Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „ES teritorinės darbotvarkės, Leipcigo chartijos ir ES miestų darbotvarkės peržiūra“

(tiriamoji nuomonė pirmininkaujančios Vokietijos prašymu)

(2020/C 429/20)

Pranešėjas	Petr ZAHRADNÍK
Bendrapranešėjis	Roman HAKEN

Pamatinis dokumentas	2020 m. vasario 18 d. Vokietijos federalinio ekonomikos ir energetikos ministro Peter Altmaier raštas
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2020 7 20
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 9 18
Plenarinė sesija Nr.	554
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	216 / 0 / 4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK rekomenduoja nuo dabartinės Leipcigo chartijos (žr. 2.2 dalį) įsigaliojimo atsiradusias aplinkybes ir parametrus visapusiškai įtraukti į naujosios chartijos turinį, kad ji funkciškai būtų suderinta su būsima ES daugiamete finansine programa ir jos sąsajomis su Europos semestro procesu. Be to, reikėtų atsižvelgti į COVID-19 pandemijos poveikį ir pasekmes valstybių narių ir visos ES ekonominiam, socialiniam, aplinkos ir teritoriniam vystymuisi.

1.2

EESRK atkreipia dėmesį į tikėtiną sutrikimų ir rizikos (ekonomikos, sveikatos, aplinkos, kibernetinės ir kt.) didėjimą ir siūlo aiškiai pabrėžti būtinybę nuolat atsižvelgti į atsparumą naujojoje Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartijoje.

1.3

EESRK teigiamai vertina teritorinę darbotvarkę iki 2030 m. ir pritaria jos pagrindiniams ramsčiams, grindžiamiems teisingumu, dėmesiu aplinkos apsaugai ir būtinybe teritorinį aspektą įtraukti į visas susijusias viešojo administravimo sritis.

1.4

EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad teritorinė darbotvarkė iki 2030 m. jam suteikia galimybę įsitraukti į darbotvarkės įgyvendinimo procesą.

1.5

EESRK supranta, kad suteikiama didelė veiksmų laisvė taikyti integruotą požiūrį teritorinei ir miestų plėtrai, taip pat apie tokio požiūrio pranašumus, nes jis leidžia siekti poveikio sąveikos, sumažinti išlaidas ir funkciškai susieti remiamų projektų turinį.

1.6

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad taikant integruotą požiūrį taip pat galima derinti viešuosius ir privačiuosius finansinius išteklius pajėgumams padidinti ir rizikai pasidalyti, siekiant teritorijų ir miestų vystymosi laikantis demokratinės kontrolės, skaidraus valdymo ir atskaitomybės principų.

1.7

EESRK tvirtai pritaria tam, kad naudojant teritorinės ir miestų plėtros priemones būtų išlaikyta pusiausvyra tarp įvairių tipų teritorijų. Komitetas rekomenduoja taikyti kiekvienam teritorijų tipui tinkamiausias paramos priemones, kartu laikytis subsidiarumo principo, nes tai rizikos regionų atveju padės pašalinti nepritekliaus, atsilikimo ir izoliacijos požymius.

1.8

EESRK pabrėžia miestų aglomeracijų ir didmiesčių zonų naujų vystymo modelių ir aspektų svarbą, nes jie yra pagrindiniai veiksniai, padedantys didinti ES konkurencingumą pasaulyje dėl jų atvirumo, taip pat būtinybę atsispirti tam tikram šalutiniam globalizacijos poveikiui.

1.9

Tačiau EESRK taip pat gerai supranta, kaip svarbu saugoti ir remti periferines ir atokias, daugiausia kaimo, teritorijas, kad jos būtų įtrauktos į šiuolaikinį ir tvarų regionų vystymąsi.

1.10

Atsižvelgiant į vidaus ir išorės veiksnius, negalima atskirai spręsti miestų ir regionų tvarumo ir atsparumo klausimų. Todėl EESRK rekomenduoja užtikrinti kuo didesnį Miestų darbotvarkės ir teritorinės sanglaudos politikos koordinavimą. Tai galima pasiekti funkcine miesto ir kaimo vietovių partneryste ir integruotais projektais, kuriais siekiama stiprinti miestų ir jų funkcinių zonų bei jiems priklausančių kaimo teritorijų vietos ekonominių, socialinių ir aplinkos sistemų tvarumą ir atsparumą.

1.11

EESRK ragina Europos Komisiją rengiant ir vertinant miestų ir regionų plėtros planus remti keitimąsi patirtimi, nes tai palaipsniui leis parengti metodines rekomendacijas, kaip atsižvelgti į atsirandančią riziką ir atsparumą.

1.12

Viena vertus, EESRK pastebi, kad metropolinės zonos ir miestų aglomeracijos dėl išteklių sutelkimo ir ekonominės veiklos įvairinimo turi palankias sąlygas tapti visos nacionalinės ekonomikos augimo centrais ir, atsižvelgiant į jos atvirumą ir globalizaciją, jos kontaktiniais centrais. Kita vertus, puikiai supranta, kad būtinas subalansuotas visos nacionalinės ekonomikos, įskaitant kaimo ir užmiesčio vietoves, vystymas.

1.13

EESRK primygtinai ragina miestų ir regionų vystymosi srityje užtikrinti proporcingesnį partnerystės principu grindžiamą atstovavimą. Geras tinkamo atstovavimo pavyzdys pateiktas programoje LEADER / Bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP), pagal kurią viešojo administravimo atstovai gali sudaryti ne daugiau kaip pusę partnerystės narių. Siekiant veiksmingo viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo, EESRK rekomenduoja į jį labiau įtraukti tikslines grupes (miesto ir kaimo gyventojus, vietos NVO ir socialinius partnerius).

1.14

EESRK pažymi, kad praktiškai integruotas teritorinis požiūris daugiausia taikomas kaimo vietovėse (LEADER / BIVP), taip pat funkcinėse miestų aglomeracijose ir didmiesčių aglomeracijose.

1.15

Nors (tarpsektorinė) partnerystė užtikrinama sudarant valdymo ir patariamuosius organus, praktiškai privačių subjektų (vietos įmonių, NVO arba vietos veiklos grupių ir asociacijų) padėtis integruotų teritorinių investicijų (ITI) atveju yra daug silpnesnė. Ši spraga turėtų būti užpildyta ateityje, nes ji trukdo subalansuotam bendruomenės požiūriui į jos vystymosi poreikius.

2. Aplinkybės

2.1

Leipcigo chartija yra tarpvyriausybinis ES valstybių narių dokumentas, kuriuo užtikrinamas bendrų tvarios miestų plėtros politikos principų ir strategijų laikymasis. Ji grindžiama trimis ramsčiais:

—	tvarios miestų plėtros koncepcijos integravimas į nacionalinę, regioninę ir vietos plėtros politiką;

—	integruotos miestų plėtros priemonių (pvz., vietos suinteresuotųjų subjektų vykdoma BIVP miesto teritorijoje) taikymas ir atitinkamas viešasis administravimas, taip pat valdymas laikantis daugiapakopio valdymo principo;

—	pusiausvyra su kitų tipų teritorinėmis struktūromis, kartu atsižvelgiant į policentrinę miestų struktūrą.

2.2

EESRK pritaria Leipcigo chartijos esmei ir apimčiai, tačiau mano, kad būtina ją pritaikyti prie naujų aplinkybių, susidariusių nuo jos priėmimo 2007 m. gegužės mėn. Įvyko šie svarbūs pokyčiai:

—

didžiulė technologinė pažanga ir platesnis inovacijų potencialas diegiant skaitmeninimo, išmaniojo judumo ir kitus pažangius sprendimus, kurie atveria daug vystymosi galimybių (pvz., išteklių naudojimo optimizavimas ir t. t.), tačiau sukelia ir strateginę riziką (pvz., poveikis užimtumui, IT sistemų pažeidžiamumas ir t. t.);

—	ekonomikos ir visuomenės 4.0 poveikis naujos ekonominės veiklos organizavimui, pavyzdžiui, žiedinės ir dalijimosi ekonomikos forma, kurios vystymąsi skatinantys veiksniai ir poveikis visų pirma sutelkti miestų aglomeracijose;

—	dėl migracijos, demografinio poveikio ir gyvenimo būdo pokyčių pasikeitusi socialinė struktūra;

—	galimybės ir iššūkiai, susiję su Europos žaliajame kurse nustatytais tikslais ir priemonėmis;

—	nauji miestų plėtros finansavimo būdai ir modeliai, grindžiami tiek privačiųjų, tiek viešųjų išteklių pasidalijimu ir interesais;

—	nauji miestų ir didmiesčių zonų atsivėrimo į išorę aspektai, atsižvelgiant į šių zonų vaidmenį pasaulinėje konkurencinėje arenoje ir būtinybę pasipriešinti šalutiniam globalizacijos poveikiui;

—	nuolatinis poreikis didinti visuomenės dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant miestų ir jų priemiesčių plėtros projektus.

2.3

Teritorinė darbotvarkė iki 2030 m. yra tarpvyriausybinis Europos Sąjungos valstybių narių dokumentas, parengtas bendradarbiaujant su partneriais iš kitų šalių, ES institucijomis ir organizacijomis bei Europos interesų grupėmis. Jos tikslas – užtikrinti, kad siekiant tvarios ateities, dėmesys būtų sutelktas ne tik į teritorinės sanglaudos stiprinimą, kuris yra vienas iš Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatytų tikslų, bet ir į visas teritorijas bei jų gyventojus.

2.3.1

Siekiant šio tikslo, Teritorinėje darbotvarkėje iki 2030 m. raginama visose politikos srityse ir visais valdymo lygmenimis stiprinti teritorinį aspektą. Šis siekis grindžiamas trimis ramsčiais:

—

pirmasis svarbiausias jos tikslas – teisinga Europa, teikianti ateities perspektyvas visų tipų teritorijoms ir jų gyventojams. Siekiama pabrėžti teritorinio aspekto ir teritorijų planavimo indėlį integruojant ir tarpusavyje susiejant politinius prioritetus, pavyzdžiui, ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, Europos socialinių teisių ramstį, piliečiams artimesnę Europą, įtraukesnį, tvaresnį ir labiau integruotą vietovių ir teritorijų vystymąsi, teisingą pertvarką ir teritorinę integraciją Europoje;

—

antrasis svarbiausias jos tikslas – žalioji Europa, sauganti bendrą aplinką ir formuojanti visuomenės pertvarką. Siekiama pabrėžti teritorinio aspekto ir teritorijų planavimo indėlį įgyvendinant politinius prioritetus, pavyzdžiui, JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), Europos žaliąjį kursą, Paryžiaus susitarimą ir Europos perėjimą prie žiedinės ekonomikos;

—

trečia, Teritorinėje darbotvarkėje iki 2030 m. pateikiama teritorijų planavimo strateginė kryptis ir raginama visais valdymo lygmenimis stiprinti teritorinį aspektą visų sričių politikoje. Šis ramstis susijęs ir su EESRK, kuris raginamas informuoti savo narius apie darbotvarkės prioritetus ir skatinti bendradarbiauti juos įgyvendinant. Be kita ko, reikia pabrėžti pilietinės visuomenės partnerių svarbą užtikrinant tvarią ateitį visoms teritorijoms ir stiprinant BIVP, taip pat įgyvendinat bet kokią kitą priemonę, kuria sudaromos palankesnės sąlygos integruotam teritoriniam vystymuisi ir bendradarbiavimui. Be to, EESRK nariai turi ginti teritorinės darbotvarkės prioritetus Europos lygmens politinėse diskusijose.

2.4

EESRK sutinka, kad Teritorinė darbotvarkė iki 2030 m. yra svarbi, ir pritaria jos turiniui. Jis taip pat palankiai vertina nuo 2011 m. dedamas pastangas atnaujinti ir toliau plėtoti Teritorinės darbotvarkės idėją:

—	visų pirma jis remia bendrą teritorinės darbotvarkės tikslą – siekti tvarios ateities visų tipų Europos teritorijoms ir visiems jų gyventojams;

—	pritaria Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. tikslams ir prioritetams ir vertina teritorijų ir jų gyventojų atžvilgiu dedamas pastangas;

—

pritaria tam, kad dėmesys būtų sutelktas į šiuos prioritetus: a) subalansuota Europa, kurioje būtų svarbi kiekviena teritorija ir kiekvienas pilietis; b) funkciniai miesto ir kaimo vietoves jungiantys regionai; c) gyvenimo ir darbo sąlygų derinimas tarpvalstybiniu lygmeniu; d) sveika aplinka ir deramos gyvenimo sąlygos; e) žiedinė ekonomika ir f) tvarios skaitmeninės ir fizinės jungtys;

—	mano, kad labai svarbu įtraukti pilietinę visuomenę į teritorinių tikslų, pavyzdžiui, teisingos ir ekologiškos Europos, įgyvendinimą ir pritaria, kad EESRK šiame procese dalyvautų kaip vienas iš pagrindinių subjektų;

—	palankiai vertina tai, kad visi EESRK nariai turi galimybę interneto svetainėje www.territorialagenda.eu dalyvauti rengiant ir įgyvendinant Teritorinę darbotvarkę iki 2030 m.

2.5

EESRK teigiamai vertina paramą naujos ES miestų darbotvarkės parengimui po Amsterdamo pakto pasirašymo. Ši darbotvarkė, kuri turi glaudžių ir tiesioginių sąsajų su programomis URBACT ir URBAN, ateityje neabejotinai gali padėti nustatyti miestų plėtros prioritetus ir skatinti pasinaudoti geriausia praktika, kurią bus galima atkartoti ES.

2.6

Nors visi miestų darbotvarkės prioritetai yra svarbūs pilietinės visuomenės organizacijoms, jie neapsiriboja tradiciškai pilietinės visuomenės atliekamu vaidmeniu. NVO, socialinės įmonės ir kooperatyvai nuolat stiprina savo gebėjimus arba kuria naujus ekonominius ar organizacinius viešųjų paslaugų teikimo modelius. Būtina, kad valdžios institucijos galėtų į save pažvelgti iš miestuose veikiančių grupių ir organizacijų perspektyvos. EESRK mano, kad įtraukti nacionalinius ar regioninius tinklus arba daug patirties tam tikroje srityje turinčias vietos organizacijas būtų ne mažiau naudinga nei kurti europinius tinklus.

2.7

Bet kuriuo atveju, siekiant veiksmingai įgyvendinti ES miestų darbotvarkę, būtina:

a)	atsižvelgti į būtiniausius dalyvaujančių partnerių poreikius ir skirti dėmesio gebėjimų stiprinimui (daugiausia horizontaliųjų miestų partnerysčių atvejais). Šiuo tikslu EESRK rekomenduoja naudoti techninei pagalbai skirtas Europos lėšas;

parengti metodines rekomendacijas dėl principų, kuriais vadovautųsi atitinkamos miestų partnerystės. Svarbu parengti miestų darbotvarkės stebėsenos ir vertinimo metodiką, taip pat nustatyti rodiklius, kurie padės įvertinti pokyčius. Būtina į vertinimo ir stebėsenos procesus įtraukti partnerius, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas.

2.8

EESRK atkreipia dėmesį į tam tikrą, viena vertus, teritorinės ir miestų darbotvarkių, ir, kita vertus, teritorinės sanglaudos dvilypumą. Jis pažymi, kad teritorinės sanglaudos klausimas nuo 2009 m. yra Sutarties (SESV), taigi ir bendrų teisės aktų dalis, nors nei miestų darbotvarkė, nei pati teritorinė darbotvarkė nėra Sutarties dalis, ir kad suverenumo aspektas išlieka valstybių narių kompetencijos sritis ir vis dar reglamentuojamas tarpvyriausybinio susitarimo.

2.9

EESRK taip pat pritaria tam, kad, kaip svarbus Sąjungos regioninės plėtros elementas, būtų kuriamos ir įgyvendinamos dalyvaujamosios makroregionų vystymosi strategijos, suvienijančios ES valstybes nares bei jos regionus ir šalis, taip pat regionus, kurie jai nepriklauso.

2.10

Nors laiko požiūriu ES teritorinė ir miestų darbotvarkės apima ilgesnį laikotarpį nei daugiametė finansinė programa (DFP), labai svarbu, kad DFP būtų tinkamai atsižvelgta į šias darbotvarkes nustatant būsimas gaires ir joms būtų teikiama tinkama parama. Iš tiesų galima daryti prielaidą, kad dabartinė COVID-19 pandemija turės esminį poveikį būsimai Europos Sąjungos DFP.

2.11

Dėl pandemijos padarinių teks į teritorinę ir miestų darbotvarkes įtraukti ne tik vystymosi aspektą, bet ir gebėjimą atremti riziką, kurią sunku numatyti ir kuri kyla dėl asimetrinių išorės sukrėtimų ir daro didelį poveikį vystymosi proceso tvarumui.

3. Bendrosios pastabos

3.1 Tvarumas ir atsparumas

3.1.1

EESRK pabrėžia, kad šiuo metu Europa susiduria su nuolatiniais iššūkiais, susijusiais su klimato kaitos poveikiu, išteklių naudojimu ir poreikiu mažinti aplinkos keliamą riziką gyventojų sveikatai ir gerovei. Nors vis daugiau savivaldybių ir vietos bendruomenių išbando įvairius tvaraus judumo, statybos, tvarios gamybos ir vartojimo būdus, jų platesnis taikymas praktikoje pareikalaus gerokai aktyvesnio visos visuomenės, įskaitant įmones, nevyriausybines organizacijas ir piliečius, dalyvavimo per visą pereinamąjį laikotarpį.

3.1.2

EESRK mano, kad vietos valdžios institucijos geba rasti kompleksinius vietos sprendimus, todėl gali veiksmingai panaudoti finansinius išteklius dabartinės COVID-19 pandemijos padariniams sveikatai ir ekonomikai šalinti, ne tik stiprinti sveikatos ir socialinę infrastruktūrą ir gaivinti ekonomiką, bet ir remti perėjimą prie tvaresnių ir atsparesnių ekonominio vystymosi modelių.

3.1.3

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Europos miestams prekių tiekimas ir paslaugų teikimas iš išorės tapo savaime suprantamas ir jie manė, kad visiškai integruotos ekonominės sistemos gali susidoroti su galimais sutrikimais. Tačiau, kaip matyti dabartinės COVID-19 pandemijos atveju, dėl didelės tarpusavio priklausomybės kyla grandininio poveikio rizika.

3.1.4

Todėl EESRK pabrėžia, kad reikia plėtoti abipusiai naudingą miesto ir kaimo vietovių partnerystę, siekiant stiprinti vietos ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos sistemų tvarumą ir atsparumą. Tokios partnerystės ateityje gali tapti teritorinės sanglaudos ramsčiu.

3.1.5

Atsižvelgdamas į tai EESRK rekomenduoja naujojoje Leipcigo chartijoje raginti miestus:

plėtoti prognozavimo gebėjimus numatyti riziką ir galimus pokyčius, susijusius su klimato kaitos, ketvirtosios pramonės revoliucijos poveikiu ir naujų grėsmių sveikatai pasekmėmis, taip pat kitą svarbią riziką, laikantis Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programoje propaguojamos geriausios praktikos;

aktyviai plėtoti ir remti partnerystes tarp vietos subjektų miesto ir kaimo vietovėse (įskaitant vietos valdžios institucijas ir vietos veiklos grupes) siekiant užkirsti kelią strateginei rizikai ir pasinaudoti pertvarkos galimybėmis įgyvendinant integruotus projektus pagrindinėse bendro intereso srityse (sveikatos priežiūros, maisto ir vandens tiekimo, transporto, žiedinės ekonomikos ir kt.);

c)	įvertinti būsimų vystymo planų, programų ir projektų poveikį vietos aplinkosauginės, ekonominės ir socialinės sistemos tvarumui ir atsparumui (įskaitant jų poveikį pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir darbo rinkai) ir juos optimizuoti remiantis per tą laiką įgytomis žiniomis;

d)	dalytis įgyta patirtimi ir novatoriškais sprendimais siekiant didesnio tvarumo ir atsparumo pasitelkiant Europos tinklus ir teritorinio bendradarbiavimo programas.

3.1.6

Kartu EESRK pripažįsta, kad atsparumo stiprinimas yra palyginti nauja prioritetinė sritis. Komitetas taip pat rekomenduoja visoje Europoje pradėti keistis patirtimi, įskaitant vietos mokslo darbuotojus ir specialistus, taip pat iniciatyvas skatinti geriausią praktiką šioje srityje.

3.2 Integracija

3.2.1

EESRK pabrėžia, kad integruotų sanglaudos politikos projektų įgyvendinimo ES lygmeniu galimybės išlieka didžiulės. ES integruotas požiūris į išteklių naudojimą turėtų būti orientuotas į tarpdalykiškumą ir horizontaliąsias temas (t. y. atsisakyti dirbtinio plačiai paplitusio ir siauro sektorinio požiūrio, kuris labai trukdo įgyvendinti iš tiesų integruotus sprendimus).

3.2.2

EESRK supranta, kad taikant integruotą požiūrį būtinas visiškai naujas remiamų projektų valdymas. Šis požiūris grindžiamas projektų, kurie remiami ne tik pagal skirtingas ES biudžeto programas, bet ir gauna kitą įvairių formų paramą (dotacijas, finansines priemones ir kt.), tarpusavio sąveika ir logiškomis bei funkcinėmis tarpusavio sąsajomis. Idealiu atveju šiuos finansavimo šaltinius taip pat papildo privatūs šaltiniai. Laikantis šio požiūrio, labai svarbu užtikrinti projektų temų nuoseklumą ir itin svarbu įvertinti tikrąjį poveikį.

3.2.3

EESRK rekomenduoja visuose partnerystės susitarimuose deramą dėmesį skirti integruotam teritoriniam požiūriui. Be to, jis turi būti visiškai susietas ir suderintas su paramos telkimo pagal temas principu ir neturėtų būti laikomas paramos telkimo pagal temas šalutiniu aspektu.

3.2.4

EESRK pabrėžia, kad hipotetinis testas parodė, jog taikant integruotą požiūrį veiklos rodiklių vertė yra 40 proc. didesnė, palyginti su atskirų izoliuotų projektų sistema. Makroekonominiu požiūriu šie pokyčiai yra gana nereikšmingi paramos privačiojo sektoriaus investicijoms atveju (atsižvelgiant į labai mažą tokių investicijų dalį, palyginti su visomis privačiojo sektoriaus investicijomis); viešųjų investicijų atveju jų poveikis yra didelis, visų pirma dėl to, kad koordinuojamas jų vykdymas ir naudojimas.

3.2.5

EESRK pažymi, kad integruoti reikia ne tik turinį ir temas. Skirtingų rūšių integruoti projektai tinka skirtingoms teritorijoms ir skirtingiems teritorijų tipams, todėl svarbu taikyti subsidiarumo principą ir tinkamai susieti temas su poreikiais. Dažniausiai nurodomos šios teritorijos: metropolinės zonos, (sub)regionai, skurdūs miesto rajonai ir miesto aglomeracijos.

3.2.6

EESRK pažymi, kad konkurencingumo ir kompetencijos skatinimo projektai, pagal kuriuos stiprinamas vystymosi centrų vaidmuo, daugiausia yra pritaikyti metropolinėms zonoms ir aglomeracijoms, o projektai, kuriais remiami konvergencijos prioritetai, yra labai svarbūs (sub-) regionams ir skurdiems miestų rajonams. Integracijos tikslas taip pat gali būti išteklių sutelkimas, kuris yra įmanomas tiek pagal sanglaudos politikos veiksmų programą, tiek pagal veiksmų programas, taip pat pagal fondų ir daugiametę finansinę programą. EESRK mano, kad privačių finansinių išteklių sutelkimas turimam viešajam finansavimui padidinti ir taip užtikrinti papildomus pajėgumus ir rizikos pasidalijimą taip pat yra įmanoma su integruotu požiūriu susijusi galimybė.

3.2.7

EESRK mano, kad pagrindiniai integruoto teritorinio požiūrio pranašumai yra šie: galimybė pasiekti masto ekonomiją gerokai sumažinant projektų įgyvendinimo išlaidas ir didžiausias pranašumas – tai teigiamo vystymosi poveikio sinergija. Būtų galima įvardyti šias pagrindines kliūtis: nuolatinis nepasitikėjimas, valdymo ir įgyvendinimo sudėtingumas ir ypač nenoras perduoti atsakomybę žemesniems valdymo lygmenims.

3.3 Pusiausvyra

3.3.1

Kuo labiau bus vystomos metropolinės zonos ir miestų aglomeracijos ir bus užmirštamos kitų tipų atitinkamos šalies teritorijos, tuo didesnė bus būsimų struktūrinių nesėkmių rizika ir šioms problemoms išspręsti reikės daug lėšų. Šis požiūris taip pat tinka siekiant subalansuoto atskirų ES valstybių narių vystymosi ir pateisina tvirtos ES sanglaudos politikos išlaikymą ateityje.

3.3.2

Šie argumentai taikytini ir pagrindinėms regioninės plėtros pagalbos priemonėms, o konkrečiuose ITI ir BIVP–M projektuose turėtų būti atsižvelgta į šį platesnį kontekstą, nes priešingu atveju kyla didesnis pavojus, kad bus sukurtos vidinės atskirtos teritorijos („niekieno žemės“), kurios nėra pakankamai remiamos pagal teritorinės plėtros politiką, todėl daromos didelės kliūtys jų būsimai plėtrai. ITI atveju pagrindinis dėmesys paprastai skiriamas dideliems ir investiciniams projektams, o BIVP–M projektams skiriami riboti finansiniai ištekliai ir jie dažniausiai nėra susiję su investicijomis, nors šių projektų pridėtinė vertė yra didelė.

3.3.3

Tai taip pat sudaro sąlygas ITI ir BIVP tarpusavio suderinamumui, laikantis subsidiarumo principo. Kalbant apie ITI, jos turėtų apimti ne tik atitinkamą metropolinę zoną arba miesto aglomeraciją, bet ir su jomis susijusias kaimo vietoves arba mažesnių miestų teritorijas. Kita vertus, BIVP gali būti racionaliai taikoma priemonė, skirta remti ne tik vietos iniciatyvas kaimo vietovėse, bet ir spręsti miestų vietovių ir miestų rajonų bendruomenių problemas.

3.3.4

Pagrindinės BIVP–M savybės (1):

—	tarpsektorinės vietos partnerystės, panašios į vietos veiklos grupes kaimo vietovėse, įvairių sektorių (verslo, ne pelno sektoriaus, viešojo administravimo institucijų ir (arba) specialiųjų institucijų, pavyzdžiui, mokyklų, institutų, administracijų, bankų) dalyvavimas;

—	bendra plėtros strategija (integruota teritorinė, tarpsektorinė, orientuota į vieną ar daugiau temų, pagrįsta konkrečiais miesto poreikiais ir galimybėmis, parengta pagal galiojančią miestų plėtros strategiją ir finansuojama įvairiais viešaisiais ir privačiais ištekliais);

—	principas „iš apačios į viršų“, pagal kurį iniciatyva pradedama tiesiogiai atitinkamoje vietovėje, aktyviai dalyvaujant partneriams ir visuomenei;

—	koordinuoti veiksmai (viešųjų ir privačiųjų išteklių planavimas ir naudojimas, bendri projektai), daugiašalės integracijos galimybė (teritorinė, laikina, materialinė, susijusi su finansavimu ir institucinė);

—	partneryste grindžiamas ir decentralizuotas sprendimų dėl atskirų vietos projektų finansavimo priėmimas pasitelkiant įvairių pramonės šakų vietos partnerystės organizacijas;

—	dėmesys inovatyviems sprendimams t. y. veiklai ir veiksmams, kurie tam tikroje teritorijoje yra nauji ir skatina vystymąsi (o ne tik įprasta, praeityje jau vykdyta veikla);

—	bendradarbiavimas tinkluose, visų pirma tarp vietos tarpsektorinių partnerysčių valstybėse narėse ir (arba) tarp tarpsektorinių partnerysčių Europos Sąjungoje.

3.3.5

EESRK supranta, kad dėl vykstančių struktūrinių ir technologinių pokyčių kai kurios ES teritorijos atsiduria tokioje padėtyje, kai joms nebeužtenka, bent jau trumpuoju laikotarpiu, savo išteklių (pvz., intensyvios anglių kasybos regionai ir nuo jų priklausomos sunkiosios pramonės šakos, kurios patiria nuosmukį) ir todėl atsiranda rinkos nepakankamumo požymių. Regioninės plėtros priemonės turėtų padėti šiems regionams rasti perspektyvų strateginį sprendimą funkciniam ekonominės veiklos įvairinimui ir suteikti tokiai plėtrai reikalingus finansinius išteklius.

4. Konkrečios pastabos

4.1 Instituciniai aspektai

4.1.1

EESRK supranta, kad Europos Sąjungos instituciniu lygmeniu esama tam tikro dvilypumo: viena vertus, vykdoma teritorinė plėtra ir miestų plėtros programa, antra vertus, siekiama teritorinės sanglaudos. Nors apskritai miestų plėtra gali būti laikoma platesnės teritorinės plėtros dalimi, jos atveju esama tam tikros autonomijos, nes kompetencija šioje srityje priklauso išskirtinai valstybėms narėms, todėl valdymo klausimai yra tarpvyriausybinių susitarimų objektas. Kita vertus, teritorinė sanglauda nuo 2009 m. yra ES teisės aktų dalis. Taigi šių dviejų temų turinys labai sutampa.

4.1.2

Minėtas dvilypumas, kuris nurodomas 2019 m. Bukarešto deklaracijoje, dar nėra didžiausia problema, atsižvelgiant į tai, kad miestų darbotvarkė yra visiškai integruota į sanglaudos politiką. Daugiapakopio valdymo sistema taip pat padeda spręsti šią problemą (žr. toliau). Nepaisant to, naujoji Leipcigo chartija turėtų sudaryti sąlygas pašalinti šį dvilypumą ir teritorinę darbotvarkę kiek įmanoma veiksmingiau susieti su miestų darbotvarke.

4.2 Esminiai aspektai

4.2.1

EESRK tikisi, kad svarbiausia naujosios Leipcigo chartijos nauda ir pridėtinė vertė bus tai, kad bus visapusiškai atsižvelgta į naujus elementus ir aplinkybes, nuo kurių priklauso teritorinė ir miestų plėtra (žr. 2.2 punktą): atsparumo principas bus įtrauktas į naują dokumentą ir bus pateikti įtikinami sprendimai, skirti įveikti COVID-19 pasekmes, kurios, ko gero, bus struktūrinės ir ilgalaikės.

4.2.2

Kitas svarbus aspektas – tinkama prevencijos, paramos ir plėtros infrastruktūra, kuriai būtų panaudotos dabartinės technologinės galimybės ir kuri užtikrintų subalansuotą teritorijos vystymąsi, padėsiantį pašalinti tam tikrus įvairius gyvenimo kokybės skirtumus tarp metropolinių teritorijų ir periferinių kaimo vietovių.

4.3 Finansiniai aspektai

4.3.1

Siekiant užtikrinti optimalią teritorinę ir miestų plėtrą, būtina sukurti tvirtus finansinius išteklius, kuriuos panaudojant būtų galima patenkinti realius poreikius, t. y. būsimą ES daugiametę finansinę programą, kurios vienas iš pagrindinių prioritetų turėtų būti darnus, bet dinamiškas, tvarus ir integruotas teritorinis vystymasis. Kita vertus, net ir teritorinio vystymosi kontekste atrodo tikslinga labiau naudotis šiuolaikinėmis finansinėmis priemonėmis, t. y. tomis, kuriomis atsižvelgiama į rezultatus ir pasiekimus, kurių poveikis yra išmatuojamas, o kai kurios iš jų grindžiamos pelningumu.

4.3.2

Kalbant apie privačias iniciatyvas ir atsakomybę už teritorijų, kuriose mes dirbame ir gyvename, plėtrą ir atsižvelgiant į viešųjų finansų trūkumą, turėtų būti suteikta daugiau galimybių sutelkti privačius finansinius išteklius jų naudai padidinti, taikant griežtos demokratinės kontrolės ir valdymo mechanizmus.

4.4 Daugiapakopis valdymas

4.4.1

Atsižvelgiant į šiuolaikinę teritorinę ir miestų plėtrą, daugiapakopis valdymas, griežtai laikantis subsidiarumo principo, yra išankstinė sąlyga ir būtinybė. Reikia tik sukurti jam tinkamas institucines sąlygas. Šios sąlygos apima realią kompetenciją, administracines ir procedūrines sąlygas bei pakankamą finansinį pagrindą.

4.4.2

Tiek vertikalioji, tiek horizontalioji partnerystė yra vienas svarbiausių principų, užtikrinančių modernias viešąsias paslaugas. Kaip vieną tokio bendradarbiavimo pavyzdį EESRK siūlo išnagrinėti įvairius viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo modelius, taikant miestų projektams demokratinės atskaitomybės ir jų valdymo kontrolės mechanizmus, taip pat Europos partneryste grindžiamas programas, pavyzdžiui, ankstesnę programą EQUAL (2). Būtent įvairiais lygmenimis, visų pirma miestuose, viešojo valdymo įstaigos turi suburti atitinkamus partnerius įgyvendinant bendrus projektus ir veiksmingai naudotis finansavimu.

4.4.3

Daugiapakopis valdymas gali būti veiksmingai plėtojamas ir įgyvendinamas vykdant integruotus miestų aglomeracijų ir jų funkcinių teritorijų kaimo vietovėse projektus. Kaimo vietovių vietos veiklos grupės ir naujos tarpsektorinės miestų partnerystės taip pat gali sėkmingai dalyvauti šiuose projektuose.

4.4.4

Be to, šiuolaikinei teritorinei ir miestų plėtrai reikia ne tik visų viešojo sektoriaus subjektų (valstybės, regionų ir savivaldybių atstovų) suderintų veiksmų, bet ir veiksmingo socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės (privačių asmenų, verslo organizacijų ir verslo asociacijų, profesinių sąjungų, vietos lygmeniu veikiančių ne pelno sektorių ir kt.) dalyvavimo.

4.4.5

EESRK siūlo miestų bendruomenių ir piliečių dalyvavimo temą toliau plėtoti Chartijoje. Miestams reikia veikiančios sistemos piliečių ir piliečių grupių pozicijai stiprinti, kad jie galėtų būti tikri ir patikimi diskusijų dėl savo miestų plėtros prioritetų ir jų įgyvendinimo, taip pat miestų darbotvarkės įgyvendinimo partneriai. Tik didelį socialinį kapitalą sukaupusi, savimi pasitikinti ir tvirta bendruomenė galės išspręsti ateities uždavinius. Šiuo tikslu būtina, kad viešosios valdžios institucijos parengtų švietimo ir mokymo modulius, kurie parodytų, kaip galima kurti ir stiprinti bendradarbiavimo partnerystes savo bendruomenėje. EESRK yra pasirengęs dirbti plėtojant šį sumanymą.

2020 m. rugsėjo 18 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) EESRK šioje nuomonėje naudoja trumpinį BIVP-M kaip bendruomenės inicijuotos vietos plėtros miestų vietovėse terminą. Todėl stengiamės geriau apibūdinti įvairius vietos kaimo ir miesto plėtros išteklius ir sąlygas. Šiuo metu BIVP paprastai taikoma kaimo vietovėms kaip LEADER programos atnaujinimas, tačiau ne taip dažnai miestų plėtrai.

(2) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv:c10237