Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos pajėgumų apribojimo, duomenų rinkimo ir kontrolės priemonių įvedimo Baltijos jūroje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139 ir dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos laivų veiklos nutraukimo visam laikui iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014

(COM(2019) 564 – 2019/0246 (COD))

(2020/C 106/02)

Pagrindinis pranešėjas

Gerardo LARGHI

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2019 11 13 Taryba, 2019 11 18
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 1 23
Plenarinė sesija Nr.	549
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	112/0/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritaria Komisijos pasiūlymui skubiai imtis veiksmų Baltijos jūros menkių žvejybos sektoriui paremti, tačiau mano, kad vien to nepakanka siekiant patenkinti regiono ir jo gyventojų poreikius.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad sprendimas uždrausti menkių žvejybą kai kuriose valstybėse narėse sužlugdys didelę jūros žvejybos dalį, o tai ne tik lems žvejų nedarbą, bet ir turės neigiamo poveikio nedidelio masto žuvų perdirbimui, tiesioginiam pardavimui ir turizmo sektoriui. Siekiant užtikrinti šviežios žuvies tiekimą vartotojams, reikėtų skatinti tausią akvakultūrą jūrų ūkiuose, įdarbinančiuose vietos žvejus.

1.3.

EESRK mano, kad vien tik sumažinus žvejybos kvotas nebus įveikta Baltijos jūrai gresianti krizė, todėl būtina parengti išsamų planą, kuris suteiktų ateities perspektyvų sektoriui, verslininkams, darbuotojams ir vartotojams.

1.4.

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą suteikti valstybėms narėms priemonių, kurias taikant į metalo laužą būtų atiduodami žvejybos laivai, kuriais šiuo metu žvejojami menkių ištekliai, ir leisti valstybėms narėms apibrėžti laivų, kurie turi būti atiduoti į metalo laužą, kiekį tonomis ir jų skaičių.

1.5.

EESRK atkreipia dėmesį į neigiamas šių laivynų sunaikinimo pasekmes ir mano, kad dalyvavimas tokiame projekte turėtų būti tik savanoriškas.

1.6.

EESRK primena, kad Audito Rūmai pabrėžė, jog šiam tikslui skirtos lėšos dažnai buvo netinkamai naudojamos ir ne visada davė laukiamų rezultatų. Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių užtikrinti, kad taip neįvyktų ir šį kartą.

1.7.

EESRK mano, kad šią problemą būtų buvę galima spręsti laipsniškai, jei Komisija ir valstybės narės būtų laiku ėmusios veiksmų.

1.8.

EESRK prašo valstybių narių, kurios yra kompetentingos nustatyti ekonominių kompensacijų už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą skyrimo taisykles, deramą dėmesį skirti kvalifikuotiems šio sektoriaus darbuotojams, kurie netektų pajamų šaltinio.

1.9.

EESRK ragina valstybes nares ESF lėšas skirti šiuo metu sektoriuje dirbančių darbuotojų perkvalifikavimo programoms.

1.10.

Kadangi moksliniai tyrimai parodė, kad dabartinį menkių mirtingumą lemia veikiau aplinkos veiksniai, o ne žvejyba, EESRK ragina Komisiją teikti pirmenybę veiksmams, kurie padėtų gerinti Baltijos jūros ekosistemą.

1.11.

EESRK primygtinai ragina Europos Komisiją išnagrinėti galimybę skirti specialų finansavimą tarpregioniniams veiksmams, grindžiamiems mėlynosios bioekonomikos principais. Įgyvendinant keletą projektų jau įrodyta, kad tam tikra nauja ekonominė veikla gali reikšmingai prisidėti prie teigiamų aplinkosaugos rezultatų Baltijos jūroje. Reikėtų skatinti midijų ir jūros dumblių auginimą, nes jie yra labai veiksmingi maistinių medžiagų filtrai. Tokia veikla taip pat padeda atkurti pakrančių biologinę įvairovę, įskaitant žuvų išteklius. EESRK teigia, kad šį potencialą galima išnaudoti pasitelkiant dabartinį laivyną ir žvejus, nes jie turi ir pritaikomą įrangą, ir įgūdžių. Tam būtina speciali ES ir atitinkamų valstybių narių regioninio finansavimo programa.

1.12.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, uždraudus veiklos vykdytojams pereiti prie mėgėjų ir turistinės žvejybos, bus atimtos jų profesinės ir verslo galimybės.

1.13.

EESRK nuomone, svarbu, kad Komisija išvengtų padėties, kad valstybėms narėms uždraudus menkių žvejybą šia padėtimi pasinaudotų ES nepriklausančių šalių veiklos vykdytojai.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Jau daugelį metų žinoma apie prastėjančią Baltijos jūros ekosistemą. Šiuo metu rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai yra vieninteliai ištekliai, kurių mirtingumą lemia aplinkos veiksniai ir jis yra tris kartus didesnis už mirtingumą dėl žvejybos. Iki 2024 m. nenumatoma jokių reikšmingų pokyčių, net jei ištekliai bus visiškai nežvejojami.

2.2.

EESRK mano, kad labai svarbu išsamiai įvertinti padėtį Baltijos jūros žvejybos sektoriuje ir Baltijos jūros aplinkos problemas, kurias lemia įvairūs veiksniai, įskaitant ne tik įtekančias nuotekas, bet ir ja plaukiojančius kruizinius laivus, kurie ne visada laikosi nuotekų perdirbimo standartų.

2.3.

EESRK pripažįsta, kad didelė taršos dalis vis dar tenka pramonės įmonėms ir nuotekų valymo įrenginiams. EESRK primygtinai ragina Europos Komisiją reikalauti, kad valstybės narės aktyviau įgyvendintų Nusikaltimų aplinkai direktyvą ir kad didieji teršėjai būtų tinkamai patraukiami baudžiamojon atsakomybėn. Tais atvejais, kai teršėjai moka pinigines baudas, EESRK ragina valstybes nares šias pajamas skirti aplinkos apsaugos programoms.

2.4.

EESRK nuomone, reikia skubiai sutelkti visus šio sektoriaus suinteresuotuosius subjektus ir kartu su jais parengti bendrą veiksmų planą. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė gali būti sprendimo dalis.

2.5.

Taip pat reikėtų išnagrinėti galimybę sudaryti susitarimą dėl užsienio žvejų įdarbinimo ir mėlynosios bioekonomikos principų propagavimo kaimyninėje Rusijos Federacijos teritorijoje. Bendradarbiaujant turi būti ne tik ieškoma bendrų su žvejyba susijusių sprendimų, bet ir parengtos bei įgyvendintos priemonės, skirtos iš esmės ir tvariai spręsti Baltijos jūros ekosistemos pusiausvyrai pavojų keliančias aplinkos problemas.