Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“

(COM(2020) 274 final)

„Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl profesinio mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“

(COM(2020) 275 final)

(2021/C 10/07)

Pranešėja

Tatjana BABRAUSKIENĖ

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2020 8 12
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2020 9 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 10 29
Plenarinė sesija Nr.	555
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	218 /0 /5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK primena, kad turinti įgūdžių ir kvalifikuota darbo jėga yra vienas iš pagrindinių Europos socialinio ir ekonominio modelio privalumų ir kad paramą jaunimo ir suaugusiųjų mokymui reikia naudoti kaip svertą ilgalaikiam ir tvariam ekonomikos augimui skatinti, nes ši parama padeda didinti inovacijas, našumą ir konkurencingumą, be to, ją gaunantys darbuotojai gali geriau prisitaikyti įgyvendinant teisingą pertvarką, kilti karjeros laiptais bei gauti didesnį darbo užmokestį.

1.2.

1.3.

Komitetas mano, kad profesinio meistriškumo centrų projektų vykdymas ir lėšų skyrimas šalių dalyvavimui „EuroSkills“ konkursuose yra viena iš priemonių visos profesinio mokymo sistemos padėčiai pagerinti, todėl padidės profesinio mokymo kokybė, patrauklumas ir įtraukumas visiems asmenims. Šį tikslą reikėtų įgyvendinti bendradarbiaujant su atitinkamais socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant šeimas, tėvus ir mokinius.

1.4.

EESRK primena, kad į „tinkamų įgūdžių“ ugdymo procesą reikia įtraukti bendruosius gebėjimus ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos menų ir matematikos (STEAM) (1) įgūdžius, siekiant patenkinti neatidėliotinus jaunimo ir suaugusiųjų poreikius, kad jie galėtų sėkmingai gyventi visuomenėje, ir darbo rinkos poreikius įgyvendinant skaitmeninę ir žaliąją pertvarką.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad svarbu daug dėmesio skirti socialiniams ir pilietiškumo gebėjimams, kurie yra labai svarbūs demokratiniam piliečiui ugdyti. Pilietiškumo ugdymas turėtų būti prieinamas visiems asmenims, ypač nepalankioje padėtyje esančioms grupėms (2). EESRK ragina valstybes nares įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl bendrų vertybių propagavimo (3) ir profesinio mokymo sistemose bei suaugusiųjų švietimo sektoriuose stiprinti mokymąsi apie Europos vertybes ir tapatybę.

1.6.

Komitetas palankiai vertina pasiūlymą dėl Įgūdžių pakto, susijusio su darbuotojų perkvalifikavimu ir kvalifikacijos kėlimu, ir ragina, įtraukiant atitinkamus socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas ir kitus svarbius suinteresuotuosius subjektus, nustatyti įgyvendinamus tikslus ir suderintus bendrus kokybės principus, siekiant pateikti veiksmingus sprendimus visiems.

1.7.

EESRK ragina daugiau dėmesio skirti su darbo rinkos žaliąja ir skaitmenine pertvarka susijusiai orientavimo ir konsultavimo politikai šiuo tikslu išplečiant paramos mechanizmus, kuriuos siūlo skirtingi informacijos teikėjai, pavyzdžiui, profesinių sąjungų mokymo ambasadorių programos, parama įmonėms žmogiškųjų išteklių srityje, ir pilietinės visuomenės darbui, siekiant motyvuoti suaugusiuosius ir darbuotojus kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti. EESRK primena, kad įgyvendinant teisingą skaitmeninę ir žaliąją pertvarką pagalba mokymuose dalyvaujantiems asmenims pirmiausia bus pradėta nuo neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo bei užtikrinant, kad būtų pripažinti ir sertifikuoti ir mokymo kursai, kad būtų galima juos laikyti visos įgytos kvalifikacijos dalimi.

1.8.

EESRK primena savo nuomonę „Tvarus mokymosi visą gyvenimą ir įgūdžių ugdymo finansavimas atsižvelgiant į kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą“ (4) ir pažymi, kad ekonomikos gaivinimo plano, priemonės „Next Generation EU“ ir kitų ES fondų (pvz., ESF+, teisingos pertvarkos fondų ir pan.) lėšas reikia naudoti veiksmingai ir nuosekliai, siekiant užtikrinti efektyvią paramą švietimo ir mokymo politikai.

1.9.

Komitetas ragina ES lygmeniu vykdyti mokslinius tyrimus dėl Europos individualiųjų mokymosi sąskaitų iniciatyvos, kuri būtų įgyvendinama kaip bendroji iniciatyva arba konkreti parama valstybių narių poreikiams patenkinti. EESRK ragina Komisiją užmegzti socialinį dialogą dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų ir dėl pagrindinių Europos profilių rengimo profesinio mokymo srityje, siekiant atsižvelgti į sektorių poreikius, kolektyvinių sutarčių nuostatas atitinkančius nacionalinius profesinio rengimo specialistų reikalavimus, besikeičiančius profesinius ir darbo veiklos profilius ir įmonių poreikius, taip pat siekiant konsultuotis su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis.

1.10.

EESRK ragina, gavus daugiau duomenų apie COVID-19 krizės poveikį, persvarstyti ir dar kartą atnaujinti rodiklius ir lyginamuosius standartus. Duomenis ir informaciją apie profesinį mokymą, įgūdžius ir darbo rinkos poreikius reikia tobulinti atsižvelgiant į ES švietimo ir mokymo tikslus, ir, vadovaujantis naujais rodikliais, reikėtų užtikrinti JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir Europos semestro įgyvendinimą. Tam, kad iki 2025 m. siūlomi rodikliai būtų pasiekti, reikėtų nustatyti tokį stebėsenos dažnumą, kad kasmet būtų atnaujinama informacija apie įvairius duomenis siekiant geriau stebėti profesinio mokymo sektoriaus pažangą ir kvalifikacijos kėlimą bei perkvalifikavimą.

1.11.

EESRK prašo, kad visiems profesinio mokymo programose dalyvaujantiems asmenims būtų užtikrinta teisė ir galimybė naudotis kokybiškomis ir įtraukiomis profesinio mokymo ir pameistrystės programomis, tinkamai atsižvelgiant į kokybišką ir veiksmingą pameistrystės europinę sistemą (5). Be pasiūlytoje Rekomendacijoje dėl profesinio mokymo nustatyto mokymosi darbo vietoje rodiklio, būtų galima apibrėžti mokymosi įmonėse rodiklį ir skatinti įmones įgyvendinti bendradarbiavimu grindžiamą pameistrystę.

1.12.

EESRK atkreipia dėmesį į savo nuomonę „ES žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų visiems stiprinimo strategijos kūrimas“ (6) ir ragina Komisiją, dalyvaujant vyriausybėms, socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, parengti ES lygmens žaliųjų įgūdžių ir kompetencijos strategiją laikantis Europos žaliojo kurso ir nustatyti kompetencijos sistemos dėl žaliųjų įgūdžių poreikių rodiklius.

1.13.

Komitetas ragina parengti politiką, kurią įgyvendinant būtų didinamas profesinio mokymo pedagogų ir instruktorių profesijos patrauklumas, sudarant galimybę gauti strategiškai svarbią atnaujintą informaciją apie jų pirminį ir tęstinį profesinį tobulėjimą, kad jie būtų gerai pasirengę žaliajai ir skaitmeninei profesinio mokymo pertvarkai, gerinant jų statusą, sveikatą, saugą ir darbo sąlygas ir, vykdant tikrą socialinį dialogą, įtraukti juos kuriant profesinių mokyklų ir švietimo įstaigų mokymo programas skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos srityse.

1.14.

EESRK pageidautų, kad Skaitmeninio švietimo veiksmų plane (7) būtų pasiūlyta praktinė parama mokyklų bendruomenėms, siekiant gerinti skaitmeninius įgūdžius ir investicijas į skaitmenines priemones ir prieigą prie interneto, taip pat teikti tokią paramą, kad visi asmenys galėtų įgyti tiek socialinių (socialinio ir asmeninio gyvenimo), tiek dalykinių (su technologijomis ir darbu susijusių) skaitmeninių įgūdžių. Raginame Komisiją pateikti atitinkamus su priemone SELFIE susijusius duomenis apie prieigą prie skaitmeninių priemonių ir prieigą prie interneto mokyklose (8). Svarbu kelti darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti, kad jie įgytų reikiamų skaitmeninių įgūdžių.

1.15.

EESRK rekomenduoja atlikti ES lygmens tyrimą siekiant nustatyti įvairių paslaugų teikėjų turimus mikrokredencialus, kad būtų galima nustatyti tikruosius Europos įmonių, darbdavių, darbuotojų ir darbo ieškančių asmenų poreikius, susijusius su mikrokredencialais, ir jų poveikį kvalifikacijai bei kolektyvinėms sutartims.

1.16

EESRK rekomenduoja patobulinti „Europass“ platformą, suteikiant darbo ieškantiems asmenims, besimokantiems asmenims, darbdaviams ir politikos formuotojams patikimą informaciją ir užtikrinti, kad informacija taip pat būtų prieinama neįgaliesiems ir teikiama įvairiomis kalbomis, įskaitant pagrindines migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų kalbas.

1.17.

Komitetas ragina, įgyvendinant nacionalinius su įgūdžiais susijusius veiksmus, daugiausia dėmesio skirti paramai studentėms, darbuotojoms ir bedarbėms, užtikrinant joms pritaikytą mokymą, taip pat veiksmingai paramai COVID-19 krizės metu didelių sunkumų patyrusioms šeimoms.

1.18.

EESRK ragina Komisiją, laikantis ES pagrindinių teisių chartijos nuostatų, parengti veiksmus, kuriais būtų užtikrinta, kad kiekvienam pabėgėliui ir prieglobsčio prašytojui būtų suteikta galimybė patvirtinti savo įgūdžius ir kompetencijas ir kad jis galėtų būti pameistriu, persikvalifikuoti arba pakelti savo kvalifikaciją, siekiant integracijos į darbo rinką.

1.19.

EESRK siūlo su vyriausybėmis, atitinkamais socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis toliau aptarti su aukštuoju mokslu ir moksliniais tyrimais susijusių Įgūdžių darbotvarkės iniciatyvų idėjas ir tolesnius politikos veiksmus. Verslo ir aukštojo mokslo partnerystės turėtų būti vienodai naudingos abiem šalims ir dėl jų nereikėtų mažinti valstybinių aukštojo mokslo institucijų biudžetų.

1.20.

EESRK ragina, įgyvendinant Europos semestrą, užtikrinti tvarias nacionalines viešąsias investicijas į aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus ir jas remti ES lėšomis, kad aukštasis mokslas ir moksliniai tyrimai būtų visiškai įtraukūs ir prieinami studentams ir būsimiems mokslo darbuotojams, taip pat kad būtų užtikrinta palanki akademikų ir mokslo darbuotojų darbo aplinka. EESRK prašo pasiūlymus dėl mokslo darbuotojų įgūdžių ir kompetencijos ugdymo toliau svarstyti su numatytais iniciatyvų naudos gavėjais.

1.21.

EESRK ragina valstybes nares įgyvendinti Paryžiaus komunikatą (2018 m.) ir būsimą Romos komunikatą (2020 m.) ir užtikrinti, kad būtų gerbiama akademinė laisvė ir sąžiningumas, institucinė autonomija, studentų ir darbuotojų dalyvavimas aukštojo mokslo valdyme ir viešoji atsakomybė – tai turėtų sudaryti Europos aukštojo mokslo erdvės pagrindą. EESRK ragina valstybes nares gerbti pagrindines Bolonijos proceso vertybes, įgyvendinti socialinio aspekto, kokybiško mokymosi ir mokymo principus ir prašo tolesnės veiklos, susijusios su Bolonijos procesu, darbo grupės užtikrinti, kad būtų toliau įgyvendinami bendrai suderinti Bolonijos tikslai. EESRK taip pat pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti 1997 m. JT rekomendaciją dėl aukštojo mokslo mokymo įstaigų personalo statuso (9).

2. Aplinkybės

2.1

Komunikate „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ nustatomi politikos prioritetai ir veiksmai, kuriais siekiama, kad būtų dažniau mokoma daugiau žmonių, be kita ko, lavinant darbui reikalingus įgūdžius, visų pirma tam, kad būtų galima įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

2.2.

Naujasis pasiūlymas grindžiamas komunikatu „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (2016 m.) (10). Atnaujintoje Įgūdžių darbotvarkėje (2020 m.) siūloma 12 iniciatyvų ir keturi kiekybiniai tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 m. Pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl profesinio mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo siūlomi papildomi tikslai profesinio mokymo programose dalyvaujantiems asmenims. Šioje nuomonėje aptariamos abi iniciatyvos.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Dėl COVID-19 pandemijos Europos ekonomika patiria didelį nuosmukį ir nuolat didėjantį nedarbo lygį. Nors, Eurostato duomenimis, nedarbo lygis, palyginti su ekonominio aktyvumo sumažėjimu, pastaruoju metu padidėjo nežymiai, numatoma, kad ES 27 valstybėse narėse jis nuo 6,7 proc. 2019 m. padidės iki 9 proc. 2020 m. (11). Kita vertus, COVID-19 krizė paspartino skaitmeninę pertvarką švietimo, darbo ir kasdienio gyvenimo srityse. Todėl Komisijos politikos dokumentų rinkinys paskelbtas tinkamu metu, siekiant paskatinti diskusijas dėl veiksmingos švietimo ir mokymo politikos.

3.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad Įgūdžių darbotvarkė ir pasiūlyta Rekomendacija dėl profesinio mokymo buvo parengtos remiantis Europos socialinių teisių ramsčio nuostatomis, siekiant prisidėti prie jo pirmojo principo dėl teisės į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą. Iš tiesų, vykdant teisingą pertvarką ir atsižvelgiant į demografinius pokyčius, visi europiečiai turėtų turėti teisę į kokybišką ir įtraukų mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą. Pabrėžiame, kad reikia spręsti menko išsilavinimo problemą, kuri pagilėjo per COVID-19 krizę dėl nevienodų galimybių gauti švietimo paslaugas ir dalyvauti mokymo programose.

3.3.

Manome, kad bendrieji gebėjimai ir socialiniai emociniai įgūdžiai yra ne mažiau būtini darbo rinkai nei „tinkami įgūdžiai“. Šiuos bendruosius gebėjimus sudaro socialiniai ir pilietiniai gebėjimai, kurie yra labai svarbūs demokratiniam piliečiui, ypač kai dėl padidėjusios socialinės ir ekonominės nelygybės gali įsitvirtinti radikalizmas, populizmas ir padidėti nusikalstamumo lygis. Įgūdžių darbotvarkėje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama bendrųjų kompetencijų ugdymui privalomojo švietimo ciklų ir (arba) mokymo programų metu, taip pat jaunimo ir suaugusiųjų mokymuisi. Labai palankiai vertintina tai, kad Įgūdžių darbotvarkėje daug dėmesio skiriama gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (12) studijoms ir verslumo gebėjimams ir kartu visuomenei ir darbo rinkai reikiamų plačių kompetencijų suvokimui, taip pat dėmesys socialiniams ir universaliesiems įgūdžiams. Reikia toliau gerinti mokslo, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (13) įgūdžius, nes menai, humanitariniai mokslai, socialiniai mokslai ir profesinės žinios labai prisideda prie šalies BVP.

3.4.

Atkreipiame dėmesį, kad EESRK savo nuomonėje (14) dėl Europos švietimo erdvės (EAA) (2018 m.) palankiai įvertino tai, kad EAA iniciatyva buvo pasiūlyta daugiau įtraukties į būsimas švietimo sistemas, ir pabrėžė, kad mokymasis apie ES, demokratines vertybes, toleranciją ir pilietiškumą turėtų būti laikomas visuotine teise, taikant holistinę švietimo koncepciją, ypatingą dėmesį skiriant nepalankioje padėtyje esančioms žmonių grupėms (15) ir įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio nuostatas. Labai svarbu skatinti valstybes nares įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl bendrų vertybių propagavimo (16). Atsižvelgdami į EESRK nuomonę dėl švietimo apie Europos Sąjungą (17), pažymime, kad profesinį rengimą ir mokymą bei suaugusiųjų mokymąsi taip pat reikėtų orientuoti į bendrų Europos vertybių ir ES tapatybės stiprinimą.

4. Konkrečios pastabos

4.1

EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl Įgūdžių pakto dėl darbuotojų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo. Labai svarbu, kad paktas būtų parengtas dalyvaujant atitinkamiems socialiniams partneriams, pilietinės visuomenės organizacijoms ir kitiems svarbiems suinteresuotiesiems subjektams pagal tikslines grupes, kad būtų galima nustatyti tikslus tokio pakto adresatams ir užtikrinti, kad šie tikslai būtų pasiekti. Pakte reikėtų numatyti veiksmingus sprendimus jaunimui ir suaugusiesiems, bedarbiams, žemos kvalifikacijos asmenims ir darbuotojams, ypatingą dėmesį skiriant palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturinčių asmenų grupių galimybėms dalyvauti kokybiškame ir įtraukiame profesiniame rengime ir mokyme, suaugusiųjų mokyme ir perkvalifikavimo bei kvalifikacijos kėlimo mokymuose, kuriuos rengia įvairūs paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, valstybinės užimtumo tarnybos, bendrovės bei profesinio rengimo ir mokymo institucijos.

4.2.

Vienas iš šių mokymo nuostatų kokybės kriterijų turėtų būti susijęs su neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų, įgytų prieš pradedant mokytis, patvirtinimu. Mokymą reikėtų pripažinti ir sertifikuoti, aiškiai nurodant kvalifikacijos lygį arba kvalifikacijos vienetą (dalį), dėl kurios išduodamas pažymėjimas. Taikant šį reikalavimą būtų geriau įgyvendinama Tarybos rekomendacija dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems įgyvendinimo (18) ir Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (19).

4.3.

Atsižvelgdami į ankstesnę EESRK nuomonę „Tvarus mokymosi visą gyvenimą ir įgūdžių ugdymo finansavimas atsižvelgiant į kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą“ (20), raginame veiksmingai ir nuosekliai naudotis ekonomikos gaivinimo planu, programa „Next Generation EU“ ir kitais ES fondais (pvz., ESF+, Teisingos pertvarkos fondais), siekiant užtikrinti, kad įmonės ir socialinės įmonės išgyventų krizę, galėtų pasiūlyti ir išlaikyti kokybiškas darbo vietas, o darbuotojai ir bedarbiai gautų veiksmingą paramą, susijusią su kokybiškų įgūdžių įgijimu. ESF+ kaip papildomu fondu galima lengviau įgyvendinti Europos semestre nustatytas švietimo ir mokymo reformas, be to, turėtų būti paprasčiau siekti tvarios Europos pramonės strategijos ir MVĮ įgūdžių ugdymo politikos tikslų.

4.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad savo pasiūlyme Komisija pripažįsta, jog valstybėse narėse laikomasi skirtingo požiūrio, kuriuo remiantis žmonėms suteikiama galimybė visą gyvenimą ugdyti įgūdžius, ir kalbama apie sąskaitas, o ne apie vieną „sąskaitą“. Nepaisant to, Europos iniciatyvos dėl individualaus mokymosi sąskaitų, kaip bendros iniciatyvos arba specialios paramos valstybėms narėms, idėją reikia toliau nagrinėti atliekant tinkamus mokslinius tyrimus, siekiant užtikrinti, kad ji iš tiesų galėtų būti veiksmingas sprendimas norint paremti kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą ir kad ji būtų pagrįsta neformaliojo mokymosi ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimu – taip būtų galima suteikti individualių mokymosi galimybių. Todėl dėl tolesnių politikos veiksmų turėtų būti sprendžiama kartu su atitinkamais socialiniais partneriais, įskaitant sektorių partnerius.

4.5.

Įgūdžių pakte daugiausia dėmesio galėtų būti skiriama pramonės sektoriams, kuriuose, remiantis praktinėmis rekomendacijomis ir konsultacijomis, svarbu teikti paramą kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui ir didinti darbuotojų motyvaciją, kad jie galėtų dalyvauti mokymuose, kuriais prisidedama prie jų profesinio tobulėjimo ir karjeros bei įmonės interesų. Kalbant apie sektorių bendradarbiavimo plano (21) iniciatyvą ir idėją sukurti pagrindinį Europos profilį profesinio rengimo ir mokymo srityje, verta pažymėti, kad galimą tam tikrų profesijų sektorių įgūdžių profilių sinergiją reikia toliau aptarti su atitinkamais sektorių socialiniais partneriais. Reikia atsižvelgti į visa apimančius požiūrius, įskaitant konkurencingumą, įmonių mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas ir verslo paslaptis.

4.6.

Laikantis 2018 m. Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (22) nuostatų, visi profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokantys asmenys turėtų turėti teisę į kokybišką ir įtraukų profesinį rengimą ir mokymą bei pameistrystę. Nustatant profesinio mokymo programų absolventų įsidarbinamumo rodiklius reikėtų atsižvelgti į COVID-19 krizės poveikį pramonei ir į teisingus bei kokybiškus absolventų darbo reikalavimus. Būtų galima toliau skatinti įmones įgyvendinti bendrą pameistrystę. Profesinio meistriškumo centrų projektuose galėtų būti skiriama daugiau dėmesio socialinei įtraukčiai ir vienodoms galimybėms dalyvauti aukštos kokybės ir patraukliame mokyme. Svarbu apsvarstyti profesinio mokymo paslaugų teikėjų vaidmenį atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir į jų sąveiką su socialiniais partneriais mokymo programų pritaikymo prie gebėjimų poreikių klausimais. Be to, pasiūlymas, susijęs su šalių dalyvavimo konkurse „EuroSkills“ finansavimu, gali padidinti profesinio mokymo patrauklumą. Tačiau išskirtinis atrinktų profesinio mokymo įstaigų studentų parengimas bus pavyzdys vyriausybėms, kaip pagerinti bendrą profesinio mokymo įstaigų kokybę taikant veiksmingas priemones.

4.7.

EESRK primena Rygos išvadas dėl 2015–2020 m. profesinio mokymo strategijos, kuriose pritariama, kad mokymasis darbo vietoje apima praktinį mokymąsi mokyklose ir įmonėse (23). Kadangi galimybė mokytis darbo vietoje turėtų būti norma visiems profesinio mokymo įstaigų studentams, dalyvavimo mokymesi darbo vietoje rodikliai tikrai nėra plataus užmojo ir sunkiai gali būti taikomi tobulinant pameistrystės nuostatas.

4.8.

Be to, siekiant apibrėžti ir stebėti su suaugusiųjų mokymosi ir profesinio mokymo rodikliais susijusius valstybių narių laimėjimus, labai svarbu stiprinti su įgūdžiais susijusios informacijos rinkimą remiantis neseniai Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) (24) atliktu darbu. Siekiant užtikrinti geresnį įgūdžių strategijų valdymą, vykdant veiksmingą socialinį dialogą ir konsultuojantis su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant bendroves, svarbu prognozuoti ir (arba) numatyti įgūdžių poreikius, susijusius su socialiniais ir darbo rinkos pokyčiais. Sveikintina būtų tai, jei, atlikus COVID-19 krizės poveikio švietimui, mokymui ir darbo jėgai mokslinius tyrimus, būtų persvarstyti ir atnaujinti Įgūdžių darbotvarkėje ir pasiūlytoje Rekomendacijoje dėl profesinio mokymo pateikti rodikliai.

4.9.

Kalbant konkrečiau, duomenis ir informaciją apie profesinį mokymą, įgūdžius ir darbo rinką reikia tobulinti atsižvelgiant į ES švietimo ir mokymo tikslus ir naujus rodiklius, kurie siūlomi siekiant užtikrinti JT darnaus vystymosi tikslų, visų pirma 4-ojo DVT (švietimas), 5-ojo DVT (lygybė), 8-ojo DVT (deramas darbas) ir 13-ojo DVT (klimato kaita) ir Europos semestro, įgyvendinimą. Kad siūlomus rodiklius būtų galima pasiekti iki 2025 m., reikėtų kasmet atnaujinti Eurostato ir kitų agentūrų, pavyzdžiui, CEDEFOP ir EUROFOUND, vykdomos stebėsenos dažnumą. Naudojantis papildomais rodikliais įmonėms ir darbuotojams būtų paprasčiau nustatyti savo investicijas, mokymo ir įgūdžių poreikius, daugiausia dėmesio skiriant rodikliams „įmonių, teikiančių mokymo paslaugas pagal programos tipą procentinė dalis“ ir „įmonių mokymo kursų išlaidos, išreikštos visų darbo sąnaudų procentine dalimi“. Šiuos duomenis Eurostatas jau renka kas penkerius metus, tačiau toks laikotarpis nėra pakankamas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas socialiniams partneriams aktyviai dalyvauti numatant ir (arba) prognozuojant įgūdžius ir rengiant reikiamus mokymus – šį Įgūdžių darbotvarkėje siūlomą klausimą reikėtų sustiprinti. Suderėtose kolektyvinėse sutartyse nustatomos mokamos mokymosi atostogos gali būti priemonė, kurią būtų galima įtraukti į rodiklius, kartu įtraukiant informacijos darbuotojams teikimą ir orientavimą.

4.10.

EESRK nuomonėje dėl ES žaliųjų gebėjimų ir kompetencijų visiems stiprinimo strategijos kūrimo (25) pabrėžiama, kad atsakomybė už aplinkos apsaugą yra kiekvieno asmens pareiga. Visi darbuotojai, o ypač nuosmukį patiriančių sektorių darbuotojai, turėtų turėti galimybę aktyviai kelti savo kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, kad būtų lengviau įgyvendinti teisingą pertvarką siekiant sukurti žaliąją ekonomiką. Remiantis aiškiu rodikliu, kuris svarbus ne tik suaugusiesiems, bet ir visiems europiečiams, būtina stebėti, kaip organizuojami mokymai, skirti socialiniams (kasdieniam gyvenimui ir visuomenei) ir dalykiniams (techniniams ir profesiniams) žaliesiems įgūdžiams ir gebėjimams ugdyti. Tokį rodiklį ir ES žaliųjų įgūdžių ir gebėjimų strategiją reikėtų grįsti išsamiu ES lygmens tyrimu ir nacionalinių žaliųjų įgūdžių ir gebėjimų strategijų vertinimu. Su žaliaisiais įgūdžiais susijusių rodiklių ir kompetencijos sistemos nustatymą reikia grįsti atviruoju bendradarbiavimo metodu. Profesinio mokymo pedagogai ir instruktoriai turėtų dalyvauti tęstiniame profesiniame tobulėjime, taip pat ir įmonėse (26), ir jie turi dalyvauti rengiant su skaitmenine ir žaliąją pertvarkomis susijusio mokymo programas.

4.11.

Pabrėžiame, kad mokyklos atlieka svarbų socialinį vaidmenį, o mokymo metodus reikėtų papildyti skaitmeninimu kaip priemone, o ne tikslu. Labai svarbu veiksmingai remti mokyklas, studentus, mokytojus, tėvus ir šeimas siekiant gerinti skaitmeninius įgūdžius ir investicijas į įrangą. Šią paramą reikėtų aptarti Europos semestre ir Skaitmeninio švietimo veiksmų plane. Kadangi pramonė ir ekonomika nuolat skaitmeninamos, svarbu kelti darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti, kad jie įgytų reikiamų skaitmeninių įgūdžių, šiuo tikslu vykdant socialinį dialogą. Raginame Komisiją pateikti atitinkamus duomenis apie prieigą prie skaitmeninių priemonių ir interneto mokyklose, susijusius su priemone SELFIE (27).

4.12.

Konsultuojantis su socialiniais partneriais būtina rasti bendrą Europos lygmens mikrokredencialų apibrėžtį ir suprasti, kas tai yra. EESRK rekomenduoja atlikti ES lygmens tyrimą siekiant nustatyti esamus mikrokredencialus, kuriais naudojasi įvairių sektorių įmonės, mokymo paslaugų teikėjai ir švietimo įstaigos (profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigos), ir išsiaiškinti Europos įmonių, darbdavių, darbuotojų ir darbo ieškančių asmenų poreikius ir interesus, susijusius su mikrokredencialų gavimu ir prašymu. Mikrokredencialus būtų galima laikyti vienu, tačiau ne vieninteliu pripažinimo procedūrų ir kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo sprendimu ir rezultatu. Jais turėtų būti aiškiai apibrėžta, kaip pažymėjimas siejamas su visa kvalifikacija. Su socialiniais partneriais būtina aptarti ES lygmens standartų ir tolesnių politikos veiksmų, susijusių su mikrokredencialais, nustatymą, visų pirma užtikrinant kokybę ir skaidrumą, kartu apsvarstant galimybę atlikti tokio pobūdžio ES lygmens tyrimą ir išsamų poveikio vertinimą, kartu įvertinant šių politikos veiksmų poveikį kvalifikacijoms ir kolektyvinėms sutartims.

4.13.

Pradėjus veikti naujajai „Europass“ platformai, pasitikėjimą pažymėjimų ir kvalifikacijų informacija būtų galima užtikrinti pasitelkiant skaitmeninius kredencialus, kartu laikantis pripažinimo ir patvirtinimo procedūrų. Taip pat reikėtų, kad informacija būtų prieinama neįgaliesiems ir teikiama įvairiomis kalbomis, įskaitant pagrindines migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų kalbas. Reikėtų išsamiau išnagrinėti idėją dėl skaitmeninių mokymosi ženklelių, skirtų spartesniam pripažinimui užtikrinti.

4.14.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymus remti strateginius nacionalinius veiksmus įgūdžių srityje, daugiausia dėmesio skiriant įtraukumui ir lyčių lygybei profesinio mokymo srityje. Remiantis naujausiomis JT (28), Europos Tarybos ir Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) (29) ataskaitomis, COVID-19 krizė labiausiai paveikė šeimas turinčias moteris. Moterys susiduria su „padidėjusiu smurtu šeimoje, seksualiniu smurtu ir smurtu dėl lyties“ ir „taip pat reikia atkreipti dėmesį į galimą ilgalaikį pandemijos poveikį profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai ir moterų ekonominei nepriklausomybei, nes dėl krizės daugelis jų gali būti priverstos priimti sudėtingus sprendimus ir pereiti prie nemokamo darbo“ (30). Todėl EESRK siūlo, įgyvendinant nacionalinius su įgūdžiais susijusius veiksmus, daugiausia dėmesio skirti paramai studentėms, darbuotojoms ir bedarbėms, suteikiant joms pritaikytą mokymą. Įgyvendinant šiuos veiksmus taip pat reikėtų skirti dėmesį veiksmingai paramai šeimoms, kurios susidūrė su dideliais sunkumais per COVID-19 krizę.

4.15.

EESRK primena, kad su pabėgėliais turi būti elgiamasi vienodai, nepaisant jų įgūdžių lygio, ir kad, laikantis ES pagrindinių teisių chartijos nuostatų, kiekvienam pabėgėliui ir prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta galimybė patvirtinti savo įgūdžius ir kompetencijas, dalyvauti pameistrystės programose, persikvalifikuoti ir kelti savo kvalifikaciją. Migracijos ir prieglobsčio pakte turėtų būti pripažįstama, kad pabėgėliai turi įgūdžių ir jų kvalifikacijų lygiai yra skirtingi, todėl jie gali sukurti pridėtinės vertės priimančiosioms šalims ir patenkinti jų vietos darbo rinkos bei įmonių poreikius.

4.16.

Siekiant didinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų kokybę ir įtraukumą visiems studentams, neatsižvelgiant į jų amžių ar socialinę ir ekonominę padėtį, svarbu glausčiau susieti Europos aukštojo mokslo erdvę ir Europos mokslinių tyrimų erdvę. Įgyvendinant Europos universitetų iniciatyvą daug dėmesio reikėtų skirti universitetų studijų kokybės gerinimui ir pripažinimui. Nors aukštasis mokslas priklauso nacionalinei kompetencijai, atrodo, kad Komisijos pasiūlymai dėl Europos mokslinio laipsnio, Europos universitetų tinklų iniciatyvos statuto ir Europos pripažinimo ir kokybės užtikrinimo sistemos yra žingsnis aukštojo mokslo studijų suderinimo link. Todėl EESRK prašo su šiomis iniciatyvomis susijusias idėjas ir tolesnius politinius veiksmus toliau aptarti su vyriausybėmis, atitinkamais socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

4.17.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dėl COVID-19 krizės kilo labai neigiamų padarinių priėmimo į universitetus, jų lankomumo, socialinio vaidmens ir investicijų srityse. Reikia užtikrinti tvarias nacionalines viešąsias investicijas į aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus ir geriau skirstyti ES lėšas siekiant, kad švietimas ir moksliniai tyrimai būtų visiškai įtraukūs ir prieinami studentams bei būsimiems mokslo darbuotojams, taip pat kad akademinei bendruomenei ir mokslo darbuotojams būtų užtikrinta palanki darbo aplinka.

4.18.

Verslo ir aukštojo mokslo partnerystė turėtų būti naudinga abiem šalims, sudaroma nepatiriant išorės spaudimo ir subalansuota, siekiant užtikrinti, kad būtų nepriklausomai vykdomi įmonių moksliniai tyrimai ir su inovacijomis susijęs darbas, bet kartu savo ruožtu būtų siekiama valstybinio aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų tikslų. Rengiant pasiūlymus dėl Įgūdžių darbotvarkės reikia atsižvelgti į 48-ių Bolonijos procese dalyvaujančių šalių įsipareigojimus: „Europos aukštojo mokslo erdvės pagrindas – akademinė laisvė ir sąžiningumas, institucinė autonomija, studentų ir darbuotojų dalyvavimas aukštojo mokslo valdyme ir viešoji atsakomybė už aukštąjį mokslą“. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į 1997 m. JT rekomendaciją dėl aukštojo mokslo mokymo įstaigų pedagogų statuso (31).

4.19.

ES pagrindinių teisių chartijos 13 straipsnyje teigiama, kad „Menai ir moksliniai tyrimai neturi būti varžomi. Akademinė laisvė turi būti gerbiama“ (32). Pasiūlymai sukurti mokslo darbuotojams skirtą Europos kompetencijų sistemą, mokslo darbuotojų įgūdžių taksonomiją ir parengti mokslo darbuotojams skirtas atvirojo mokslo ir mokslo valdymo sričių mokymo programas yra plataus užmojo idėjos, tačiau kelia abejonių dėl aukštojo mokslo institucijų akademinės laisvės rengiant būsimus mokslo bendruomenės narius ir mokslo darbuotojus siekiant padidinti žinių ir mokslinių tyrimų laisvę.

2020 m. spalio 29 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika.

(2) EIGE.

(3) Tarybos rekomendacija dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo (OL C 195, 2018 6 7, p. 1).

(4) OL C 232, 2020 7 14, p. 8.

(5) 2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos.

(6) Nuomonė SOC/636 (rengiama), pavadinimas keisis.

(7) Komisijos svetainė, skirta naujajam Skaitmeninio švietimo veiksmų planui.

(8) Priemonė SELFIE.

(9) Rekomendacija dėl aukštojo mokslo mokymo įstaigų personalo statuso.

(10) COM(2016) 381 final.

(11) Eurostato pranešimas spaudai Euro area unemployment at 7,8 %, 2020 m. liepos mėn.

(12) Angl. Science, technology, engineering, mathematics, STEM.

(13) Angl. Science, technology, arts, engineering, mathematics, STEAM.

(14) OL C 62, 2019 2 15, p. 136.

(15) EIGE.

(16) Tarybos rekomendacija (OL C 195, 2018 6 7, p. 1).

(17) OL C 228, 2019 7 5, p. 6.

(18) OL C 484, 2016 12 24, p. 1.

(19) 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo.

(20) Žr. 4 išnašą.

(21) Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planas.

(22) 2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos.

(23) Mokymosi darbo vietoje apibrėžtis pateikiama 2015 m. Rygos išvadų 6 išnašoje.

(24) CEDEFOP interneto svetainė, skirta su įgūdžiais susijusios informacijos rinkimui.

(25) Žr. 6 išnašą.

(26) CEDEFOP Pagrindiniai profesinio mokymo pedagogų profesinio tobulėjimo principai, 2014 m., ir ETUCE Policy Paper on VET in Europe, 2012 m. (ETUCE politikos dokumentas dėl profesinio rengimo ir mokymo Europoje).

(27) Priemonė SELFIE.

(28) UN Policy Brief: The Impact of COVID-19 on Women, 2020 (JT politikos santrauka: COVID-19 poveikis moterims).

(29) Žr. susijusią EIGE interneto svetainę.

(30) https://www.coe.int/en/web/genderequality/women-s-rights-and-covid-19.

(31) JT rekomendacija dėl aukštojo mokslo mokymo įstaigų personalo statuso, 1997 m.

(32) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.