EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 05 25
COM(2020) 209 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
ES pagalbos savanorių iniciatyvos įgyvendinimo 2019 m. metinė ataskaita
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 05 25
COM(2020) 209 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
ES pagalbos savanorių iniciatyvos įgyvendinimo 2019 m. metinė ataskaita
I. Įvadas
Laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 214 straipsnio 5 dalies, Europos Sąjunga (ES) 2014 m. pradėjo įgyvendinti ES pagalbos savanorių iniciatyvą 1 . Šia iniciatyva siekiama stiprinti ES gebėjimą teikti poreikiais grindžiamą humanitarinę pagalbą ir stiprinti pažeidžiamų ar nuo nelaimių nukentėjusių bendruomenių ES nepriklausančiose šalyse gebėjimus ir atsparumą. Kartu Europos piliečiams suteikiama galimybė dalyvauti tokiose šalyse vykdomoje humanitarinėje veikloje ir taip išreikšti solidarumą su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos.
Šioje ataskaitoje apžvelgiamas ES pagalbos savanorių iniciatyvos įgyvendinimas 2019 m. Ataskaita parengta vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 375/2014 2 27 straipsnio 4 dalimi, kuria reikalaujama, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktų įgyvendinant reglamentą padarytos pažangos metines ataskaitas. Ankstesnės 2014, 2015, 2016, 2017 ir 2018 m. ataskaitos skelbiamos internete 3 .
Ataskaita grindžiama duomenimis, surinktais ir išanalizuotais taikant pagal iniciatyvą įgyvendinamų veiksmų stebėsenos sistemą. Šią sistemą parengė ir dėl jos susitarė Komisija ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA), atsakinga už daugumos pagal iniciatyvą vykdomų veiksmų valdymą.
II. Tikslai ir prioritetai
Ataskaitoje aprašoma veikla buvo grindžiama ES pagalbos savanorių iniciatyvos 4 įgyvendinimo 2019 m. metine darbo programa, kurią Komisija priėmė vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 375/2014 21 straipsnio 3 dalimi. Iniciatyvai įgyvendinti buvo skirtas 18 365 000 EUR biudžetas.
ES pagalbos savanorių iniciatyvos tikslas – prisidėti siekiant stiprinti Sąjungos gebėjimą teikti poreikiais grindžiamą humanitarinę pagalbą, kuria siekiama išsaugoti gyvybę, užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas palengvinti, išlaikyti žmogaus orumą, stiprinti pažeidžiamų ar nuo nelaimės nukentėjusių bendruomenių trečiosiose valstybėse gebėjimus ir atsparumą, ypač užtikrinant pasirengimą nelaimėms, mažinant nelaimių riziką ir didinant pagalbos, atkūrimo ir vystymosi susiejimą.
III. 2019 m. įgyvendinti veiksmai
Šios ataskaitos 1–4 skirsniuose aprašytus veiksmus įgaliota įgyvendinti ir juos įgyvendina EACEA, bendradarbiaudama su Komisija 5 .
EACEA atsakinga už kvietimų teikti pasiūlymus ir konkursų skelbimą, sutarčių valdymą ir atitinkamų biudžeto asignavimų įgyvendinimą pagal Komisijos metines darbo programas. Kalbant apie veiklos valdymą, Komisija išlieka tiesiogiai atsakinga už partnerių ir savanorių tinklo bei internetinės platformos sukūrimą ir išlaikymą, taip pat už komunikaciją.
1.Dislokavimas
Vykdant su humanitariniais projektais susijusį ES savanorių dislokavimą ES nepriklausančiose šalyse ES piliečiams ar ilgai ES gyvenantiems asmenims suteikiama prasminga galimybė išreikšti solidarumą su žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba. Visą darbo laiką dirbantiems savanoriams, dislokuotiems ES nepriklausančiose šalyse, talkina savanorišką veiklą internetu vykdantys asmenys, kurie gali būti bet kurioje pasaulio šalyje.
Apie savanoriškos veiklos, finansuojamos pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą, galimybes siunčiančiųjų ir priimančiųjų organizacijų konsorciumai skelbia ES pagalbos savanorių platformoje 6 .
Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. įgyvendinant projektus, finansuojamus iš 2017 ir 2018 m. biudžeto, buvo dislokuoti 374 ES pagalbos savanoriai ir 61 savanoris atliko praktiką. Jaunesniesiems ES pagalbos savanoriams praktika suteikia galimybę prieš dislokavimą trečiojoje šalyje praleisti iki 6 mėnesių siunčiančiosios organizacijos būstinėje ES valstybėje narėje.
Toliau pateiktoje diagramoje parodytas nuo 2015 m. – pirmųjų iniciatyvos įgyvendinimo metų – kasmet pagal dislokavimo projektus numatytų atrinkti savanorių skaičius. Po 2019 m. paskelbto kvietimo teikti pasiūlymus dėl dislokavimo 2020–2021 m. bus dislokuoti 424 asmenys.
ES pagalbos savanoriai turi skirtingą patirtį ir yra įgiję tam tikrų įgūdžių – taip perteikiamas poreikiais grindžiamas požiūris, kuriuo vadovaujamasi nustatant savanorių dislokavimo sąlygas ir atrenkant galimus ES pagalbos savanorius. Toliau pateiktoje diagramoje parodytos populiariausios profesinės kompetencijos, kurias organizacijos nurodo pranešimuose apie savo laisvas savanoriškos veiklos vietas. Nuo iniciatyvos įgyvendinimo pradžios daugiausia ieškoma kandidatų, turinčių kompetencijų šiose trijose srityse: i) komunikacijos, ii) nelaimių rizikos valdymo ir iii) projektų valdymo.
ES pagalbos savanoriai yra ES valstybių narių piliečiai ir trečiųjų šalių piliečiai, teisėtai gyvenantys vienoje iš ES valstybių narių. 2019 m. dalyvavimo rodiklis pagal savanorių pilietybę išlieka pastovus. Kaip parodyta toliau pateiktoje diagramoje, iki šiol iniciatyvoje dalyvavo savanoriai iš 24 valstybių narių, daugiausia savanorių buvo iš Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos.
Nuo iniciatyvos įgyvendinimo pradžios paskelbtos 205 savanoriškos veiklos internetu užduotys, iš kurių 62 – 2019 m. Dažniausiai buvo prašoma atlikti užduotis, susijusias su vertimu raštu, korektūra ir grafiniu dizainu.
Savanoriškos veiklos, susijusios su 2019 m. įgyvendintais projektais, pavyzdžiai 7
Projekte „Humanitarian Volunteers in Action: Challenges and Opportunities“ („Veiklūs humanitarinės pagalbos savanoriai. Uždaviniai ir galimybės“) dalyvauja dvi siunčiančiosios organizacijos iš Prancūzijos ir Slovakijos, kurios bendradarbiauja, kad devyniose priimančiosiose organizacijose Albanijoje, Maroke, Alžyre, Ekvadore, Gruzijoje ir Turkijoje dislokuotų 18 ES pagalbos savanorių, kurie dalyvaus humanitarinės pagalbos operacijose. Albanijoje pagal projektą teikiamos su mityba susijusios paslaugos Tiranos savivaldybės teritorijoje gyvenančioms pažeidžiamų asmenų grupėms, pvz., vaikams, žmonėms, kuriems reikia pagalbos, ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims.
Mitybos srityje dirbanti jaunesnioji ES pagalbos savanorė pasakoja apie savo veiklą Albanijoje, kur neįgaliems vaikams ir jaunuoliams rengė praktinius seminarus apie gerąją mitybos patirtį: „Vykdydama savo, kaip mitybos specialistės, savanorystės misiją turėjau galimybę dirbti su įvairiais centrais ir mokyklomis. Kartą per savaitę vykstu į centrą „Femijet e Botes ne Shqiperi“, į kurį pasibaigus pamokoms ateina 10 vaikų, ir į centrą „Fondacioni Ndihmoni Jeten“ Pruše, kuris rūpinasi psichinę negalią turinčiais jaunuoliais, įskaitant ypatingų poreikių turinčių asmenų, kurie mokosi kuo savarankiškiau gyventi, grupę. Su šiomis dviem grupėmis užmezgiau ryšius ir rengiau praktinius seminarus mitybos švietimo klausimais.“
( https://webgate.ec.europa.eu/echo/eu-aid-volunteers_en/nutritional-education-food-pyramid_en )
Pagal projektą „ES pagalbos savanoriai pažeidžiamų bendruomenių atsparumui ir reagavimo pajėgumams didinti vykdant dislokavimo ir gebėjimų stiprinimo veiklą“ siunčiančiosios organizacijos iš Italijos ir Ispanijos bendradarbiauja kaip partnerės, kad 13 ES nepriklausančių šalių dislokuotų 32 savanorius.
Filipinuose dislokuotas jaunesnysis ES pagalbos savanoris pasakoja apie savo, kaip ES pagalbos savanorio logistikos srityje, patirtį. Po Taal ugnikalnio išsiveržimo šio savanorio veikla daugiausia buvo susijusi su reagavimo į nelaimes operacijų logistikos koordinavimu regione:
„Po pastarosiomis savaitėmis įvykusių žemės drebėjimų dabar įgyvendiname keletą projektų, pagal kuriuos teikiama pastogė, teikiamos sanitarijos paslaugos ir skiriama grynųjų pinigų. Per šiuos du mėnesius taip pat praūžė stiprus taifūnas Kammuri, kuris šiemet buvo jau dvidešimtas, tačiau, džiugu, kad jis nebuvo toks niokojantis, kaip manyta. Panašu, kad jie neklysta sakydami, kad tais mėnesiais niekada netrūksta veiklos!“
Daugiau panašių pasakojimų: https://webgate.ec.europa.eu/echo/eu-aid-volunteers_en/
2019 m. kvietimas teikti pasiūlymus dėl ES pagalbos savanorių dislokavimo 8 buvo paskelbtas 2019 m. balandžio 12 d.; galutinis pasiūlymų teikimo terminas – 2019 m. birželio 13 d. Šio kvietimo tikslas buvo bendrai finansuoti ES pagalbos savanorių dislokavimo projektus, įskaitant praktikos galimybes jaunesniesiems specialistams ir papildomą savanorių vykdomą gebėjimų stiprinimo veiklą. Iš pradžių šio kvietimo teikti pasiūlymus biudžetas buvo 10 000 000 EUR. Po paraiškų įvertinimo biudžetas padidintas perkėlus techninės pagalbos ir gebėjimų stiprinimo kvietimui teikti pasiūlymus skirtą biudžetą. Atrinkta iš viso 10 bendrai finansuojamų projektų 9 , kuriems skirta bendra 11 360 700 EUR ES dotacija. Projektai pradėti vykdyti 2019 m. gruodžio mėn.; 2020 m. planuojama pradėti 424 ES pagalbos savanorių dislokavimą. Organizacijų siūlomų savanorių skaičius padidėjo nuo 368 (2018 m.) iki 424 (2019 m.).
2019 m. dislokavimas buvo planuojamas Afrikoje (45,5 proc.), Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione (24,8 proc.), Artimuosiuose Rytuose (15,8 proc.), Rytų Azijoje (9,9 proc.), Vidurinėje Azijoje (3,1 proc.) ir Balkanuose (0,9 proc.).
2.Techninė pagalba ir pajėgumų didinimas
Techninės pagalbos ir gebėjimų stiprinimo projektais 10 , remiamais skiriant finansavimą pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą, stiprinami ES pagalbos savanorius ketinančių dislokuoti organizacijų gebėjimai ir užtikrinama, kad jos laikytųsi pagal iniciatyvą numatytų standartų ir procedūrų.
2019 m. gegužės 22 d. EACEA paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus 11 ; galutinis pasiūlymų pateikimo terminas – 2019 m. liepos 4 d. Kvietimas skirtas bendro finansavimo projektams, kuriais siekiama stiprinti už ES ribų įsikūrusių priimančiųjų organizacijų gebėjimus ir teikti techninę pagalbą ES įsisteigusioms siunčiančiosioms organizacijoms tokiose srityse kaip nelaimių rizikos valdymas, savanorių valdymas ir poreikių vertinimo metodika. Perkėlus lėšas pagal kvietimą teikti pasiūlymus dėl dislokavimo atrinktiems projektams, bendram projektų finansavimui Komisijos metinėje darbo programoje nustatytas bendras biudžetas buvo sumažintas nuo 4 600 000 EUR iki 3 239 300 EUR.
Atrinktos penkios paraiškos (viena dėl techninės pagalbos ir keturios dėl gebėjimų stiprinimo), kurias numatyta bendrai finansuoti 12 , skiriant iš viso 2 614 101 EUR ES dotaciją.
Iš viso pagal 2015–2019 m. kvietimus teikti pasiūlymus finansuoti 32 gebėjimų stiprinimo projektai ir 13 techninės pagalbos projektų, kuriuose dalyvavo 440 paramos gavėjų ir (arba) projekto partnerių.
Šiais projektais siekiama sustiprinti dalyvaujančių organizacijų valdymo ir veiklos sistemas, susijusioms organizacijoms padedama bendradarbiauti, siekiant diegti geriausią patirtį humanitarinės pagalbos teikimo ir savanorių veiklos valdymo srityse.
2019 m. atrinktų finansuoti projektų pavyzdžiai
Gebėjimų stiprinimas
Projektą XCHANGE populiarina ir įgyvendina 14 partnerių konsorciumas: 5 ES organizacijos iš Italijos, Slovakijos ir Ispanijos ir 9 organizacijos iš Etiopijos, Kenijos, Gvatemalos, Kolumbijos, Peru ir Serbijos. Pagrindinis projekto tikslas – nariams suteikti galimybę valdyti savanorių veiklą pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą ir tobulėti dalijantis gerąja patirtimi humanitarinės pagalbos, savanorių veiklos valdymo ir bendruomeninio vystymosi srityse.
Projektas INPLACE – gebėjimų stiprinimo projektas, kuriuo siekiama spręsti priverstinio perkėlimo Lotynų Amerikoje problemą ir patvirtinti naujas priimančiąsias organizacijas šiame žemyne. Šiame 24 mėnesių trukmės projekte dalyvauja 2 ES organizacijos (iš Ispanijos ir Italijos) ir 13 organizacijų iš 9 ES nepriklausančių šalių (iš Kolumbijos, Bolivijos, Peru, Brazilijos, Venesuelos, Čilės, Hondūro, Gvatemalos ir Meksikos), sutelkiama organizacijų patirtis ir gerinami gebėjimai arba įgyjama naujų.
Šia programa siekiama keturių konkrečių tikslų: i) ugdyti gebėjimus apsaugoti pažeidžiamus gyventojus ir bendruomenes, nukentėjusius nuo Venesuelos krizės ir priverstinio gyventojų perkėlimo; ii) stiprinti bendruomenės inicijuotus apsaugos, pasirengimo ir reagavimo procesus, susijusius su perkėlimu; iii) stiprinti organizacijų gebėjimus, kad joms būtų suteiktas ES pagalbos savanorių veiklos patvirtinimas, ir skatinti savanorišką veiklą vietos lygmeniu ir internetu; iv) skatinti narių partnerystę.
Techninė pagalba
Teikiant techninę pagalbą humanitarinės pagalbos srityje, užtikrinant vertingą tarptautinę savanorišką veiklą ir neįgaliųjų įtrauktį siekiama sukurti pasaulinę praktikos bendruomenę, kurią sudarytų ES organizacijos, siekiančios įtraukti neįgaliuosius į humanitarinę ir savanorišką veiklą. Projektui atstovauja 6 konsorciumo partneriai iš 4 ES šalių: Suomijos, Italijos, Belgijos ir Airijos.
Šio projekto pagrindiniai tikslai yra trys: i) ES organizacijos padidino pajėgumus valdyti ir prižiūrėti įtraukius humanitarinės pagalbos projektus, įskaitant nelaimių rizikos mažinimo ir atsigavimo po nelaimių srityse; ii) kai kurios konsorciumo narės ES organizacijos yra patvirtinamos kaip siunčiančiosios organizacijos, dislokuojančios ES pagalbos savanorius, ir vykdo įtraukias savanoriškos veiklos programas; iii) sukurti praktikos bendruomenę, kuri stiprintų narių gebėjimus įtraukties, humanitarinės ir savanoriškos veiklos srityse, ir dalytis tokia įgyta patirtimi su sektoriumi ir visuomene.
3.Patvirtinimas
Organizacijos, norinčios dislokuoti ES pagalbos savanorius, turi būti patvirtintos kaip siunčiančiosios arba priimančiosios organizacijos pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvos patvirtinimo mechanizmą. Taikant šį mechanizmą tikrinama, ar dalyvaujančios organizacijos yra pasirengusios taikyti savanorių valdymo standartus, susijusius su savanorių veiklos valdymu prieš juos dislokuojant ir jų dislokavimo laikotarpiu.
2015 m. paskelbtas atviras kvietimas teikti paraiškas; galutinis paraiškų priėmimo terminas – 2020 m. rugsėjo 30 d. 13 Iki 2019 m. pabaigos patvirtintos 282 siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos (52 siunčiančiosios organizacijos ir 230 priimančiųjų organizacijų), taip užtikrinta galimybė dislokuoti daugiau ES pagalbos savanorių.
Toliau pateiktoje diagramoje parodytas 2015–2019 m. patvirtintų organizacijų skaičius.
Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 1244/2014 14 36 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad patvirtinimą gavusių siunčiančiųjų ir priimančiųjų organizacijų patvirtinimo procedūros būtų kartojamos po trejų metų nuo sprendimo, kuriuo suteiktas patvirtinimas, gavimo. 2019 m. 34 organizacijos, gavusios patvirtinimą 2016 m., turėjo pakartoti patvirtinimo procedūrą.
4.Mokymo programa
ES pagalbos savanorių mokymo programą įgyvendina ICF vadovaujamas konsorciumas. Programa yra pagrįsta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1398/2014 numatyta kompetencijų sistema ir yra įgyvendinama taikant kompleksinį mokymosi metodą – parengiamąjį e. mokymąsi ir tiesioginį mokymąsi auditorijoje, įtraukiant privalomus arba pasirenkamus modulius, taip pat atliekant įvairiais scenarijais grindžiamas užduotis 15 .
Iki šiol surengti 23 mokymo ciklai: du – 2016 m., keturi – 2017 m., aštuoni – 2018 m. ir devyni – 2019 m. Nuo 2016 m. mokymuose dalyvavo 1016 savanorių kandidatų, o mokymuose dalyvavusių savanorių kandidatų skaičius kasmet didėjo: 2016 m. – 96; 2017 m. – 179; 2018 m. – 295, o 2019 m. – 446. Per visą iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpį mokymo pabaigoje 99 proc. savanorių kandidatų buvo pripažinti tinkamais dislokavimui.
2016–2019 m. 72 proc. dalyvių buvo moterys, o vyrų – tik 28 proc. Be to, 75 proc. savanorių kandidatų turėjo jaunesniųjų savanorių kompetencijas (mažiau nei penkerių metų profesinė patirtis), o 25 proc. – vyresniųjų savanorių kompetencijas (daugiau nei penkerių metų patirtis). Daugumos savanorių kandidatų kilmės šalys buvo šios: Italija (278), Ispanija (220) ir Prancūzija (177).
2019 m. kovo – rugsėjo mėn. Austrijoje, Belgijoje, Italijoje ir Nyderlanduose mokymo centruose surengti devyni mokymo ciklai. Iš viso parengti 446 savanoriai kandidatai. Kaip ir ankstesniais metais, mokymuose dalyvavo ir keletas atsarginių kandidatų, taip siekiant užtikrinti, kad atrinktiesiems kandidatams atsisakius arba jiems negalint vykdyti veiklos, būtų pakaitinių savanorių. Mokymui pasibaigus, siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos vykdo galutinę atranką.
Kursai daugiausia vyko anglų kalba, o kai kurioms grupėms – prancūzų arba ispanų kalbomis. Prognozuojama, kad ateityje Pietų Amerikoje ir Afrikoje bus dislokuojama daug savanorių. Dėl to 2020 m. gali padidėti Ispanijos ir Prancūzijos mokymo ciklų paklausa.
Savanoriai kandidatai ir toliau labai palankiai vertina rengiamą mokymą – vidutiniškai 8,8 balais iš 10.
5.Paramos priemonės
ES pagalbos savanorių platforma ir toliau buvo su savanoriška veikla susijusios informacijos centras, kuriame pateikiama išsami informacija apie laisvas darbo visą darbo dieną vietas ir internetu vykdomą savanorišką veiklą. Joje taip pat teikiamos ES pagalbos savanorių valdymo priemonės, sėkmingai parengtų savanorių duomenų bazė, pavestų internetu vykdomos savanoriškos veiklos užduočių valdymo priemonės, sudaromos savanorių bendradarbiavimo ir bendro projektų įgyvendinimo galimybės, teikiamas viešas forumas, kuriame skelbiama naujausia informacija apie iniciatyvą, suteikiama galimybė skelbti pasakojimus iš veiklos vietos, taip pat teikiamos ataskaitų teikimo ir tyrimų priemonės. Yra 5 806 registruotų platformos naudotojų.
Platforma naudojasi lankytojai visame pasaulyje, o 2019 m. pabaigoje pranešimų apie laisvas savanoriškos veiklos vietas prenumeratos paslaugomis naudojosi 4 234 prenumeratoriai.
Iš toliau pateiktos diagramos matyti, kad ES pagalbos savanorių platformos pranešimų apie laisvas darbo vietas prenumeratorių skaičius smarkiai išaugo.
ES pagalbos savanorių iniciatyva taip pat buvo populiarinama keliuose renginiuose, kaip antai Europos jaunimo savaitėje Europos Parlamente, ES reagavimui į ekstremalias situacijas skirtoje kilnojamojoje Europos Komisijos parodoje „ES gelbėja gyvybes“, Europos vystymosi dienose, Pasauliniame humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi renginyje (AidEx) ir metinėje partnerių konferencijoje, skirtoje Komisijos humanitarinės pagalbos partneriams. Gruodžio 5 d. Europos išorės bendradarbiavimo informacijos centre Briuselyje buvo surengta Tarptautinei savanorių dienai skirta informacinė sesija.
2019 m. Komisija surengė svarbią komunikacijos kampaniją, per kurią panaudoti trijuose žemynuose dislokuotų savanorių pasakojimai. ES pagalbos savanoriai Kolumbijoje, Filipinuose ir Tunise turėjo galimybę pasidalyti savo istorijomis, apibūdinti savo konkrečius vaidmenis ir užduotis įgyvendinant projektą ir papasakoti apie savo ryšius su vietos bendruomenėmis. Susitikę su vietoje esančiais savanoriais, Komisijos atstovai surinko garso ir vaizdo medžiagą 16 , skirtą informaciniams renginiams, būtent gruodžio 5 d. minimai Tarptautinei savanorių dienai. Taip pat pasinaudota galimybe gauti atsiliepimų apie savanoriškos veiklos patirtį, įskaitant darbo ir gyvenimo sąlygas, ir vertingų pasiūlymų, kaip pagerinti ES pagalbos savanorių iniciatyvos įgyvendinimą.
Užsiregistravusiems asmenims ir organizacijoms reguliariai siunčiamas naujienlaiškis, kuriame informuojama apie naujausius įvykius, susijusius su ES pagalbos savanorių iniciatyva. 2019 m. šimtams suinteresuotųjų subjektų išsiųsti septyni ES pagalbos savanorių naujienlaiškiai 17 .
IV. Išvados ir tolesnė pažanga
Įgyvendinant ankstesniais metais finansuotų dislokavimo ir gebėjimų stiprinimo ir (arba) techninės pagalbos projektus buvo sudarytos sąlygos pažangai, kuri 2019 m. padaryta ES pagalbos savanorių iniciatyvos srityje. 2019 m. finansuoti atrinkta iš viso dešimt naujų savanorių dislokavimo projektų, vienas techninės pagalbos projektas ir keturi gebėjimų stiprinimo projektai. Bendras ES pagalbos savanorių, dislokuotų ES nepriklausančiose šalyse iki 2019 m. pabaigos, skaičius buvo 706, o 2020 m. bus dislokuoti bent 424 savanoriai. Nustatyta, kad savanoriai ir toliau yra labai patenkinti mokymo programa; 2020 m. planuojama surengti daugiau kursų anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis. Tačiau dėl COVID-19 m. pandemijos projektų įgyvendinimo planavimas, įskaitant ES pagalbos savanorių mokymą ir dislokavimą, gali smarkiai pakisti.
Nuo iniciatyvos įgyvendinimo pradžios patvirtintos 282 organizacijos. Kai kurios iš šių organizacijų buvo patvirtintos dar trejiems metams ir šis procesas 2020 m. bus tęsiamas organizacijoms, kurios patvirtintos 2017 m. Atsižvelgiant į 2020 m. pradžioje paskelbtą kvietimą teikti pasiūlymus dėl dislokavimo, būtų galima tikėtis naujų paraiškų dėl patvirtinimo.
2019 m. ES pagalbos savanorių platformoje skelbta vis daugiau savanorių ir organizacijų pateiktų pasakojimų (2019 m. paskelbti 107 nauji pasakojimai). Platforma buvo dar labiau pritaikyta atsižvelgiant į organizacijų poreikius valdyti savo savanorių veiklą, ir dabar ji veikia geriau ir yra patogesnė naudoti. ES pagalbos savanorių platforma bus toliau prižiūrima ir plėtojama, be kita ko, atnaujinant naudotojams skirtas gaires.
Vykdant komunikacijos veiklą ir toliau bus teikiama informacija apie ES pagalbos savanorių iniciatyvą, jos pagrindinius laimėjimus bei poveikį.
2020 m. bus pradėtas septynerių metų finansinio įgyvendinimo laikotarpio ex post vertinimas.
Daugiau informacijos apie ES pagalbos savanorių iniciatyvą pateikta adresu http://ec.europa.eu/echo/what/humanitarian-aid/eu-aid-volunteers_en .
2019 m. sausio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2019) 4 dėl ES pagalbos savanorių iniciatyvos finansavimo ir 2019 m. darbo programos priėmimo.
Užduotys Komisijai ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai paskirstomos remiantis 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimu C(2013) 9189, kuriuo Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai suteikiami įgaliojimai atlikti užduotis, susijusias su Sąjungos švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros programų, visų pirma Sąjungos bendrajame biudžete įrašytų asignavimų ir EPF skirtų lėšų, įgyvendinimu.