KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Gairės nacionaliniams teismams, kaip nustatyti netiesioginiam pirkėjui perkeltą antkainio dalį

(2019/C 267/07)

TURINYS

1.

ĮVADAS

7

1.1.

Šių gairių tikslas, taikymo sritis ir struktūra

7

1.2.

Kas yra antkainio perkėlimas?

8

2.

TEISINĖS APLINKYBĖS

9

2.1.

Antkainio perkėlimas ir teisė gauti visą kompensaciją

9

2.2.

Scenarijai, kuriems esant nacionaliniams teismams gali tekti nagrinėti su antkainio perkėlimu susijusius klausimus

11

2.3.

Teismo įgaliojimai įvertinti antkainio perkėlimą

13

2.4.

Įrodymų vaidmuo

14

3.

ANTKAINIO PERKĖLIMO EKONOMIKOS TEORIJA

16

3.1.

Apžvalga

16

3.2.

Pavyzdžiai

19

4.

PERKELTO ANTKAINIO IR POVEIKIO APIMČIAI DYDŽIO NUSTATYMAS. BENDRIEJI ASPEKTAI

21

4.1.

Duomenys ir informacija, reikalingi antkainio perkėlimo poveikio dydžiui nustatyti

22

4.2.

Ekonomikos ekspertų pasitelkimas

23

5.

SU ANTKAINIO PERKĖLIMU SUSIJUSIO POVEIKIO KAINOMS DYDŽIO NUSTATYMAS IR ĮVERTINIMAS

24

5.1.

Lyginamieji metodai

24

5.1.1.

Metodai

25

5.1.1.1.

Padėties iki pažeidimo, jo laikotarpiu ir po jo palyginimo metodas

25

5.1.1.2.

Sektorių metodas

26

5.1.1.3.

Pokyčių skirtumo metodas

26

5.1.2.

Praktinis lyginamųjų metodų taikymas

28

5.1.3.

Sunkumai

30

5.2.

Kiti metodai

31

5.2.1.

Perkelto antkainio dydžio metodas

31

5.2.2.

Praktinis perkelto antkainio dydžio metodo taikymas

32

5.2.3.

Modeliavimo metodas

33

6.

POVEIKIO APIMČIAI DYDŽIO NUSTATYMAS IR ĮVERTINIMAS

33

6.1.

Įvadas

33

6.2.

Lyginamieji metodai

35

6.2.1.

Reikalinga informacija

35

6.2.2.

Metodai ir problemos

35

6.3.

Elastingumo metodas

35

6.3.1.

Metodai ir reikalinga informacija

35

6.3.2.

Sunkumai

36

7.

METODO PASIRINKIMAS

36

8.

1 PRIEDAS. EKONOMIKOS TEORIJA

37

8.1.

Įvadas

37

8.2.

Gamybos sąnaudos ir jų poveikis sprendimams dėl kainų nustatymo

37

8.3.

Paklausos ypatumai ir sąsajos su kainomis

38

8.4.

Įmonės sprendimas dėl kainų nustatymo

40

8.5.

Konkurencijos intensyvumas ir sąsajos su antkainio perkėlimu

40

8.5.1.

Rinkų konkurencingumo spektras

40

8.5.2.

Visam sektoriui taikomas antkainis ir jo perkėlimas, palyginti su konkrečiai įmonei taikomu antkainiu ir jo perkėlimu

41

8.6.

Keli papildomi veiksniai, turintys poveikį antkainio perkėlimui

41

9.

2 PRIEDAS. TERMINŲ ŽODYNAS

43

LANGELIŲ SĄRAŠAS

1 langelis.

Vario kainos padidėjimo perkėlimas (hipotetinis pavyzdys)

8

2 langelis.

Du tipiški antkainio perkėlimo scenarijai

11

3 langelis.

Bylos, kurioje nagrinėjami ekonomikos ekspertų pateikti įrodymai, pavyzdys

23

4 langelis.

Bylos, kurioje teismas paskiria ekonomikos ekspertą, pavyzdys

23

5 langelis.

Padėties iki pažeidimo, jo laikotarpiu ir po jo palyginimo metodo pavyzdys

25

6 langelis.

Sektorių metodo pavyzdys

26

7 langelis.

Pokyčių skirtumo metodo pavyzdys

27

8 langelis.

Vokietijos automobilių stiklo byla

28

9 langelis.

Perkelto antkainio įvertinimas remiantis kokybiniais įrodymais: byla Cheminova (2015 m.)

29

10 langelis.

Perkelto antkainio įvertinimas remiantis kokybiniais įrodymais: byla DOUX Aliments (2014 m.)

29

11 langelis.

Poveikis apimčiai

34

12 langelis.

Poveikio apimčiai įvertinimas: byla Cheminova (2015 m.)

34

13 langelis.

Ribinių ir pastoviųjų sąnaudų pavyzdžiai

37

14 langelis.

Standartinė paklausos kreivė: poveikis kainai ir apimčiai

38

15 langelis.

Kitoks paklausos kreivės kreivis

39

16 langelis.

Kompromisas tarp kainų didinimo ir sumažėjusios pardavimo apimties

40

1.   ĮVADAS

1.1.   Šių gairių tikslas, taikymo sritis ir struktūra

(1)

Šiose gairėse nacionaliniams teismams, teisėjams ir kitiems ieškinių dėl žalos, patirtos dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 ir 102 straipsnių pažeidimo, atlyginimo suinteresuotiesiems subjektams ketinama pateikti praktinių rekomendacijų, kaip įvertinti perkeliamą antkainį. Visų pirma jose nustatomi antkainio perkėlimo ekonominiai principai, metodai ir terminija, inter alia, pateikiant įvairių pavyzdžių. Be to, šios gairės skirtos padėti nustatyti atitinkamų įrodymų šaltinius, taip pat nustatyti, ar prašymas atskleisti įrodymus yra proporcingas, ir įvertinti šalių pareiškimus dėl antkainio perkėlimo bei ekonomikos ekspertų nuomones, kurios gali būti pateiktos teismui.

(2)

Gairių teisinis pagrindas yra Žalos atlyginimo direktyvos (1) 16 straipsnis. Jos yra neprivalomos ir jomis nepakeičiamos galiojančios ES teisės aktais nustatytos taisyklės ar valstybių narių įstatymai. Todėl nacionalinis teismas neprivalo jų laikytis. Šios gairės taip pat nedaro poveikio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikai. Jose daromos nuorodos į Žalos atlyginimo direktyvoje nustatytas suderintas taisykles ir pabrėžiama, kad praktikoje nacionaliniai teismai taikys nacionalines taisykles, įskaitant tas, kuriomis Žalos atlyginimo direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.

(3)

Gairės yra gerosios patirties šaltinis ir jose nurodomi atitinkami parametrai, į kuriuos galima atsižvelgti nagrinėjant ekonominius įrodymus, reikšmingus vertinant antkainio perkėlimą. Gairės grindžiamos Komisijos surinkta susijusių ekonominių tyrimų medžiaga ir papildo Žalos ieškiniuose dėl žalos atlyginimo, susijusiuose su SESV 101 arba 102 straipsnių pažeidimais, dydžio nustatymo praktinį vadovą (toliau – Praktinis vadovas) (2), pridedamą prie Komisijos komunikato dėl žalos, patirtos dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo, dydžio nustatymo nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo (3). Praktiniame vadove daugiausia dėmesio skiriama antkainiui, o šiose gairėse išsamiau nagrinėjamas konkrečiai tokio antkainio perkėlimas (4). Praktinis vadovas ir šios gairės turėtų būti aiškinami kartu (5).

(4)

Kaip paaiškinta 17–19 punktuose, šios gairės gali būti naudingos, kai pažeidėjas, atsikirsdamas į reikalavimą atlyginti žalą, kaip gynybos argumentą nurodo antkainio perkėlimą (gynybos priemonė), arba kai netiesioginis pirkėjas reikalauja, kad antkainį galimai perkėlęs pažeidėjas atlygintų žalą (puolimo priemonė). Tačiau, kaip ir kiekviename ieškinyje dėl žalos atlyginimo, tai, kokiu mastu teismas turi atsižvelgti į bylos aplinkybes, priklausys nuo to, kaip ieškovas pareiškė ieškinį, ir nuo atsakovo gynybos pobūdžio. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais ieškovas gali nereikalauti atlyginti dėl poveikio apimčiai negautas pajamas, nes tai gali būti susiję su papildomais sunkumais (6). Tačiau pažeidėjui pareikštame netiesioginio pirkėjo ieškinyje paprastai nurodomas antkainio perkėlimo argumentas, nes tai yra ieškiniui labai svarbus aspektas.

(5)

Panašiai, nacionalinio teismo pasirinktam perkeliamo antkainio įvertinimo ir apskaičiavimo būdui poveikio veikiausiai turės ieškinio pobūdis ir sumos dydis, pateikiamų pareiškimų esmė ir duomenų prieinamumas. Vertindamas nurodymo atskleisti informaciją proporcingumą toks teismas galėtų atsižvelgti į tai, koks ekonominis metodas ir būdas pasirinktas iš skirtingų šiose gairėse paaiškintų galimybių. Reikalingų duomenų apimtis ir ekspertų analizės kaina, kuri galėtų būti tinkama 20 mln. EUR ieškiniui, gali nebūti proporcinga nagrinėjant 200 000 EUR ieškinį.

(6)

Vadovaujantis teisiniais principais, nusistovėjusia teismų praktika ir Žalos atlyginimo direktyvos nuostatomis, šiose gairėse nurodytos antkainio perkėlimui taikytinos teisinės aplinkybės. Trumpoje teisinėje dalyje apibendrinamos procedūrinės taisyklės ir priemonės, pagal kurias nacionaliniai teismai gali atsižvelgti į antkainio perkėlimą nagrinėdami ieškinius dėl žalos atlyginimo. Teisinės aplinkybės yra susijusios su ES teise, nacionaline teise ir atitinkama praktika. Tokiomis aplinkybėmis teisėjai turi ypač daug dėmesio skirti veiksmingumo ir lygiavertiškumo principams (7). Pirma, tai reiškia, kad jie turi taikyti nacionalines taisykles taip, kad jas taikant netaptų praktiškai neįmanoma arba pernelyg sunku pasinaudoti teise gauti visą kompensaciją už žalą, patirtą dėl ES konkurencijos teisės pažeidimo (veiksmingumo principas) (8). Antra, teisėjai turi turėti omenyje tai, kad nacionalinės taisyklės ir procedūros, susijusios su ieškiniais dėl žalos, patirtos dėl SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimų, atlyginimo, galimai nukentėjusiosioms šalims neturi būti mažiau palankios negu panašiems ieškiniams dėl žalos, patirtos dėl nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimų, atlyginimo taikomos taisyklės ir procedūros (lygiavertiškumo principas).

(7)

Pagrindinėje šių gairių dalyje pateikiama ekonominė antkainio perkėlimo analizė, t. y. ekonomikos teorija ir dydžio nustatymo metodai, aktualūs perkeliamo antkainio vertinimui. Dalyje apie ekonomikos teoriją daugiausia dėmesio skiriama teorinėms sąvokoms, kuriomis grindžiamas antkainio perkėlimas, ir nurodomi veiksniai, kurie jam gali turėti įtakos. Dalyje apie ekonominį dydžio nustatymą nurodyti įvairios priemonės ir metodai, kuriuos taikant galima nustatyti antkainio perkėlimo poveikio dydį.

1.2.   Kas yra antkainio perkėlimas?

(8)

Antkainis gali būti perkeliamas įvairiuose tiekimo grandinės lygmenyse. Tai pavaizduota 1 langelyje pateiktame hipotetiniame pavyzdyje. Kaip pavyzdys ir kainų skirtumų nustatymo atskaitos taškas siekiant išsamiau paaiškinti antkainio perkėlimą 1 langelyje pateikiamas palyginti paprastas fiksuotų vario kainų ir atitinkamo kainų padidėjimo perkėlimo automobilių pramonėje atvejis. Praktiškai antkainio perkėlimas gali būti taikomas net ir sudėtingesnėse tiekimo grandinėse, kartelio objektu esantis produktas ar paslauga gali sudaryti net mažesnę sąnaudų dalį, o galutiniam produktui gali daryti poveikį keli antikonkurenciniai veiksmai.

1 langelis

Vario kainos padidėjimo perkėlimas (hipotetinis pavyzdys)

Įmonė A yra vario gamintoja, sudariusi kartelį, su konkurentais susitardama nustatyti fiksuotas vario pardavimo kainas ir taip pažeisdama SESV 101 straipsnį. Pagal šį susitarimą įmonė A savo klientams, įskaitant įmonę B, gali nustatyti didesnes vario kainas. Faktiškai sumokėtos kainos ir kainos, kuri būtų buvusi taikoma, jeigu nebūtų padarytas ES konkurencijos teisės pažeidimas, skirtumas vadinamas antkainiu (9). Įmonė B yra automobilių dalių tiekėja ir iš įmonės A nusipirktą varį panaudojo gamindama laidų komplektus, o juos pardavė įmonei C. Dėl kartelio padidėjus vario kainai, įmonė B taip pat padidino įmonei C tiekiamų laidų komplektų pardavimo kainą. Toks elgesys yra antkainio perkėlimas, šiuo atveju įmonė B jį perkėlė įmonei C. Remiantis Žalos atlyginimo direktyvoje pateiktomis apibrėžtimis, įmonė A gali būti vadinama pažeidėju, įmonė B tiesioginiu pirkėju, o įmonė C netiesioginiu pirkėju (10).

(9)

Yra ir sudėtingesnių antkainio perkėlimo atvejų. Kai kurie iš jų nurodyti toliau pateiktuose kituose langeliuose. Šiuose langeliuose pateikiama informacija siekiama atkreipti dėmesį į kai kuriuos antkainio perkėlimo aspektus, taip pat į tai, kokio požiūrio anksčiau laikėsi nacionaliniai teismai, vertindami netiesioginiam pirkėjui perkelto antkainio dalį.

(10)

Kai tiesioginis pirkėjas visiškai arba iš dalies perkelia antkainį netiesioginiam pirkėjui, pastarasis ne tik patiria poveikį kainoms, bet daugeliu atvejų sumažėja ir jo produktų paklausa, taigi tiesioginio pirkėjo pardavimo apimtis sumažėja. Sumažėjusi pardavimo apimties vertė gali būti suprantama kaip antkainio perkėlimo poveikis apimčiai. Jo teisinės ir ekonominės pasekmės išsamiau aptariamos toliau.

(11)

Antkainis gali būti perkeltas visoms tolesnėms tiekimo grandinės grandims ir gali būti taikomas produktams arba paslaugoms. Antai, pagal 1 langelyje pateiktą pavyzdį automobilių gamintojas C galėjo panašiai padidinti savo klientui – nepriklausomam mažmenine automobilių prekyba užsiimančiam prekybininkui – nustatytas kainas. Atitinkamai įmonė D taip pat galėjo padidinti automobilių, kuriuose naudojamas kartelio objektu esantis varis, kainas galutiniams vartotojams. Pagal Žalos atlyginimo direktyvoje pateiktą apibrėžtį įmonės C, D ir galutiniai vartotojai yra netiesioginiai pirkėjai (11).

2.   TEISINĖS APLINKYBĖS

2.1.   Antkainio perkėlimas ir teisė gauti visą kompensaciją

(12)

Vertinant antkainio perkėlimą yra svarbi ir Teisingumo Teismo praktika, ir Žalos atlyginimo direktyva. Pirma, svarbu prisiminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, jei tarp tokios žalos ir SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimo yra priežastinis ryšys, bet kuris asmuo turi teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą (12). Kalbant konkrečiau, Žalos atlyginimo direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse aiškiai pasakyta, kad galimybė veiksmingai pasinaudoti teise reikalauti visos kompensacijos turi būti užtikrinta bet kuriam asmeniui, patyrusiam žalą dėl SESV 101 ar 102 straipsnio pažeidimo (13). Antra, Žalos atlyginimo direktyvoje nustatytos antkainio perkėlimo taisyklės pagrįstos kompensaciniu principu, kuriuo grindžiama visa Žalos atlyginimo direktyva, ir turi būti suprantamos kaip reikalavimas asmenį, turintį teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą, grąžinti į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu pažeidimas nebūtų buvęs padarytas.

(13)

Kiek tai susiję su antkainio perkėlimu, Žalos atlyginimo direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „bet kuris asmuo“ apima ir tiesioginius, ir netiesioginius pirkėjus. Tai reiškia, kad 1 langelyje pateiktame pavyzdyje laidų komplektų gamintojas B, kaip tiesioginis pirkėjas, ir automobilių gamintojas C, kaip netiesioginis pirkėjas, gali reikalauti kompensacijos iš vario gamintojo A, kaip iš pažeidėjo. Kiti toliau tiekimo grandinėje esantys netiesioginiai pirkėjai taip pat turi teisę siekti, kad pažeidėjas jiems atlygintų žalą. Kaip nurodyta 11 punkte, 1 langelyje pateiktame pavyzdyje tai būtų nepriklausomas mažmenine automobilių prekyba užsiimantis prekybininkas D ir galutiniai vartotojai.

(14)

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kompensacinio principo elementai, t. y. asmens teisė reikalauti visos kompensacijos už žalą, priežastiniu ryšiu susijusią su ES konkurencijos teisės pažeidimu, taip pat taikomi pažeidėjo tiesioginiams ir netiesioginiams tiekėjams. Žalos atlyginimo direktyvoje kaip pavyzdys nurodomas su pirkėjų karteliu susijęs atvejis, kai žala galėtų atsirasti dėl mažesnės kainos, kurią pažeidėjai moka savo tiekėjams (14).

(15)

Visa kompensacija apima kompensaciją už faktinius nuostolius (damnum emergens) bei negautas pajamas (lucrum cessans) ir teisę gauti palūkanas (15). Paprastai faktiniai nuostoliai yra asmens turto sumažėjimas, o negautos pajamos – to turto padidėjimas, kuris būtų buvęs, jeigu nebūtų padaryta žalą sukėlusi veika (16). Nagrinėjant antkainio perkėlimo atvejį, šis skirtumas yra ypač svarbus atsižvelgiant į jam būdingą ekonominį poveikį ir jo teisinę klasifikaciją. Toliau nustatyta bendroji taisyklė. — Poveikis kainoms yra susijęs su antkainiu kaip kainos, kurią tiesioginis ar netiesioginis pirkėjas turėjo sumokėti už produktus ar paslaugas, padidėjimas dėl ES konkurencijos teisės pažeidimo (17). Jis apima apsauginę kainą (18). Poveikis kainoms gali atsispindėti tiesioginio ar netiesioginio pirkėjo reikalavime atlyginti faktinius nuostolius. Jis priskiriamas prie žalos, kuri Žalos atlyginimo direktyvoje vadinama dėl antkainio patirta žala (19). Tačiau tiesioginis arba netiesioginis pirkėjas gali antkainį iš dalies arba visiškai perkelti tolesnei tiekimo grandinės grandžiai. Taigi, kai nacionaliniai teismai, nagrinėdami ieškinius dėl žalos atlyginimo, vertina dalinį arba visišką antkainio perkėlimą, jie turės nustatyti konkrečiame tiekimo grandinės lygmenyje išliekančią dėl antkainio patirtą žalą. Priklausomai nuo teisinės sistemos, nacionalinis teismas tokį antkainio perkėlimą gali vertinti kaip faktinių nuostolių sumažinimą arba vadovaudamasis kitomis taisyklėmis ar principais, pavyzdžiui, principu compensatio lucri cum damno (20). — Poveikis apimčiai bendresne prasme gali būti apibūdintas kaip žala, patiriama dėl to, kad dėl antkainio perkėlimo perkama mažiau prekių ar paslaugų (21). Tačiau šiose gairėse daugiau dėmesio skiriama poveikiui apimčiai, kuris suprantamas kaip pajamos, negautos dėl perkėlus antkainį sumažėjusios pardavimo apimties. Kaip nurodyta Žalos atlyginimo direktyvoje, negautas pajamas galima susigrąžinti (22).

(16)

Nors remiantis Žalos atlyginimo direktyva galima daryti skirtumą tarp dėl antkainio perkėlimo patirtų faktinių nuostolių ir dėl sumažėjusios pardavimo apimties negautų pajamų, tarp susijusio poveikio kainai ir poveikio apimčiai yra glaudus ryšys (23). Todėl, jeigu antkainio perkėlimas tampa aktualus, turėtų būti atsižvelgta į abiejų rūšių poveikį ir jų tarpusavio sąveiką. Toliau nustatyti ekonominiai metodai, kuriais galima tai padaryti.

2.2.   Scenarijai, kuriems esant nacionaliniams teismams gali tekti nagrinėti su antkainio perkėlimu susijusius klausimus

(17)

Nagrinėdami ieškinius dėl žalos atlyginimo, grindžiamus ES konkurencijos teisės pažeidimais, nacionaliniai teismai paprastai susiduria su dviem antkainio perkėlimo scenarijais.

(18)

Pirma, pažeidėjas, atsikirsdamas į reikalavimą atlyginti žalą, kaip gynybos priemonę gali naudoti antkainio perkėlimo argumentą, t. y. teigti, kad tiesioginis ar netiesioginis pirkėjas visiškai arba iš dalies perkėlė antkainį savo paties klientams (24). 2 langelyje pateiktas tokio atvejo, kai antkainio perkėlimo argumentą galima apibūdinti kaip gynybos priemonę, pavyzdys, kuriame aptartas tiesioginio pirkėjo ieškinys. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad antkainio perkėlimo argumentu kaip gynybos priemone taip pat galima remtis atsikertant į tolesnėse tiekimo grandinės grandyse esančių netiesioginių pirkėjų reikalavimus.

(19)

Antra, netiesioginiai pirkėjai savo ieškinius dėl žalos atlyginimo gali grįsti argumentu, kad pažeidėjų tiesioginiai pirkėjai perkėlė antkainį (arba jo dalį) jiems, todėl jie patyrė žalą. Pagal tokį scenarijų antkainio perkėlimo argumentas gali būti apibūdintas kaip puolimo priemonė. Šis scenarijus taip pat apibūdintas 2 langelyje.

2 langelis

Du tipiški antkainio perkėlimo scenarijai

(20)

Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Žalos atlyginimo direktyvos 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji prezumpcija, kad karteliniais pažeidimais daroma žala. Be to, Žalos atlyginimo direktyvos 13 ir 14 straipsniuose nustatytos konkrečios taisyklės, taikomos įrodinėjimo pareigai antkainio perkėlimo atveju.

(21)

Pagal pirmąjį scenarijų, t. y. kai antkainio perkėlimo argumentas naudojamas kaip gynybos priemonė atsiliepiant į ieškinį, grindžiamą ES konkurencijos teisės pažeidimu, atsakovas paprastai turi įrodyti, kad ieškovas perkėlė antkainį (25). Ši įrodinėjimo pareiga yra susijusi su antkainio perkėlimo egzistavimu ir mastu. Jeigu antkainio perkėlimo argumentu kaip gynybos priemone pavyko pasinaudoti visiškai ar iš dalies, Žalos atlyginimo direktyvos 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į veiksmingumo ir lygiavertiškumo principus, ieškovas vis tiek gali reikalauti kompensacijos už negautas pajamas (26). Šiuo atveju pareiga įrodyti tokį su antkainio perkėlimu susijusį poveikį apimčiai tenka ieškovui.

(22)

Žalos atlyginimo direktyvoje taip pat nustatytos taisyklės, taikomos pagal antrąjį scenarijų, t. y. kai netiesioginis pirkėjas teigia patyręs žalą dėl antkainio perkėlimo. Pagal tokį scenarijų pareiga įrodyti tokio perkėlimo egzistavimą ir mastą tenka netiesioginiam pirkėjui, siekiančiam iš pažeidėjo gauti žalos atlyginimą.

(23)

Vis dėlto Žalos atlyginimo direktyvoje konkrečiai aptariami sunkumai, kylantys netiesioginiams pirkėjams, kai jie siekia gauti kompensaciją už žalą, patirtą dėl antkainio perkėlimo (27). Pirma, Žalos atlyginimo direktyvos 14 straipsnio 1 dalyje ir 41 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad kainų padidėjimo perkėlimas tolesnei tiekimo grandinės grandžiai gali būti komercinė praktika. Jeigu tokia komercinė praktika nustatoma, nacionaliniai teismai gali remtis prima facie įrodymais apie perkėlimą. Atsižvelgiant į tai, Žalos atlyginimo direktyvos 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuginčijamoji prezumpcija, pagal kurią laikoma, jog ieškovas (t. y. netiesioginis pirkėjas) įrodė, kad tiesioginis pirkėjas perkėlė antkainį netiesioginiam pirkėjui, su sąlyga, kad ieškovas gali įrodyti, jog įvykdytos šios sąlygos: (a) atsakovas padarė ES konkurencijos teisės pažeidimą (28); (b) dėl ES konkurencijos teisės pažeidimo atsakovo tiesioginiam pirkėjui taikytas antkainis ir (c) netiesioginis pirkėjas įsigijo prekių arba paslaugų, kurios buvo ES konkurencijos teisės pažeidimo objektas, arba įsigijo prekių arba paslaugų, gautų iš prekių ar paslaugų, kurios buvo konkurencijos teisės pažeidimo objektas, arba prekių ar paslaugų, kurių sudėtyje buvo tokių prekių ar paslaugų.

(24)

Ši prezumpcija netaikoma, jeigu pažeidėjas gali patikimai teismui priimtinu būdu įrodyti, kad antkainis nebuvo perkeltas arba buvo nevisiškai perkeltas netiesioginiam pirkėjui (29).

(25)

Dėl i) kompensacinio principo taikymo, ii) antkainio perkėlimo praktikos ir iii) pirmiau minėtų prezumpcijų egzistuoja galimybė, kad vienu metu reikalavimus pareikš skirtinguose tiekimo grandinės lygmenyse esantys pirkėjai. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai turėtų siekti vengti ir kompensacijos permokų, ir nepriemokų (30). Tai galima padaryti, inter alia, kiek įmanoma deramai atsižvelgiant į ieškinius dėl žalos atlyginimo, kurie yra susiję su tuo pačiu ES konkurencijos teisės pažeidimu, teismo sprendimus, priimtus dėl tokių ieškinių dėl žalos atlyginimo, ir susijusią viešo naudojimo informaciją, gautą užtikrinant viešąjį ES konkurencijos teisės vykdymą konkrečiu atveju (31). Pranešti nacionaliniam teismui apie tokius ieškinius, sprendimus ar informaciją ir paaiškinti, kodėl jie yra aktualūs konkrečiu atveju, turi būti suinteresuotos ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškiančios šalys.

(26)

Be to, tais atvejais, kai skirtingų valstybių narių teismuose nagrinėjami susiję ieškiniai, nacionaliniai teismai gali taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (32) 30 straipsnį, į kurį daroma nuoroda Žalos atlyginimo direktyvoje (33). Šiame straipsnyje nustatyta, kad nacionaliniai teismai, išskyrus teismą, kuriame buvo iškelta pirmoji byla, gali sustabdyti bylos nagrinėjimą arba, esant tam tikroms aplinkybėms, atsisakyti jurisdikcijos. Valstybės narės teismas taip pat gali taikyti nacionalines bylos nagrinėjimo sustabdymo taisykles, jeigu jos nustatytos pagal nacionalinę teisę.

(27)

Kad užtikrintų susijusiose bylose priimamų teismo sprendimų nuoseklumą, nacionaliniai teismai taip pat turėtų apsvarstyti galimybę taikyti tinkamas pagal nacionalinę teisę turimas procesines priemones ir sudaryti sąlygas jomis naudotis. Pavyzdžiui, Žalos atlyginimo direktyvoje nurodyta galimybė sujungti ieškinius (34). Joje taip pat nurodyta galimybė perimti kito asmens reikalavimą (35). Galimas tokio perėmimo tikslas – pareikšti bendrą ieškinį ir tai galėtų padėti užtikrinti ieškinių dėl žalos atlyginimo, susijusių su tuo pačiu konkurencijos teisės pažeidimu, nuoseklumą (36).

(28)

Atsižvelgiant į nacionalinę teisinę sistemą, gali būti taikomos kitos priemonės, pavyzdžiui, kolektyvinio teisių gynimo mechanizmai, trečiųjų šalių informavimas ar įstojimas į bylą ir bylos nagrinėjimo sustabdymo taisyklės. Pavyzdžiui, tiesioginis pirkėjas gali įstoti į bylą, pradėtą pagal netiesioginio pirkėjo pažeidėjui pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tokiu atveju ir tiesioginis pirkėjas (įstojusi šalis), ir pažeidėjas (atsakovas) gali teigti, kad antkainis nebuvo perkeltas arba buvo nevisiškai perkeltas netiesioginiam pirkėjui (ieškovui).

(29)

Galimybė taikyti tokias procesines priemones taip pat gali būti aktuali nacionaliniam teismui priimant sprendimą dėl prašymo atskleisti įrodymus proporcingumo. Pavyzdžiui, sujungus kelis mažesnius ieškinius bendra teismo nagrinėjamų ieškinių suma gali padidėti tiek, kad to teismo nuomone, prašomų duomenų, kurių reikia daugiau kainuojančiai ekspertizei atlikti, kiekis tampa proporcingas.

2.3.   Teismo įgaliojimai įvertinti antkainio perkėlimą

(30)

Žalos atlyginimo direktyvos 12 straipsnio 5 dalyje konkrečiai reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad nacionaliniai teismai turėtų įgaliojimus pagal nacionalines procedūras įvertinti, kokia antkainio dalis buvo perkelta. Tokie įgaliojimai turi apimti visas antkainio perkėlimo pasekmes, t. y. poveikį kainoms ir apimčiai. Tai taip pat matyti iš Žalos atlyginimo direktyvos 17 straipsnio 1 dalies, kuri bendriau taikoma žalos dydžio nustatymui.

(31)

Kai nacionaliniai tesimai naudojasi šiais vertinimo įgaliojimais, jie privalo atsižvelgti į Žalos atlyginimo direktyvoje nustatytas taisykles ir principus ir į atitinkamą Teisingumo Teismo praktiką. Tai reiškia, kad net tada, kai teismai vertina žalą, priežastiniu ryšiu susijusią su SESV 102 arba 101 straipsnio pažeidimu, jie tai turi daryti remdamiesi kompensacijos principu. Kitaip tariant, priteisiant atitinkamą žalos atlyginimą vis tiek turi būti siekiama nukentėjusią šalį grąžinti į padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jeigu pažeidimas nebūtų buvęs padarytas (žr. 12 punktą). Siekdami šio tikslo nacionaliniai teismai taip pat privalo atitinkamai taikyti procesines priemones. Visų pirma su įrodinėjimo pareiga ir įrodymų pakankamumo reikalavimu susijusias taikytinas taisykles jie privalo taikyti taip, kad nekiltų grėsmė visiškam SESV 101 straipsnio veiksmingumui.

(32)

Pavyzdžiui, Teisingumo Teismas byloje Kone nusprendė, kad asmenims, kurie patyrė žalą dėl to, kad buvo taikoma apsauginė kaina, gali būti atlyginama žala, kurią jie patyrė dėl ES konkurencijos teisės pažeidimo, ir konstatavo, kad visiškam SESV 101 straipsnio veiksmingumui kiltų grėsmė, jeigu pagal nacionalinės teisės aktus visiškai ir nepaisant konkrečių bylos aplinkybių būtų nustatyta, kad tokie asmenys neturi teisės reikalauti atlyginti patirtą žalą. Be to, sprendime Kone pabrėžiama, kad ieškiniuose dėl žalos, padarytos dėl ES konkurencijos teisės pažeidimo, atlyginimo gali kilti su priežastiniu ryšiu susijusių fakto ir teisės klausimų. Tokių klausimų taip pat kyla antkainio perkėlimo atveju (37).

(33)

Analogiškai tam, kaip numatyta Žalos atlyginimo direktyvoje, pagal nacionalines procedūras vertindami žalos dydį ir perkeltą antkainio dalį, nacionaliniai teismai turi laikytis pirmiau minėtų lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų. Kalbant apie vertinimo įgaliojimus, tai reiškia, kad nacionaliniai teismai negali atmesti pareiškimų dėl antkainio perkėlimo vien todėl, kad šalis negali tiksliai nustatyti antkainio perkėlimo poveikio dydžio.

(34)

Be to, kad pasinaudotų vertinimo įgaliojimais, kaip nustatyta Žalos atlyginimo direktyvos 12 straipsnio 5 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalyje, nacionaliniai teismai turi, pirma, vertinimą atlikti remdamiesi pagrįstai gauta informacija, ir, antra, siekti apytiksliai nustatyti tikėtiną perkelto antkainio dydį ar dalį. Tai matyti iš Žalos atlyginimo direktyvos, kurioje pabrėžiamas informacijos asimetrijos egzistavimas ir pripažįstama, kad sunku visiškai tiksliai nustatyti žalos dydį (38). Vertinimas atliekamas pagal nacionalinę teisę. Iš tikrųjų kai kurios valstybės narės jau turi nustačiusios taisykles, atitinkančias Žalos atlyginimo direktyvoje numatytus vertinimo įgaliojimus (39).

(35)

Praktikoje nacionaliniai teismai dažnai turi remtis prielaidomis, pavyzdžiui, susijusiomis su hipotetinėmis kainomis, pardavimo apimtimi ar pelnu. Jie gali turėti plačią diskreciją nuspręsti tiek tai, kokius dydžius bei statistinius duomenis pasirinkti, tiek tai, kokiu būdu juos naudoti apskaičiuojant ir vertinant žalą (40). Be to, prielaidos paprastai yra svarbios kuriant priešingos padėties scenarijų tam, kad būtų kiekybiškai įvertintas antkainio perkėlimas ir poveikis apimčiai, kaip aprašyta 4 skirsnyje. Dėl šios svarbos gali būti tikslinga prašyti, kad bet kokio tipo pareiškimuose teismui būtų išsamiai išdėstytos prielaidos ir būtų aiškiai nurodyta prognozių pokyčio priklausomybė nuo prielaidų pokyčių, kaip Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas reikalauja savo Ekonominių įrodymų teikimo ir duomenų rinkimo bylose, susijusiose su SESV 102 ir 101 straipsnių taikymu ir susijungimų bylose geriausios praktikos vadove (toliau – Geriausios praktikos vadovas) (41).

2.4.   Įrodymų vaidmuo

(36)

Teisiniam antkainio perkėlimo vertinimui atlikti paprastai reikalinga sudėtinga faktų ir ekonominė analizė. Nors būtinų įrodymų rinkimas paprastai yra svarbus kiekvieno ieškinio dėl žalos, patirtos dėl SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimų, atlyginimo elementas, antkainio perkėlimo įrodymų vaidmuo skiriasi atsižvelgiant į du pirmiau minėtus scenarijus ir į tai, kokiu mastu taikoma prezumpcija (42). Bet kuriuo atveju, įrodymų rinkimą ir galiausiai antkainio perkėlimo vertinimą gali nulemti faktiškai svarbūs ir prieinami duomenys.

(37)

Įrodymų, kurių reikia tam, kad būtų galima įrodyti antkainio perkėlimą ir nustatyti jo dydį, rūšis priklausys nuo to, kuris iš ekonominių metodų, aprašytų 5 ir 6 skirsniuose, yra naudojamas. Įrodymai gali būti klasifikuojami įvairiai, tačiau paprastai jie skirstomi į kokybinius ir kiekybinius įrodymus. Pačioje Žalos atlyginimo direktyvoje aiškiai nurodyta, kad įrodymai – visų rūšių įrodymai, priimtini bylą nagrinėjančiam nacionaliniam teismui (43). Jie gali būti ir tokie: — kokybiniai įrodymai, iš kurių galima suprasti įmonės elgesį arba kainų nustatymo strategijas, apimantys, pavyzdžiui, i) sutartis, ii) vidaus dokumentus, iii) finansines ir apskaitos ataskaitas, iv) liudytojų parodymus, v) ekspertų nuomones, taip pat vi) sektoriaus ataskaitas ir rinkos tyrimus, arba — kiekybiniai įrodymai, ypač susiję su duomenimis, reikalingais taikant ekonometrinius metodus (44), pavyzdžiui, i) konkretaus produkto ar paslaugos pardavimo kainos, mažmeninės kainos ir kainos galutiniams vartotojams, ii) finansinės ataskaitos, iii) ekspertų nuomonės, iv) reguliuojamos kainos, v) pardavimo apimtis, vi) lengvatos ir vii) kitos gamybos sąnaudos bei sąnaudų elementai. Iš pirmiau pateiktų neišsamių sąrašų galima daryti išvadą, kad tam tikrų rūšių įrodymai, pavyzdžiui, finansinės ataskaitos ir ekspertų nuomonės, gali būti laikomi ir kokybiniais, ir kiekybiniais įrodymais.

(38)

Kaip bendriau paaiškinta Praktiniame vadove, norint nustatyti, ar pažeidimu iš tikrųjų padaryta žala ieškovui ir, jei taip, koks tos žalos dydis, pirmiausia paprastai nagrinėjamos konkrečios tos bylos aplinkybės ir pateikti įrodymai (45). Atitinkami įrodymai gali apimti tiesioginius įrodymus, kurie, kaip galima suprasti bent jau antkainio perkėlimo atveju, apima tiesioginio ar netiesioginio pirkėjo pateiktus dokumentus, taip pat liudytojų parodymus, patvirtinančius, ar antkainis buvo perkeltas. Tai, ar tokių įrodymų turima, gali būti svarbu teismui sprendžiant, ar šalis gali taikyti kuriuos nors iš toliau aprašytų metodų, ir jei taip – kuriuos konkrečiai, – kad atitiktų pagal taikytinos teisės nuostatas nustatytą įrodymų pakankamumo reikalavimą.

(39)

Be to, vertinant antkainio perkėlimą nacionaliniams teismams dažnai pateikiamos ekonomikos ekspertų nuomonės. Priklausomai nuo nacionalinėje teisėje nustatytų priemonių, šias nuomones gali pateikti šalių paskirti ekspertai, paties teismo padėti paskirtas ekspertas arba ir šalių, ir teismo paskirti ekspertai. Kiek tai įmanoma, nacionalinis teismas gali apsvarstyti galimybę bet kuriam iš šių ekonomikos ekspertų pateikti gairių, ko gero, ankstyvu bylos nagrinėjimo etapu, kai šalys prašo atskleisti įrodymus, ir jiems pateikti konkretesnių klausimų, susijusių su taikytinu žalos dydžio nustatymo metodu ir reikiamais duomenimis. Tokios gairės ir klausimai gali būti svarbūs vadovavimo procesui tikslais, taip pat atliekant vertinimą iš esmės. Visų pirma, kaip minėta pirmiau, vertindami antkainio perkėlimo poveikį nacionaliniai teismai gali atsižvelgti į tai, ar ekonomikos ekspertų nuomonė atitinka geriausios praktikos principus, pavyzdžiui, ar joje išsamiai išdėstomos atitinkamos prielaidos ir prognozių pokyčio priklausomybė nuo prielaidų pokyčių. Panašiai ir taip pat laikydamiesi nacionalinės teisės nuostatų, nacionaliniai teismai ekonomikos ekspertų gali paprašyti pateikti kitus galimus jų nustatytų faktų paaiškinimus, užtikrinti atkuriamumą ir suteikti galimybę šalims pateikti pastabas.

(40)

Žalos atlyginimo direktyva siekiama veiksmingą naudojimąsi teisėmis ir procesinę lygybę užtikrinti nustatant taisykles, pagal kurias galima prašyti atskleisti įrodymus. Tokios taisyklės taikomos pagal abu pirmiau minėtus antkainio perkėlimo scenarijus. Kalbant apie scenarijų, pagal kurį antkainio perkėlimo argumentas naudojamas kaip gynybos priemonė, Žalos atlyginimo direktyvos 13 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad atsakovas gali pagrįstai prašyti ieškovo ar trečiųjų šalių atskleisti įrodymus. Esant scenarijui, pagal kurį žalos atlyginimo siekia netiesioginis pirkėjas, Žalos atlyginimo direktyvos 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis netiesioginis pirkėjas gali pagrįstai prašyti atsakovo ar trečiųjų šalių atskleisti įrodymus.

(41)

Šiomis Žalos atlyginimo direktyvos taisyklėmis įrodymų atskleidimas ribojamas – šalis, kuriai tenka pareiga įrodyti antkainio perkėlimo egzistavimą ir mastą, gali tik pagrįstai prašyti atskleisti įrodymus. Pagal Žalos atlyginimo direktyvos 5 straipsnyje nustatytas bendrąsias įrodymų atskleidimo taisykles, nacionalinis teismas gali reikalauti, kad prašančioji šalis pateiktų įtikinamų argumentų, jog tiesioginis pirkėjas dėl antkainio perkėlimo patirtą žalą perkėlė netiesioginiam pirkėjui. Prašančioji šalis taip pat turi remtis jau pagrįstai turimais faktais. Antkainio perkėlimo atveju tai gali būti informacija, surinkta palaikant verslo santykius su kita šalimi, arba informacija, pagrįstai gauta iš trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, rinkos tyrėjų.

(42)

Žalos atlyginimo direktyvos 5 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje nustatytas bendrasis proporcingumo principas, t. y. pagal jį reikalaujama, kad nacionaliniai teismai „apribotų įrodymų atskleidimą, kad jis būtų proporcingas“. Šis principas yra svarbi vadovavimo procesui priemonė nagrinėjant ieškinius dėl žalos, patirtos dėl SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimų, atlyginimo. Kaip nurodyta pirmiau, teisėjai taiko nacionalines procedūrines taisykles ir privalo ypatingą dėmesį skirti veiksmingumo ir lygiavertiškumo principams. Vis dėlto taikydami šias teisines taisykles teismai gali atsižvelgti į sąnaudas ir naudą, susijusias su nurodymu atskleisti prašomus įrodymus. Pavyzdžiui, tai reiškia, kad nacionaliniai teismai gali prieiti prie išvados, jog jie gali įvertinti perkeltą antkainio dalį remdamiesi šalių pateiktais įrodymais ir daugiau duomenų rinkti nebereikia.

(43)

Prašyti kitos šalies arba trečiųjų asmenų pateikti įrodymus galima per nacionalinį teismą ir jam griežtai kontroliuojant. Prašyme turi būti nurodyti konkretūs įrodymų elementai arba kategorijos (46). Su sąlyga, kad nacionalinis teismas paiso bendrųjų proporcingumo ir teisėtų interesų apsaugos principų, jis gali nurodyti atskleisti įrodymus, kuriuose yra konfidencialios informacijos net šaliai, kuriai tenka pareiga įrodyti antkainio perkėlimo poveikį. Pavyzdžiui, ši informacija gali apimti dokumentus ar duomenis apie pajamas, kainas ar pelno maržas. Tačiau labai svarbu, kad nurodydamas atskleisti tokius įrodymus, nacionalinis teismas galėtų taikyti konfidencialios informacijos apsaugos priemones (47). Antai Žalos atlyginimo direktyvoje nurodytos kelios priemonės: galimybė pašalinti neskelbtiną informaciją iš dokumentų, rengti uždarus posėdžius, riboti asmenų, turinčių, kuriems leidžiama susipažinti su įrodymais, ratą ir nurodyti ekspertams parengti informacijos santraukas apibendrintai arba kitokia nekonfidencialia forma (48). Pagal nacionalinę teisę nacionaliniai teismai taip pat gali apsvarstyti galimybę taikyti priemones, nurodytas Geriausios praktikos vadove (pavyzdžiui, duomenų saugyklos procedūrą (49)) ir Komercinių paslapčių apsaugos direktyvos (50) 9 straipsnio 2 dalyje.

(44)

Konkurencijos institucijos byloje esančių įrodymų atskleidimas gali būti svarbus siekiant įvertinti antkainio dydį, tačiau paprastai yra ne toks svarbus antkainio perkėlimo atveju (visų pirma dėl to, kad antkainio perkėlimas yra susijęs su pirkėjų kainų politika, apie kurią į konkurencijos institucijos bylą paprastai neįtraukiama jokios informacijos). Be to, viešoje sprendimo dėl pažeidimo versijoje gali būti bendresnės informacijos, kuri gali būti svarbi, pavyzdžiui, informacijos apie produktus ar paslaugas, kurie buvo antikonkurencinių veiksmų objektas. Kaip nustatyta Žalos atlyginimo direktyvos 6 straipsnio 10 dalyje, atskleisti įrodymus konkurencijos institucijos prašoma tik kraštutiniu atveju.

(45)

Galiausiai, kaip nurodyta Žalos atlyginimo direktyvos 15 straipsnio 1 dalyje, svarbus informacijos šaltinis perkelto antkainio dydžiui nustatyti taip pat gali būti ieškiniai dėl žalos atlyginimo, susiję su tuo pačiu ES konkurencijos teisės pažeidimu, ir susiję sprendimai.

3.   ANTKAINIO PERKĖLIMO EKONOMIKOS TEORIJA

3.1.   Apžvalga

(46)

Antkainiai perkeliami ir su tuo susijęs poveikis kainoms bei apimčiai atsiranda dėl įmonės paskatų į savo sąnaudų padidėjimą reaguoti didinant kainas (51). Pirminis antkainis gali būti suprantamas kaip tiesioginio pirkėjo gamybos sąnaudų padidėjimas. Kad įvertintų antkainio perkėlimo poveikį, teismas paprastai turėtų apsvarstyti, kaip toks sąnaudų padidėjimas paveiktų 1) tiesioginio pirkėjo galutinės grandies rinkoje nustatytas kainas ir 2) tiesioginio pirkėjo tiekiamų produktų ar teikiamų paslaugų sumažėjusios pardavimo apimties vertę.

(47)

Nacionaliniai teismai antkainio perkėlimo poveikį įvertina atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes. Tačiau bendrai suprasti antkainio perkėlimo ir su tuo susijusio poveikio ekonomikos teoriją teismui gali būti svarbu dėl kelių priežasčių. Pirma, ekonomikos teorijos prognozės gali būti vienas iš kelių veiksnių, kurie yra svarbūs vertinant, ar konkrečioje byloje laikomasi įrodymų pakankamumo reikalavimo. Pavyzdžiui, ekonomikos teorija yra pagrindas, kuriuo remdamasis teismas gali įvertinti kiekybinius ir kokybinius įrodymus (52). Antra, ypač ankstyvajame bylinėjimosi etape ekonomikos teorija gali padėti teisėjams priimti sprendimus dėl duomenų arba informacijos atskleidimo, nes ja remiantis galima įvertinti šios informacijos svarbą. Galiausiai, remiantis teoriniais arba konceptualiaisiais argumentais taip pat gali būti vertinamas šalių pateiktų įvairių ekonominių paaiškinimų, kuriais grindžiamas antkainio ir jo perkėlimo ryšys, patikimumas ir tikrumas.

(48)

Žalos atlyginimo direktyvoje nedaroma skirtumo tarp žalos, patirtos dėl 1) padidėjusių kainų (poveikio kainai) bei antkainio perkėlimo, įskaitant poveikį apimčiai, ir 2) kitokio galimo poveikio, pavyzdžiui, sumažėjusios produktų kokybės ar varžomų inovacijų (su kaina nesusijusio poveikio). Šiose gairėse daugiausia dėmesio skiriama kainos padidėjimo perkėlimui ir su tuo susijusiam poveikiui apimčiai (53).

(49)

Pagal ekonomikos teoriją antkainio perkėlimo poveikio, t. y. susijusio poveikio kainoms ir apimčiai, egzistavimas ir mastas nustatomi atsižvelgiant į įvairius veiksnius (54). Šie veiksniai kartu paveikia antkainio perkėlimo scenarijaus rezultatą, todėl turėtų būti atsižvelgta į jų tarpusavio priklausomybę.

(50)

Kita vertus, santykinė kiekvieno veiksnio svarba kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis. Taigi teisėjui gali būti svarbu suprasti, kurie veiksniai galėtų turėti įtakos perkelto antkainio dydžiui konkrečioje byloje. Tam, priklausomai nuo nacionalinės teisės, teisėjas gali pasiremti šalių paskirtų ekonomikos ekspertų arba paties teismo paskirto ekonomikos eksperto paaiškinimais. Be to, praktikoje įmonių kainos nustatymo sprendimai ne visuomet atitinka ekonomikos teorija grindžiamas prognozes. Todėl svarbu ekonomikos teorijos prielaidas įvertinti atsižvelgiant į konkrečioje byloje turimus faktinius įrodymus. Tokie įrodymai gali būti ir kokybiniai, ir kiekybiniai, pavyzdžiui, vidaus dokumentai, kuriuose aprašyta perkelto antkainio dalis ir kiekybiniai metodai, paaiškinti 4 skirsnyje.

(51)

Kaip išsamiau išdėstyta 1 priede, pagal ekonomikos teoriją svarbiausi veiksniai, lemiantys antkainio perkėlimo poveikio egzistavimą ir dydį, apima: i) gamybos sąnaudų, kurioms antkainis darė poveikį (55), pobūdį (ar tai yra pastoviosios, ar kintamosios sąnaudos, ar dėl pažeidimo šios sąnaudos konkrečioje rinkoje padidėja tik vienam klientui, ar visiems klientams, ar didžiajai daugumai klientų); ii) tiesioginių ar netiesioginių klientų produktų paklausos pobūdį (ypač paklausos ir kainų lygio tarpusavio ryšį); iii) konkurencijos rinkose, kuriose veikia tiesioginiai arba netiesioginiai klientai, stiprumą ir intensyvumą ir iv) kitus elementus, pavyzdžiui, kainos tikslinimo išlaidas, įmonės sąnaudų dalį, kuriai daro poveikį antkainis, pirkėjo galią, vertikaliąją tiesioginių ir netiesioginių klientų integraciją, kainų reguliavimą ar sprendimų dėl kainų nustatymo įvairiais tiekimo grandinės lygmenimis priėmimo laiką.

(52)

Pirma, tam, ar ir kokiu mastu šis antkainis gali būti perkeltas, turi įtakos gamybos sąnaudų, kurioms antkainis darė poveikį, pobūdis. Jeigu antkainis daro poveikį tiesioginio pirkėjo sąnaudoms, kurios nesikeičia atsižvelgiant į žaliavų kiekį (t. y. pastoviosios sąnaudos), jis veikiausiai nebus perkeltas, nes tokios sąnaudos paprastai nedaro poveikio tiesioginio pirkėjo kainų nustatymui, bent jau ne trumpuoju laikotarpiu. Tačiau ilgainiui pastoviosios sąnaudos gali taip pat paveikti įmonės strateginę sprendimų analizę, pavyzdžiui, gamybos pajėgumus, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos tolesniam (trumpalaikiam) kainodaros mechanizmui. Pagal tokį scenarijų gali būti perkeltos ir pastoviosios sąnaudos. Ir priešingai, jeigu antkainis daro poveikį tiesioginio pirkėjo sąnaudoms, kurios iš tiesų kinta atsižvelgiant į žaliavų kiekį (t. y. kintamosios sąnaudos), paprastai labiau tikėtina, kad jis bent tam tikru mastu bus perkeltas. Taip yra dėl to, kad ribinės sąnaudos (kintamųjų sąnaudų pakategorė, kurią galima apibrėžti kaip sąnaudų padidėjimą, atsirandantį nusipirkus vieną papildomą žaliavos vienetą) (56) paprastai turi įtakos tiesioginio pirkėjo sprendimams dėl kainų nustatymo (57).

(53)

Antra, poveikį perkeliamo antkainio dydžiui daro tiesioginio pirkėjo produktų paklausa. Standartinis kainų nustatymo mechanizmas grindžiamas tuo, kad, įmonei padidinus kainą, jos produktų paklausa (t. y. produktų kiekis, kurį ji parduoda) mažėja. Tai, kiek tiesioginis pirkėjas, kuriam buvo perkeltas antkainis, padidina savo kainas, priklauso nuo to, ar paklausa stipriai reaguoja į tokį kainų pokytį, ar ne. Pavyzdžiui, jeigu tiesioginis pirkėjas yra monopolininkas ir jo produktų paklausa vienodai jautriai reaguoja į kainų pokyčius visais kainų lygiais, o tiesioginis pirkėjas turi pastoviųjų ribinių sąnaudų, remiantis ekonomikos teorija galima teigti, kad bus perkelta pusė antkainio. Jeigu kainai didėjant monopolininko produktų paklausa vis labiau ir labiau (t. y. vis sparčiau) mažėja, mažiau tikėtina, kad antkainis bus perkeltas, palyginti su padėtimi, kai kainai didėjant, o visoms kitoms sąlygoms nesikeičiant tokio monopolininko produktų paklausa mažėja vis mažiau ir mažiau (t. y. vis lėčiau) (58).

(54)

Trečia, įmonių konkurencinės sąveikos rinkoje, kurioje vykdo veiklą tiesioginiai pirkėjai, pobūdis ir intensyvumas taip pat turi įtakos perkeliamo antkainio dydžiui. Svarbu prisiminti, kad galimas didesnės konkurencijos poveikis perkėlimo mastui priklauso nuo to, ar pradinis antkainis daro poveikį tik tiesioginiam klientui (t. y. konkrečiai įmonei nustatomas antkainis), ar ir tiesioginio kliento konkurentams (t. y. visam sektoriui taikomas antkainis). Jeigu antkainis daro poveikį tik vienam tiesioginiam pirkėjui, intensyviai konkuruojančiam su kitais tiesioginiais pirkėjais, antkainio perkėlimas yra mažiau tikėtinas, palyginti su padėtimi, kai vienintelis tiesioginis pirkėjas, kuriam daromas poveikis, turi nedaug konkurentų. Tačiau, jeigu antkainis taikomas visam sektoriui, dėl didelio intensyviai konkuruojančių tiesioginių pirkėjų skaičiaus jiems paprastai bus perkeliama didesnė to antkainio dalis, palyginti su padėtimi, kai tie tiesioginiai pirkėjai konkuruoja silpniau (59).

(55)

Daugelyje nacionalinių teismų sprendimų dėl ieškinių dėl žalos atlyginimo pabrėžiama, kad svarbu atsižvelgti į tai, kaip paklausa reaguoja į kainų pokyčius, į konkurencijos intensyvumą ir į tai, ar antkainis daro poveikį tiesioginio pirkėjo konkurentams (60).

(56)

Ketvirta, kaip nurodyta 51 punkte ir 1 priede, tam tikromis aplinkybėmis tiesioginio pirkėjo kainodaros mechanizmui, taigi ir tiesioginio pirkėjo taikomam antkainio perkėlimui, didelės įtakos gali turėti ir kiti veiksniai. Antai vienas toks veiksnys, kuris gali būti svarbus nustatant perkeliamo antkainio dydį, yra tai, ar žaliavos, kurioms daro poveikį antkainis, sudaro didelę, ar mažą tiesioginio pirkėjo kintamųjų sąnaudų dalį. Keisdamas kainas tiesioginis pirkėjas gali patirti išlaidų, vadinamųjų kainų tikslinimo išlaidų. Jeigu antkainis sudaro tik nedidelę kintamųjų išlaidų dalį, tiesioginiam pirkėjui dėl kainų tikslinimo išlaidų gali būti nepelninga perkelti tokį antkainį. Be to, perkelto antkainio dalį gali paveikti ir kiti dalykai, pavyzdžiui, pirkėjo galios stiprumas arba sprendimų dėl kainų nustatymo įvairiais tiekimo grandinės lygmenimis priėmimo laikas. Kai kuriuos iš 51 punkte paminėtų veiksnių nacionaliniai teismai taip pat buvo apsvarstę nagrinėdami su antkainio perkėlimu susijusias bylas (61).

(57)

Antkainio perkėlimo egzistavimas ir mastas yra susiję su pardavimo apimties sumažėjimu, kuris paprastai lydi bet kokį kainų padidėjimą. Kaip aprašyta pirmiau, šis pardavimo apimties sumažėjimas gali būti apibūdintas kaip poveikis apimčiai, dėl kurio pirkėjas gali reikalauti atlyginti žalą dėl negautų pajamų. Poveikis apimčiai atsiranda, nes pirkėjas paprastai susiduria su žemyn besileidžiančia paklausos kreive. Jeigu pradinis antkainis perkeliamas tolesnei tiekimo grandinės grandžiai, poveikis apimčiai atsiras visais vertikaliosios grandinės lygmenimis. Taigi, jeigu reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą dėl poveikio apimčiai, teismams gali tekti įvertinti ir tokį poveikį.

(58)

Kaip nurodyta pirmiau, teisę reikalauti visos kompensacijos už patirtą žalą, priežastiniu ryšiu susijusią su ES konkurencijos teisės pažeidimu, turi bet kuris dėl to pažeidimo nukentėjęs asmuo. Kai remiamasi antkainio perkėlimo argumentu, nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo poveikio apimčiai vertinimas gali tapti svarbus siekiant nustatyti dėl antkainio patirtos žalos dydį. Tačiau tokiu atveju reikėtų pažymėti, kad jei vertinant bendrą žalos dydį su antkainio perkėlimu susijęs poveikis kainoms paprasčiausiai būtų atimamas iš antkainio poveikio, tiesioginio arba netiesioginio pirkėjo patirta žala būtų įvertinta nepakankamai, nes nebūtų atsižvelgiama į poveikį apimčiai.

(59)

Dėl antkainio sumažėjusiai pardavimo apimčiai įtakos turi pirkėjo produktų paklausos jautrumas ir tai, kaip į antkainį reaguoja pirkėjo konkurentai. Pavyzdžiui, jeigu pirkėjo produktų paklausa yra neelastinga, t. y. jo klientai nelabai jautriai reaguoja į kainų didėjimą, pardavimo apimtis dėl padidėjusių kainų sumažėja palyginti nedaug. Todėl, jeigu kitos sąlygos išlieka nepakitusios, poveikis apimčiai bus mažesnis nei elastingesnės paklausos atveju. Be to, jeigu pirkėjo konkurentai po antkainio perkėlimo taip pat didina savo kainas, dėl to taip pat gali sumažėti pirkėjo kainų didinimo poveikis jo pardavimo apimčiai (62).

3.2.   Pavyzdžiai

(60)

Toliau pateiktais hipotetiniais pavyzdžiais siekiama parodyti šiame skirsnyje ir 1 priede paaiškintų ekonomikos teorijos prielaidų svarbą.

(61)

1 pavyzdyje apibūdinta padėtis, kai rinkoje, kurioje yra didelė konkurencija, antkainis taikomas konkrečiai įmonei.

1 pavyzdys Padėtis. Toje pačioje atitinkamoje rinkoje yra 10 obuolių sulčių gamintojų. Vienas iš gamintojų obuolius perka iš tiekėjo, dalyvaujančio kainų nustatymo kartelyje. Šis obuolių sulčių gamintojas reikalauja atlyginti dėl antkainio perkėlimo patirtą žalą. Tačiau atsakovas (obuolių tiekėjas) kaip gynybos priemone pasinaudoja antkainio perkėlimo argumentu ir tvirtina, kad obuolių sulčių gamintojas visą antkainį perkėlė netiesioginiams pirkėjams. Analizė. Obuolių sulčių gamintojas, kuriam buvo perkeltas antkainis, stipriai konkuruoja su devyniomis kitomis įmonėmis obuolių sulčių gamybos ir tiekimo srityje. Visi dešimties įmonių parduodami produktai vartotojų požiūriu yra iš esmės vienodi. Jeigu kiti gamintojai neperka obuolių iš kartelio narių, bet gali jų įsigyti kitur už mažesnę kainą, gamintojas, turintis juos pirkti iš kartelio, palyginti su savo konkurentais, atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje. Taigi obuolių sulčių gamintojo turimos galimybės perkelti padidėjusias sąnaudas būtų suvaržytos, nes jam perkėlus antkainį, netgi tik iš dalies, labai didelė jo pardavimo apimties (ir pelno) dalis atitektų konkurentams. Kuo stipresnė 10 obuolių sulčių gamintojų konkurencija, tuo labiau suvaržomos galimybės perkelti padidėjusias sąnaudas. Taigi pagal šį scenarijų tiesioginis klientas paprastai negalės perkelti padidėjusių sąnaudų (antkainio).

(62)

2 pavyzdyje apibūdinta padėtis, kai antkainis taikomas visam sektoriui ir vyksta intensyvi konkurencija.

2 pavyzdys Padėtis. Visi dešimt 1 pavyzdyje minėtų obuolių sulčių gamintojų obuolius perka iš kainų nustatymo kartelyje dalyvaujančių tiekėjų. Kartelio nariai tvirtina, kad bet koks antkainis perkeliamas netiesioginiams pirkėjams. Analizė. Obuolių sulčių gamintojams antkainis taikomas panašiai, o rinka apibūdinama kaip konkurencinga. Kadangi antkainis taikomas visiems gamintojams, viena įmonė neatsidurs nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su kitomis įmonėmis. Todėl, priešingai nei 1 pavyzdyje apibūdintu atveju (kai antkainis taikomas konkrečiai įmonei), labiau tikėtina, kad kiekvienas obuolių sulčių gamintojas perkels didelę antkainio dalį. Pavyzdžiui, tobulos konkurencijos sąlygomis rinkoje kaina atitinka ribines sąnaudas, todėl padidėjus žaliavų sąnaudoms atitinkamai tiesiogiai padidės kaina.

(63)

3 pavyzdyje apibūdintas monopolininkų, kurių produktų paklausa skiriasi, perkeliamo antkainio dydis.

3 pavyzdys Padėtis. Obuolių sulčių gamintojas A yra monopolininkas pirmos valstybės narės obuolių sulčių gamybos rinkoje, o obuolių sulčių gamintojas B yra monopolininkas antros valstybės narės to paties produkto rinkoje. Ir gamintojo A, ir gamintojo B vienos papildomos obuolių sulčių partijos pagaminimo sąnaudos yra pastovios ir panašios. Abu obuolių sulčių gamintojai obuolius perka iš tiekėjo C, dalyvaujančio kainų nustatymo kartelyje. Atitinkamai gamintojams A ir B taikytas 6 EUR antkainis už vieną obuolių dėžę, nes jie obuolius perka iš tiekėjo C. Kiekvienos valstybės narės maisto produktų mažmeninės prekybos tinkluose gamintojų A ir B produktų paklausa buvo skirtinga. Pirmoje valstybėje narėje paklausa buvo vienodai jautri kainų pokyčiams visais kainų lygiais (t. y. paklausa yra tiesinė, žr. 15 langelį). Antroje valstybėje narėje taip nebuvo. Ten kainai didėjant paklausa mažėjo vis mažiau ir mažiau (t. y. vis lėčiau) (t. y. paklausos kreivė buvo išgaubta, taip pat žr. 15 langelį). Gamintojai A ir B reikalauja, kad tiekėjas C (kartelio narys) atlygintų dėl antkainio patirtą žalą. Tiekėjas C kaip gynybos priemone pasinaudoja antkainio perkėlimo argumentu teigdamas, kad gamintojai A ir B perkėlė pusę antkainio. Analizė. Monopolininkų produktų paklausa pirmos ir antros valstybių narių maisto produktų mažmeninės prekybos tinkluose buvo skirtinga. Jų vienos papildomos obuolių sulčių partijos pagaminimo sąnaudos buvo pastovios. 6 EUR antkainis už vieną obuolių dėžę buvo laikomas kiekvieno iš jų ribinių sąnaudų padidėjimu. Padidėjus tokioms sąnaudoms tai, kokiu mastu bus patikslintos kainos, būtų priklausę nuo to, kokią gamybos apimties dalį kiekvienas iš gamintojų būtų turėjęs paaukoti, kad perkeltų tam tikrą sąnaudų pokyčio sumą, t. y. kad padidintų kainą. Taip yra todėl, kad, jeigu didinant kainas pardavimo apimtis sumažėja palyginti nedaug, kainos didinimas bus patrauklesnis, palyginti su padėtimi, kai pardavimo apimtis sumažėja stipriai. Pardavimo apimties sumažėjimas didinant kainas yra susijęs su monopolininko produktų paklausos kreivės kreiviu, t. y. su tuo, ar ši kreivė yra tiesinė, išgaubta ar įgaubta. Tai taip pat išsamiau paaiškinta 15 langelyje. Kiek tai susiję su pirmoje valstybėje narėje veikiančiu monopolininku A, remiantis ekonomikos teorija, gali būti įmanoma teigti, kad toks monopolininkas perkėlė pusę antkainio, t. y. 3 EUR. Tačiau, kadangi monopolininko B produktų paklausos kreivė buvo išgaubta, likusi paklausa kainoms didėjant būtų tapusi joms mažiau jautri. Palyginti su monopolininku A (kurio paklausos kreivė tiesinė), monopolininkas B, padidinęs kainas 3 EUR, būtų praradęs mažesnę pardavimo apimties dalį. Tai reiškia, kad monopolininkas B turėjo paskatą perkelti daugiau kaip 3 EUR.

(64)

4 pavyzdyje apibūdintas kainų tikslinimo išlaidų klausimas ir kintamųjų bei pastoviųjų sąnaudų palyginimas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu.

4 pavyzdys Padėtis. Įmonės A ir B yra vienintelės įmonės, kurioms nuosavybės teise priklauso bokštiniai kranai ir kurios juos nuomoja pirmoje valstybėje narėje. 2005–2015 m. įmonės A ir B dalyvavo kartelyje, kuriame susitarė bokštinių kranų nuomos kainą padidinti 80 proc. Įmonė C yra statybos įmonė, vykdanti veiklą pirmos valstybės narės miestuose. Įmonė projektuoja, stato ir galutiniams klientams parduoda gyvenamosios paskirties butus dangoraižiuose. Butų kainos skelbiamos įvairiose žiniasklaidos priemonėse ir vietose, įskaitant internetą, laikraščius ir gatvių reklaminius stendus. Pirmos valstybės narės nacionalinė konkurencijos institucija nustatė, kad susitarimas dėl kainų statybų sektoriuje yra konkurencijos teisės pažeidimas, o jos sprendimo skirti baudas kartelio nariams nei įmonė A, nei įmonė B neapskundė. Įmonė C yra tiesioginis kartelio klientas. Ji kartelio narių, įmonių A ir B, reikalauja atlyginti žalą. Tačiau įmonės A ir B kaip gynybos priemone pasinaudojo antkainio perkėlimu argumentu, teigdamos, kad įmonė C visą antkainį perkėlė netiesioginiams pirkėjams, t. y. butus dangoraižiuose perkantiems galutiniams klientams. Analizė. Bokštinių kranų nuoma yra viena iš daugelio gamybos sąnaudų, kurias patiria įmonė C, projektuodama ir statydama dangoraižius, rūšių. Kiti gamybos sąnaudų pavyzdžiai: žaliavos, pavyzdžiui, plienas ir betonas, darbo ir finansinės sąnaudos. Taigi tikėtina, kad bokštinių kranų nuoma sudaro tik nedidelę bendrų sąnaudų dalį. Butų kainos plačiai skelbiamos, todėl įmonė C gali patirti didelių kainos tikslinimo išlaidų. Tačiau kadangi kartelis tęsėsi 10 metų, po tam tikro laikotarpio kainos tikslinimo išlaidos gali būti nežymios, palyginti su antkainiu, ir tai galiausiai paskatina įmonę C atsižvelgti į antkainį nustatant butų kainas. Taigi gali būti taip, kad dėl kainos tikslinimo išlaidų, įmonė C gali neturėti paskatų perkelti antkainio trumpuoju laikotarpiu. Tačiau paskata perkelti antkainį per pažeidimo laikotarpį gali pasikeisti. Todėl, kad įvertintų faktinį antkainio perkėlimą per atitinkamą laikotarpį, teismas turėtų įvertinti antkainio perkėlimo poveikį remdamasis turimais įrodymais, pavyzdžiui, taikydamas vieną iš 4 skirsnyje išdėstytų metodų.

4.   PERKELTO ANTKAINIO IR POVEIKIO APIMČIAI DYDŽIO NUSTATYMAS. BENDRIEJI ASPEKTAI

(65)

Kompensacija už patirtą žalą siekiama, kad būtų atkurta nukentėjusiosios šalies padėtis, kurioje ji būtų buvusi, jeigu nebūtų padarytas pažeidimas. Kad šią padėtį būtų galima įvertinti, reikia palyginti nustatytą padėtį, t. y. padėtį, kai buvo įvykdytas pažeidimas, su hipotetine padėtimi, t. y. padėtimi, kai pažeidimas nebuvo įvykdytas. Hipotetinė padėtis vadinama priešingos padėties scenarijumi.

(66)

Priešingos padėties scenarijaus sukūrimo tikslas – izoliuoti pažeidimo poveikį nuo kitų produkto ar paslaugos kainą veikiančių veiksnių, kurie būtų padarę poveikį tokiai kainai netgi tuo atveju, jeigu pažeidimas nebūtų buvęs padarytas (63). Pavyzdžiui, padidėjus paklausai, kaina paprastai padidėtų netgi nesant kartelio. Už šį poveikį tiesioginiams arba netiesioginiams pirkėjams neturėtų būti suteikta kompensacija. Todėl, nustatant priešingos padėties scenarijų, būtina atsižvelgti į veiksnius, nesusijusius su pažeidimu (64).

(67)

Kadangi priešingos padėties scenarijus yra hipotetinis, jo negalima tiesiogiai stebėti. Kaip aprašyta toliau, priešingos padėties scenarijui rengti ekonomikos ir teisinės praktikos srityje sukurti įvairūs metodai ir priemonės. Jie skiriasi pamatinėmis prielaidomis ir reikalingų duomenų įvairove.

(68)

Nors šiais metodais siekiama nustatyti, kaip rinka būtų kitusi, jeigu pažeidimas nebūtų buvęs padarytas, žalai konkrečioje byloje įvertinti svarbios informacijos pagal taikytinas nacionalinės teisės taisykles gali suteikti ir šalių ir teismo turimi tiesioginiai įrodymai (pavyzdžiui, vidaus dokumentai, kuriuose aprašoma, kaip konkrečiu atveju tiesioginis pirkėjas perkėlė pradinį antkainį) (65).

(69)

Nagrinėjant ieškinyje dėl žalos, patirtos dėl konkurencijos teisės pažeidimo, atlyginimo keliamą antkainio perkėlimo klausimą, nacionaliniams teismams gali tekti apsvarstyti tris elementus, susijusius su žala, kurią gali reikalauti atlyginti tiesioginis ar netiesioginis pirkėjas: visų pirma antkainį, su antkainio perkėlimu susijusį poveikį kainai ir su antkainio perkėlimu susijusį poveikį apimčiai (66). Nacionaliniai teismai ir ekonomikos ekspertai gali nuspręsti šiuos tris elementus vertinti paeiliui, t. y. taikydami toliau apibūdintą trijų etapų procedūrą.

(70)

Pirmuoju etapu gali būti nustatomas antkainio dydis arba jis gali būti įvertinamas. Tam gali būti taikomi įvairūs metodai. Tačiau pradiniam antkainiui įvertinti šalys ir teismai dažniausiai taiko vadinamuosius lyginamuosius metodus. Praktiniame vadove išsamiai aptarti skirtingi antkainio įvertinimo metodai.

(71)

Antruoju etapu įvertinamas su antkainio perkėlimu susijusio poveikio kainoms mastas. Šio poveikio mastas gali būti įvertintas tiesiogiai – taikant lyginamuosius metodus, t. y. tuos pačius metodus, kurie taikomi antkainio dydžiui nustatyti. Jeigu pasitvirtina tam tikros prielaidos, šio poveikio mastą taip pat galima įvertinti netiesiogiai, įvertinant tai, kokiu mastu turėjo būti perkeltas paveiktų gamybos sąnaudų padidėjimas, ir šį įvertį vertinant kartu su informacija apie antkainį ir pardavimo apimtį. 5.1–5.2 skirsniuose apžvelgiami įvairūs šio poveikio nustatymo metodai.

(72)

Trečiuoju etapu vertinamas su antkainio perkėlimu susijęs poveikis apimčiai. Panašiai kaip ir vertinant su antkainio perkėlimu susijusį poveikį kainoms, poveikis apimčiai gali būti vertinamas tiesiogiai arba netiesiogiai. 6.2 ir 6.3 skirsniuose aptariami skirtingi šio poveikio dydžio nustatymo metodai.

(73)

Žalos dydžiui nustatyti nacionaliniuose teismuose nagrinėjant ieškinius dėl žalos, patirtos dėl ES konkurencijos teisės pažeidimo, atlyginimo, taip pat gali būti taikomi ir kiti metodai, pavyzdžiui, modeliavimo metodas, kuriuo vienu metu atsižvelgiama į su antkainio perkėlimu susijusį poveikį ir kainai, ir apimčiai. Modeliavimo metodas trumpai paaiškintas 5.2 skirsnyje.

4.1.   Duomenys ir informacija, reikalingi antkainio perkėlimo poveikio dydžiui nustatyti

(74)

Kaip paaiškinta 2.2 skirsnyje, Žalos atlyginimo direktyvoje nustatytos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas įrodymų atskleidimas. Norint atlikti patikimą antkainio perkėlimo poveikio ekonominę analizę, svarbus veiksnys yra šalių arba trečiųjų asmenų turimi duomenys ir informacija. Taigi, visų pirma, nustatant su antkainio perkėlimu susijusį poveikį kainoms, gali būti naudinga nustatyti priešingos padėties scenarijui sukurti reikalingų duomenų poreikį ir galimybę juos gauti.

(75)

Sprendžiant, kokios rūšies duomenys ir informacija yra aktualūs konkrečioje byloje, teisėjui gali būti naudinga atsižvelgti į bendrąsias ekonomikos teorijos prielaidas, paaiškintas 3 skirsnyje. Šios prielaidos taip pat gali būti aktualios, jeigu teisėjui reikia įvertinti prieštaringas ekonomikos ekspertų nuomones (67). Be to, sprendžiant, kokios rūšies duomenys bus reikalingi perkeltam antkainiui įvertinti, paprastai būtina gerai išmanyti atitinkamą sektorių ir nagrinėjamu atveju vyraujančias rinkos ypatybes. Todėl gali būti naudinga iš pradžių išnagrinėti dokumentus, iš kurių matyti, kad toks perkėlimas apskritai yra tikėtinas, pavyzdžiui, esamus teismo sprendimus, tuo pat metu su tuo pačiu arba kitu tos pačios rinkos tiekimo grandinės lygmeniu susijusias nagrinėjamas civilines bylas, rinkos tyrimus arba konkurencijos institucijų sprendimus, kuriais apibūdinama susijusios rinkos dinamika (68).

(76)

Teismui gali prireikti apsvarstyti ir kokybinius, ir kiekybinius įrodymus (69). Kokybiniai įrodymai, pavyzdžiui, vidaus dokumentai, susiję su kainų nustatymu, strategija, sutartys ir finansų ataskaitos, gali būti analizuojami pagal ekonomikos teoriją. Jie taip pat gali suteikti informacijos apie tai, ar yra įrodymų, kad su pažeidimu susijęs kainų nustatymas galutinės grandies rinkoje ir antkainio nustatymas pradinės grandies rinkoje yra susiję.

(77)

Tačiau, kad būtų galima sukurti priešingos padėties scenarijų ir atsižvelgti į įvairius antkainio perkėlimui įtakos turinčius veiksnius, šalims gali būti naudingi ir kiekybiniai įrodymai. Tokie įrodymai gali apimti duomenis apie faktines kainas, sąnaudas ar maržas, taip pat išorės rodiklius, kurie turėtų įtakos įmonių sprendimams dėl kainų nustatymo, pavyzdžiui, bendrus ekonominės veiklos vertinimo rodiklius (pavyzdžiui, BVP augimo, infliacijos ir užimtumo lygius). Kai kuriais atvejais regioniniai ekonominės veiklos kintamieji rodikliai gali būti naudingi siekiant atsižvelgti į įvairias su pažeidimu nesusijusias regionines tendencijas.

(78)

Teismas taip pat gali atsižvelgti į daugiau sektoriui arba įmonėms svarbių veiksnių, turinčių įtakos kainodarai. Pavyzdžiui, 1 langelyje pateiktu atveju, jeigu pažeidimo laikotarpiu, kai vario gamintojas A su savo konkurentais susitarė nustatyti vario, kuri yra kita labai svarbi laidų komplektų gamintojo B naudojama žaliava, kainas, plastikas taip pat būtų buvęs laidų komplektų gamybai labai svarbi žaliava, tikėtina, kad gamintojas B savo klientui būtų perkėlęs ir plastiko, kuris nebuvo ES konkurencijos teisės pažeidimo objektas, kainų padidėjimą. Šiuo atveju vertinant perkeltą antkainį neatsižvelgiama į poveikį, susijusį su plastiko kainų padidėjimu, todėl perkeltas antkainis galėtų būti gerokai pervertintas padarytam pažeidimui klaidingai priskiriant visą kainos padidėjimą. Panašiais argumentais vadovaujamasi ir kalbant apie galimą kitų gamybos sąnaudų sumažėjimą, dėl kurio, jeigu į jį nebūtų atsižvelgta ir jis būtų perkeltas tolesnei tiekimo grandinės grandžiai, dirbtinai sumažėtų įvertintas perkeltas kartelio objektu esantis antkainis.

(79)

Taikant toliau pateiktuose pavyzdžiuose aptariamus metodus daugiausia dėmesio skiriama kainai. Atsižvelgiant į galimybę gauti duomenų ir konkrečios bylos aplinkybes, teismas taip pat gali apsvarstyti galimybę tuos pačius metodus taikyti ir atliekant kitų ekonominių kintamųjų, pavyzdžiui, įmonės pelno maržos ar sąnaudų lygio, vertinimą. Duomenys, naudojami paveiktai rinkai palyginti su priešingos padėties scenarijumi, gali būti susiję su visa rinka (pavyzdžiui, kitose produkto ar geografinėse rinkose visiems klientams nustatytų laidų komplektų kainų vidurkis) arba su tam tikrais klientais ar klientų grupėmis.

4.2.   Ekonomikos ekspertų pasitelkimas

(80)

Daugeliu atvejų, kai vertinamas antkainio perkėlimas, nacionaliniams teismams nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo gali dalyvauti ekonomikos ekspertai. Ekspertų surinktų įrodymų naudojimo taisyklės įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi (70). Vis dėlto nacionaliniams teismams gali būti naudingos rekomendacijos dėl bendrųjų principų ir priemonių, susijusių su ekonomikos ekspertų dalyvavimu.

(81)

Ankstyvajame proceso etape, jeigu tai leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus, teismas gali surengti bylos šalims atstovaujančių ekspertų diskusijas. Tokiomis diskusijomis gali būti siekiama sukonkretinti sritis, kuriose sutariama ir kuriose nesutariama su byla susijusiais klausimais, įskaitant su informacijos atskleidimo reikalavimais susijusius klausimus. Tokio metodo pavyzdys pateiktas 3 langelyje.

3 langelis

Bylos, kurioje nagrinėjami ekonomikos ekspertų pateikti įrodymai (71) , pavyzdys

Vienoje Jungtinės Karalystės teisme nagrinėjamoje byloje kiekvienai šaliai (pažeidėjui ir ieškovui) atstovaujantys ekonomikos ekspertai siūlė taikyti skirtingus perkelto antkainio įvertinimo metodus. Teisėjas išreiškė susirūpinimą dėl galimo ekspertų surinktų įrodymų sudėtingumo ir paprašė šalių ekspertų, kad, prieš jam nurodant atskleisti įrodymus, jie susitartų dėl siūlomo antkainio perkėlimo ekonominių įrodymų rinkimo metodo. Jeigu ekspertams nepavyktų dėl šio metodo susitarti, teisėjas išklausytų atitinkamų metodų taikymo argumentus, įskaitant paaiškinimą, ką siūlo kiekvienas iš ekspertų, išsiaiškintų reikalingą informaciją ir su šia procedūra susijusias išlaidas, ir tada nuspręstų, kuris metodas turėtų būti taikomas.

(82)

Kai kuriose šalyse nacionaliniai teismai gali paskirti ekonomikos ekspertus, kurie padeda teisėjui įvertinti perkeltą antkainį, ir paprastai taiko šį metodą, kad atliktų pradinio antkainio vertinimą. Vertindamas perkeltą antkainį teismas gali taikyti panašų metodą, pavyzdžiui, taikyti vadinamuosius lyginamuosius metodus. Todėl vertinant perkeltą antkainį taip pat gali būti svarbi patirtis, susijusi su teismo paskirtų ekspertų pasitelkimu antkainiui įvertinti. 4 langelyje pateiktas tokio atvejo, kai teismas paskyrė ekonomikos ekspertą, pavyzdys.

4 langelis

Bylos, kurioje teismas paskiria ekonomikos ekspertą, pavyzdys (72)

Šioje Vokietijos teismo nagrinėtoje byloje ekonomikos ekspertą paskyrė teismas. Eksperto užduotis buvo pasiūlyti metodiką ir pagal ją nustatyti antkainio dydį. Pirmiausia ekspertas pasiūlė empirinį antkainio įvertinimo metodą. Eksperto pasiūlytas metodas buvo aptartas raštu ir per žodinį bylos nagrinėjimą ir tik tada teismas nusprendė, kokį metodą taikyti. Paskui taikant pasirinktą metodą buvo apskaičiuotas antkainis. Skaičiavimams naudoti duomenys pateikti teismui ir šalims. Trečiąjį etapą sudarė rezultatų patikimumo patikra, per kurią šalys turėjo galimybę pateikti pastabų ir užduoti klausimų. Į šias pastabas atsižvelgta galutiniame teismui pateiktame vertinime. Galutiniame vertinime taip pat aptartas gautų rezultatų patikimumas, poveikio įvertinimo patikimumas ir naudotų duomenų kokybė.

(83)

Jei nagrinėjant bylą šalims atstovaujantys ekonomikos ekspertai turi skirtingas nuomones, kokį perkelto antkainio įvertinimo metodą taikyti, nacionalinis teismas taip pat gali šiuo klausimu pasikonsultuoti su nacionaline konkurencijos institucija (73). Be to, siekdamas įvertinti, kokia antkainio dalis buvo perkelta, nacionalinis teismas iš esmės taip pat gali remtis konkurencijos institucijos priimtame sprendime pateikta informacija, pavyzdžiui, dėl pradinio antkainio (74).

5.   SU ANTKAINIO PERKĖLIMU SUSIJUSIO POVEIKIO KAINOMS DYDŽIO NUSTATYMAS IR ĮVERTINIMAS

(84)

Nustatydami su antkainio perkėlimu susijusio poveikio kainoms dydį, nacionaliniai teismai gali taikyti įvairius ekonominius kiekybinio vertinimo metodus, visų pirma lyginamuosius metodus, taip pat perkelto antkainio dydžio (75) arba modeliavimo metodą. Taikant šiame skirsnyje aprašytus metodus antkainio perkėlimo poveikis įvertinamas remiantis kiekybiniais duomenimis. Daugeliu atvejų vertinant antkainio perkėlimo poveikį teismams taip pat gali būti naudinga įvertinti ir tokius kokybinius įrodymus kaip vidaus dokumentai ar žodiniai liudytojų parodymai. Tokie turimi kokybiniai įrodymai gali atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant, ar šalis gali taikyti kokius nors metodus, o jei taip – kuriuos iš jų ji gali taikyti, kad atitiktų pagal taikytinos teisės nuostatas nustatytą įrodymų pakankamumo reikalavimą (76).

5.1.   Lyginamieji metodai

(85)

Su antkainio perkėlimu susijęs poveikis kainoms įvairiose tiekimo grandinės grandyse gali būti apskaičiuotas tiesiogiai įvertinant kainų padidėjimą arba maržos pokyčius, atsiradusius dėl pradinio antkainio poveikio. Vertinant, ar antkainį perkelia tiesioginis pirkėjas, pagal šį metodą tiesioginio pirkėjo pažeidimo laikotarpiu nustatyta kaina palyginama su lyginamojoje rinkoje (-ose) nustatyta kaina.

(86)

Vertindamas su antkainio perkėlimu susijusį poveikį kainoms, teismas gali įvertinti stebimų ir priešingos padėties scenarijaus kainų skirtumus arba maržą (77) pagal tuos pačius lyginamuosius metodus kaip ir tie, kurie taikomi pradiniam antkainiui apskaičiuoti. Pagrindinė šių metodų koncepcija išsamiai aprašyta Praktiniame vadove, tačiau tolesniuose skirsniuose pateikiamos išsamesnės gairės dėl šių metodų taikymo antkainio perkėlimo atveju.

(87)

Lyginamieji metodai yra pranašesni tuo, kad juos taikant naudojami realūs stebimi tos pačios arba panašios rinkos duomenys (78). Taikant šiuos metodus remiamasi tuo, kad lyginamasis scenarijus gali būti laikomas scenarijumi, pagal kurį pažeidimas nebuvo įvykdytas. Šiuos metodus taip pat pripažįsta bei taiko Europos šalių konkurencijos institucijos, atlikdamos panašaus pobūdžio analizę kaip antkainio perkėlimo įvertinimą, pavyzdžiui, atlikdamos konkurencijos politikos ex post vertinimą (79).

(88)

Taikant lyginamąjį metodą idealiu atveju pažeidimo laikotarpiu buvusi kaina arba marža būtų lyginama su lygiai tokia pačia rinka, kurioje pažeidimas nepadarytas. Tačiau, suprantama, neįmanoma tiksliai žinoti, kaip rinka būtų besivysčiusi, jeigu pažeidimas nebūtų buvęs padarytas. Pavyzdžiui, gali būti, kad svarbūs veiksniai, darantys poveikį tiesioginio pirkėjo nustatytoms kainoms, kaip antai paklausos pokyčiai arba kitų žaliavų kainos, nedarys panašaus poveikio kainoms pažeidimo laikotarpiu ir esant priešingos padėties scenarijui.

(89)

Sprendžiant, ar atitinkama lyginamoji rinka yra tinkama būti priešingos padėties scenarijumi, ypač svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius. Kaip išsamiau paaiškinta 5.1.1 skirsnyje, yra įvairių metodų, kurie gali būti taikomi siekiant atsižvelgti į rinkos, kuriai pažeidimas padarė poveikį, ir lyginamųjų rinkų skirtumus. Tai, ar rinka, kurioje padarytas pažeidimas, ir lyginamosios rinkos laikomos pakankamai panašiomis, kad tokio palyginimo rezultatus būtų galima naudoti perkelto antkainio dydžiui įvertinti, priklauso nuo nacionalinės teisinės sistemos (80).

5.1.1.   Metodai

(90)

Antkainio perkėlimo poveikiui įvertinti taikant lyginamąjį metodą, tiesioginio arba netiesioginio pirkėjo pažeidimo laikotarpiu nustatyta kaina palyginama su priešingos padėties scenarijumi, kai pažeidimas nepadarytas. Priešingos padėties scenarijus gali būti nustatytas remiantis (81): — su šia rinka susijusiais duomenimis apie kainą arba maržą iki ir (arba) po pažeidimo – tai paprastai vadinama padėties iki pažeidimo, jo laikotarpiu ir po jo palyginimo metodu; — duomenimis apie tą pačią, bet kitoje geografinėje vietovėje esančią (produkto) rinką arba kitą produkto rinką, kuri, manytina, plėtosis panašiai kaip ir rinka, kurioje veikia tiesioginis arba netiesioginis pirkėjas, – tai paprastai vadinama sektorių metodu, arba — laikotarpių lyginimo ir rinkų lyginimo deriniu – tai paprastai vadinama pokyčių skirtumo metodu.

5.1.1.1.   Padėties iki pažeidimo, jo laikotarpiu ir po jo palyginimo metodas

(91)

Vertinant pradinį antkainį pagal dažnai naudojamą metodą lyginamos tam tikro laikotarpio kainos toje pačioje rinkoje, t. y. atliekamas padėties iki pažeidimo, jo laikotarpiu ir po jo palyginimas (žr. 5 langelyje pateiktą pavyzdį) (82). Taikant šį metodą antkainio perkėlimui įvertinti, lyginamoji rinka yra lygiai ta pati produkto rinka kaip ir rinka, kurioje pažeidimo padarymo momentu veikė tiesioginis arba netiesioginis pirkėjas, tik atliekama skirtingais laiko momentais esamos padėties analizė. Taigi pagrindinė prielaida yra ta, kad atitinkama produkto rinka pažeidimo nebuvimo laikotarpiu apytiksliai prilygsta priešingos padėties scenarijui, t. y. padėčiai, kuri būtų buvusi produkto rinkoje, jei pažeidimo laikotarpiu nebūtų buvę pažeidimo. Ši prielaida gali būti klaidinga, nes, nepaisant geografinės padėties arba produkto, kuri leistų atsižvelgti į papildomą elementą – dėl pažeidimo atsiradusio poveikio izoliavimą, lyginamosios rinkos praktiškai nėra.

5 langelis

Padėties iki pažeidimo, jo laikotarpiu ir po jo palyginimo metodo pavyzdys (83)

Laidų komplektų kaina

(92)

5 langelyje pateiktame pavyzdyje daroma prielaida, kad vario pramonės sektoriuje neteisėtai nustatytos kainos buvo taikomos penkerius metus – 2005–2010 metais. Šiuo laikotarpiu (84) pradinis antkainis buvo perkeltas automobilių gamintojui C. Taikant šį metodą, pažeidimo laikotarpiu automobilių gamintojo sumokėta kaina lyginama su laikotarpiu, kuriuo pažeidimas ir antkainio perkėlimas nedarė poveikio, pavyzdžiui, 2003 ir 2004 m., automobilių gamintojo mokėta kaina. Atvejo, kai ieškovas taikė šį metodą, pavyzdys pateiktas 8 langelyje.

5.1.1.2.   Sektorių metodas

(93)

Kai kuriais atvejais gali būti sudėtinga lyginamojoje rinkoje arba rinkoje, kurioje padarytas pažeidimas, stebėti kainų pokyčius per tam tikrą laiką. Tokiu atveju galėtų būti taikomas kitas lyginamasis metodas, būtent metodas, kurį taikant lyginamos skirtingos geografinės rinkos. Pagrindinė šio metodo prielaida yra ta, kad kita geografinė rinka yra visais aspektais, išskyrus patį pažeidimą, panaši į rinką, kurioje padarytas pažeidimas. Ši prielaida taip pat gali būti pernelyg radikali.

(94)

Pavyzdžiui, kaip pavaizduota 6 langelyje, nacionalinis teismas gali atsižvelgti į automobilių gamintojo C1 pirmoje valstybėje narėje pažeidimo laikotarpiu mokėtų kainų (p1) palyginimą su antroje valstybėje narėje, t. y. atskiroje geografinėje rinkoje, kuriai pažeidimas nedarė poveikio, panašių automobilių gamintojų mokėta vidutine kaina (p2). Šis metodas vadinamas skirtingų rinkų palyginimu (85).

6 langelis

Sektorių metodo pavyzdys

Jeigu nustatoma, kad p1 yra didesnė nei p2, tai rodo, kad laidų komplektų gamintojas B1 daro su antkainio perkėlimu susijusį poveikį kainoms pirmoje valstybėje narėje esančio automobilių gamintojo C1 atžvilgiu. Tokį patį palyginimą galima atlikti ir vertinant kitus ekonominius kintamuosius, pavyzdžiui, maržą ar pardavimo apimtį.

5.1.1.3.   Pokyčių skirtumo metodas

(95)

Ekonominiu požiūriu tiksliausias lyginamasis metodas yra tas, kurį taikant derinamas padėties iki pažeidimo, jo laikotarpiu ir po jo palyginimo metodas ir sektorių metodas. Tai yra pokyčių skirtumo metodas (86). Jį taikant daugiausia dėmesio skiriama atitinkamo ekonominio kintamojo kitimui tam tikru laikotarpiu rinkoje, kuriai antkainio perkėlimas darė poveikį (pokytis per tam tikrą laiką rinkoje, kurioje buvo perkeltas antkainis), ir šis kitimas palyginamas su to paties kintamojo kitimu tuo pačiu laikotarpiu lyginamojoje rinkoje, kuriai antkainio perkėlimas poveikio nedarė (pavyzdžiui, kitoje geografinėje rinkoje).

(96)

Pokyčių skirtumo metodo pavyzdys pateiktas 7 langelyje.

7 langelis

Pokyčių skirtumo metodo pavyzdys

(97)

Tarkime, kad 5 ir 6 langeliuose aptariamu atveju pirmoje valstybėje narėje esantis automobilių gamintojas C1 (netiesioginis pirkėjas) reikalauja vario gamintoją A1 (pažeidėją) atlyginti nuostolius. Kaip paaiškinta 8 punkte, bet kokia automobilių gamintojo C1 patirta žala atsiranda dėl laidų komplektų tiekėjo B1 perkelto antkainio. Taikant pokyčių skirtumo metodą reikėtų atlikti pirmoje valstybėje narėje (rinkoje, kuriai padarytas su antkainio perkėlimu susijęs poveikis kainoms) esančio automobilių gamintojo C1 mokamos kainos kitimo tam tikru laikotarpiu vertinimą ir šį kitimą palyginti su antroje valstybėje narėje (rinkoje, kuriai pažeidimas nedarė poveikio, taigi nebuvo jokio su antkainio perkėlimu susijusio poveikio) esančio gamintojo C2 mokamos kainos kitimu tuo pačiu laikotarpiu. Iš palyginimo matyti šių dviejų pokyčių per tam tikrą laiką skirtumas. Taip įvertinamas automobilių gamintojo sumokėtos kainos pokytis, neatsižvelgiant į visus tuos veiksnius, kurie darė vienodą poveikį rinkoms tiek pirmoje, tiek antroje valstybėje narėje. Taigi, taikant šį metodą, su antkainio perkėlimu susijęs poveikis kainoms izoliuojamas nuo kitų abiem rinkoms būdingų veiksnių, darančių įtaką laidų komplektų kainai.

(98)

Metodą galima iliustruoti pateikiant kitą atvejį, kuris panašus į 6 ir 7 langeliuose aptariamą atvejį. Tarkime, kad, palyginus padėtį iki pažeidimo, jo laikotarpiu ir po jo, nustatoma, kad pirmoje valstybėje narėje (kurioje buvo padarytas pažeidimas ir perkeltas antkainis) laidų komplekto vieneto kaina 2005–2010 m. padidėjo 100 EUR. Atlikus rinkos, kuriai antkainio perkėlimas nedarė poveikio, antroje valstybėje narėje analizę galima pastebėti, kad laidų komplekto vieneto kaina dėl kitų žaliavų, pavyzdžiui, plastiko, kainos padidėjimo išaugo tik 10 EUR. Darant prielaidą, kad didesnė žaliavų (plastiko) kaina buvo ir pirmoje valstybėje narėje ir kad visos kitos sąlygos yra tokios pačios, palyginus skirtingus laidų komplektų kainų pokyčius pirmoje ir antroje valstybėse narėse būtų matyti dėl antkainio perkėlimo poveikio atsiradęs kainos padidėjimas. Pateiktame pavyzdyje tai būtų 90 EUR.

(99)

Todėl svarbus pokyčių skirtumo metodo pranašumas yra tai, kad jį taikant galima atskirti su poveikiu kainoms, atsiradusiu dėl antkainio perkėlimo, nesusijusius pokyčius, įvykusius tuo pačiu laikotarpiu kaip ir antkainio perkėlimas. Tačiau tai grindžiama prielaida, kad rinkas panašiai veikia ir kiti veiksniai (pirmiau pateiktame pavyzdyje – tai plastiko kaina). Jeigu taip nėra, gali prireikti ekonometrinio pokyčių skirtumo metodo taikymo. Tokio metodo taikymas išsamiau apibūdintas 5.1.2 skirsnyje.

5.1.2.   Praktinis lyginamųjų metodų taikymas

(100)

Įvertinti su antkainio perkėlimu susijusį poveikį kainoms pagal pirmiau aprašytą lyginamąjį metodą galima įvairiais būdais. Tam tikri veiksniai, pavyzdžiui, žaliavų sąnaudų padidėjimas, kaip nurodyta pirmiau pateiktame pavyzdyje, gali turėti įtakos tik lyginamajai rinkai arba tik rinkai, kuriai antkainio perkėlimas darė poveikį. Kaip paaiškinta pirmiau, siekiant atsižvelgti į tokią įtaką, reikėtų pakoreguoti stebimus duomenis. Tai galėtų būti paprastas duomenų koregavimas tais atvejais, kai į įtakos turintį veiksnį ir jo poveikio mastą galima palyginti lengvai atsižvelgti.

(101)

Tam tikrais atvejais, kai yra duomenų ir jie yra tinkamos kokybės, lyginamuosius duomenis galima koreguoti taikant ekonometrinius metodus, visų pirma atliekant regresinę analizę. Regresinė analizė – tai statistinis metodas, padedantis analizuoti ekonominių kintamųjų santykio tendencijas.

(102)

Atliekant regresinę analizę nagrinėjami tiriamo kintamojo duomenų stebiniai ir galimi įtakos turintys kintamieji. Nustatytas santykis paprastai išreiškiamas lygtimi. Šia lygtimi galima įvertinti įtakos turinčių kintamųjų poveikį atitinkamam kintamajam ir jį izoliuoti nuo pažeidimo poveikio. Atliekant regresinę analizę galima įvertinti, kaip glaudžiai atitinkami kintamieji yra tarpusavyje susiję, – kai kuriais atvejais tai gali rodyti vieno kintamojo priežastinį poveikį kitam kintamajam (87).

(103)

Įvairios lyginamųjų duomenų koregavimo priemonės išsamiau aprašytos Praktiniame vadove (88). Pateikiant pavyzdžių ir iliustracijų, Praktiniame vadove suformuluotos rekomendacijos dėl koncepcijų ir įvairių metodų taikymo būdų ir sąlygų. Praktinis vadovas turėtų būti pagrindas, kuriuo remiantis turėtų būti sprendžiami klausimai, susiję su galimais lyginamųjų metodų taikymo būdais.

(104)

Teismui turėtų būti žinoma, kad taikant regresinę analizę atlygintina žala gali būti įvertinta tiksliau, taigi gali būti lengviau įvykdytas įrodymų pakankamumo reikalavimas (89). Įrodymų, kuriuos sudaro statistiniai duomenys, įrodomosios galios klausimą, nacionaliniai teismai yra nagrinėję bylose, kuriose buvo priteistas žalos atlyginimas (90).

(105)

Apskritai įrodymų, kuriuos sudaro statistiniai duomenys, įrodomoji galia priklauso nuo to, ar galima išvengti vadinamųjų 1 tipo klaidų rizikos, t. y. rizikos, kad bus nustatytas antkainio perkėlimo poveikis, kai faktiškai jo nėra, ir vadinamųjų 2 tipo klaidų rizikos, t. y. rizikos, kad antkainio perkėlimo poveikis nebus nustatytas, nors faktiškai jis yra. Siekiant šalinti šią riziką, pagal statistinį modelį galima taikyti statistinio reikšmingumo ir statistinio kriterijaus galios koncepcijas. Statistinio reikšmingumo koncepcija reiškia tai, kad nustatomi griežti reikalavimai tam, kad būtų laikoma, jog egzistuoja antkainio perkėlimo poveikis. Pagal plačiai naudojamą metodą, taikant vadinamąjį 95 proc. pasikliautinąjį intervalą, nustatoma 5 proc. 1 tipo klaidos rizika (91). Tačiau 2 tipo klaidų riziką gali sumažinti ir regresiniai modeliai (92). Konkrečiu atveju vertinant antkainio perkėlimą, nuspręsti, ar pateiktas regresinis modelis leidžia išvengti 1 ir 2 tipo klaidų rizikos tokia apimtimi, kad modelis turėtų įrodomąją galią, turi teismas.

(106)

Potencialią lyginamųjų duomenų koregavimo taikant tokius kiekybinius metodus, kaip regresinė analizė, svarbą galima iliustruoti 8 langelyje aptartu Vokietijos teismo sprendimu.

8 langelis

Vokietijos automobilių stiklo byla (93)

Šiame ieškinyje dėl žalos atlyginimo ieškovas buvo netiesioginis pirkėjas, pirkęs stiklą iš automobilių stiklo kartelio narių. Kartelio nariai pažeidė SESV 101 straipsnį ir 2008 m. Europos Komisija jiems paskyrė baudą. Ieškovų ekspertai atliko kainų pokyčių iki kartelio sudarymo, jo metu ir po jo analizę. Nebuvo atlikta nei regresinė, nei koreliacinė analizė – ekspertai tiesiog siekė nustatyti automobilių stiklo (kartelio objektu esančio produkto) ir pakaitinio automobilių stiklo kainų tarpusavio ryšį vien stebėdami kainų tendencijas. Tačiau, teismo nuomone, šia analize nepavyko įrodyti, kad tarp minėtų dviejų gaminių kainų nustatymo yra pakankamas tiesioginis priežastinis ryšys. Taip buvo visų pirma dėl ieškovų ekspertų analizei naudotų duomenų ir to, kad ją atliekant nebuvo tinkamai atsižvelgta į kitokį poveikį kainoms ir rinkos tendencijas. Atmesdamas argumentus dėl antkainio perkėlimo, teismas taip pat atsižvelgė į rinkos sąlygas konkrečioje byloje.

(107)

Tačiau tam tikrais atvejais ekonometrine analize grindžiami metodai gali pareikalauti didelių išlaidų. Tokiais atvejais teismas gali nuspręsti, kad antkainio perkėlimo poveikiui įvertinti pakanka įvertinti kiekybinius duomenis neatliekant regresinės analizės ir tuo pat metu atsižvelgti į kokybinius įrodymus. Be to, kartu taikant ir šiame skirsnyje apibūdintus kiekybinius metodus, daugeliu atvejų teismams taip pat gali būti naudinga įvertinti tokius kokybinius įrodymus kaip tiesioginiai antkainio perkėlimo įrodymai.

(108)

Vertinant perkeltą antkainį pagal kokybinius įrodymus, ypač svarbūs gali būti vidaus dokumentai, kuriuose aprašyta įmonės kainų nustatymo politika. Vertindamas vidaus dokumentus, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad įvairiuose sektoriuose arba netgi tame pačiame sektoriuje veikiančios įmonės gali taikyti skirtingą kainų nustatymo politiką. Kai kuriais atvejais įmonė gali turėti aiškią politiką arba nustatytą praktiką, pagal kurią nustatoma, kaip bus koreguojamos kainos įvykus konkretiems išlaidų pokyčiams. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais pirkėjai gali kainų koregavimą susieti su tam tikrų indeksų, pavyzdžiui, vartotojų kainų indeksų, pokyčiais, kurie gali atsirasti nebūtinai dėl pažeidėjų antikonkurencinio elgesio. Kitais atvejais pirkėjai gali siekti tam tikrų veiklos rezultatų tikslų, pavyzdžiui, nustatydami savo tiekiamų produktų kainas taikyti konkrečią maržą. Iš esmės pirmoji politika gali nerodyti antkainio perkėlimo, tačiau antroji politika rodo, kad pirkėjas perkėlė kainos pokyčius.

(109)

Be to, vertindamas kainų nustatymo politiką, teismas taip pat turėtų atsižvelgti į tai, ar atitinkamos įmonės kainų nustatymo politika iš tiesų įgyvendinta, pavyzdžiui, išnagrinėti kainų duomenis, kad nustatytų, ar jie atitinka minėtą kainų nustatymo politiką.

(110)

Toliau pateikti bylų, kuriose nacionaliniai teismai atsižvelgė į kokybinius įrodymus, pavyzdžiai.

9 langelis

Perkelto antkainio įvertinimas remiantis kokybiniais įrodymais: byla Cheminova (2015 m.) (94)

Šiame sprendime teismas konstatavo, kad pesticidų gamintojas 50 proc. pradinio antkainio perkėlė netiesioginiams klientams. Ši išvada buvo grindžiama ekonomikos teorija. Šioje byloje teismas galėjo remtis viešai paskelbtais rinkos tyrimo duomenimis, kuriais rinka, kurioje veiklą vykdė tiesioginis klientas, apibūdinama kaip monopolinė. Tiesioginio kliento pateiktoje ataskaitoje buvo teigiama, kad rinka iš tiesų turėtų būti apibūdinama kaip konkurencinga, o ne kaip monopolinė. Be kita ko, tiesioginis klientas teigė, kad rinkoje yra daug konkuruojančių produktų ir kad iš jo užimamos vidutinės rinkos dalies matyti, jog rinka yra konkurencinga. Tačiau, atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes, teismas su šiuo metodu nesutiko.

10 langelis

Perkelto antkainio įvertinimas remiantis kokybiniais įrodymais: byla DOUX Aliments (2014 m.) (95)

Šiame sprendime teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė neperkėlęs antkainio. Šioje byloje antkainis buvo susijęs su lizinu – žaliava, dedama į vištoms skirtą pašarą. Teismas nustatė, kad lizinas sudarė tik 1 proc. vištienos produktų gamybos sąnaudų. Toks mažas išlaidų padidėjimas nebuvo pakankamas, kad įtikintų teismą, jog dėl to taip pat padidėtų vištienos kaina. Teismas nustatė, kad kainų pokyčius lėmė kiti veiksniai, pavyzdžiui, konkurencija su kitais mėsos produktais ir pirkėjo galia. Konstatuodamas, kad antkainis nebuvo perkeltas netiesioginiam pirkėjui, teismas rėmėsi tuo, kad vištiena buvo parduodama tarptautinėje konkurencingoje rinkoje ir kad maisto produktų mažmeninės prekybos tinkluose apsiperkantys vartotojai turi didelę pirkėjo galią.

(111)

Be to, taikydami lyginamuosius metodus antkainiams įvertinti, teismai taip pat kartais taikydavo vadinamąją apsidraudimo nuolaidą. Tai reiškia, kad jie koreguodavo sumą taip, kad būtų pakankamai atsižvelgta į įverčio, kuris gautas iš stebimų duomenų, netikslumus (96). Tokį metodą taip pat galima taikyti vertinant perkeltą antkainį, jeigu neįmanoma atlikti ekonominės analizės. Tokio metodo tikslas būtų atmesti kitų galimų veiksnių poveikį atitinkamam kintamajam, pavyzdžiui, netiesioginio kliento siūlomai kainai.

5.1.3.   Sunkumai

(112)

Vertindamas su antkainio perkėlimu susijusį poveikį kainoms, teismas visų pirma gali apsvarstyti galimybę taikyti tuos metodus, kuriais kuo labiau atsižvelgiama į kitus, su pažeidimu nesusijusius veiksnius. Vienas iš tokių metodų yra pokyčių skirtumo metodas. Šiam metodui taikyti reikalinga informacija arba duomenys iš lyginamosios rinkos (pavyzdžiui, kitos geografinės rinkos) ir laiko eilučių duomenys iš rinkos, kuriai pažeidimas padarė poveikį. Tačiau teismas turėtų žinoti, kad gali kilti problemų, kurios gali daryti poveikį lyginamųjų metodų patikimumui.

(113)

Idealiu atveju lyginamoji rinka yra panaši į rinką, kurioje padarytas pažeidimas, tačiau jai pačiai tas pažeidimas nepadarė poveikio. Tačiau kiekvienoje iš tų rinkų pirkėjai dažnai naudoja tas pačias žaliavas. Tokiu atveju gali būti sunku rasti lyginamąją rinką, kuriai nebūtų padarytas poveikis. Visų pirma, jeigu pažeidimas apima didelę geografinę vietovę, tikėtina, kad poveikis galėjo būti daromas ir produktams, kurie yra panašūs į nagrinėjamą produktą ir kuriems pagaminti reikalingos tos pačios žaliavos. Todėl gali būti sunku rasti tinkamą lyginamąją rinką.

(114)

Kitomis aplinkybėmis netiesioginį poveikį lyginamajai rinkai gali daryti pradinis antkainis. 6 langelyje pateiktame apibendrintame vario kartelio pavyzdyje laidų komplektų tiekėjas B1 perka varį iš pažeidėjo A1. Nors laidų komplektų tiekėjas B2 lyginamojoje rinkoje neperka vario iš pažeidėjo A1, laidų komplektų tiekėjai B2 ir B1 gali būti konkurentai tose pačiose geografinėse galutinės grandies rinkose. Tai reiškia, kad, jeigu laidų komplektų tiekėjas B1, reaguodamas į pradinį pažeidimą, padidina savo kainas, jo konkurentai taip pat gali padidinti kainas. Šiuo atveju kainai, kurią siūlo laidų komplektų tiekėjas B2, pažeidimas gali daryti netiesioginį poveikį, todėl ji gali būti netinkama naudoti kaip lyginamoji kaina (97).

(115)

Kalbant apie palyginimą per tam tikrą laiką, gali būti sunku pakankamai tiksliai nustatyti laikotarpį, kada tam tikras pažeidimas darė poveikį rinkai. Šalys gali pateikti konkurencijos institucijos priimtą sprendimą, kuriame nurodomas pažeidimo laikotarpis, t. y. nustatoma, kurią dieną pažeidimas prasidėjo ir baigėsi. Tačiau šis laikotarpis gali nesutapti su laikotarpiu, kuriuo pažeidimas faktiškai darė poveikį rinkai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pažeidimo laikotarpio arba laikotarpio, kuriuo pažeidimas darė poveikį rinkai, trukmės nustatymas gali turėti didelę įtaką analizės rezultatams. Tikrovėje pažeidimo poveikis gali neapsiriboti tik tokiame sprendime nurodytu laikotarpiu (98). Viena vertus, konkurencijos institucijos nustatyta pažeidimo pradžios diena gali būti vėlesnė nei faktinė pažeidimo pradžios diena, pavyzdžiui, dėl patikimų įrodymų trūkumo (99). Kita vertus, sprendime dėl pažeidimo nurodyta pažeidimo pabaigos diena gali būti ankstesnė nei faktinė pažeidimo pabaigos diena.

(116)

Pažeidimo poveikis taip pat gali neapsiriboti pažeidimo trukme. Gali būti, kad pažeidimas darys poveikį susijusiai rinkai net ir pasibaigus pagal ES konkurencijos teisę draudžiamiems veiksmams. Visų pirma taip gali būti oligopolinėse rinkose, jeigu, remdamiesi pažeidimo laikotarpiu surinkta informacija, tam tikro produkto tiekėjai imasi veiksmų, kuriais siekiama pažeidimui pasibaigus pardavinėti produktus už didesnę nei konkurencingą kainą, t. y. už didesnę kainą nei ta, kuri būtų taikoma, jeigu pažeidimas nebūtų padarytas ir nebūtų dalyvauta pagal ES konkurencijos teisę draudžiamoje veikloje (100).

(117)

Didelį poveikį palyginimo rezultatams gali turėti ir tai, kad pirkėjai įvairiuose tiekimo grandinės lygmenyse gali uždelsti antkainio perkėlimą (101). Vienas iš tokių galimų pavyzdžių pateiktas 1 langelyje. Tarkime, kad automobilių gamintojas C kasmet derasi dėl kainų su laidų komplektų tiekėju B. Laidų komplektų tiekėjas B kainas koreguoja tik vieną kartą per metus, pasibaigus deryboms su automobilių gamintoju C. Jeigu kainų nustatymo kartelis vario rinkoje sudaromas iš karto pasibaigus laidų komplektų tiekėjo ir automobilių gamintojo deryboms, laidų komplektų tiekėjas vario kainos padidėjimą per savo kainas galėtų perkelti tik per kitais metais vyksiančias derybas.

(118)

Taigi dėl uždelsto antkainio perkėlimo tolesnėse tiekimo grandinės grandyse esantiems pirkėjams gali būti sudėtinga nustatyti atitinkamą laikotarpį, siekiant palyginti kainas pažeidimo laikotarpiu ir iki jo arba pažeidimo laikotarpiu ir po jo (arba atlikti abu šiuos palyginimus). Teismas gali pakoreguoti analizę atsižvelgdamas į kiekvienos bylos pobūdį, pavyzdžiui, išanalizavęs šalių kainų nustatymo politiką, ir pagal tai, atlikdamas kainų nustatymo tendencijų įvairiais tiekimo grandinės lygmenimis analizę, nustatyti tam tikrą uždelsimo laikotarpį.

(119)

Antkainio perkėlimo poveikio vertinimas gali būti tikslesnis, jei taikant lyginamąjį metodą atliekama regresinė analizė. Teismas turėtų žinoti, kad nors taikant šių tipų regresinius modelius galima tiesiogiai įvertinti antkainio perkėlimo poveikį, jais negalima kiekybiškai įvertinti, kokiu mastu kiekvienas iš 3 skirsnyje aptartų poveikį antkainio perkėlimui darančių teorinių veiksnių (pavyzdžiui, gamybos sąnaudų pobūdis ir produkto paklausos pobūdis) prisidėjo prie šio poveikio. Regresinės analizės pranašumas yra tas, kad mažiau tikėtina, jog ją taikant bus keliamos neteisingos prielaidos, susijusios su ekonomikos teorija. Nors atliekant antkainio perkėlimo poveikio įvertinimą nėra būtina tokį vertinamą antkainio perkėlimo poveikį kokybiniu požiūriu išskirstyti pagal atskirus veiksnius, galima pažymėti, kad taikant 5.2.3 skirsnyje aprašytus metodus veiksniai gali būti išskirstomi kiekybiniu požiūriu.

5.2.   Kiti metodai

5.2.1.   Perkelto antkainio dydžio metodas

(120)

Pirmesniame skirsnyje aprašyti su antkainio perkėlimu susijusio poveikio kainoms vertinimo lyginamieji metodai ir priemonės. Apskritai pirmenybė lyginamajam metodui teikiama tada, kai jį taikyti yra įmanoma ir proporcinga. Taip yra dėl aiškaus šio metodo pranašumo – jį taikant perkelto antkainio dydį galima įvertinti pagal tiesioginio arba netiesioginio pirkėjo pažeidimo laikotarpiu nustatytas faktines kainas. Tačiau jo taikymas priklauso, inter alia, nuo galimybės gauti duomenų apie šias kainas ir nuo kainų vienoje ar keliose lyginamosiose rinkose. Daugeliu atvejų tokią informaciją gali būti įmanoma gauti. Tačiau, jeigu informacija apie faktines kainas rinkoje, kurioje padarytas pažeidimas, ir lyginamojoje rinkoje (-ose) negali būti pateikta teismui, pavyzdžiui, jeigu teismas nustato, kad tokios informacijos atskleidimas nagrinėjamoje byloje yra neproporcingas ieškinio sumai, perkelto antkainio dydis gali būti įvertinamas taikant kitus metodus, pavyzdžiui, perkelto antkainio dydžio metodą.

(121)

Taikant šį perkelto antkainio dydžio metodą gali būti analizuojama, kokį poveikį ankstesni įmonės sąnaudų pokyčiai darė jos kainoms iki pažeidimo laikotarpio arba jam pasibaigus. Pavyzdžiui, 1 langelyje minėtame vario kartelio pavyzdyje perkelto antkainio dydis gali būti įvertinamas analizuojant, kokį poveikį ankstesni vario kainų pokyčiai darė laidų komplektų kainai. Paprastai tariant, jeigu vario kainai padidėjus 10 EUR laidų komplektų kaina padidėja 5 EUR, vertinama, kad perkelto antkainio dydis yra 50 proc. Kad įvertintų pažeidimo laikotarpiu perkeltą antkainį, teismas galėtų šį perkelto antkainio dydį vertinti kartu su informacija apie antkainį ir pardavimo apimtį.

(122)

Tačiau taikant perkelto antkainio dydžio metodą neišvengiama tam tikros rizikos ir kai kuriais atvejais netgi galima gauti klaidinančius rezultatus. Taip yra todėl, kad, taikydamas perkelto antkainio dydžio metodą perkeltam antkainiui įvertinti, teismas negali nustatyti nei to, ar antkainis iš tiesų buvo perkeltas, nei to, ar kainos galutinės grandies rinkose atspindi žaliavų, kurioms buvo daromas poveikis, kainų pokyčius. Todėl teismui yra labai svarbu žinoti, kad perkelto antkainio dydžio metodas grindžiamas prielaida, jog pažeidimo laikotarpiu kainos galutinės grandies rinkose atspindi gamybos sąnaudų pokyčius. Jeigu ši prielaida neteisinga, taikant šį metodą galima gauti klaidinančius įverčius, rodančius esant antkainio perkėlimą, kurio iš tiesų nebuvo.

(123)

Taikydamas perkelto antkainio dydžio metodą, teismas paprastai siektų perkelto antkainio dydį įvertinti pagal tai, kaip kainos galutinės grandies rinkose atspindėjo žaliavų, kurioms buvo daromas poveikis, kainų pokyčius anksčiau. Tačiau, jeigu tokios informacijos nėra, teismas gali atsižvelgti į kitų pirkėjo ribinių sąnaudų elementų pokyčius ir išanalizuoti, kaip tokie kainų pokyčiai veikia kainas galutinės grandies rinkose. 8 punkte nustatytu ir 78 bei 98 punktuose papildomai pakoreguotu ir paaiškintu hipotetiniu atveju tai reiškia, kad teismas galėtų apsvarstyti galimybę atlikti laidų komplektų kainos ir plastiko kainos (kuriai pažeidimas nedarė poveikio) santykio analizę ir, remdamasis tuo santykiu, įvertinti perkelto antkainio dydį.

(124)

Daugeliu atvejų nagrinėjamas pažeidimas yra susijęs su žaliavų kaina, kuri yra tik vienas iš pirkėjo ribinių sąnaudų elementų. Jeigu gamybos sąnaudos, kurioms pažeidimas darė poveikį, sudaro tik labai nedidelę ribinių sąnaudų dalį, pirkėjo kainų duomenyse gali būti sunku pastebėti netgi didelį tos žaliavos kainos padidėjimą, net jeigu jis perkeliamas visas. Perkelto antkainio dydį galima įvertinti kitu būdu – atsižvelgiant į svarbesnių žaliavų kainų pokyčius, o ne tik į žaliavų, kurioms padarytas poveikis, kainos pokyčius atėmus svarbių žaliavų kainą, tačiau taikant tokį metodą prielaida gali būti pernelyg radikali, būtent kad ribinių sąnaudų padidėjimas perkeliamas vienodai, neatsižvelgiant į tai, kurių žaliavų kaina padidėjo. Be to, jeigu taikant lyginamąjį metodą, t. y. atliekant faktinėmis kainomis grindžiamą vertinimą, nenustatoma statistiškai reikšmingo antkainio perkėlimo, tai gali būti laikoma įrodymu, kuriuo patvirtinama hipotezė, kad faktiškai antkainis nebuvo perkeltas. Kitaip tariant, pagal lyginamąjį metodą padaryta išvada, kad antkainis nebuvo perkeltas, pati savaime nėra patikimas ar pakankamas argumentas taikyti perkelto antkainio dydžio metodą.

(125)

Kaip paaiškinta 1 priede, taip pat yra rimtų priežasčių, kodėl įmonės gali ne visada perkelti nedidelius ribinių sąnaudų pokyčius, bent jau ne trumpuoju laikotarpiu, net jei didesnius pokyčius jos perkeltų. Taigi gali būti nepagrįsta daryti prielaidą, kad skirtingų žaliavų kainos pokyčių perkėlimas bus vienodo dydžio. Vienas paaiškinimas gali būti tai, kad įmonė gali patirti vadinamųjų kainų tikslinimo išlaidų, todėl, prieš keisdama kainas, verčiau yra linkusi palaukti, kol ribinių sąnaudų didėjimas viršys tam tikrą ribą.

(126)

Vertinant netiesioginius dėl antkainio perkėlimo atsirandančių sąnaudų elementų, kuriems antkainis nedaro poveikio, pokyčių įrodymus, patartina atsižvelgti ir į kokybinius įrodymus, kurie gali patvirtinti, kad konkrečioje byloje nedidelio sąnaudų padidėjimo perkėlimas atitinka tiesioginio ar netiesioginio pirkėjo komercinę praktiką.

(127)

Tam tikrais atvejais gali būti pateikiama informacija apie pažeidimo laikotarpiu – ir tik šiam laikotarpiui – tiesioginio pirkėjo nustatytas kainas. Taikant perkelto antkainio dydžio metodą klaidinančius rezultatus galima gauti ir pagal tokius scenarijus. Taip yra todėl, kad taikant šį metodą su antkainio perkėlimu susijęs poveikis kainoms būtų nustatytas remiantis žaliavų, kurios yra konkurencijos teisės pažeidimo objektas, kainos pokyčiais. Daugeliu atveju tikėtina, kad pažeidimo laikotarpiu žaliavų, kurios yra konkurencijos teisės pažeidimo objektas, kainos pokyčiai bus gerokai mažesni nei dėl pažeidimo padidėjusios sąnaudos. Kaip paaiškinta pirmiau, nedidelis sąnaudų padidėjimas gali būti perkeltas tokiu pačiu mastu kaip ir didesnis sąnaudų padidėjimas, taigi palyginti nedideli sąnaudų ir kainos pokyčiai pažeidimo laikotarpiu galėtų lemti tai, kad antkainio perkėlimo poveikis bus įvertintas netiksliai.

5.2.2.   Praktinis perkelto antkainio dydžio metodo taikymas

(128)

Taikant perkelto antkainio dydžio metodą, reikia turėti informacijos apie pradinį antkainį ir atitinkamą perkelto antkainio dydį. Jeigu antkainis nebuvo įvertintas anksčiau, teismas gali apsvarstyti galimybę taikyti Praktiniame vadove nurodytus metodus (102).

(129)

Perkelto antkainio dydžio metodo pranašumas yra tas, kad jį taikant galima sukurti priešingos padėties scenarijų. Kaip nurodyta 66 punkte, šios priemonės tikslas – pažeidimo poveikį izoliuoti nuo kitų veiksnių, kurie taip pat daro poveikį kainoms. Nors taikant perkelto antkainio dydžio metodą to padaryti negalima, tokia priemonė vis dėlto yra svarbi siekiant atsižvelgti į veiksnius, nesusijusius su pažeidimu. Viena iš priemonių gali būti kiekybinių metodų, pavyzdžiui, regresinės analizės (103), taikymas. Pavyzdžiui, 1 langelyje pateiktame pavyzdyje teismas gali atsižvelgti į laidų komplektų tiekėjo nustatytų kainų ir laidų komplektų gamybos sąnaudų pokyčių santykio analizę. Tačiau galutinės grandies rinkoje poveikį kainai gali daryti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, automobilių gamintojų poreikių svyravimai. Jeigu teismas neatsižvelgia į tokius papildomus veiksnius, įvertintas perkelto antkainio dydis veikiausiai bus neobjektyvus.

(130)

Regresinei analizei atlikti paprastai reikia didelio duomenų apie sąnaudas ir kainas kiekio. Todėl, siekdamas įvertinti perkelto antkainio dydį, teismas taip pat gali apsvarstyti, ar iš kitų šaltinių gautus įverčius būtų galima laikyti pagrįstu perkelto antkainio dydžio įverčiu. Tokių kitų šaltinių pavyzdžiai gali būti kitose bylose, susijusiose su tuo pačiu sektoriumi, arba kituose sektoriuose nustatyti perkelto antkainio dydžiai, konkrečiam sektoriui konkrečioje byloje aktualūs akademiniai tyrimai ar liudytojų parodymuose pateikti įrodymai. Ši alternatyva yra ypač perspektyvi, kai reikalingų duomenų nėra arba kai taikant kiekybinius metodus neįtraukiami svarbūs kontroliniai veiksniai.

(131)

Tačiau labai svarbu žinoti, kad jeigu remiamasi kitais šaltiniais grindžiamais įverčiais, kyla rizika, kad nebus atsižvelgta į veiksnius, kurie konkrečioje byloje yra svarbūs perkelto antkainio dydžiui įvertinti. Visų pirma, gali būti svarbu apsvarstyti kituose šaltiniuose pateikiamam įverčiui nustatyti taikytą metodiką ir bet kokių rezultatų priklausomybę nuo galimų tokio įverčio ir perkelto antkainio dydžio skirtumų. Kad tai padarytų, teismas gali atsižvelgti į atitinkamas 2.3 skirsnyje ir 1 priede paaiškintas ekonomikos teorijos prielaidas, pavyzdžiui, į konkurencijos mastą. Jeigu turima tik ribota informacija, pavyzdžiui, apie skirtingas rinkos sąlygas arba apie tai, kaip nustatytas perkelto antkainio dydis, perkelto antkainio dydžio metodas gali netikti.

5.2.3.   Modeliavimo metodas

(132)

Kaip vienas iš kitų konkurencijos teisės pažeidimu padarytos žalos dydžio nustatymo būdų Praktiniame vadove taip pat nurodytas vadinamasis modeliavimo metodas (104). Šį metodą galima taikyti su antkainio perkėlimo susijusiam poveikiui kainoms ir apimčiai įvertinti. Jį taikant kartu atsižvelgiama į su antkainio perkėlimu susijusį poveikį kainoms ir apimčiai. Siekiant taikyti šį metodą, ekonomikos ekspertas turės parengti konkurencijos toje platinimo grandinės grandyje, kurioje ieškovas vykdo veiklą, modelį ir sumodeliuoti atitinkamo antkainio perkėlimo poveikį ieškovo pelnui pažeidimo laikotarpiu. Pavyzdžiui, ekonomikos ekspertas gali ištirti, kaip nevienodas paklausos kreivės kreivis gali daryti poveikį perkelto antkainio dydžiui. Remiantis paklausos ir pasiūlos specifikacijomis, gali būti apskaičiuotos pusiausvyros kainos atitinkamoje rinkoje. Be to, vėliau įmanoma įvertinti, kokį poveikį šioms kainoms daro antkainis.

(133)

Svarbu, kad teismas žinotų, jog norint taikyti šį metodą reikia išsamių duomenų apie kainas ir kiekį atitinkamoje rinkoje. Be to, jis grindžiamas prielaidomis apie įmonių ir vartotojų elgesį, kurios gali būti pernelyg radikalios ir sunkiai patvirtinamos. Todėl daugeliu atvejų gali būti sudėtinga užtikrinti, kad duomenys, gauti taikant šį metodą, atitiktų pagal taikytiną teisę keliamą įrodymų pakankamumo reikalavimą.

6.   POVEIKIO APIMČIAI DYDŽIO NUSTATYMAS IR ĮVERTINIMAS

6.1.   Įvadas

(134)

Esant su antkainio perkėlimu susijusiam poveikiui kainoms, bent teoriškai būtinai kyla poveikis apimčiai (105). Todėl, jeigu atsižvelgiama į poveikį kainoms, bet neatsižvelgiama į poveikį apimčiai, nepakankamai įvertinama tikroji žala. Taigi, siekiant užtikrinti, kad kompensacija nebūtų per didelė arba per maža, įvertinti poveikį apimčiai yra lygiai taip pat svarbu kaip ir įvertinti su antkainio perkėlimu susijusį poveikį kainoms su sąlyga, kad pirkėjas reikalauja atlyginti dėl poveikio apimčiai negautų pajamų sukeltą žalą (106).

(135)

Kaip pavaizduota 11 langelyje, poveikis apimčiai – tai pelno praradimas dėl antkainio perkėlimo sumažėjus pardavimo apimčiai, t. y. dėl padidėjusių kainų sumažėjusi pardavimo apimtis. Taikant 69 punkte nurodytą nuoseklųjį metodą, trečiasis dėl antkainio patirtos žalos dydžio nustatymo etapas yra poveikio apimčiai masto įvertinimas.

11 langelis

Poveikis apimčiai

(136)

Poveikis apimčiai atitinka q 1 ir q 2 skirtumą. Sritis C rodo dėl sumažėjusios pardavimo apimties negautas pajamas. Jos gali būti apskaičiuotos apimties sumažėjimą padauginus iš pelno maržos (p 1 – c 1), kurią pirkėjas būtų gavęs, jei dėl pažeidimo antkainis nebūtų buvęs perkeltas.

(137)

Norint įvertinti poveikį apimčiai, reikia įvertinti du veiksnius, būtent: i) kiekio pokytį dėl padidėjusių kainų ir ii) maržą esant priešingos padėties scenarijui. Šiems veiksniams įvertinti reikalingi duomenys apie kitus parametrus nei tie, kurie reikalingi su antkainio perkėlimu susijusiam poveikiui kainoms įvertinti. Atsižvelgiant į turimus duomenis, galima taikyti skirtingus metodus. Kalbant apie su antkainio perkėlimu susijusio poveikio kainoms įvertinimu, vertindamas poveikį apimčiai teismas gali atsižvelgti į tiesioginius kokybinius įrodymus (107). Tokie įrodymai gali būti svarbūs teismui sprendžiant, kurie iš toliau išsamiau aprašytų skirtingų metodų turi būti taikomi – arba išvis netaikomi – konkrečioje byloje.

(138)

Iki šiol poveikį apimčiai nacionaliniai teismai vertino tik keliose bylose. Vienas pavyzdys pateikiamas 12 langelyje. Šioje byloje poveikiui apimčiai įvertinti teismo paskirtas ekonomikos ekspertas naudojo tiek kokybinius, tiek kiekybinius duomenis.

12 langelis

Poveikio apimčiai įvertinimas: byla Cheminova (2015 m.) (108)

Kaip paaiškinta 9 langelyje, ši byla yra susijusi su prekyba pesticidais Danijoje. Teismas padarė išvadą, kad tiesioginis pirkėjas perkėlė pusę pirminio antkainio. Remiantis teismo paskirto eksperto atliktu vertinimu, taip pat įvertintas poveikis apimčiai. Eksperto vertinimu, poveikis apimčiai yra marža esant priešingos padėties scenarijui, padauginta iš dėl antkainio perkėlimo neįvykusio pardavimo atvejų skaičiaus. Siekdamas įvertinti pažeidimo laikotarpiu neįvykusio pardavimo atvejų skaičių, ekspertas naudojosi pakoreguotu elastingumo metodu, kuris išsamiau paaiškintas 6.3 skirsnyje. Kadangi kiekybinių duomenų apie kainas ir apimtį nebuvo, elastingumo matą ekspertas apskaičiavo išvesdamas elastingumo vidurkį, apskaičiuotą atlikus 23 pesticidų rinkų tyrimus. Be to, pakoreguodamas pažeidimo laikotarpiu gautą maržą, ekspertas įvertino maržą esant priešingos padėties scenarijui. Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad dėl poveikio apimčiai atsiradusi žala yra lygi 20 proc. antkainio sumos.

6.2.   Lyginamieji metodai

6.2.1.   Reikalinga informacija

(139)

Taikant lyginamąjį metodą poveikiui apimčiai įvertinti reikalinga informacija apie: i) stebimą įmonės, kuriai antkainis padarė poveikį, parduotą produkto kiekį, ii) parduotą produkto kiekį esant priešingos padėties scenarijui ir iii) pardavimo kainos ir sąnaudų maržą, kurią pirkėjas būtų gavęs, jeigu nebūtų padarytas pažeidimas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nustatyta pardavimo kainos ir sąnaudų marža nėra atitinkama marža, kurios reikia norint įvertinti poveikį apimčiai. Pavyzdžiui, jeigu pirkėjas perkelia pusę antkainio, dėl to sumažėja jo marža – tai reiškia, kad nustatyta marža bus mažesnė nei esant priešingos padėties scenarijui. Šiuo atveju, naudojant nustatytą maržą, būtų nepakankamai įvertintas poveikio apimčiai mastas.

(140)

Be to, teismas turėtų žinoti, kad atitinkama marža, kurios reikia poveikiui apimčiai įvertinti, nebūtinai atitinka įmonės apskaitos dokumentuose nurodomas standartines maržos vertes, pavyzdžiui, pajamas neatskaičius palūkanų ir mokesčių (EBIT), arba įmonės grynąsias pajamas.

(141)

Poveikiui apimčiai įvertinti naudojamos atitinkamos maržos nustatomos iš atitinkamų produktų kainų atėmus sąnaudas, kurių išvengta, t. y. sąnaudas, kurios buvo sutaupytos sumažinus gamybos apimtį. Taigi be vertinimo, kuriuo nustatoma, kokios sąnaudos laikomos išvengiamomis, teismas taip pat gali nurodyti atskleisti atitinkamų produktų kainas. Šiomis aplinkybėmis teismas taip pat gali nurodyti atskleisti vidaus dokumentus, kuriuose pateikiama informacija apie įnašo maržas, kuriomis pirkėjas remiasi priimdamas sprendimus dėl kainų nustatymo.

6.2.2.   Metodai ir problemos

(142)

Taikant lyginamąjį metodą, su poveikiu apimčiai susijusias negautas pajamas galima įvertinti pelno maržą esant priešingos padėties scenarijui padauginus iš vertės, kuria dėl antkainio perkėlimo sumažėjo pardavimo apimtis.

(143)

Remdamasis pirkėjo gautais atitinkamais duomenimis, teismas gali apsvarstyti galimybę taikyti pirmiau aprašytus lyginamuosius metodus, kad įvertintų pelno maržą ir kiekį esant priešingos padėties scenarijui. Kadangi nustatyta pelno marža ir kiekis gali būti veikiami kitų, su pažeidimu nesusijusių veiksnių, atsižvelgti į tokius papildomus veiksnius daugeliu atveju bus būtina. Taigi, kad būtų atsižvelgta į veiksnius, nesusijusius su pažeidimu, paprastai turėtų būti taikomas vienas iš pirmiau aprašytų metodų, pavyzdžiui, atlikta regresinė analizė.

(144)

Jeigu pokyčių skirtumo metodui taikyti reikalingų duomenų nėra, gali būti apsvarstyta galimybė taikyti kitus pirmiau aprašytus metodus, pavyzdžiui, atlikti skirtingų rinkų palyginimą arba palyginimą per tam tikrą laiką. Tačiau taikant tokius metodus taip pat svarbu sukurti patikimą priešingos padėties scenarijų atsižvelgiant į įvairius skirtingoms rinkoms ar skirtingiems laikotarpiams būdingus veiksnius.

(145)

Lyginamieji metodai taikomi remiantis prielaida, kad referencinis laikotarpis arba rinka yra pakankamai panašūs, visų pirma pelno maržai svarbiomis rinkos ypatybėmis, pavyzdžiui, konkurencijos rinkoje lygiu arba tiekėjų sąnaudų struktūra. Ši prielaida nėra lengvai patikrinama, nes tikėtina, kad įmonės pelno maržai įtakos turi daug veiksnių ir strateginių sprendimų.

6.3.   Elastingumo metodas

(146)

Poveikis apimčiai taip pat gali būti įvertintas stebimą kainų padidėjimą, atsiradusį dėl su antkainio perkėlimu susijusio poveikio kainai, vertinant kartu su atitinkamos paklausos jautrumo kainoms įverčiu. Kaip nurodyta pirmiau, nuo paklausos jautrumo kainai priklauso kainos ir paklausos santykio stabilumas. Pavyzdžiui, jeigu kainos padidėjimas vienu euru siejamas su gerokai sumažėjusiu nupirktų produktų kiekiu, laikoma, kad paklausa yra jautresnė kainoms nei tuo atveju, kai dėl to paties kainos padidėjimo vienu euru nupirktas produktų kiekis sumažėja ne taip smarkiai. Vadinamasis paklausos elastingumas kainai rodo paklausos kiekio procentinį pokytį, siejamą su vienu procentu padidėjusia kaina (109).

6.3.1.   Metodai ir reikalinga informacija

(147)

Apskritai apimties sumažėjimui, kuris 11 langelyje pavaizduotas kaip pardavimo apimties sumažėjimas nuo q 1 iki q 2, turės įtakos pačios įmonės kainų padidėjimas, taip pat konkurentų kainų pokyčiai, atsižvelgiant į tai, kad įmonės konkuruos kainomis. Taigi, norint nustatyti apimties sumažėjimo mastą, reikės įvertinti, kaip antkainio perkėlimas paveikė visų rinkoje veikiančių konkurentų kainas, taip pat paklausos jautrumą tiems kainų pokyčiams. Pagal šį metodą atliekant vertinimą, poveikis apimčiai (110) įvertinamas apimties sumažėjimą padauginus iš pelno maržos esant priešingos padėties scenarijui.

(148)

Tai, kokie duomenys bus reikalingi vertinant poveikį apimčiai pagal elastingumo metodą, priklausys nuo to, ar atitinkamoms įmonėms antkainio daromas poveikis buvo vienodas, t. y. ar tai yra visam sektoriui taikomas antkainis. Elastingumas rinkos kainos atžvilgiu gali apimti tiek elastingumo savoms kainoms, tiek kryžminio elastingumo kainoms poveikį apimčiai. Tokiomis aplinkybėmis poveikis apimčiai gali būti įvertintas remiantis pelno marža esant priešingos padėties scenarijui, paklausos elastingumu rinkoje ir stebimomis kainomis bei kiekiais, kuriuos atitinka p 1 ir q 2.

(149)

Pelno maržą esant priešingos padėties scenarijui galima įvertinti taikant ir lyginamąjį metodą. Paklausos elastingumui rinkoje įvertinti gali prireikti didžiulio kiekio duomenų apie kainas ir kiekius, kurių konkrečiu atveju gali nebūti arba tokios pastangos gali būti neproporcingos. Tokiomis aplinkybėmis teismas gali nuspręsti, kad pakanka pasinaudoti kitais duomenų šaltiniais, pavyzdžiui, ankstesnių atitinkamos rinkos tyrimų informacija arba vidaus dokumentais, kuriuose pateikiama informacija apie atitinkamą elastingumą (111).

(150)

Vertinant poveikį apimčiai pagal kitą supaprastintą metodą, gali būti taikomos ekonomikos teorijos prielaidos. Toks metodas gali būti grindžiamas pažeidimo laikotarpiu tiesioginio pirkėjo nustatyta kaina (su antkainio perkėlimu susijusiu poveikiu kainomis) ir apimtimi esant priešingos padėties scenarijui. Kadangi įmonės galimybė pakelti kainas priklauso nuo jos produkto paklausos jautrumo kainoms, paprastai prognozuojamas atvirkštinis santykis tarp įmonės maržos ir paklausos elastingumo savo kainai. Tai reiškia, kad į elastingumą savo kainai ir maržą esant priešingos padėties scenarijui gali būti neatsižvelgiama. Nors šiuo bylos etapu informacija apie tiesioginio pirkėjo nustatytą kainą (su antkainio perkėlimu susijusį poveikį kainoms) jau bus prieinama, vienintelis papildomas elementas, reikalingas norint įvertinti poveikį kainai, yra apimtis esant priešingos padėties scenarijui.

6.3.2.   Sunkumai

(151)

Taikydami elastingumo metodą, teismai gali įvertinti atitinkamus elastingumo parametrus. Vienas iš būdų tai padaryti – sukurti paklausos modelį ir naudoti ekonometrinius duomenis. Tačiau, kaip minėta pirmiau, tokiam metodui taikyti reikia didelio kiekio duomenų ir tam tikrų prielaidų. Jeigu duomenų nėra ir naudojamasi kitais šaltiniais, pavyzdžiui, rinkos tyrimo duomenimis ar informacija iš ankstesnių bylų, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tokie šaltiniai gali būti netinkami, jeigu nagrinėjama rinka nuo tyrimuose apibūdinamos rinkos skiriasi savo struktūra. Tokiomis aplinkybėmis taikant elastingumo metodą galima gauti nepakankamai tikslų poveikio apimčiai įvertį.

(152)

Kaip minėta šio skirsnio apie dydžio nustatymą įvade, trys galimi žalos elementai byloje dėl žalos atlyginimo kyla iš pradinio antkainio, su antkainio perkėlimu susijusio poveikio kainoms ir poveikio apimčiai (112). Teismas gali nuspręsti šiuos tris elementus įvertinti paeiliui, t. y. pirmąjį etapą sudarytų antkainio dydžio nustatymas, antrąjį etapą – su antkainio perkėlimu susijusio poveikio kainoms įvertinimas, o trečiąjį – su antkainio perkėlimu susijusio poveikio apimčiai įvertinimas.

7.   METODO PASIRINKIMAS

(153)

Su antkainio perkėlimu susijusio poveikio kainai ir poveikio apimčiai įvertinimo metodo pasirinkimas paprastai priklauso nuo įvairių aspektų. Pavyzdžiui, jeigu ieškovas ir atsakovas taiko skirtingus metodus ir taikant šiuos metodus gaunami prieštaringi rezultatai, įvertinto perkelto antkainio dydžio paprastai nedera laikyti šių dviejų rezultatų vidurkiu, taip pat nederėtų manyti, kad prieštaringi rezultatai vienas kitą paneigia, t. y. kad į abu metodus neturėtų būti atsižvelgiama. Kaip nurodyta Praktiniame vadove, esant tokiam scenarijui derėtų išnagrinėti nevienodų rezultatų priežastis ir apsvarstyti kiekvieno metodo bei jo taikymo pranašumus ir trūkumus (113).

(154)

Įvairūs 5 ir 6 skirsniuose aptarti su antkainio perkėlimu susijusio poveikio kainoms ir poveikio apimčiai įvertinimo metodai skiriasi sudėtingumu ir duomenims taikomais reikalavimais – jie įvairuoja nuo kokybiniais įrodymais grindžiamos analizės iki kiekybiniais duomenimis grindžiamų ekonometrinių metodų (114). Be to, taikant skirtingus metodus įvairaus pobūdžio poveikis įvertinamas nevienodu tikslumu.

(155)

Šioje srityje nėra tokio metodo, kurį būtų galima išskirti kaip visais atvejais tinkamesnį nei kiti. Toks pavyzdys yra ekonometrinių metodų taikymas. Daugeliu atvejų, taikant tokius metodus, gali padidėti įverčio tikslumas. Tačiau tokiems metodams taikyti paprastai reikia didelio duomenų kiekio, kurį ne visada gali būti įmanoma gauti. Todėl duomenų rinkimas ir jų ekonominė analizė gali pareikalauti didelių išlaidų šalims, tretiesiems asmenims ir teismui. Šios išlaidos gali būti neproporcingos atitinkamos žalos dydžiui.

(156)

Vertindami antkainio perkėlimo poveikį, nacionaliniai teismai gali remtis su byla susijusiais tiesioginiais įrodymais. Tai, pavyzdžiui, vidaus dokumentai ar kiti tiesioginio ar netiesioginio pirkėjo pateikti kokybinio pobūdžio dokumentai, susiję su antkainio ir paties pirkėjo kainų pokyčių santykiu. Jeigu šios rūšies įrodymų yra, teismas gali nuspręsti, kad jų pakanka su antkainio perkėlimu susijusiam poveikiui (poveikiui kainoms ir apimčiai) įvertinti atsižvelgiant į kokybinius įrodymus arba pakoreguojant kiekybinius duomenis, bet neatliekant regresinės analizės. Taigi turimi kokybiniai įrodymai gali atlikti svarbų vaidmenį teismui sprendžiant, ar šalis gali taikyti kuriuos nors pirmesniuose skirsniuose aptartus kiekybinius metodus, o jei taip – kuriuos iš jų ji gali taikyti, kad atitiktų pagal taikytinos teisės nuostatas nustatytą įrodymų pakankamumo reikalavimą (115).

8.   1 PRIEDAS. EKONOMIKOS TEORIJA

8.1.   Įvadas

(157)

Šiame priede išsamiau paaiškinamos ekonomikos teorijos prielaidos, susijusios su perkelto antkainio įvertinimu. Kaip aprašyta 49 ir paskesniuose punktuose, perkelto antkainio dydžiui poveikį gali turėti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, gamybos sąnaudų, kurioms antkainis daro poveikį, pobūdis, tiesioginių ar netiesioginių klientų produktų paklausos pobūdis, įmonių konkurencinės sąveikos rinkoje, kurioje vykdo veiklą tiesioginiai ar netiesioginiai klientai, pobūdis ir intensyvumas ir tokie kiti elementai, kaip įvairių įmonės sąnaudų dalis, kuriai antkainis daro poveikį, arba pažeidimo laikotarpis.

8.2.   Gamybos sąnaudos ir jų poveikis sprendimams dėl kainų nustatymo

(158)

Kaip paaiškinta 46 punkte, dėl pradinio antkainio didėja produktų ar paslaugų, kurioms nustatytas antkainis, pirkėjų gamybos sąnaudos. Tai, ar šie pirkėjai gali ir nori perkelti antkainį savo pačių klientams, ir jeigu taip – kokiu mastu, be kitų veiksnių, priklauso nuo pirkėjų sąnaudų struktūros.

(159)

Siekiant įvertinti antkainio perkėlimo poveikį, svarbu nustatyti, ar pirkėjo, kuriam buvo perkeltas antkainis, žaliavų kaina kinta atsižvelgiant į jo užsakomą žaliavų kiekį (t. y. kintamoji žaliavų kaina), ar ne (t. y. pastovioji žaliavų kaina). Iš tiesų pagal ekonomikos teoriją trumpojo laikotarpio kainodarai svarbi sąnaudų kategorija yra kintamosios sąnaudos arba, tiksliau, ribinės sąnaudos, t. y. sąnaudų padidėjimas, atsirandantis nusipirkus vieną papildomą žaliavos vienetą (žr. 13 langelį). Tokių sąnaudų priešingybė yra pastoviosios sąnaudos, kurios savo ruožtu paprastai turi poveikį ilgalaikiams įmonių strateginiams sprendimams, pavyzdžiui, dalyvavimui rinkoje, produktų pateikimui ir investicijų lygiui.

13 langelis

Ribinių ir pastoviųjų sąnaudų pavyzdžiai

Norint suprasti ribinių (kintamųjų) ir pastoviųjų sąnaudų koncepciją, pravartu remtis 1 langelyje pateiktu pavyzdžiu. Tame pavyzdyje laidų komplektų tiekėjo kintamosios sąnaudos būtų sąnaudos, susijusios su vieno papildomo laidų komplekto pagaminimu. Tokias sąnaudas gali sudaryti žaliavos, kurių reikia papildomam laidų komplektui pagaminti, įskaitant varį ir plastiką, elektra ir darbo sąnaudos, susijusios su papildoma gamyba. Tačiau laidų komplektų tiekėjas taip pat patiria pastoviąsias gamybos sąnaudas, pavyzdžiui, sąnaudas, susijusias su prekyba savo produktais ir investicijomis į įrangą. Šioms sąnaudoms vieno papildomo laidų komplekto pagaminimas poveikio neturi, todėl jos laikomos pastoviosiomis sąnaudomis.

(160)

Paprastai atitinkamas antkainio perkėlimo poveikio vertinimo atskaitos taškas yra antkainio poveikis pirkėjo ribinėms ar kintamosioms sąnaudoms.

(161)

Įvairiuose tiekimo grandinės lygmenyse esančių įmonių sutartys, kuriose nustatomos sąlygos, kuriomis įmonės tiektų savo produktus ar paslaugas pirkėjams, gali būti susijusios su elementais, kurie laikomi kintamosiomis arba pastoviosiomis sąnaudomis. Pavyzdžiui, neretai kai kurie pirkėjo mokamos kainos elementai nepriklauso nuo perkamo kiekio, o kai kurie kiti elementai nuo jo priklauso. Taigi ieškinyje dėl žalos atlyginimo, kuris grindžiamas antkainio perkėlimo argumentu, svarbu nustatyti, ar kainos elementai, kuriems pažeidimas padarė poveikį, pirkėjo požiūriu yra pastoviosios sąnaudos, ar ne.

(162)

Laikotarpis, į kurį atsižvelgiama nagrinėjant kainų nustatymo politiką, turės poveikį tam, ar sąnaudos bus priskirtos kintamosioms, ar pastoviosioms sąnaudoms. Apskritai, remiantis ekonomikos teorija, kuo ilgesnis nagrinėjamas laikotarpis, tuo didesnė bendrų sąnaudų dalis turėtų būti laikoma kintamosiomis sąnaudomis. Kitaip tariant, tam tikra sąnaudų kategorija, kuri trumpuoju laikotarpiu laikoma pastoviosiomis sąnaudomis, vertinant ilgesnį laikotarpį gali būti laikoma kintamosiomis sąnaudomis. Konkrečioje byloje vertindamas atitinkamą laikotarpį, teismas gali apsvarstyti galimybę atsižvelgti į šalies vidaus dokumentuose pateikiamą informaciją, pavyzdžiui, informaciją apie tai, į kurias sąnaudas įmonės atsižvelgia priimdamos sprendimus dėl kainų nustatymo.

(163)

Atsižvelgti į pastoviąsias ir kintamąsias sąnaudas ypač svarbu vertinant poveikį apimčiai, nes šiam poveikiui įvertinti reikia atlikti su nagrinėjama byla susijusių įmonių pelno maržos vertinimą.

8.3.   Paklausos ypatumai ir sąsajos su kainomis

(164)

Kitas antkainio perkėlimo poveikiui įvertinti itin svarbus veiksnys yra tiesioginių pirkėjų produktų paklausos rinkoje, kurioje jie vykdo veiklą, pobūdis. Ekonomikoje paklausos ir kainų lygio santykis yra svarbus veiksnys apibūdinant rinkos veikimą. Bet kurioje rinkoje paklausa yra atitinkamų prekių ar paslaugų, kurias pirkėjai šioje rinkoje pirktų už tam tikrą kainą, kiekis.

(165)

Dažniausiai kuo didesnė kaina, tuo mažesnis yra suminis produktų kiekis, kurį rinkoje esantys pirkėjai nori pirkti. Nuo paklausos jautrumo kainai priklauso kainos ir paklausos santykio stabilumas. Pavyzdžiui, jeigu kainos padidėjimas vienu euru siejamas su gerokai sumažėjusiu nupirktų produktų kiekiu, laikoma, kad paklausa yra jautresnė kainoms nei tuo atveju, kai dėl to paties kainos padidėjimo vienu euru nupirktas produktų kiekis sumažėja ne taip smarkiai.

(166)

14 langelyje pavaizduota standartinė žemyn besileidžianti atvirkštinė paklausos kreivė (116). Šiame langelyje sritis A atitinka dėl pažeidimo atsiradusį antkainį. Tiesioginiam pirkėjui nenaudingas kainos padidėjimas laikomas šio pirkėjo gamybos sąnaudų padidėjimu. Jis nustatomas apskaičiuojant skirtumą c 2 – c 1. Su antkainio perkėlimu susijusį poveikį kainoms rodo sritis B, o jo poveikį apimčiai – sritis C. Kaip matyti paveiksle, santykinai didelis kainos lygis (p 2) atitinka santykinai nedidelį patiektą kiekį (q 2).

14 langelis

Standartinė paklausos kreivė: poveikis kainai ir apimčiai

(167)

Vienas iš dažnai naudojamų tokio jautrumo kainai parametrų – vadinamasis paklausos elastingumas kainai. Jis rodo paklausos kiekio procentinį pokytį, siejamą su vienu procentu padidėjusia kaina. Pavyzdžiui, jeigu įmonės produktų paklausos elastingumas kainai yra –0,5, tai reiškia, kad vienu procentu padidėjusi kaina siejama su 0,5 proc. sumažėjusia paklausa. Kita vertus, jeigu elastingumas yra –0,2, tai reiškia, kad, kainai padidėjus vienu procentu, paklausa sumažėjo tik 0,2 proc. Laikoma, kad pastaruoju atveju paklausa yra mažiau elastinga nei pirmuoju atveju, t. y. mažiau jautri kainoms, nes, padidėjus kainai, nupirktų produktų kiekis sumažėja ne taip smarkiai.

(168)

Vertinant atvejus, kai tiesioginis pirkėjas antkainį perkelia netiesioginiam pirkėjui, svarbu atkreipti dėmesį į tiesioginio pirkėjo produktų paklausą. Reaguodamas į tiesioginio pirkėjo padidintas kainas, netiesioginis pirkėjas gali sumažinti savo poreikius.

(169)

Paklausos jautrumas kainai daro tiesioginę įtaką poveikio apimčiai mastui. Taip yra todėl, kad jautrumas kainai lemia tai, kad padidėjus kainos sumažėja paklausa. Atitinkamai padidinus kainas, kuo labiau sumažėja gamybos apimtis, tuo paklausa yra jautresnė kainoms. Todėl poveikis apimčiai, t. y. dėl gamybos apimties (paklausos) sumažėjimo pažeidėjo kliento negautos pajamos, yra glaudžiai susijęs su paklausos jautrumu kainai.

(170)

Perkelto antkainio dydis, taigi ir antkainio perkėlimo poveikio mastas, taip pat yra susiję su paklausos ir kainų lygio santykiu. Tačiau šiuo atveju tiesiogiai svarbus yra ne pats paklausos jautrumas kainai, bet paklausos jautrumo kainai pokytis keičiantis kainų lygiui. Šis jautrumo kainai pokytis atsižvelgiant į kainų lygį vadinamas paklausos kreivės kreiviu.

(171)

Paklausos kreivės kreivis – tai sparta, kuria keičiasi paklausos jautrumas kainų pokyčiams kintant kainoms ar gamybos apimčiai. Jeigu paklausos kreivė yra tiesinė, ji neturi kreivio ir jos nuolydis yra pastovus. Kai paklausos kreivė yra išgaubta, didėjant kainai paklausa tampa mažiau jautri kainų pokyčiams. Taip gali būti, jeigu produktus arba paslaugas, kuriems antkainis daro poveikį, galima apibūdinti kaip būtiniausias prekes. Kaip hipotetinį pavyzdį galima paminėti geriamojo vandens paklausą dykumoje, nes mažėjant esamam geriamojo vandens kiekiui statistinis klientas gali būti mažiau jautrus jo kainų didėjimui. Atvirkščiai, didėjant esamam kiekiui toks klientas gali būti vis jautresnis kainų didėjimui.

(172)

Jeigu paklausos kreivė yra įgaubta, kaip pavaizduota 15 langelio viduriniame grafike, kainai didėjant paklausa tampa jautresnė kainų pokyčiams. Taip gali būti, pavyzdžiui, jeigu klientas turi galimybę įsigyti produkto, kuriam antkainis daro poveikį, pakaitalą. Kaip pavyzdį galima paminėti benzino paklausą. Kainoms pasiekus tam tikrą lygį, klientai gali nuo benzinu varomų automobilių pereiti prie elektra varomų automobilių. Tai reikštų, kad klientams keičiant savo tiekėjus dėl benzino kainų didėjimo, benzino paklausa taps jautresnė kainų pokyčiams.

(173)

Paklausos kreivės kreivis gali turėti didelį poveikį antkainio perkėlimui. Esant tam tikram konkurencijos lygiui, kuo labiau išgaubta paklausos kreivė, tuo didesnis perkeliamas visam sektoriui taikomas antkainis. Jeigu paklausos kreivė yra pakankamai išgaubta, perkeliamo antkainio dalis gali viršyti 100 proc.

15 langelis

Kitoks paklausos kreivės kreivis

Kaip pavaizduota toliau, atsižvelgiant į rinkos ypatybes, paklausos kreivė gali būti tiesinė, išgaubta arba įgaubta. Tai, kad kreivė leidžiasi žemyn, rodo, jog kainai mažėjant produkto paklausa klientų tarpe didės. Paklausos kreivės nuolydis rodo, kaip paklausos mastas kinta keičiantis kainai. Statesnė paklausos kreivė reiškia, kad paklausa yra mažiau jautri kainų didėjimui.

8.4.   Įmonės sprendimas dėl kainų nustatymo

(174)

Kaip paaiškinta 52 ir 53 punktuose, įmonės paskatas perkelti antkainį savo klientams lemia paklausos rūšis ir susijusios sąnaudos (117). Pagal ekonomikos teoriją, įmonė savo kainas koreguos tik tuo atveju, jeigu dėl to padidės jos pelnas. Tačiau, norėdama savo produktus parduoti už didesnę kainą, įmonė paprastai turės susitaikyti su mažesne pardavimo apimtimi. Norint ieškiniuose dėl žalos atlyginimo nustatyti antkainio perkėlimo poveikio mastą, svarbu įvertinti kompromisą tarp didesnio pelno nustačius didesnes kainas ir mažesnio pelno sumažėjus pardavimo apimčiai.

(175)

Šis kompromisas pavaizduotas 16 langelyje. Jeigu įmonė, pavyzdžiui, žaliavų gamintojo tiesioginė klientė, padidina kainas, didesnių kainų poveikį pelnui 16 langelio kairiajame grafike galima pavaizduoti kaip sritį A. Atitinkamos dėl sumažėjusios pardavimo apimties negautos pajamos vaizduojamos kaip sritis B. Kai kito nedidelio kainos padidėjimo poveikis yra toks, kad sritis A sutampa su sritimi B, toliau koreguojant kainas nebėra galimybės gauti papildomo pelno. Jeigu kainos didinamos toliau, dėl atitinkamai sumažėjusios pardavimo apimties negauta pelno marža nusvers už likusį parduotą produktų kiekį gautą didesnę pelno maržą.

(176)

Jeigu tiesioginis pirkėjas patiria didesnes žaliavų sąnaudas, pavyzdžiui, jeigu žaliavų tiekėjai padidina kainas ir taip pažeidžia SESV 101 straipsnį, gali pasikeisti 175 punkte aprašyto kompromiso sąlygos. Padidėjus tiesioginio pirkėjo sąnaudoms, sumažės jo pelno marža, uždirbama parduodant produktus už esamą kainą. Kalbant apie pelną, pigiau yra padidinti kainą ir dėl to prarasti dalį pardavimo apimties. 16 langelio dešiniajame grafike sritis D yra pajamos, negautos dėl mažesnės pardavimo apimties padidėjus sąnaudoms. Kadangi sritis D yra mažesnė nei sritis B, tiesioginis klientas turi paskatų reaguodamas į padidėjusias sąnaudas padidinti savo kainas, t. y. bent iš dalies perkelti sąnaudų pokytį.

16 langelis

Kompromisas tarp kainų didinimo ir sumažėjusios pardavimo apimties

8.5.   Konkurencijos intensyvumas ir sąsajos su antkainio perkėlimu

8.5.1.   Rinkų konkurencingumo spektras

(177)

Tam tikrame tiekimo grandinės lygmenyje įmonių tarpusavio konkurencija gali būti daugiau ar mažiau intensyvi. Vienas kraštutinumas – tai įmonė, kuri savo tiekimo grandinės lygmenyje yra monopolininkė ir neturi konkurentų. Kitas kraštutinumas – įmonių tarpusavio konkurencija gali būti labai intensyvi (pavyzdžiui, kai daug įmonių parduoda labai panašius produktus rinkoje, į kurią galima patekti beveik be kliūčių) – tokia, kad kiekviena įmonė prisitaiko prie esamos padėties ir nedaro įtakos rinkos kainoms, kurios sutampa arba beveik sutampa su gamybos ribinėmis sąnaudomis. Pastarasis atvejis vadinamas tobula konkurencija. Tarp šių dviejų kraštutinumų yra daugybė tarpinių scenarijų, pagal kuriuos konkurencija gali būti daugiau ar mažiau intensyvi, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į sektoriuje veikiančių įmonių skaičių arba į tai, ar skirtingų įmonių parduodami produktai yra artimi pakaitalai, ar ne.

(178)

Toks rinkos konkurencingumas daro tiesioginį poveikį antkainio perkėlimui. Lyginamuoju tobulos konkurencijos atveju visame sektoriuje patiriami sąnaudų šuoliai 100 proc. perkeliami tiesioginiams klientams. Vertindamas antkainio perkėlimo poveikį, tokią stilizuotą tobulos rinkos konkurencijos struktūrą teismas gali naudoti kaip lyginamąjį standartą (nors realiose rinkose ji nustatoma rečiau). Ir priešingai, pagal monopolinį arba įvairius tarpinius scenarijus perkelto antkainio dydis gali nesiekti 100 proc., bet gali būti didesnis ar mažesnis už šią ribą, įskaitant nulio procentų perkelto antkainio dydį.

(179)

Vienas iš rinkos struktūros, kuriai būdinga netobula konkurencija, pavyzdžių yra rinka, kurioje prekiaujama diferencijuotais produktais. Produktai gali skirtis pagal savybes arba geografinį kriterijų. Pavyzdžiui, tiesioginiai pirkėjai gali siūlyti produktus, kurie vienas nuo kito skiriasi savo faktine kokybe ar produkto pirkėjų suvokiama kokybe. Be to, dėl tiesioginių pirkėjų skirtingų verslo vietų įvairių klientų patirtos siūlomų prekių vežimo išlaidos gali būti nevienodos (šių klientų verslo vieta taip pat gali skirtis). Dėl diferenciacijos produktai gali nebūti visiškai idealūs vienas kito pakaitalai. Klientai gali ne visus produktus laikyti tarpusavyje visiškai pakeičiamais.

(180)

Dėl šio nevisiško tarpusavio pakeičiamumo gali sumažėti konkurencinis spaudimas tiekėjams, kurie gali neturėti konkurentų, siūlančių labai panašius pakaitinius produktus. Kitaip tariant, pagal ekonomikos teoriją didėjant produktų diferenciacijai konkurencijos intensyvumas mažės. Kaip paaiškinta 177 ir paskesniuose punktuose, dėl silpnesnės konkurencijos sumažės perkeliama visam sektoriui taikomo antkainio dalis, t. y. didėjant tiesioginių pirkėjų produktų diferenciacijai, perkeliama visam sektoriui taikomo antkainio, kuris buvo taikomas tiesioginiams pirkėjams, dalis priartėja prie tokio dydžio, kad kiekvienas tiesioginis pirkėjas tampa monopolininku. Ir atvirkščiai, jeigu produktų diferenciacija yra ribota, perkeliama visam sektoriui taikomo antkainio dalis bus didesnė.

8.5.2.   Visam sektoriui taikomas antkainis ir jo perkėlimas, palyginti su konkrečiai įmonei taikomu antkainiu ir jo perkėlimu

(181)

Antkainio, kurį konkretus pirkėjas perkelia savo paties klientams, dydis paprastai skiriasi atsižvelgiant į tai, ar antkainis darė poveikį ir pirkėjo konkurentams, ar nedarė. Jeigu antkainis darė poveikį tik vienam pirkėjui, vadinasi, antkainis yra taikomas konkrečiai įmonei. Tačiau jeigu konkrečiame tiekimo grandinės lygmenyje antkainis darė poveikį visiems pirkėjams, galima nagrinėti konkrečioms įmonėms perkelto antkainio dydį ir visam sektoriui perkeltą antkainį.

(182)

Jeigu poveikis daromas tik vienam pirkėjui, t. y. antkainis taikomas konkrečiai įmonei, jo perkėlimo poveikis gali būti gana ribotas, ypač jeigu šis pirkėjas dėl intensyvaus konkurentų spaudimo negali daryti įtakos pardavimo kainoms savo rinkoje.

(183)

Ir atvirkščiai, kai antkainis daro poveikį visoms rinkoje veikiančioms įmonėms, t. y. antkainis taikomas visam sektoriui, visos įmonės patirs didesnes gamybos sąnaudas, o tai reiškia, kad jos gali perkelti bent dalį antkainio savo klientams. Vis dėlto visam sektoriui taikomas antkainis konkurentus gali paveikti skirtingai.

8.6.   Keli papildomi veiksniai, turintys poveikį antkainio perkėlimui

(184)

Kai kuriose rinkose, pavyzdžiui, mažmeninėse maisto produktų rinkose, įmonės parduoda įvairius produktus. Tokiose rinkose produktai gali būti tarpusavyje susiję per paklausą, pavyzdžiui, jeigu mažmenininkas parduoda konkuruojančiais prekių ženklais pažymėtus produktus, priklausančius daugeliui įvairių kategorijų. Jeigu produktai yra vienas kito pakaitalai, su vienu produktu susijusių sąnaudų šuolis taip pat gali paveikti kitų mažmenininko parduodamų produktų kainas. Produkto, kuriam sąnaudų šuolis padarė tiesioginį poveikį, kaina gali pasikeisti ir dėl kitų produktų kainų pokyčių. Todėl dėl tokio grįžtamojo kitų produktų kainų poveikio gali padidėti pradinio sąnaudų perkėlimo mastas tose rinkose, kuriose įmonės parduoda įvairius produktus.

(185)

Tai, kokio masto gali būti antkainio perkėlimo poveikis, taip pat gali priklausyti nuo laikotarpio, į kurį atsižvelgiama vertinant tokį poveikį. Visų pirma, antkainio perkėlimas tolesnėse tiekimo grandinės grandyse esantiems pirkėjams gali būti uždelstas dėl kelių priežasčių. Pirma, pradinis antkainis gali daryti poveikį tik įmonių, kurioms antkainis taikomas, pastoviąsias sąnaudas. Nors tinkamas antkainio perkėlimo poveikio vertinimo atspirties taškas yra antkainio poveikio pirkėjo ribinėms arba kintamosioms sąnaudoms vertinimas, pastoviųjų sąnaudų padidėjimas gali turėti įtakos įmonės strateginiams sprendimams, taigi ir antkainio perkėlimo poveikiui.

(186)

Be to, kaip nurodyta 56 punkte, įmonės gali patirti vadinamąsias kainų tikslinimo išlaidas, t. y. išlaidas, susijusias su kainų koregavimo procesu. Tokiu atveju įmonė stengsis sumažinti kainų keitimo atvejų skaičių ir gali perkelti antkainį tik po kurio laiko. Pavyzdžiui, tokia įmonė gali palaukti, kol ribinių sąnaudų didėjimas viršys tam tikrą ribą, ir kainas koreguoti tik tada, kai ši riba pasiekta. Tam tikrais atvejais ribinės sąnaudos dėl antkainio gali padidėti tiek nedaug, kad pirkėjas, kuriam daromas poveikis, gali nuspręsti, jog perkelti antkainį apskritai yra nepelninga. Kita vertus, tai, kad patirta kainų koregavimo išlaidų, taip pat gali lemti antkainio, kuris yra didesnis nei pradinis antkainis, perkėlimą (118). Taip gali būti tuo atveju, jei tiesioginis pirkėjas ketina pakeisti kainas net ir nesant antkainio. Taigi nedidelis antkainis pats savaime gali sukelti didelį kainų padidėjimą, kuriame atsispindi ne tik antkainis, bet ir visos kitos padidėjusios sąnaudos, susikaupusios nuo to laiko, kai kainos buvo koreguotos paskutinį kartą. Kadangi tokios kitos padidėjusios sąnaudos negali būti priskiriamos pažeidėjui, nacionaliniam teismui gali būti pravartu žinoti, kad tokiu atveju net palyginti nedidelis antkainis gali lemti didelį kainų padidėjimą.

(187)

Kitas pavyzdys, kaip kainų koregavimas gali daryti įtaką perkelto antkainio dydžiui, yra susijęs su vadinamąja psichologine kainodara. Daugelyje rinkų, paprastai mažmeninėse rinkose, įprastos kainos yra šiek tiek mažesnės už suapvalintą skaičių, pavyzdžiui, 99 EUR arba 19 900 EUR. Vartotojai tokias kainas gali suvokti kaip mažesnes, nei jos iš tiesų yra. Naudojant tokią kainų nustatymo strategiją gali būti labiau tikėtina, kad tiesioginis pirkėjas nusprendžia neperkelti antkainio, nes pakeitus kainą, pavyzdžiui, iš 19 900 EUR į 20 000 EUR, paklausa tiesioginių pirkėjų tarpe gerokai sumažėtų. Galimas kainų koregavimo išlaidų poveikis antkainio perkėlimo poveikio įvertinimui išsamiau aptartas 5.2.1 skirsnyje.

(188)

Be to, tam tikromis aplinkybėmis netiesioginis pirkėjas gali turėti galimybę pasinaudoti savo derybine galia, kad apribotų tiesioginio pirkėjo galimybę perkelti antkainį. Netiesioginio pirkėjo derybinė galia gali būti vadinama atsveriamąja pirkėjo galia (119). Pirkėjo galia yra ne tik galimybė pasirinkti kitus tiekėjus, bet ir, pavyzdžiui, integruotis į tiekėjų rinką.

(189)

Apskritai pirkėjo galia neužkirs kelio antkainio perkėlimui, jeigu antkainis taikomas visam sektoriui, tačiau turės įtakos perkelto antkainio dydžiui. Viena vertus, galimas ir toks scenarijus, pagal kurį dėl stiprios pirkėjo galios tiesioginiai pirkėjai yra priversti susitaikyti su antkainiu ir apriboti jo perkėlimą. Kita vertus, taip pat galimas ir toks scenarijus, pagal kurį dėl stiprios netiesioginio pirkėjo derybinės galios tiesioginiai pirkėjai yra priversti parduoti savo produktus be pelno už tokią kainą, kuria padengiamos tik jų ribinės sąnaudos, – tokiu atveju, jeigu būtų taikomas antkainis, jis būtų perkeltas 100 proc.

(190)

Kadangi pirkėjo galios stiprumas ir poveikis antkainio perkėlimui priklausys nuo individualių derybų pobūdžio ir konkrečių aplinkybių, kuriomis jos vyksta, teismas gali šį aspektą vertinti atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį.

(191)

Be to, jeigu tiesioginis pirkėjas, kuriam buvo perkeltas antkainis, yra vertikaliai integruotas į galutinės grandies mažmeninę rinką, t. y. taip pat vykdo veiklą toje rinkoje, kurioje veikia ir netiesioginiai pirkėjai, tai gali turėti įtakos tiesioginio pirkėjo motyvacijai perkelti pradinį antkainį. Be to, pagal tokį scenarijų tiesioginis pirkėjas, kuriam buvo perkeltas antkainis, gali būti motyvuotas perkelti visą antkainį integruotos įmonės viduje. Tačiau neintegruotiems netiesioginiams pirkėjams perkeliama antkainio dalis paprastai skirtųsi, pavyzdžiui, priklausytų nuo skirtingų netiesioginių pirkėjų sąnaudų lygio ar pelno maržos.

(192)

Tam tikruose sektoriuose tiesioginio arba netiesioginio pirkėjo siūlomos kainos gali būti reguliuojamos, pavyzdžiui, kainų reguliavimą gali vykdyti vyriausybinės agentūros. Kainų reguliavimas gali turėti įtakos antkainio perkėlimo mastui. Pavyzdžiui, jeigu reguliuojama kaina nustatoma neatsižvelgiant į konkrečias produkto, kuriam taikomas antkainis, gamybos sąnaudas, su antkainio perkėlimu susijęs poveikis kainai gali būti ribotas arba lygus nuliui. Tačiau, kaip minėta 48 punkte, žala, atsiradusi dėl ES konkurencijos teisės pažeidimo, taip pat gali paveikti su kaina nesusijusius veiksnius. Kita vertus, jeigu reguliavimo institucija, nustatydama reguliuojamą kainą, visiškai atsižvelgia į produkto, kuriam taikomas antkainis, gamybos sąnaudas, perkelto antkainio dalis gali būti nemaža ir reguliuojamose rinkose.

9.   2 PRIEDAS. TERMINŲ ŽODYNAS

(193)

Šiame priede pateikta gairėse vartojamų ekonomikos terminų apžvalga. — Paklausos kreivės kreivis – paklausos elastingumo kainoms pokytis kintant kainų lygiui. — Paklausa – prekių ar paslaugų, kurias pirkėjai rinkoje pirktų už tam tikrą kainą, kiekis. — Paklausos kreivė – paklausos kiekio ir produkto kainos santykio pavaizdavimas. — Ekonometrinis metodas – šis metodas, taip pat vadinamas regresine analize, yra statistinio pobūdžio ir padeda analizuoti ekonominių kintamųjų santykio tendencijas, pavyzdžiui, kaip konkrečioje rinkoje sąnaudų pokyčiai veikia kainų pokyčius. — Paklausos elastingumas – paklausos kiekio procentinis pokytis reaguojant į vienu procentu padidėjusią kainą. — Konkrečiai įmonei taikomas antkainis – antkainis, darantis poveikį tik vienam pirkėjui. — Pastoviosios sąnaudos – sąnaudos, kurios nekinta keičiantis pagaminamos produkcijos kiekiui. — Visam sektoriui taikomas antkainis – antkainis, darantis poveikį visiems pirkėjams konkrečiame tiekimo grandinės lygmenyje. — Ribinės sąnaudos – bendrų sąnaudų padidėjimas, atsirandantis pagaminus vieną papildomą produkcijos vienetą. — Regresinė analizė – žr. ekonometrinis metodas. — Paklausos kreivės nuolydis – paklausos kiekio pokyčio ir kainų pokyčio santykis, pavaizduotas tarp dviejų atsitiktiniu atstumu vienas nuo kito pasirinktų paklausos kreivės taškų. — Kintamosios sąnaudos – sąnaudos, kurios kinta keičiantis pagaminamos produkcijos kiekiui.

---

(1)  2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo (OL L 349, 2014 12 5, p. 1).

(2)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Praktinis vadovas. Žalos ieškiniuose dėl žalos atlyginimo, susijusiuose su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 arba 102 straipsnių pažeidimais, dydžio nustatymas“ (2013 6 11, SWD(2013) 205).

(3)  Komisijos komunikatas dėl žalos ieškiniuose dėl žalos atlyginimo, susijusiuose su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 arba 102 straipsnių pažeidimais, dydžio nustatymo (OL C 167, 2013 6 13, p. 19).

(4)  Praktiniame vadove antkainio perkėlimas aptartas labai trumpai – tik jo 161–171 punktuose.

(5)  Šiose gairėse daugiausia dėmesio skiriama antkainio perkėlimui esant SESV 101 straipsnio pažeidimams, visų pirma karteliams, kaip apibrėžta Žalos atlyginimo direktyvos 2 straipsnio 14 punkte, ir kitiems horizontaliesiems apribojimams. Tačiau jos taip pat gali būti gerosios patirties šaltinis nacionaliniuose teismuose nagrinėjant ieškinius dėl žalos, patirtos dėl vertikaliųjų apribojimų, pavyzdžiui, perpardavimo kainų palaikymo, ir SESV 102 straipsnio pažeidimų, t. y. piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, pavyzdžiui, nustatant per dideles kainas, atlyginimo, su sąlyga, kad tinkamai atsižvelgiama į taikytinų ES taisyklių ypatumus.

(6)  Poveikis apimčiai trumpai paaiškintas 10 punkte. Šio poveikio dydžio nustatymo ir įvertinimo metodai aprašomi 6 skirsnyje.

(7)  Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 4 straipsnį.

(8)  Dėl teisės gauti visą kompensaciją žr. 12 ir paskesnius punktus.

(9)  Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 2 straipsnio 20 punktą.

(10)  Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 2 straipsnio 2, 23 ir 24 punktus.

(11)  Pagal Žalos atlyginimo direktyvos 2 straipsnio 24 punktą „netiesioginis pirkėjas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris iš tiesioginio pirkėjo arba tolesnio pirkėjo, bet ne iš pažeidėjo, įsigijo gaminių arba paslaugų, kurie buvo konkurencijos teisės pažeidimo objektas, ar gaminių arba paslaugų, gautų iš jų arba apimančių jas“.

(12)  2019 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Skanska, C-724/17, ECLI:EU:C:2019:204, 26 punktas ir 2019 m. kovo 28 d. Teisingumo Teismo sprendimas Cogeco, C-637/17, ECLI:EU:C:2019:263, 40 punktas, – abiejuose daromos nuorodos į 2014 m. birželio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kone, C-557/12, EU:C:2014:1317, 22 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką, būtent 2006 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Manfredi, C-295/04, EU:C:2006:461, 61 punktą ir 2012 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Otis ir kt., C 199/11, ECLI: EU:C:2012:684, 43 punktą.

(13)  Nesant ES teisės nuostatų šioje srityje, kiekviena valstybė narė savo teisinėje sistemoje turi nustatyti teisės reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl SESV 101 straipsniu draudžiamo susitarimo ar veiksmų, įgyvendinimo taisykles, įskaitant „priežastinio ryšio“ sąvokos taikymo taisykles, su sąlyga, kad bus laikomasi ekvivalentiškumo ir veiksmingumo principų (2014 m. birželio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kone, C-557/12, ECLI:EU:C:2014:1317, 24 punktas; 2006 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Manfredi, C-295/04, EU:C:2006:461, 64 punktas).

(14)  Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 43 konstatuojamąją dalį. Pirkėjų kartelio atveju pažeidėjų mokama mažesnė kaina gali būti vadinama „per maža kaina“, be to, gali būti susijęs poveikis apimčiai tiekėjų rinkoje. Tačiau reikėtų pažymėti, kad tiekėjai gali nukentėti ir pardavėjų kartelio atveju. Taip gali atsitikti, kai dėl poveikio apimčiai, t. y. dėl pajamų, negautų dėl toliau tiekimo grandinėje esančių tiesioginių ar net netiesioginių pirkėjų lygmeniu sumažėjusios paklausos, jie pažeidėjams tiekia mažiau. Kartelio objektu esančių žaliavų paklausos sumažėjimas taip pat gali lemti kitų žaliavų paklausos sumažėjimą. Tokių kitų žaliavų tiekėjai taip pat gali reikalauti atlyginti žalą, su sąlyga, jeigu gali įrodyti priežastinį ryšį tarp jų patirtos žalos ir ES konkurencijos teisės pažeidimo.

(15)  Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 3 straipsnio 2 dalies antrą sakinį.

(16)  1979 m. rugsėjo 12 d. Generalinio advokato F. Capotorti nuomonė byloje 238/78 (Areks-Arkady prieš Tarybą ir Komisiją), ECLI:EU:C:1979:203, 9 punktas.

(17)  Žalos atlyginimo direktyvos 39 konstatuojamoji dalis.

(18)  Apsauginė kaina susijusi su situacija, kai „įmonės, kurios pačios nėra kartelio dalyvės (vadinamieji karteliui nepriklausantys gamintojai), pasinaudojusios šio kartelio neteisėtais veiksmais ir kartu „prisidengdamos karteliu“, sąmoningai ar nesąmoningai nustato didesnes kainas, negu būtų galėjusios nustatyti konkurencijos sąlygomis“ (generalinės advokatės J. Kokott nuomonė, 2014 m. sausio 30 d. pateikta byloje C-557/12 (Kone), ECLI:EU:C:2014:45, 2 punktas).

(19)  Žalos atlyginimo direktyvos 12 straipsnio 2 dalis.

(20)  Kitaip tariant, šios gairės netrukdo antkainio perkėlimą vertinti pagal nacionalinę teisę su sąlyga, kad tokia teisė atitinka lygiavertiškumo ir veiksmingumo principą, žr. 6 punktą. Kai jose daroma nuoroda į antkainio perkėlimą kaip į faktinių nuostolių sumažinimą, tai apima antkainio vertinimą vadovaujantis kitomis taisyklėmis ir principais, pavyzdžiui principu compensatio lucri cum damno.

(21)  Praktinio vadovo 128 punktas.

(22)  Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 12 straipsnio 3 dalį.

(23)  Intuityvus ryšys tarp poveikio kainai ir poveikio apimčiai išsamiau paaiškintas 1 priede.

(24)  Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 39 konstatuojamąją dalį.

(25)  Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 13 straipsnio antrą sakinį.

(26)  Žalos atlyginimo direktyvos 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad taisyklėmis dėl antkainio perkėlimo nedaromas poveikis nukentėjusiosios šalies teisei reikalauti kompensacijos už pajamas, negautas dėl dalinio ar visiško antkainio perkėlimo, ir ją gauti.

(27)  Žalos atlyginimo direktyvos 41 konstatuojamoji dalis.

(28)  Visų pirma netiesioginis pirkėjas gali įrodyti, kad ši pirmoji sąlyga įvykdyta dėl to, kad Komisijos ar nacionalinės konkurencijos institucijos sprendimas turi privalomąją galią. Kiek tai susiję su Komisijos sprendimais, 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nacionalinių teismų priimami sprendimai dėl susitarimų, sprendimų ar veiklos pagal SESV 101 straipsnį, jau esančių Komisijos sprendimo objektu, negali prieštarauti Komisijos priimtam sprendimui. Kiek tai susiję su nacionalinių konkurencijos institucijų sprendimais dėl pažeidimo, pirkėjai gali remtis Žalos atlyginimo direktyvos 9 straipsniu. Šiame straipsnyje diferencijuojama pagal tai, kuri nacionalinė konkurencijos institucija priėmė sprendimą dėl pažeidimo. Pagal Žalos atlyginimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalį valstybės narės nacionalinės konkurencijos institucijos galutiniu sprendimu konkurencijos teisės pažeidimas laikomas neginčijamai nustatytu tos konkrečios valstybės narės teismuose, o Žalos atlyginimo direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nacionaliniai teismai privalo atsižvelgti į kitos valstybės narės nacionalinės konkurencijos institucijos galutinį sprendimą bent kaip į prima facie įrodymą, kad buvo padarytas konkurencijos teisės pažeidimas.

(29)  Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 14 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį.

(30)  Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 12 straipsnio 1 bei 2 dalis ir 15 straipsnį.

(31)  Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 15 straipsnio 1 dalį.

(32)  2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

(33)  Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 44 konstatuojamąją dalį ir 15 straipsnio 2 dalį.

(34)  Žalos atlyginimo direktyvos 44 konstatuojamoji dalis.

(35)  Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 2 straipsnio 4 punktą.

(36)  Žr. KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIO DOKUMENTO, pateikto kartu su BALTĄJA KNYGA dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo (COM(2008) 165 galutinis), 223–224 punktus.

(37)  Galima priešprieša tarp ekonominio ir teisinio priežastinio ryšio antkainio perkėlimo atvejais tapo akivaizdi nacionalinių teismų (visų pirma Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų) sprendimuose, kuriais apribojamas antkainio perkėlimo argumento kaip gynybos priemonės naudojimas remiantis nacionaline teise (žr. Jungtinės Karalystės apeliacinio konkurencijos bylų teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimą Sainsbury's Supermarkets Ltd prieš MasterCard Inc, [2016] CAT 23, ypač jo 484 punktą, ir 2018 m. liepos 4 d. sprendimą Sainsbury's Supermarkets Ltd prieš Mastercard Inc, [2018] EWCA 1536 (Civ), ypač jo 332 ir 340 punktus, ir Nyderlandų Aukščiausiojo Teismo (Hoge Raad) 2016 m. liepos 8 d. sprendimo byloje 15/00167 TenneT prieš ABB 4.4.1–4.4.5 punktus).

(38)  Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 46 konstatuojamąją dalį. Tokiems klausimams spręsti Žalos atlyginimo direktyvoje nustatytos, inter alia, įrodymų atskleidimo taisyklės (žr. 40 ir paskesnes dalis), galimybė prašyti nacionalinių konkurencijos institucijų pagalbos pagal Žalos atlyginimo direktyvos 17 straipsnio 3 dalį ir įpareigojimas atsižvelgti į kitas su tuo pačiu pažeidimu susijusias bylas (žr. 25 punktą).

(39)  Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės nacionaliniai teismai gali nustatyti žalos dydį „vadovaudamiesi sveika nuovoka ir „medkirčio kirvio“ principu“ (nustatyta Watson Laidlaw & Co Ltd prieš Pott Cassels & Williamson [1914] S.C. (H.L.) 18, 29–30 punktuose ir vėliau taip pat taikyta nagrinėjant ieškinius dėl žalos, padarytos dėl konkurencijos teisės pažeidimų, atlyginimo, žr., pavyzdžiui, Apeliacinio teismo (Court of Appeal) sprendimo 2008 m. spalio 14 d.Devenish Nutrition Ltd prieš Sanofi-Aventis SA, [2008] EWCA Civ 1086, 110 punktą). Nyderlanduose priteisdamas atlyginti žalą nacionalinis teismas, kiek įmanoma, gali nustatyti žalos dydį (žr. Civilinio proceso kodekso (Wetboek van Burgerlijke Rechtsvordering) 612 straipsnį) ir ją įvertinti tinkamiausiu būdu, atsižvelgdamas į žalos ypatumus (žr. Civilinio kodekso (Burgerlijk Wetboek) 6:97 straipsnį).

(40)  Praktinio vadovo 16 dalis ir 15 išnaša, darant nuoroda į 2000 m. sausio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Mulder ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją, sujungtos bylos C-104/89 ir C-37/90, ECLI:EU:C:2000:38, 79 punktą. Bendrasis žalos dydžio nustatymo konkurencijos bylose metodas taip pat nustatytas Praktinio vadovo 11–20 punktuose.

(41)  Paskelbta http://ec.europa.eu/competition/antitrust/legislation/best_practices_submission_en.pdf

(42)  Žr. 17 ir paskesnius punktus.

(43)  Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 2 straipsnio 13 punktą, kuriame aiškiai nurodyta, kad įrodymai apima dokumentus ir visus kitus objektus, kuriuose užfiksuota informacija, nepriklausomai nuo laikmenos, kurioje ši informacija laikoma.

(44)  Ekonometriniai metodai paaiškinti 5 skirsnyje ir 2 priede.

(45)  Taip pat žr. Praktinio vadovo 13 ir paskesnius punktus.

(46)  Žalos atlyginimo direktyvos 16 konstatuojamojoje dalyje patikslinta, kad įrodymų kategorija turėtų būti apibūdinta nurodant bendrus jos sudėtinių elementų bruožus, tokius kaip dokumentų, kuriuos prašoma atskleisti, pobūdis, dalykas ar turinys, laikotarpis, kuriuo jie buvo parengti, arba kitus kriterijus.

(47)  Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 5 straipsnio 4 dalį.

(48)  Žalos atlyginimo direktyvos 18 konstatuojamoji dalis.

(49)  Žr. Geriausios praktikos vadovo 45 punktą.

(50)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

(51)  Šios paskatos išsamiau paaiškintos 1 priede.

(52)  Tokie įrodymai išsamiau paaiškinti 4.1 skirsnyje.

(53)  Tačiau negalima atmesti galimybės, kad šiose gairėse apibūdinti metodai ir priemonės gali būti taikomi nagrinėjant ieškinius dėl kitos rūšies žalos, pavyzdžiui, sukeltos dėl su kaina nesusijusio poveikio, atlyginimo.

(54)  Šiame skirsnyje paaiškintos priežastys, dėl kurių 51 punkte išvardyti veiksniai gali būti svarbūs nustatant su antkainio perkėlimu susijusio poveikio kainai ir poveikio apimčiai egzistavimą ir mastą. Išsamesnis kiekvieno veiksnio poveikio paaiškinimas kartu su standartinio kainodaros mechanizmo paaiškinimu pateiktas 1 priede.

(55)  Tai išsamiau paaiškinta 1 priede.

(56)  Žr. 159 punktą.

(57)  Taip pat žr. Gairių dėl horizontaliųjų susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL C 31, 2004 2 5, p. 5) 80 punktą. Tačiau įmanoma, kad tam tikrais atvejais nustatydama kainas įmonė taip pat gali atsižvelgti į pastoviąsias sąnaudas. Tokiu atveju tokiu argumentu besiremiantis šalis turėtų tai įrodyti, pavyzdžiui, taikydama 4 skirsnyje paaiškintus vertinimo metodus.

(58)  Produktų paklausos kreivės kreivio svarba išsamiau paaiškinta 3.2 skirsnyje pateiktame 3 pavyzdyje ir 1 priede.

(59)  Šios ekonomikos teorija pagrįstos prognozės išsamiau išdėstytos ir paaiškintos 3.2 skirsnio 2 pavyzdyje.

(60)  Kaip teismo sprendimų, kuriuose nagrinėjama rinkos dinamikos svarba ir tai, kaip paklausa reaguoja į kainų pokyčius, pavyzdžius žr., pavyzdžiui, Vokietijos teismų sprendimus: 2011 m. birželio 28 d. Federalinio Teisingumo Teismo (Bundesgerichtshof) sprendimo byloje Nr. KZR 75/10 (ORWI) 59 ir 69 punktus ir 2015 m. lapkričio 19 d. Diuseldorfo žemės teismo (Landgericht Düsseldorf) sprendimo byloje Nr. 14d O 4/14 (German Car Glass) 221 punktą. Konkurencijos masto ir to, ar pradinis antkainis taikomas konkrečiai įmonei, ar visam sektoriui, svarba taip pat nagrinėjama įvairiuose nacionalinių teismų sprendimuose; žr. pavyzdžiui, 2002 m. spalio 3 d. Danijos Jūrų ir komercinių bylų teismo (Sø- og Handelsretten) sprendimą byloje Nr. V 15/01, (UfR2004.2600S) (EKKO prieš Brandt Group Norden et al.) ir 2013 m. lapkričio 7 d. Ispanijos Aukščiausiojo Teismo (Tribunal Supremo de España) sprendimą byloje Nr. 5819/2013 (Nestle et al. prieš Ebro Puleva).

(61)  Kaip bylos, kurioje svarstyta, ar tikėtina, kad antkainis būtų perkeltas, kai žaliavos, kurioms daro poveikį antkainis, sudaro nedidelę tiesioginio pirkėjo kintamųjų sąnaudų dalį, pavyzdį žr. 2014 m. vasario 27 d. Prancūzijos Paryžiaus apeliacinio teismo (Cour d'Appel de Paris) sprendimą byloje Nr. 10/18285 (SNC Doux Aliments Bretagne et al. prieš Société Ajinomoto Eurolysine); šis sprendimas taip pat išsamiau paaiškintas 10 langelyje.

(62)  Jeigu savo kainas padidina tik pirkėjas, jo klientai gali pradėti pirkti iš jo konkurentų. Tačiau, jeigu konkurentai taip pat kažkiek pakelia kainas, tiekėjo keitimas gali būti mažiau patrauklus klientams, todėl bendra pirmojo pirkėjo pardavimo apimtis gali sumažėti ne taip smarkiai. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, jeigu keli arba visi klientai į kainų padidėjimą visoje rinkoje reaguoja visiškai nustodami pirkti atitinkamą produktą, poveikis apimčiai gali būti net didesnis nei tuo atveju, kai kainą padidina tik vienas pirkėjas.

(63)  Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad poreikis sukurti priešingos padėties scenarijų vertinant antkainio perkėlimą atitinka Teisingumo Teismo praktiką antkainio perkėlimo srityje, susijusią su valstybių narių neteisėtai nustatytų mokesčių ir muitų kompensavimu; žr. 1979 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ireks-Arkady / Taryba ir Komisija, C-238/78, EU:C:1979:226, 14 punktą; 2000 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Michailidis, C-441/98, EU:C:2000:479, 33 ir paskesnius punktus; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą Lady & Kid ir kt., C-398/09, EU:C:2011:540. Be to, generalinio advokato L. A. Geelhoed 2003 m. birželio 3 d. pateiktos nuomonės byloje C-129/00, Komisija / Italijos Respublika, EU:C:2003:319, 78 punkte generalinis advokatas nurodė, kad priešingos padėties scenarijus būtų reikalingas siekiant parodyti, kaip būtų pasikeitusios kainos galutinės grandies rinkoje, jeigu nebūtų pradinio antkainio.

(64)  Žr. 77 punkte aptariamą susijusį klausimą.

(65)  Taip pat žr. Praktinio vadovo 14 ir 30 punktus.

(66)  Žr. 16 langelį 1 priede.

(67)  Žr. 39 punktą.

(68)  Žr. 25 punktą.

(69)  Žr. 37 punktą ir 9 bei 10 langeliuose pateiktus pavyzdžius.

(70)  Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje teismai daugiausia susiduria su tiesiogiai šalių paskirtais ekonomikos ekspertais. Kitose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Vengrijoje ir Italijoje, teismai daugeliu atvejų konsultavosi su teismo paskirtais ekspertais. Nacionalinės teisės aktuose taip pat yra skirtumų, susijusių su tuo, kam ekspertas yra atsakingas. Kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, ekspertas yra atsakingas teismui, net jeigu jo paslaugas apmoka bylos šalys. Ispanijoje šalių paskirti ekspertai privalo būti objektyvūs ir nepriklausomi, o kitose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Italijoje, toks reikalavimas nėra aiškiai išreikštas.

(71)  2017 m. spalio 4 d. Jungtinės Karalystės Anglijos ir Velso aukštojo teisingumo teismo (High Court of Justice of England and Wales) sprendimas, [2017] EWHC 2420 (Ch) (Emerald Supplies prieš British Airways Plc).

(72)  2009 m. birželio 26 d. Diuseldorfo aukštesniojo žemės teismo (Oberlandesgericht Düsseldorf) sprendimas byloje VI-2a Kart 2 – 06/08 (Zement).

(73)  Pagal Žalos atlyginimo direktyvos 17 straipsnio 3 dalį nacionalinė konkurencijos institucija, nacionaliniam teismui paprašius, gali padėti tam nacionaliniam teismui nustatyti žalos dydį, jei nacionalinė konkurencijos institucija laiko tokią pagalbą tinkama.

(74)  Žr., pavyzdžiui, 2013 m. balandžio 15 d. Diuseldorfo aukštesniojo žemės teismo (Oberlandesgericht Düsseldorf) sprendimą byloje VI-4 Kart 2 – 6/10 (OWi) ir paskesnį 2018 m. spalio 9 d. Vokietijos Federalinio Teisingumo Teismo (Bundesgerichtshof) sprendimą byloje KRB 51/16 (Flüssiggas I) dėl 2007 m. gruodžio 14 d., 2008 m. vasario 26 d., 2009 m. vasario 12 d. ir 2009 m. balandžio 9 d. Vokietijos nacionalinės konkurencijos institucijos (Bundeskartellamt) sprendimų byloje B11-20/50 (Flüssiggas), kuriuose Vokietijos nacionalinė konkurencijos institucija atsižvelgė į papildomas pajamas, gautas dėl pažeidimo (vok. kartellbedingter Mehrerlös), ir į diskusijas dėl skirtingų antkainio apskaičiavimo metodų.

(75)  Taikant perkelto antkainio dydžio metodą, inter alia, remiamasi prielaida, kad perkeliami vienodo dydžio gamybos sąnaudų pokyčiai, neatsižvelgiant į gamybos sąnaudų svarbą ir tokių gamybos sąnaudų pokyčių mastą. Ši prielaida gali būti pernelyg radikali. Kaip toliau paaiškinta 120 ir paskesniuose punktuose, galimybė taikyti perkelto antkainio dydžio metodą paprastai turėtų būti svarstoma, tik jeigu remiantis bylos aplinkybėmis prielaida yra tikėtina.

(76)  Taip pat žr. Praktinio vadovo 14 punktą.

(77)  Metodas, kurį taikant naudojami duomenys apie maržas, išsamiau paaiškintas 6.3 skirsnyje dėl poveikio apimčiai įvertinimo.

(78)  Tai akcentuojama Praktinio vadovo 37 punkte ir teismų praktikoje, susijusioje su joje nurodytų antkainių įvertinimu. Vokietijos teismas – taip pat antkainio įvertinimo srityje – laikėsi nuomonės, kad geriau taikyti lyginamuosius nei kitus metodus; žr. 2009 m. birželio 26 d. Diuseldorfo aukštesniojo žemės teismo (Oberlandesgericht Düsseldorf) sprendimo byloje VI-2a Kart 2 – 06/08 (Zement) 469 ir paskesnius punktus.

(79)  Žr., pavyzdžiui, leidinį Reference guide on ex-post evaluation of competition agencies' enforcement decisions, OECD, 2016.

(80)  Praktiniame vadove šis klausimas nagrinėjamas antkainio vertinimo kontekste; žr., pavyzdžiui, 37 punktą ir 59–95 punktus.

(81)  Jeigu nustatant priešingos padėties scenarijų atsižvelgiama į lyginamąsias užsienio šalių rinkas, nacionalinis teismas taip pat turėtų atsižvelgti į galimus teisės aktų skirtumus. Tai ypač svarbu tiriant reguliuojamas, pavyzdžiui, vaistinių preparatų arba energetikos, rinkas.

(82)  Žr. Praktinio vadovo 38–48 punktus.

(83)  Paprastumo sumetimais šiame grafike vaizduojamas tik dėl pažeidimo atsiradęs poveikis kainoms. Pagal realų scenarijų kainoms poveikį daro ne tik perkelto antkainio dydis, bet ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, infliacija ir kiti išlaidų šuoliai.

(84)  Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, kad 1 priede nurodytas uždelsto antkainio perkėlimo klausimas gali būti svarbus lyginant kainas pažeidimo laikotarpiu su kainomis prieš jį ir po jo.

(85)  Šis metodas dažnai taikomas vertinant pradinį antkainį ieškiniuose dėl žalos atlyginimo; žr., pavyzdžiui, Praktinio vadovo 45 išnašoje nurodytas bylas.

(86)  Taip pat žr. 112 punktą.

(87)  Regresinė analizė išsamiai paaiškinta Praktinio vadovo 69 ir paskesniuose punktuose.

(88)  Ibid., II skirsnio B dalis.

(89)  Taip pat žr. Praktinio vadovo 92 punktą.

(90)  Žr., pavyzdžiui, 2018 m. spalio 9 d. Jungtinės Karalystės Anglijos ir Velso aukštojo teisingumo teismo (High Court of Justice of England and Wales) sprendimą, [2018] EWHC 2616 (Ch) (Britned prieš ABB); apeliacinis skundas priimtas.

(91)  Pasikliautinųjų intervalų taikymas įvertinant žalos atlyginimo dydį taip pat paaiškintas Praktinio vadovo 86 ir paskesniuose punktuose.

(92)  Tam tikra prasme tarp abiejų tipų klaidų esama tam tikro kompromiso. Jei esant atitinkamam duomenų imties dydžiui daugiau sumažinama 1 tipo klaidų rizika (pavyzdžiui, vietoj 95 proc. pasikliautinojo intervalo taikant didesnį 99 proc. intervalą), paprastai padidėja 2 tipo klaidų rizika. Apskritai apriboti abiejų tipų klaidų riziką įmanoma tik padidinus imties dydį. Todėl praktikoje svarbu įvertinti, ar metodai taikomi pakankamai dideliam duomenų rinkiniui.

(93)  2015 m. lapkričio 19 d. Diuseldorfo žemės teismo (Landgericht Düsseldorf) sprendimas byloje 14d O 4/14 (Vokietijos automobilių stiklo byla).

(94)  2015 m. sausio 15 d. Danijos jūrų ir komercinių bylų teismo (Sø- og Handelsretten) sprendimas byloje SH2015.U-0004-07 (Cheminova A/S prieš Akzo Nobel Functional Chemicals BV et al.).

(95)  2014 m. vasario 27 d. Paryžiaus apeliacinio teismo (Cour d'Appel de Paris) sprendimas byloje 10/18285 (SNC Doux Aliments Bretagne et al. prieš Société Ajinomoto Eurolysine).

(96)  Taip pat žr. Praktinio vadovo 95 punktą.

(97)  Šis poveikis yra panašus į 32 punkte nurodytą apsauginės kainos poveikį.

(98)  Taip pat žr. Praktinio vadovo 43 punktą.

(99)  Nacionaliniai teismai, vertindami nuo konkurencijos teisės pažeidimo nukentėjusio asmens ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodytą žalą, gali nuspręsti, kad dėl palyginti griežto įrodinėjimo pareigos reikalavimo, kurio konkurencijos institucijos turi laikytis vykdydamos pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, de facto nepablogėja to nukentėjusio asmens padėtis.

(100)  Taip pat žr. Praktinio vadovo 153 punktą. Pavyzdžiui, dėl bylos, kurioje nacionalinis teismas nusprendė, kad praėjus penkiems mėnesiams nuo pažeidimo pabaigos kartelis tebedarė įtaką kainoms, žr. 2010 m. birželio 11 d. Karlsrūhės aukštesniojo žemės teismo (Oberlandesgericht Karlsruhe) sprendimą byloje 6 U 118/05, kuris taip pat minimas Praktinio vadovo 44 punkte.

(101)  Be to, įmonės gali žinoti, jog yra rizika, kad joms bus pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir kad toks ieškinys gali būti įvertintas remiantis kainomis, nustatytomis po pažeidimo. Taigi jos gali būti motyvuotos išlaikyti tą patį kainų lygį ir po to, kai pažeidimas baigtas.

(102)  Žr. Praktinio vadovo 26 ir paskesnius punktus.

(103)  Žr. 101 ir paskesnius punktus. Regresinės analizės koncepcija išsamiai paaiškinta Praktinio vadovo II skyriaus 2 poskirsnyje.

(104)  Praktinio vadovo 96 ir paskesni punktai.

(105)  Atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas paprastai susiduria su žemyn besileidžiančia paklausos kreive. Su šiuo reiškiniu susijusi ekonominė prielaida išsamiau paaiškinta 1 priede.

(106)  Poveikio apimčiai įvertinimo svarbą ne vienoje byloje yra patvirtinę ES valstybių narių nacionaliniai teismai. Pavyzdžiui, vienas iš Vokietijos teismų, Karlsrūhės aukštesnysis žemės teismas (Oberlandesgericht Karlsruhe), 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu byloje 6 U 204/15 Kart (2) (Grauzementkartell) pripažino, kad dėl antkainio perkėlimo gali sumažėti tiesioginio pirkėjo parduodamų produktų kiekis.

(107)  Pavyzdžiui, tiesioginio arba netiesioginio pirkėjo vidaus dokumentai, kuriuose paaiškinama, kokį poveikį pažeidimo objektu esančio produkto kainos padidėjimas pažeidimo laikotarpiu darė tiekiamam kiekiui.

(108)  2015 m. sausio 15 d. Danijos jūrų ir komercinių bylų teismo (Sø- og Handelsretten) sprendimas byloje SH2015.U-0004-07 (Cheminova A/S prieš Akzo Nobel Functional Chemicals BV et al.).

(109)  Taip pat žr. 1 priedą, 167 punktą.

(110)  11 ir 14 langeliuose poveikis apimčiai pavaizduotas kaip sritis C.

(111)  Žr., pavyzdžiui, 2015 m. sausio 15 d. Danijos jūrų ir komercinių bylų teismo (Sø- og Handelsretten) sprendimą byloje SH2015.U-0004-07 (Cheminova A/S prieš Akzo Nobel Functional Chemicals BV et al.).

(112)  Žr. 69 punktą.

(113)  Taip pat žr. Praktinio vadovo 125 punktą.

(114)  Ekonometrinių metodų koncepcija išsamiau paaiškinta 5 skirsnyje ir 2 priedėlyje.

(115)  Tai taip pat nurodyta Praktinio vadovo 14 punkte.

(116)  Paveiksle kainos (vertikalioji ašis) parodytos kaip paklausos kiekio (horizontalioji ašis) funkcija. Ši paklausos kreivė dažnai vadinama atvirkštine paklausos kreive, o kreivė, kuri paklausą vertikaliojoje ašyje vaizduoja kaip horizontaliojoje ašyje nurodytų kainų funkciją, vadinama tiesiog paklausos kreive. Atvirkštinės paklausos kreivės vaizduojamos toliau pateiktuose grafiniuose pavyzdžiuose. Tačiau paprastumo dėlei jos vadinamos paklausos kreivėmis.

(117)  Taip pat žr. Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo gairių (2004/C 101/08) 98 punktą.

(118)  Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ekonomikos teoriją matyti ir tai, kad perkeliamas antkainis gali būti didesnis nei pradinis antkainis net ir nekoreguojant kainų. Taip yra, pavyzdžiui, tada, kai paklausos kreivė yra pakankamai išgaubta (tai aptarta pirmiau, žr. 8.3 skirsnį).

(119)  Atsveriamosios pirkėjo galios vertinimas yra svarbus veiksnys ES susijungimų kontrolės srityje. Komisijos horizontaliųjų susijungimų vertinimo gairių 64 punkte atsveriamoji pirkėjo galia apibrėžta kaip derybinė jėga, kurią komercinėse derybose pirkėjas turi pardavėjų atžvilgiu dėl savo dydžio, komercinės svarbos pardavėjui ir pajėgumo pasirinkti kitus tiekėjus.