Europos regionų komiteto nuomonė „Per COVID-19 krizę regionų ir miestų įgyta patirtis ir išmoktos pamokos“

(2021/C 300/09)

Pranešėja

Joke SCHAUVLIEGE (BE / EPP), Flandrijos parlamento pirmininkės pavaduotoja

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanginės pastabos

pažymi, kad reaguojant į COVID-19 sveikatos krizę reikėjo plataus masto ir visuotinio atsako, atsižvelgiant ne tik į nacionalinę, bet ir į tarptautinę bei tarpvalstybinę situaciją, taip pat į vietos ir regionų poreikius;

patvirtina savo įsipareigojimą glaudžiai bendradarbiauti su Europos miestais ir regionais bei jų tinklais, valstybėmis narėmis, ES institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kad būtų galima įvertinti patirtį, įgytą valdant COVID-19 krizę ir atsigavimą visais valdymo lygmenimis, siekiant pagerinti ES reagavimo pajėgumus būsimų pandemijų ir kitų krizių metu;

pažymi, kad šiuo atveju negalima nuvertinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens. Jų pranašumas yra artumas piliečiams, o tai leidžia joms suprasti vietos poreikius; be to, į situacijas joms tenka reaguoti pirmosioms. Įvairios pilietinės visuomenės aktyvumo formos atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant ryšį su piliečiais ir teikiant jiems paslaugas;

atkreipia dėmesį į tai, kad 19 iš 27 valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijoms priskiria pagrindinę ir (arba) išimtinę atsakomybę už visuomenės sveikatą;

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos buvo ir tebėra kovos su COVID-19 priešakyje, kaip piliečiams artimiausias lygmuo reaguodamos į jų bendruomenėms kylančias sveikatos, socialines ir ekonomines ekstremalias situacijas ir vedančios mūsų visuomenę link tvaraus ir atsparaus atsigavimo;

yra įsitikinęs, kad norint užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą atsaką į būsimas krizes, reikia labiau koordinuotų veiksmų visais valdymo lygmenimis. Tai turėtų būti taikoma ne tik tokioms sritims kaip medicinos reikmenų viešieji pirkimai, bet ir pasienio susitarimams, sienų uždarymui ir žmonių judėjimui, ekonominei paramai, taip pat keitimuisi informacija ir prognozavimo veiklai, kuria padedama geriau pasirengti krizėms;

taip pat yra įsitikinęs, kad Konferencijos dėl Europos ateities metu turėtų būti aptartas klausimas dėl ES kompetencijos sveikatos srityje stiprinimo (SESV 168 straipsnis), siekiant gerinti koordinavimą, bendradarbiavimą ir veiksmingą atsaką į būsimas grėsmes sveikatai. Mano, kad būtina plėtoti glaudesnį Europos bendradarbiavimą laikantis subsidiarumo principo;

pakartoja, kad pasienio regionai ypač nukentėjo nuo pandemijos, nes jų padėtis dėl priemonių kaimyninėse šalyse nėra nedviprasmiška, taigi pasienio regionų gyventojams ir verslininkams kyla daug netikrumo ir nepatogumų. Todėl reikia daugiau konsultacijų dėl, be kita ko, sienų uždarymo, laisvo asmenų judėjimo apribojimų, ekonominės paramos priemonių ir kitų taisyklių. Pasienio regionai iš tiesų galėtų tapti geresnės Europos strategijos bandymų poligonais;

palankiai vertina priemones, kurių buvo imtasi, ir naujus Europos Sąjungos pateiktus pasiūlymus, skirtus kovoti su COVID-19 ir remti visos Sąjungos atsigavimą nuo krizės; siūlo, remiantis kaimo vietovių, miestų ir regionų patirtimi, kruopščiai įvertinti jų efektyvumą vietoje;

10.

vertina Regionų komiteto 2020 m. regionų ir vietos barometrą (1), kuriame pateikiami išsamūs COVID-19 poveikio įrodymai vietos ir regionų lygmenimis ir pristatomi konkretūs geriausios patirties pavyzdžiai ir problemos, su kuriomis susiduria miestai ir regionai, įskaitant kaimo vietoves ir mažiau išsivysčiusius regionus;

11.

ragina Europos institucijas ir nacionalines vyriausybes įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į nacionalinio ir ES lygmenų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimą atsižvelgiant į COVID-19 ir galimas būsimas pandemijas; yra įsitikinęs, jog norint, kad šios priemonės būtų veiksmingos, jos turi turėti vietos ir regionų matmenį;

Regioninių sveikatos priežiūros sistemų krizė

12.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų atsakomybę visuomenės sveikatos srityje daugelyje valstybių narių; palankiai vertina savivaldybių, miestų ir regionų veiksmus apsaugant savo piliečių sveikatą, tvarkant pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas, remiant sveikatos priežiūros darbuotojus ir investuojant į sveikatos apsaugos sistemas savo teritorijose, glaudžiai bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir kitais subjektais bei patiriant nepaprastą spaudimą šios rimtos ekstremaliosios sveikatos situacijos metu;

13.

yra įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į būsimos Europos sveikatos sąjungos sukūrimą ir paskelbtą diskusiją dėl sveikatos kompetencijų ES konferencijos dėl Europos ateities kontekste, laikantis subsidiarumo principo būtina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į šias diskusijas apie sveikatos kompetencijų gerinimą;

14.

atkreipia dėmesį į esamus regionų sveikatos apsaugos sistemų skirtumus ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms kliūtis, kurios buvo pabrėžtos RK 2020 m. regionų ir vietos barometre; ragina nacionalines valdžios institucijas ir ES institucijas imtis priemonių šiems skirtumams sumažinti remiantis naujausia miestų ir regionų patirtimi vietos lygmeniu; Europos semestro procese turėtų būti labiau atsižvelgiama į didžiulę viešųjų investicijų į sveikatos priežiūros sistemas svarbą;

15.

pabrėžia, kad ES lygmens ataskaitos dėl sveikatos priežiūros veiksmingumo ir geresnio pasirengimo duomenų turėtų apimti vietos ir regionų aspektą ir remtis ne tik nacionalinio lygmens duomenimis. Tai ypač svarbu siekiant išsaugoti asmenų, ypač pasienio darbuotojų, judėjimo laisvę tose vietovėse, kuriose viruso plitimas suvaldytas;

16.

ragina parengti tvirtą ir sustiprintą ES vakcinų strategiją, kuria būtų parodomas solidarumas; mano, kad dėl kokybės ir saugos priežasčių svarbu laikytis ES lygmens bendro COVID-19 vakcinų tiekimo proceso; pabrėžia, kad ES turėtų išlaikyti ir ginti bendrąją vakcinų ir apsaugos priemonių rinką. Nė viena šalis neturėtų galėti sustabdyti tiekimo ar pasirašyti savo sutarčių su vakcinos gamintojais. Svarbu, kad ES lygmeniu pasirašyti susitarimai būtų skaidrūs ir juose būtų nustatyti aiškūs reikalavimai vakcinų tiekimui, nes ES išleidžia daug lėšų vakcinos kūrimo ir gamybos priemonėms;

17.

yra įsitikinęs, kad ES turi spręsti trūkumų problemą ir sumažinti savo priklausomybę nuo trečiųjų šalių, skatinant valstybes nares ir įmones grąžinti tam tikrų vaistų, svarbiausiųjų medžiagų, įskaitant vakcinas, ir apsaugos priemonių gamybą į Europos teritoriją, kad būtų užtikrintas ES strateginis savarankiškumas ir padidinta parengtis ir atsparumas įprastomis aplinkybėmis ir kilus krizėms;

18.

yra įsitikinęs, kad Europos regionams būtina rinkti aukštos kokybės ir saugius duomenis, susijusius su sveikatos, biografiniais, socialiniais ir ekonominiais gyventojų veiksniais, siekiant nustatyti pažeidžiamas grupes ir palengvinti veiksmingą sveikatos priežiūros politikos įgyvendinimą. Tai finansuoti reikia tinkamai ir tvariai;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad visi valdymo lygmenys turės investuoti į savo vietos sveikatos darbuotojų mokymą ir atsparumą, daugiausia dėmesio skiriant toms vietovėms, kuriose šios srities trūkumai didžiausi, ir pagrindžiant tokius veiksmus biudžeto požiūriu;

20.

pabrėžia, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas turėtų būti visų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų dalis. Europa turi padidinti savo valstybių narių ir regionų solidarumą ir laikytis principo „iš apačios į viršų“. Būtina taip pat ir tarptautiniu lygmeniu bendradarbiauti su esančiais nepalankiausioje padėtyje, nes žinome – arba visi kartu išbrisime iš sveikatos krizės, arba nepajėgsime jos įveikti. Bendros investicijos gali būti daug efektyvesnės – tai buvo gerai matyti sveikatos priežiūros srityje, kai regionai ir šalys perkeldavo pacientus iš vienos valstybės į kitą. Be to, apsaugos priemonių įsigijimas ir bendras požiūris į žinių rinkimą ir tyrimus visomis su pandemija susijusiomis temomis būtų sukūrę didelę pridėtinę vertę; Europa turi stiprinti ir saugoti savo mokslinių tyrimų pajėgumus ir su šia bei kitomis ateityje galimomis pandemijomis susijusių vakcinų, medžiagų bei įrangos vidaus gamybą, užtikrindama savo savarankiškumą ir nepriklausomumą išorės rinkoje;

21.

ragina imtis veiksmų siekiant padidinti skirtingų valdymo lygmenų patikimumą, atskaitomybę ir abipusę pagarbą tinkamai paskirstant atsakomybę tarp skirtingų lygmenų ir užtikrinant gerą komunikaciją; geresnį koordinavimą tarp politinių lygmenų oficialioje ir neoficialioje aplinkoje galima pasiekti įsteigiant veiksmingas nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų darbo grupes ir tinkamai remiant vietos subjektus tiek finansiškai, tiek atsižvelgiant į sistemas ir gaires;

22.

yra įsitikinęs, kad Europos regionai turi atlikti specialų pandemijos poveikio gyventojų, ypač pažeidžiamiausių grupių, psichikos sveikatai vertinimą, didinti investicijas į psichikos sveikatą ir parengti nepilnamečių apsaugos strategijas sveikatos krizės sąlygomis;

Pandemijos poveikis kaimo vietovėms

23.

nurodo, kad pandemija padidino ir sustiprino daugelį žinomų kaimo vietovių problemų ir dar kartą išryškino šių regionų pažeidžiamumą; tačiau pabrėžia, kad kaimo vietovės, ypač ūkininkai, atliko lemiamą vaidmenį sustiprinant Europos maisto sistemų atsparumą pandemijos laikotarpiu. Norint ir toliau užtikrinti maisto gausą, įperkamumą ir prieinamumą Europoje ūkininkams reikės pagalbos švelninant dabartines ir būsimas grėsmes. Šiuo požiūriu svarbus vaidmuo galėtų tekti naujausiems inovatyviems ūkininkavimo metodams ir technologijoms;

24.

pabrėžia, kad apskritai politika formuojama iš miestų ir miesto teritorijų perspektyvos. Ši politika ne visada gerai pritaikyta kitokioms kaimo vietovių aplinkybėms, poreikiams ir galimybėms; ragina Europos Komisiją imtis priemonių geriau atsižvelgti į kaimo vietovių perspektyvą. Dabartinėmis aplinkybėmis labai tikėtina, kad dėl ekstremalaus krizės pobūdžio, ekonomikos gaivinimo planas ir kitos ES politikos priemonės gali būti įgyvendinami tokiu būdu, kuris bus palankesnis miestams ir miestų zonoms. Jei į ekonomikos gaivinimo plano rengimo ir įgyvendinimo procesą nebus įtraukti regionai, nebus atsižvelgiama į kai kuriuos kaimo vietovių poreikius ir galimybes. Be to, svarbu pabrėžti, kad kaimo politika yra ne tik žemės ūkio politika: ji apima ir socialinę bei paslaugų valdymo politiką kaimo vietovėse, kurios dažnai yra nereikšmingos gamybos požiūriu, tačiau labai svarbios aplinkos, kraštovaizdžių ir biologinės įvairovės apsaugos požiūriu. Daugiau dėmesio turi būti skiriama verslo plėtrai, paslaugoms, inovacijoms, laukinės gamtos ir kraštovaizdžio apsaugai ir susisiekimui su kaimo vietovėmis;

25.

palankiai vertina Europos Komisijos konsultacijas dėl naujos ilgalaikės kaimo vietovių vizijos; atkreipia dėmesį į tai, kad norint išspręsti skirtingas problemas, svarbu, kad Europos Komisija nustatytų konkrečius šių problemų sprendimo tikslus ir rodiklius. Siekiant išvengti paralelinių sistemų, tokie tikslai ir rodikliai turėtų būti įtraukti į stebėseną ir plėtrą regioninės plėtros kontekste. Tai taptų labiau privalomu dokumentu ir paskatintų valstybes nares bei politikos formuotojus apmąstyti, kaip geriausiai pasiekti šiuos tikslus. Remiantis skirtingų valstybių narių ataskaitomis apie konkrečius tikslus ir rodiklius, būtų galima stebėti pažangą ir prireikus skirti papildomą biudžetą ar paramą. Konkretūs pavyzdžiai:

—	skaitmeninė pertvarka – sparčiojo interneto infrastruktūros tikslai, pritaikytas požiūris į pažangiuosius kaimus ir (arba) kaimo vietoves, skaitmeninių įgūdžių tikslai,

—	gera sveikatos, švietimo, įgūdžių mokymo, plačiajuosčio ryšio paslaugų kokybė ir jų teikimas,

—	betarpiškų priemonių taikymas socialinės ir aplinkos gerovės srityje, aktyviai nustatant ir tenkinant gyventojų poreikius;

26.

pabrėžia, kad pandemija turi ne tik neigiamų padarinių kaimo vietovėms. Nuotolinis darbas greičiausiai turės ilgalaikių pasekmių darbo rinkai, nes jis atveria naujas galimybes tiek verslui, tiek darbuotojams dirbti už miestų ribų. Jei kaimo vietovės būtų sujungtos sparčia plačiajuosčio ryšio prieiga ir tuo pačiu metu galėtų pasiūlyti svarbias viešąsias paslaugas, žmonėms būtų dar lengviau pasirinkti gyvenimą kaimo vietovėse;

27.

yra įsitikinęs, kad dvejopa – skaitmeninė ir ekologinė – pertvarka gali suteikti galimybių paremti kaimo atsigavimą;

28.

pabrėžia itin svarbų moterų vaidmenį kaimo vietovėse pandemijos metu prisiimant atsakomybę už rūpinimąsi aplinka ir žmonėmis, todėl primygtinai ragina Europos Komisiją vykdant bet kokią kaimo politiką atsižvelgti į lyčių aspektą;

29.

pabrėžia, kad greitai keičiantis situacijai dar labiau išryškėja informacijos trūkumas, o tokios informacijos reikia norint priimti informacija grindžiamus sprendimus. Dalijimasis duomenimis tarp regionų ir valstybių narių gali padėti įveikti šią problemą. Kad tai būtų įmanoma, reikia įdiegti tam tikras technologijas ir infrastruktūrą. Naudojant dalijimosi duomenimis platformas galima greitai gauti duomenis. Esamas sistemas galima pritaikyti remiantis nauja informacija. Tai turėtų būti taikoma sveikatos sektoriui, bet taip pat labai vertinga kitoms sistemoms, kurioms didelę įtaką padarė logistikos problemos, darbo jėgos pokyčiai ir kt. Būtina sukurti naujas tiekimo grandinių (žaliavų, gamtos išteklių, atliekų tvarkymo ir kt.) koordinavimo formas, atkurti žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinę ir plėtoti žiediškesnį ir tarpusavyje susietą mąstymą;

30.

pažymi, kad lankstumas naudoti nepaskirtas Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšas sprendžiant su COVID-19 susijusias ūkininkų ir MVĮ kaimo vietovėse likvidumo problemas buvo naudingas toms valstybėms narėms, kurių šių lėšų įsisavinimo lygis buvo žemas, o valstybės narės, kurios jau panaudojo joms skirtą finansavimą, negalėjo pasinaudoti šia priemone (2);

31.

rekomenduoja investuoti į žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinių, tiek vietos, tiek pasaulinių, atsparumo stiprinimą daugiausia dėmesio skiriant tvariai gamybai, žiedinėms grandinėms ir, kai įmanoma, vietos vertės išsaugojimui. Žvelgiant iš atsparumo perspektyvos, akcentuoti tiekėjų ir klientų įvairovę, kurti buferius ir rezervus bei tiekimo grandinių perteklių, atrodo, yra perspektyvūs būdai, tačiau tokie veiksmai gali brangiai kainuoti atskiroms įmonėms;

32.

mano, kad pandemija galėtų būti vertinama kaip galimybė paspartinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos mūsų kaimo vietovėse, pavyzdžiui, įgyvendinant vietos ar regionines maisto sistemas ir sparčiau pasiekiant kiekybinius strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslus ir apskritai Europos žaliojo kurso tikslus, su sąlyga, kad tai nesumažins Europos ūkininkų ir įmonių ekonominio saugumo;

33.

pažymi, kad Europos Komisija siūlo įvertinti maisto sistemos atsparumą ir parengti nenumatytų atvejų planą, siekiant užtikrinti maisto tiekimą ir apsirūpinimo maistu saugumą krizės metu. Plane bus parengtas reagavimo į maisto krizę mechanizmas, kurį koordinuos Europos Komisija ir kuriame dalyvaus valstybės narės. Priklausomai nuo krizės pobūdžio, jis apims įvairius sektorius (pavyzdžiui, žemės ūkio, žuvininkystės, maisto saugos, darbo jėgos, sveikatos ir transporto, alternatyvios energijos ir agroenergijos klausimų bei kt.). Bus svarbu užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos kaimo vietovėse taip pat galėtų prisidėti prie šio mechanizmo;

34.

pritaria tam, kad kartu su viešojo ir privataus sektoriaus organizacijomis būtų kuriamos naujos piliečių dalyvavimo galimybės ir didinamas bendruomenių vaidmuo bendrai siekiant rasti šiuolaikinių miesto teritorijų ir kaimo vietovių problemų sprendimus, pavyzdžiui, kuriant bendrus kaimo ir miesto išteklius;

35.

pabrėžia solidarumo tinklų ir bendradarbiaujamosios ekonomikos vaidmenį pandemijos metu kaimo bendruomenėse, taip pat kaimo ir miesto vietovėse;

36.

yra įsitikinęs, kad norint išspręsti COVID-19 krizės sukeltas problemas kaimo vietovėse, yra naudinga remti ir stiprinti iniciatyvą LEADER ir visose valstybėse narėse sutelkti dėmesį į atitinkamos bendruomeninės ir verslo veiklos plėtojimą, atsisakyti siauro susitelkimo tik į žemės ūkį ir ištirti pažangiųjų kaimų koncepciją, kaip galimybę suteikti daugiau lankstumo. Administracinius reikalavimus reikia pritaikyti taip, kad savanoriai ar gyventojų grupės taip pat galėtų dalyvauti programoje. Taip pat reikės lankstesnio ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiamo požiūrio, siekiant rasti pusiausvyrą tarp trumpalaikių vietos gyventojų poreikių tenkinimo ir inovacijų diegimo vietos lygmeniu. Pavyzdžiui, tai galima padaryti susiejant vietos veiklos grupes su novatorių tinklais;

37.

pabrėžia, kad veiksmingas žemės ūkio krizių rezervas yra neabejotinai svarbi priemonių rinkinio, skirto reaguoti į bet kokią būsimą pandemiją, dalis, ir jį finansuoti reikia tinkamai ir tvariai;

38.

prašo įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, įskaitant ir atokiausių regionų, į naujų ES priemonių kūrimą, pavyzdžiui, kuriant naujos kartos ES ekonomikos gaivinimo planus ir reagavimo į maisto krizes mechanizmą, kurį Komisija pasiūlė strategijoje „nuo ūkio iki stalo“;

39.

pabrėžia, kad Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje veiklos grupių priemonė yra gera priemonė remti inovacijas žemės ūkio srityje. Panašus mechanizmas turėtų būti sukurtas skatinti kaimo inovacijas už žemės ūkio sektoriaus ribų. Šis požiūris turėtų apimti visus susijusius subjektus, turinčius žinių ir patirties konkrečių kaimo problemų srityje, ir remti žinių tarpininkų tinklų kūrimą, o tai leistų diegti inovacijas kaimo vietovėse, pavyzdžiui, tokiose srityse kaip sveikata ar švietimas;

40.

pabrėžia regioninio lygmens svarbą nustatant kritinius taškus maisto sistemose, siekiant geriau suprasti vietines maisto sistemas ir taip geriau išnaudoti vietos subjektų pajėgumus; akcentuoja, kad reikia pažvelgti į vietines maisto sistemas holistiškai, ne tik sutelkiant dėmesį į trumpas tiekimo grandines, bet ir įtraukiant stambiuosius mažmenininkus, pavyzdžiui, skatinant prekybos centrus dalytis informacija ir duomenimis apie maisto produktus, pagamintus tiek regione, tiek už jo ribų; akcentuoja, kad reikia kurti vietos maisto strategijas, pasinaudojant krize kaip galimybe tvariau atkurti gamybos procesus; remia priemones, padedančias maisto gamybą priartinti prie vietos teritorijų ir įtraukti miestus bei kaimo vietoves į maisto išteklių valdymą;

Rekomendacijos dėl Europos Komisijos pagalbos kaimo vietovėms schemų krizės metu

41.

pažymi, kad ES sudarė galimybę teikti nacionalinių valdžios institucijų paramą dviem būdais. Pirma, ji sukūrė naują priemonę SURE, suteikiančią šalims iki 100 mlrd. EUR paskolų, paremtų valstybių narių teikiamomis garantijomis. Ūkininkai, maisto perdirbimo įmonės ir kitos kaimo įmonės, pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje, pasinaudojo šiomis schemomis, kuriomis užtikrinama, kad darbuotojai gautų pajamas, o įmonės išlaikytų savo darbuotojus. Antra, ji sušvelnino sąlygas ir ribas valstybėms narėms teikti valstybės pagalbą nukentėjusiems verslams. Pastarasis būdas buvo reikšmingiausias, nes dėl jo pandemijos metu ūkininkams ir žvejams buvo suteikta milijardų eurų vertės parama;

42.

pabrėžia, kad sezoninių darbuotojų judėjimo ir žemės ūkio prekių vežimo per sienas palengvinimas buvo dvi tiesioginės priemonės, kurių imtasi ES lygmeniu, kad būtų išvengta žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinių trikdymo; ilgainiui, siekiant užtikrinti Europos maisto saugą, būtų veiksmingiau sukurti teritorinę maisto sistemą; pabrėžia, kad siekiant sukurti trumpąsias ir vietos maisto tiekimo grandines gali prireikti persvarstyti konkurencijos taisykles;

43.

mano, kad greta žemės ūkio politikos būtina pripažinti kaimo vietovių politiką kaip nepriklausomą politiką, ją derinti su regionine politika ir į ją integruoti. Kaimo plėtra apima ne tik žemės ūkio įmones ir žemės ūkio paskirties žemės valdymą. Tokia politika taip pat turėtų apimti priemones, skirtas skatinti ekonomikos plėtrą, turizmą, paslaugų teikimą kaimo vietovėse, plačiajuosčio ryšio plėtrą, prieinamumą ir ryšius;

44.

ragina išnagrinėti galimybes imtis priemonių siekiant padidinti ES biudžeto lankstumą. Pavyzdžiui, bendros maržos priemonės naudingumas būtų didesnis, jei būtų panaikintas reikalavimas, kad sumos, sutelktos viršijant atitinkamas metines viršutines ribas, būtų kompensuojamos iš atitinkamos maržos einamiesiems ar ateinantiems metams. Kita galimybė būtų padidinti didžiausią leistiną lankstumo priemonės dydį;

45.

46.

pažymi, kad pagrindinis ES reagavimo į COVID-19 krizę aspektas buvo sudaryti sąlygas reagavimui nacionaliniu lygmeniu. Tai buvo pasiekta konkurencijos ir ypač valstybės pagalbos taisyklių lankstumu. Valstybės pagalbos teikimo taisyklių lankstumas atliko pagrindinį vaidmenį apibrėžiant valdžios institucijų veiksmų laisvę remti įmones ir namų ūkius, taigi ir jų sugebėjimą sušvelninti dabartinės pandemijos poveikį. Siūlo atidžiai stebėti nacionalinių valdžios institucijų teikiamą paramą, kad būtų išvengta iškraipymų tarp valstybių narių;

47.

pasisako už tai, kad valstybėse narėse būtų sukurtas mechanizmas, kurį taikant būtų galima vesti visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų (įskaitant, bet neapsiribojant, regionų valdžios institucijomis, verslo bendruomene ir pilietine visuomene) dialogą politikos klausimais. Vietos ir regionų valdžios institucijoms ypač svarbu, kad jų investicijų poreikiai, įskaitant kaimo vietoves, būtų visiškai atspindėti valstybių narių ekonomikos gaivinimo planuose;

48.

rekomenduoja investuoti į žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinių, tiek vietos, tiek pasaulinių, atsparumo stiprinimą. Žvelgiant iš atsparumo perspektyvos, būtina reguliuoti rinkas, stiprinti ūkininkų padėtį kitų sektoriaus suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu, keisti tarptautines žemės ūkio prekybos taisykles, kad būtų skatinamas didesnis sąžiningumas ir solidarumas prekybos santykiuose ir plėtojamos teritorinės maisto sistemos;

Nenumatytas spaudimas vietos ir regionų viešiesiems finansams

49.

pabrėžia, kad įvairių neatidėliotinų priemonių įgyvendinimas turėjo rimtą poveikį viešiesiems finansams ir vietos bei regionų ekonomikai, viešųjų paslaugų organizavimui ir tiek trumpalaikei, tiek ilgalaikei vietos bei regionų valdžios institucijų veiklai. Kartu, vietos ir regionų valdžios institucijos susiduria su didėjančia būtinybe patenkinti piliečių sveikatos, sanitarijos ir socialinių paslaugų, viešojo transporto, švietimo ir kitų viešųjų paslaugų poreikius ir poreikiu sustiprinti ekonomines paskatas vietos įmonėms ir įgyvendinamus veiksmus siekiant tvarumo ir neutralaus poveikio klimatui tikslo;

50.

ragina skirti daugiau išteklių vietos ir regionų valdžios institucijoms iš centrinių valdžios institucijų ir Europos Sąjungos, kad būtų galima sustiprinti jų sveikatos ir priežiūros sistemas bei pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms dabar ir ilguoju laikotarpiu;

51.

atkreipia dėmesį į tai, kad įmonėms kaimo vietovėse reikia galimybių gauti paskolas ir nuosavą kapitalą. Bankai uždaro filialus kaimo vietovėse, nes vis daugiau sąskaitų tvarkoma internetu. Skatindama rizikos kapitalą, ES gali suteikti tokią prieigą, kad kaimo įmonės turėtų tokias pat plėtros galimybes, kaip ir tankiau apgyvendintų vietovių įmonės;

52.

ragina Europos institucijas užtikrinti, kad būtų pakankamai aišku, kokia yra sąveika tarp skirtingų naujų finansavimo mechanizmų, įskaitant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir esamas nacionalines bei ES sistemas, siekiant išvengti papildomo sudėtingumo ir galimai žemo lėšų panaudojimo lygio vietos ir regionų lygmenimis (3). ragina valstybes nares ir Europos Komisiją geriau įtraukti vietos ir regionų lygmenis į bendras ekonomikos gaivinimo pastangas. Jų vaidmuo pandemijos valdymo priešakyje, viešųjų investicijų srityje ir vykdant šias dvejopas pertvarkas privalo būti pagrindinio ekonomikos gaivinimo plano dalimi;

53.

atkreipia dėmesį į savo naujausios valstybės pagalbos įgyvendinimo ataskaitos išvadas; pažymi, kad dabartiniai regioniniai valstybės pagalbos žemėlapiai ir sistema nepakankamai atspindi tikrąją padėtį ES regionuose dėl naujų problemų, kylančių dėl COVID-19 pandemijos ir jos trumpalaikio bei vidutinės trukmės ekonominio poveikio; pabrėžia, kad iš patirties vietos lygmeniu matyti, jog reikia lankstesnių metodų ir priemonių, kurios padėtų valdžios institucijoms veiksmingai spręsti regioniniu ir vietos lygmenimis jaučiamą poveikį;

54.

pabrėžia, kad socialinės investicijos turėtų būti stiprinamos kaip pagrindinis prioritetas siekiant sąžiningo, vienodo ir įtraukaus ekonomikos gaivinimo, ypatingą dėmesį skiriant prieinamai socialinei infrastruktūrai ir socialinėms paslaugoms vietos ir regionų lygmeniu siekiant gerinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, numatant tinkamą politikos priemonių derinį ir finansinius išteklius įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir darnaus vystymosi tikslų darbotvarkę. Šiuo atžvilgiu taip pat reikia toliau skatinti skaitmeninę pertvarką ir socialines inovacijas;

55.

akcentuoja, kad ES ekonomikos gaivinimo planas turėtų būti nukreiptas į aplinką tausojantį ir darnų vystymąsi, kuris yra labai svarbus tiek žmonėms, tiek aplinkai ir kuriuo bus paskatintas naujas normalus gaivinimas. Dėl pandemijos tapo aišku, kad reikia daugiau žaliosios infrastruktūros, klimatui nekenkiančio judumo ir tvaraus turizmo;

Rekomendacijos dėl valstybės pagalbos taisyklių

56.

pabrėžia tai, kad kai kurioms valstybėms narėms didžiulė valstybės parama prilygsta valdžios sektoriaus deficito ir jų valstybės skolos lygio didėjimui tuo metu, kai mažėja mokestinės pajamos ir didėja bedarbių išmokos, o tai gali būti itin rizikinga, ypač toms valstybėms narėms, kurias labai paveikė pandemija, ir kurios taip pat yra didžiausios euro zonos ekonomikos. Kita vertus, baimė dėl augančios skolos gali paskatinti kai kurias valstybes nares atidėti investicijas arba išlaidas svarbiausiuose atsigavimui sektoriuose, o tai greičiausiai padidins ekonominius skirtumus bendrojoje rinkoje;

57.

atkreipia dėmesį į tai, kad pernelyg griežtos ir labai griežtos taisyklės bei sąlygos, apibrėžiančios Komisijos kontrolę, gali trukdyti valdžios institucijoms veiksmingai atlikti savo vaidmenį vykdant visas šias užduotis, o, kita vertus, labai lanksti valstybės pagalba kelia grėsmę, kad nelygybė ES regionuose dar labiau padidės. Panašu, kad naujoji realybė po koronaviruso pandemijos įpareigoja visas suinteresuotąsias šalis iš naujo apibrėžti teisingą abiejų ribų pusiausvyrą;

58.

palankiai vertina laikinosios valstybės pagalbos sistemos veikimo pratęsimą iki 2021 m. gruodžio mėn. Jei po vasaros prasidės naujas protrūkis arba vėl bus įvestos ribojamosios karantino priemonės, ekonominė žala bus daug didesnė, o laikina išimtinė parama bus dar reikalingesnė ir būtina ilgesniam laikotarpiui, kad būtų išvengta iš esmės patikimų įmonių bankroto. Taigi būtų siektina pratęsti laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemos veikimą iki koronaviruso pandemijos pabaigos, ypač labiausiai nuo krizės nukentėjusiuose regionuose;

59.

pabrėžia, kad reikia priderinti įvairias taisykles. Pavyzdžiui, pastebima, kad be paskutinio BBIR (Bendrojo bendrosios išimties reglamento) dalinio pakeitimo, susijusio su sunkumus patiriančiomis įmonėmis, reikia nustatyti lankstesnį kriterijų sunkumus patiriančioms įmonėms, ypač startuolių ir veiklą plečiančių įmonių sektoriuje, nes šios įmonės dažnai turi reguliarius finansavimo etapus ir tokiu būdu tampa sunkumus patiriančiomis įmonėmis, net jei jos iš esmės yra patikimos ir sparčiai augančios įmonės. Todėl skubiai reikia daugiau lankstumo, susijusio su de minimis režimu, tačiau pageidautina papildyti Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 (4) taikymo sritį taip, kad be pagalbos gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti (50 straipsnis), taip pat būtų teikiama parama pandemijos padarytai žalai padengti. Kaupimo taisyklių „priderinimas“ būtų naudingas esant tokioms aplinkybėms, kokios yra susiklosčiusios šiuo metu, taip pat privaloma leisti kaupti de minimis pagalbą arba paramą, teikiamą pagal BBIR kartu su parama pagal laikinąją valstybės pagalbos sistemą, atsižvelgiant į jos intensyvumą, taip pat tai pasakytina apie tinkamas finansuoti išlaidas;

60.

pritaria prievolės įrodyti perkėlimui taip, kad skundo pateikėjas ir (arba) Europos Komisija turi įrodyti, kad vietos paslauga kelia grėsmę Sąjungos vidaus prekybai. Teigiama, kad jei prievolė įrodyti tektų Komisijai, tai padidintų teisinį tikrumą ir vietos politikos formuotojų norą imtis veiksmų bei sumažintų skundų skaičių. Teigiama, kad reikia skubiai pakeisti esamą situaciją, nes Damoklo kardas dėl lėšų atgavimo kabo virš daugybės priemonių, nes atskiri pagalbos gavėjai negali pateikti išsamių įrodymų. Šiuo atveju taip pat būtų naudinga išplėsti žalos prekybai kriterijų arba labiau patikslinti sąvoką „vietos“;

61.

pažymi, kad regionai ir miestai susiduria su nauja realybe, pasižyminčia socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, kurias sukėlė koronaviruso pandemija. Šiai naujai realybei reikalingi lankstesni politikos metodai ir priemonės, padedančios valdžios institucijoms veiksmingai spręsti regioniniu ir vietos lygmenimis jaučiamą poveikį. Atsižvelgiant į tai, dabartiniai regioninės pagalbos žemėlapiai (2014–2020 m. programavimo laikotarpis) nepakankamai atspindi tikrąją padėtį ES regionuose dėl naujų problemų, kylančių dėl COVID-19 pandemijos ir jos trumpalaikio ir vidutinės trukmės ekonominio poveikio. Taip pat reikėtų padidinti ir (arba) išplėsti bendrą gyventojų aprėptį, didžiausią leistiną pagalbos lygį ir investicijų rūšį, nustatytą regioninės valstybės pagalbos sistemoje, kad būtų galima spręsti naujas socialines ir ekonomines problemas, iškilusias dėl pandemijos, ES regionuose;

62.

įspėja, kad regioninės pagalbos žemėlapiai, kurie turi būti patvirtinti iki 2021 m. pabaigos ir kurie rengiami remiantis statistiniais duomenimis iki 2020 m., gali apsunkinti nepalankiausioje padėtyje esančių regionų ekonomikos atsigavimą, iki kol bus priimta 2024 m. laikotarpio vidurio peržiūra. Iš tiesų, remiantis statistiniais duomenimis iki 2020 m., šie žemėlapiai tiksliai neatspindės a ir c punktų vietovių ekonominės padėties ir gali sukelti sunkumų šių regionų ekonomikos atsigavimui, nes bus sumažintas didžiausias pagalbos intensyvumas arba dėl pasikeitusios tam tikrų regionų klasifikacijos bus nustatyti tam tikri pagalbos teikimo didelėms įmonėms apribojimai. Todėl Regionų komitetas ragina Europos Komisiją atsižvelgti į šią padėtį ir po 2024 m. laikotarpio vidurio peržiūros imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad nepalankiausioje padėtyje esančios a ir c punktų vietovės nepatirtų neigiamo poveikio dėl pasikeitusios jų klasifikacijos, nes tai gali sukelti sunkumų jų atsigavimui;

63.

pripažįsta, kad būtina įvertinti pandemijos poveikį regioniniu lygmeniu, siekiant tai parodyti regioninės pagalbos žemėlapiuose atliekant 2024 m. laikotarpio vidurio vertinimą. Be to, didėjanti ekonominė nelygybė ir neteisingas bendrosios rinkos išmokų pasiskirstymas, atsirandantis dėl asimetriško valstybės kišimosi visoje ES, taip pat turi būti įvertinti atsižvelgiant į riziką, kad kai kurie piliečiai ir (arba) valstybės narės gali prarasti palankumą bendrajai rinkai, kurios išmokos paskirstomos neteisingai. Taigi būtų naudinga, jei Komisija, kuri prižiūri tas priemones ir sumų paskirstymą, atliktų jų poveikio bendrajai rinkai ir regioninei nelygybei analizę. Tai padės formuoti politiką ir užtikrinti, kad visos susijusios ES politikos kryptys būtų geriau pritaikytos konkretiems ES teritorijų poreikiams;

64.

mano, kad bendrieji valstybės pagalbos taisyklių principai, pvz., skatinamasis poveikis, negali tapti kliūtimi ES lėšų panaudojimui siekiant ekonomikos atsigavimo. Atsižvelgdamas į tai, ragina Europos Komisiją daryti prielaidą, kad skatinamasis poveikis yra pasiektas, kai pagalba pasiekiami vienas ar daugiau iš šių rezultatų: dėl pagalbos labai padidėjo projekto ar veiklos matmuo; dėl pagalbos labai padidėjo projekto ar veiklos geografinė aprėptis; dėl pagalbos labai padidėjo projekto ar veiklos vykdytojo investuojama suma; arba dėl pagalbos labai paspartėjo projekto ar veiklos įgyvendinimas;

65.

pažymi, kad valstybės pagalbos taisyklių taikymas yra glaudžiai susijęs su sanglaudos politikos priemonių naudojimu. Taip pat rekomenduota, kad supaprastinto išlaidų apmokėjimo, nurodomo BBIR, naudojimas turi būti perkeltas į regioninės pagalbos gaires ir neapsiribotų tik iš ESI fondų bendrai finansuojamomis operacijomis. Šios nuostatos yra įdomus kompromisas tarp būtinos viešųjų lėšų stebėsenos ir pagrįstos bei pakeliamos administracinės naštos. Be to, buvo nustatyta, kad perkėlimo nuostatos, visų pirma susijusios su sanglaudos politika, nėra pakankamai apibrėžtos ir aiškios. Siūlymas nedelsiant suteikti valstybės pagalbos išimtis patvirtinant veiklos programas, įrodo glaudų konkurencijos ir sanglaudos politikos taisyklių ryšį;

Parama skaitmeninei pertvarkai kaimo vietovėse

66.

atkreipia dėmesį į RK 2020 m. regionų ir vietos barometro išvadas (5), kuriose teigiama, kad nauji skaitmeniniai sprendimai, kuriuos vietos ir regionų valdžios institucijos ėmė taikyti reaguodamos į COVID-19 krizę, gali sustiprinti vykstančią skaitmeninę pertvarką, tačiau taip pat gali sustiprinti „skaitmeninę atskirtį“, be kita ko, tarp kaimo vietovių ir miesto teritorijų;

67.

atkreipia dėmesį į tai, kad kaimo vietovių ateitis priklauso nuo to, ar joms bus suteiktos pakankamos pagrindinės paslaugos ir infrastruktūra ir, žinoma, ar bus sprendžiama skaitmeninės atskirties problema; pabrėžia didelę jų svarbą perėjimui prie tvarios neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir visuomenės. Tvarūs efektyviai išteklius naudojantys verslo modeliai, orientuoti į žiedinę ekonomiką ir didesnį biologinių medžiagų naudojimą, atveria naujų galimybių, kuriomis reikia pasinaudoti pasitelkiant ES priemones;

68.

ragina formuoti politiką ir skirti finansavimą, kuriais būtų remiamas didelis skaitmeninis junglumas visuose ES regionuose ir savivaldybėse, įskaitant kaimo vietoves, siekiant užtikrinti, kad žmonės ir įmonės galėtų prisitaikyti prie krizės ir besikeičiančio darbo pasaulio; pažymi, kad dažnesnis nuotolinis darbas gali sukelti demografinius ir ekonominius pokyčius, kurių kryptis būtų iš miestų į tarpinius regionus ar kaimo vietoves; vis dėlto pažymi, kad toks pokytis būtų galimas tik plėtojant tvarias judumo jungtis tarp kaimo, tarpinių ir miesto vietovių;

69.

ragina investuoti į sparčiojo interneto teikimą visur, ypatingą dėmesį skiriant kaimo ir mažiau išsivysčiusioms vietovėms. Be to, bus svarbu parengti strategijas, kaip aprūpinti (kaimo) namų ūkius reikalinga įperkama ir pakankama aparatine įranga. Labai konkretus veiksmas galėtų būti Europoje skatinti įmones žmonėms dovanoti aparatinę įrangą. Būtina nustatyti konkrečius tikslus kaimo vietovėms teikti plačiajuostį ryšį, aparatinę įrangą ir skatinti įgūdžius. Ši informacija turėtų būti pateikta naujausioje DESI (skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso) ataskaitoje;

70.

pabrėžia skaitmeninio švietimo ir mokymo poreikį žmonėms, kuriems reikalingi geresni skaitmeniniai įgūdžiai, atsižvelgiant į skirtingas amžiaus grupes, pajamų lygį ir konkrečias tikslines grupes, tokias kaip ūkininkai. Mokyklos ir kiti bendruomeniniai ir socialiniai centrai gali atlikti svarbų vaidmenį vykdant skaitmeninimo projektus (visoms amžiaus grupėms), tačiau tai gali padaryti ir kitos agentūros bei įmonės;

71.

prašo, kad Skaitmeninės Europos programa su Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklu atkreiptų ypatingą dėmesį į kaimo vietovių poreikius ir siūlytų pritaikytas paslaugas per platformas, kurios gerai supranta jų specifinius poreikius ir yra glaudžiai susijusios su vietos bendruomenėmis;

72.

kalbant apie lankstumo priemones, kurias ES įvedė įgyvendindama ESI fondus, kad padėtų įveikti krizę, pabrėžia tai, kad daugelyje valstybių narių vyko faktinis struktūrinių ir sanglaudos lėšų kaimo vietovėms mažinimas. Gebėjimas padidinti ES bendrojo finansavimo normą turėjo neigiamą poveikį – sumažėjo bendri pervedimai kaimo vietovėms, nes dėl to buvo galima sumažinti nacionalinį bendrąjį finansavimą;

Gerovė, skurdas ir gyvenimo kokybė

73.

pabrėžia, kad skurdui ir gerovei miestuose ir kaimo vietovėse įtaką daro skirtingi veiksniai. Metodai, kuriais remiamasi sprendžiant problemas, dažnai grindžiami miesto realijomis. Be to, nėra daug lyginamųjų tyrimų apie skirtingus gerovės aspektus, todėl sunku pritaikyti metodą kaimo kontekstui;

74.

pabrėžia, kad reikia investuoti į (lyginamuosius) kaimo gerovės, skurdo ir gyvenimo kokybės tyrimus, kad būtų galima geriau suprasti konkrečias kaimo vietovių problemas;

75.

pabrėžia, kad savanoriai yra labai svarbūs sprendžiant gyvenimo kokybės ir gerovės aspektus ir atliko svarbų vaidmenį reaguojant COVID-19 į krizę. Savanoriai ir savanorių organizacijos dažnai organizuojamos vietos lygmeniu, pvz., rajonuose ar toje pačioje gatvėje. Dėl šio artumo, prireikus, jie gali padėti, pranešdami žmonėms apie priemones arba aprūpindami juos maisto prekėmis ir (arba) socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugomis. Vietos ir regionų valdžios institucijoms rekomenduojama pasinaudoti šiais esamais savanorių tinklais, kad būtų galima rasti naujų būdų pasiekti skurstančius žmones ar žmones, kurių gerovė nėra užtikrinama. Kad būtų atskleistas šių savanorių organizacijų potencialas, ES fondai galėtų leisti šioms organizacijoms taikyti kitokį bendrąjį finansavimą. Pavyzdžiui, leidus savanorių darbo valandas naudoti kaip bendrąjį finansavimą, šios organizacijos galėtų lengviau prašyti ES finansavimo;

76.

atkreipia dėmesį į tai, kad visi valdymo lygmenys turi sąmoningai parengti komunikacijos strategiją, kuri padėtų žmonėms suprasti esamą riziką ir paskatintų juos elgtis teisingai. Pranešimų nuoseklumas, patikimų ir prieinamų informacijos šaltinių teikimas ir tinkamos vaizdinės medžiagos naudojimas yra svarbūs šios strategijos aspektai. Reikia mokyti komunikatorių komandas, kurios galėtų tiesiogiai pasiekti žmones, ir komunikacijos mokyti pareigūnus bei ekspertus; RK pabrėžia, kad šioje komunikacijos strategijoje reikia pripažinti vietos valdžios institucijų vaidmenį – jos gali padėti suburti politikos formuotojus, ekspertus ir visuomenę;

77.

pabrėžia, kaip svarbu, kad vykdant stebėseną būtų gerbiamas subsidiarumo principas. Neatidėliotinos priemonės negali paskatinti nacionalinių valdžios institucijų galių centralizacijos taip apribojant nacionalinių parlamentų bei vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenis;

78.

pabrėžia, kad kai kurie pažeidžiami darbuotojai, pavyzdžiui, skaitmeninių platformų darbuotojai, pristatymo paslaugų sektoriaus darbuotojai ar vairuotojai, taip pat priklausomus asmenis prižiūrintys ir globojantys darbuotojai yra ypatingai svarbūs mūsų ekonomikai ir turėtų būti labiau pripažįstami mūsų visuomenėje; Be to, darbuotojams, dirbantiems nuotoliniu būdu, turi būti užtikrinta teisė atsijungti;

79.

pažymi, kad, remiantis Eurostato duomenimis, dėl krizės per pirmuosius tris krizės mėnesius bedarbiais tapo maždaug 900 000 žmonių. Todėl ES ekonomikos gaivinimo pastangoms būtinas tvirtas socialinis aspektas siekiant apsaugoti socialinės apsaugos sistemas, išsaugoti darbuotojų darbo vietas ir išvengti neteisėto atleidimo iš darbo;

80.

pabrėžia, kad dėl krizės padidėjo lyčių nelygybė ir smurtas dėl lyties. Kai kuriose ES šalyse smurto šeimoje atvejų skaičius padidėjo trečdaliu. Be to, COVID-19 krizė turi aiškų lyčių aspektą. Kartu pandemija išryškino ir padidino Europoje esančią nelygybę, marginalizaciją bei diskriminaciją ir sustiprino struktūrinį rasizmą; Be to, ji turėjo neigiamo poveikio pažeidžiamiausioms grupėms, įskaitant pagyvenusio amžiaus žmones ir neįgaliuosius;

81.

atkreipia dėmesį į tai, kad miestai ir ES vadovai gali kurti tvirtesnę socialinę Europą, bendradarbiaudami atnaujintoje strateginėje partnerystėje; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad miesto ir kaimo vietovių bendradarbiavimas suteikia didelį ekonomikos atgaivinimo potencialą („bendros pastangos“);

82.

pabrėžia, kad socialinės investicijos turėtų būti stiprinamos kaip pagrindinis prioritetas siekiant teisingo ir įtraukaus atsigavimo. Mes turime galimybę nuveikti daugiau nei laikinai pašalinti pandeminės krizės padarinius ir tęsti nuo ten, kur sustojome prieš pandemiją. Mes galime viską atkurti geriau. Turėtume užtikrinti, kad visi europiečiai turėtų galimybę gauti įperkamą ir kokybišką sveikatos priežiūrą. Mes turėtume sukurti daugiau kokybiškų darbo vietų, kuriose užtikrinamos teisingos darbo sąlygos, labiau įtraukių švietimo būdų ir įgūdžių tobulinimą, užtikrinti tinkamą ir įperkamą būstą, teikti aktyvią paramą pažeidžiamiausiems ir lygias galimybes visiems žmonėms. Kad tai pasiektume, mums reikia didelių investicijų į socialinę infrastruktūrą ir socialines paslaugas vietos lygmeniu su tinkamu politikos priemonių deriniu ir finansiniais ištekliais Europos socialinių teisių ramsčiui ir darnaus vystymosi tikslų darbotvarkei įgyvendinti;

83.

pabrėžia tarpvalstybinės strategijos ir tarpvalstybinio komunikacijos, priemonių ir atsigavimo koordinavimo poreikį; pažymi, kad vietos ir regionų savivaldybių solidarumas, peržengiantis valstybių sienas, labai sustiprėjo (dalijantis medicinos reikmenimis, vykdant labdaros veiksmus ir kt.). Kartu dėl skirtingų ir kartais atstumiančių nacionalinio lygmens priemonių paprasti žmonės į kitą sienos pusę pradėjo žvelgti įtariai arba su baime. Net ir tokios stiprios integracijos atvejais, kaip Beneliukso ir Šiaurės Tarybos šalyse, kilo daug konfliktų, o pasitikėjimui atgauti prireiks laiko;

84.

pabrėžia, kad krizės atveju skaidrumas yra pagrindinis klausimas – piliečiai turi žinoti, kas yra už ką atsakingas. Tam tikra prasme pandemija labai paveikė politikos formavimo būdą; pažymi, kad, esant tokiai pandemijai, galima įvertinti bendrą demokratijos kokybę;

85.

atkreipia dėmesį į tai, kad gerai komunikacijai pasiekti reikia kalbėti žmonėms įprasta kalba. Tokioje kalboje svarbu ne tik žodžiai, bet ir tai, kaip žmonės juos išreiškia ir gali suprasti pranešimus, kultūrinius skirtumus ir nuomones; pažymi, kad komunikacija, skirta prieš skiepus nusiteikusiems asmenimis, šiuo atžvilgiu yra konkreti problema, kaip ir melagingų žinių paneigimas.

86.

ši krizė mus išmokė, kad visi planetos žmonės priklauso vieni nuo kitų ir svarbu realių problemų akivaizdoje išlaikyti artumą, kad taip sustiprėtų vietos ir (arba) pasaulinis aspektas. Sužinojome, kad susiduriame su pasauline krize, kuriai reikia pasaulinio ir solidarumu grindžiamo atsako. Tam reikia glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo, siekiant padėti patenkinti skurdesnių regionų poreikius ir užkirsti kelią laisvam viruso plitimui, nes taip kyla pavojus, kad gali atsirasti pavojingesnių jo mutacijų. Decentralizuotas mūsų regionų ir miestų bendradarbiavimas akivaizdžiai pasitvirtino kaip pagrindinė Europos tarptautinio bendradarbiavimo priemonė, padedanti spręsti nepalankiausioje padėtyje esančių teritorijų problemas, t. y. užtikrinti visuotinę ir kokybišką prieigą prie viešųjų paslaugų, kurios labai reikalingos siekiant galutinio tikslo – visiems kartu įveikti šią pasaulinę krizę.

Briuselis, 2021 m. gegužės 7 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1) Europos regionų komitetas. 2020 m. regionų ir vietos barometras, žr. ES metinis regionų ir vietos barometras (europa.eu).

(2) Ten pat.

(3) Europos regionų komitetas. 2020 m. regionų ir vietos barometras, žr. ES metinis regionų ir vietos barometras (europa.eu).

(4) 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).

(5) Europos regionų komitetas. 2020 m. regionų ir vietos barometras, žr. ES metinis regionų ir vietos barometras (europa.eu).