Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Migrantų kilmės moterų, motinų ir šeimų integracija ES valstybėse narėse ir tiksliniai kalbos mokėjimo lygiai integracijai skatinti

(tiriamoji nuomonė)

(2021/C 10/01)

Pranešėjai:

Indrė VAREIKYTĖ Ákos TOPOLÁNSZKY

ES Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos prašymas	2020 2 18 raštas
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2020 9 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 10 29
Plenarinė sesija Nr.	555
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	234 /4 /14

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pažymi, kad: — nacionaliniai migrantų integracijos veiksmų planai ir strategijos visoje ES labai skiriasi pagal savo pagrindinius principus, priemones, stebėsenos ir vertinimo lygį, — visose valstybėse narėse retai nustatomi veiksmų planai ir strategijos, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas moterų ar lyčių klausimams; tuo tarpu migrantų kilmės etninių mažumų moterys ir skirtingų amžiaus grupių moterys patiria daugialypę ar tarpsektorinę diskriminaciją daugelyje gyvenimo sričių, — mažiau nei pusė ES valstybių narių yra parengusios veiksmų planus ar strategijas, kurie aiškiai skirti migrantų palikuonims, net jei Eurostato ir tarptautinių organizacijų statistiniai duomenys rodo, kad jų padėtis nepalanki, — veiksminga integracija gali duoti daug ekonominės, socialinės ir fiskalinės naudos šalims, kuriose įsikuria migrantai, tačiau tinkamų veiksmų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu iš viso yra labai nedaug, palyginti su iššūkių sudėtingumu.

1.2.

COVID-19 krizė neproporcingai paveikė pažeidžiamas bendruomenes, ypač etninių mažumų migrantus ir konkrečiai migrantes. Todėl EESRK primygtinai ragina Komisiją rengiant savo naują Integracijos ir įtraukties iniciatyvą atsižvelgti į šios krizės metu įgytą patirtį ir pristatyti geriausius valstybių narių taikomus metodus.

1.3.

EESRK tiki holistiniu požiūriu atremiant su migracija susijusius iššūkius. Todėl iniciatyva turėtų apimti pagrindinių teisių, socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką, švietimo, kultūros, teisingumo ir sveikatos politiką.

1.4.

EESRK ragina Komisiją formuojant holistinę integracijos politiką geriau ir veiksmingiau vykdyti komunikacinę veiklą ir koordinuoti veiksmus su valstybėmis narėmis, jų nacionalinėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis bei pilietinės visuomenės organizacijomis.

1.5.

EESRK dar kartą smerkia visų formų smurtą prieš moteris ir ragina Stambulo konvencijos dar neratifikavusias valstybes nares persvarstyti savo poziciją, taip pat skatina visas valstybes nares užtikrinti, kad nuo smurto nukentėjusios moterys migrantės turėtų vienodas galimybes kaip ir vietinės moterys naudotis atitinkamomis paslaugomis, parama ir infrastruktūra.

1.6.

EESRK dar kartą ragina sukurti geresnes švietimo srities gebėjimų vertinimo sistemas ir atsižvelgiant į lyties aspektą parengti paramos programas, kurios palengvintų moterų migrančių patekimą į darbo rinką.

1.7.

EESRK ragina skubiai imtis veiksmų siekiant užtikrinti integruotą požiūrį, kuriuo siekiama suderinti daugiapakopį socialinės ir užimtumo politikos valdymą, darantį poveikį darbui namų ūkyje visoje ES.

1.8.

Būtina plėtoti sistemingesnę informavimo ir sąmoningumo didinimo veiklą, siekiant užtikrinti, kad migrantai ir pabėgėliai žinotų apie savo teises ir pareigas, ir didinti jų pasitikėjimą administravimo ir valdžios institucijų gebėjimais juos apsaugoti bei šiuos gebėjimus stiprinti.

1.9.

EESRK ragina parengti bendras ES kalbų mokymo gaires, kad būtų užtikrintas vienodas ir holistinis požiūris, atsižvelgiant ne tik į skirtingus besimokančių asmenų poreikius ir lygius, bet ir į mokytojų kvalifikacijos reikalavimus.

1.10.

EESRK mano, kad kalbų mokymas turėtų apimti orientavimą, informavimą ir paaiškinimus apie kalbų mokymo tikslus ir naudą besimokančių asmenų gyvenimui, taip skatinant pačius migrantus aktyviau dalyvauti šiame procese.

1.11.

EESRK mano, kad būtų naudinga toliau tirti, ar bendra Europos kalbų mokėjimo orientacinė sistema galėtų būti naudojama siekiant racionalizuoti migrantų kalbų mokymo procesą ir užtikrinti labiau pritaikytą požiūrį.

1.12.

EESRK pabrėžia, kad būtina tobulinti tinkamų ir palyginamų pagal lytį suskirstytų migracijos ir integracijos duomenų rinkimą ES, nacionaliniu ir ypač vietos lygmeniu.

2.   Tiriamosios nuomonės objektas

2.1.

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Vokietija paprašė EESRK tiriamojoje nuomonėje apžvelgti konkrečias valstybėse narėse numatytas priemones, skirtas migrantų kilmės moterų, motinų ir šeimų integracijai, ir valstybėse narėse pabėgėlių ir kitų migrantų integracijos proceso pradžioje naudojamus kalbų kursų modelius bei šiuose kursuose nustatytus tikslinius kalbos mokėjimo lygius.

3.   Padėties analizė (1)

3.1.

Nacionaliniai migrantų integracijos veiksmų planai ir strategijos visoje ES labai skiriasi savo pagrindiniais principais, priemonėmis, stebėsena ir vertinimais. Šie skirtumai atspindi nacionalinius ypatumus, administracines tradicijas ir migracijos istoriją. Šie skirtingi požiūriai aptariami Europos integracijos tinkle. Tačiau ES valstybėse narėse vis dar skirtingai įgyvendinami Europos Sąjungos Tarybos Bendrieji pagrindiniai integracijos principai ir kiti susiję politikos dokumentai. Svarbu pažymėti, kad kai kuriose valstybėse narėse integracijos politiką įgyvendina regionų ir (arba) vietos valdžios institucijos, todėl dar labiau didėja šių gairių įgyvendinimo skirtumai.

3.2.

Visose valstybėse narėse retai nustatomi veiksmų planai ir strategijos, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas moterų ar lyčių klausimams, ir yra požymių, kad migrantų kilmės moterys, ypač etninių mažumų moterys ir juodaodės moterys, patiria daugialypę ar tarpsektorinę diskriminaciją daugelyje socialinio gyvenimo sričių, įskaitant užimtumą ir švietimą, ir ypač susiduria su kliūtimis norėdamos pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis (2).

3.3.

Mažiau nei pusė ES valstybių narių yra parengusios veiksmų planus ar strategijas, kurios aiškiai skirtos migrantų palikuonims, net jei statistiniai duomenys rodo, kad jų padėtis nepalanki. Nepakankama socialinė įtrauktis kelia galimo migrantų kilmės jaunimo atstūmimo pavojų, o tai turi pasekmių socialinei sanglaudai, netolerancijai, diskriminacijai ir nusikalstamumo plitimui, taip pat jaunų migrantų pažeidžiamumo nuo dezinformacijos ir ekstremistinių judėjimų didėjimui.

3.4.

Tėvų migrantų informavimas yra nusistovėjusi ir sisteminga politika vos kelete valstybių narių. Tokia politika apima įvairias sritis: nuo migrantų ir pabėgėlių tėvų ir šeimų įtraukimo į mokyklų gyvenimą, jų informavimo ir sąmoningumo didinimo apie jų vaikų švietimą iki paramos jiems mokantis valstybių narių nacionalinės kalbos ir galimybių jiems sudarymo padėti savo vaikams ir juos remti švietimo procese.

3.5.

Valstybėse narėse atlikti nacionalinio lygmens moksliniai tyrimai ir studijos rodo, kad vaikai migrantai mokykloje patiria segregaciją. Be to, net jei koncentracija gyvenamajame rajone nėra didelė, kai kuriose mokyklose, ypač pradinėse, segregacija yra didesnė nei toms mokykloms priskirtuose rajonuose.

3.6.

Jaunesnių nei 18 metų amžiaus migrantų vaikų, neturinčių teisėtų globėjų, skaičius nuolat didėja – Europa priima 74 % prieglobsčio prašančių nelydimų nepilnamečių. Po trauminės migravimo kelionės, kuri neretai neapsieina be smurto, šiems vaikams ir paaugliams ir toliau kyla įvairių grėsmių. Jie yra itin lengvas grobis nusikaltėlių tinklams, užsiimantiems nepilnamečių verbavimu, prekyba vaikais prostitucijai, seksualiniu išnaudojimu ir vaikų darbu (3).

3.7.

Valstybių narių lygybės įstaigos paprastai renka duomenis tik apie diskriminacijos dėl rasės ir (arba) etninės kilmės atvejus. Daugumoje ES valstybių narių duomenų apie su diskriminacija susijusius trečiųjų šalių piliečių skundus, pateiktus ne dėl etninės ar rasinės kilmės, yra mažai arba jų visai nėra (4). Faktinis trečiųjų šalių piliečių lygybės įstaigoms pateiktų skundų skaičius yra labai mažas, palyginti su per apklausas užfiksuota jaučiamos diskriminacijos ir viktimizacijos patirtimi ir atvejais. Tai, kad apie daug atvejų lieka nepranešta (5), kelia didelį susirūpinimą ir gali būti siejama su nepakankamu informuotumu apie teises ir nepasitikėjimu valdžios institucijomis, ypač migrančių moterų ir vaikų atveju.

4.   Integracijos gerinimas

4.1.

EESRK pabrėžia, kad integracija yra dinamiškas, ilgalaikis ir nuolatinis dvikryptis procesas, kuriame dalyvauja tiek migrantai, tiek priimančioji visuomenė. Tai iššūkis, kurį Sąjunga įsipareigojo atremti, nes veiksminga integracija gali duoti daug ekonominės, socialinės ir fiskalinės naudos šalims, kuriose įsikuria migrantai, tačiau tinkamų veiksmų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu iš viso yra labai nedaug, palyginti su šio iššūkio sudėtingumu.

4.2.

COVID-19 krizė neproporcingai paveikė pažeidžiamas bendruomenes, ypač migrantus ir konkrečiai migrantes (6). Tai, be kita ko, poveikis fizinei ir psichinei sveikatai, taip pat ekonominės pasekmės, galimas diskriminacijos ir rasizmo padidėjimas ir fizinio mokyklų uždarymo poveikis migrantų vaikams ir jų tėvams. Todėl EESRK primygtinai ragina Komisiją rengiant naują Integracijos ir įtraukties iniciatyvą atsižvelgti į šios krizės metu įgytą patirtį ir pristatyti geriausius valstybių narių taikomus metodus. Atsižvelgdamas į šią krizę, EESRK taip pat primygtinai ragina valstybes nares rengti nemokamus kursus apie skaitmeninių prietaisų naudojimą, dokumentų tvarkymą, darbo paiešką ir nuotolinį darbą, taip pat suteikti galimybę ekonominių sunkumų turintiems asmenims ir (arba) asmenims, kuriems gresia socialinė atskirtis, gauti paramą dėl krizės ir teisines konsultacijas (7).

4.3.

EESRK tiki, kad su migracija susijusius iššūkius atremti reikia taikant holistinį požiūrį. Todėl būsima iniciatyva turėtų apimti pagrindinių teisių, socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką, švietimo, kultūros, teisingumo, sveikatos ir būsto politiką.

4.4.

EESRK dar kartą smerkia visų formų smurtą prieš moteris ir ragina Stambulo konvencijos dar neratifikavusias valstybes nares persvarstyti savo poziciją (8), taip pat skatina visas valstybes nares užtikrinti, kad nuo smurto nukentėjusios migrantės turėtų vienodas galimybes kaip ir vietinės moterys naudotis atitinkamomis paslaugomis, parama ir infrastruktūra. Nuo smurto šeimoje nukentėjusiems imigrantams turėtų būti suteikta galimybė konfidencialiai kreiptis dėl teisėto imigranto statuso suteikimo atskirai nuo smurtautojo (9).

4.5.

Migrantės dažnai yra pernelyg aukštos kvalifikacijos laisvoms darbo vietoms užimti, lieka bedarbės ir praranda savo kvalifikaciją (10). EESRK dar kartą ragina sukurti geresnes švietimo srities gebėjimų vertinimo sistemas ir parengti su lytimi susijusias paramos programas, kurios palengvintų moterų migrančių patekimą į darbo rinką (kaip antai ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros), siekiant pradėti spręsti šiuos klausimus (11).

4.6.

Komitetas pabrėžia, kad moterys migrantės yra labai nevienoda grupė, ypač įgūdžių ir kvalifikacijos požiūriu (12): jos dažniausiai būna nepakankamai kvalifikuotos ir (arba) pernelyg aukštos kvalifikacijos savo atliekamam darbui ir mažiau tikėtina, kad jos bus įdarbintos (13). Todėl integracijos priemonės, aktyvi darbo rinkos politika bei programos ir socialinės ekonomikos projektai turėtų apimti kalbų kursus, įgūdžių vertinimą ir profesinį rengimą (14).

4.7.

Namų ūkio darbuotojais dirbantys migrantai tapo esminių gerovės sistemų ramsčiu, visų pirma ilgalaikės pagyvenusių žmonių priežiūros srityje, tačiau neigiamą poveikį dažniausiai patiria namų ūkio sektoriaus darbuotojos migrantės (15). Šiame sektoriuje vis dar įdarbinama visiškai ar iš dalies nelegaliai, mokamas mažas darbo užmokestis; namų ūkio darbuotojoms taikoma mažesnė darbuotojų ir (arba) teisinė apsauga nuo nedarbo, profesinių sužalojimų ar negalios, taip pat motinystės atveju, jos dažnai kenčia nuo socialinės izoliacijos ir atskirties, ypač kai jos gyvena kartu su savo darbdaviais (16). EESRK ragina skubiai imtis veiksmų siekiant užtikrinti integruotą požiūrį, kuriuo siekiama suderinti daugiapakopį socialinės ir užimtumo politikos valdymą, darantį poveikį darbui namų ūkyje visoje ES, kartu atsižvelgiant į priežiūros, užimtumo ir migracijos politikos sąsajas ir jų poveikį migrantų kilmės namų ūkio darbuotojų integracijai į darbo rinką ir gyvenimo sąlygoms.

4.8.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad moterys migrantės dažnai priverstos gyventi izoliuotai ir tampa pažeidžiamomis vienatvės ir smurto aukomis. Be to, dirbančiosios dažnai turi pakelti per didelį darbo krūvį ir dar atlikti visas priežiūros pareigas namuose. Kadangi tokie klausimai sprendžiami įgyvendinant lyčių lygybės politiką, priemones ir mechanizmus, labai svarbu garantuoti vienodas moterų migrančių galimybes naudotis tokiomis priemonėmis ir užtikrinti, kad jos būtų ne mažiau įgalėtos nei vietinės moterys. Būtina plėtoti sistemingesnę informavimo ir sąmoningumo didinimo veiklą, siekiant užtikrinti, kad migrantai ir pabėgėliai žinotų apie savo teises ir pareigas, ir didinti jų pasitikėjimą administravimo ir valdžios institucijų gebėjimais juos apsaugoti bei šiuos gebėjimus didinti.

4.9.

EESRK mano, kad migracijos ir integracijos kontekste lyčių lygybei tenka toks pats svarbus vaidmuo kaip ir likusios Europos visuomenės atžvilgiu, nes tai apima pagrindines teises (t. y. toleranciją, lygybę, saviraiškos, įsitikinimų ir religijos laisves ir t. t.), kurios gali būti kultūriniu požiūriu nežinomos pabėgėliams ir kitiems migrantams, kilusiems iš visiškai skirtingų kultūrų ir aplinkos. Todėl tai turėtų virsti vienu iš pagrindinių integracijos ramsčių, įgyvendinant holistiškai pritaikytą politiką, integracijos modelius ir veiksmus.

4.10.

EESRK pažymi, kad migrantų šeimos ir tėvai turėtų pradėti dalyvauti vietos ir mokyklų bendruomenėse ankstyvaisiais priėmimo etapais, kad būtų išvengta migrantų kilmės vaikų ir jaunimo marginalizacijos ir vėlesnio atstūmimo. Tokia parama gali būti naudinga ankstyvojo gimtosios kalbos mokymosi požiūriu.

4.11.

Todėl EESRK ragina Komisiją geriau ir veiksmingiau vykdyti komunikacinę veiklą ir koordinuoti veiksmus su valstybėmis narėmis ir jų nacionalinėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis formuojant holistinę integracijos politiką, taip pat skelbiant jos įgyvendinimo lyginamąsias ataskaitas ir aktyviai skatinant dalytis gerąja patirtimi. Be to, ES institucijos turi puoselėti Europos vertybes ir užtikrinti taikytinų teisės aktų vykdymą tais atvejais, kai valstybės narės nesilaiko žmogaus teisių srities įstatymų, su migrantais elgiasi nehumaniškai ir (arba) juos diskriminuoja.

4.12.

EESRK ragina Komisiją parengti įvairių priemonių ir mechanizmų, kuriais būtų remiamos valstybės narės ir jų nacionalinės ir vietos valdžios institucijos, taip pat socialiniai partneriai, NVO ir atskiros iniciatyvos kovojant su priešiškumu migrantams ir apskritai migracijai ir dezinformacijos kampanijomis prieš migraciją, parodant mūsų visuomenei migrantų naudą ir potencialą.

4.13.

EESRK pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamų ir palyginamų migracijos duomenų rinkimą ES, nacionaliniu ir ypač vietos lygmenimis, įskaitant duomenis, suskirstytus pagal lytį, amžių, etninę kilmę ir migracijos statusą, užimtumo trukmę, darbo užmokesčio dydį ir karjeros pažangą, bet šiais duomenimis neapsiriboti siekiant formuoti tinkamą, faktais pagrįstą politiką.

5.   Kalbų mokymas

5.1.

EESRK nuomone, kalbų mokymas neturėtų būti savitikslis – jį derinant su kultūros pažinimu ir dalyvavimu bendruomenės bei visuomenės gyvenime būtų užtikrintas sėkmingesnis integracijos procesas.

5.2.

Deja, tik kelios valstybės narės laikosi poreikiais grindžiamo požiūrio į kalbų mokymąsi, siūlydamos kursus visiems gyventojams, kurių kalbos žinios ribotos. Kai kurios valstybės narės suteikia galimybę dalyvauti tokiuose kursuose tik asmenims, kuriems suteikta humanitarinė apsauga. Kalbos mokymosi programos retai siejamos su užimtumu ir nėra įprasta rengti konkrečiam darbui reikalingos kalbos, darbo vietoje organizuojamus arba aukštesnio lygio kalbos kursus. Kitose šalyse migrantai už kursus turi sumokėti iš anksto ir jų išlaidos kompensuojamos tik tuo atveju, jei jie išlaiko galutinius egzaminus. Be to, labai skiriasi ne tik kalbų mokymo metodai ir kokybė, bet ir pačių migrantų įsipareigojimai (17).

5.3.

Todėl EESRK mano, kad svarbu parengti bendras ES kalbų mokymo gaires, kad būtų užtikrintas vienodas ir holistinis požiūris, atsižvelgiant ne tik į skirtingus besimokančių asmenų poreikius ir lygius, bet ir į mokytojų kvalifikacijos reikalavimus.

5.4.

Be to, priežiūros pareigų turinčioms moterims ypač sunku lankyti kalbos kursus dėl jų tvarkaraščio ir sąlygų (kainos ir (arba) vietos) (18). Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad būtent migrantėms turėtų būti skiriamas papildomas dėmesys dėl itin didelių kalbinio išsilavinimo spragų, nes kai kuriose kilmės šalyse moterys turi ribotas galimybes įgyti bendrąjį išsilavinimą. Pavyzdžiui, moterims migrantėms kalbos kursų metu turėtų būti siūlomos vaikų priežiūros paslaugos, o jų mažamečiams vaikams turėtų būti suteikta galimybė lankyti kalbos ir žaidimų pamokas, kurios pasirodė esančios labai veiksmingos tiek kalbų mokymosi, tiek integracijos tikslais.

5.5.

Be to, EESRK mano, kad patys migrantai, jų šeimos ir vaikai turi nuspręsti, kuri kalbų mokymosi strategija geriausiai atitinka jų gyvenimo tikslus. Kadangi migrantai gali norėti rinktis iš įvairių prisitaikymo būdų, reikia imtis priemonių migrantų nuomonei išklausyti ir specialiai pritaikytiems kursams kurti ir organizuoti. Labai svarbu, kad kalbų mokymas apimtų orientavimą, informavimą ir paaiškinimus apie kalbų mokymo tikslus ir naudą jų gyvenimui, taip skatinant pačius migrantus aktyviau dalyvauti šiame procese ir į jį įsitraukti.

5.6.

EESRK mano, kad būtų naudinga toliau tirti, ar bendra Europos kalbų mokėjimo orientacinė sistema galėtų būti naudojama siekiant racionalizuoti migrantų kalbų mokymo procesą ir užtikrinti labiau pritaikytą požiūrį, nes taip būtų ne tik palengvintas organizavimo procesas, bet ir nustatyti aiškūs besimokančiųjų lūkesčiai.

5.7.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad asmens migracijos ir integracijos paslaugoms ir rezultatams didelį poveikį daro vertėjai žodžiu. Tačiau vertėjų žodžiu kvalifikacija nebūtinai atitinka migrantų poreikius, todėl moterys dažnai atsiduria nepalankioje padėtyje. Todėl vertėjų žodžiu mokymą reikėtų racionalizuoti ir užtikrinti Europos lygmens sertifikavimą. Reikėtų užmegzti bendradarbiavimą su visos ES universitetais, kurie siūlo viešosioms paslaugoms skirto vertimo žodžiu studijų programas.

5.8.

EESRK mano, kad kalbiniai įgūdžiai, užimtumas ir darbo kokybė yra tarpusavyje susiję, todėl kuo geresni kalbos įgūdžiai, tuo didesnė tikimybė, kad naujai atvykęs asmuo turės galimybių gauti gerą darbą bei mokytis ir apskritai geriau integruotis į visuomenę. Priimančiosios bendruomenės kalbos išmokimas turi daug naudos: nuo didesnių ir geresnių galimybių patekti į darbo rinką iki priklausymo bendruomenei pripažinimo jos narių akyse ir pačių migrantų tapatumo jausmo. Todėl svarbiausi kalbų mokymosi aspektai yra šie: taikyti aukštos kokybės dėstytojavimo praktiką, kad mokymas būtų prieinamas, patogus ir specialiai pritaikytas. Remiantis COVID-19 krizės metu įgyta patirtimi, reikėtų daugiau investuoti į skaitmenines priemones, kad migrantai galėtų pamokose dalyvauti internetu.

---

(1)  Daugiau informacijos žr. https://ec.europa.eu/migrant-integration/feature/what-measures-are-in-place-to-ensure-the-long-term-integration-of-migrants-and-refugees-in-europe.

(2)  Together in the EU: Promoting the participation of migrants and their descendants, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, 2017 m.

(3)  Nuomonė SOC/634 „Nelydimų nepilnamečių migrantų apsauga Europoje“, EESRK (numatyta priimti 2020 m. rugsėjo 16, 17 ir 18 d. plenarinėje sesijoje).

(4)  Links between migration and discrimination – A legal analysis of the situation in ES Member States, Europos lyčių lygybės ir nediskriminavimo teisės ekspertų tinklas, Europos Komisija, Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas, 2016 m.

(5)  Being Black in the ES – Second European Union Minorities and Discrimination Survey, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, 2018 m.

(6)  Europos integracijos interneto svetainėje nuolat stebimas COVID-19 poveikis migrantų bendruomenėms įvairiose pagrindinėse integracijos srityse visoje ES.

(7)  Manifestas dėl skaitmeninės įtraukties, Europos moterų migrančių tinklas, 2020 m. birželio 16 d.

(8)  OL C 240, 2019 7 16, p. 3.

(9)  Handbook for Legislation on Violence against Women, DEW/DESA, Jungtinės Tautos, 2009 m.

(10)  Harnessing Knowledge on the Migration of Highly Skilled Women, Tarptautinė migracijos organizacija, 2014 m.

(11)  OL C 242, 2015 7 23, p. 9.

(12)  The New EU Migration Pact in Progress: Recalling Legal Obligations, Europos moterų migrančių tinklas, 2020 m.

(13)  Europos interneto svetainė integracijos klausimais, Moterų migrančių integracija, 2018 m. lapkričio 12 d., https://ec.europa.eu/migrant-integration/feature/integration-of-migrant-women.

(14)  Nuomonės 4.16 punktas, OL C 283, 2018 8 10, p. 1

(15)  Out of sight: migrant women exploited in domestic work, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, 2018 m.

(16)  Tarptautinės migracijos tyrimas Nr. 115, Tarptautinė darbo organizacija, 2013 m.

(17)  https://ec.europa.eu/home-affairs/sites/homeaffairs/files/201915_early_language_support_wider_dissemination.pdf.

(18)  OL C 242, 2015 7 23, p. 9.