Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Skaitmeninimas ir tvarumas – esama padėtis ir būtinybė imtis veiksmų pilietinės visuomenės požiūriu

(tiriamoji nuomonė)

(2020/C 429/24)

Pranešėjas	Peter SCHMIDT (DE-II)
Bendrapranašėjis	István KOMORÓCZKI (HU-I)

Konsultavimasis	ES Tarybai pirmininkaujanti Vokietija, 2020 4 7
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2020 8 31
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 9 17
Plenarinė sesija Nr.	554
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	216 / 2 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK ragina vykdyti politiką, kuria būtų toliau įtvirtinama skaitmeninė ekonomika įtraukiant mūsų visuomenės vertybes, taigi užtikrinant, kad skaitmeninė gerovės ekonomika būtų kuo įtraukesnė ir būtų vienodai naudinga darbuotojams, vartotojams, MVĮ, didelėms įmonėms ir pelno nesiekiantiems ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma kaimo vietovėse. Tokia politika apima: — fiskalinės politikos plėtojimą, siekiant užtikrinti, kad skaitmeninės įmonės sąžiningai mokėtų joms tenkančią mokesčių dalį, — atskiro teisės akto dėl duomenų apsaugos darbo vietoje, socialinės žiniasklaidos ir e. prekybos rengimą remiantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, — dabartinių konkurencijos ir monopolijos teisės aktų pritaikymą, kad būtų galima reguliuoti skaitmeninių platformų rinkas, — atvirojo kodo programinės įrangos ir taikomųjų programų skatinimą, — požiūrio „viešosios lėšos – viešieji duomenys“ taikymą, kad būtų viešai prieinami viešosiomis lėšomis finansuotų mokslinių tyrimų duomenys, — strateginės ES duomenų valdymo politikos plėtojimą, įskaitant naujus teisės aktus dėl „viešųjų duomenų patikos fondų“.

1.2.

EESRK ragina nacionalines ir vietos valdžios institucijas remti bendradarbiavimu grindžiamas dalijimosi platformas. Jis taip pat ragina kurti skaidrias, teisingas ir ekologiškas IRT paremtas gamybos grandines, nustatyti aukštus energijos standartus ir išplėsti ES ekologinio projektavimo direktyvą, ir prašo Europos Komisijos: — pritaikyti ES teisės aktus, kad pirkimas internetu taptų tvaresnis, ir parengti atsakingą siuntų pakuočių, pristatymo ir siuntų grąžinimo politiką, — apsaugoti smulkius rinkos dalyvius nuo monopolistinių platformų, — parengti išsamų tvarių programinės įrangos produktų kriterijų ir rodiklių rinkinį ir skaitmeninį produkto pasą, — patobulinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą duomenų pakankamumo ir susiejimo srityse, — nustatyti internetinės reklamos apribojimus siekiant sukurti erdves be reklamos.

1.3.

Dėl COVID-19 pandemijos staiga ir stipriai sumažėjo transporto, gamybos ir vartojimo apimtys. Energijai imlios darbo praktikos ir gyvensenos mastą sumažino išaugęs IRT naudojimas. EESRK ragina imtis tinkamų politinių priemonių, kurios padėtų po pandemijos įtvirtinti šiuos teigiamus aspektus. Žinoma, dėl to kyla platesnio masto klausimų dėl efektyvaus debesijos ir ją palaikančių duomenų centrų energijos naudojimo. Pavyzdžiui dėl: — ES duomenų centrų aprašo (apimančio efektyvų energijos naudojimą, gyvavimo ciklą, statybines medžiagas ir kt.) sudarymo ir pažangiausios sistemos sukūrimo, siekiant užtikrinti, kad efektyviausiai energiją naudojantys duomenų centrai taptų norma, — reikalavimo, kad nauji duomenų centrai veiktų naudojant vien tik atsinaujinančiųjų išteklių energiją, — dirbtinio intelekto (DI) naudojimo su klimato kaita susijusiai ir energetikos pertvarkai remti, — siūlymo taikyti tvariems dirbtinio intelekto sprendimams skirtas priemones.

1.4.

EESRK pripažįsta itin didelę tvaraus pažangių miestų vystymo svarbą, įskaitant novatorišką požiūrį į integruotą judumą, energiją ir turizmą.

2.   Bendroji informacija ir pagrindas

2.1.

Šią nuomonę parengti paprašė Tarybai pirmininkaujanti Vokietija ir ja siekiama ištirti dvi didžiąsias pasaulines skaitmeninimo ir tvarumo tendencijas Europos organizuotos pilietinės visuomenės požiūriu. EESRK palankiai vertina šį požiūrį siekiant suderinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, nes toks suderinimas yra labai svarbus Europos klestėjimui ir atsparumui ateityje.

2.2.

ES visapusiškai įsipareigojo įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. (1) ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir imasi veiksmų pagal tarptautinius susitarimus dėl klimato kaitos, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą (2). Kad galėtų juos tinkamai įgyvendinti, ES turi parengti ir užbaigti bendrą darnaus vystymosi strategiją.

2.3.

EESRK palankiai vertina Europos žaliąjį – ir socialinį – kursą (3) ir jo Teisingos pertvarkos fondą, nes jie turėtų užtikrinti didelio masto investicijas, kurios būtinos teisingam perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. EESRK nuomone, Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma (4) yra labai svarbi įgyvendinant naujojo Žiedinės ekonomikos veiksmų plano (5) tikslus ir tikisi šį bendradarbiavimą tęsti. EESRK pabrėžia, kad ES turi užtikrinti, kad skaitmeninimas padėtų įgyvendinti Europos žaliąjį kursą.

2.4.

EESRK palankiai vertina ES ekonomikos atgaivinimo ir atkūrimo priemonę „Next Generation EU“ (6), skirtą didžiausią ekonominę žalą dėl COVID-19 krizės patyrusiems subjektams paremti.

2.5.

COVID-19 pandemija suteikia galimybę apsvarstyti, kaip galėtume pertvarkyti ir atnaujinti savo ekonomiką, kad ji būtų aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriu tvaresnė; krizė neturėtų atitraukti ES dėmesio nuo jos žaliųjų ir tvarumo tikslų.

2.6.

EESRK jau anksčiau ragino siekti tvarios ir įtraukios gerovės ekonomikos (7), kuri būtų naudinga ir žmonėms, ir planetai; tai apima tinkamą skaitmeninimo naudojimą šiam tikslui pasiekti.

2.7.

EESRK nuomone, sisteminis ES požiūris į tvarų vartojimą (8) yra vienas iš EESRK strateginės vizijos dėl tvarios gerovės ekonomikos, kurioje niekas nepaliekamas nuošalyje, pagrindų.

2.8.

EESRK yra pasisakęs už Europos kelią kuriant skaitmeninę ateitį (9), remiantis Europos socialinėmis vertybėmis ir etikos normomis, siekiant užtikrinti, kad pasinaudosime skaitmeninėmis galimybėmis mūsų ekonomikai, kartu apsaugodami mūsų privatumą ir apsisprendimo laisvę ir paisydami planetos galimybių.

2.9.

Neseniai Komisijos paskelbtoje baltojoje knygoje dėl dirbtinio intelekto (10) siūloma strategija DI diegimui ES užtikrinti ir EESRK remia Komisijos siekius, kad ES taptų tarptautine lydere DI mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, taip padidinant Europos konkurencingumą pasaulyje (11). Kartu EESRK palankiai vertintų tai, kad dirbtinio intelekto strategija būtų geriau integruota į dabartines ES tvarumo strategijas.

2.10.

EESRK ragina visus suinteresuotuosius subjektus apsvarstyti skaitmeninimo poveikį įvairiuose sektoriuose ir siekiant DVT, atsižvelgiant į pagrindinę infrastruktūrą, įgalėjimą ir pertvarką.

3.   Siekiant socialiniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu pagrįsto skaitmeninimo

3.1.

Iš svarstymų COVID-19 laikotarpiu tampa aišku, kad tvari skaitmeninė revoliucija apima žmogiškųjų veiksnių paisymą ir neskaitmeninių sprendimų išlaikymą, atidžiai įvertinant susijusią riziką ir ypatingą dėmesį skiriant atsparumui. Ypatingą prioritetą reikės teikti skaitmeninei atskirčiai tarp pasaulio šalių ir jų viduje, daug dėmesio skiriant valstybėms narėms ir atsižvelgiant į plėtrą. Skaitmeninės atskirties problemai spręsti valstybėse narėse reikia viešųjų ir privačių investicijų. Pandemija išryškino tiek skaitmeninės komunikacijos galimybes, tiek ir jos trūkumus, ypač kaimo vietovių gyventojų atveju.

3.2.

Šioje nuomonėje daugiausia dėmesio bus skiriama 8-ąjam (deramas darbas), 12-ąjam (vartojimas ir gamyba) ir 13-ąjam (klimato politikos veiksmai) DVT (12) ir todėl bus glaudžiai susiejami aplinkosaugos ir socialinio tvarumo veiksniai. Kad skaitmeninimas būtų naudingas mums visiems, labai svarbu suderinti šiuos aktualius aspektus. Taip pat ypatingą dėmesį reikia skirti skaitmeniniam švietimui (4-as DVT), pažangiems miestams (11-as DVT) ir e. sveikatai (3-ias DVT), todėl rekomenduojame būsimame EESRK darbe išsamiau išanalizuoti šias sritis atsižvelgiant į pilietinę visuomenę.

3.3.

Pandemija daugelio mūsų kasdienybę pavertė dideliu skaitmeninimo bandymų lauku: vyriausybės laikinai uždarė mokyklas ir paprašė moksleivių, studentų ir mokytojų dirbti internetu, o darbdaviai turėjo skubiai keisti savo požiūrį į nuotolinį darbą. Po truputį atsisakydami izoliavimo priemonių turime apsvarstyti, kokiu mastu skaitmeninimas yra pageidautinas ir tinkamas ir kaip įgyvendinant DVT galime išlaikyti sąžiningą santykį tarp vienos kartos atstovų ir tarp skirtingų kartų. EESRK ragina visus suinteresuotuosius subjektus apsvarstyti šio netikėto žingsnio į priekį skaitmeninimo srityje poveikį atsižvelgiant į tris skaitmeninimo aspektus: pagrindinę infrastruktūrą, įgalėjimą ir pertvarką. To pavyzdys gali būti mūsų švietimo ir darbo aplinka, tačiau rekomenduojame jį taikyti euristiškai ir kitose srityse, atsižvelgiant į atitinkamą šių aspektų naudą ir keliamą riziką.

3.3.1.   Pagrindinė skaitmeninė infrastruktūra

Mums jau tapo savaime suprantamu dalyku, kad daugeliui mūsų Europoje internetas suteikia beveik visuotinę prieigą prie žinių, vis dėlto turime ir toliau gerinti internetinių paslaugų kokybę, saugumą, patikimumą, įtraukumą ir prieinamumą. Žengiant į erą, kurioje vis labiau dominuoja DI, labai svarbu išanalizuoti mokslinę, socialinę ir pedagoginę šios netikėtai susidariusios situacijos patirtį ir pasekmes, atkreipiant dėmesį į neseniai UNESCO paskelbtą ataskaitą dėl DI (13). Mums yra žinoma, kad šioje srityje pastebima didelė socialinė nelygybė, pavyzdžiui, trūksta elektroninių prietaisų, mokymų, neužtikrinamas junglumas.

Laikantis atsargumo principo, galimi tokie neigiami veiksniai: ilgesnė prie ekrano praleidžiamo laiko trukmė, apskritai prietaisų poveikis žmonėms, laikysena, radiacija, nuogąstavimai dėl 5G ryšio poveikio mūsų sveikatai, melagingos naujienos, sukčiavimas internete, patyčios kibernetinėje erdvėje ir sekimo klausimai. Visus šiuos klausimus būtina nuodugniai ištirti.

3.3.2.   Skaitmeninimas kaip įgalėjimo priemonė

Teigiamas aspektas yra tai, kad dramatiškas įvykis mums visiems priminė apie skaitmeninimo kaip įgalėjimo priemonės kasdieniame gyvenime potencialą. Pavyzdžiui, informacija yra lengvai prieinama, o tai leidžia savarankiškai mokytis visą gyvenimą ir lanksčiai dirbti. Įvairiapusiška ir turtinga aplinka – tai garso, vaizdo priemonės, tekstai, animacija, virtualaus mokymosi aplinka, tiesioginiai pokalbiai internetu, papildyta realybė ir virtualioji realybė įvairiomis temomis, pritaikytomis prie mūsų tvarkaraščio ir poreikių, nesvarbu, ar mes esame moksleiviai, studentai, darbuotojai, ar tik siekiantys įgyti naujų žinių ar įgūdžių.

Internetas taip pat skatina pilietinės visuomenės judėjimus ir buvo galinga priemonė sutelkiant žmones imtis politinių ar aplinkosaugos veiksmų, pavyzdžiui, „Penktadieniai už ateitį“; tai puikiai iliustruoja ir neseniai Honkonge vykusios demonstracijos.

Taip pat suprantame, kad naudojant aukštųjų technologijų skaitmeninimą nebūtinai užtikrinamas didesnis tvarumas, pavyzdžiui, čiabuvių bendruomenės arba pagyvenusių žmonių grupės, mažai naudojančios technologijas, paprastai taiko tvaresnius neskaitmeninius sprendimus.

3.3.3.   Skaitmeninimas kaip pertvarkos priemonė

Iš šio „pasaulinio bandymų lauko“ įgyta patirtis suteikia puikią galimybę padaryti išvadas, kaip tai paveiks vystymąsi ateityje, pavyzdžiui, koks būtų idealus pritaikyto nuotolinio mokymosi ir mokymosi švietimo įstaigoje derinys. Pasaulinės didžiausio pripažinimo sulaukusios institucijos jau siūlo atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus, pavyzdžiui, bendradarbiaudamos su „Coursera“, ir kiekvienam asmeniui suteikia galimybę pasinaudoti savo svajonių universiteto laimėjimais.

Poveikis aplinkosaugos ir socialinėje srityje yra stulbinantis. Vyko daug mažiau verslo kelionių, todėl apskritai sumažėjo oro ir aplinkos tarša, taip pat triukšmo ir streso žmonėms. Panašu, kad kai kurie iš šių naujų modelių išliks net ir atsigavus ekonomikai. Daugelis galėjo daugiau laiko praleisti namuose ar su šeima; nemažai dėmesio sulaukė vietos tiekėjai, pavyzdžiui, ūkininkų parduotuvės, tačiau neabejotinai buvo ir didelių sunkumų.

Kalbant apie infrastruktūrą, tai suteikia puikią galimybę kelti bendruomenės investicijų ir sąnaudų efektyvumo klausimus ir juos išanalizuoti.

3.4.   8-as DVT. Deramas darbas ir gerovės ekonomika

Skaitmeninimas gali suteikti didžiulių galimybių gerovės ekonomikai. Tačiau naudos pasiskirstymas yra nevienodas ir kyla rizika, kad vis didesnė kapitalo ir turto dalis bus sutelkta keleto dalyvių rankose. Dauguma skaitmeninių platformų ir programinės įrangos įmonių yra įsisteigusios JAV ir Azijoje (14). Europos MVĮ yra priklausomos nuo jų paslaugų ir, pavyzdžiui, vykdydamos „siuntimą per Amazon“, praranda savo pardavimų dalį dėl autorinių atlyginimų. Kad pasipriešintume šiai oligopolizavimo tendencijai, turime Europoje kurti įtraukią gerovės ekonomiką. EESRK remia fiskalinės politikos plėtojimą, siekiant užtikrinti, kad skaitmeninės įmonės sąžiningai mokėtų joms tenkančią mokesčių dalį (15).

3.4.1.   Skaitmeninimas ir jo poveikis užimtumui

Darbo aplinkoje skaitmeninimas suteikia daug galimybių vykdyti pageidaujamą darbo racionalizavimą (16), pavyzdžiui, naudojant „kolegą robotą“ (17), tačiau kartu tai kelia tam tikrą riziką, jei jo tvirtai neintegruosime į mūsų Europos socialines vertybes ir etikos normas taikydami požiūrį, kad procesą valdo žmogus. Konkretūs iššūkiai šioje srityje yra šie:

—	Pasikeitęs darbo vietų ir pajamų santykis naujuose verslo segmentuose, kai skaitmeninės įmonės, turėdamos mažiau darbuotojų, parduoda daugiau. Dauguma mokslinių tyrimų rodo, kad dėl bendro skaitmeninimo poveikio darbo rinkai išaugs nedarbas (18) (19), (20) (21) (22) (23).

—

Nesaugios darbo vietos, kai, tikėtina, mažiau žmonių turės pasitenkinimą keliantį ir gerai apmokamą darbą, o kitų darbuotojų darbo sąlygos bus nestabilios vadinamojoje trumpų projektų ekonomikoje, kuriai būdingas darbas ne visą darbo dieną, trumpalaikės ar nenustatytos apimties darbo sutartys (24) (25) (26) (27) (28).

—	Pajamų poliarizacija, nes sumažės darbo užmokesčiui priskiriama bendrojo vidaus produkto (BNP) dalis, o investicinių pajamų (29) dalis išaugs (30) (31) (32). Dėl šios pajamų poliarizacijos gali sumažėti perkamoji galia (33) (34) (35).

—

Darbo ir darbo kontrolės perdavimo išorės paslaugų teikėjams tendencija. Dėl pastebimo didesnio savarankiškumo dirbant namie neturėtų nukentėti darbuotojų interesai (pavyzdžiui, saugi darbo vieta, stabilios darbo sąlygos, teisė atsijungti ir duomenų apsauga darbo vietoje). Todėl EESRK ragina tiksliai išaiškinti ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir siūlo priimti atskirą teisės aktą dėl duomenų apsaugos darbo vietoje.

—

Tikslingas DI naudojimas darbo rinkos veikimui gerinti, pavyzdžiui, numatant reikiamus įgūdžius arba poveikį darbo laikui ir sąlygoms, taip siekiant gerovės ekonomikos. (Tai gali būti svarstymai nustatyti bazines pajamas, sumažinti visos darbo dienos darbo valandas ar numatyti išmokas dirbantiems menkai apmokamą darbą.)

3.4.2.   Galios stiprinimas kaupiant duomenis

Skaitmeninių gigantų, kuriems būdingas monopolizavimas ir oligopolizavimas, iškilimas iškreipė konkurenciją. Be to, informacijos ir žinių koncentracija daro poveikį politiniam suverenumui ir asmeniniam apsisprendimui, nes didelę interneto srauto dalį (pvz., asmeniniai ir su rinka susiję duomenys, naujienos ir viešos diskusijos) valdo keletas pasaulinių (ne ES) IT bendrovių. EESRK ragina Komisiją dabartinę konkurencijos ir monopolijos teisę pritaikyti skaitmeninių platformų rinkoms reguliuoti (36). EESRK taip pat pažymi, kad svarbu apsaugoti piliečių teises atsižvelgiant į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir kad reikia atvirai svarstyti ir aptarti išnaudotojišką sekimo kapitalizmo aspektą.

Be to, tokios platformos kaip „Amazon“ vis dažniau veikia kaip rinkos dalyvės savo pačių rinkose kartu kontroliuodamos ekonominę infrastruktūrą (pvz., prekybos platformą, platinimo kanalus ir reklamą), kur tūkstančiai konkuruojančių pardavėjų siūlo savo produktus. Bendrovė „Amazon“ šiuos trečiųjų šalių pardavėjų duomenis naudoja savo produktams pasiūlyti ir nuo to nukenčia jos konkurentai (37). Persvarsčius ES konkurencijos teisę pagal Indijos TUI reglamentą (38), būtų galima nustatyti tokią piktnaudžiavimo praktiką ir už ją bausti.

Siekiant užtikrinti naujų skaitmeninių platformų rinkų neutralumą (39), labai svarbu, kad visiems rinkos dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos. EESRK siūlo nustatyti taisykles dėl natūralių monopolių skaitmeninėje ekonomikoje, kad jas valdytų pilietinė visuomenė arba viešojo sektoriaus institucijos (40). Tai apima konkuruojančių platformų sąveikumą siekiant skaitmeninėje rinkoje užtikrinti konkurenciją, pavyzdžiui, teisės aktai dėl privalomų iš anksto nustatytų sąsajų keitimuisi informacija.

3.4.3.   Duomenų valdymas. Strateginės ES duomenų valdymo politikos kūrimas

EESRK ragina Komisiją ir ES valstybes nares skatinti atvirojo kodo programinę įrangą ir taikomąsias programas kaip priemones remti verslo modelius ir taikomąsias programas, suteikiančias atvirąją prieigą ir užtikrinančias teisingą naudos pasidalijimą.

Be to, EESRK remia požiūrį „viešosios lėšos – viešieji duomenys“, kurio laikantis turėtų būti leidžiama naudotis viešosiomis lėšomis finansuotais mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų duomenimis naudojant „Creative Commons“ arba viešąsias autorių teisių licencijas.

Be to, EESRK siūlo parengti strateginę ES duomenų valdymo politiką, kuria būtų siekiama pusiausvyros tarp siekio, kad duomenys būtų kuo atviresni, ir užtikrinimo, kad pagrindinė viešųjų ekonominės veiklos vykdytojų ir MVĮ veikla neatitektų stambioms interneto ir duomenų įmonėms. Praeityje grynai atvirieji duomenys vienašališkai pateko į stambių interneto įmonių rankas. EESRK ragina sukurti „viešųjų duomenų patikos fondus“, kurie tarpininkautų tarp duomenis kuriančių subjektų ir (arba) duomenis naudoti ketinančių subjektų. Su judumu, miestu ir pan. susijusiems duomenims būtų galima sukurti skirtingus duomenų patiko fondus. Būtina priimti naujus teisės aktus, suteikiančius vyriausybinėms ar pilietinės visuomenės organizacijoms viešuosius įgaliojimus valdyti tokius duomenų patikos fondus, įskaitant sprendimų priėmimą dėl prieigos prie tokių produktų ir paslaugų ir naudos pasidalijimo. Su viešosiomis paslaugomis susijusių duomenų atveju reikėtų suderinti verslo inovacijų, viešojo suverenumo, teisių į visuotinę prieigą ir piliečių gerovės aspektus. Žvelgiant į ateitį labai svarbu toliau plėtoti blokų grandinės technologijas ir užtikrinti algoritmų skaidrumą.

3.5.   12-as DVT. Atsakingas vartojimas ir gamyba

Skaitmeninės taikomosios programos turi potencialo skatinti tvarų vartojimą (41), todėl EESRK ragina nacionalines ir vietos valdžios institucijas remti tvarius produktus siūlančias bendradarbiavimu grindžiamas dalijimosi platformas ir e. prekybos platformas (42). Neseniai EESRK pasiūlyta pažangi tvaraus maisto ženklinimo sistema suteiktų išsamios informacijos apie produktus (43) ir taip skatintų tvarų vartotojų pasirinkimą ir sveikesnę mitybą (44).

Pirkimo internetu tvarumui padidinti, EESRK siūlo priimti ES teisės aktus dėl gerosios praktikos mažinant grąžinamų siuntų skaičių (pvz., uždraudžiant nemokamą grąžinimą) (45), draudimo sunaikinti grąžintas siuntas, jungtinio tiekimo ir geresnio kurjerių transporto priemonių pajėgumų išnaudojimo.

60 proc. viso duomenų srauto sudaro srautinis vaizdo transliavimas. Savanoriškas apribojimas COVID-19 pandemijos metu parodė, kad nedidelės skiriamosios gebos alternatyvos yra priimtinos plačiu mastu ir tvaresnės, todėl jas reikėtų skatinti.

3.5.1.   Tvarios IRT

IRT techninės įrangos gamybai turėtų būti taikomi žiedinės ekonomikos standartai. Kyla tokių problemų kaip retųjų žemių ir kitų medžiagų kasyba, įrangos gamyba, kuri neretai susijusi su prastomis darbo ir aplinkosaugos sąlygomis (pvz., Kinijoje ir kitose globaliųjų Pietų šalyse).

EESRK ragina IRT gamybos grandinėse užtikrinti didesnį skaidrumą. Turime išplėsti ES ekologinio dizaino direktyvą (46) ir į ją įtraukti išsamius gamybos standartus, įskaitant i) tvarias medžiagas (perdirbtus ir atsinaujinančiuosius išteklius), ii) techninės įrangos projektavimą (maksimalią naudojimo trukmę, kad įranga būtų modulinė ir pataisoma), iii) programinės įrangos atnaujinimą, kuris truktų iki produkto fizinio gyvavimo ciklo pabaigos, iv) ilgesnius garantijos laikotarpius, v) funkcinės įrangos pakartotinį naudojimą ir medžiagų perdirbimo apimčių didinimą, vi) aukštus energijos standartus, įskaitant dinamišką lyderių reguliavimą, kai efektyviausiai energiją naudojantis produktas tampa minimaliu standartu, vii) programinės įrangos ir taikomųjų programų tvarumo standartus skatinant kūrėjus programinę įrangą projektuoti taip, kad ją naudojant būtų kuo mažesnis duomenų srautas ir techninės įrangos naudojimas. EESRK palankiai vertina Karlskronos manifestą dėl tvaraus dizaino ir ragina Komisiją sukurti išsamius kriterijus tvariems programinę įrangą naudojantiems produktams (47) (48).

3.5.2.   Skaidrios produktų grandinės

Skaitmeninimu reikia didinti skaidrumą ir atsakomybę produkto grandinėse. EESRK palankiai vertina pasiūlymą pagal Europos žaliąjį kursą, kurį Vokietijos vyriausybė pakartojo neseniai paskelbtoje Aplinkosaugos skaitmeninės politikos darbotvarkėje, sukurti „skaitmeninį produkto pasą“, kuriame būtų pateikta informacija apie gamybos procese naudotas medžiagas ir taikytus standartus, siekiant nustatyti tvarios gamybos trūkumus atsižvelgiant į Europos įmonių socialinės atsakomybės strategiją (49), įskaitant darbo standartus.

3.5.3.   Bendradarbiavimu grindžiamų platformų stiprinimas

EESRK ragina Komisiją ir ES valstybes nares skatinti kurti internetines bendradarbiavimu grindžiamas platformas, kurios veiktų kaip nešališki tarpininkai, siekiant geriau paskirstyti naudą gamintojams ir (arba) paslaugų teikėjams ir įtraukti piliečius ir (arba) vartotojus į valdymą, sprendimų priėmimą ir naudos pasidalijimą.

Pavyzdžiui, bendrai valdoma federacija „CoopCycle“ suteikia platformos programinę įrangą dviračių pristatymo kooperatyvams devyniuose Europos miestuose. Į nuomos platformos „Fairbnb“ veiklą kaip suinteresuotieji subjektai įtraukti miestai ir regionai. 50 proc. savo pajamų skirdama vietos bendruomenės projektams, ši platforma skatina naują Europos turizmo, kuris yra naudingas tiek keliautojams, tiek šeimininkams, suvokimą.

EESRK ragina užtikrinti politinę paramą, kad tokios platformos galėtų plėsti savo veiklą visoje Europoje. Reikėtų pritaikyti viešųjų pirkimų taisykles, kad vietos valdžios institucijos tokioms platformoms galėtų taikyti lengvatinį režimą.

3.5.4.   Internetinė reklama ir vartojimas

EESRK reiškia susirūpinimą dėl stiprėjančios e. prekybos platformų, kurios skatina netvarias vartojimo formas, tendencijos. Su pirkimu susijusių sprendimų sekimas internete ir reklamos personalizavimas skatina netvarų masinį vartojimą. EESRK mano, kad pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą nepakankamai sprendžiamas klausimas dėl duomenų naudojimo trečiųjų šalių reikmėms ir ragina Komisiją sugriežtinti šį teisės aktą atsižvelgiant į duomenų pakankamumo (duomenų kiekio mažinimo) ir duomenų susiejimo principus.

EESRK taip pat ragina riboti internetinę reklamą. Daugelyje valstybių narių reklama viešosiose erdvėse, pavyzdžiui, mokyklose, draudžiama. EESRK pritartų erdvėms internete be reklamos, pavyzdžiui, paieškos sistemose ir socialinėje žiniasklaidoje. EESRK pažymi, kad maždaug pusė visų pasaulyje gaunamų pajamų už reklamą internete (daugiau kaip 300 mlrd. JAV dolerių per metus (50)) atitenka dviem JAV įmonėms: „Google“ ir „Facebook“.

EESRK palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip ECOSIA, kuri yra dirbtiniu intelektu grindžiama „ekologiško vartojimo pagalbininkė“. Ją sukūrė „Einstein Centre Digital Future“ ir „Ecosia.org“, siekiantys tobulinti paieškos sistemas, kad jos padėtų vartotojams įsigyti tvaresnių prekių ir paslaugų.

3.6.   13-as DVT. Klimato politikos veiksmai

3.6.1.   Aplinkos apsaugai ir klimato kaitai skirtas skaitmeninimas

EESRK palankiai vertina skaitmeninius sprendimus, kuriais sudaromos sąlygos aplinkos apsaugai ir transformacijai siekiant transporto, energijos sistemų, pastatų, žemės ūkio ir kitų sektorių tvarumo. Pavyzdžiui, Šveicarijos atliktas tyrimas parodė, kad IRT gali padėti sutaupyti iki 6,99 mln. t. CO2 ekvivalentų (CO2e) per metus, iš kurių joms tenka 2,69 mln. t. CO2e per metus (51). Kiti tyrimai rodo, kad potencialas yra netgi dar didesnis (52). Tačiau EESRK pažymi, kad iš esmės ekonomikos ir visuomenės skaitmeninimas iki šiol neprisidėjo prie energijos paklausos ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo (53). Todėl norint išnaudoti galimą IRT potencialą prisidėti prie klimato ir aplinkos apsaugos būtina tam palanki politika, pavyzdžiui, siekiant sušvelninti grįžtamąjį ir indukcinį poveikį.

3.6.2.   Serverių ūkių suvartojama energija

Debesiją sudaro fiziniai duomenų centrai, kuriems statyti reikia daug išteklių, o eksploatuoti – daug energijos. EESRK ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis sudaryti ES duomenų centrų aprašą, kuriame būtų nurodytas energijos vartojimo efektyvumas, gyvavimo ciklas ir statybinės medžiagos. Be to, EESRK palankiai vertintų, jei Komisija priimtų teisės aktus dėl duomenų centrų integravimo į miestų būstų ūkį ar komercines zonas siekiant kuo geriau panaudoti atliekinę šilumą.

EESRK rekomenduoja sukurti pažangiausią sistemą, pagal kurią efektyviausiai energiją naudojantys duomenų centrai taptų norma. EESRK palankiai vertintų bendrą valstybių narių susitarimą dėl naujų duomenų centrų, kurie 100 proc. naudotų atsinaujinančiųjų išteklių energiją, statymo.

EESRK rekomenduoja naudoti DI viešajai klimato apsaugai ir energetikos pertvarkai remti.

—	Kaip siūloma baltojoje knygoje dėl dirbtinio intelekto, Komisija turėtų pasiūlyti priemonių, kaip valstybės narės galėtų skatinti tvarius DI sprendimus.

—	Optimizavus eismą arba naudojant ekologiško važiavimo algoritmus ar pakeleivių vežimo paslaugas visiškai elektra varomomis autonominėmis transporto priemonėmis, DI valdomos autonominės transporto priemonės gali sumažinti miesto transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

—	DI gali padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos paklausos ir pasiūlos nuspėjamumą visame skirstomajame tinkle arba pagerinti energijos kaupimą, energijos vartojimo efektyvumą ir apkrovos valdymą.

3.7.   Pažangieji miestai ir kiti pavyzdžiai

EESRK palankiai vertina pažangiojo miesto technologijų debesija grindžiamas taikomąsias programas, pagal kurias valdant duomenis realiuoju laiku galima priimti geresnius sprendimus, pavyzdžiui, modernizuotas atliekų surinkimas, mažesnės eismo spūstys, geresnė oro kokybė ir geresnis energijos skirstymas (100 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemos, tinklo valdymas ir kintantis elektros energijos tiekimas ir paklausa).

3.7.1.

Labai svarbi yra judumo sritis, įskaitant paslauginio judumo (MaaS) koncepciją, kuri skatina geriau naudotis viešąja erdve, duomenimis ir infrastruktūra siekiant sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį susiejant viešąjį ir privatų transportą. Daugiarūšis transportas, įskaitant dalijimąsi dviračiais, dalijimąsi automobiliu, viešąjį transportą, taksi ir kitas transporto rūšis, gali gerokai padidinti viešojo ir bendro transporto patrauklumą ir sumažinti priklausomybę nuo automobilių. Trys geriausi valstybių narių pavyzdžiai: — Amsterdamo miestas dalijasi eismo duomenimis su suinteresuotomis šalimis, kad būtų galima sukurti su viešuoju transportu susietas žemėlapių sudarymo taikomąsias programa. — Garsiuoju Barselonos 9-uoju maršrutu (47,8 km.) savivaldžiai metro traukiniai važinės į oro uostą ir traukinių stotis. — Novatoriška Kopenhagos išmanioji dviračių sistema naudojama oro kokybei ir eismo spūstims stebėti ir valdyti.

3.7.2.

EESRK palankiai vertina pažangią ir tvarią Barselonos politiką ir ES pažangiųjų miestų projektus, pavyzdžiui: — Įgyvendinant projektą REMOURBAN (54), kuriame dalyvaus Valjadolidas (Ispanija) ir galbūt Serenas (Belgija) ir Miškolcas (Vengrija), bus išbandomos įvairios miestų atnaujinimo inovacijos ir verslo modeliai. — Tokie turistiniai miestai kaip Valensija (Ispanija), Drezdenas (Vokietija) ir Antalija (Turkija) yra ES pažangiųjų miestų projekto MAtchUP (55) kelrodžiai.

3.7.3.

Tvarus turizmas yra labai svarbus po COVID-19 pandemijos atkuriant ekonomiką. Šiuo klausimu turėtume remtis neseniai priimtomis EESRK nuomonėmis (56). Visų pirma turėtume skatinti naudoti netaršias transporto priemones, pavyzdžiui, dviračius ir visuomeninį transportą, kurti kuo tausiau degalus naudojančius aviacinius variklius ir skatinti apgyvendinimo infrastruktūros renovaciją suteikiant ekologinį ženklą.

3.7.4.

EESRK palankiai vertina ūkių skaitmeninimo metodus ir atkreipia dėmesį į šiuo metu svarstomą EESRK nuomonę dėl Komisijos strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ (57). Komitetas siekia užtikrinti, kad smulkūs ir vidutiniai ūkiai taip pat pasinaudotų skaitmeniniais sprendimais siekiant būtino perėjimo prie agroekologijos, jeigu jie to nori, su sąlyga, kad ūkiai būtų finansiškai tvarūs ir juos toliau kontroliuotų patys ūkininkai. Egzistuoja daug novatoriškų technologinių prietaikų, kurios yra neabejotinai naudingos visuomenei žengiant tvaresnės maisto produktų gamybos link (pvz., bepiločiai orlaiviai pasėliams ir gyvuliams stebėti, sėjai, piktžolių ravėjimui, derliaus nuėmimui ar melžimui naudojami robotai ir „vertikalūs ūkiai“ miestuose sunaudojant daug mažiau vandens ir užtikrinant vietinį tiekimą). Šiuo požiūriu skatiname bendrą nuosavybę, dalijimosi duomenimis sistemas (58) ir kitus novatoriškus modelius. Skaitmeninė revoliucija žemės ūkyje kelia didelių iššūkių, todėl pabrėžiame tokių iniciatyvų kaip FAIRshare (59) svarbą skatinant skaitmeninių priemonių naudojimą ūkininkavimui optimizuoti. Šiomis aplinkybėmis ypač svarbu ugdyti įgūdžius ir stiprinti pasitikėjimą, kartu šalinant specifinę skaitmeninę atskirtį kaimo vietovėse.

3.7.5.

E. sveikata yra labai svarbi sprendimų priėmimui remiantis informacija ir įrodymais, priežiūros procesų skaidrumui, klaidų mažinimui, tikslesnei diagnostikai ir ekonominiam efektyvumui, taip pat laukimo trukmės ir laiko švaistymo mažinimui. Socialinis atskyrimas ir karantino priemonės pandemijos metu paskatino daug platesnį e. sveikatos potencialo suvokimą.

---

(1)  https://www.un.org/sustainabledevelopment/development-agenda/

(2)  https://unfccc.int/process-and-meetings/the-paris-agreement/the-paris-agreement

(3)  https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/european-green-deal-communication_en.pdf

(4)  ECESP, https://circulareconomy.europa.eu/platform/en

(5)  CEAP, https://ec.europa.eu/environment/circular-economy/

(6)  https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/factsheet_1_en.pdf

(7)  EESRK nuomonė Tvari ekonomika, kurios mums reikia (OL C 106, 2020 3 31, p. 1).

(8)  EESRK nuomonė ES tvaraus vartojimo strategijos kūrimas (žr. Oficialiojo leidinio p. 51).

(9)  EESRK nuomonė Europos skaitmeninės ateities kūrimas (OL C 364, 2020 10 28, p. 101).

(10)  Baltoji knyga „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/commission-white-paper-artificial-intelligence-feb2020_lt.pdf.

(11)  Šiuo požiūriu konkurencingumas turi priklausyti ne tik nuo kiekybės, bet ir nuo kokybės, siekiant suderinti ekonominę gerovę, aplinkosaugos aspektus ir socialinį įtraukumą.

(12)  Remiantis Pasaulio verslo darnaus vystymosi tarybos 7-osios metinės įmonių aplinkosaugos, socialinės ir valdymo ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo apžvalga, tai yra dažniausiai minimi DVT, 2019 m.

(13)  UNESCO: Steering AI and advanced ICTs for knowledge societies: a Rights, Openness, Access, and Multi-stakeholder Perspective.

(14)  Pavyzdžiui, „Google“ / „Alphabet“, „Apple“, „Facebook“, „Amazon“ ar „Microsoft“ Jungtinėse Valstijose ir „Alibaba“ ar „Tencent“ Kinijoje.

(15)  Pavyzdžiui, Prancūzijoje pradėtas taikyti skaitmeninių paslaugų mokestis; vis dėlto jis buvo laikomas diskriminuojančiu ES nepriklausančių šalių įmones.

(16)  Racionalizavimas naudojant robotizavimą, automatizavimą, DI, didinant darbuotojų našumą ir vykdant sektorines permainas.

(17)  Kolega robotas yra kartu dirbantis robotas, galintis dirbti su žmonėmis ir perimti pasikartojančias, nepageidaujamas ar pavojingas užduotis ir sukurdamas naujas, didesnį pasitenkinimą teikiančias užduotis.

(18)  Muro/Maxim/Whiton, Automation and Artificial Intelligence: How machines are affecting people and places, 2019.

(19)  Frey/Osborne, The future of employment: How susceptible are Jobs to Computerisation?, 2013. Autoriai tiksliai neįvardija, koks bus šio proceso tempas, tik gana aptakiai nurodo, kad tai gali trukti vieną–du dešimtmečius.

(20)  Ziehran/Gregory/Arntz, The risk of automation for jobs in OECD countries: a comparative analysis, OECD Social, Employment and Migration, 2016.

(21)  International Federation of Robotics: The Impact of Robots on Productivity, Employment and Jobs, 2017.

(22)  Ziehran/Gregory/ Arntz: Racing With or Against the Machine?, 2016.

(23)  World Economic Forum: Future of Jobs Report, 2018.

(24)  Muntaner, Digital Platforms, Gig Economy, Precarious Employment, and the Invisible Hand of Social Class, 2018.

(25)  Žr. visuomenės patalkos platformų tipologiją: Howcroft/Bergvall-Kåreborn, A Typology of Crowdwork Platforms, 2019.

(26)  Uws et al., Crowd work in Europe: Preliminary results from a survey in the UK, Sweden, Germany, Austria and the Netherlands, 2016.

(27)  Berg, Income security in the on-demand economy: Findings and policy lessons from a survey of crowdworkers, 2015.

(28)  Bartmann, The Return of the Servant, 2016.

(29)  Įskaitant akcininkų gaunamą vertę ir dividendus iš skaitmeninių platformų, DI, robotizavimo ir kitose srityse pirmaujančias įmones.

(30)  Stockhammer, Determinants of the Wage Share, 2017.

(31)  Hudson, The Road to Debt Deflation, Debt Peonage, and Neofeudalism, 2017.

(32)  Lange/Santarius, Smart Green World? Making Digitalisation Work for Sustainability, 2020.

(33)  Cf. Staab, The consumption dilemma of digital capitalism., 2017.

(34)  Summers, Larry Summers at IMF Economic Forum, 2013.

(35)  Teulings/Baldwin, Secular Stagnation: Facts, Causes and Cures, 2014.

(36)  Pvz., paieškos sistemos ar daiktų internetas, e.prekyba ir socialinės žiniasklaidos platformos.

(37)  Laure Feiner, bendrovė „Amazon“ pripažįsta, kad naudoja trečiųjų šalių pardavėjų suvestinius duomenis, siekdama pasiūlyti savo produktus, 2019 m.

(38)  Indijos TUI reglamento 5.2.15.2.4. v: „Subjektams, turintiems e.prekybos svetainės akcinio kapitalo dalį, nebus leidžiama parduoti savo produktų tokio subjekto valdomoje platformoje.“

(39)  Visų pirma veikiančios viešųjų gėrybių srityje (sveikata, judumas, miestas).

(40)  Pvz., viešoji paieškos sistema, GAIA X debesijos serveris ar pilietinės visuomenės valdomos socialinės žiniasklaidos platformos.

(41)  Pavyzdžiui, vartotojų dalijimasis įsigytomis prekėmis (ir patirtimi), naudotų daiktų mainai, gamybos savo reikmėms skaitmeninės formos, vietos skaitmeninės platformos vietos įmonėms skatinti ir, kai įmanoma, trumpos tiekimo grandinės.

(42)  Pvz., Belgijoje veikianti platfoma „La ruche qui dit oui“, kurioje siūlomi ekologiški ir sezoniniai produktai.

(43)  Pvz., informacija apie tam tikro produkto gamybą, poveikį aplinkai, sudėtį, naudojimą, galimybes pataisyti ir tinkamumą naudoti.

(44)  EESRK nuomonė Sveikos ir tvarios mitybos skatinimas ES (OL C 190, 2019 6 5, p. 9).

(45)  Pažymėtina yra tai, kad kas aštunta internetu įsigyta siunta yra grąžinama. https://www.salecycle.com/blog/featured/ecommerce-returns-2018-stats-trends/.

(46)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).

(47)  C. Becker et al. (2015), Sustainability Design and Software: The Karlskrona Manifesto, in IEEE/ACM 37th IEEE International Conference on Software Engineering, p. 467–476, doi: 10.1109/ICSE.2015.179.

(48)  Taip pat žr. Kern et al. (2018), Sustainable software products – Towards assessment criteria for resource and energy efficiency, Future Generation Computer Systems, Bd. 86, S. 199–210, doi: 10.1016/j.future.2018.02.044.

(49)  Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija, COM(2011) 681.

(50)  Emarketer.com

(51)  Hilty & Bieser (2017): Opportunities and risks of digitalisation for climate protection in Switzerland.

(52)  Pvz., GESI / Accenture (2015): SMARTer2030. ICT Solutions for 21st Century Challenges.

(53)  Lange & Santarius (2020) Smart Green World. Making Digitalization Work for Sustainability; Lange, Pohl & Santarius (2020): Digitalization and Energy Consumption. Does ICT Reduce Energy Demand?

(54)  http://www.remourban.eu/

(55)  https://www.matchup-project.eu/

(56)  EESRK nuomonės: Tarptautinė prekyba ir turizmas. Pasaulinė darnaus vystymosi darbotvarkė (OL C 14, 2020 1 15, p. 40), Turizmas ir transportas 2020 m. ir vėliau, (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 219).

(57)  EESRK nuomonė „Nuo ūkio iki stalo“ – tvari maisto strategija, 2020 m. (žr.šio Oficialiojo leidinio p. 268).

(58)  Pavyzdžiui, nepriklausoma duomenų platforma ūkininkams „JoinData“ (join-data.nl).

(59)  https://www.h2020fairshare.eu/