Pranešimo apie vyno sektoriaus produktų nuorodos specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis

(2019/C 414/11)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„COUR-CHEVERNY“

PDO-FR-A0304-AM02

Pranešimo data: 2019 9 18

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Genėjimo taisyklės

Nuorodos „Cour Cheverny“ specifikacijos VI antraštinės dalies 1 punkto b papunktyje išbraukiamas sakinys „Vaisingų šakų po žydėjimo (23 Lorenz fenologinė stadija) yra ne daugiau kaip 11.“

Šiuo pakeitimu, t. y. genėjimo taisyklių sušvelninimu, siekiama labiau atsižvelgti į klimato kaitą, kad būtų galima prisitaikyti prie klimato reiškinių.

Atitinkamai iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5.1 punktas.

2. Vyno išleidimas į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų

Išbraukiamas 1 skyriaus IX antraštinės dalies 5 punkto b papunktis dėl vyno išleidimo į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų datos.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

3. Pagrindiniai tikrinami punktai

3 skyrius peržiūrėtas siekiant supaprastinti pagrindinių tikrinamų punktų kontrolės metodiką.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

4. INAO nuoroda

3 skyriaus II antraštinėje dalyje Montrėjaus su Bua savivaldybė pakeičiama Montrėjaus savivaldybe.

Šio pakeitimo tikslas yra atsižvelgti į pakeistą savivaldybės pavadinimą.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

„Cour-Cheverny“

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

1.Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

Baltieji sausi neputojantys vynai

Sausų vynų minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10,5 %.

Po išpilstymo fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis sausuose vynuose yra ne didesnis kaip 4 g/l, o bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgštimi, litre yra ne daugiau kaip 2 gramais mažesnis nei fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis.

Vynuose, kurių minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 13,5 %, fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne didesnis kaip 6 g/l.

Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 12,5 %. Lakiųjų rūgščių, bendrojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido kiekiai nustatyti ES teisės aktuose. Tai baltieji neputojantys vynai. Jauniems vynams būdingas malonus gaivumas.

Kiti kriterijai atitinka galiojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Vynams dažniausiai būdingi citrusinių vaisių, vaisių geltonu minkštimu arba baltų gėlių aromatai. Kartais galima pajusti rabarbarų, prieskonių ar mentolio aromatų. Vis dėlto šių vynų originalumas atsiskleidžia bėgant laikui. Išlaikius kelerius metus, dažnai išryškėja medaus, citrinų, vaško ar džiovintų slyvų aromatai, taip pat lengvas oksidacijos proceso aromatas, būdingas ‘Romorantin B’ vynuogių veislei. Jei vynuose yra fermentuojamų cukrų, vynai paprastai yra dar kompleksiškesni, be to, pagerėja jų laikymo galimybės.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendras rūgščių kiekis
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Baltieji pusiau saldūs ir saldūs neputojantys vynai

Pusiau saldžių ir saldžių vynų minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 13,5 %.

Po išpilstymo fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis pusiau saldžiuose ir saldžiuose vynuose yra ne mažesnis kaip 20 g/l ir ne didesnis kaip 45 g/l.

Vynai, kurių fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis ne mažesnis kaip 20 g/l, gaminami be sodrinimo etapo. Lakiųjų rūgščių, bendrojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido kiekiai nustatyti ES teisės aktuose.

Kiti kriterijai atitinka galiojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendras rūgščių kiekis
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

a) Pagrindiniai vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

Vynai, kurių fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis didesnis kaip 20 g/l, gaminami be sodrinimo etapo. Draudžiama naudoti medžio skiedras. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 12,5 %. Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visos Sąjungos lygmeniu taikytinų ir Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

Auginimo praktika

a) Vynuogyno tankumas. Minimalus vynuogyno tankumas –4 500 vynmedžių sodinių viename hektare, atstumas tarp eilių – ne didesnis nei 2,10 m. Atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje yra 0,90–1,20 m. b) Genėjimo taisyklės. Vynmedžiai genimi ant vynmedžio sodinio paliekant ne daugiau nei 13 pumpurų. Vynmedžiai genimi: Guyot metodu, paliekant vieną ilgą kamieną ir daugiausiai dvi ataugas; paliekant dvi trumpas šakas; paliekant ataugas (formuojant vėduoklės formą arba auginant Cordon de Royat būdu).

b) Didžiausias gamybos kiekis

Sausi vynai

72 hektolitrai iš vieno hektaro

Pusiau saldūs ir saldūs vynai

60 hektolitrų iš vieno hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogių derlius imamas, vyndaryste užsiimama, vynai gaminami ir brandinami toliau nurodytų Luaro ir Šero departamento savivaldybių teritorijoje: Cellettes, Cheverny, Chitenay, Cormeray, Cour-Cheverny, Huisseausur-Cosson, Montlivault, Mont-près-Chambord, Saint-Claude-de-Diray, Tour-en-Sologne, Vineuil.

7. Pagrindinės vynuogių veislės

‘Romorantin B’ – ‘Daner’

8. Ryšio (-ių) su kilmės vieta aprašymas

Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Kairiajame Luaros krante esanti geografinė vietovė plyti tarp upės pakrantės šiaurėje iki Ševerni ir Kur Ševerni savivaldybių pietuose. Šiaurės vakaruose ji ribojasi su Luara ir Riusi mišku, o rytuose ir pietuose – su Didžiosios Solonės gamtiniu regionu (visų pirma su miškingais Šamboro parko plotais ir Ševerni mišku). Šioje geografinėje vietovėje miškas yra labai svarbus. Vynuogynai sodinami arba prie Luaros upės, arba šioje vietovėje gausių didesnių ar mažesnių miško masyvų proskynose.

Geografinė vietovė išsidėsčiusi šiek tiek banguotoje plynaukštėje. Ją nuo rytų iki vakarų drėkina du Luaros intakai – Kosonas ir Bevronas, taip pat keli pastarųjų intakai. Geologinį substratą daugiausia sudaro vėlyvosios kreidos epochos molio ir silicio formacijos, virš kurių plyti Boso gamtinio regiono klintys (Akvitanijos laikų), o jas dengia Solonės molio ir smėlio formacijos (Burdigalos laikų). Vietomis matyti aukštos smėlingos Luaros slėnio terasos.

Tiksliai nustatytiems sklypams, kuriuose skinamos vynuogės, būdingas: – dirvožemis, kuriame dominuoja virš molingo pagrindo (Solonės formacijos) plytintis smėlis arba molis ir smėlis; – rudas klintinis arba kalcio turintis dirvožemis (Boso regiono klintys).

Netipiniam okeaniniam klimatui būdingi šiek tiek ryškesni nei kitose Luaros ir Tūro regiono vietovėse, kuriose gaminamas vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda, kontinentinio klimato požymiai: oras yra sausesnis (25–50 mm arba mažiau kritulių per metus) ir gerokai vėsesnis (vegetaciniu laikotarpiu vidutinė temperatūra yra žemesnė 0,5–1 °C, o žemiausia temperatūra – žemesnė 1 °C). Klimatui įtaką taip pat daro šios vietovės miško masyvai ir Bevrono, Kosono bei jų smulkiųjų intakų slėniai.

Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Manoma, kad 1519 m. karalius Pranciškus I iš Burgundijos į savo rezidenciją Romoranteno mieste atsivežė 80 000 baltųjų vynuogių veislės sodinių. Šio apie keturiasdešimt kilometrų į pietryčius nuo Kur Ševerni įsikūrusio miesto vardu vėliau buvo pavadinta vynuogių veislė. Neseniai atlikti genetiniai tyrimai rodo, kad ši veislė gauta kryžminant ‘Gouais B’ ir ‘Pinot noir N’ veisles, taip pat kitas burgundiškas veisles (‘Aligoté B’, ‘Auxerrois B’, ‘Chardonnay B’, ‘Gamay N’ ir ‘Melon B’), vadinasi, jos burgundiška kilmė visai tikėtina.

1577 m. Paryžiaus parlamentas paskelbė įsaką, kuriuo paryžiečiams uždraudė pirkti vynus, pagamintus mažiau nei už dvidešimt mylių (88 km) iki sostinės esančiuose vynuogynuose. Siekiant patenkinti atsiradusį poreikį, vynuogynai pirmiausia pradėti plėsti aplink Orleaną, vėliau dar tolyn, link Blua ir Tūro. XVII amžiuje pradėjus naudoti Luarą ir Seną jungiantį kanalą, labai palengvėjo vyno gabenimas. Ilgainiui gausėjo stambių vynuogių augintojų, taigi XVIII amžiuje nubraižytame Kasinio žemėlapyje abiejuose Luaros krantuose buvo pažymėtas ištisinis vynuogynas. Vis dėlto, priešingai nei senajame Boso vynuogių auginimo regione (esančiame kitame Luaros krante), kur visų pirma buvo auginamos itin atsparios ir daug uogų vedančios ‘Teinturier N’ veislės vynuogės (vietinių dar vadinamos didžiosiomis juodosiomis), „Cour-Cheverny“ geografinėje vietovėje buvo išsaugota kokybiško vyno gamybos tradicija ir vyndariai liko ištikimi ankstyvai ’Romorantin B’ veislei, kuri dėl savo atsparumo yra puikiai prisitaikiusi prie natūralios aplinkos. Iš pernokusių šios veislės vynuogių gaminami vynai su didesniu ar mažesniu fermentuojamų cukrų kiekiu. Šios veislės vynmedžių nei Prancūzijoje, nei kitur pasaulyje neauginama didesniais kiekiais. 2008 m. „Cour-Cheverny“ vynuogynas užėmė 60 hektarų. Juose dirbo apie trisdešimt augintojų, pagaminančių šiek tiek daugiau nei 1 500 hektolitrų vyno. Tai baltieji neputojantys vynai. Jauniems vynams būdingas malonus gaivumas. Vynams dažniausiai būdingi citrusinių vaisių, vaisių geltonu minkštimu arba baltų gėlių aromatai. Kartais galima pajusti rabarbarų, prieskonių ar mentolio aromatų. Vis dėlto šių vynų originalumas atsiskleidžia bėgant laikui. Išlaikius kelerius metus, dažnai išryškėja medaus, citrinų, vaško ar džiovintų slyvų aromatai, taip pat lengvas oksidacijos proceso aromatas, būdingas ‘Romorantin B’ vynuogių veislei. Jei vynuose yra fermentuojamų cukrų, vynai paprastai yra dar kompleksiškesni, be to, pagerėja jų laikymo galimybės. Pagrindinis veiksnys, lėmęs vynuogyno įveisimą šioje vietovėje, buvo skurdus, sunkiai įdirbamas ir mažą javų derlių duodantis dirvožemis. Šios geografinės vietovės dirvožemiui didelę įtaką daro Luaros upė (erozija ir sąnašos terasose). Vis dėlto geologiniu požiūriu ši vietovė yra išskirtinė, palyginti su kitomis Luaros regiono vietovėmis, kuriose gaminamas vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda.

Dažniausiai šiai nustatytai vietovei priskirtiems sklypams būdingas smėlingas, ne itin gilus, mažo derlingumo, gerai drenuojamas ir mažai vandens išteklių turintis dirvožemis. Tokiuose sklypuose vynuogės gerai noksta.

Vynuogių augintojai stebi ir analizuoja, kaip auga jų vynmedžiai, todėl gali nustatyti tinkamą vynuogyno vietą, palankią retai ir išskirtinei, prie originalių šių vynų aromatų labai prisidedančiai ‘Romorantin B’ veislei augti. Tik viena vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda gaminti skirta vynuogių veislė, jos atsparumas ir prisitaikymas prie sudėtingos šios geografinės vietovės gamtinės aplinkos lėmė tai, kad vynuogių augintojai iš pernokusių vynuogių pradėjo gaminti geros kokybės saldų vyną.

Ši penkis šimtmečius auginama veislė, taip pat optimali augalų ir jų derlingumo potencialo priežiūra, grindžiama griežtomis vynmedžių auginimo ir genėjimo taisyklėmis, vynuogių augintojams leido atskleisti pripažintas originalias savo produktų savybes.

1993 m. pripažintos saugomos kilmės vietos nuorodos „Cour-Cheverny“ vynai šiuo metu minimi tarp geriausių Luaros slėnio regiono vynų. Norėdami supažindinti su šiais vynais, vyndariai Ševerni pilyje įkūrė originalius Vyno namus, kuriuose kasmet apsilanko daugiau kaip 300 000 lankytojų.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Teisinis pagrindas:

nacionalinės teisės aktai

Papildomų reikalavimų rūšis:

su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Arčiausiai esanti vietovė, kuriai taikoma su vyndaryste, vyno gamyba ir brandinimu susijusi nukrypti leidžianti nuostata, apima šių Luaro ir Šero departamento savivaldybių teritorijas: Candé-sur-Beuvron, Feings, Fougères-sur-Bièvre, Fresnes, Maslives, Les Montils, Muides-surLoire, Ouchamps, Saint-Dyé-sur-Loire, Saint-Laurent-Nouan, Sambin, Seur ir Monthou-sur-Bièvre savivaldybės kadastrinio plano E dalį.

Teisinis pagrindas:

nacionalinės teisės aktai

Papildomų reikalavimų rūšis:

papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

a)	etiketėse po saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimu nepateikiamas vynuogių veislės pavadinimas;

b)	vynai, kuriuose fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne mažesnis kaip 20 g/l, turi būti žymimi nuorodomis „moelleux“ (pusiau saldus) arba „doux“ (saldus), atsižvelgiant į vyne esantį fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekį, kaip tai nustatyta ES teisės aktuose;

c)	neprivaloma informacija etiketėse rašoma ne didesniu (nei aukštesniu, nei platesniu) šriftu nei dvigubas šrifto, kuriuo užrašyta saugoma kilmės vietos nuoroda, dydis;

d)	geografinis pavadinimas „Val de Loire“ rašomas ne didesniu šriftu (nei aukštesniu, nei platesniu) nei 2/3 šrifto, kuriuo užrašyta saugoma kilmės vietos nuoroda;

e)	vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnę geografinę vietovę, jeigu ji įtraukta į kadastrą ir nurodyta derliaus deklaracijoje.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-449162c2-914f-4ae7-a61a-51f9e03d691b

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.