Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Centriniam Bankui „Neveiksnių paskolų problemos sprendimas po COVID-19 pandemijos“

(COM(2020) 822 final)

(2021/C 220/15)

Pranešėjas

Kęstutis KUPŠYS

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 2 24
Teisinis pagrindas	SESV 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 3 24
Plenarinė sesija Nr.	559
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	246 / 2 / 11

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija pristatė naują veiksmų planą (komunikatą) dėl neveiksnių paskolų, tačiau apgailestauja, kad jame iš esmės nėra naujų pasiūlymų, kurie būtų tinkami COVID-19 laikams, todėl Europa ypatingą laikmetį turės išgyventi vadovaudamasi įprastam laikmečiui parengtomis taisyklėmis. Todėl EESRK rekomenduoja pirmiausia ir svarbiausia šalinti gilumines neveiksnių paskolų priežastis, siekiant užkirsti kelią jų susikaupimui ateityje, taip pat siūlo atidžiai peržiūrėti ir laikinai pritaikyti skolinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį, taip Europos namų ūkiams ir įmonėms užtikrinant „švelnų nutūpimą“. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinės COVID-19 krizės sąlygomis pinigų ir fiskalinė politika ir finansų sektoriaus reguliavimas turi derėti su mūsų išgyvenamu laikmečiu.

1.2.

Visų svarbiausia yra šalinti gilumines neveiksnių paskolų priežastis. EESRK pabrėžia, kad veiksmingiausi būdai siekiant išvengti didelio neveiksnių paskolų kiekio susikaupimo tiek namų ūkių, tiek ir MVĮ atveju, yra: užtikrinti nuolatines pastangas didinti konkurencingumą, didžiausią dėmesį skiriant veiklos tęstinumui ir ekonomikos gaivinimui, kurti tvirtas socialinės apsaugos sistemas, kovoti su skurdu, pernelyg dideliu įsiskolinimu ir nedarbu, garantuoti pakankamą darbo užmokestį ir įgyvendinti anticiklines ekonominės politikos priemones krizių metu. Šiais veiksmais galime išlaikyti ir stiprinti finansų rinkos stabilumą ir ekonominį atsparumą ir kartu šalinti skurdą bei didžiulę nelygybę.

1.3.

EESRK teigia, kad iki COVID-19 protrūkio neveiksniomis tapusios paskolos turėtų būti traktuojamos labai skirtingai nei neveiksnios paskolos po COVID-19 protrūkio (COVID-19 pandemijos sukeltos neveiksnios paskolos), nes aplinkybės iki 2020 m. kovo mėn. ir po šio mėnesio visiškai skiriasi. Todėl EESRK siūlo atidžiai, tikslingai ir tik griežtai ribotam laikui peržiūrėti Europos bankininkystės institucijos (EBI) gaires dėl skolinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties. EESRK taip pat rekomenduoja, kad EBI gairės dėl paskolų moratoriumų būtų taikomos tol, kol reikės.

1.4.

EESRK ragina taikant paramos priemones kredito įstaigoms kartu skirti valstybinių pagalbos priemonių ir skolininkams, kurie patiria finansinių sunkumų vien dėl pandemijos. Kaip priemonės, kurias reikėtų taikyti šioje situacijoje, be kita ko, paminėtinos šios: skolinių įsipareigojimų įvykdymo termino atidėjimai nuo vienerių iki trejų metų, palūkanų normos sumažinimas, skolos restruktūrizavimas pasirenkant pigesnes kredito formas ir, kai įmanoma, paskolų grąžinimo moratoriumai. EESRK pritaria šiam skolų pertvarkymo banko viduje procesui.

1.5.

EESRK pažymi, kad poreikis sukurti visos ES tarpvalstybinę neveiksnių paskolų rinką yra išpūstas. Todėl Komitetas išreiškia susirūpinimą dėl planų skolų išieškotojams suteikti veikti visoje ES leidžiantį „pasą“, kai nei „buveinės“, nei „priimančioji“ šalis nevykdo tinkamos priežiūros. Šį žingsnį būtų galima pateisinti tik tuo atveju, jei būtų nustatytas atsvaros priemonių rinkinys, padedantis apsaugoti sunkumų patiriančius skolininkus – tam tikras ES masto vartotojų apsaugos „standartas“ skolų išieškotojams.

1.6.

1.7.

1.8.

EESRK ragina nustatyti, kad galimybė parduoti neveiksnias paskolas turto valdymo įmonėms (kurios šnekamojoje kalboje taip pat yra vadinamos „blogais bankais“) išliktų išimtinis atvejis ir kad pirmenybė būtų teikiama kredito įstaigos ir skolininko sudaromiems dvišaliams pertvarkymo susitarimams, kuriuose sprendimas turėtų būti orientuotas į veiklos tęstinumą ir ekonomikos atgaivinimą. EESRK pabrėžia, kad bet koks „prevencinis rekapitalizavimas“, jeigu jis finansuojamas viešosiomis lėšomis, gali nukreipti viešąsias lėšas nuo kitų – socialiniu ir ekonominiu požiūriu naudingesnių – tikslų. EESRK taip pat pabrėžia, kad visos „prevencinės“ priemonės turi būti taikomos labai atsakingai, siekiant išvengti neatsakingo elgesio rizikos ir bankų gelbėjimo visuomenės sąskaita naudojant viešąsias lėšas.

1.9.

Atsižvelgdamas į dabartinę padėtį, kai potencialiai perspektyvios įmonės, nepaisant gero jų kreditingumo iki COVID-19 krizės, gali patirti mokėjimo sunkumų, EESRK siūlo atidžiai peržiūrėti EBI gaires dėl skolinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties, nes toks peržiūrėjimas sunkumų dėl COVID-19 krizės patiriantiems skolininkams galėtų suteikti galimybę atsigauti iki jų paskolas pripažįstant neveiksniomis. Tačiau EESRK pabrėžia, kad visi tokie pakeitimai privalo būti skirti tik griežtai ribotam laikui, neturėtų trukdyti bankams išsamiai ir tiksliai nustatyti kredito riziką bei pranešti apie ją ir turėtų būti atliekami atsižvelgiant į esminį poreikį užtikrinti bankų sektoriaus stabilumą ir mokumą.

1.10.

EESRK apskritai rekomenduoja tvirtai laikytis kapitalo reikalavimų, įskaitant reglamentą dėl neveiksnioms paskoloms skirtos prudencinės finansinio stabilumo stiprinimo priemonės. Taip bus užtikrinta, kad bankai būtų visiškai pajėgūs atlaikyti nuostolius, ir sumažinta tikimybė, kad ateityje reikės taikyti viešąsias intervencines priemones (pvz., prevencinį rekapitalizavimą) ir gelbėti bankus mokesčių mokėtojų lėšomis. Vis dėlto, siekiant sušvelninti COVID-19 krizės poveikį, būtų galima apsvarstyti laikiną lankstumą ir jį taikyti skolinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžčiai ir neveiksnioms paskoloms skirtai prudencinei finansinio stabilumo stiprinimo priemonei.

2. Bendra informacija

2.1.

2020 m. gruodžio mėn. paskelbtu Europos Komisijos neveiksnių paskolų veiksmų planu (1) siekiama užtikrinti, kad dėl COVID-19 krizės visoje Europos Sąjungoje ateityje nesusikauptų neveiksnios paskolos. Paskola tampa neveiksni, kai mažai tikėtina, kad ji bus grąžinta, arba kai paskolos gavėjas 90 dienų nemoka įmokų. Dėl pandemijos Europos Centrinis Bankas apskaičiavo, kad pagal nepalankiausią scenarijų, jei ekonomikos atsigavimas būtų gerokai silpnesnis ir truktų ilgai, neveiksnių paskolų suma euro zonos bankuose gali siekti „iki 1,4 trln. EUR“ (2).

2.2.

2017 m. liepos mėn. buvo paskelbtas veiksmų planas neveiksnių paskolų problemai Europoje spręsti (3) ir kelerius paskesnius metus jis padėjo spręsti neveiksnių paskolų kaupimosi bankuose problemą ir šį kaupimąsi mažinti. Vėliau buvo paskelbtas komunikatas dėl bankų sąjungos sukūrimo (4).

2.3.

2018 m. kovo mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (5), kuriuo siekiama paskatinti neveiksnių paskolų antrinės rinkos plėtrą ES. Direktyvos projektas turėtų sudaryti palankesnes sąlygas bankams lengvai parduoti savo neveiksnių paskolų portfelius investuotojams, kurie yra tretieji asmenys, bet kurioje ES vietoje. Pasiūlyme taip pat numatyta neteisminio išieškojimo procedūra, vadinama „pagreitintu neteisminio užstato realizavimu“. Direktyvos projektas dar nebaigtas rengti, tačiau šie du klausimai buvo atskirti ir nagrinėjami atskiruose teisės aktuose.

2.4.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, Komisija greitai reagavo priimdama priemones, skirtas padėti bankų sektoriui susidoroti su numatomu ir būsimu neveiksnių paskolų susikaupimu. 2020 m. balandžio mėn. patvirtintu priemonių bankų sektoriuje rinkiniu šiam sektoriui jau suteikta didelė trumpalaikė parama (6), įskaitant taisykles, kaip bankams vertinti riziką, kad skolininkas paskolos grąžinti nepajėgs, taip pat prudencines taisykles dėl neveiksnių paskolų klasifikavimo bei įmokų vėlavimo apskaitos tvarką. Bankai taip pat pasinaudojo svarbiomis likvidumo paramos priemonėmis (ECB specialioji pandeminė pirkimo programa (7) ir tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) sąlygų švelninimas, 2020 m. kovo mėn.). Dabar atėjo laikas pagalvoti apie Europos įmonių mokumo lygį.

2.5.

Lydimuoju Kapitalo rinkų gaivinimo priemonių rinkiniu bankų sektoriui suteikta papildoma pagalba šalinant neveiksnių paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais reguliavimo kliūtis (8).

2.6.

Pastaraisiais mėnesiais Europos bankų sektoriui buvo sušvelnintas reguliavimas ir taikomos likvidumo paramos priemonės, siekiant apsaugoti finansinį ir ekonominį stabilumą ir remti Europos namų ūkius bei įmones. Todėl bankų sektorius ir toliau teikia paskolas savo klientams, o kreditų krizė neprasidėjo.

2.7.

Valstybės narės taip pat ėmėsi ryžtingų veiksmų, taikydamos paramos programas, skirtas namų ūkių ir įmonių likvidumo sunkumams sušvelninti. Šios programos paprastai apima valstybės garantijų schemas ir (arba) mokėjimų atidėjimus („moratoriumus“). Šios priemonės padeda skolininkams, turintiems laikinų likvidumo problemų, ir užkertą kelią momentiniam neveiksnių paskolų augimui. Komisija taip pat priėmė laikinąją sistemą, leidžiančią valstybėms narėms pasinaudoti visu lankstumu, numatytu valstybės pagalbos taisyklėse, taip remiant ekonomiką COVID-19 protrūkio aplinkybėmis.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dabartiniame Komisijos veiksmų plane (komunikate) tęsiamos ir pakartojamos tos pačios priemonės, kurios jau buvo įtrauktos į 2017 m. planą. Komunikate iš esmės nėra naujų pasiūlymų, kurie būtų tinkami COVID-19 laikams, todėl Europa ypatingą laikmetį turės išgyventi vadovaudamasi įprastam laikmečiui parengtomis taisyklėmis. EESRK teigia, kad iki COVID-19 protrūkio neveiksniomis tapusios paskolos turėtų būti traktuojamos labai skirtingai nei neveiksnios paskolos po COVID-19 protrūkio (COVID-19 pandemijos sukeltos neveiksnios paskolos), nes aplinkybės iki 2020 m. kovo mėn. ir po šio mėnesio visiškai skiriasi. Todėl EESRK rekomenduoja atidžiai, tikslingai ir tik griežtai ribotam laikui peržiūrėti EBI skolinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį, kad būtų išvengta automatinio skolininkų priskyrimo prie įsipareigojimų nevykdančių skolininkų, sušvelnintas dabartinių taisyklių procikliškas poveikis ir užtikrintas „švelnus nutūpimas“ Europos namų ūkiams ir įmonėms.

3.2.

Dėl pandemijos sumažėjo paklausa ir vartojimas, dėl to MVĮ kilo sunkumų rasti klientų. Nors šiuo metu (ECB apklausose (9)) MVĮ nenurodo, kad galimybė gauti finansavimą yra opiausia problema, sprendžiant neveiksnių paskolų klausimą reikėtų atsižvelgti į visas problemas, su kuriomis susiduria MVĮ.

3.3.

EESRK nuolat pasisako už tai (10), kad neveiksnių paskolų suma būtų mažinama socialiniu požiūriu tvariu būdu, kartu išsaugant finansinį stabilumą (11). COVID-19 laikais tai yra kaip niekad svarbu. Skirtingai nei prieš dešimtmetį, kai vyko 2008–2009 m. finansų krizė, šiuo metu numatomas neveiksnių paskolų padidėjimas nėra finansų sektoriaus ar kitos konkrečios ekonomikos sistemos veikėjų kategorijos kaltė, bet tai nėra ir „realiosios ekonomikos“, Vyriausybių ar Europos piliečių kaltė. Itin svarbu, kad įsikišdamos ES lygmens reguliavimo institucijos ir valstybių narių Vyriausybės taikytų tinkamas priemones.

3.4.

Nors EESRK pripažįsta, kad antrinių neveiksnių paskolų rinkų kūrimas turi tam tikrų privalumų, jis pasisakytų už kredito įstaigos ir perspektyvių skolininkų dvišalius pertvarkymo susitarimus. Nors neveiksnių paskolų kiekis bankų balansuose gali būti sumažintas parduodant paskolas kredito pirkėjams, tai nereiškia, kad neveiksnių paskolų pardavimas yra optimalus sprendimas skolininko ar visos visuomenės atžvilgiu. Neveiksnių paskolų pardavimas turėtų būti kraštutinė priemonė.

3.5.

Visų svarbiausia yra šalinti gilumines neveiksnių paskolų priežastis. EESRK pabrėžia, kad veiksmingiausi būdai siekiant išvengti didelio neveiksnių paskolų kiekio susikaupimo tiek namų ūkių, tiek ir MVĮ atveju, yra: užtikrinti tvirtas socialinės apsaugos sistemas, kovoti su skurdu, pernelyg dideliu įsiskolinimu ir nedarbu, garantuoti deramą darbo užmokestį ir įgyvendinti anticiklines ekonominės politikos priemones krizių metu, kartu didinti Europos ekonomikos produktyvumą ir konkurencingumą, orientuojantis į veiklos tęstinumą ir ekonomikos gaivinimą, pagal aiškią ir atnaujintą reguliavimo sistemą, kuri suteiktų matomumo ilgalaikėms investicijoms. Šiais veiksmais galime išlaikyti ir stiprinti finansų rinkos stabilumą ir ekonominį atsparumą ir kartu šalinti skurdą bei nelygybę. Todėl EESRK rekomenduoja EBI gaires dėl kredito moratoriumų taikyti tiek, kiek reikės, ir siūlo atidžiai, tikslingai ir tik griežtai ribotam laikui peržiūrėti skolinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį.

3.6.

EESRK nuomone, veiksmų planas atspindi pamatinę prielaidą, kad šiais laikais bankai veikia kaip esminė infrastruktūra Europos pinigų srautų skatinimu grindžiamoje ekonomikoje ir kad gera bankų sektoriaus būklė ir stabilumas yra būtina išankstinė ekonomikos atgaivinimo sąlyga. Kaip Komisija nurodo susijusiame pranešime spaudai (12), „pagrindinis Komisijos prioritetas – užtikrinti, kad Europos piliečiai ir įmonės ir toliau gautų paramą iš savo bankų“. Šiomis aplinkybėmis EESRK atkreipia dėmesį į lemiamą ECB vaidmenį užtikrinant bankų stabilumą ir kreditų pasiūlą ir pažymi, kad Europos ekonomika remiama priemonėmis, kurių tikslas – užtikrinti skolinimą mokiai kreditų paklausai patenkinti.

3.7.

EESRK pažymi, kad apie neveiksnias paskolas trūksta patikimų duomenų ir kad išlieka daug neaiškumų dėl būsimo skiepijimo nuo COVID-19, SARS-CoV-2 viruso mutacijų (COVID-19 variantų), visuotinio karantino priemonių ir ekonomikos atsigavimo. EESRK pabrėžia duomenų kokybės svarbą siekiant tinkamai įvertinti problemos mastą ir nustatyti perspektyvias įmones. Todėl EESRK ragina būti atsargiems ir imtis priemonių, kurios galėtų greitai pastatyti Europos ekonomiką ant kojų, pavyzdžiui, priemonių, skirtų smulkiajam verslui remti ir deramam darbo užmokesčiui bei patikimoms socialinės apsaugos sistemoms užtikrinti. EESRK nurodo, kad bankų sektoriuje labai smarkiai didėja indėliai (13), o tai reiškia, kad išlieka didelis vartojimo paklausos potencialas per pirmuosius mėnesius po visuotinio karantino priemonių atšaukimo.

3.8.

Dar neaišku, kaip bankai gali padėti „didelį finansinį spaudimą dėl pandemijos patiriantiems“ (14) įmonėms ir namų ūkiams (kaip pastarieji gali „gauti paramą iš savo bankų“ (15)) tuo atveju, jei bus sprendžiama neveiksnių paskolų didėjimo problema. Siūlomi pakeitimai ar bankų reguliavimo palengvinimai šiuo metu nėra susieti su didesnio bankų skolinimo mokioms MVĮ ar mokiems namų ūkiams sąlyga. EESRK apgailestauja, kad, išskyrus bankų sektorių, Komisijos veiksmų plane numatyta labai nedaug naujų priemonių, skirtų padėti sunkumų patiriantiems ekonominės veiklos vykdytojams. Patiriant išorės ekonominį sukrėtimą, dėl kurio daug darbuotojų ir įmonių tampa dar labiau priklausomi nuo paskolų, reikėtų bankams taikomas paramos ir padarinių mažinimo priemones susieti su didesniu skolinimu mokioms MVĮ ir mokiems namų ūkiams. Be to, atitinkamos institucijos turėtų nustatyti tinkamas apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias neatsakingam skolinimui ir jo sukeliamam pernelyg dideliam įsiskolinimui.

3.9.

EESRK rekomenduoja pripažinti visą pilietinę visuomenę kaip suinteresuotąjį subjektą finansų rinkų reguliavimo srityje. Konkrečiai kalbant apie neveiksnių paskolų problemos sprendimą po pandemijos, neveiksnios paskolos daro įvairių rūšių poveikį ir taip pat veikia, pavyzdžiui, darbuotojų, kaip skolininkų, įsiskolinusių įmonių darbuotojų, finansų sektoriaus darbuotojų arba mokesčių mokėtojų (tai ypač aktualu tuo atveju, kai neveiksnių paskolų problemai spręsti pasitelkiamos viešosios lėšos), interesus.

3.10.

EESRK pažymi, kad poreikis sukurti visos ES tarpvalstybinę neveiksnių paskolų rinką yra išpūstas, nepaisant to, kad bankų sektoriuje kryptingai kuriama visos ES bankų sąjunga. Labai abejotina, ar kredito pirkėjų tarpvalstybinės operacijos duoda apčiuopiamos ekonominės naudos visai ekonominei sistemai, o ne tik bankams, kredito pirkėjams ir kredito administratoriams (nors tiesa, kad pastarieji tikrai gali gauti naudos iš masto ekonomijos).

3.11.

Tokiomis aplinkybėmis EESRK taip pat pabrėžia, kad rizikos paskirstymas gali ir nelemti jos sumažėjimo. Priešingai, 2008–2009 m. finansų rinkos krizė mums parodė, kad tai gali lemti neskaidrų rizikos susikaupimą ekonomikoje. EESRK primygtinai ragina visomis priemonėmis, susijusiomis su finansų sektoriaus paskatomis, siekti atgrasyti rinkos dalyvius nuo pernelyg didelės rizikos prisiėmimo.

3.12.

Be to, EESRK pabrėžia, kad Europos įmonėms, namų ūkiams, darbuotojams ir pilietinei visuomenei reikia išteklių ir visapusiškos paramos, kad jie galėtų įveikti krizę, o šias paramos priemones turėtų suteikti ES. Tokia parama iki trejų metų trukmės laikotarpiu (kaip numatyta skatinamųjų priemonių rinkinyje „Next Generation ES“) turėtų būti teikiama įmonėms ir skolininkams, kurie iki pandemijos buvo laikomi patikimais ir mokiais, remti. Didėjantį socialinį ir ekonominį nesaugumą patiria praktiškai visi Europos gyventojai. Dėl priverstinio uždarymo ir sumažėjusios paklausos įmonės susiduria su veiklos trikdžiais, o namų ūkiams kyla nedarbo ir pajamų sumažėjimo problema. EESRK mano, kad Europos piliečiams ir įmonėms reikėtų visiškai kitokio pobūdžio priemonių, o ne greito neveiksnių paskolų sistemos įgyvendinimo, kaip siūlo Komisija.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

Komisija yra įsitikinusi, kad susitarimas dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl kredito paslaugų ir kredito pirkėjų, iš esmės sukuriant bendrą antrinę neveiksnių paskolų rinką, yra vienas iš didžiausių prioritetų. EESRK išreiškia susirūpinimą dėl planų skolų išieškotojams suteikti veikti visoje ES leidžiantį „pasą“, kai nei „buveinės“, nei „priimančioji“ šalis nevykdo tinkamos priežiūros. Šį žingsnį būtų galima pateisinti tik tuo atveju, jei būtų nustatytas atsvaros priemonių rinkinys, padedantis apsaugoti sunkumų patiriančius skolininkus – tam tikras ES masto vartotojų apsaugos „standartas“ skolų išieškotojams. EESRK taip pat išreiškia susirūpinimą dėl to, kad pasiūlymas dėl direktyvos dėl kredito administratorių (16) ir kredito pirkėjų gali neleisti valstybėms nustatyti kokių nors kitų ar papildomų reikalavimų kredito administratoriams ir kredito pirkėjams, net jei būtų manoma, kad tokiais reikalavimais apsaugomi skolininkai. Jeigu būtų užtikrinama „buveinės“ ir „priimančiosios“ šalies priežiūra, laikomasi vartotojų apsaugos taisyklių, per EBI pateikiamos geriausios praktikos gairės ir numatomas vieningas požiūris į tokią veiklą, būtų galima išspręsti daugumą čia iškeltų klausimų. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siekiant, kad veikti visoje ES leidžiantis pasas būtų veiksmingas, reikia pagerinti skolininkų apsaugos taisykles taip išvengiant pirmiau minėtos rizikos.

4.2.

EESRK pažymi, kad kai kurie kreditų pirkėjai ir skolų išieškotojai turi blogą reputaciją (todėl kai kurie kreditų pirkėjai vadinami „maitvanagių fondais“), ir pabrėžia, kad suteikus veikti visoje ES leidžiantį „pasą“, kai nei „buveinės“, nei „priimančioji“ šalis nevykdo tinkamos priežiūros, ir visoje ES laiku veiksmingai neįgyvendinant deramų geriausios praktikos gairių, kredito pirkėjams arba kredito administratoriams gali būti sudarytos sąlygos vykdyti netinkamą verslo praktiką, sunkumų patiriančių skolininkų nenaudai. EESRK taip pat pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad pasiūlymas dėl direktyvos dėl kredito administratorių ir kredito pirkėjų netrukdytų valstybėms nustatyti papildomų teisinių reikalavimų, taikomų kredito administratoriams ir kredito pirkėjams, užtikrinant, kad šiuo atveju būtų tinkamai laikomasi perteklinio reglamentavimo principo.

4.3.

Be to, kai kurių kredito pirkėjų atžvilgiu taip pat nustatoma mokesčių vengimo problemų. Pavyzdžiui, Airijoje kai kurie iš jų yra registruoti kaip labdaros organizacijos ir beveik nemoka mokesčių. EESRK ragina Europos Komisiją dėti daugiau pastangų sprendžiant mokesčių vengimo problemą.

4.4.

Kitas veiksmų plano ramstis yra susijęs su pasiūlymu dėl pagreitinto neteisminio užstato realizavimo, kuris griežtai taikomas tik įmonių paskoloms ir tik tuo atveju, jei pasirašydamos paskolos sutartį šalys yra pasiekusios išankstinį savanorišką susitarimą. EESRK pripažįsta, kad namų ūkiai (privatūs vartotojai) į šią procedūrą neįtraukiami, ir pabrėžia, kad būtina pasiekti pagreitinto neteisminio užstato realizavimo priemonės, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1023 (17) ir nemokumo procedūrų pusiausvyrą. EESRK nurodo, kad pagreitintas neteisminio užstato realizavimas gali būti subalansuotas sprendimas skolininkams, tačiau reikalauja, kad neteisminis vykdymo užtikrinimas netaptų automatiškai kredito sutartyse numatoma galimybe. Reikėtų užtikrinti, kad sunkumų patiriančios įmonės neliktų bejėgės ir neprarastų prieigos prie standartinės teismų sistemos, turinčios per šimtmečius susiformavusį stabdžių ir atsvarų mechanizmą. EESRK mano, kad sisteminio užstato realizavimo vilkinimo problema turėtų būti sprendžiama atskirai atsižvelgiant į kiekvienos šalies padėtį, vykdant gerai parengtas reformas ir įgyvendinant tikslines intervencines priemones tose valstybėse narėse, kuriose susiduriama su sunkumais.

4.5.

EESRK pritaria Komisijos teiginiui, kad „[…] bankai turėtų būti kuo labiau skatinami iniciatyviai, anksti bei konstruktyviai bendradarbiauti su savo skolininkais“, nes tai padės išvengti žalos perspektyvioms įmonėms ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Tačiau Komitetas ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių priemonių šiam gyvybiškai svarbiam tikslui pasiekti.

4.6.

EESRK palankiai vertina iniciatyvą užtikrinti tolesnę įvairių nemokumo sistemų konvergenciją visoje ES ir pažymi, kad toks suartėjimas naudingas ne tik bankininkystės verslui, bet ir apskritai visai Europos verslumo aplinkai. Tokia konvergencija neturėtų būti būtinai susieta su neveiksnių paskolų klausimu. Tačiau reikėtų pažymėti, kad ši priemonė nebus naudinga trumpuoju laikotarpiu ir nesuteiks didelės pagalbos po COVID-19 krizės. Tikrumas dėl su kreditorių ir skolininkų teisėmis susijusių taisyklių ir didesnis užstato atlaisvinimo procedūrų suderinimas valstybėse narėse sumažins riziką ir suteiks papildomą postūmį tarpvalstybinėms investicijoms ir vidaus prekybai. EESRK pabrėžia, kad reformuojant nemokumo sistemas reikia tinkamai atsižvelgti į skolininkus.

4.7.

EESRK nurodo, kad antrinė neveiksnių paskolų rinka niekaip nepadeda įmonėms klestėti, ji taip pat neišlaiko darbo vietų ir nesudaro sąlygų dėl pandemijos veiklą sustabdžiusioms įmonėms vėl ją atnaujinti. Kad įmonės galėtų vėl pradėti veiklą, esminės svarbos turi tikslinės valstybės finansuojamos priemonės. EESRK mano, skolinimas ekonomikai, kuri kenčia nuo precedento neturinčio bendrosios produkcijos sumažėjimo dėl COVID-19 protrūkio įvedus visuotinio karantino priemones, yra ypatingai svarbus, tačiau toks skolinimas neturėtų tapti pernelyg didelis, nes tai gali būti netvarus sprendimas.

4.8.

Tačiau Komisijos propaguojamas pasiūlymas – dėl visos ES antrinės rinkos ir kiek mažesniu mastu dėl pagreitinto neteisminio užstato realizavimo – kelia baimę, kad Europos bendroji antrinė neveiksnių paskolų rinka atvers galimybių piktnaudžiauti ir bankų klientai nebus apsaugoti nuo „maitvanagių fondų“, kurių dauguma yra įsikūrę ne ES. EESRK rekomenduoja užtikrinti didesnį skaidrumą ir tinkamas taisykles, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo kredito administratorių, kredito pirkėjų ar „maitvanagių fondų“ piktnaudžiavimo.

4.9.

EESRK pasisako už tai, kad kredito srities investuotojams ir skolų išieškotojams neturėtų būti suteikiamas veikti visoje ES leidžiantis „pasas“, jei jie perka vartotojų (privačių klientų) neveiksnias paskolas. Galima būtų apsvarstyti, ar tokia išimtis neturėtų būti taikoma ir labai mažų įmonių neveiksnioms paskoloms.

4.10.

Teigiamai vertintinas dėmesys neveiksnių paskolų duomenų standartizavimui visoje ES, tačiau, atsižvelgiant į užduoties mastą, to nepakanka ir iš esmės tai nėra labai aktualu. EESRK taip pat pažymi, kad ES institucijos ir mokesčių mokėtojai neturėtų padengti išlaidų, susijusių su veiksmingų rinkų kūrimu ir neveiksnių paskolų standartizavimo gerinimu siekiant palengvinti prekybą jomis: šias išlaidas turėtų padengti patys rinkos dalyviai, kaip pagrindiniai prekybos neveiksniomis paskolomis naudos gavėjai. Duomenų skaidrumas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad tiek išorės, tiek vidaus (bankų grupių viduje) neveiksnių paskolų pardavimai atitiktų tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taisykles ir būtų vykdomi tinkamai.

4.11.

Nacionalinėms turto valdymo bendrovėms, apie kurias plačiai kalbama Komisijos dokumente (kurios šnekamojoje kalboje taip pat yra vadinamos „blogais bankais“), gali reikėti ir greičiausiai reikės viešųjų lėšų. Todėl EESRK primygtinai ragina kiekvieną valstybę narę atlikti išsamią viešųjų lėšų panaudojimo tokioms turto valdymo bendrovėms kurti analizę, atsižvelgiant į esamą padėtį kiekvienoje valstybėje narėje ir laikantis valstybės pagalbos taisyklių.

4.12.

EESRK primygtinai ragina nesusieti neveiksnių paskolų problemos, kuri yra plačiai paplitusio ekonomikos reiškinio atspindys, su finansinio stabilumo išsaugojimo klausimais. Siekiant išlaikyti bankų sektoriaus veiklos etiką ir patikimumą, šie du klausimai turėtų būti nagrinėjami atskirai. EESRK nuomone, nors dėl pernelyg didelio neveiksnių paskolų kiekio balanse finansų įstaigoms gali kilti tam tikrų problemų, tokių neperspektyvių bankų gelbėjimas viešosiomis lėšomis negali būti pateisinamas prisidengiant turto valdymo bendrovių modeliu beviltiškų neveiksnių paskolų „atsikratymo“ pretekstu. EESRK mano, kad bankų krizių valdymo klausimas turėtų būti sprendžiamas laikantis holistinio požiūrio. EESRK pasisako už tai, kad neveiksnių paskolų pardavimas turto valdymo įmonėms išliktų išimtinis atvejis ir kad pirmenybė būtų teikiama tokių paskolų pertvarkymui bankų balansuose.

4.13.

Be to, labai svarbu, kad Komisija neleistų vėl ir vėl panaudoti viešąsias lėšas privačios bankininkystės interesams gelbėti. Neturėtų būti laikoma, kad banko išgelbėjimas pats savaime yra vertingas – tai nėra galutinis ekonominės politikos tikslas. Ilgalaikėje perspektyvoje pasikartojančios bankų gelbėjimo kampanijos, kurioms reikia didžiulių viešųjų pinigų sumų, gali kelti neatsakingo elgesio riziką ir žlugdyti bankų verslui būdingas sistemines paskatas. Todėl EESRK įspėja, kad neturėtų būtų vykdoma jokia politika, kuria galiausiai „pelnas privatizuojamas, o nuostoliai perleidžiami visuomenei“. Vietoj to, bankai turėtų būti skatinami viduje spręsti savo neveiksnių paskolų klausimus ir geriau valdyti savo paskolų portfelius; bet kokia tikėtina ar faktinė valstybės parama nepadės išspręsti giluminių balanso problemų. EESRK pripažįsta, kad jau veikia Bendras pertvarkymo fondas, finansuojamas kredito įstaigų įnašais. Bendro pertvarkymo fondo padidinimas iki tinkamo dydžio užkirstų kelią viešųjų lėšų naudojimui privatiems bankų interesams gelbėti, taigi pašalintų nuogąstavimus, kad „pelnas privatizuojamas, o nuostoliai perleidžiami visuomenei“.

4.14.

EESRK ragina dėti pastangas siekiant baigti kurti bankų sąjungą, kurioje būtų galima pasigirti atspariu, pakankamai kapitalizuotu ir, visų svarbiausia, savo gyvybingumą savarankiškai užtikrinančiu bankų sektoriumi. Reikia rasti pusiausvyrą tarp rizikos pasidalijimo ir rizikos mažinimo. Tiek nacionalinių, tiek ES lygmens krizių atveju turi būti užkirstas kelias didelio masto poveikiui valstybių biudžetams ir mokesčių mokėtojams. Todėl reikia įgyvendinti griežtus minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus (MREL) ir veiksmingas kovos su pinigų plovimu priemones. Be to, reikėtų daugiau dėmesio skirti šešėlinio bankų sektoriaus reguliavimui. Reikia užtikrinti, kad tinkamai reguliuojamos finansų rinkos dalyvių prisiimta rizika nebūtų perkelta mažiau reguliuojamų finansų rinkų dalyviams. Dėmesio reikėtų skirti ir bet kokio pobūdžio finansinės veiklos, kurios nevykdo reguliuojamas subjektas, reguliavimui, laikantis principo „vienoda veikla, vienoda rizika, vienodos taisyklės ir vienoda priežiūra“.

4.15.

Vartotojų apsaugos požiūriu, turto valdymo įmonių tikslas yra kiek įmanoma padidinti grąžą ir veiklos rezultatus parduodant paskolas investuotojams, kurie yra tretieji asmenys, arba realizuojant užstatą, todėl tai neatrodo suderinama su tinkamos įsiskolinusių namų ūkių apsaugos garantavimu ir perspektyvių paskolų grąžinimo planų bei minimalaus skolininkų gyvenimo lygio užtikrinimu. EESRK rekomenduoja turto valdymo įmonėms į savo politiką įtraukti socialinės orientacijos tikslus.

4.16.

EESRK išreiškia susirūpinimą, kad bet koks „prevencinis rekapitalizavimas“ gali nukreipti viešąsias lėšas nuo socialiniu ir ekonominiu požiūriu naudingesnių tikslų. Todėl „prevencinio rekapitalizavimo“ taikymas COVID-19 aplinkybėmis turėtų likti visiškai išimtinis atvejis. EESRK pabrėžia, kad visos „prevencinės priemonės“ turi būti taikomos labai atsakingai, siekiant išvengti neatsakingo elgesio rizikos ir bankų gelbėjimo visuomenės sąskaita naudojant viešąsias lėšas. Verta paminėti, kad finansinis stabilumas taip pat yra viešoji gėrybė, todėl finansų sektoriaus reguliavimo institucijos ir priežiūros institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos griežtos prudencinės taisyklės, kad nekiltų pavojus visuomenės gerovei, t. y. finansiniam stabilumui.

4.17.

EESRK atkreipia dėmesį į komunikato teiginį, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP) bus remiamos reformos, kuriomis siekiama „pagerinti nemokumo, teismines ir administracines sistemas, kuriomis grindžiamas veiksmingas neveiksnių paskolų pertvarkymas“. Kaip teigia Europos Vadovų Taryba, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos turėtų būti naudojamos siekiant „skatinti augimą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį bei socialinį atsparumą“ (18). Reikia išsamesnio paaiškinimo dėl Komisijos ketinimų susieti EGADP su neveiksniomis paskolomis ir užtikrinti, kad EGADP nenutoltų nuo savo pirminio tikslo skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

4.18.

Nepaisant EGADP tikslų, dėl kurių susitarė teisėkūros institucijos, Komisijos veiksmų plane nėra numatyta nė vienos priemonės, kuri būtų skirta sunkumų patiriančioms Europos įmonėms – mažoms ir didelėms, korporacijoms ir šeimos verslo įmonėms. Be to, EESRK pažymi, kad nagrinėjamame komunikate Komisija nesuteikia jokių priemonių, galinčių padėti vartotojams, patiriantiems sunkumų apmokėti savo sąskaitas ir sudurti galą su galu, išgyventi pandemiją ir nenuslysti į neįveikiamo skurdo spąstus. EESRK taip pat nurodo, kad yra kitų aspektų, kuriems reikia specialių veiksmų planų, pavyzdžiui, kalbant apie mažas bei dideles korporacijas ir šeimos įmones, kurios kenčia nuo pandemijos poveikio.

4.19.

EESRK rekomenduoja peržiūrėti toliau nurodytas konkrečias taisykles:

4.19.1.

Atsižvelgdamas į dabartinę padėtį, kai daug potencialiai perspektyvių įmonių, nepaisant gero jų kreditingumo iki COVID-19 protrūkio, gali patirti mokėjimo sunkumų, EESRK siūlo atidžiai peržiūrėti EBI gaires dėl skolinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties (pvz., kiek po termino pradelstų dienų turi būti nemokamos įmokos, kad paskola būtų laikoma neveiksnia; kokia yra grynosios dabartinės vertės riba, kurią pasiekus restruktūrizuota skola laikoma „tikėtina, kad nebus padengta“, ir pan.), nes tai gali suteikti tokioms įmonėms galimybę atsigauti iki jas paskelbiant nevykdančiomis savo skolinių įsipareigojimų. Tačiau EESRK pabrėžia, kad visi tokie pakeitimai privalo būti skirti tik griežtai ribotam laikui bei susieti tik su COVID-19 pandemija, jie neturėtų trukdyti bankams išsamiai ir tiksliai nustatyti kredito riziką bei skelbti apie ją, o reguliavimo ir priežiūros institucijos turi suderinti bet kokius laikinus pakeitimus su esminiu poreikiu užtikrinti bankų sektoriaus stabilumą ir mokumą.

4.19.2.

EESRK rekomenduoja, kad EBI gairės dėl paskolų moratoriumų būtų taikomos tol, kol reikės.

4.19.3.

Kadangi neveiksnios paskolos nediferencijuojamos pagal susijusių mokėjimo sunkumų priežastis, ir atsižvelgdamas į tai, kad labai sunku nustatyti, kurie iš sunkumų patiriančių skolininkų iš tiesų greitai atsigaus, kai pandemija bus suvaldyta, EESRK rekomenduoja tvirtai laikytis kapitalo reikalavimų, įskaitant reglamentą dėl neveiksnioms paskoloms skirtos prudencinės finansinio stabilumo stiprinimo priemonės, kurio atidėjinių tvarkaraščiu jau ir taip numatomas labai lėtas ir tolydus kapitalo didinimas. Tai leis bankams atlaikyti tiek su pandemija, tiek ir su kitais veiksniais susijusius nuostolius, ir bus svarbus veiksnys mažinant tikimybę, kad reikės taikyti viešąsias intervencines priemones ir gelbėti bankus mokesčių mokėtojų lėšomis. Vis dėlto, siekiant sušvelninti COVID-19 krizės poveikį, būtų galima apsvarstyti laikiną lankstumą ir jį taikyti skolinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžčiai ir neveiksnioms paskoloms skirtai prudencinei finansinio stabilumo stiprinimo priemonei. Be to, tai galėtų padėti išvengti bankų vykdomo skubaus neveiksnių paskolų išpardavimo žemomis kainomis. Tokiomis aplinkybėmis EESRK atkreipia dėmesį ir siūlo atsižvelgti į civilinių teismų darbo stabdymus ir kitus civilinių procesų vėlavimus visoje Europoje.

4.19.4.

EESRK mano, kad bankams, galintiems pateikti įrodymų, kad jie palaiko glaudžius ryšius su realiąja ekonomika (kad didelė jų turto dalis siejama su skolinimu nefinansinio verslo įmonėms ir namų ūkiams), būtų galima suteikti daugiau lankstumo. Kita vertus, reikia labai atidžiai stebėti pasaulines sisteminės svarbos finansų įstaigas, kurios daugeliu saitų yra susisaisčiusios su kitais finansų rinkų dalyviais.

4.20.

EESRK pasisako už tai, kad Komisija pasiūlytų patikimų metodų, kuriais būtų užtikrintos griežtos taisyklės, skirtos apsaugoti sunkumų patiriančius skolininkus nuo nesąžiningo elgesio su jais:

4.20.1.

EESRK ragina taikant paramos priemones kredito įstaigoms kartu skirti pagalbos priemonių ir skolininkams, kurie patiria finansinių sunkumų vien dėl pandemijos. Kaip priemonės, kurias reikėtų taikyti šioje situacijoje, be kita ko, paminėtinos šios: skolinių įsipareigojimų įvykdymo termino atidėjimai nuo vienerių iki trejų metų, palūkanų normos sumažinimas, skolos restruktūrizavimas pasirenkant pigesnes kredito formas ir, kai įmanoma, paskolų grąžinimo moratoriumai.

4.20.2.

Kalbant apie vidinius neveiksnių paskolų pardavimus (bankų grupių viduje), kai kuriais atvejais skolos išieškojimo proceso metu specialiosios paskirties įmonės (SPĮ) gali iš kliento skolos gauti pelno, tačiau klientas vis tiek lieka labai įsiskolinęs. EESRK rekomenduoja Europos Komisijai toliau apsvarstyti galimybę imtis reglamentavimo priemonių siekiant užtikrinti, kad skolininkų teisės būtų apsaugotos ir po tokio sandorio jie nebūtų dar labiau įsiskolinę.

4.21.

EESRK laikosi nuomonės, kad reikėtų numatyti visapusiškų priemonių, kuriomis būtų palaikoma teisinga ir saugi verslo aplinka, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausiųjų asmenų ir įmonių poreikių patenkinimui. Europos įmonių konkurencingumas yra visų pirma grindžiamas stipria vidaus rinka, nuolatinėmis inovacijomis ir nuspėjamų bei socialiai atsakingų taisyklių rinkiniu, remiantis ekonomikos subjektų tarpusavio pasitikėjimu. EESRK įspėja dėl bet kokių teisėkūros veiksmų, kuriais neveiksnios paskolos taptų traktuojamos kaip bet kurios kitos parduodamos prekės. EESRK pažymi, kad toks žingsnis nepagerintų pasitikėjimo aplinkos, bet, priešingai, padarytų daugiau žalos. Nepaprastai svarbu užtikrinti tinkamą skolininkų ir kreditorių teisių pusiausvyrą.

4.22.

COVID-19 pandemija – tik vienas iš daugybės išorės sukrėtimų. Jų teks patirti dar daug. Politikos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti didžiulę tokių didelių sukrėtimų žalą, turėtų būti grindžiamos visuotiniais ir laiko išbandymus atlaikančiais principais. ES siekia išsaugoti savo orientaciją į socialinę rinkos ekonomiką ir akcentuoja savo pažadą nė vieno nepalikti nuošalyje, kartu didinant Europos ekonomikos konkurencingumą. EESRK primygtinai ragina Komisijos veiksmų planuose ir teisėkūros iniciatyvose tinkamai atsižvelgti į šiuos pamatinius principus.

Briuselis, 2021 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) COM(2020) 822 final.

(2) 2020 m. spalio 1 d. ECB priežiūros valdybos pirmininko Andrea Enria kalba. Neveiksnios paskolos 2016 m. pabaigoje sudarė beveik 1 trln. EUR, t. y. 5,1 proc. visų banko paskolų. Remiantis 2019 m. duomenimis, 1,4 trln. EUR vertės neveiksnių paskolų portfelis sudarytų apie 12 proc. euro zonos BVP.

(3) Veiksmų planas neveiksnių paskolų problemai Europoje spręsti, Ekonomikos ir finansų reikalų taryba, 2017 m. liepos mėn., https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2017/07/11/conclusions-non-performing-loans/.

(4) COM(2017) 592 final.

(5) Direktyva dėl kredito administratorių, kredito pirkėjų ir užstato realizavimo, COM(2018) 0135 final – 2018/063 (COD).

(6) COM(2020) 169 final.

(7) https://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/pepp/html/index.en.html

(8) COM(2020) 822 final ir COM(2020) 283 final.

(9) https://www.ecb.europa.eu/stats/ecb_surveys/safe/html/ecb.safe202011~e3858add29.en.html

(10) OL C 353, 2019 10 18, p. 32.

(11) Kaip nurodyta 2020 m. gruodžio 4 d. ECB rašte, iš finansų įstaigų tikimasi, kad jos „ir toliau pagal galiojančias taisykles nustatys bet kokį turto kokybės pablogėjimą bei neveiksnių paskolų susikaupimą ir teiks apie tai ataskaitas, kad būtų išlaikytas aiškus ir tikslus bankų sektoriaus rizikos vaizdas“. Be to, ECB įspėja, kad „vertinant iš prudencinės perspektyvos, patikima etapų nustatymo ir atidėjinių sudarymo politika ir procedūros yra labai svarbios siekiant užtikrinti tinkamą kredito rizikos valdymą ir padengimą, įskaitant laiku atliekamą sunkumų patiriančių skolininkų nustatymą ir atitinkamą valdymą“.

(12) https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_20_2375. Už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis išreiškė viltį, kad „padėdama bankams perkelti neveiksnias paskolas iš savo balansų ir išlaikyti kreditų srautus, šiandienos strategija padės Europos ekonomikai […] atsigauti“.

(13) Nepaisant pandemijos, bendra nefinansinių korporacijų indėlių suma euro zonoje padidėjo nuo 2,73 trln. EUR (2020 m. kovo mėn.) iki 3,12 trln. EUR (2020 m. spalio mėn.). Namų ūkių atveju ši suma padidėjo atitinkamai nuo 7,85 trln. EUR iki 8,21 trln. EUR. (https://sdw.ecb.europa.eu).

(14) Už finansines paslaugas, finansinį stabilumą ir kapitalo rinkų sąjungą atsakinga Komisijos narė Mairead McGuinness, https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_20_2375.

(15) Ten pat.

(16) Žr. pasiūlymo dėl direktyvos 5 straipsnį, 11 straipsnį, ypač į 5-ąją šio straipsnio dalį, ir 15 straipsnio 2 dalį.

(17) OL L 172, 2019 6 26, p. 18.

(18) https://www.consilium.europa.eu/lt/infographics/20201006-recovery-resilience-rrf/. Be to, EGADP lėšos gali būti leidžiamos „pagal Europos semestro konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas“, taip pat bent 37 proc. išteklių reikėtų skirti klimato politikos veiksmams ir aplinkos tvarumui ir bent 20 proc. – ES skaitmeninei pertvarkai.