Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“

(COM(2020) 590 final)

(2021/C 155/03)

Pranešėjas

Pierre BOLLON

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2020 11 11
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2021 2 12
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 2 24
Plenarinė sesija Nr.	558
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	226 / 1 / 4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas. Šis veiksmų planas labai naudingas siekiant tęsti tai, kas buvo įgyvendinta pagal pirmąjį 2015 m. planą, ir tai, kas buvo nurodyta 2017 m. plano įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūroje, kaip buvo patvirtinta Komiteto parengtose nuomonėse Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas (1) ir Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūra (2). Komitetas per pastaruosius dvejus metus taip pat parengė keletą nuomonių tais klausimais, kurie yra glaudžiai susiję su kapitalo rinkų sąjunga, įskaitant nuomones savo iniciatyva Atsparesnės ir tvaresnės Europos ekonomikos kūrimas (3) ir Nauja ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo vizija (4).

1.2.

Pirminiai veiksmų plano tikslai, kuriais siekiama sutelkti kapitalą Europoje ir nukreipti jį į įmones, infrastruktūrą ir ilgalaikius projektus, kuriais būtų daromas teigiamas poveikis užimtumui, tebėra visiškai aktualūs. Šie tikslai yra ypač svarbūs norint, kad ES 27, joje esančios įmonės ir jos piliečiai ryžtingai darytų pažangą, stiprindami savo finansinį, ekonominį, ir geostrateginį suverenumą, taip pat įgyvendindami būtinas klimato, socialinių reikalų ir skaitmenines pertvarkas. EESRK taip pat pabrėžia, kad kapitalo rinkų sąjunga numatomus tikslus pasiekti galėtų tik tokiu atveju, jeigu siekiant išvengti didelio neigiamo poveikio įmonėms, darbuotojams, vartotojams ir visai ekonomikai prioritetas būtų teikiamas finansiniam stabilumui ir vartotojų apsaugai.

1.3.

Atsižvelgiant į netikėtą ir grėsmingą COVID-19 krizę, būtina veiksmų planą sustiprinti ir paspartinti jo įgyvendinimą. Įvairaus dydžio Europos įmonės priverstos daugiau įsiskolinti ir per artimiausius mėnesius ir metus joms reikės didinti nuosavą kapitalą arba savo lėšas tam, kad galėtų investuoti į savo ateitį, kartu kurdamos darbo vietas.

1.4.

2020 m. gruodžio mėn. pabaigoje dėl „Brexit’o“ pasiektas susitarimas yra dar viena esminė priežastis, siekiant stiprinti kapitalo rinkų sąjungos vaidmenį. ES 27 finansų centrai turės būti pajėgūs teikti paslaugas, kurios iki šiol buvo teikiamos per Londono Sitį. ES 27 būtina sukurti tvirtai integruotas, funkcionalias ir teisingas finansų ir kapitalo rinkas ir EESRK mano, kad norint išvengti spragų ir suvaržymų, dėl kurių atsiranda masto ekonomikos stoka, reikės bendrų taisyklių sąvado.

1.5.

Pritardamas visiems 16-ai Komisijos pasiūlytų veiksmų, Komitetas pabrėžia, kad iniciatyvas svarbu prioritetizuoti ir koordinuoti (numatant konkrečius etapus pažangai įvertinti), taip pat išskiria tas iniciatyvas, kurios Komitetui atrodo svarbiausios, bei pateikia papildomų tikslinių pasiūlymų.

1.6.

Pripažįstant viešojo finansavimo svarbą, reikia geriau panaudoti santaupas, kurios Europoje palyginti su kitais regionais yra didesnės. Bendra išankstinė sąlyga šiam tikslui pasiekti – pagerinti europiečių finansinį švietimą (7 veiksmas). EESRK rekomenduoja nustatyti ir skatinti geriausią nacionalinę mokymo ir mokymosi praktiką ir patirtį. EESRK taip pat rekomenduoja, kad visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant darbuotojų ir vartotojų atstovus, įsitrauktų į finansinio švietimo priemonių rengimą ir diegimą visoje Europoje, kad būtų didinamas patikimos apsaugos taisyklių veiksmingumas bei mažinama informacijos asimetrija tarp finansinių paslaugų teikėjų ir piliečių. EESRK pabrėžtinai rekomenduoja į būsimą bendrųjų gebėjimų sistemos peržiūrą įtraukti finansinį raštingumą.

1.7.

Siekdamas plėtoti ES pagrindinių sektorių ir pajėgumų strateginę autonomiją, Komitetas pritaria Komisijos siūlymui dėl techninių priemonių: (i) nustatyti paprastesnes įtraukimo į prekybos sąrašus taisykles, taikomas MVĮ (2 veiksmas), (ii) pagerinti tarpvalstybinių užsienio akcininkų galimybę naudotis savo teisėmis (12 veiksmas), (iii) pagerinti tarpvalstybinį atsiskaitymo paslaugų teikimą (13 veiksmas), (iv) sukurti konsoliduotą nuosavo kapitalo poprekybinę informacinę juostą (14 veiksmas) ir konkrečius poreikius atitinkantį portalą „InvestEU“ (15 veiksmas). Pirmas papildomas ir teigiamas Komisijos veiksmas – įvertinti Europos investicijų fondų galimybę naudotis ISIN kodu „.eu“, taip siekiant pagerinti jų prieinamumą tarptautiniu mastu.

1.8.

EESRK pritaria Europos Audito Rūmams, kurie pažymėjo, kad, priėmus naujus teisės aktus dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, žengtas teigiamas žingsnis į priekį, tačiau jais nebuvo praktiškai padėta bankams padidinti savo skolinimo pajėgumų, ypač kai skolinama MVĮ. Todėl yra galimybių atlikti patobulinimus (6 veiksmas), jei bus užtikrinta veiksminga kontrolė, siekiant išvengti sisteminių rizikų.

1.9.

Neprofesionaliųjų investuotojų atveju svarbu atsižvelgti į subsidiarumo principą, nes konkretūs taupymo įpročiai yra giliai įsišakniję nacionaliniuose modeliuose. Todėl EESRK rekomenduoja, kad Komisija, be savo sveikintino ketinimo gerinti finansinių konsultacijų kokybę (8 veiksmas), apsvarstytų kiekvieno skirtingo modelio teikiamus privalumus, atsižvelgdama į tai, kad galimybė gauti konsultaciją bei palygintiną ir pakankamą ar prasmingą informaciją yra esminis aspektas, siekiant paskatinti piliečius investuoti.

1.10.

Pensijų atveju, be visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP), kuris yra naudinga priemonė pasienio darbuotojams ir kuris bus sėkmingas, jei bus priimti lengvai įgyvendinami 2 lygio teisės aktai ir jeigu vartotojams bus suprantamos svarbiausios parduodamų tokio pobūdžio produktų savybės, universalios papildomos europinės taisyklės dėl finansavimo plano, kuriuo papildomi einamojo finansavimo modeliai, nebūtų naudingos, nes su išėjimu į pensiją susijusios nuostatos yra giliai įtvirtintos nacionalinėje socialinės srities teisėje. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą (9 veiksmas) kaupti geriausią praktiką, ja dalytis ir ją skatinti.

1.11.

Energetikos pertvarka pelnytai užima svarbią vietą Komisijos darbotvarkėje, siekiant kovoti su klimato kaita. EESRK rekomenduoja atsižvelgti į aplinkosaugos, socialinius (didinant jiems dėmesį) ir valdymo (aplinkosauginius, socialinius ir valdymo) aspektus, taip pat skatinti ekonomikos atsigavimą ir saugoti esamas bei kurti naujas darbo vietas. Žalioji ir socialinė darbotvarkė turėtų tapti Europos konkurenciniu pranašumu. Imantis antros papildomos priemonės būtų svarbu užtikrinti investuotojams galimybę gauti patikimus ASV duomenis, taip sumažinant jų dabartinę priklausomybę nuo koncentruotų ne ES pardavėjų, indeksų teikėjų ir reitingų agentūrų.

1.12.

EESRK rekomenduoja, kad kapitalo rinkų sąjunga visiškai atsižvelgtų į skirtingas socialinį poveikį turinčių investicijų formas, ypač investicijų „socialinės ekonomikos“ srityje, tuo pozityviai prisidedant prie visuotinių interesų ir bendros gerovės. Reikėtų tvirtai remti Europos socialinio verslumo fondus (ESVF), galbūt peržiūrint Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 346/2013 (5), kuriuo jie buvo įsteigti.

1.13.

Be jau minėtų priemonių, Komitetas palaiko dviejų tipų prioritetus, kuriais, jei jie bus priimti vadovaujantis šiuo veiksmų planu ir įgyvendinti valstybėse narėse (būtų naudinga parengti stebėjimo programą), būtų užtikrinta socialiniu ir ekologiniu požiūriu atsakinga Europos finansinė sistema, pasitarnausianti kaip veiksmingesnė pasiūlos ir paklausos tarpininkė, kuri bus konkurencingesnė ir atsparesnė sukrėtimams.

1.14.

Pirmasis prioritetas – pagerinti kapitalo rinkų sąjungos veiksmingumą imantis trijų pagrindinių veiksmų: (i) sukuriant Europos bendrą prieigos punktą, kuris, be kita ko, bus naudingas investuotojams pasirenkant emitentus (1 veiksmas); (ii) vykdant atidžią priežiūrą ir užkertant kelią savivaliavimui ir spragoms, taikyti bendrą taisyklių sąvadą, kuris bus naudingas rinkos dalyviams visoje Europoje (nė vienas finansų centras neužims dominuojančios pozicijos), siekiantiems pasinaudoti masto ekonomijos privalumais (16 veiksmas); (iii) supaprastinant išskaičiuojamojo mokesčio procedūras taip, kad būtų užtikrintas jų atsparumas mokestiniam sukčiavimui (10 veiksmas).

1.15.

Antrasis prioritetas – ilgalaikį taupymą nukreipti į ilgalaikes investicijas. Europoje sukauptos reikšmingos santaupos – o tai vienas iš ES 27 pranašumų – neduoda pakankamai naudos nei įmonėms, nei piliečiams. Komitetas pritaria trims pagrindiniams veiksmams siekiant pakeisti šį mechanizmą: (i) atliekant Europos ilgalaikių investicijų fondo (ELTIF) peržiūrą, turėtų būti palengvintas ilgalaikių institucinių ir mažmeninių taupomųjų indėlių investavimas į MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių į sąrašus įtrauktas ir neįtrauktas akcijas ir infrastruktūros projektus (3 veiksmas); (ii) planuojama draudimo rizikos ribojimo sistemos peržiūra sudarys galimybę sustiprinti draudikų poziciją kapitalo rinkose, labiau atsižvelgiant į jų investicijų į nuosavą kapitalą ilgalaikiškumą ir stabilumą (4 veiksmas); (iii) skatinti darbuotojus turėti akcijų būtų pageidautinas trečias papildomas veiksmų plano aspektas, kaip aiškiai numatyta 2020 m. spalio mėn. Isabel Benjumea parengtame Europos Parlamento pranešime savo iniciatyva. Iš tiesų, plataus masto akcijų nuosavybės suteikimas darbuotojams, taip pat darbuotojų dalyvavimas pelno paskirstyme, jeigu tai būtų teisingai įgyvendinama, prisidėtų prie socialinės sanglaudos ir ekonominio efektyvumo. Naujas kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planas galėtų suteikti galimybę skatinti tokius modelius, kaip numatyta socialinėje darbotvarkėje.

1.16.

EESRK galiausiai rekomenduotų, kad siekiant politikos veiksmingumo, kiekvienas naujas su kapitalo rinkų sąjunga susijęs teisės aktas būtų patikrintas keliant šiuos keturis klausimus (papildomai prie tokių būtinų įprastų klausimų kaip „Ar tai naudinga kuriant bendrąją rinką?“ ir „Ar tai gina Europos vartotojus?“):

—	„Ar juo daromas teigiamas poveikis Europos finansų įmonių konkurencingumui pasaulyje, stiprinant ES strateginę geopolitinę autonomiją?“

—	„Ar jis apsaugo finansų rinkos stabilumą?“

—	„Ar jis yra naudingas skatinant ilgalaikį Europos įmonių, ypač MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, finansavimą ir užimtumą?“

—	„Ar juo teigiamai veikiamos pertvarkos klimato, socialinių reikalų ir skaitmeninių technologijų srityse?“.

2. Bendra informacija

2.1.

Kapitalo rinkų sąjunga siekiama sukurti tikrą bendrą kapitalo rinką visoje ES ir sudaryti sąlygas laisvam investicijų ir santaupų judėjimui visose valstybėse narėse. Gerai veikiančia ir integruota Europos kapitalo rinka būtų prisidedama prie tvaraus augimo, didinamas Europos konkurencingumas ir stiprinamas ES vaidmuo pasaulinėje arenoje.

2.2.

Kapitalo rinkų sąjunga taip pat būtina siekiant įgyvendinti keletą pagrindinių ES tikslų, tokių kaip įtraukios ir atsparios ekonomikos sukūrimas, parama perėjimui prie skaitmeninės ir tvarios ekonomikos bei strategiškai atviros autonomijos pasaulinėje ekonomikoje, kuri darosi vis sudėtingesnė, taip pat parama atsigavimui po COVID-19 sukeltos krizės. Šiems tikslams pasiekti reikės didžiulių investicijų, kurių negali užtikrinti vien viešasis finansavimas ir įprastas bankų finansavimas.

2.3.

2015 m. Komisija priėmė pirmąjį kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą. Nuo to laiko ES padarė tam tikrą pažangą įgyvendindama pagrindinius jo elementus. Vis dėlto bendrajai rinkai tebekyla didelės kliūtys. Be to, pirminiai kapitalo rinkų sąjungos veiksmai turi būti papildyti naujomis priemonėmis, kuriomis būtų sprendžiami nauji iššūkiai, kaip antai pertvarkos skaitmeninių technologijų ir aplinkosaugos srityse, bei dedamos reikiamos pastangos, siekiant atsigauti po COVID-19 pandemijos.

2.4.

Šiuo nauju veiksmų planu (6) Komisija pateikia 16-os naujų priemonių, kuriomis siekiama esminės pažangos kuriant kapitalo rinkų sąjungą ir trijų pagrindinių tikslų, sąrašą:

—	remti žaliąjį, skaitmeninį, įtraukų ir atsparų ekonomikos gaivinimą užtikrinant, kad finansavimas būtų prieinamesnis Europos įmonėms,

—	užtikrinti, kad ES taptų dar saugesne vieta asmenims taupyti ir investuoti ilgam laikotarpiui,

—	integruoti nacionalines kapitalo rinkas į tikrą bendrąją rinką.

2.5.

EESRK aktyviai dalyvavo kuriant bendrąją Europos kapitalo rinką nuo pat jos pradžios. Komitetas paskelbė savo pirmąją nuomonę dėl žaliosios knygos „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“ (7), taip pat išsakė savo požiūrį dėl pirminio kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano (8) ir jo laikotarpio vidurio peržiūros (9) bei įvairių su šiais veiksmų planais susijusių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Šioje nuomonėje EESRK, remdamasis ankstesniu Komiteto atliktu darbu ir atsižvelgdamas į naujus Europos prioritetus bei iššūkius, pateiks savo rekomendacijas dėl naujo kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina naują kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą, kuriuo deramai prisidedama prie pirmuoju 2015 m. planu pasiektų rezultatų. Plano tęstinumas tampa vis svarbesnis, ypač atsižvelgiant į netikėtą COVID-19 krizę, dėl kurios masto iš dalies keičiasi prognozė, paremta labai geru darbu, kurį atliko kita kapitalo rinkų sąjungos aukšto lygio ekspertų grupė ir aukšto lygio forumas dėl kapitalo rinkų sąjungos, ir kuria būtų galima pateisinti tam tikrus pakeitimus ir pastiprinimus. EESRK apgailestauja, kad lėtai įgyvendinamas 2015 m. veiksmų planas, pirmiausia dėl to, kad trūksta kai kurių valstybių narių palaikymo. Be to, vėluojama įgyvendinti dar vieną didelį projektą, t. y. bankų sąjungą. EESRK mano, kad reikia stiprios politinės valstybių narių valios siekiant remti būtinas kapitalo rinkų sąjungos, kuri nėra tikslas pati savaime, įgyvendinimo priemones (Europos semestro peržiūros procesas galėtų būti naudojamas kaip pažangos stebėjimo priemonė). Saugi ir tinkamai veikianti kapitalo rinkų sąjunga yra būtina ekonomikos atsigavimui ir restruktūrizavimui po COVID-19 remti ir remti reikiamas kapitalo, infrastruktūros ir socialines investicijas visoje ES, taip pat Europos žaliąjį kursą ir skaitmeninę transformaciją. Šiomis aplinkybėmis EESRK taip pat pripažįsta, koks svarbus yra viešasis finansavimas, kuris taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį pritraukiant privačias investicijas ir mažinant netikrumą. Užsienio investicijos taip pat galėtų atlikti reikšmingą vaidmenį papildant Europos santaupas.

3.2.

Be to, kaip teigia Europos Komisija, „kyla pavojus, kad krizė padidins nelygybę Sąjungoje ir kels grėsmę bendram ekonominiam ir socialiniam atsparumui“. Šiomis aplinkybėmis EESRK pabrėžia, jog būtina prioritetizuoti ir koordinuoti iniciatyvas. Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planas yra gana didelės apimties programa, kurioje numatyta 16 veikimo priemonių. Dėl didelės naštos ekonomikai ir didėjančio valstybių narių ir privačių įmonių įsiskolinimo bei gana skirtingo ES šalims ir įvairiems ekonomikos sektoriams sukelto poveikio, kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planas turi būti labai nuodugniai apsvarstytas ir patikrintas, todėl EESRK pateikia savo šioje nuomonėje išsakytas įžvalgas tam, kad būtų sukurta socialiai atsakinga Europos finansinė sistema, kuri pasitarnaus kaip veiksmingesnė pasiūlos ir paklausos tarpininkė ir kuri bus atsparesnė sukrėtimams.

3.3.

Pirmenybė turėtų būti teikiama sisteminių rizikų sprendimo priemonėms, susijusioms su aukšto lygio valstybės ir privačiojo sektoriaus skola. Parama taip pat visų pirma turėtų būti teikiama krizės paveiktoms, tačiau perspektyvioms įmonėms bei naujai įsteigtoms įmonėms, siekiant plėtoti užimtumą ir ES rinkos konkurencingumą, juo labiau, kad COVID-19 pandemijos poveikis Azijos šalių ekonomikai atrodo mažesnis nei Vakarų šalims. Priklausomybė nuo išorės ekonominių lėšų taip pat gali kelti sisteminę riziką, todėl kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planu turėtų būti skatinama labiau pasikliauti Europoje sutaupytomis lėšomis. Reikia geriau panaudoti Europoje sukauptas santaupas, kurios yra didesnės palyginti su kitais regionais. Bendra išankstinė sąlyga šiam tikslui pasiekti – pagerinti Europos piliečių finansinį švietimą / raštingumą (7 veiksmas). Šioje srityje EESRK rekomenduoja nustatyti geriausią nacionalinę praktiką ir patirtį, susijusią su šio dalyko mokymu ir mokymusi, ir jas skatinti Europos mastu, didinant patikimos apsaugos taisyklių efektyvumą bei mažinant informacijos asimetriją (nes tinkama informacija yra labai svarbi) tarp finansinių paslaugų teikėjų ir piliečių. EESRK rekomenduoja į būsimą bendrųjų gebėjimų sistemos peržiūrą įtraukti finansinį raštingumą. EESRK taip pat rekomenduoja, kad rengiant ir įgyvendinant finansinio švietimo priemones dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant darbuotojų ir vartotojų atstovus.

3.4.

Pagrindinė socialiai atsakingos finansų sistemos užduotis – atlikti finansinio turto pasiūlos ir paklausos tarpininko funkciją, kartu užtikrinant atsparumą sukrėtimams, nes silpnas finansų sektorius daro didelį neigiamą poveikį įmonėms, darbuotojams, vartotojams ir visai ekonomikai. Todėl EESRK pabrėžia, kad kapitalo rinkų sąjunga savo numatomus tikslus pasiekti galės tik, jeigu kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane ir toliau prioritetas bus teikiamas finansiniam stabilumui ir vartotojų apsaugai. Visų pirma neturi būti mažinama neprofesionaliųjų investuotojų apsauga. Stiprinant kapitalo rinkų sąjungą reikia vengti reglamentavimo arbitražo ir reglamentavimo spragų.

3.5.

Kaip nurodė ir Europos Komisija, yra strateginis interesas, kad būtų kuriami „vidaus rinkos tiekimo grandinių projektai, kuriais siekiama plėtoti ES strateginį savarankiškumą ir pajėgumus svarbiuose sektoriuose“. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti remiami kai kurie techniniai kapitalo rinkų sąjungos naujajame plane numatyti pasiūlymai, kaip antai MVĮ įtraukimo į viešųjų rinkų prekybos sąrašus taisyklių supaprastinimas (2 veiksmas), elektroninio balsavimo plėtra ir ES mastu suderintos akcininko apibrėžties nustatymas, kuris palengvintų tarpvalstybinių akcininkų galimybę naudotis savo teisėmis (12 veiksmas), tarpvalstybinių atsiskaitymo paslaugų gerinimas (13 veiksmas) ir konsoliduotos nuosavo kapitalo poprekybinės informacinės juostos sukūrimas (14 veiksmas). Galimas papildomas teigiamas Europos Komisijos veiksmas – įvertinti Europos investicijų fondų tinkamumą ir galimybę naudotis ISIN kodu „.eu“, taip siekiant pagerinti fondų prieinamumą tarptautiniu mastu. Šios kapitalo rinkų sąjungos plane numatytos priemonės bus taip pat labai svarbios remiant MVĮ bei įvairių dydžių įmones, joms dalyvaujant žaliojoje ir skaitmeninėje pertvarkoje, siekiant pagerinti jų galimybes gauti finansavimą per papildomas prieigas prie bankų sektoriaus.

3.6.

Atsižvelgdamas į pakeitimo vertybiniais popieriais teisės aktus, EESRK pritaria Europos Audito Rūmų vertinimui, kad, priėmus šiuos teisės aktus, žengtas teigiamas žingsnis į priekį, tačiau jais dar nepavyko paskatinti numatyto Europos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos atsigavimo po finansų krizės, taip pat, taikant šiuos teisės aktus, bankams nepavyko padidinti savo skolinimo pajėgumų, o tai, be kita ko, būtų naudinga MVĮ. Sandoriai tebėra sutelkti ties keliomis turto klasėmis (kaip antai vartojimo kreditai ir paskolos automobiliams), ir jie sudaromi tik tam tikrose valstybėse narėse. Pakeitimo vertybiniais popieriais rinka tikrai turėtų būti pagerinta (6 veiksmas) atliekant efektyvią kontrolę, kuria būtų užkertamas kelias sisteminių rizikų atsiradimui dėl reguliavimo susilpnėjimo.

3.7.

Gilesnė finansinė integracija yra esminis kapitalo rinkų sąjungos pagrindas. Tačiau svarbu išlaikyti pragmatišką ir realistišką požiūrį į kai kuriuos šios sąjungos aspektus. Neprofesionalių investuotojų atveju dažnai labai svarbūs nacionaliniai prioritetai ir konkretūs modeliai, kurie pagrįsti poreikiu finansines konsultacijas gauti kur nors netoliese. Sprendžiant su individualių santaupų rinkomis susijusius klausimus, taip pat turėtų būti apsvarstytas kalbos barjeras. Be to, mažmeninių finansinių produktų paskirstymo modelių vienodumas nebūtinai užtikrina jų veiksmingumą. Todėl Komisija, vykdydama palankiai vertinamą savo veiklą dėl finansinių konsultacijų kokybės gerinimo (8 veiksmas), turėtų apsvarstyti kiekvieno skirtingo modelio teikiamus privalumus, atsižvelgdama į tai, kad galimybė gauti kokybišką konsultaciją bei palygintiną ir aiškią informaciją, įskaitant informaciją apie tvarumą, kartu su patikimomis ir pasitikėjimą didinančiomis taisyklėmis, yra esminis aspektas, siekiant paskatinti piliečius investuoti.

3.8.

Pensijų atveju be visos Europos asmeninės pensijų priemonės, koncepcijos turėtų būti išsaugoti įvairūs socialinėje teisėje įtvirtinti nacionaliniai modeliai, jei jie yra tinkami, nepaisant jų skirtumų. Todėl EESRK visiškai palaiko kapitalo rinkų sąjungos pasiūlymą dalintis geriausia praktika, tokia kaip automatinis įtraukimas į profesinių pensijų sistemas, visiems piliečiams prieinamos nacionalinės stebėjimo sistemos ir nacionalinės rodiklių suvestinės. Taip pat reikėtų užtikrinti galimybę gauti konsultacijas ir didesnį taupančiųjų, darbuotojų ir pensininkų dalyvavimą. Bet kokiu atveju, tikslas turėtų būti papildyti einamojo finansavimo modelius, o ne juos susilpninti (9 veiksmas).

3.9.

EESRK rekomenduoja, kad kapitalo rinkų sąjunga visapusiškai atsižvelgtų į įvairias socialinio poveikio investicijų formas, ypač investicijas „socialinės ekonomikos“ srityje, teigiamai prisidedančias prie visuotinio intereso ir bendros gerovės. Reikėtų tvirtai remti Europos socialinio verslumo fondus (ESVF), galbūt peržiūrint juos įsteigusį Reglamentą (ES) Nr. 346/2013.

3.10.

Su aplinkosauga ir energetikos pertvarka susiję klausimai gana pelnytai užėmė labai svarbią vietą ES ir Komisijos darbotvarkėje dar iki COVID-19 krizės. Atsižvelgdamas į naują pandeminę padėtį, EESRK rekomenduoja ir toliau teikti pirmenybę aplinkosaugos, o ypač socialinei ir valdymo (ASV) darbotvarkei ir apsvarstyti ją, atsižvelgiant į ekonomikos atsigavimą, užimtumo atstatymą ir išsaugojimą bei finansinį stabilumą. Šiame procese ES taip pat turėtų atsižvelgti į konkurencijos klausimus, siekdama, kad žalioji ir socialinė darbotvarkė išliktų Europos pranašumu. Be kita ko, bus svarbu pasitikėti Europos bendrais ir patikimais standartais paremtos informacijos ir reitingų teikėjais, kartu imantis tarptautinių veiksmų, siekiant užtikrinti informacijos nuoseklumą visame pasaulyje. Be to, būtų pageidautina priimti konkretų reglamentą dėl aplinkosauginių, socialinių ir valdymo duomenų ir reitingo agentūrų, nesvarbu, ar tai būtų reglamentas, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 462/2013 (10) (Kreditų reitingų agentūrų reglamentą), ar atskiras reglamentas.

3.11.

Dėl COVID-19 pandemijos, o ypač dėl jos sukelto milžiniško poveikio daugeliui sektorių, kaip antai turizmo ar transporto, pagilėjo skirtumai tarp valstybių narių. Pirmenybė taip pat turi būti teikiama bet kokioms priemonėms, kuriomis galėtų būti sušvelninti šie ekonominiai skirtumai, pvz., skatinant tarpvalstybinį finansavimą, kuris būtų skiriamas mažiau išsivysčiusioms Europos šalims. Sukūrus „Investuok ES“ portalą, šis finansavimas galėtų būti palengvintas, jeigu būtų užtikrintas kruopštus tikslinis jo paskirstymas (15 veiksmas). Europos konkurencingumas ir konvergencija taip pat yra labai svarbūs, Europai reikia stiprių įvairaus dydžio subjektų, kurie galėtų konkuruoti tarptautiniu lygiu ir patraukti kitus subjektus įkandin jų. Šiuo tikslu Europos politikos formuotojai privalo užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas palyginti su kitomis pasaulio rinkomis.

3.12.

EESRK pripažįsta, kad kapitalo rinkų veiksmų planu nebuvo pasiekta proveržio, susijusio su pagrindinių kliūčių tarpvalstybiniams kapitalo srautams pašalinimu, ir kad kai kurios valstybės narės ir toliau taiko kapitalo ir likvidžiojo turto atskyrimo politiką, kuria trukdoma tinkamai paskirstyti išteklius, taip pat skaldoma rinka ir lėtinamas ekonomikos atsigavimas.

3.13.

„Brexitas“ yra dar vienas trikdantis veiksnys, į kurį derėtų atsižvelgti. Kontinentinės finansų rinkos atrodo gana fragmentiškos, jose užtikrinamas nevienodo lygio likvidumas. Todėl 27 ES valstybėms narėms gali kilti reali tolesnės priklausomybės nuo labiau integruotų išorės finansų rinkų rizika, nes kai kurios Europos bendrovės jau anksčiau nusprendė būti įtrauktos į Jungtinės Karalystės arba JAV biržų sąrašus. EESRK pritaria Audito Rūmų teiginiui, kad Komisija (ir, mūsų nuomone, Europos Parlamentas ir Taryba) turėtų rekomenduoti visoms mažiau išsivysčiusioms kapitalo rinkoms priklausančioms valstybėms narėms įgyvendinti reikiamas reformas. Taip pat reikia pabrėžti, jog pažangios rinkos infrastruktūros įtvirtinimas ES yra būtinas finansinei ir ekonominei autonomijai, juo taip pat galėtų būti sustiprintas tarptautinis euro vaidmuo.

3.14.

Apibendrindami EESRK išdėstytą požiūrį ir neminėdami jau aptartų techninių priemonių, mes siūlytume iš 16 veiksmų plano pasiūlymų išskirti dviejų rūšių prioritetus:

—

Stiprinti ES finansų rinkas siekiant padidinti veiksmingumą. Tai turėtų būti įgyvendinama imantis trijų pagrindinių veiksmų: (i) sukuriant Europos bendros prieigos punktą, kuris, be kita ko, bus naudingas investuotojams pasirenkant emitentus (1 veiksmas), (ii) parengiant bendrą taisyklių sąvadą, ypatingą dėmesį skiriant prekybos vietoms, pagrindinėms sandorio šalims ir duomenų teikėjams. Apskritai, priežiūros konvergencija ir glaudesnis bendradarbiavimas būtų labai svarbūs siekiant išvengti reglamentavimo arbitražo ir spragų (16 veiksmas), ir (iii) supaprastinant tarpvalstybinį investavimą bei nustatant bendrą ES prie pajamų šaltinio išskaičiuojamo mokesčio sistemą, užkertant kelią mokestiniam sukčiavimui ir palankesnių mokesčių sąlygų ieškojimui (10 veiksmas).

—

Paversti ilgalaikį taupymą ilgalaikėmis investicijomis. Europoje sukauptos reikšmingos sankaupos, o tai yra ES 27 pranašumas, nėra pakankamai naudingas realiajai ekonomikai. Atliekant Europos ilgalaikių investicijų fondo (ELTIF) peržiūrą, turėtų būti atnaujintas šio ilgalaikio fondo modelis, kuriuo būtų visų pirma palengvintas ilgalaikių institucinių ir mažmeninių taupomųjų indėlių investavimas į MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių biržines ir nebiržines akcijas ir infrastruktūros projektus (3 veiksmas). Geresnis rizikos ribojimo režimas, taikomas draudikų ir bankų investicijoms į nuosavą kapitalą, kuris stiprintų, o ne mažintų prudencinių taisyklių efektyvumą (4 veiksmas). Be to, kaip pažymėta EP pranešime savo iniciatyva „Tolesnis kapitalo rinkų sąjungos plėtojimas“ (11), valstybės narės turėtų iš naujo subalansuoti įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą. Tačiau tai darydamos jos turėtų stengtis nesumažinti mokestinių pajamų kiekio apskritai. Skatinti darbuotojus turėti akcijų – veiksmų plane šis aspektas nenumatytas – yra dar viena svarbi tema, į kurią Komisija turėtų dar kartą atkreipti dėmesį, kaip jau yra tai dariusi anksčiau. Iš tiesų, plataus masto akcijų nuosavybės suteikimas darbuotojams, taip pat darbuotojų dalyvavimas pelno paskirstyme, jeigu tai būtų teisingai įgyvendinama, prisidėtų prie socialinės sanglaudos ir ekonominio efektyvumo. Siekiant išvengti nepagrįstos rizikos priskyrimo darbuotojams, nepaprastai svarbus jų atstovų dalyvavimas ir patikima investuotojų apsauga. Kapitalo rinkų sąjunga turėtų tapti nauja galimybe skatinti šiuos modelius, atsižvelgiant į socialinę darbotvarkę ir Europos Parlamento savo iniciatyva parengtame pranešime išsakytą raginimą.

3.15.

Šiomis priemonėmis būtų sparčiai sukurta pirmoji ir svari paskata kapitalo rinkų sąjungai, kartu siekiant pagrindinių, tačiau sudėtingesnių tikslų, tokių kaip didesnė konvergencija tikslinėse nemokumo teisės srityse (11 veiksmas) arba labiau integruotos Europos biržų ir prekybos vietų sistemos.

3.16.

Be jau šiame pasiūlyme minėtų pasvarstymų, tam, kad politika būtų veiksminga, EESRK rekomenduotų, jog, rengiant bet kokį naują teisės aktą, reikėtų įvertinti galimą teigiamą ar neigiamą konkurencinį poveikį Europos įmonėms, kad būtų galima sustiprinti ES finansų įmones visame pasaulyje bei sutvirtinti strateginę geopolitinę ES autonomiją, jai žengiant toliau labai reikalingų klimato, socialinių reikalų ir skaitmeninių technologijų pertvarkų keliu.

Briuselis, 2021 m. vasario 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 133, 2016 4 14, p. 17.

(2) OL C 81, 2018 3 2, p. 117.

(3) OL C 353, 2019 10 18, p. 23.

(4) OL C 353, 2019 10 18, p. 32.

(5) 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 18).

(6) COM(2020) 590 final.

(7) OL C 383, 2015 11 17, p. 64.

(8) OL C 133, 2016 4 14, p. 17.

(9) OL C 81, 2018 3 2, p. 117.

(10) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 462/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 146, 2013 5 31, p. 1).

(11) Tolesnis kapitalo rinkų sąjungos plėtojimas: galimybės gauti kapitalo rinkos finansavimą gerinimas, visų pirma MVĮ, ir tolesnis neprofesionalių investuotojų galimybių dalyvauti kūrimas.