Briuselis, 2019 11 28

COM(2019) 618 final

2019/0271(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/677/ES leisti Liuksemburgui nustatyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 285 straipsnio


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 1 (toliau – PVM direktyva) 395 straipsnio 1 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai leisti bet kuriai valstybei narei taikyti specialias priemones, kuriomis nukrypstama nuo tos direktyvos nuostatų, kad būtų supaprastinta PVM surinkimo procedūra arba užkirstas kelias tam tikrų formų mokesčių slėpimui ar vengimui.

Raštu (jį Komisija užregistravo 2019 m. gegužės 2 d.) Liuksemburgas paprašė leidimo ir toliau atleisti nuo PVM apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija tam tikros ribos, kaip numatyta PVM direktyvos 285 straipsnyje, ir šią ribą padidinti nuo 30 000 EUR iki 35 000 EUR.

Vadovaudamasi PVM direktyvos 395 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. birželio 21 d. raštu Komisija apie Liuksemburgo prašymą pranešė kitoms valstybėms narėms. 2019 m. birželio 24 d. raštu Komisija pranešė Liuksemburgui turinti visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra būtina prašymui įvertinti.

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Remiantis PVM direktyvos XII antraštinės dalies 1 skyriumi, valstybėms narėms suteikiama galimybė taikyti specialias mažosioms įmonėms skirtas schemas, be to, jos gali nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija tam tikros ribos. Apmokestinamieji asmenys, kuriems taikoma ši išimtis, neturi apskaičiuoti PVM už tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas ir todėl negali atskaityti pirkimo PVM.

Galimybė taikyti specialias PVM taisykles, įskaitant išimtis arba laipsnišką mokesčio lengvatą mažosioms įmonėms, pirmą kartą buvo nustatyta Tarybos direktyvos 67/228/EEB 2 14 straipsnyje. Valstybės narės, kurios nepasinaudojo ta nuostata suteikta galimybe, vėliau pagal Direktyvos 77/388/EEB 3 24 straipsnio 2 dalies b punktą, kuris dabar išdėstytas nauja redakcija PVM direktyvos 285 straipsnio pirmoje pastraipoje, nuo PVM galėjo atleisti tik tuos apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 5 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta. Remiantis PVM direktyvos 285 straipsnio antra pastraipa, tos valstybės narės taip pat gali suteikti laipsnišką mokesčio lengvatą apmokestinamiesiems asmenims, kurių metinė apyvarta viršija lengvatos taikymui jų nustatytą viršutinę ribą.

Iki 2012 m. pabaigos Liuksemburgo atleido nuo PVM apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 10 000 EUR. Kartu Liuksemburgas naudojosi galimybe pagal PVM direktyvos 285 straipsnio antrą pastraipą, suteikdamas laipsnišką mokesčio lengvatą apmokestinamiesiems asmenims, kurių metinė apyvarta yra nuo 10 000 EUR iki 25 000 EUR.

Vėliau Liuksemburgas paprašė leisti pagal 285 straipsnio pirmą pastraipą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kad galėtų taikyti 25 000 EUR apyvartos ribą mažosioms įmonėms skirtai atleidimo nuo PVM schemai, ir kartu panaikinti laipsniškos mokesčio lengvatos taikymą, ir šį leidimą gavo. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2013/677/ES 4 Liuksemburgui iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo leista taikyti pirmiau minėtą nukrypti leidžiančią priemonę.

Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/319 5 Liuksemburgui leista nukrypti leidžiančios priemonės galiojimo terminą pratęsti iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir kartu padidinti ribą nuo 25 000 iki 30 000 EUR.

Šis Liuksemburgo prašymas dar kartą pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo terminą ir kartu padidinti ribą nuo 30 000 EUR iki 35 000 EUR grindžiamas tomis pačiomis priežastimis kaip ir ankstesni prašymai. Liuksemburgas visų pirma tvirtina, kad dėl nukrypti leidžiančios priemonės sumažės ir mažosioms įmonėms, ir mokesčių administratoriui tenkanti administracinė našta. Šiuo atžvilgiu nukrypti leidžiančia priemone supaprastinama mokesčio surinkimo procedūra, todėl ji atitinka PVM direktyvos 395 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos tikslus.

Liuksemburgas pabrėžia, kad prašoma nukrypti leidžianti nuostata atitinka 2018 m. Komisijos pasiūlymo dėl naujų PVM supaprastinimo taisyklių, taikomų mažosioms įmonėms 6 , koncepciją, nes pasiūlymu valstybėms narėms leidžiama nustatyti ne didesnę kaip 85 000 EUR (arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta) metinės apyvartos ribą, nuo kurios atleidžiama nuo PVM.

Liuksemburgo nuomone, kaip reikalaujama pagal PVM direktyvos 395 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, speciali priemonė turėtų tik nežymų poveikį bendrai PVM pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etapu, sumai (ne daugiau kaip 0,1 %).

Konkrečiau pranešama, kad 2017 m. išimtimi pasinaudojo 105 apmokestinamieji asmenys, kurių apyvarta buvo nuo 10 000 EUR iki 30 000 EUR (2015 m. – 64, o 2016 m. – 73). Tais metais šis skaičius atitinka 0,14 % PVM mokėtojais įregistruotų apmokestinamųjų asmenų. Liuksemburgas apskaičiavo, kad dėl išimties prarandamos PVM pajamos sudaro ne daugiau kaip 271 525,60 EUR. 2017 m. ši suma sudarė 0,01 % visų PVM pajamų. Liuksemburgas mano, kad padidinus ribą iki 35 000 EUR, tokių apmokestinamųjų asmenų gali būti 1 106 ir šie asmenys 2017 m. sudarytų 1,5 % PVM mokėtojais įregistruotų apmokestinamųjų asmenų. Darant prielaidą, kad nė vienas iš šių apmokestinamųjų asmenų nepasirinktų taikyti įprastą PVM tvarką, prarastos pajamos dėl išimties ribos padidinimo nuo 30 000 EUR iki 35 000 EUR neturėtų viršyti 0,1 % visų PVM pajamų.

Remiantis Liuksemburgo pateikta informacija, atrodo, kad prašymo pratęsti nukrypti leidžiančią priemonę tikslas – atleisti mažąsias įmones nuo daugelio PVM prievolių pagal įprastines PVM procedūras, taip pat sumažinti mokesčių administratoriaus naštą, kiek tai susiję su mokesčių surinkimu ir mažųjų įmonių auditavimu. Tai galėtų leisti mokesčių administratoriui savo kontrolės veiklą sutekti į stambesnius apmokestinamuosius asmenis. Todėl nukrypti leidžianti priemonė atitinka PVM direktyvos 395 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią valstybėms narėms leidžiama nustatyti specialias priemones, kuriomis nukrypstama nuo PVM direktyvos nuostatų, kad būtų supaprastinta PVM surinkimo procedūra. Šiomis aplinkybėmis pažymima, kad ši priemonė apmokestinamiesiems asmenims yra ir liks neprivaloma.

Remiantis Liuksemburgo pateikta informacija, nenumatoma, kad nukrypti leidžianti priemonė darytų esminį poveikį bendrai jo mokestinių pajamų, surenkamų galutiniu vartojimo etapu, sumai. Taip pat nenumatoma, kad ji neigiamai paveiktų Sąjungos nuosavus išteklius iš PVM. Todėl nukrypti leidžianti priemonė atitinka PVM direktyvos 395 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į tai, kad ES teisinė sistema ir faktinė padėtis nepasikeitė, prašymas pratęsti nukrypti leidžiančios priemonės galiojimo terminą atrodo pagrįstas. Todėl siūloma prašymą patenkinti.

Liuksemburgo prašyme nenurodytas prašomos nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo terminas. Tačiau nuo PVM direktyvos leidžiančios nukrypti nuostatos paprastai turėtų būti taikomos ribotą laiką, kad būtų galima įvertinti jų veiksmingumą ir tinkamumą. Be to, kaip minėta pirmiau, PVM direktyvos 281–294 straipsnių nuostatos dėl specialios mažosioms įmonėms skirtos schemos šiuo metu yra peržiūrimos. 2018 m. pasiūlyme dėl paprastesnių PVM taisyklių mažosioms įmonėms reikalaujama, kad valstybės narės ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 30 d. priimtų ir paskelbtų įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi naujųjų taisyklių.

Todėl siūloma nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo terminą pratęsti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Šis sprendimas nustos būti taikomas, jei būtų priimta direktyva, kuria būtų iš dalies keičiami PVM direktyvos 281–294 straipsniai dėl specialios mažosioms įmonėms skirtos schemos, ir dėl to atitinkamos nacionalinės nuostatos įsigaliotų nuo 2022 m. liepos 1 d., t. y. iki nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo termino – 2022 m. gruodžio 31 d.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Panašias nuostatas, kuriomis nuo PVM mokesčio atleidžiami apmokestinamieji asmenys, kurių metinė apyvarta neviršija tam tikros ribos, kaip numatyta PVM direktyvos 285 straipsnyje, buvo leista taikyti kitoms valstybėms narėms. Maltai 7 leista taikyti 20 000 EUR ribą; Nyderlandams 8 – 25 000 EUR ribą; Lenkijai 9 , Estijai 10 ir Latvijai 11 buvo leista taikyti 40 000 EUR ribą; Kroatijai 12 ir Lietuvai 13 – 45 000 EUR ribą; Slovėnijai 14 – 50 000 EUR ribą; Italijai 15 – 65 000 EUR ribą; Rumunijai 16 – 88 500 EUR ribą.

Priemonė taip pat atitinka 2018 m. pasiūlymą dėl paprastesnių PVM taisyklių mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kuris yra pagrįstas PVM veiksmų planu 17 ir kuriuo siekiama sukurti modernią ir supaprastintą sistemą toms įmonėms. Visų pirma ja siekiama sumažinti PVM reikalavimų laikymosi išlaidas ir konkurencijos iškraipymus tiek valstybėje narėje, tiek ES lygmeniu, sumažinti neigiamą ribos efekto poveikį ir palengvinti įmonių vykdomą reikalavimų laikymąsi, taip pat mokesčių administratorių vykdomą stebėseną.

Nuo PVM direktyvos nukrypti leidžiančios nuostatos visada turėtų būti taikomos ribotą laiką, kad būtų galima įvertinti jų poveikį. Atsižvelgiant į 2018 m. pasiūlymo dėl paprastesnių PVM taisyklių mažosioms įmonėms reikalavimus, siūloma nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo terminą pratęsti iki 2022 m. gruodžio 31 d. arba iki datos, nuo kurios valstybės narės turi taikyti nacionalines nuostatas, kurias jos turi priimti, jei būtų priimta direktyva, kuria iš dalies keičiami PVM direktyvos 281–294 straipsniai dėl specialios mažosioms įmonėms skirtos schemos.

Taigi siūloma priemonė atitinka PVM direktyvos nuostatas.

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Priemonė atitinka 2017 m. Komisijos darbo programą 18 , kurioje nurodyta, kad mažosioms įmonėms tenkanti administracinė PVM prievolių vykdymo našta yra didelė ir kad techninės naujovės kelia naujų sunkumų siekiant veiksmingai rinkti mokesčius, ir pabrėžiama būtinybė supaprastinti mažesnėms įmonėms taikomą PVM.

Be to, ji dera su 2015 m. bendrosios rinkos strategija 19 , pagal kurią Komisija ketina padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms augti, inter alia, mažindama administracinę naštą, dėl kurios jos negali visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis.

Galiausiai priemonė atitinka su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis susijusią ES politiką, nustatytą 2016 m. komunikate dėl pradedančiųjų įmonių 20 ir 2008 m. komunikate „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“ 21 , kuriame valstybės narės raginamos teisėkūroje atsižvelgti į MVĮ būdingus bruožus ir supaprastinti esamą reglamentavimo aplinką.

2.    TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Vienintelis galimas teisinis pagrindas – PVM direktyvos 395 straipsnis.

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Atsižvelgiant į PVM direktyvos nuostatą, kuria grindžiamas pasiūlymas, šis pasiūlymas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

Proporcingumo principas

Šis sprendimas yra susijęs su valstybei narei jos pačios prašymu suteiktu leidimu ir nėra įpareigojamojo pobūdžio.

Atsižvelgiant į ribotą nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį, speciali priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui – supaprastinti mokesčių surinkimą smulkiems apmokestinamiesiems asmenims ir mokesčių administratoriui.

Priemonės pasirinkimas

Siūloma priemonė – Tarybos įgyvendinimo sprendimas.

Pagal PVM direktyvos 395 straipsnį nukrypti nuo bendrų PVM taisyklių galima tik tada, kai tai vieningai leidžia Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu. Tarybos įgyvendinimo sprendimas yra tinkamiausia priemonė, nes jis gali būti skirtas atskirai valstybei narei.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis nebuvo. Šis pasiūlymas yra pagrįstas Liuksemburgo pateiktu prašymu ir skirtas tik šiai konkrečiai valstybei narei.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Nepriklausomo tyrimo neprireikė.

Poveikio vertinimas

Pasiūlymu dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo siekiama pratęsti supaprastinimo priemonės, kuria panaikinama daug PVM prievolių įmonėms, kurių metinė apyvarta neviršija 35 000 EUR, taikymą. Tai galėtų turėti teigiamą poveikį: padėti sumažinti administracinę naštą 1 106 apmokestinamiesiems asmenims (kurie sudarytų 1,5 % 2017 m. PVM mokėtojais įregistruotų apmokestinamų asmenų) ir galiausiai mokesčių administratoriui. Liuksemburgas apskaičiavo, kad poveikis biudžetui pagal PVM pajamas neturėtų viršyti 0,1 % surenkamų PVM pajamų.

Pagrindinės teisės

Pasiūlymas nedaro poveikio pagrindinių teisių apsaugai.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturės neigiamo poveikio ES biudžetui, kadangi Liuksemburgas apskaičiuos kompensaciją pagal Tarybos reglamento (EEB, EURATOMAS) Nr. 1553/89 6 straipsnį.

2019/0271 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/677/ES leisti Liuksemburgui nustatyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 285 straipsnio

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 22 , ypač į jos 395 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)pagal Direktyvos 2006/112/EB 285 straipsnį valstybės narės, nepasinaudojusios Antrosios Tarybos direktyvos 67/228/EEB 23 14 straipsniu suteikta galimybe, gali atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 5 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta;

(2)Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2013/677/ES 24 Liuksemburgui buvo leista taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 285 straipsnio (toliau – nukrypti leidžianti priemonė), ir nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 25 000 EUR. Nukrypti leidžiančią priemonę leista taikyti iki 2016 m. gruodžio 31 d.;

(3)Įgyvendinimo sprendimas 2013/677/ES buvo iš dalies pakeistas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/319 25 , kad Liuksemburgui būtų leista nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 30 000 EUR. Tas leidimas taikytinas iki ankstesnės iš šių datų: 2019 m. gruodžio 31 d. arba direktyvos, kuria iš dalies keičiami Direktyvos 2006/112/EB 281–294 straipsniai dėl specialios mažosioms įmonėms skirtos schemos, įsigaliojimo dienos. 2018 m. pateiktas pasiūlymas 26 dėl tokios direktyvos dar nepriimtas;

(4)raštu (jį Komisija užregistravo 2019 m. gegužės 2 d.) Liuksemburgas paprašė leidimo ir toliau taikyti nukrypti leidžiančią priemonę po 2019 m. gruodžio 31 d. ir kartu padidinti ribą nuo 30 000 EUR iki 35 000 EUR;

(5)pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą 2019 m. birželio 21 d. raštu Komisija apie Liuksemburgo prašymą pranešė kitoms valstybėms narėms. 2019 m. birželio 24 d. raštu Komisija pranešė Liuksemburgui, kad turi visą prašymui įvertinti būtiną informaciją;

(6)iš Liuksemburgo pateiktos informacijos matyti, kad nukrypti leidžiančios priemonės taikymo priežastys iš esmės nepasikeitusios. Dėl nukrypti leidžiančios priemonės sumažėja ir mažųjų įmonių, ir mokesčių administratoriaus administracinė našta ir reikalavimų laikymosi išlaidos, todėl ji padeda supaprastinti PVM surinkimo procedūrą. Liuksemburgas apskaičiavo, kad padidinus išimties ribą iki 35 000 EUR tokių apmokestinamųjų asmenų gali būti 1 106 ir šie asmenys 2017 m. Liuksemburge sudarė 1,5 % PVM mokėtojais įregistruotų apmokestinamųjų asmenų. Todėl dėl tokio ribos padidinimo dar sumažėtų administracinė našta ir reikalavimų laikymosi išlaidos ir papildomai supaprastėtų mokesčio surinkimo procedūra;

(7)ši nukrypti leidžianti priemonė yra ir liks apmokestinamiesiems asmenims neprivaloma. Apmokestinamieji asmenys vis dar galės pasirinkti taikyti įprastines PVM procedūras pagal Direktyvos 2006/112/EB 290 straipsnį;

(8)remiantis Liuksemburgo pateikta informacija, nukrypti leidžianti priemonė ir padidinta riba turės tik nežymų poveikį bendrai galutinio vartojimo etapu surenkamų Liuksemburgo mokestinių pajamų sumai;

(9)nukrypti leidžianti priemonė ir padidinta riba neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM, nes Liuksemburgas apskaičiuos kompensaciją pagal Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 27 6 straipsnį;

(10)atsižvelgiant į potencialų teigiamą nukrypti leidžiančios priemonės poveikį mažųjų įmonių ir mokesčių administratoriaus administracinės naštos ir reikalavimų laikymosi išlaidų mažinimui ir tai, kad nedaromas didelis poveikis bendroms surenkamoms PVM pajamoms, Liuksemburgui turėtų būti leista toliau taikyti nukrypti leidžiančią priemonę kitą laikotarpį ir kartu tam laikotarpiui padidinti ribą iki 35 000 EUR;

(11)leidimas taikyti nukrypti leidžiančią priemonę turėtų būti pratęstas ribotam laikui. To laiko turėtų pakakti, kad būtų galima įvertinti ribos veiksmingumą ir tinkamumą. Todėl Liuksemburgui turėtų būti leidžiama toliau taikyti nukrypti leidžiančią priemonę iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tačiau, jeigu būtų priimtas 3 konstatuojamojoje dalyje nurodytas pasiūlymas dėl direktyvos ir data, nuo kurios turėtų būti taikomos nacionalinės nuostatos, kad būtų laikomasi tos direktyvos, būtų ankstesnė negu 2022 m. gruodžio 31 d., leidimas turėtų nustoti galioti, kai tos nacionalinės nuostatos pradės būti taikomos;

(12)todėl Įgyvendinimo sprendimas 2013/677/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2013/677/ES 1 ir 2 straipsniai pakeičiami taip:

„1 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 285 straipsnio, Liuksemburgui leidžiama nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 35 000 EUR.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas iki ankstesnės iš šių dviejų datų:

(a)2022 m. gruodžio 31 d.;

(b)datos, nuo kurios valstybės narės turi taikyti nacionalines nuostatas, kurias jos turės priimti, jei bus priimta direktyva, kuria iš dalies keičiami Direktyvos 2006/112/EB 281–294 straipsniai dėl specialios mažosioms įmonėms skirtos schemos.“

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas

(1)    OL L 347, 2006 12 11, p. 1.
(2)    1967 m. balandžio 11 d. Antroji Tarybos direktyva 67/228/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su apyvartos mokesčiais ir pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos taikymo struktūra bei procedūromis, derinimo (OL 71, 1967 4 14, p. 1303/67).
(3)    1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, 1977 6 13, p. 1).
(4)    2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2013/677/ES leisti Liuksemburgui taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 285 straipsnio (OL L 316, 2013 11 27, p. 33).
(5)    2017 m. vasario 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/319, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/677/ES leisti Liuksemburgui taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 285 straipsnio (OL L 47, 2017 2 24, p. 7).
(6)    Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos, susijusios su specialia mažosioms įmonėms skirta schema, COM(2018) 21 final.
(7)    2018 m. vasario 20 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/279, kuriuo Maltai leidžiama taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio (OL L 54, 2018 2 24, p. 14).
(8)    2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1904, kuriuo Nyderlandams leidžiama nustatyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 285 straipsnio (OL L 310, 2018 12 6, p. 25).
(9)    2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1919, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2009/790/EB, leidžiantis Lenkijos Respublikai taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio (OL L 311, 2018 12 7, p. 32).
(10)    2017 m. kovo 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/563, kuriuo Estijos Respublikai leidžiama taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio (OL L 80, 2017 3 25, p. 33).
(11)    2017 m. gruodžio 18 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/2408, kuriuo Latvijos Respublikai leidžiama taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio (OL L 342, 2017 12 21, p. 8).
(12)    2017 m. rugsėjo 25 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/1768, kuriuo Kroatijos Respublikai leidžiama nustatyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio (OL L 250, 2017 9 28, p. 71).
(13)    2017 m. spalio 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/1853, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2011/335/ES, kuriuo leidžiama Lietuvos Respublikai taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio (OL L 265, 2017 10 14, p. 15).
(14)    2018 m. lapkričio 6 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1700, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/54/ES, kuriuo Slovėnijos Respublikai leidžiama nustatyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio (OL L 285, 2018 11 13, p. 78).
(15)    2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1988, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/678/ES, kuriuo Italijos Respublikai leidžiama toliau taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 285 straipsnio (OL L 306, 2016 11 15, p. 11).
(16)    2017 m. spalio 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/1855, kuriuo Rumunijai leidžiama taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio (OL L 265, 2017 10 14, p. 19).
(17)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl PVM veiksmų plano „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“ (COM(2016) 148 final).
(18)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2017 m. Komisijos darbo programa“ (COM(2016) 710 final).
(19)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015) 550 final).
(20)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos ateities lyderiai: pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva“ (COM(2016) 733 final).
(21)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“, (COM(2008) 394 galutinis).
(22)    OL L 347, 2006 12 11, p. 1.
(23)    1967 m. balandžio 11 d. Antroji Tarybos direktyva 67/228/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su apyvartos mokesčiais ir pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos taikymo struktūra bei procedūromis, derinimo (OL 71, 1967 4 14, p. 1303/67).
(24)    2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2013/677/ES leisti Liuksemburgui taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 285 straipsnio (OL L 316, 2013 11 27, p. 33).
(25)    2017 m. vasario 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/319, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/677/ES leisti Liuksemburgui taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 285 straipsnio (OL L 47, 2017 2 24, p. 7).
(26)    COM(2018) 21 final, 2018 m. sausio 18 d.
(27)    1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 dėl galutinių vienodų nuosavų išteklių, kaupiamų iš pridėtinės vertės mokesčio, surinkimo priemonių (OL L 155, 1989 6 7, p. 9).