EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 06 02
COM(2020) 224 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Europos darnaus vystymosi fondo įgyvendinimo
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 06 02
COM(2020) 224 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Europos darnaus vystymosi fondo įgyvendinimo
Turinys
1.Santrauka
2.Įgyvendinimo ataskaitos tikslas ir apimtis
3.Europos darnaus vystymosi fondas ir jo įgyvendinimas
3.1.EDVF garantija
3.2.Derinimas
3.2.1.Afrikos investavimo platforma
3.2.2.Kaimynystės investavimo platforma
4.Vertinimo metodika
5.Išvados ir atsakymai į vertinimo klausimus
5.1.Aktualumas
5.2.Efektyvumas ir pridėtinė vertė
5.3.Veiksmingumas
5.4.Suderinamumas ir koordinavimas
5.5.Tvarumas
6.Išvados ir rekomendacijos
1.Santrauka
Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF) sukurtas Reglamentu (ES) 2017/1601 (toliau – EDVF reglamentas) 1 . Juo nustatomas teisinis novatoriškų finansavimo priemonių, visų pirma biudžeto garantijų, naudojimo pagrindas pagal Išorės investicijų planą (toliau – IIP ir (arba) planas).
IIP sudaro trys ramsčiai. EDVF yra pirmasis IIP ramstis, kurio pagrindinis tikslas – suteikti integruotą finansinių priemonių rinkinį investicijoms Afrikos ir Europos kaimynystės regionuose finansuoti. Jis apima ir derinimo operacijas, ir garantijas. Techninė parama pagal 2 ramstį teikiama vietos valdžios institucijoms, taip pat įmonėms, bendrovėms ar kooperatyvams, kad jie galėtų plėtoti geresnius ir perspektyvius projektus. Techninė parama teikiama ir 3 ramsčiui priskiriamai veiklai, t. y. veiklai, kuria remiamas struktūrinis politinis ir privačiojo sektoriaus dialogas su šalimis partnerėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais siekiant pagerinti investicijų ir verslo aplinką.
Kartu su finansų įstaigomis partnerėmis Europos Komisija jau padarė nemažą pažangą praktiškai įgyvendindama planą – pagal visus tris ramsčius vykdoma daug veiklos.
Ši ataskaita grindžiama nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. sausio mėn. atliktu nepriklausomu išorės vertinimu. Šiame vertinime pabrėžta, kad EDVF yra labai aktuali priemonė tenkinant Užsachario Afrikos ir ES kaimyninių regionų investicijų poreikius ir įgyvendinant ES prioritetus bei įsipareigojimus.
Aktualumo atžvilgiu EDVF metodas apibūdintas kaip labai aktualus įgyvendinant naują darnaus vystymosi tikslais (DVT) grindžiamą pasaulinį vystymosi finansavimo modelį 2 , atsižvelgiant į EDVF skatinamąjį vaidmenį, rizikos pasidalijimo pajėgumus ir gebėjimą stiprinti partnerystės ryšius. Todėl jis šiuo metu laikomas vienu geriausių šio naujo modelio praktinio įgyvendinimo pavyzdžių. Pradėdama įgyvendinti EDVF, ES apibrėžia sąvoką „naujos kartos paramos teikėjas“.
Efektyvumo ir papildomumo atžvilgiu vertinimo ataskaitoje teigiama, kad ankstyvame etape šalyse palaikant dialogą užtikrinama, kad EDVF planuojamas finansavimas derėtų su DVT tikslais.
EDVF suteikia galimybes ES imtis veiksmų dviem kryptimis, ką būtų sunku padaryti naudojant kitas ES priemones: daug plačiau remti privačiojo sektoriaus plėtrą bei vietos lygmens investicijas ir remti plataus masto inovacijas.
Veiksmingumo atžvilgiu išorės vertinimo ataskaitoje patvirtinama, kad EDVF valdymo struktūra sudaromos sąlygos lengviau užtikrinti skaidrumą ir koordinavimą su visais susijusiais subjektais.
Suderinamumo atžvilgiu nepriklausomo išorės vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad EDVF skatina geresnį ES ir finansų įstaigų veiksmų koordinavimą ir derinimą. Teikiant EDVF garantiją buvo stengiamasi bendradarbiauti su daugiau finansų įstaigų, be kita ko, taikant atviros prieigos modelį 3 ir portfelio metodą, kuris yra lankstesnis.
Galiausiai išorės vertinimo ataskaitoje pabrėžiama, kad EDVF kaip metodo ilgalaikis tvarumas šiuo metu užtikrintas, nes yra didelė paklausa. Jį sustiprina tai, kad EDVF (ypač garantijos) turi potencialo išbandyti ir kurti naujus finansinius produktus.
Šios teigiamos išvados padarytos atsižvelgiant į EDVF įgyvendinimo padėtį. Kalbant apie derinimą, iki šiol derinimo projektams skirta 3,1 mlrd. EUR – finansuoti 154 projektai visame Afrikos žemyne ir ES kaimyninėse šalyse. Šie 3,1 mlrd. EUR turėtų iš viso pritraukti apie 30 mlrd. EUR investicijų visų pirma energetikos ir transporto sektoriuose, kartu vystant ir privatųjį bei žemės ūkio sektorius.
Kalbant apie garantijas – iki 2020 m. balandžio mėn. pasirašyti septyni garantijų susitarimai. Pirmąjį garantijos susitarimą dėl NASIRA projekto Komisija pasirašė 2018 m. pabaigoje, praėjus tik šiek tiek daugiau nei vieniems metams po EDVF reglamento priėmimo. Kaip nurodyta išorės nepriklausomame vertinime, tokios didelės ir novatoriškos programos sukūrimas per tokį laikotarpį gali būti laikomas sparčiu, palyginti su kitomis panašiomis priemonėmis. Vėliau pasirašius kitus garantijų susitarimus paaiškėjo, kad reikia išaiškinti neišspręstus horizontaliuosius klausimus (žr. toliau); tai vėliau užtikrintų greitą visų vėlesnių garantijų susitarimų sudarymą iki dabartinės daugiametės finansinės programos pabaigos.
EDVF garantija, be kita ko, naudoja struktūras, pavyzdžiui, antrojo nuostolio garantijas, kuriomis siekiama nustatyti papildomą perėjimo į naujas sudėtingesnes rinkas riziką. Daugiau dėmesio skiriama papildomoms privačiųjų investuotojų investicijoms remti, o garantijomis siekiama ne tik remti investicijas, bet ir kurti rinkas, todėl garantijų parama galiausiai gali tapti nereikalinga. Taigi EDVF garantija yra svarbus pokytis, susijęs su Komisijos išorės bendradarbiavimo srityje naudojamų priemonių rinkiniu.
Kalbant apie investicinę aplinką, vien tik 2019 m. Komisija skyrė daugiau kaip 600 mln. EUR, kad paremtų mūsų šalių partnerių pastangas didinti patrauklumą investuoti jose.
Taigi, apskritai IIP ir EDVF sėkmingai įgyvendinami ir, nors yra sunkumų, pradinis tikslas turėtų būti viršytas – panaudojant 4,6 mlrd. EUR pagal dotacijų derinimo ir EDVF garantijų priemones iki investavimo laikotarpio pabaigos EDVF turėtų pritraukti 47 mlrd. EUR investicijų.
2.Įgyvendinimo ataskaitos tikslas ir apimtis
EDVF reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija įvertina pradinį EDVF veikimą, jo valdymą ir veiksmingą jo indėlį siekiant Reglamento tikslo ir įgyvendinant jo uždavinius.
Siekdama pateikti kuo daugiau informacijos ir atsižvelgdama į ankstyvą EDVF įgyvendinimo etapą, Komisija parengė šią įgyvendinimo ataskaitą, kurioje pateikiamas pradinis pagrindinių aktualumo, veiksmingumo, efektyvumo, suderinamumo ir pridėtinės vertės vertinimo kriterijų vertinimas. Ši ataskaita grindžiama nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. sausio mėn. atlikto išorės vertinimo rezultatais.
Ataskaitoje apžvelgiamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (galutinė data).
Kabant apie priemones, ataskaitoje apžvelgiamos Afrikos ir Kaimynystės investavimo platformos, įskaitant derinimo operacijas ir EDVF garantiją. Atsižvelgiant į tai, geografiškai ataskaita apima Užsachario Afrikos ir ES kaimynystės (rytų ir pietų) šalis.
3.Europos darnaus vystymosi fondas ir jo įgyvendinimas
EDVF yra pirmas Išorės investicijų plano ramstis. Jo pagrindinis tikslas – suteikti integruotą finansinių priemonių rinkinį investicijoms Afrikos ir Europos kaimynystės regionuose finansuoti. EDVF sudaro dvi regioninės investavimo platformos: viena skirta Afrikai – Afrikos investavimo platforma (toliau – AIP), o kita – ES kaimyninėms šalims – Kaimynystės investavimo platforma (toliau – KIP). Šios platformos buvo sukurtos remiantis ankstesnėmis derinimo priemonėmis – Afrikos investicine priemone ir Kaimynystės investicine priemone. Jos sujungia ES derinimo operacijas ir naują garantijų priemonę (EDVF garantiją). Siekiama padidinti išteklius, kurie būtų skirti pagrindinėms migracijos priežastims šalinti, ir padėti siekti DVT.
3.1.EDVF garantija
EDVF garantija – tai viena pagrindinių novatoriško ES išorės investicijų plano dalių, kuria siekiama sumažinti investicijų į darnų vystymąsi šalyse partnerėse riziką ir taip padėti sutelkti investicijas. Jos tikslas – remti investicijas Afrikos ir Europos kaimynystės šalyse, siekiant skatinti darnų ir įtraukų ekonominį ir socialinį vystymąsi, kuo labiau padidinti papildomumą ir pritraukti privačiojo sektoriaus lėšų. Garantija turėtų būti naudojama kaip rizikos mažinimo priemonė siekiant pritraukti privačiojo sektoriaus finansavimą ir kartu išvengti rinkos iškraipymų.
EDVF garantija neturi viršyti 1,5 mlrd. EUR, kurie turėtų būti padengti iš bendrojo biudžeto, numatant galimybę kitoms šalims skirti įnašus. Iki 2019 m. pabaigos papildomus 50 mln. USD skyrė Bilo ir Melindos Geitsų fondas, 9,6 mln. EUR Danija, 300 000 EUR Čekija ir 100 000 EUR Estija.
Kaip nustatyta EDVF reglamento 9 straipsnio 4 dalyje, Komisija pagrindinėse prioritetinėse srityse nustatė penkias investicijų linijas 4 :
·tvarioji energetika ir sujungiamumas,
·labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimas,
·darnus žemės ūkis, kaimo verslininkai ir žemės ūkio pramonė,
·darnūs miestai,
·skaitmeninimas vystymuisi užtikrinti.
Pagal kiekvieną investicijų liniją įvairios reikalavimus atitinkančios šalys pateikė pasiūlymus, vadinamus siūlomomis investicinėmis programomis.
Dvidešimt aštuonioms pasiūlytoms garantijų programoms skirta 1,54 mlrd. EUR. Tikimasi, kad iš viso ši suma pritrauks 17,5 mlrd. EUR investicijų. Kalbant apie prioritetines sritis, patvirtintos tokios garantijų sumos: tvarios energetikos ir junglumo sektoriuje – 603,5 mln. EUR, paskolų teikimo per tarpininkus labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir žemės ūkiui – 522 mln. EUR, skaitmeninimo – 220 mln. EUR, darnių miestų – 167 mln. EUR, o finansavimui vietos valiuta remti numatyta 22 mln. EUR 5 .
Iki 2020 m. balandžio mėn. iš dvidešimt aštuonių garantijų pasirašyti septyni garantijų susitarimai 6 . Bus pasirašyta daugiau garantijų, tačiau galbūt bus pakeista jų kryptis, kad būtų prisidėta prie tvirtų ir tikslinių ES veiksmų siekiant padėti šalims partnerėms kovoti su koronaviruso pandemija 7 .
Reikia ne tik greitai įgyvendinti, bet ir susitarti dėl tinkamų nuostatų, kuriomis įgyvendinami finansinių priemonių ir biudžeto garantijų reglamentavimo reikalavimai, nustatyti ES finansiniame reglamente 8 ir kituose ES teisės aktuose. Visų pirma paaiškėjo, kad sutarčių sudarymas su ne europinėmis vystymosi finansavimo įstaigomis reikalauja daugiau pastangų ir laiko, nes ES reikalavimai kartais yra griežtesni nei tarptautiniu mastu pripažinti standartai, pvz., dėl kovos su pinigų plovimu ir nebendradarbiaujančių jurisdikcijų. Todėl, siekiant užtikrinti įgyvendinimo veiksmingumą, svarbu, kad Komisija, atrinkdama ir įtraukdama finansų įstaigas, tinkamai atsižvelgtų į jų finansinius ir veiklos pajėgumus, kad sukurtų finansinę struktūrą, padedančią siekti politikos tikslų, ir tinkamai užtikrintų patikimą Sąjungos lėšų finansinį valdymą. Šiuo tikslu Komisija ir jos partneriai turi intensyviai diskutuoti ir derėtis dėl palyginamų sutarčių sąlygų.
Labai svarbu, kad susitarimai būtų tikrai patikimi ir išsamūs ir atitiktų ES finansiniame reglamente ir EDVF reglamente nustatytus reikalavimus, kad mūsų partneriai aiškiai žinotų, kokių rezultatų turėtų pasiekti naudodami šias garantijas, paremtas ES mokesčių mokėtojų pinigais.
3.2.Derinimas
Derinimo operacijos apima ES finansinę paramą kartu su kitų viešųjų ir privačiųjų finansuotojų paskolomis arba nuosavu kapitalu siekiant pritraukti viešųjų ir privačiųjų investicijų, kuriomis būtų prisidedama prie darnaus ekonomikos vystymosi. EDVF atveju derinimo operacijos vykdomos naudojant dvi regionines derinimo platformas: Afrikos investavimo platformą (AIP, buvusi Afrikos investicinė priemonė (AfIP) ir Kaimynystės investavimo platformą (KIP, buvusi Kaimynystės investicinė priemonė).
2017–2019 m. KIP patikos fondui įsipareigota skirti ir išmokėta iš viso 3,75 mln. EUR, iš kurių 2,75 mln. EUR skyrė Vokietija, o 1 mln. EUR – Estija.
3.2.1.Afrikos investavimo platforma
Pagrindinis Afrikos investavimo platformos tikslas – skatinti šalių partnerių ekonominį ir socialinį vystymąsi, be kita ko, sutelkiant privačiojo sektoriaus išteklius, daugiausia dėmesio skiriant tvarumui ir deramų darbo vietų kūrimui, socialiniams ir ekonominiams sektoriams ir darniam žemės ūkiui.
2017–2019 m. naudodamasi Afrikos investavimo platforma ES skyrė 1,8 mlrd. EUR 78 operacijoms ir taip Užsachario Afrikoje pritraukė iš viso 13,5 mlrd. EUR investicijų.
Iki šiol projektai daugiausia buvo orientuoti į transporto ir energetikos sektorius – jiems tenka atitinkamai 44 proc. ir 34 proc. operacijų. Siekiant užtikrinti veiksmingą ekonomikos augimą ateityje, būtina pagerinti infrastruktūrą ir prieigą prie energijos. Likę projektai buvo susiję su privačiojo sektoriaus plėtra, aplinka, IRT ir žemės ūkiu 9 .
3.2.2.Kaimynystės investavimo platforma
Panašiai Kaimynystės investavimo platformos atveju 2017–2019 m. laikotarpiu ES skyrė 1,3 mlrd. EUR 76 operacijoms. Manoma, kad šis finansavimas kaimynystės regione padės pritraukti iš viso apie 16,2 mlrd. EUR investicijų.
Iš visų remiamų projektų 44 proc. yra rytinėse kaimyninėse šalyse, o 56 proc. – pietinėse kaimyninėse šalyse. Iki šiol projektai daugiausia buvo orientuoti į privačiojo sektoriaus plėtrą (33 proc.), energetiką (18 proc.) ir vandens tiekimą bei sanitarijos paslaugas (18 proc.). Likę projektai susiję su transportu, aplinka, švietimu, miestų plėtra ir žemės ūkiu 10 .
4.Vertinimo metodika
Įgyvendinimo ataskaitoje pateiktas Komisijos tarnybų atliktas vertinimas dėl pradinio EDVF veikimo, jo valdymo ir veiksmingo jo indėlio siekiant EDVF reglamento tikslo ir įgyvendinant jo uždavinius. Ši Komisijos ataskaita grindžiama išorės konsultantų darbu ir jų pateiktu nepriklausomu išorės vertinimu.
Išorės vertinimas buvo užsakytas siekiant sužinoti nepriklausomą nuomonę apie pradinį EDVF įgyvendinimo etapą ir, kiek įmanoma šiame etape, buvo grindžiamas penkiais vertinimo kriterijais: aktualumo, veiksmingumo, efektyvumo, suderinamumo ir pridėtinės vertės.
5.Išvados ir atsakymai į vertinimo klausimus
5.1.Aktualumas
Pirmas vertinimo klausimas susijęs su EDVF aktualumu: „Ar EDVF garantijų ir (arba) derinimo priemonėmis atsižvelgiama į raginimą kurti naują vystymosi finansavimo modelį siekiant DVT, taip pat į šių dviejų regionų investicijų poreikius ir ES prioritetus bei įsipareigojimus?“
Atsakant į šį klausimą, išorės vertinime teigiama, kad EDVF yra labai aktualus atsižvelgiant į poreikį kurti naują pasaulinį vystymosi finansavimo modelį ir aktualus atsižvelgiant į abiejų regionų (Užsachario Afrikos ir ES kaimyninių šalių) investicijų poreikius, taip pat į įvairius ES prioritetus ir įsipareigojimus.
Nustatyta, kad EDVF yra labai aktualus siekiant atitikti naujojo DVT grindžiamo pasaulinio vystymosi finansavimo modelio reikalavimus, visų pirma kiek tai susiję su jo skatinamuoju vaidmeniu, rizikos pasidalijimu ir partnerystės ryšių plėtojimu. Jis šiuo metu laikomas tikriausiai vienu geriausių šio naujo modelio praktinio įgyvendinimo pavyzdžių.
Iš duomenų matyti, kad EDVF orientuotas į politiką. Tai dera su DVT ir šalių partnerių poreikiais ir daro poveikį tam, kaip finansų įstaigos partnerės skiria paskolas, nes tos paskolos skiriamos remiantis politikos gairėmis.
Iš duomenų matyti, kad IIP ir EDVF yra grindžiami įvairiais ES įsipareigojimais ir prioritetais ir juos atitinka. Taip pat matyti, kad EDVF sudarė sąlygas ES imtis platesnio masto veiksmų.
Atsižvelgiant į tai, kad EDVF remia tik su investiciniais projektais susijusias paskolas ir nuosavą kapitalą, jis negali pakeisti nei paramos biudžetui, nes ji neskiriama projektams, nei tiesioginių dotacijų subjektams, pavyzdžiui, nevyriausybinėms organizacijoms, kurie neturi pajėgumų skolintis.
5.2.Efektyvumas ir pridėtinė vertė
Antras vertinimo klausimas susijęs su efektyvumo ir pridėtinės vertės kriterijais: „Ar EDVF atitinka tikslus ir konkrečius ES prioritetus ir ar jo parama tikslinėms šalims teikia pridėtinę vertę?“
Atsakant į šį klausimą, išorės vertinime teigiama, kad EDVF užtikrina finansinį papildomumą, jau yra ženklų, kad užtikrins nefinansinį papildomumą, ir jį įgyvendinant sudaromos sąlygos imtis platesnio masto veiksmų. Nors matomumas atitinka Reglamentą, yra galimybė jį toliau didinti plėtojant „prekės ženklą“.
EDVF pritraukia dideles sumas iš kitų finansavimo šaltinių (įskaitant privatųjį bendrą finansavimą). Kaip matyti iš tyrimo, 2019 m. rugsėjo mėn. EDVF bendri derinimo operacijų ir garantijų duomenys rodo, kad EDVF skyrus 4,03 mlrd. EUR iš viso sutelkta 40,5 mlrd. EUR investicijų, o tai reiškia, kad vidutinis finansinio sverto koeficientas yra 10,04 11 . Tai rodo, kad taikant EDVF modelį efektyviai pritraukiama daugiau lėšų.
Už šio bendro skaičiaus slypi itin sudėtingi ir įvairūs duomenys, kiek tai susiję su priemonėmis, sektoriais, šalimis ar regionais. Taigi, sverto poveikis ateityje priklausys nuo EDVF priemonės, projekto ir šalies derinio. Be to, derinimo operacijos ir garantijos pritraukia skirtingų rūšių papildomų lėšų, nes jomis remiami skirtingų rūšių projektai.
Be to, išorės vertinime laikomasi nuomonės, kad palaikant ankstyvojo etapo dialogą šalyse užtikrinama, kad EDVF planuojamas finansavimas derėtų su DVT prioritetais, o iš pradinių duomenų matyti, kad jis iš esmės dera su daugeliu DVT prioritetų ir tikslų. Papildomumas projektų lygmeniu atrodo stiprus ir kokybiškai pagrįstas, tačiau retai kiekybiškai įvertinamas. Politiniu lygmeniu yra pavyzdžių, kai EDVF rėmė arba sustiprino politikos pokyčius.
Pasirašytas pirmasis garantijos susitarimas NASIRA, kurį įgyvendina FMO, yra geras pavyzdys to, kaip šalinamos pagrindinės migracijos priežastys. Juo mažinama didelė numanoma ir reali rizika, siejama su skolinimu palankių sąlygų neturintiems verslininkams (kurių daugelis buvo priversti bėgti iš savo namų) ES kaimyninėse šalyse ir Užsachario Afrikoje. Susitarimu jiems suteikiama galimybė gauti investicines paskolas, nes vietos finansų įstaigoms, kaip antai bankams ir mikrofinansų įstaigoms, siūlomos portfelio garantijos su paskolomis verslininkams.
EDVF suteikia galimybes ES imtis veiksmų dviem kryptimis, ką būtų sunku padaryti naudojant kitas ES priemones bent tuo pačiu mastu ir turint tokį patį biudžetą: daug plačiau remti privačiojo sektoriaus plėtrą bei vietos lygmens investicijas ir remti inovacijas.
Matomumas atitinka EDVF reglamentą ir ES gaires, tačiau ateityje laukia tam tikrų uždavinių ir galimybių. Tai, be kita ko, galimi patobulinimai, susiję su komunikacijos strategijos nustatymu projektų lygmeniu, ES paramos vystymuisi prekės ženklo įvaizdžio kūrimu, taip pat tinkama tolesne veikla, susijusia su vykdoma komunikacijos veikla, visų pirma su privačiuoju sektoriumi.
5.3.Veiksmingumas
Trečias vertinimo klausimas susijęs su EDVF veiksmingumu: „Kiek EDVF sistema, sandara, veikimas, valdymas ir struktūra padeda siekti jo tikslų?“
Atsakant į šį klausimą, išorės vertinime teigiama, kad, atsižvelgiant į esamą sistemą, EDVF valdymas ir finansų valdymas atitinka Reglamentą.
Atlikus išorės vertinimą patvirtinta, kad EDVF valdymo struktūra sudaro palankias sąlygas užtikrinti skaidrų valdymą ir partnerystę ir atitinka EDVF reglamentą.
Per pokalbius buvo nustatyti ir pabrėžti tam tikri uždaviniai ir su veikla susiję klausimai. Jie susiję su: produktų įvairovės EDVF valdymu (t. y. derinimo operacijos ir garantijos), veiklos procesu ir laiko poveikiu; personalo pajėgumais ir atsakomybės pasidalijimu; žinių valdymu. Šiuos klausimus galima priskirti „mokymosi kreivei“, atsižvelgiant į tai, kad garantijų programos yra ankstyvame etape. Remiantis analize, tyrime daroma išvada, kad EDVF veiklos planą reikia išsamiau peržiūrėti, pirmiausia: i) veiklos proceso tikslą ir sandarą; ii) organizacinę struktūrą; iii) darbuotojų įgūdžius ir mokymą ir iv) žinių valdymą.
Nors dotacijos derinamos atliekant skaičiavimus ir atsižvelgiant į turimą biudžetą, skaičiavimų kiekybinis įvertinimas turėtų būti atliekamas reguliariau. EDVF garantijos atveju asignavimai siūlomoms investicinėms programoms buvo pakeisti ir pritaikyti atsižvelgiant į programavimą, siekiant užtikrinti, kad programos būtų paskirstytos penkiose investicijų linijose.
EDVF stebėsenos sistemos struktūra yra suderinta su ES vystomojo bendradarbiavimo rezultatų sistema, tačiau jos gebėjimas rengti duomenis, kuriuos būtų galima konsoliduoti ir apibendrinti, turėtų būti pagerintas atsižvelgiant į: i) tai, kad dar reikia susitarti dėl kai kurių siūlomų rodiklių metodikos, ii) pagrindinių sektoriaus rodiklių ribotą pridėtinę vertę ir palyginamumo trūkumą ir iii) Komisijos tarnybų atskaitomybės poreikių ir finansų įstaigų nuosavų sistemų bei stebėjimo metodų nederėjimą: finansų įstaigos turi teikti ataskaitas pagal dvi sistemas (ES ir vidaus), dėl to padidėja sąnaudos ir skatinama siauriau žvelgti į bendrus dalykus (panašius ar palyginamus rodiklius).
5.4.Suderinamumas ir koordinavimas
Ketvirtas vertinimo klausimas susijęs su EDVF suderinamumu ir koordinavimu: „Kiek EDVF yra pajėgus užtikrinti vidinį suderinamumą, kiek tai susiję su ES strategijomis ir politika regionuose, taip pat su finansų įstaigų operacijomis?“
Atsakant į šį klausimą, išorės vertinime EDVF suderinamumas nagrinėtas trimis skirtingais lygmenimis: a) tarp EDVF komponentų, b) su kitų formų ES parama ir c) su finansų įstaigų veikla.
Kiek tai susiję su EDVF komponentų tarpusavio suderinamumu, pradėtos EDVF garantijų programos gali daryti poveikį būsimam dotacijų derinimui ir susilpninti garantijų teikimo pagal derinimo operacijas loginį pagrindą, taip pat galimybę įmokėtą rizikos kapitalą taikyti struktūrizuotų fondų pirmojo nuostolio segmentams. Taigi, siekiant pagerinti EDVF produktų suderinamumą gali prireikti imtis formalių racionalizavimo priemonių. Siekiant pagerinti sinergiją, gali prireikti peržiūrėti veiklos ir projektų ciklo aspektus.
Dėl suderinamumo su kitų formų parama tyrime teigiama, kad EDVF yra diferencijuotas priemonių rinkinys ir papildo kitų formų paramą. Tyrime patvirtinama, kad EDVF tapus vienu iš trijų IIP ramsčių turėtų padidėti EDVF ir kitų formų ES paramos papildomumas ir koordinavimas.
Derinimo operacijos palyginti gerai koordinuojamos su kitų formų parama, daugiausia dėl tiesioginio ES delegacijų dalyvavimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys į jų vaidmenį ir dalyvavimą rengiant išsamius derinimo projektus ir faktiškai įgyvendinant EDVF garantijas.
EDVF skatina geresnį ES ir finansų įstaigų veiksmų koordinavimą ir derinimą. Įgyvendinant EDVF garantijas buvo stengiamasi bendradarbiauti su daugiau finansų įstaigų, be kita ko, taikant atviros prieigos modelį ir portfelio metodą, kuris yra lankstesnis.
5.5.Tvarumas
Penktas vertinimo klausimas susijęs su EDVF tvarumu: „Ar EDVF garantija ir derinimo operacijos yra tvarios?“
Atsakant į jį išorės vertinime teigiama, kad EDVF gali remti tvarias politikos reformas, nors toks tikslas aiškiai nurodytas tik keliuose projektuose ir programose.
EDVF yra suderintas su DVT, o atitiktis tikrinama projektų ir (arba) programų lygmeniu. Taip pat atsižvelgiama į lyčių lygybės ir kitus kompleksinius rodiklius, tačiau neaišku, kaip EDVF galės stebėti veiklos rezultatus dėl stebėsenos sistemos trūkumų, pavyzdžiui, dėl finansų įstaigų gebėjimo rinkti išskaidytus duomenis, kai jos dirba su tarpinėmis finansų įstaigomis, kurios galbūt neturi tokių rūšių duomenų rinkimo sistemų.
EDVF kaip metodo ilgalaikis tvarumas šiuo metu užtikrintas, nes yra didelė paklausa. Jį sustiprina tai, kad EDVF (ypač garantijos) turi potencialo išbandyti ir kurti naujus finansinius produktus.
6.Išvados ir rekomendacijos
Šiame skyriuje apžvelgiama įgyta patirtis ir rekomendacijos, remiantis nepriklausomo išorės vertinimo išvadomis. Jame pateikiami Komisijos tarnybų atsakymai ir, kai tinkama, nurodomos priemonės, įtrauktos į Komisijos ataskaitą Tarybai dėl kompetentingų asmenų aukšto lygio grupės Europos vystymosi finansinės struktūros klausimais rekomendacijų 12 .
Aktualumas
Dėl aktualumo išorės ataskaitoje rekomenduojama parengti konkrečioms investuotojų grupėms pritaikytus rizikos mažinimo priemonių rinkinius ir pasinaudojant tvirta rinkos padėtimi įtraukti daugiau paramos teikėjų, kad būtų pasiektas didesnis rizikos mažinimo poveikis.
Komisijos atsakymas.
Rekomendacijoms pritariama. Komisija sutinka toliau plėsti analizę ir orientuotis į privatųjį sektorių, kad EDVF priemonė taptų patrauklesnė. Komisija jau plėtoja šį metodą vykdydama individualias programas arba sektorių tyrimus, susijusius su investicijomis į gamtinį kapitalą ir žiedinę ekonomiką.
Konkrečiau, bus toliau siekiama didinti investavimo į žaliąją ir žiedinę ekonomiką galimybes.
Sprendžiamas kitų paramos teikėjų įtraukimo klausimas. Papildomų įnašų jau gauta, o ateityje paramos teikėjai (ES valstybės narės ir kiti) gali pageidauti prisidėti prie EDVF pervesdami lėšas arba i) pagal esamą valdymo struktūrą, arba ii) pagal specialią struktūrą, kuri turėtų turėti specialias valdymo priemones.
Efektyvumas ir papildomumas
Dėl efektyvumo ir papildomumo išorės ataskaitoje rekomenduojama, kad portfelis būtų valdomas taip, kad daugiau dėmesio būtų skiriama naujesniems DVT sektoriams ir tikslams (pvz., skaitmeninimui, darniems miestams ir žemės ūkiui). Joje taip pat rekomenduojama patobulinti papildomumui skirtą paraiškos formos skirsnį ir didinti matomumą privačiojo sektoriaus partnerių atžvilgiu.
Komisijos atsakymas. Šios rekomendacijos yra sveikintinos ir priimtinos.
Komisija toliau daug dėmesio skirs politikos prioritetų įgyvendinimui. Sukurdama specialias EDVF garantijos linijas, skirtas žemės ūkiui, skaitmeninimui ir darniems miestams, Komisija žengė svarbų žingsnį, kad paskatintų investicijas šiose srityse. Remdama tokias investicijas EDVF lėšomis Komisija taip pat toliau sieks šalinti konkrečias pagrindines socialines ir ekonomines migracijos, įskaitant neteisėtą migraciją, priežastis, prisidėti prie migrantų, grįžtančių į savo kilmės šalis, tvarios reintegracijos ir padėti stiprinti tranzito bei priimančiąsias bendruomenes. Komisija savo pasiūlyme dėl Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KPTBP) 13 sukuria pasaulinės apimties EDVF+, kuris kitoje daugiametėje finansinėje programoje pakeis EDVF. Pagal pasiūlymą EDVF+ būtų įgyvendinamas laikantis principo „visų pirma politika“, pagal kurį šios įgyvendinimo priemonės turėtų būti naudojamos laikantis programavimo dokumentų. Šiuose dokumentuose būtų nustatyti ES ir šalių partnerių prioritetai, kurie apimtų naujesnius DVT sektorius, įskaitant skaitmeninimą, darnius ir pažangius miestus ir darnų žemės ūkį, taip pat jie papildytų ir sustiprintų veiksmus, vykdomus Sąjungos migracijos politikos su trečiosiomis šalimis srityje. Į atitinkamus pakeitimus bus atsižvelgta ateityje peržiūrint paraiškos formą. Veiklos rezultatų rodikliai ir vėlesnė jų stebėsena įtraukti į pasirašytų garantijų susitarimų tekstą.
Komisija pripažįsta, kad siekiant sustiprinti ES bendrą vystymosi strategiją, reikia nuosekliai kurti prekės ženklą ir naratyvą. Ataskaitoje Tarybai 14 Komisija nurodė keletą veiksmų, kurių būtų galima imtis siekiant užtikrinti veiklos su įvairiais įgyvendinančiaisiais partneriais ir subjektais nuoseklumą. Komisija taip pat palankiai vertina tai, kad kuriant bendrą prekės ženklą didinama valstybių narių atsakomybė, o tai praplės dabartinę EDVF auditoriją ir aprėptį.
Veiksmingumas
Dėl veiksmingumo išorės vertinime rekomenduojama pradėti veiklos proceso peržiūrą, įvertinti rizikos vertinimo duomenų bazės parinkimą ir parengti rezultatų vertinimo rodiklių metodikas.
Komisijos atsakymas. Šios rekomendacijos yra sveikintinos ir priimtinos.
Veiklos proceso peržiūra bus susijusi su šiuo metu vykdoma naujos finansinės struktūros peržiūra. EDVF yra nauja ir novatoriška priemonė, kuriai buvo sukurti nauji procesai, kai įsigaliojo EDVF reglamentas. Siūloma, kad būsimas EDVF+ būtų grindžiamas principu „visų pirma politika“, atvira bei bendradarbiavimu grįsta struktūra ir specialia valdymo sistema 15 . Principas „visų pirma politika“ programuojant leistų nustatyti ilgalaikius mūsų bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis prioritetus, be kita ko, naudojant tokias priemones kaip derinimas ir garantijos tiems prioritetams pasiekti. Programavimas – įtraukus ir kartotinis procesas, kurį vykdant reikia konsultuotis su šalimis partnerėmis, valstybėmis narėmis, pilietinės visuomenės organizacijomis, privačiuoju ir viešuoju sektoriais ir finansų įstaigomis, taip pat jame turi dalyvauti Taryba ir Europos Parlamentas.
Darbuotojų įgūdžių lavinimo mokymai vyksta ir bus toliau plėtojami atsižvelgiant į dabartinius ir būsimus poreikius. Kalbant apie šiuo metu vykdomus veiksmus, kaip nurodyta neseniai paskelbtoje Komisijos ataskaitoje Tarybai 16 , Komisija stiprina savo gebėjimus ir kaupia su finansavimu susijusią praktinę patirtį išplėsdama darbuotojų mokymo vystymosi finansavimo ir projektų finansų valdymo srityse apimtį, taip pat toliau didindama savo darbuotojų, besispecializuojančių tokiose srityse kaip teisiniai, finansiniai ir su biudžetu susiję finansinių priemonių ypatumai, kompetenciją. Komisija taip pat toliau priims tarptautinių finansų įstaigų komandiruojamus ekspertus. Šie didesni pajėgumai padės Komisijai apsaugoti ES biudžetą ir suvaldyti numatomą pozicijų, kurioms kitu programavimo laikotarpiu suteikiamos biudžeto garantijos, padidėjimą.
Dėl rizikos vertinimo duomenų bazės parinkimo Komisija, bendradarbiaudama su tarptautinių finansų įstaigų ekspertais ir kitais partneriais, kuria specialią programinę įrangą, padėsiančią modeliuoti naudojantis EDVF+ garantijomis kylančią riziką, atsižvelgdama į konkrečius besivystančiose ir pereinamojo laikotarpio šalyse kylančius sunkumus ir remdamasi Pasaulinių besiformuojančių rinkų (angl. GEM) rizikos duomenų bazės duomenimis. Ekspertams teikiant konsultacijas dėl rizikos profilių ir atlygio už garantijas bus sustiprinti Komisijos pajėgumai nustatyti investicinių projektų, kuriems turi būti suteikiamos garantijos, portfelius. Šios konsultacijos taip pat padės stebėti ir valdyti bendrą portfelio riziką.
Be to, Komisija iki šiol pasirašytuose garantijų susitarimuose naudoja rezultatų sistemą. Su finansų įstaigomis pasirašytuose garantijų susitarimuose įtrauktas rodiklių sąrašas ir nustatytas ataskaitų teikimo dažnumas bei forma. Šiuo metu derinamas rezultatų ataskaitų teikimo procesas.
Suderinamumas
Išorės vertinime rekomenduojama toliau apibrėžti esamą EDVF produktų rinkinį, remiantis pridėtinės vertės ir veiksmingumo aspektais, ir pateikti aiškias gaires finansų įstaigoms. Jame taip pat rekomenduojama remtis atviros prieigos modeliu, kuris, kaip įrodyta, didina dalyvaujančių finansų įstaigų įvairovę ir operacijų nuoseklumą bei veiksmingumą.
Komisijos atsakymas. Šioms rekomendacijoms pritariama. Produktų rinkinys bus išsamiau apibrėžtas diegiant EDVF+. Pagal pasiūlymą dėl KPTBP biudžeto garantijos bus programuojamos kartu su kitų formų parama 17 , kad jos atitiktų nustatytus poreikius ir prioritetus ir derėtų su kitais paramos būdais.
Komisija skatina taikyti atviros finansų struktūros modelį. Šio požiūrio bus toliau laikomasi per naują programavimo ciklą. Supaprastintas derinimo ir biudžeto garantijų valdymas yra numatytas „Europos darnaus vystymosi fondo +“ (EDVF+) integruotame finansiniame pakete.
Komisija taip pat primygtinai ragina plėtros finansų įstaigų konsorciumus, turinčius bent vieną nedidelę finansų įstaigą, teikti pasiūlymus. Be to, šiuo metu Komisija, siekdama toliau didinti įtraukumą, ieško būdų, kaip palengvinti ir sustiprinti ramsčiais grindžiamą vertinimą.
Tvarumas
Dėl tvarumo išorės vertinime rekomenduojama EDVF projektuose nuolat atsižvelgti į sąsajas su politikos reformų tikslais, kad būtų kuo labiau padidinta sinergija ir skatinama labiau derintis prie trečiojo ramsčio veiklos. Taip pat rekomenduojama stebėti įvairių EDVF produktų paklausos lygį ir sukurti žinių valdymo sistemas, kad būtų galima rinkti ex post informaciją apie finansines inovacijas, siekiant nustatyti ir skatinti geriausią praktiką.
Komisijos tarnybų atsakymas. Šioms rekomendacijoms pritariama.
Komisija, siekdama sustiprinti integruotą IIP metodą, toliau stengsis susieti investicijų sutelkimą su parama investicijų aplinkai gerinti pagal 3 ramstį: be kita ko, skatins laikytis principo „visų pirma politika“, rems glaudesnį viešojo ir privačiojo sektorių dialogą su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vystymosi finansavimo įstaigas, siekiant nustatyti investavimo kliūtis, bendradarbiaus su vyriausybėmis, kad būtų vykdomos politikos reformos, ir teiks techninę paramą ir gebėjimų stiprinimo paramą viešiesiems ir privatiesiems subjektams.
Dėl EDVF produktų paklausos stebėsenos ši rekomendacija gali būti susieta su pirma rekomendacija. Kalbant apie žinių valdymo sistemas, EDVF bus integruotas į naują išorės veiksmų žinių valdymo sistemą OPSYS su moduliais, kurie prireikus gali būti konkrečiai pritaikomi.
Naudojantis tokiomis platformomis kaip ES išorės bendradarbiavimo derinimo platforma (EUBEC), Praktikuojančių specialistų tinklas ir derinimo priemonių techniniai vertinimo posėdžiai (angl. TAM) suburiamos pagrindinės tarptautinės ir Europos vystymosi finansavimo įstaigos, kad jos aptartų ES išorės bendradarbiavimui naudingus geriausios patirties pavyzdžius, plėtojamus metodus ir galimybes geriau koordinuoti veiksmus.