikliai, o stebėjimas bus vykdomas tinkamu dažnumu. Be to, tai leis stebėti poveikį ekosistemoms, kaip numatyta Direktyvoje, ir pasinaudoti stebėjimais rengiant 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio biologinės įvairovės strategiją.
Nors NOTVP šablone nurodyta, kad valstybės narės turėtų pateikti (kaip neprivalomą turinį) informaciją apie poveikį aplinkai pagal papildomomis priemonėmis grindžiamą prognozių scenarijų, ši informacija nebuvo nurodyta nė vienoje 2019 m. pateiktoje NOTVP. Valstybės narės turėtų pranešti apie šį poveikį savo kitose NOTVP, remdamosi laikantis Direktyvos 9 straipsnio pagal įsipareigojimus surinkta informacija.
4.3.Su sumažintu išmetamųjų oro teršalų kiekiu susiję kaštai ir nauda
Informacija apie politikos ir priemonių, kurias valstybės narės ketina įgyvendinti, taikymo kaštus ir naudą – neprivalomas NOTVP formos turinys. Tokia informacija pateikiama tik penkiose 56 iš 16 šioje ataskaitoje šiuo aspektu išanalizuotų NOTVP. Net ir šiose NOTVP buvo pranešta tik apie tam tikros politikos ir priemonių kaštus ir pateikiama nedaug (arba visai nepateikiama) išsamios informacijos apie šių priemonių mastą ir apimtį. Nebuvo pateikta informacijos apie laikotarpį, su kuriuos susiję apskaičiuoti kaštai. Kadangi apie siūlomų priemonių kaštus pranešta labai nedaug, gali kilti abejonių, kiek finansuojamas jų įgyvendinimas. Nors apskaičiuoti kaštai labai priklauso nuo nacionalinių aplinkybių, apie juos pateikta informacija padėtų atlikti prasmingą įvairių priemonių santykinio veiksmingumo analizę, kuria valstybės narės ar kiti subjektai galėtų remtis priimdami būsimus sprendimus dėl politikos (tarpusavio mokymasis).
Nė vienoje NOTVP nebuvo nurodyta apskaičiuota pasiūlytų priemonių piniginė vertė. Taip yra todėl, kad priemonių poveikis išmetamiems oro teršalams ir oro kokybei ne visada yra išreiškiamas kiekybiškai, todėl atsiranda sunkumų galutiniuose vertinimo etapuose.
Tikimasi, kad valstybės narės kitose NOTVP pateiks daugiau informacijos apie išmetamųjų oro teršalų mažinimo priemonių kaštus ir naudą, nes tai vienas iš pagrindinių aspektų, iš kurio galima pasimokyti rengiant būsimas priemones. Iki to laiko šis aspektas bus išnagrinėtas būsimoje Švaraus oro apžvalgoje naudojantis modeliavimo metodika.
5.Kiti su Direktyvos (ES) 2016/2284 įgyvendinimu susiję aspektai
5.1.Dabartiniai ES veiksmai įgyvendinimo srityje
Laikydamasi Direktyvos (ES) 2016/2284 12 straipsnio, Komisija turi įsteigti reguliariai susiburiantį Europos švaraus oro forumą, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas koordinuotai įgyvendinti Sąjungos teisės aktus ir politiką oro kokybės srityje. Iki šiol Komisija, bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis, yra suorganizavusi du Europos švaraus oro forumus. Pirmasis forumas vyko 2017 m. lapkričio 16–17 d. Paryžiuje, o antrasis – 2019 m. lapkričio 28–29 d. Bratislavoje 57 . Abu renginiai sulaukė labai didelio suinteresuotųjų subjektų – vyriausybių, pramonės, nevyriausybinių organizacijų ir piliečių – susidomėjimo. 2017 m. Europos švaraus oro forume daugiausia dėmesio skirta oro kokybės miestuose ir oro taršos, kurią lemia žemės ūkio sektorius, temoms, taip pat švaraus oro verslo galimybėms. 2019 m. Europos švaraus oro forume buvo tęsiamos diskusijos dėl žemės ūkio poveikio oro taršai, taip pat daug dėmesio skirta švariam orui ir sveikatai, būstų šildymui ir švaraus oro priemonių finansavimo galimybėms.
Komisija ir toliau įvairiomis priemonėmis padeda valstybėms narėms įgyvendinti Direktyvą (ES) 2016/2284: rengiami dialogai švaraus oro tema, stiprinami gebėjimai, dirba ekspertų grupė aplinkos oro kokybės klausimais. Dialogai švaraus oro tema – bendradarbiavimu grindžiamu metodu pagrįsti dvišaliai Komisijos ir valstybės narės susitikimai siekiant skatinti veiksmus, padėsiančius pagerinti oro kokybę ir sumažinti oro taršą, kuriuose dalyvauja įvairūs subjektai ir skirtingų sektorių atstovai. Jų metu nagrinėjama konkreti padėtis ir valstybės narės poreikiai, siūloma geriausia patirtis ir informuojama apie finansavimo galimybes. 2017–2019 m. laikotarpiu įvyko septyni dialogai su Airija, Čekija, Ispanija, Italija, Liuksemburgu, Slovakija ir Vengrija.
Siekdama padėti valstybėms narėms sustiprinti gebėjimus rengti patikimas išmetamųjų oro teršalų kiekio prognozes, 2018 m. Komisija pradėjo įgyvendinti gebėjimų stiprinimo projektą, kuriame dalyvavo 10 valstybių narių. Vienas iš projekto rezultatų – parengta visoms valstybėms narėms prieinama prognozių rengimo gairių medžiaga. Be to, nuo 2014 m. naudojantis Žemės stebėjimo programos „Copernicus“, pagrindine atmosferos stebėsenos paslauga (CAMS) nuolat gaunami duomenys ir informacija, apibūdinantys oro kokybę ir jos pokyčius nacionaliniu ir Europos lygmenimis.
5.2. Direktyvos (ES) 2016/2284 tikslams įgyvendinti skirtų Sąjungos fondų lėšų panaudojimas
Direktyvos 7 straipsnyje Komisijos reikalaujama „sudaryti palankesnes galimybes [valstybėms narėms] pasinaudoti esamų Sąjungos fondų lėšomis“, siekiant padėti įgyvendinti šios direktyvos tikslus. Direktyvos 11 straipsnio 1 dalies c punkte reikalaujama, kad Komisija teiktų ataskaitas dėl fondų lėšų panaudojimo.
Siekiant pagerinti oro kokybę pastaraisiais metais valstybėms narėms suteikiama galimybių gauti ES finansavimą pagal įvairias finansavimo programas ir tuo finansavimu jos sėkmingai naudojasi. Šiuo finansavimu arba tiesiogiai remiami švaraus oro projektai, arba į kitas investicijas (pvz., į infrastruktūros, kaimo ir regioninę plėtrą) veiksmingai įtraukiami švaraus oro tikslai. Siekdama stebėti, kaip valstybės narės naudojasi šiomis ES fondų lėšomis, Komisija sukūrė metodiką, kuria įvertinama, kaip kiekvienas finansavimo srautas padeda siekti švaraus oro tikslų. Ši stebėsena taip pat padės valstybėms narėms įgyvendinti švaraus oro politiką.
Ši metodika pristatoma ataskaitos 4 priede kartu su apskaičiuotomis ES fondų lėšų sumomis, kurios padeda siekti švaraus oro tikslų. Komisija savo biudžeto projekte kasmet teiks informaciją apie finansavimą švaraus oro srityje pagal kiekvieną atitinkamą finansavimo programą.
5.3. Su Komisijos pareiškimu dėl metano susiję tolesni veiksmai
Nors bendras ES išmetamo metano kiekis 2005–2017 m. sumažėjo 17 proc. (tiek pat, kiek ir bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis), tuo pačiu laikotarpiu išmetamo metano kiekis žemės ūkio sektoriuje sumažėjo 1,6 proc. (taigi padidėjo žemės ūkio sektoriui tenkanti procentinė dalis) 58 .
Į Komisijos pasiūlymą dėl Direktyvos (ES) 2016/2284 buvo įtrauktas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimas dėl metano, nes išmetamo šio teršalo kiekio problemą skubu spręsti tiek dėl švaraus oro (metanas – svarbus ozono pirmtakas), tiek dėl klimato. Tačiau Europos Parlamentas ir Taryba priėmimo proceso metu nusprendė išbraukti nuorodą į metaną, tad šis teršalas pagal Direktyvą nereglamentuojamas. Paskui Komisija parengė pareiškimą, kuris yra skelbiamas Direktyvos pabaigoje. Pareiškime teigiama:
Komisija mano, kad oro kokybės problema yra svarbi priežastis, dėl kurios reikėtų ir toliau peržiūrėti išmetamo metano kiekio pokyčius valstybėse narėse, siekiant sumažinti ozono koncentraciją ES ir skatinti tarptautiniu mastu mažinti išmetamo metano kiekį. <...> Komisija patvirtina, kad <...> ji ketina toliau vertinti, koks yra išmetamo metano poveikis siekiant Direktyvos dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų <...> tikslų, ir apsvarstys, kokiomis priemonėmis būtų galima sumažinti tų išmetamųjų teršalų kiekį. Prireikus tuo tikslu Komisija pateiks teisinį pasiūlymą.
Komisija ėmėsi veiksmų atlikti išsamesnį vertinimą 59 .
Komunikate dėl strateginės klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos iki 2050 m. ateities vizijos įvertintos galimybės dar labiau sumažinti išmetamo metano kiekį visuose ES sektoriuose 60 . Iš jo pagalbinės išsamios analizės matyti, kad vis dar yra galimybių dar labiau sumažinti išmetamo metano kiekį visuose susijusiuose sektoriuose – žemės ūkio, atliekų ir nuotekų, taip pat energetikos sektoriuose 61 .
Komisija ir toliau mano, kad reikėtų stebėti išmetamo metano kiekį siekiant apriboti jo poveikį ozono koncentracijai ES ir mažinti išmetamo metano kiekį tarptautiniu mastu Sąjungai imantis iniciatyvos kurti sinergiją kovai su klimato kaita ir oro tarša. Remiantis per pastaruosius kelerius metus atliktais tyrimais ir laikantis 2018 m. Švaraus oro apžvalgos, visas minėtasis Komisijos pareiškimas lieka toliau galioti.
5.4.Tarptautinės sąsajos
Direktyva (ES) 2016/2284 yra glaudžiai susijusi su UNECE Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija (Oro teršalų konvencija) ir jos protokolais 62 . Kiek tik įmanoma, ieškoma šių dviejų teisinių sistemų sinergijos ir užtikrinamas bendradarbiavimas, pirmiausia dėl išmetamųjų teršalų apskaitų ir prognozių teikimo. Padedant EAA, parengtos ir nuolat tobulinamos bendros gairės dėl apskaitos bendros metodikos. Iš dalies pakeistas Oro teršalų konvencijos Geteborgo protokolas, įsigaliojęs 2019 m. spalio 7 d., išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų 2020–2029 m. laikotarpiu klausimais iš esmės atitinka Direktyvą. Geteborgo protokolas nuo 2020 m. bus peržiūrimas pagal Oro teršalų konvencijos nuostatas. Tai bus proga apsvarstyti galimybę dar labiau suderinti šias dvi teisines sistemas, be kita ko, kiek tai susiję su metodo, taikytino, pvz., išmetamam metano arba juodosios anglies kiekiui, sukūrimu.
6.Išvada
Norint laiku sumažinti išmetamųjų oro teršalų kiekį, veiksmingai prisidėti prie žmonių sveikatos bei ekosistemos būklės gerinimo ir pagal Europos žaliąjį kursą įgyvendinti Komisijos „nulinės taršos tikslą – kad aplinkoje nebūtų toksinių medžiagų“, labai svarbu nuo pat pradžių teisingai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2016/2284.
Dar ankstoka daryti aiškias išvadas apie tai, kaip valstybėms narėms sekasi įgyvendinti tikslus, ir apie jų reikalavimų vykdymo trajektorijas remiantis faktiškai išmetamų teršalų kiekiu, nes 2020 m. duomenys, kurių reikia norint patikrinti, kaip vykdomi reikalavimai, bus pateikti tik 2022 m. Tačiau iš numatomo išmetamųjų teršalų kiekio duomenų ir NOTVP analizės aiškiai matyti, kad jau artimiausiu laikotarpiu reikia veikti aktyviau.
NOTVP yra pagrindinė šios direktyvos priemonė, todėl ypač svarbu jas parengti remiantis kokybiškais duomenimis ir laiku ir atnaujinti, jeigu numatoma, kad išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai nebus įgyvendinti, arba bet kuriuo atveju – kas ketverius metus. Todėl valstybės narės turi toliau svarstyti papildomas griežtesnes priemones, siekdamos efektyviai užtikrinti, kad ir toliau visapusiškai veiksmingai būtų mažinamas nacionalinis išmetamųjų oro teršalų kiekis. Ypač aktualu skirti dėmesio amoniakui. Kaip jau buvo pabrėžta pirmoje Švaraus oro apžvalgoje 2018 m., nors apskritai padėtis gerėja, to negalima pasakyti apie išmetamą amoniako kiekį. Žemės ūkio sektoriaus subjektai turės labiau prisidėti prie amoniako kiekio mažinimo, kad būtų įvykdyti būtini reikalavimai. Komisija ir toliau stebės ir rems nacionalinius veiksmus šioje srityje finansinėmis ir nefinansinėmis priemonėmis. Kalbant apie finansines priemones, tai bus daroma, inter alia, per ateinantį programavimo ciklą kuo geriau išnaudojant bendros žemės ūkio politikos fondų lėšas. Kalbant apie nefinansines priemones, tai bus daroma, inter alia, imantis gebėjimų stiprinimo veiksmų ir skatinant didesnę sinergiją su atitinkamų ES teisės aktų, kaip antai Nitratų direktyvos 91/676/EEB ir Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos 2010/75/ES, įgyvendinimu. Be to, atliekant pastarosios direktyvos peržiūrą bus svarstoma galimybė dar labiau prisidėti prie išmetamųjų teršalų, įskaitant amoniaką, kiekio mažinimo.
Siekti Direktyvos (ES) 2016/2284 tikslų labai padės visapusiškas Europos žaliojo kurso įgyvendinimas ir didesnė parama iš Teisingos pertvarkos fondo bei atitinkamų Sąjungos finansavimo programų per naują programavimo ciklą. Daug Žaliojo kurso iniciatyvų atneš svarbios papildomos naudos, padėsiančios veiksmingiau ir sparčiau įgyvendinti šią direktyvą. Svarbiausia, platesnio užmojo su klimatu susijęs tikslas, kuriuo siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir toliau plėtoti atsinaujinančiuosius ne degimo būdu gaminamos energijos išteklius, padės sumažinti išmetamųjų oro teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Be kita ko, Direktyvos (ES) 2016/2284 įgyvendinimas taip pat bus naudingas sėkmingai įgyvendinant „nulinės taršos tikslą – kad aplinkoje nebūtų toksinių medžiagų“, kaip raginama Europos žaliajame kurse.
Be šios ataskaitos, antroje Švaraus oro apžvalgoje, kuri turės būti paskelbta 2020 m., bus nagrinėjamos su dabartiniu ir numatomu Direktyvos įgyvendinimu susiję kaštai, nauda, sinergija ir kompromisai, taip pat pabrėžiama, kad gali reikėti imtis papildomų veiksmų tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis.
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos švaraus oro programa“, COM(2013) 918, 2013 12 18.
2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų, OL L 309, 2001 11 27, p. 22.
Daugiau informacijos apie tai, kaip ES ir jos valstybės narės laikosi 2010 m. teršalų išmetimo ribų, rasite adresu https://www.eea.europa.eu/themes/air/air-pollution-sources-1/national-emission-ceilings/nec-directive-reporting-status-2019 .
1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija, https://www.unece.org/environmental-policy/conventions/envlrtapwelcome/the-air-convention-and-its-protocols/the-convention-and-its-achievements.html .
Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 m. protokolas dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo su pakeitimais, padarytais 2012 m. gegužės 4 d. (iš dalies pakeistas Geteborgo protokolas), http://www.unece.org/env/lrtap/status/lrtap_s.html .
2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11) ir 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore (OL L 23, 2005 1 26).
Jų apžvalgą galima rasti adresu https://ec.europa.eu/environment/air/index_en.htm .
COM(2019) 640 final.
Kadangi šioje ataskaitoje aptariamas Direktyvos įgyvendinimas iki 2020 m. pradžios, visapusiškai išanalizuota ir Jungtinė Karalystė.
COM(2018) 446 final.
Žr. https://ec.europa.eu/environment/air/reduction/implementation.htm .
Žr. https://ec.europa.eu/environment/air/reduction/NAPCP.htm .
https://ec.europa.eu/environment/air/reduction/implementation.htm . 2017 m. devynios valstybės narės pirmą kartą pateikė prašymus dėl patikslinimo; 2018 m. keturios valstybės narės, o 2019 ir 2020 m. viena valstybė narė pateikė naujus prašymus dėl patikslinimo (pirmiau pateikti prašymai dėl patikslinimo buvo pateikti iš naujo).
Visą vertinimą rasite adresu https://ec.europa.eu/environment/air/reduction/NAPCP.htm .
Airija, Belgija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Švedija ir Vengrija.
Bulgarija, Graikija, Italija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Portugalija, Rumunija ir Vengrija.
10 straipsnio 2 dalyje daroma nuoroda į Direktyvos (ES) 2016/2284 I priedo C lentelę, kurioje išvardyti su apskaitomis ir prognozėmis susiję pranešimo reikalavimai.
Direktyvos (ES) 2016/2284 8 straipsnio 5 dalyje daroma nuoroda į jos IV priedo 2 dalį, kurioje išvardyti prognozių reikalavimai.
Belgija, Čekija, Graikija, Ispanija, Kipras, Kroatija, Nyderlandai, Portugalija, Slovakija ir Suomija.
Kipras, Kroatija, Nyderlandai, Suomija.
Austrija, Italija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Liuksemburgas, Portugalija, Slovėnija, Švedija ir Vengrija.
Žr. 2 priedą.
Belgija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Kroatija, Nyderlandai, Prancūzija.
2018 m. spalio 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1522, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo nustatoma bendra nacionalinių oro taršos valdymo programų forma, OL L 256, 2018 10 12, p. 87.
Komisijos komunikatas „Nacionalinių oro taršos valdymo programų rengimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo gairės“, OL C 77, 2019 3 1, p. 1.
Belgija, Danija, Estija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Portugalija, Suomija, Švedija.
Airija, Austrija, Bulgarija, Čekija, Ispanija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija.
Į šią ataskaitą įtraukiamų duomenų pateikimo terminas.
Italija, Liuksemburgas.
Graikija, Rumunija.
Graikija, Malta, Rumunija.
Malta.
2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013, OL L 328, 2018 12 21, p. 1.
Belgija, Bulgarija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Vengrija.
Airija, Austrija, Danija, Ispanija, Malta, Slovakija, Slovėnija, Švedija, Vokietija.
Čekija, Estija.
2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB, nustatanti visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas, OL L 156, 2003 6 25, p. 17.
Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Danija, Estija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.
Čekija, Kipras, Portugalija, Slovakija, Slovėnija.
Airija, Austrija, Belgija, Danija, Estija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.
Latvijos ir Vengrijos politika ir priemonės neanalizuotos, nes jos savo galutines NOTVP pateikė vėlai.
Išsamesnės informacijos pateikiama adresu https://ec.europa.eu/environment/air/reduction/NAPCP.htm .
2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų, OL L 334, 2010 12 17, p. 17.
Pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės iki 2019 m. gruodžio 31 d. Komisijai pateiktų savo nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą.
Žr. Direktyvos (ES) 2016/2284 1 straipsnį (sinergija); III priedo 1 dalį (prioritetų derėjimas); IV priedo 2 dalį (prognozių derėjimas). Taip pat žr. Reglamento (ES) 2018/1999 I priedo A skirsnio 5.1 dalies i punktą, kuriame reikalaujama pranešti apie numatomą planuojamų politikos ir priemonių poveikį išmetamų oro teršalų kiekiui, kuris yra reglamentuojamas Direktyva (ES) 2018/2284.
Visos valstybės narės, išskyrus Ispaniją ir Prancūziją, žr. https://ec.europa.eu/energy/topics/energy-strategy/national-energy-climate-plans_en .
Visą vertinimą rasite adresu https://ec.europa.eu/environment/air/reduction/NAPCP.htm .
Airija, Austrija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija.
Tik 20 valstybių narių laiku pateikė savo NOTVP ir prognozes, kad šioje ataskaitoje būtų galima išnagrinėti jų įsipareigojimų nevykdymo riziką: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vokietija.
Austrija, Danija, Kroatija, Lietuva, Slovėnija.
Belgija, Estija, Ispanija, Lenkija, Vokietija.
Ispanija, Lietuva.
Komisijos pranešimas dėl ekosistemų stebėsenos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo (TKM direktyvos) 9 straipsnį ir V priedą, OL C 92, 2019 3 11.
https://ec.europa.eu/environment/air/reduction/ecosysmonitoring.htm .
Kiti tinklai, kuriuos valstybės narės dažniausiai naudoja ataskaitoms dėl ekosistemų teikti pagal Direktyvą (ES) 2016/2284, yra susiję su Buveinių direktyva, Vandens pagrindų direktyva ir Tarptautinio bendradarbiavimo programomis pagal Oro teršalų konvenciją.
Danija, Estija, Kipras, Kroatija ir Švedija.
Šaltinis: EAA (https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/data/data-viewers/greenhouse-gases-viewer).
Paskelbtas tyrimas dėl išmetamo metano kiekio ir ozono koncentracijos ryšio ( https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/global-trends-methane-emissions-and-their-impacts-ozone-concentrations ) ir du tyrimai (įskaitant vieną vis dar vykdomą) dėl tolesnių galimybių sumažinti išmetamo metano kiekį energetikos sektoriuje ir dėl biometano bei vandenilio naudojimo dujų infrastruktūroje.
Komisijos komunikatas „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, COM(2018) 773 final.
https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/docs/pages/com_2018_733_analysis_in_support_en_0.pdf (konkrečiai žr. 159–174 psl.).
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 06 26
COM(2020) 266 final
PRIEDAI
prie
Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai
dėl pažangos, padarytos įgyvendinant Direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo
I PRIEDAS
Numatomas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų 2020–2029 m. laikotarpiui ir vėlesniam laikotarpiui nuo 2030 m. vykdymas, apie kurį 2019 m. pranešė valstybės narės, jei taikomos esama politika ir priemonės (esamomis priemonėmis grindžiamas scenarijus)
|
Valstybė narė |
NOx |
NMLOJ |
SO2 |
NH3 |
KD2,5 |
|||||
|
|
2020 m. |
2030 m. |
2020 m. |
2030 m. |
2020 m. |
2030 m. |
2020 m. |
2030 m. |
2020 m. |
2030 m. |
|
Austrija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Belgija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Bulgarija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kroatija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kipras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Čekija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Danija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Estija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Suomija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Prancūzija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Vokietija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Graikija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Vengrija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Airija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Italija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Latvija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lietuva |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Liuksemburgas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Мalta |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Nyderlandai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lenkija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Portugalija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Rumunija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Slovakija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Slovėnija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ispanija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Švedija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
22 |
10 |
21 |
14 |
27 |
18 |
16 |
9 |
23 |
13 |
|
|
6 |
18 |
7 |
14 |
1 |
10 |
12 |
19 |
5 |
15 |
Šaltinis:
https://www.eea.europa.eu/themes/air/air-pollution-sources-1/national-emission-ceilings/nec-directive-reporting-status-2019
su atitinkamais atnaujinimais po prognozių peržiūros. Čia atsižvelgiama į pagal atitinkamus ataskaitų teikimo įsipareigojimus valstybių narių vėlai arba pakartotinai pateiktas ataskaitas, o prognozės patikrinamos pagal atitinkamas išmetamųjų teršalų apskaitų versijas.
2 PRIEDAS
Numatomas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų 2020–2029 m. laikotarpiui ir vėlesniam laikotarpiui nuo 2030 m. vykdymas, apie kurį 2019 m. pranešė valstybės narės, kai taikoma papildoma politika ir priemonės (papildomomis priemonėmis grindžiamas scenarijus)
|
Valstybė narė |
NOx |
NMLOJ |
SO2 |
NH3 |
KD2,5 |
|||||
|
|
2020 m. |
2030 m. |
2020 m. |
2030 m. |
2020 m. |
2030 m. |
2020 m. |
2030 m. |
2020 m. |
2030 m. |
|
Austrija |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
Belgija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Bulgarija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kroatija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kipras |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
Čekija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Danija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Estija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Suomija |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
Prancūzija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Vokietija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Graikija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Vengrija |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
Airija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Italija |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
Latvija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lietuva |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Liuksemburgas |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
Мalta |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Nyderlandai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lenkija |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
Portugalija |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
Rumunija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Slovakija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Slovėnija |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
Ispanija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Švedija |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
Jungtinė Karalystė |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
|
14 |
13 |
14 |
13 |
17 |
15 |
12 |
12 |
15 |
14 |
|
|
3 |
4 |
3 |
4 |
0 |
2 |
5 |
5 |
2 |
3 |
|
PP, apie kurį nepranešta |
11 |
11 |
11 |
11 |
11 |
11 |
11 |
11 |
11 |
11 |
Šaltinis: EAA surinkti duomenys, grindžiami 2019 m. valstybių narių pagal Direktyvos (ES) 2016/2284 10 straipsnio 2 dalį pateiktais duomenimis ir vėliau atlikta pateiktų duomenų peržiūra. Valstybės narės, prie kurių lentelėje nepateikiama jokios informacijos, nepranešė apie papildomomis priemonėmis (PP) grindžiamą scenarijų.
3 PRIEDAS
Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų nevykdymo rizikos vertinimas
|
2020–2029 m. |
2030 m. ir vėliau |
|||||||||
|
SO2 |
NOx |
NMLOJ |
NH3 |
KD2,5 |
SO2 |
NOx |
NMLOJ |
NH3 |
KD2,5 |
|
|
Austrija |
M |
M |
V |
D |
M |
M |
D |
V |
D |
D |
|
Belgija |
M |
M |
M |
V |
M |
M |
M |
M |
V |
M |
|
Bulgarija |
V |
D |
D |
D |
M |
M |
D |
D |
D |
M |
|
Kipras |
M |
V |
V |
M |
V |
V |
M |
V |
M |
D |
|
Čekija |
M |
D |
D |
D |
M |
M |
D |
D |
D |
M |
|
Vokietija |
M |
M |
M |
D |
M |
M |
V |
V |
V |
V |
|
Danija |
M |
M |
M |
D |
D |
D |
M |
M |
D |
D |
|
Estija |
V |
V |
V |
D |
V |
M |
V |
M |
D |
V |
|
Graikija |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
Ispanija |
M |
M |
V |
V |
M |
M |
M |
D |
V |
V |
|
Suomija |
V |
V |
V |
D |
V |
V |
V |
D |
V |
V |
|
Prancūzija |
V |
V |
V |
D |
V |
V |
V |
V |
D |
D |
|
Kroatija |
M |
M |
V |
V |
V |
M |
M |
V |
V |
V |
|
Vengrija |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
Airija |
M |
M |
D |
D |
M |
V |
D |
D |
D |
M |
|
Italija |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
Lietuva |
V |
D |
D |
V |
V |
V |
D |
D |
D |
D |
|
Liuksemburgas |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
Latvija |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
Мalta |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
Nyderlandai |
M |
D |
V |
D |
V |
V |
D |
V |
D |
D |
|
Lenkija |
D |
D |
D |
D |
V |
D |
D |
D |
D |
D |
|
Portugalija |
V |
D |
D |
D |
V |
D |
D |
D |
D |
D |
|
Rumunija |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
Švedija |
M |
M |
M |
D |
M |
M |
D |
M |
D |
M |
|
Slovėnija |
V |
D |
V |
V |
V |
D |
V |
D |
D |
D |
|
Slovakija |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
Jungtinė Karalystė |
V |
V |
V |
D |
D |
D |
D |
D |
D |
D |
|
Didelė rizika |
1 |
7 |
6 |
14 |
2 |
5 |
10 |
10 |
14 |
10 |
|
Vidutinė rizika |
8 |
5 |
10 |
5 |
10 |
6 |
5 |
6 |
5 |
5 |
|
Maža rizika |
11 |
8 |
4 |
1 |
8 |
9 |
5 |
4 |
1 |
5 |
|
Neįvertinta |
8 |
8 |
8 |
8 |
8 |
8 |
8 |
8 |
8 |
8 |
Šaltinis: „Review of national air pollutant projections and assessment of national air pollution control programmes: Horizontal report“ („Nacionalinių išmetamųjų oro teršalų kiekio prognozių peržiūra ir nacionalinių oro taršos valdymo programų vertinimas: horizontalioji ataskaita“), „Ricardo“, 2020 m. (joje taip pat aprašyta rizikos vertinimo metodika) https://ec.europa.eu/environment/air/reduction/NAPCP.htm .
Paaiškinimai:
D – didelė rizika
V – vidutinė rizika
M – maža rizika
-– neįvertinta, nes duomenys pateiki per vėlai arba nepateikti.
4 PRIEDAS
Švaraus oro išlaidų stebėjimo metodika
1)Bendras švaraus oro išlaidų stebėjimo metodas
a)ES švaraus oro stebėjimo principai
Siekdama stebėti pažangą, susijusią su tuo, kaip valstybės narės naudoja ES fondų lėšas siekia švaraus oro tikslų, Komisija „pažymės“ išlaidas skirdama ES finansinei paramai konkretų koeficientą, kuriuo bus pažymima, kiek ji padeda siekti švaraus oro tikslų.
Šis švaraus oro stebėjimas grindžiamas patirtimi, įgyta atliekant klimato ir biologinės įvairovės stebėjimą, kuris jau yra taikomas Komisijoje. Jis taip pat grindžiamas siūlomais programos reglamentais, kuriais nustatomi aplinkos rodikliai, priskirtini ES finansavimui stebint indėlį į aplinką, t. y. dėl Sanglaudos fondo (Bendrųjų nuostatų reglamento 1 priedas) ir kitų atitinkamų programų (bendros žemės ūkio politikos, Europos infrastruktūros tinklų priemonės). Priešingai nei klimato stebėjimas, švaraus oro stebėjimas nesusijęs su išlaidų tikslu ir yra skirtas stebėti ES finansavimo indėlį siekiant švaraus oro, kad valstybėse narėse būtų geriau įgyvendinama švaraus oro politika.
Pagrindinės švaraus oro stebėjimo ypatybės:
-naudojami 100 proc., 40 proc. ir 0 proc. rodikliai;
-dėmesys administracinėms pastangoms ir administravimo paprastumui;
-programų žymėjimas yra nuoseklus (panaši veikla žymima panašiai);
-žymėjimo skaidrumas;
-nepriklausomumas nuo kitų stebėjimo metodikų (klimato, biologinės įvairovės), t. y. kiekvieną išleistą eurą galima atsekti daugiau nei vieną kartą.
Kadangi oro švarumas yra kompleksinis klausimas, jam naudingi ne tik veiksmai, kuriais siekiama švaraus oro, bet ir poveikis, kurį ES finansuojami projektai daro kitose politikos srityse, pavyzdžiui, kai sprendžiami darniojo transporto, klimato kaitos švelninimo (pvz., energijos vartojimo efektyvumo), efektyvaus išteklių naudojimo, sveikatos klausimai.
b)ES švaraus oro rodikliai
Kaip ir stebint klimatą, atliekant švaraus oro stebėjimą „išlaidos“ apibūdinamos kaip įsipareigojimų asignavimas. Dėl to Komisija ir suinteresuotieji subjektai turės galimybę proceso pradžioje nustatyti švaraus oro išlaidas. Komisija nestebės pažymėtų švaraus oro asignavimų ir (arba) mokėjimų.
ES švaraus oro rodikliai sukurti remiantis kokybiniais Rio rodikliais, kuriuos naudoja EBPO Paramos vystymuisi komitetas, kad nustatytų konkrečius aplinkos tikslus (susijusius su dykumėjimu, klimato kaitos švelninimu, prisitaikymu prie klimato kaitos ir biologine įvairove) ir parengtų pagalbos projektus; šie rodikliai taip pat grindžiami ES klimato Rio rodiklių patirtimi.
ES švaraus oro rodikliai sukurti siekiant kiekybiškai išreikšti išlaidas, kurios padeda siekti švaraus oro tikslų. Kadangi įgyvendinimo procedūros yra įvairios (pvz., centralizuotas valdymas, pasidalijamasis valdymas, finansinės priemonės, programavimas ir (arba) „iš apačios į viršų“), todėl įvairių programų įgyvendinimo metodai skiriasi, o metodika yra pritaikyta taip, kad atspindėtų konkrečias aplinkybes. Taigi rodikliai yra priskiriami pačiu tinkamiausiu lygmeniu priklausomai nuo konkrečios kiekvienos biudžeto programos struktūros – projekto, intervencijos tipo, programos dalies arba visos programos.
Rodikliai priskiriami bendram metodui:
·100 proc. – išlaidoms, kurios, tikimasi, labiausiai padės siekti švaraus oro tikslų [lygiavertis 2-am EBPO Rio rodikliui];
·40 proc. – išlaidoms, kurios, tikimasi, labiausiai padės siekti švaraus oro tikslų [lygiavertis 1-am EBPO Rio rodikliui];
·0 proc. – išlaidoms, kurios nepadės siekti švaraus oro tikslų.
Naudojant šį trijų lygmenų metodą būtinai taikomos aproksimacijos ir laikomasi apdairumo – jeigu esama abejonių ir (arba) trūksta tikslios informacijos, pasirenkamas žemesnis rodiklis.
Šis bendras metodas įgyvendinamas konkrečiomis stebėjimo procedūromis, kurios gali skirtis nelygu programa, taip atspindint struktūros ir valdymo būdų skirtumus.
c)Kasmetinis duomenų pateikimas
Komisija kasmet konsoliduos su visomis programomis susietus numatomus švaraus oro įsipareigojimų duomenis. Kiekvienos programos veiklos išlaidų ataskaitoje, kuri yra pateikiama kartu su metiniu biudžeto projektu, bus nurodomas kiekvienais metais numatomos švaraus oro išlaidos.
Be to, Komisija kas ketverius metus Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvos įgyvendinimo ataskaitoje pateiks informaciją apie ES fondų lėšų panaudojimą siekiant Direktyvos tikslų (pirmieji preliminarūs duomenys bus pateikti 2020 m. įgyvendinimo ataskaitoje).
2)Švaraus oro stebėjimo metodo įgyvendinimas programų lygmeniu
a)„Horizontas 2020“
|
Veiksmas |
Rodiklis |
|
Konkretus tikslas – Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT) |
0 (1) |
|
Konkretus tikslas – ateities ir besiformuojančios technologijos |
0 (2) |
|
Konkretus tikslas – programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ |
0 (1) |
|
Konkretus tikslas – tyrimų infrastruktūra |
0 (1) |
|
Konkretus tikslas – didelio poveikio ir pramonės technologijos |
0 (2) |
|
Konkretus tikslas – galimybė gauti rizikos kapitalą |
0 |
|
Konkretus tikslas – MVĮ |
0 (2) |
|
Konkretus tikslas – sveikata |
0 |
|
Konkretus tikslas – maistas |
0 (2) |
|
Konkretus tikslas – energetika |
40 |
|
Konkretus tikslas – transportas |
40 |
|
Konkretus tikslas – išteklius taupiai naudojanti ir klimato kaitos poveikiui atspari ekonomika |
40 |
|
Konkretus tikslas – įtrauki, novatoriška ir mąstanti Europos visuomenė |
0 |
|
Konkretus tikslas – saugi Europos visuomenė |
0 |
|
Konkretus tikslas – pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas |
0 |
|
Konkretus tikslas – visuomenei skirtas ir jai dalyvaujant kuriamas mokslas |
0 |
|
Konkretus tikslas – Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniai tiesioginiai veiksmai |
0 (2) |
|
Konkretus tikslas – Europos inovacijos ir technologijos institutas |
0 (2) |
1) Pirmą kartą atliekant stebėjimą, „iš apačios į viršų“ veiklos, kaip antai EMTT ir programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, vertė negali būti nustatyta. Tai reikės pakoreguoti (didinant vertę) vėlesniuose stebėjimuose. Tiksliau apskaičiuoti šios veiklos indėlį į oro kokybę bus galima kitoje DFP. Iki to laiko šiai veiklai taikomas 0 proc. rodiklis.
2) Nors kai kurie iš šių projektų gali padėti siekti švaraus oro tikslų, dėl tikslios informacijos trūkumo taikomas 0 proc. rodiklis.
Nors šioje lentelėje nurodomas programos „Horizontas 2020“ indelis į finansinę veiklą, kuri padeda siekti švaraus oro, norint, kad duomenys būtų tikslesni, su švariu oru susijusios išlaidos bus stebimos kvietimų ar projektų lygmeniu naudojantis atitinkamomis būsimos programos „Europos Horizontas“ (2021–2027 m.) informacijos teikimo formomis.
b) Europos strateginės investicijos. Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)
ESIF 1 – 2015 m. pagal Investicijų planą Europai (J.-C. Junckerio planas) pradėta iniciatyva, kuria siekiama spręsti investicijų deficito klausimą Europos Sąjungoje. Pagrindiniai ESIF bruožai:
·Pagal ESIF Sąjunga suteikia Europos investicijų bankui neatšaukiamą ir besąlyginę garantiją 2 finansavimo ir investavimo operacijoms, skirtoms galutiniams naudos gavėjams.
·ESIF sudaro dvi linijos:
I)Infrastruktūros ir inovacijų linija, pagal kurią remiami veiksmai yra susiję su galutiniams naudos gavėjams skirtomis tiesioginėmis ir netiesioginėmis finansavimo operacijomis, kurios, priklausomai nuo jų pobūdžio ir apimties, galėtų padėti siekti švaraus oro tikslų. Nuo 2019 m. gruodžio 31 d. buvo patikrintos Infrastruktūros ir inovacijų linijos operacijos ir kiekvienai jų buvo priskirtas atitinkamas EBPO Rio rodiklis: 100 proc. rodiklis priskirtas operacijoms, kurios labiausiai padeda siekti švaraus oro tikslų, o 40 proc. rodiklis priskirtas visoms operacijoms, kurios, tikimasi, gerokai padės siekti švaraus oro tikslų 3 , t. y. toms, kuriomis mažinama oro tarša;
II)MVĮ linija mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) sudaro palankesnes sąlygas gauti paskolą bei nuosavo kapitalo finansavimą; ją įgyvendina EIF. Kai kurie remiami veiksmai ir galutiniai naudos gavėjai galėtų remti švaraus oro tikslus. Tačiau dėl remiamų portfelių įvairovės ir nedidelių individualių sandorių neįmanoma apskaičiuoti indėlio į švaraus oro tikslus.
·ESFI parama teikiama per biudžeto garantiją, kurią sudaro 26 mlrd. EUR. Įsipareigojimai, atsirandantys dėl galimo operacijų, kurioms taikoma ES garantija, nevykdymo 4 , sumokami iš garantijų fondo, kuriuo užtikrinamos likvidumo atsargos. ES garantijų fondo likvidumo atsargas sudaro 9,1 mlrd. EUR. Įnašai iš bendrojo Sąjungos biudžeto sudaro 8,43 mlrd. EUR ir juos papildo 0,675 mlrd. EUR iš įplaukų ir grąžinimų.
Atsižvelgiant į šias savybes, apskaičiuotas tik su Infrastruktūros ir inovacijų linija susijęs ESFI indėlis siekiant švaraus oro. Taigi ESFI paramos siekiant švaraus oro tikslų suma buvo apskaičiuota kaip kiekvienos operacijos indėlio, nustatyto atitinkamais rodikliais nuo 2019 m. gruodžio 31 d., suma.
c)EITP – Europos infrastruktūros tinklų priemonė
|
Veiksmas / kryptis (Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013) |
Veiksmas / kryptis (COM(2018)0438 – C8-0255/2018 – 2018/0228(COD) 2021–2027 m.) |
Rodiklis |
|
EITP energetikos dalis 5 |
||
|
Elektros energija |
Elektros energija |
40 |
|
Dujos |
Dujos |
40 |
|
Pažangieji elektros energijos tinklai |
Pažangieji elektros energijos tinklai |
40 |
|
CO2 tinklai |
CO2 tinklai |
0 |
|
Tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai |
40 |
|
|
EITP transportas |
||
|
Geležinkelių transportas 40 proc. (įskaitant ERTMS) |
40 |
|
|
Vidaus vandenų transportas |
40 |
|
|
Jūrų transportas |
40 |
|
|
Alternatyviųjų degalų infrastruktūra (ne miestų transporto mazguose) |
40 |
|
|
Miestų transporto mazgai (įskaitant infrastruktūrą, skaitmeninimą ir alternatyviuosius degalus) |
100 |
|
|
Oro eismo valdymas |
0 6 |
|
d) Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Sanglaudos fondas (SF)
|
Intervencinių veiksmų kodai ir sritys įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 215/2014 2014–2020 m. |
Intervencinių veiksmų kodai, sritys ir Rio koeficientas aplinkos srityje, nurodyti COM(2018) 375 final, 2021–2027 m. |
Švaraus oro rodiklis |
||
|
Kodas |
Laukelis |
Kodas |
Laukelis |
|
|
65 |
Įmonių, daugiausia dėmesio skiriančių mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir atsparumui klimato kaitai, mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūra, procedūros, technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas |
22 |
Įmonių, daugiausia dėmesio skiriančių mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir atsparumui klimato kaitai bei prisitaikymui prie jos, moksliniai tyrimai ir novatoriški procesai, technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas |
40 |
|
23 |
Įmonių, daugiausia dėmesio skiriančių žiedinei ekonomikai, moksliniai tyrimai ir novatoriški procesai, technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas |
40 |
||
|
068 |
MVĮ efektyvus energijos vartojimas ir jų vykdomi parodomieji projektai, taip pat pagalbinės priemonės |
24 |
MVĮ efektyvus energijos vartojimas ir jų vykdomi parodomieji projektai, taip pat pagalbinės priemonės |
40 |
|
014 |
Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma esamų būstų renovacija, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės |
25 |
Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma esamų būstų renovacija, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės |
40 |
|
013 |
Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma viešosios infrastruktūros renovacija, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės |
26 |
Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma viešosios infrastruktūros renovacija, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės |
40 |
|
071 |
Įmonių, kurių specializacija – teikimas paslaugų, padedančių pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir didinti atsparumą klimato kaitai, vystymas ir skatinimas (įskaitant paramą tokioms paslaugoms) |
27 |
Parama įmonėms, teikiančioms paslaugas, padedančioms siekti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir atsparumo klimato kaitai |
40 |
|
009 |
Atsinaujinančioji energija: vėjo |
28 |
Atsinaujinančioji energija: vėjo |
40 |
|
010 |
Atsinaujinančioji energija: saulės |
29 |
Atsinaujinančioji energija: saulės |
40 |
|
31 |
Atsinaujinančioji energija: jūrų |
40 |
||
|
012 |
Kitų rūšių atsinaujinančioji energija (įskaitant hidroelektrinių, geoterminę ir jūrų energiją) ir atsinaujinančiosios energijos integravimas (įskaitant kaupimą, dujų gamybą naudojant energiją ir atsinaujinančiojo vandenilio infrastruktūrą) |
32 |
Kita atsinaujinančioji energija (įskaitant geoterminę energiją) |
40 |
|
015 |
Vidutinės ir žemos įtampos pažangiosios energijos skirstymo sistemos (įskaitant pažangiuosius elektros energijos tinklus ir IRT sistemas) |
33 |
Žemos ir vidutinės įtampos pažangios energijos skirstymo sistemos (įskaitant pažangiuosius tinklus ir IRT sistemas) ir su jomis susijęs kaupimas |
40 |
|
016 |
Itin efektyvi bendra šilumos ir elektros energijos gamyba ir centralizuotas šilumos tiekimas |
34 |
Didelio efektyvumo kogeneracija, centralizuotas šilumos ir vėsinimo tiekimas |
40 |
|
017 |
Buitinių atliekų tvarkymas (įskaitant atliekų mažinimo, rūšiavimo ir perdirbimo priemones) |
42 |
Namų ūkių atliekų tvarkymas: prevencijos, mažinimo, rūšiavimo ir perdirbimo priemonės |
40
|
|
069 |
Parama MVĮ ekologiškiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui |
47 |
Parama MVĮ ekologiškiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui |
40 |
|
083 |
Oro kokybės gerinimo priemonės |
48 |
Oro kokybės užtikrinimo ir triukšmo mažinimo priemonės |
100 |
|
085 |
Biologinės įvairovės apsauga ir didinimas, gamtos apsauga ir žalioji infrastruktūra |
50 |
Gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, žalioji infrastruktūra |
40 |
|
63 |
Transporto skaitmeninimas: keliai |
40 |
||
|
024 |
Geležinkeliai (TEN-T pagrindinis tinklas) |
64 |
Naujai nutiesti geležinkeliai – TEN-T pagrindinis tinklas |
40 |
|
025 |
Geležinkeliai (TEN-T visuotinis tinklas) |
65 |
Naujai nutiesti geležinkeliai – TEN-T visuotinis tinklas |
40 |
|
026 |
Kiti geležinkeliai |
66 |
Kiti naujai nutiesti geležinkeliai |
40 |
|
67 |
Rekonstruoti ar pagerinti geležinkeliai – TEN-T pagrindinis tinklas |
40 |
||
|
68 |
Rekonstruoti ar pagerinti geležinkeliai – TEN-T visuotinis tinklas |
40 |
||
|
69 |
Kiti rekonstruoti ar pagerinti geležinkeliai |
40 |
||
|
70 |
Transporto skaitmeninimas: geležinkelis |
40 |
||
|
71 |
Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) |
40 |
||
|
027 |
Mobilūs geležinkelio objektai |
72 |
Mobilūs geležinkelio objektai |
40 |
|
043 |
Netaršaus miesto transporto infrastruktūra ir propagavimas (įskaitant įrangą ir transporto priemones) |
73 |
Švaraus miesto transporto infrastruktūra |
40 |
|
74 |
Švaraus miesto transporto riedmenys |
100 |
||
|
090 |
Dviračių ir pėsčiųjų takai |
75 |
Dviračių infrastruktūra |
100 |
|
76 |
Miesto transporto skaitmeninimas |
40
|
||
|
77 |
Alternatyviųjų degalų infrastruktūra |
40 |
||
|
035 |
Įvairiarūšis transportas (TEN-T) |
78 |
Įvairiarūšis transportas (TEN-T) |
40 |
|
036 |
Įvairiarūšis transportas |
79 |
Daugiarūšis transportas (ne miesto) |
40 |
|
84 |
Transporto skaitmeninimas: kiti transporto mazgai |
40 |
||
|
007 |
Gamtinės dujos |
40 |
||
|
008 |
Gamtinės dujos (TEN-E) |
40 |
||
|
023 |
Aplinkosaugos priemonės, kuriomis siekiama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir (arba) išvengti šių dujų išmetimo (įskaitant metano dujų apdorojimą ir saugojimą, taip pat kompostavimą) |
40 |
||
|
044 |
Pažangios transporto sistemos (įskaitant paklausos valdymo įvedimą, rinkliavų sistemas, IT stebėjimo valdymo ir informacines sistemas) |
40 |
||
|
070 |
Efektyvaus energijos vartojimo skatinimas didelėse įmonėse |
40 |
||
|
084 |
Integruota taršos prevencija ir kontrolė (IPPC) |
40 |
||
Bet kuri šioje lentelėje nenurodyta intervencinių veiksmų sritis švaraus oro stebėjimo reikmėms žymima 0.
e) Bendra žemės ūkio politika
|
Veiksmas |
Rodiklis |
|
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) |
|
|
2A tikslinė sritis (ūkių modernizavimas) 7 |
0 |
|
5B tikslinė sritis (energijos vartojimo efektyvumas) |
40 |
|
5D tikslinė sritis (žemės ūkyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekio mažinimas) |
40 |
|
Pirmasis BŽŪP ramstis 8 |
0 |
f) Programa LIFE
|
Veiksmas |
Rodiklis |
|
Projektai, kurių pagrindinis tikslas – švarus oras, pvz.: -Integruotieji projektai, susiję su švariu oru (įskaitant techninės pagalbos projektus, jei tinka) -Tradiciniai aplinkos ir efektyvaus išteklių naudojimo projektai, kurių prioritetas – švaresnis oras -Tradiciniai aplinkos valdymo ir informacijos projektai, kuriais siekiama švarinti orą -Parengiamieji projektai, kuriais siekiama švarinti orą -Veiklos dotacijos NVO, kurios siekia švarinti orą |
100 |
|
Projektai, kuriais siekiama švarinti orą, pvz.: -Integruotieji projektai pagal Aplinkos paprogramę, kuriais prisidedama siekiant švaraus oro (įskaitant techninės pagalbos projektus, jei taikoma) -Tradiciniai aplinkos ir efektyvaus išteklių naudojimo projektai, kuriais kaip nepagrindinio tikslo siekiama švarinti orą -Tradiciniai aplinkos valdymo ir informacijos projektai, kuriais prisidedama siekiant švaraus oro kaip antrinės naudos -Parengiamieji projektai, kuriais prisidedama siekiant švaraus oro kaip antrinės naudos -Integruotieji projektai pagal Klimato politikos paprogramę, kuriais kaip nepagrindinio tikslo siekiama švarinti orą (įskaitant techninės pagalbos projektus, jei taikoma) -Tradiciniai klimato kaitos švelninimo projektai, kuriais kaip nepagrindinio tikslo siekiama švarinti orą -Tradiciniai klimato valdymo ir informacijos projektai, kuriais kaip nepagrindinio tikslo siekiama švarinti orą -Veiklos dotacijos NVO, kurios padeda švarinti orą |
40 |
|
Projektai ar veikla, nepatenkantys į minėtų kategorijų taikymo sritį |
0 |
Pagal programą LIFE švarinti orą siekiama vykdant specialius tradicinius ir integruotuosius projektus, tačiau, kadangi švarus oras yra kompleksinis klausimas, oro švarinimo poveikį daro ir programos LIFE projektai, kuriuose svarbiausi kiti klausimai, kaip antai vandens, triukšmo ir klimato kaitos švelninimo (pvz., efektyvaus energijos vartojimo).
3) ES fondų lėšos, kuriomis siekiama švaraus oro tikslų pagal minėtąją metodiką
|
Programa |
Numatomas indėlis siekiant švaraus oro tikslų 2014–2020 m. (mln. EUR) |
|
„Horizontas 2020“ |
4 219 |
|
ESIF |
819 |
|
EITP |
8 830 |
|
ERPF |
20 458 |
|
SF |
10 874 |
|
EŽŪFKP |
1 138 |
|
LIFE |
105 |
|
IŠ VISO |
46 443 |
2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1017 su pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2396.
ES garantija ir susiję ištekliai ES garantijų fonde apima finansavimo ir investavimo operacijų portfelį ir nėra skirti vien konkretiems projektams.
Skaičiavimai grindžiami nuosaikiu metodu, atsižvelgiant į tai, kad ESFI reglamente ir sutarčių dokumentuose nenumatoma teikti ataskaitų apie remiamas investicijas, kurios padeda siekti švaraus oro tikslų, ir nenumatoma tas investicijas stebėti.
Jeigu įsipareigojimai yra vykdomi, projektams suteikiama garantija ir jie yra remiami. Tačiau nėra išmokų iš ES biudžeto.
Kadangi metodikoje laikomasi apdairumo principo, EITP energetikos dalies veiksmų, susijusių su elektros energija, pažangiaisiais tinklais ir tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos projektais, indėlis švarinant orą gali būti įvertintas nepakankamai.
Metodikoje naudojamas nuosaikus metodas. Dalis EITP veiksmų oro eismo valdymo srityje apima paramą oro uostuose diegiant oro eismo valdymo funkcijas, kurios, veiksmingiau valdant orlaivių eismo, kilimo, tūpimo ir riedėjimo operacijas, gali padėti mažinti išmetamųjų oro teršalų kiekio mažinimą oro uostuose ir netoli jų.
Ūkių modernizavimas gali prisidėti prie oro švarinimo. Vis dėlto sunku atskirti ūkių modernizavimo investicijas, kurios mažina išmetamo amoniako kiekį, nuo kitų investicijų ir nesitikima, kad jos sudarytų didelę procentinę dalį.
Vienas iš kompleksinės paramos aspektų, gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė, 6 numeris: „draudimas lauke deginti ražieną, siekiant dirvožemyje išsaugoti organines medžiagas“ padėjo mažinti išmetamą KD10 kiekį. Vis dėlto, kadangi indėlį sudėtinga išreikšti kiekybiškai ir kadangi šio aspekto vertė visoje tiesioginių mokėjimų vertėje, numatoma, nėra didelė, indėlis vertinamas 0 proc.