Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos

(COM(2020) 746 final)

(2021/C 123/03)

Pranešėja

Judith VORBACH

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2020 11 27
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2020 12 14
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 1 27
Plenarinė sesija Nr.	557
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	234 / 1 / 8

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

ES patyrė giliausią nuosmukį savo istorijoje. Vyrauja neapibrėžtumas, todėl reikia numatyti didės rizikos galimybę. Pandemijos sukelta krizė taip pat gali paaštrinti esamą disbalansą ir nelygybę. Atsižvelgdamas į tai, EESRK palankiai vertina Komisijos rekomendacijas. EESRK taip pat pritaria ekonominės politikos strategijai, pagal kurią būtų remiamas ekonomikos atsigavimas, didinamos investicijos, toliau integruojama bendroji rinka, užtikrinamos tinkamos darbo sąlygos ir stiprinama EPS. EESRK tvirtai remia dokumentų dėl priemonės „Next Generation EU“ rinkinį ir ragina kuo greičiau pasiekti reikiamus susitarimus.

1.2

Ekonomikos atsigavimas bus sėkmingas tik tuo atveju, jei kartu bus restruktūrizuojama mūsų ekonomika ir visuomenė. Siekiant stabilizuoti paklausą, labai svarbu atkurti pasitikėjimą. Fiskalinės taisyklės turėtų būti nukreiptos labiau į klestėjimą orientuotą ekonomikos valdymą, įskaitant subalansuoto biudžeto taisyklę, ir jas reikėtų taikyti tik tada, kai nedarbas labai sumažės. Reikėtų atidžiau apsvarstyti krizės poveikį nelygybei ir socialiniam bei ekonominiam nesaugumui. Būtina gerinti tiek verslo, tiek socialinę aplinką. Į klimato politiką ir nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus raginama labiau įtraukti socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę, taip pat ryžtingai reformuoti mokesčių politiką, kad būtų sprendžiamos ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos problemos. Būtina užbaigti kurti bankų ir kapitalo rinkų sąjungas, pirmenybę teikiant finansų rinkų stabilumui.

2.   Aplinkybės

Komisija rekomenduoja euro zonos valstybėms narėms imtis veiksmų:

2.1

Užtikrinti politikos kryptį, kuria remiamas ekonomikos atsigavimas: visus 2021 m. fiskalinė politika turėtų likti remiamojo pobūdžio. Kai sąlygos tai leis, laipsniškai naikinti paramą taip, kad būtų sušvelnintas krizės socialinis poveikis ir poveikis darbo rinkai, ir užtikrinti skolos tvarumą. Gerinti viešųjų finansų valdymą ir orientuoti viešąsias išlaidas būtų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo poreikius.

2.2

Įgyvendinti reformas, kuriomis didinamas našumas ir užimtumas, didinamos investicijos, kad būtų remiamas ekonomikos atsigavimas, atitinkantis teisingos ir įtraukios žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslus. Toliau integruoti bendrąją rinką. Užtikrinti veiksmingą aktyvią darbo rinkos politiką, tinkamas darbo sąlygas ir socialinių partnerių dalyvavimą formuojant politiką. Spręsti su mokesčiais susijusius iššūkius, kylančius dėl ekonomikos skaitmeninimo, kovoti su agresyviu mokesčių planavimu, remti perėjimą prie anglies dioksido apmokestinimo ir aplinkos mokesčių.

2.3

Stiprinti nacionalines institucines sistemas: ankstinti reformas siekiant užtikrinti ES lėšų naudojimą, didinti viešojo administravimo veiksmingumą, mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą ir nustatyti veiksmingas kovos su sukčiavimu, korupcija ir pinigų plovimu sistemas. Gerinti nemokumo sistemas, neveiksnių pozicijų ir kapitalo paskirstymo klausimų sprendimą.

2.4

Užtikrinti makrofinansinį stabilumą: išlaikyti kreditų kanalus ekonomikai ir priemones gyvybingoms įmonėms remti. Išlaikyti patikimus bankų sektoriaus balansus, visų pirma toliau sprendžiant neveiksnių paskolų klausimą.

2.5

Kad padidėtų euro zonos atsparumas, užtikrinti ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo pažangą. Tai padės stiprinti tarptautinį euro vaidmenį ir visame pasaulyje propaguoti Europos ekonominius interesus.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

Pasitvirtino nepalanki 2020 m. pavasario ekonominė prognozė, kad 2020 m. „ES prasidėjo giliausias ekonomikos nuosmukis per visą jos istoriją“. COVID-19 krizė sukėlė įvairių pasiūlos ir paklausos sukrėtimų, dėl to 2020 m. BVP turėtų sumažėti 7,8 proc. Padėtis darbo rinkoje taip pat pablogėjo, nors dėl plataus užmojo politikos priemonių, pavyzdžiui, sutrumpinto darbo laiko programų, nedarbo lygis nevisiškai atspindi ekonomikos nuosmukį. Nepaisant to, mažėja bendras dirbtų valandų skaičius ir ekonominio aktyvumo lygis, nes kai kurie paskatų dirbti neturintys darbuotojai pasitraukė iš darbo rinkos.

3.2

Prognozuojama, kad 2021 m. ekonomika atsigaus lėčiau, nei tikėtasi. Vyrauja didelė nežinomybė. EESRK pabrėžia, kad svarbu numatyti tam tikrą didelę riziką, įskaitant dvigubą ekonomikos nuosmukį, masinį nedarbą, bankrotus, finansų rinkos nestabilumą, defliaciją ir neigiamą neapibrėžtumo poveikį pačiam vartojimui ir investicijoms. Dėl pandemijos krizės taip pat gali paaštrėti esamos problemos, pavyzdžiui, žemas investicijų lygis, didėjantys skirtumai tarp valstybių narių ir regionų, nelygybė visuomenėje ir politinė įtampa. Be to, dėl 2021 m. pokyčių gali atsirasti neigiamų ilgalaikių padarinių, o klimato krizės sprendimas vis dar bus neatidėliotinas klausimas.

3.3

Atsižvelgdamas į tai, EESRK palankiai vertina Komisijos rekomendacijų rinkinį. Jose atsispindi daugelis EESRK papildomoje nuomonėje dėl 2020 m. euro zonos ekonominės politikos (1) išdėstytų argumentų. Be to, ekonomikos atsigavimas bus sėkmingas tik tuo atveju, jei kartu bus restruktūrizuojama mūsų ekonomika ir visuomenė, siekiant sukurti labiau integruotą, demokratiškesnę ir socialiniu požiūriu geriau išsivysčiusią Sąjungą. 2021 m. pagrindinė ekonominės politikos formuotojų atsakomybė bus sukurti tvariam ir integraciniam augimui palankią aplinką. Todėl labai svarbu atkurti pasitikėjimą.

3.4

EESRK tvirtai remia tvirtą ES lygmens atsaką į kovą su krize, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Būtina nedelsiant užtikrinti solidarumą, kad ekonomika greitai ir veiksmingai atsigautų. Europos įmonėms, darbuotojams ir pilietinei visuomenei reikia išteklių krizei įveikti. Todėl ekonomikos gaivinimo planas neturėtų būti nei kvestionuojamas, nei delsiama jį įgyvendinti. Visi būtini susitarimai turėtų būti pasiekti kuo greičiau.

4.   Konkrečios pastabos

4.1

EESRK palankiai vertina Komisijos rekomendaciją užtikrinti politikos kryptį, kuria remiamas ekonomikos atsigavimas. Per anksti pradėjus laipsniškai atsisakyti paramos priemonių būtų pakenkta ES kovos su krize priemonių poveikiui. Vyriausybės turėtų turėti galimybę taikyti būtinas priemones, neatsižvelgiant į dabartinį jų šalies skolos lygį. Geriausias būdas užtikrinti tvarius viešuosius finansus – užtikrinti tvarų ir integracinį augimą. Remiant našumą ateinančiais metais būtų galima sparčiau mažinti deficitą (2). Siekiant užkirsti kelią grįžimui prie senų fiskalinių taisyklių ir valdyti perėjimą prie į klestėjimą orientuoto ekonomikos valdymo (3), EESRK ragina kuo greičiau atnaujinti peržiūros procesą. Bet kuriuo atveju atnaujintos fiskalinės taisyklės neturėtų įsigalioti, kol labai nesumažės nedarbas.

4.2

EESRK palankiai vertina Komisijos rekomendaciją padidinti privačiųjų ir viešųjų investicijų lygį. Siekiant trumpuoju laikotarpiu atgaivinti ekonomiką, sustiprinti konkurencingumą, išlikti pasauline ekonomine galia ir išsaugoti socialinį bei aplinkosaugos pagrindą ateities kartų gerovei, būtina skubiai pereiti prie tvarių ir žaliųjų investicijų, investicijų į infrastruktūrą ir sveikatos priežiūrą ir (arba) investicijų, kurios sukuria didesnį našumą. Išlaidos darbuotojų perkvalifikavimui taip pat turėtų būti laikomos investicijomis. EESRK atkreipia dėmesį į savo rekomendaciją taikyti subalansuoto biudžeto taisyklę.

4.3

Dėl pandemijos didėja nelygybė ir socialinė atskirtis. Daug moterų, migrantų, neįgaliųjų arba jaunimo patiria didžiausią krizės poveikį. Gali būti, kad labiausiai nukentės tie, kurie pažeidžiami buvo iki krizės. Tačiau daugeliui kokybišką darbą dirbančių darbuotojų taip pat kyla pavojus, kad gali pablogėti darbo sąlygos, sumažėti pajamos ar ištikti nedarbas. EESRK ragina, kad kova su nelygybe taptų visų numatytų ekonomikos gaivinimo priemonių prioritetu. Reikia atidžiau apsvarstyti krizės poveikį socialinei atskirčiai, taip pat didėjančiam socialiniam ir ekonominiam nesaugumui, kuris daro poveikį didelei daliai gyventojų. Ekonomikos atgaivinimo nauda turėtų būti paskirstyta vienodai. Tai taip pat labai svarbu siekiant stiprinti pasitikėjimą ir stabilizuoti paklausą.

4.4

Tolesnė bendrosios rinkos integracija turėtų išlikti vienu iš svarbiausių prioritetų. Tai taip pat apima Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimą. Verslo ir socialinės aplinkos gerinimas turi vykti kartu. EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, kuriame nurodoma, kad darnaus vystymosi tikslais siekiama, kad ES sutelktų dėmesį į tvarų augimo kelią, suderinamą su planetos ribomis, į gerovę, įtrauktį ir teisingumą. Tai reiškia, kad ekonomika turi būti naudinga žmonėms ir planetai. Socialiai atsakingesnės Europos iniciatyvos apima (be daugelio kitų) pasiūlymą dėl direktyvos dėl deramo minimalaus darbo užmokesčio ir veiksmų planą dėl Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo. EESRK taip pat priėmė nuomones dėl Europos pagrindų direktyvos dėl minimalių pajamų (4) ir Europos minimalių nedarbo draudimo standartų (5).

4.5

Taip pat palankiai vertinamos Komisijos rekomendacijos dėl darbo rinkos, įskaitant tinkamų darbo sąlygų skatinimą, socialinių partnerių dalyvavimo formuojant politiką užtikrinimą ir socialinio dialogo bei kolektyvinių derybų stiprinimą. EESRK ragina nustatyti aukštesnius standartus, susijusius su socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės įtraukimu į klimato politiką. Struktūriniai pokyčiai siekiant sukurti anglies dioksido neišskiriančią ekonomiką gali būti remiami socialiniu atitinkamų regionų ir socialinių partnerių dialogu, siekiant išsaugoti socialinius aspektus. Taip pat bus labai svarbu užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planus, kuriuos taip pat numatoma stebėti semestro metu.

4.6

Reikia veiksmingų kovos su mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu, pinigų plovimu ir korupcija sistemų. EESRK ragina ryžtingai reformuoti mokesčių politiką, kad būtų sprendžiamos ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos problemos. Tai apima mokesčių naštos perkėlimą nuo darbo jėgos ir perėjimą prie mokesčių bazių, kurios mažiau kenkia darbo pasiūlai, kartu atsižvelgiant į susijusį paskirstomąjį poveikį, kartu stengiantis nesukurti regresinio poveikio. EESRK taip pat prašo skubiai imtis veiksmų dėl balsavimo kvalifikuota balsų dauguma, laikantis ankstesnėse Komiteto nuomonėse rekomenduotų sąlygų (6). Reikėtų išnagrinėti veiksmingo minimalaus įmonių pelno apmokestinimo koncepciją ir galimą jos taikymą. Galiausiai, EESRK ragina padaryti didelę pažangą į biudžetą įtraukiant naujus nuosavus išteklius, kaip nurodyta ekonomikos gaivinimo plane.

4.7

EESRK pritaria Komisijai, kad reikėtų užbaigti kurti bankų ir kapitalo rinkų sąjungas, pirmenybę teikiant finansų rinkų stabilumui. Bankų sektoriuje dabar dividendų išmoka (dažniausiai savanoriškai) yra ribota. Reikėtų apsvarstyti galimybę toliau taikyti šias ribas bankams, kuriems taikomos įvairios viešosios paramos priemonės, ir grįžti prie visiško išmokų mokėjimo sustabdymo ekonomikos gaivinimo laikotarpiu. Tai sumažintų finansų rinkos nestabilumo riziką ir padidintų tikėtiną bankų grąžą.

---

(1)  OJ C 10, 11.1.2021, p. 79

(2)  Belgijos nacionalinis bankas apskaičiavo, kad 2020 m. vienkartinis deficitas, susijęs su krize, gali turėti vienkartinį -4,6 proc. BVP poveikį.

(3)  OL C 429, 2020 12 11, p. 227.

(4)  OL C 190, 2019 6 5, p. 1.

(5)  OL C 97, 2020 3 24, p. 32.

(6)  OL C 353, 2019 10 18, p. 90, OL C 364, 2020 10 28, p. 29.