Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“

(COM(2020) 628 final)

(2021/C 220/11)

Pranešėjas

Paul RÜBIG

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2020 11 11
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 3 24
Plenarinė sesija Nr.	559
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	254 / 0 / 4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina naują EMTE darbotvarkės viziją ir atnaujinimą. Nauja EMTE yra ne tik „šiek tiek daugiau to paties“, bet ir tikras „naujas kursas“ ES mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų sričiai (toliau – MTTI).

1.2.

EESRK labai palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama sparčiam mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų pavertimui tvariu verslu, kaip nurodyta dokumente. Teisingos pertvarkos proceso užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių elementų norint pasiekti, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos remtų ES ekonomiką ir užimtumą.

1.3.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad mokslinių tyrimų srityje reikia naujo valdymo, kad būtų pašalintos su inovacijomis susijusios administracinės ir reguliavimo kliūtys.

1.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad naujasis EMTE dokumentas iš esmės atitinka JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir juos remia. Skatinant perėjimą prie atsparesnės Europos ekonomikos, tvarios Europos ekonomikos kūrimo procese yra būtinas įtraukus ekonomikos atsigavimas, nepaliekant nė vieno europiečio nuošalyje (1).

1.5.

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad svarbu protingai derinti mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) priemones visais lygmenimis (regioniniu, nacionaliniu, pasauliniu, ES lygmeniu). MTP ir inovacijos turėtų būti skatinami skiriant daug lėšų iš ES struktūrinių fondų, taip pat taikant tiesiogines ir netiesiogines MTP priemones (pvz., mokesčių paskatas).

1.6.

EESRK mano, kad ES klestėjimui gyvybiškai svarbūs šie pagrindiniai sektoriai ir technologijos:

—	skaitmeniniai verslo modeliai,

—	prekių ir maisto gamybos technologijos,

—	klinikinių mokslinių tyrimų, farmacijos ir biotechnologijų sektorius,

—	kosminės technologijos,

—	švarus vanduo ir sanitarinės sąlygos.

1.7.

EESRK pažymi, kad kompleksinio EMTE darbotvarkės atnaujinimo požiūriu labai svarbūs yra moksliniai tyrimai socialinių ir humanitarinių mokslų srityje.

1.8.

EESRK norėtų pabrėžti, kad ES moksliniai tyrimai atsilieka pagal rezultatus patentų srityje. Azija padidino savo pasaulinių patentų paraiškų dalį. 2019 m. Azija pateikė 65 proc. pasaulinių patentų paraiškų. Europos patentų dalis sumažėjo ir dabar sudaro tik 11,3 proc. pasaulinių patentų paraiškų.

1.9.

Daug tyrimų parodė, kad ES atsilieka nuo JAV ir Azijos verslumo kultūros srityje. Verslumo kultūros klausimas turi būti sprendžiamas švietimo, įskaitant aukštąjį mokslą, srityje. Todėl verslumo kultūra turi būti svarbi per visą procesą, pradedant fundamentaliųjų mokslinių tyrimų ir taikomųjų tyrimų inovacijomis ir baigiant naujos technologijos rinkodara.

1.10.

Europos inovacijų taryba (EIC) ir Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) su jo valdomomis žinių ir inovacijos bendrijomis (ŽIB) yra laikomi vertingais partneriais ir priemonėmis siekiant „paspartinti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų perkėlimą į ekonomiką“ ir perorientuoti ES mokslinius tyrimus ir inovacijas į proveržio inovacijas, kuriomis tenkinami konkretūs piliečių ir verslo poreikiai, ypač sprendžiant pagrindinius visuomenės uždavinius. EIC programa „Accelerator“ suteikia daug ES lėšų inovatyviems Europos startuoliams, turintiems didelį augimo potencialą, o EIT per savo ŽIB iš esmės siekia didinti mokslinių tyrimų kompetenciją technologijų vystymo postūmio inovacijų srityje; taigi tiek EIC, tiek EIT yra svarbūs partneriai spartinant mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų perkėlimą į ekonomiką.

1.11.

EESRK pabrėžia, kad būtina įtraukti mokslinio ir etinio sąžiningumo principą, kad būtų išvengta žalos žmonių sveikatai, piniginių nuostolių ir mokslinių nesėkmių.

1.12.

Europa ypač atsilieka nuo JAV ir Azijos pagal MTP rezultatų pavertimo novatoriškais produktais ir paslaugomis spartą. Todėl EESRK ragina Komisiją savo MTTI politikoje siekti tiek „kompetencijos išteklių“, tiek ir „spartos“.

1.13.

EESRK siūlo Europos Komisijai savo nauja mokslinių tyrimų ir inovacijų strategija siekti, kad portfeliai būtų proporcingai subalansuoti:

—	aukštųjų technologijų pramoninės gamybos ir paslaugų sektoriaus MTP / MTI požiūriu,

—	rinkos traukos inovacijų (paklausa grindžiamų inovacijų) ir technologijų vystymo postūmio inovacijų požiūriu.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad nauja EMTE darbotvarkės vizija ir atnaujinimas yra pagrindiniai šio dokumento elementai. Taigi šiuo dokumentu įrodoma, kad nauja EMTE yra ne tik „šiek tiek daugiau to paties“, bet ir tikras „naujas kursas“ ES MTTI srityje. Pagrindinis šio „naujo kurso“ aspektas – tikslas masiškai didinti inovacijų poveikį ekonomikai ir visuomenei. Pagal šį „naują kursą“ 27 ES valstybės narės galutinai įsipareigoja sustabdyti pozicijų praradimo procesą Kinijos ir Pietų Korėjos atžvilgiu, kuris šiuo metu vyksta fundamentaliųjų mokslinių tyrimų srityje, taip pat taikomųjų mokslinių tyrimų, patentų paraiškų, aukštųjų technologijų produktų ir paslaugų srityse. „Naujo kurso“ tikslas – dar geriau šviesti ir mokyti Europos piliečius visų rūšių MTP, inovacijų ir verslumo klausimais, taip visiškai realizuojant Europos visuomenės inovacinę galią.

2.2.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos požiūrį, kad reikia didinti inovacijų poveikį ekonomikai ir visuomenei. EESRK pabrėžia, kad organizuota pilietinė visuomenė yra socialinių inovacijų katalizatorius. Pilietinės visuomenės dalyvavimas dabar reikalingas labiau nei bet kada anksčiau, o tikros socialinės naujovės gali vykti tik dalyvaujant organizuotai pilietinei visuomenei (2).

2.3.

Per pastaruosius 20 metų Azija, ypač Kinija ir Pietų Korėja, labai pagerino savo veiklos rezultatus MTTI srityje. Kinija ne tik padidino savo moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamų išlaidų dalį nuo 0,55 proc. (1995 m.) iki 2,2 proc. (2018 m.), bet ir pralenkė ES pagal visą moksliniams tyrimams ir plėtrai išleistą biudžetą: 2017 m. Kinija išleido 496 mlrd. USD, o ES – 430 mlrd. USD. Remiantis 2020 m. ES pramonės mokslinių tyrimų ir plėtros investicijų rezultatų suvestine, 2018–2019 m. ES bendrovės savo investicijas į MTP padidino 5,6 proc., JAV bendrovės – 10,8 proc., o Kinijos bendrovės – 21,0 proc.

2.4.

EBPO Mokslo, technologijų ir pramonės rezultatų suvestinės ataskaitos, be kita ko, rodo, kad ES ypač atsilieka skaitmeninių paslaugų įmonių ir vadinamųjų radikalių technologijų vystymo postūmio inovacijų srityje. EESRK pasisako už ėjimą Europos skaitmeninimo keliu, pasinaudojant ekonomikos teikiamomis galimybėmis, kartu apsaugant visuomenės vertybes ir pagrindines teises. Labai sveikintinas į žmogų orientuotas dėmesys visose Komisijos iniciatyvose, siekiant suformuoti europinį požiūrį į pažangą (3).

2.5.

Vienas svarbiausių uždavinių artimiausioje ateityje bus skatinti radikalių technologijų vystymo postūmio inovacijų (4) plėtojimą, kartu užtikrinant teisingos pertvarkos procesą.

2.6.

EESRK visiškai pritaria itin aiškiam dvejopos pertvarkos, t. y. skaitmeninės pertvarkos ir žaliojo kurso, akcentavimui.

2.7.

EESRK palankiai vertina pastangas užtikrinti, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatai greitai virstų tvariu verslu. Teisingos pertvarkos proceso, t. y. kuriant ekologiškesnę bei klimatui nekenkiančią Europą ir teisingą skaitmeninę ateitį, atsižvelgiant į darbuotojų teises ir pareigas, kaip nurodyta dokumente, yra vienas iš svarbiausių elementų siekiant užtikrinti, kad moksliniais tyrimais būtų remiama ES ekonomika ir užimtumas.

2.8.

EESRK palankiai vertina tai, kad naujasis EMTE dokumentas iš esmės atitinka JT DVT ir juos remia. Skatinant perėjimą prie atsparesnės Europos ekonomikos, tvarios Europos ekonomikos kūrimo procese yra būtinas įtraukus ekonomikos atsigavimas, nepaliekant nė vieno europiečio nuošalyje (5).

2.9.

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad svarbu protingai derinti MTP priemones visais lygmenimis (regioniniu, nacionaliniu, ES lygmeniu). MTP ir inovacijos turėtų būti skatinami skiriant daug lėšų iš ES struktūrinių fondų, taip pat taikant tiesiogines ir netiesiogines MTP priemones (pvz., mokesčių paskatas).

3. Europos mokslinių tyrimų erdvė naujomis aplinkybėmis

3.1.

Kaip nurodyta šios nuomonės bendrosiose pastabose, EESRK laikosi aiškaus požiūrio, kad jei ES MTTI strategijoje bus išdėstyta tik „šiek tiek daugiau to paties“, bus ir toliau prarandamos pozicijos pasaulinėje konkurencinėje kovoje MTTI srityje, ypač prieš Kiniją, Pietų Korėją ir JAV.

3.2.

EESRK pabrėžia, kad būtina įtraukti mokslinio ir etinio sąžiningumo principą, kad būtų išvengta žalos žmonių sveikatai, piniginių nuostolių ir mokslinių nesėkmių.

3.3.

EESRK ragina Europos Komisiją parengti „naujo kurso“ ES MTTI darbotvarkę.

3.4.

Moderni, veiksmingai valdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūra yra itin svarbus esminis klausimas siekiant paspartinti tokį mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų perkėlimą į ekonomiką.

3.5.

EESRK nuomone, kasdienis šių mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros valdymas galėtų būti profesionalizuotas. Kai kurių brangių šios mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros objektų panaudojimas yra gana menkas; kai kuriais jų naudojamasi trumpiau nei 25 proc. metinių darbo valandų.

3.6.

EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos atvirojo mokslo iniciatyvas (Europos atvirojo mokslo debesija).

3.7.

EESRK sutinka, kad dokumente nurodomos technologijos yra labai svarbios, strateginės bazinės technologijos Europos Sąjungai, ir siūlo įtraukti šias bazines technologijas ir sektorius:

—	skaitmeniniai verslo modeliai,

—	prekių ir maisto gamybos technologijos,

—	klinikinių mokslinių tyrimų, farmacijos ir biotechnologijų sektorius,

—	kosminės technologijos,

—	švarus vanduo ir sanitarinės sąlygos.

3.8.

Skaitmeniniais verslo modeliais šiuo metu remiasi ir artimiausioje ateityje remsis sparčiausiai augančios įmonės visame pasaulyje. Tereikia pažvelgti į e. prekybos (pvz., „Amazon“), ketvirtosios pramonės revoliucijos, e. bankininkystės, e. lošimų, skaitmeninių socialinių tinklų (pvz., „Facebook“), e. saugumo ir panašias sritis.

3.9.

EESRK pažymi, kad kompleksinio EMTE darbotvarkės atnaujinimo požiūriu labai svarbūs yra moksliniai tyrimai socialinių ir humanitarinių mokslų srityje.

3.10.

EESRK pažymi, kad ES moksliniai tyrimai atsilieka pagal rezultatus patentų srityje. Azija padidino savo pasaulinių patentų paraiškų dalį. 2019 m. Azija pateikė 65 proc. pasaulinių patentų paraiškų. Europos patentų dalis sumažėjo ir dabar sudaro 11,3 proc. pasaulinių patentų paraiškų.

3.11.

Kitos svarbios mokslinių tyrimų ir inovacijų srities temos yra (sąrašas nebaigtinis) prekių gamyba (kuri Europos Sąjungoje visada turėjo ir tebeturi stiprią bazę), IT, programinė įranga, dirbtinis intelektas ir vidutinio sudėtingumo technologijos.

3.12.

Dauguma darbo vietų ES vis dar susijusios su vidutinio sudėtingumo technologijomis (kurių bazė taip pat visada buvo stipri ES). Aukštosios technologijos, be abejonės, yra svarbios, tačiau daug augimo potencialo ir darbo vietų kūrimo galimybių yra ir vidutinio sudėtingumo technologijų sektoriuje.

3.13.

Koronavirusinės infekcijos sukelta krizė yra rimta problema žmonijai ir reikėtų imtis visų įmanomų priemonių vakcinų ir gydymo priemonių nuo COVID-19 kūrimui. Ši krizė atskleidė keletą problemų, kurias reikia spręsti, kad ateityje būtų išvengta panašių pandemijų, ypač kalbant apie mūsų santykius su gamta ir gyvūnais. Europos moksliniai tyrimai ir inovacijos turi atlikti svarbų vaidmenį nustatant, tiriant ir sprendžiant šias problemas. Kita vertus, krizė neturėtų būti vienintelė ES ilgalaikės mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos gairė.

3.14.

4. Vizija – ateityje stipresnė Europos mokslinių tyrimų erdvė

4.1.

Kelios komunikato pastraipos skirtos naujoms bendroms technologijų veiksmų gairėms, naujai pramonės strategijai ir, Komisijos požiūriu, pagrindinėms ateities technologijoms. EESRK dar kartą norėtų pabrėžti, kad visas šias temas reikia vertinti atidžiai atsižvelgiant į DVT. Kitaip tariant, MTP turi būti skatinami būtent naujoje EMTE ir pagal bendras technologijų veiksmų gaires, kai gali būti remiama bet kuri iš 17 darnaus vystymosi tikslų sričių. EESRK yra įsitikinęs, kad konstruktyvus socialinis ir pilietinis dialogas visais lygmenimis prisidės prie sėkmingo strategijos įgyvendinimo.

4.2.

EESRK palankiai vertina bendradarbiavimo MTTI srityje stiprinimą Europos Sąjungoje. Bet kuri ES valstybė pavieniui yra tiesiog per maža, kad galėtų konkuruoti su didelėmis mokslinių tyrimų šalimis, kaip antai JAV ar Kinija. Atskiroms valstybėms narėms trūksta masto ekonomijos, kuri ypač svarbi didelio proveržio inovacijoms. Europoje pasiekta reikšmingų laimėjimų mokslo ir technologijų srityje, o mokslinių tyrimų ir plėtros veikla yra neatsiejama Europos ekonomikos dalis. Europoje veiklą vykdo vieni žymiausių mokslininkų, dirbančių įvairiose mokslo srityse, ypač fizikos, matematikos, chemijos ir inžinerijos. Mokslinius tyrimus Europoje remia pramonė, Europos universitetai ir keletas mokslo institucijų. Europos mokslinių tyrimų rezultatai nuolat laikomi vienais geriausių pasaulyje. Nors bendradarbiavimas yra itin svarbus efektyvių inovacijų elementas kuriant naujus produktus ir paslaugas, konkurencija yra pagrindinė varomoji jėga diegiant inovacijas pasaulio ekonomikoje. Todėl EESRK rekomenduoja „naujame ES MTTI kurse“ užtikrinti tinkamą valstybių narių bendradarbiavimo ir konkurencijos pusiausvyrą.

4.3.

5. Mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų perkėlimas į ekonomiką

5.1.

Komunikate teigiama, kad „ES atsilieka nuo savo pagrindinių pasaulinių konkurentų pagal MTP intensyvumą versle, visų pirma aukštųjų technologijų sektoriuose ir novatoriškų MVĮ plėtros srityje, o tai daro neigiamą poveikį našumui ir konkurencingumui. […] Norint pakeisti šią tendenciją ir sustiprinti Europos pramoninį ir technologinį suverenumą, labai svarbu pritraukti investicijų į inovacijas verslo, paslaugų ir viešajame sektoriuose. ES turi visapusiškai pasinaudoti savo pažangiais mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatais, kad paremtų ES ekonomikos žaliąją ir skaitmeninę pertvarką“. EESRK pritaria šiai pozicijai, tačiau nori pabrėžti, kad skaitmeninei pertvarkai visų pirma reikia atsakingo požiūrio į MTTI. EESRK pakartoja visapusiškai remiantis ES strategiją, kuria siekiama plėtoti patikimą ir į žmogų orientuotą dirbtinį intelektą, ir dar kartą ragina dirbtiniam intelektui taikyti „žmogaus atliekamo proceso valdymo“ principą, kaip raginama nuo pat pirmosios jo nuomonės dėl dirbtinio intelekto, priimtos 2017 m. (6)

5.2.

5.3.

EESRK itin teigiamai vertina tai, kad komunikate pripažįstama, jog reikia reikia dėmesio skirti MTI virsmui į perspektyvius produktus ir inovacijų grandinei. Tačiau dauguma dokumente siūlomų veiksmų ir priemonių vis dar sutelkti į inovacijų grandinės pradinę grandį (aukštasis mokslas, talentingų žmonių karjera mokslinių tyrimų srityje, lėšų didinimas viešiesiems ir fundamentiniams moksliniams tyrimams ir t. t.).

5.4.

EESRK ragina Komisiją siekti gerai subalansuoti inovacijų grandinės pradinės grandies ir rezultatų grandies pusiausvyrą.

5.5.

EESRK ragina Komisiją toliau skatinti rinkos traukos inovacijas, pavyzdžiui:

—	propaguoti tendencijas nustatančių naudotojų (angl. lead user) koncepcijas,

—	investuoti į sisteminius socialinių inovacijų tyrimus, siekiant ankstyvuoju etapu nustatyti, kaip visuomenė vertina ir priima naujus produktus ir paslaugas.

6. Paslaugų sektoriai

6.1.

Pramoninės gamybos procesai gali būti labai automatizuoti ir atitinkamai geba pagaminti labai dideles partijas mažomis darbo sąnaudomis ir išlaikant pasauliniu mastu konkurencingas gamybos sąnaudas, net jei valandinis darbo užmokestis Europoje yra didelis. Kalbant apie paslaugų sektorius, padėtis yra sudėtingesnė. Skaitmeninių paslaugų verslo modeliai taip pat gali būti labai automatizuoti. Tačiau paslaugų asmenims, pavyzdžiui, plaukų kirpimo, masažų ir pan., negalima automatizuoti. Dėl visų šių priežasčių Europos Sąjungai būtų labai patartina savo naujojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijoje siekti sukurti gerai subalansuotą aukštųjų technologijų pramoninės gamybos ir paslaugų sektorių portfelį.

7. Karjeros mokslinių tyrimų srityje programos tobulinimas

7.1.

EESRK palankiai vertina komunikate siūlomas priemones, kuriomis siekiama didinti jaunų mokslo darbuotojų technologinę ir mokslinę kompetenciją ir judumą, tačiau ragina Komisiją taip pat stiprinti priemones, kuriomis didinamas jaunų mokslininkų ir inovacijų diegėjų verslumas. Tai apimtų geresnes mokslo darbuotojų karjeros perspektyvas ir didesnius atlyginimus, ypač tyrėjams jų karjeros pradžioje. Be to, universitetų ir ūkio subjektų susiejimas siekiant užtikrinti, kad inovacijos virstų paklausiais produktais, atrodo vaisingas. EESRK siūlo sukurti bendrą ES tyrėjų ir inovacijų diegėjų registrą, kuriame būtų kaupiami pagrindiniai profesionalių mokslinių tyrimų duomenys, siekiant glaudžiau susieti ES tyrėjus ir inovacijų diegėjus.

7.2.

Bendrosios kompetencijos ir esminės inovacinės kultūros, naujos mokymosi ir mokymo technologijos, individualizuotas mokymas.

7.2.1.

EESRK norėtų dar kartą pabrėžti, jog siekiant, kad ES klestėtų, labai svarbios ne tik bazinės strateginės technologijos, bet ir darbuotojų bendrosios kompetencijos bei inovacinė kultūra visose ES įmonėse.

7.2.2.

Naujai EMTE darbotvarkei, naujai MTI darbotvarkei ir naujajam Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų paktui nepaprastai svarbūs toliau nurodyti elementai: skatinti inovacinę kultūrą ir verslumo kultūrą ES įmonėse vadovybės ir visų darbuotojų labui, pavyzdžiui, darbuotojams siūlant tinkamus mokymo kursus ir pan.

8. Piliečių dalyvavimas

8.1.

EESRK pritaria komunikato teiginiui, kad „siekiant didesnio poveikio visuomenei ir didesnio pasitikėjimo mokslu, naujosios EMTE pagrindas bus piliečių, vietos bendruomenių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas“. EESRK paaiškina, kad pritaria Europos Komisijos požiūriui, grindžiamam idėja, kad „mokslinių tyrimų organizacijos ir pramonės subjektai turėtų įtraukti piliečius į technologijų pasirinkimo procesą“.

8.2.

Socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos, pavyzdžiui, vartotojų organizacijos, NVO ir pan., turėtų būti aktyviai įtraukiami į Europos MTTI procesus ir projektus, ypač kai moksliniai tyrimai daro poveikį ar įtaką žmonėms arba jų atstovaujamai veiklos sričiai. Įtraukiant šiuos partnerius ankstyvuoju etapu bus skatinamas dalyvavimas, inovacijų supratimas, atsakomybė už jas ir pripažinimas, taip pat remiami teisingos pertvarkos procesai, kurie yra būtini, ypač proveržio inovacijų atveju. Tai taip pat padės tyrėjams suprasti savo inovacijų daromą poveikį plačiajai visuomenei ir ankstyvuoju proceso etapu pašalinti galimą neigiamą poveikį. Dėl šios priežasties EESRK taip pat nuolat ragina tais atvejais, kai daromas poveikis įvairioms mokslinių tyrimų sritims, taikyti daugiadalykį požiūrį į tam tikras mokslinių tyrimų sritis. Viena iš šių sričių vėl yra dirbtinis intelektas, į kurio mokslinius tyrimus ir inovacijas EESRK nuolat ragina įtraukti humanitarinius mokslus, teisę, ekonomiką, etiką, psichologiją ir pan. dalykus, neapsiribojant vien tik techniniu elementu (7).

8.3.

ES ekonomika labai priklauso nuo prekių ir paslaugų eksporto.

8.4.

Todėl technologijų pasirinkimas turėtų būti grindžiamas ES piliečių požiūriu paklausiausiomis prekėmis ir paslaugomis, bet taip pat ir likusių 7,8 mlrd. pasaulio gyventojų pageidavimais. EESRK ragina Komisiją pabrėžtinai skatinti MTTI siekiant JT DVT.

8.5.

Kaip nurodyta šios nuomonės bendrosiose pastabose, apie MTTI svarbą reikia geriau informuoti politikus, žiniasklaidą ir visuomenę.

8.6.

Todėl taip pat svarbu parengti pažangias informavimo apie MTTI bei jų rezultatų svarbą priemones ir strategijas, atsižvelgiant į komunikatą ir naują ES MTTI strategiją.

9. Naujos EMTE valdymas

9.1.

EESRK sutinka, kad skaidri stebėsenos sistema (EMTE rezultatų suvestinė) bus labai svarbi siekiant stebėti ES veiklos rezultatus vykstant pasaulinei konkurencijai MTTI srityje. EESRK yra įsitikinęs, kad mokslinių tyrimų srityje reikia naujo valdymo, kad būtų pašalintos su inovacijomis susijusios administracinės ir reguliavimo kliūtys.

Briuselis, 2021 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) EESRK pasiūlymai dėl atkūrimo ir atgaivinimo priemonių po COVID-19 krizės: „ES turi vadovautis principu, kad ji yra bendro likimo vienijama bendrija“ (OL C 311, 2020 9 18, p. 1), 5.3.1 punktas.

(2) EESRK pasiūlymai EESRK pasiūlymai dėl atkūrimo ir atgaivinimo priemonių po COVID-19 krizės: „ES turi vadovautis principu, kad ji yra bendro likimo vienijama bendrija“ (OL C 311, 2020 9 18, p. 1), 6.8 punktas.

(3) OL C 364, 2020 10 28, p. 101.

(4) Clayton M. Christensen, The Innovator's Dilemma – When New Technologies Cause Great Firms to Fail, 2016.

(5) EESRK pasiūlymai dėl atkūrimo ir atgaivinimo priemonių po COVID-19 krizės: „ES turi vadovautis principu, kad ji yra bendro likimo vienijama bendrija“ (OL C 311, 2020 9 18, p. 1), 5.3.1 punktas.

(6) OL C 288, 2017 8 31, p. 1.

(7) OL C 288, 2017 8 31, p. 1.