EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 05 22

COM(2019) 206 final

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Rumunijai, Italijai ir Austrijai

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo aplinkybės

Šis sprendimas priimamas dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant Rumunijai, Italijai ir Austrijai skirti 293 551 794 EUR pagalbą dėl 2018 m. šiose šalyse įvykusių nelaimių. Sprendimas dėl lėšų mobilizavimo pateikiamas kartu su Taisomojo biudžeto Nr. 3/2019 projektu (TBP) 1 , kuriame siūloma į 2019 m. bendrąjį biudžetą įtraukti reikiamų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų.

2.Informacija ir sąlygos

2.1.Rumunija. 2018 m. vasaros potvyniai šiaurės rytų regione

2018 m. birželio mėn. viduryje – rugpjūčio mėn. pradžioje Rumunijos šiaurės rytų regionas nukentėjo nuo pakartotinių smarkių liūčių ir po to įvykusių didelių potvynių, dėl kurių buvo padaryta didelė žala infrastruktūrai ir ūkiams, o žemės ūkio sektorius patyrė daug nuostolių.

(1)Paraišką dėl įnašo iš Europos Sąjungos solidarumo fondo Rumunija pateikė 2018 m. rugsėjo 7 d., nepasibaigus 12 savaičių terminui po to, kai pirmą kartą patirta žala. Paraiška pateikta tik dėl šiaurės rytų regiono, nes šis regionas labiausiai nukentėjo nuo potvynių, o pirmoji žala užfiksuota birželio 16 d. Savo paraiškoje Rumunijos institucijos pranešė netrukus atsiųsiančios naujų duomenų, nes dėl ilgos potvynių trukmės žalos vertinimas dar nebuvo baigtas.

(2)Kilusi nelaimė yra gaivalinė.

(3)Paraiška pateikta remiantis regioninės gaivalinės nelaimės kriterijumi, nustatytu reglamento 2 straipsnio 3 dalyje. Pirminėje rugsėjo 7 d. pateiktoje paraiškoje bendrą tiesioginę žalą Rumunijos institucijos įvertino 196,8 mln. EUR. Ši suma sudaro tik 1,24 % susijusio šiaurės rytų NUTS 2 lygio regiono BVP, todėl pirminė paraiška neatitiko reglamente nustatytos pagrindinės Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizavimo sąlygos, taigi ir Solidarumo fondo paramos skyrimo reikalavimų.

(4)2018 m. spalio 9 d. Rumunijos institucijos, kaip ir buvo žadėjusios, pateikė peržiūrėtą paraišką, kurioje nurodyta 327,7 mln. EUR bendra tiesioginė žala. Ši suma sudaro 2,07 % regiono BVP ir viršija reikalaujamą 1,5 % regiono BVP ribą (t. y. 238 mln. EUR šiaurės rytų regiono atveju).

(5)Išnagrinėjusi Rumunijos peržiūrėtą paraišką Komisija nustatė keletą neatitikimų. Todėl ji paprašė Rumunijos institucijų paaiškinimo – jis buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 14 d.

(6)Savo paraiškoje Rumunijos institucijos išsamiai apibūdina nelaimės poveikį. Dėl pakartotinių smarkių liūčių birželio mėn. viduryje – rugpjūčio mėn. pradžioje kilo potvyniai, padarę nuostolių infrastruktūrai, žemės ūkio sektoriui ir privatiems ūkiams šešiose šiaurės rytų regiono apskrityse (visų pirma Niamco, Bakeu ir Sučavos). Nukentėjo vidaus vandentakių pylimai ir užtvankos, daugiau kaip 4 000 km kelių ir gatvių (nacionalinių ir vietos), tiltai, vandens valymo ir nuotekų surinkimo sistemos, elektros energijos ir dujų paskirstymo, geriamojo vandens tiekimo ir drėkinimo sistemos, 32 mokyklos ir kiti viešosios paskirties pastatai.

(7)Rumunijos institucijos apskaičiavo, kad gelbėjimo ir atstatymo operacijų, kurios atitinka reglamento 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, išlaidos sudaro 294 mln. EUR; šios išlaidos suskirstytos pagal operacijų tipą. Didžiausia išlaidų dalis (daugiau kaip 154 mln. EUR) tenka apsauginės infrastruktūros (pylimų) sutvirtinimui, o daugiau kaip 127 mln. EUR numatyta transporto infrastruktūros atkūrimo išlaidoms.

(8)Rumunija neprašė išankstinio mokėjimo.

(9)Rumunijos institucijos patvirtino, kad tinkamų finansuoti išlaidų draudimas nedengia.

(10)Nukentėjęs regionas pagal Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų (2014–2020 m.) nuostatas laikomas mažiau išsivysčiusiu regionu. Rumunijos institucijos paraiškoje nepranešė Komisijai apie ketinimą perskirti ESI fondų programų lėšas atkūrimo priemonėms.

(11)Rumunija neaktyvavo Sąjungos civilinės saugos mechanizmo.

(12)Šiuo metu nėra vykdoma jokia pažeidimo, susijusio su Sąjungos teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo įgyvendinimu, nagrinėjimo procedūra.

2.2.Italija. Ekstremalios oro sąlygos 2018 m. rudenį

2018 m. spalio mėn. ir lapkričio mėn. pradžioje didžioji dalis Italijos regionų – nuo Alpių regiono šiaurinės dalies iki Sicilijos – nukentėjo nuo pakartotinių smarkių liūčių ir stiprių vėjų, sukėlusių potvynius ir nuošliaužas; tai buvo pražūtingiausias pastarųjų metų ruduo, per kurį nukentėjo daug žmonių ir patirta daug materialinių nuostolių.

(1)Paraišką dėl finansinio įnašo iš Solidarumo fondo Italija pateikė 2018 m. gruodžio 20 d., nepasibaigus 12 savaičių terminui po pirmosios žalos užfiksavimo spalio 2 d. 2019 m. kovo 27 d. Italija savo iniciatyva pateikė atnaujintą informaciją apie žalos trijuose nukentėjusiuose regionuose įvertinimą.

(2)Kilusi nelaimė yra gaivalinė.

(3)Paraiška pateikta remiantis didelės gaivalinės nelaimės kriterijumi, nustatytu reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Dėl nelaimės patirtą bendrą tiesioginę žalą Italijos institucijos įvertino 6,6 mlrd. EUR (atnaujinta suma). Ši suma sudaro daugiau kaip 192 % Italijai taikomos 3,4 mlrd. EUR ribos.

(4)Paraiškoje Italijos institucijos išsamiai aprašo ekstremalių oro sąlygų, nulėmusių per pastaruosius metus blogiausią rudens sezoną, padarytos žalos pobūdį ir mastą. Pranešta, kad 34 žmonės žuvo, o vienas dingo be žinios. Nuo nelaimės nukentėjo beveik visi Italijos regionai nuo šiaurės iki pietų, įskaitant Friulį-Veneciją Džuliją, Trento ir Bolcano autonomines provincijas, Ligūriją, Lombardiją, Toskaną, Emiliją-Romaniją, Lacijų, Kampaniją, Kalabriją, Siciliją, Sardiniją ir ypač Veneto regioną. Pranešta, kad Aostos slėnis ir Abrucai nukentėjo mažiau.

(5)Nelaimė visų pirma labai sutrikdė kelių tinklo veiklą valstybės, regionų, provincijų ir savivaldybių lygmeniu, nes dėl nuošliaužų ir nuvirtusių medžių buvo atkirsta daug izoliuotų kalnų ir pakrančių savivaldybių. Daugumoje regionų sutriko upių tinklo veikla, nuslinko šlaitai, atsirado nuošliaužų ir kilo potvyniai. Sutriko mokyklų ir kitų viešųjų įstaigų veikla. Vėjo gūsiai (iki 200 km/h) sukėlė daug nuostolių miškuose (apie 8,5 mln. kubinių metrų medienos) ir labai paveikė su mediena susijusią ekonomiką ir turizmą (sugriauti keltuvai, nameliai ir kt.) Ypač nukentėjo Veneto regionas – žalą patyrė apie 130 saugomų „Natura 2000“ saugomų teritorijų, užimančių daugiau kaip 414 000 hektarų žemės. Beveik visuose regionuose pranešta apie užtvindytus viešuosius ir privačiuosius pastatus. Nustojo veikti kanalizacijos sistemų valymo įrenginiai. Nutrūko elektros energijos tiekimas ir dujų tinklų veikla.

(6)Komisijos atlikta analizė rodo, kad paraiškoje nurodytu laikotarpiu susidariusios oro sąlygos meteorologiniu ir hidrologiniu požiūriu gali būti laikomos vienu įvykiu. Be to, Italijos institucijų nurodytos žalos geografinis mastas ir dydis atrodo patikimas, atsižvelgiant į poveikį, apie kurį pranešta naudojant „Copernicus“ greitojo kartografavimo funkcijas ir Europos smarkių audrų laboratorijos duomenų bazę.

(7)Italija apskaičiavo, kad gelbėjimo ir atstatymo operacijų, kurios atitinka reglamento 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, išlaidos sudaro daugiau 1 700 mln. EUR; šios išlaidos suskirstytos pagal operacijų tipą. Didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų dalis (daugiau kaip 810 mln. EUR) tenka apsauginės infrastruktūros sutvirtinimui. Antra pagal dydį išlaidų dalis tenka infrastruktūros atkūrimui (daugiau kaip 478 mln. EUR).

(8)Italija neprašė išankstinio mokėjimo.

(9)Italijos institucijos patvirtino, kad tinkamų finansuoti išlaidų draudimas nedengia.

(10)Trys iš nukentėjusių regionų pagal Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų (2014–2020 m.) nuostatas laikomi mažiau išsivysčiusiais regionais (Kalabrija, Kampanija ir Sicilija), du – pereinamojo laikotarpio regionais (Abrucai ir Sardinija), o kiti 9 – labiau išsivysčiusiais regionais. Italijos institucijos nepranešė Komisijai apie ketinimą perskirti ESI fondų programų lėšas atkūrimo priemonėms.

(11)Italija neprašė aktyvuoti Sąjungos civilinės saugos mechanizmo, tačiau per Bendrą ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos sistemą (CECIS) buvo nusiųstas informacinis pranešimas Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrui (RNKC).

(12)Šiuo metu nėra vykdoma jokia pažeidimo, susijusio su Sąjungos teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo įgyvendinimu, nagrinėjimo procedūra.

2.3.Austrija. Ekstremalios oro sąlygos 2018 m. rudenį

2018 m. spalio pabaigoje Italiją paveikę meteorologiniai reiškiniai turėjo įtakos ir kai kuriems Austrijos Alpių ir pietų regionams, ypač Karintijai ir rytų Tiroliui.

(1)Paraišką dėl įnašo iš Solidarumo fondo Austrija pateikė 2019 m. sausio 14 d., nepasibaigus 12 savaičių terminui po pirmosios žalos užfiksavimo 2018 m. spalio 28 d. 2019 m. vasario 20 d. Austrija savo iniciatyva pateikė atnaujintą informaciją apie kiek didesnį žalos nukentėjusiuose regionuose įvertinimą.

(2)Kilusi nelaimė yra gaivalinė.

(3)Nelaimės padarytą bendrą tiesioginę žalą Austrijos institucijos įvertino 326,2 mln. EUR. Ši suma yra gerokai mažesnė už 2018 m. Austrijai taikomą 2,1 mlrd. EUR didelės nelaimės ribą. Ji taip pat mažesnė už regioninės nelaimės ribą, t. y. 1,5 % regiono bendrojo vidaus produkto, įvertinto atsižvelgiant į žalos dalį nukentėjusiuose regionuose. Todėl, remiantis reglamentu, ši nelaimė nėra nei didelė gaivalinė nelaimė, nei regioninė gaivalinė nelaimė. Tačiau nelaimę sukėlė tos pačios meteorologinės sąlygos, kurios sukėlė didelę nelaimę Italijoje, taigi Austrijos institucijos paraišką pateikė pagal reglamento 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą kaimyninės šalies nuostatą, pagal kurią reikalavimus atitinkanti valstybė, kurią ištiko ta pati didelė nelaimė, ištikusi kaimyninę reikalavimus atitinkančią valstybę, taip pat gali gauti pagalbą iš Solidarumo fondo.

(4)Austrijos institucijos pateikė išsamų nelaimės poveikio aprašymą. Didžiausia žala padaryta dviejuose su Italija besiribojančiuose Alpių regionuose – piečiausioje Austrijos žemėje Karintijoje ir gretimoje rytų Tirolio provincijoje. Išankstinio perspėjimo apie potvynius sistema, gyventojų įspėjimas ir skubi civilinės saugos pajėgų intervencija padėjo išvengti sužeistųjų ar žuvusiųjų. Prevenciniais tikslais kai kurios gyvenvietės buvo evakuotos. Vis dėlto dėl smarkių liūčių ir audros (vėjo greitis siekė iki 130 km/h) buvo užtvindyti pastatai, miškuose išversta daug medžių, nuošliaužos atkirto kelius ir nutrūko elektros tiekimas. Likviduodami padarinius keletą dienų dirbo daugiau kaip 7 000 pagalbos tarnybų (įskaitant kariuomenę) darbuotojų ir 5 sraigtasparniai.

(5)Austrija apskaičiavo, kad gelbėjimo ir atstatymo operacijų, kurios atitinka reglamento 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, išlaidos sudaro 214,5 mln. EUR; šios išlaidos suskirstytos pagal operacijų tipą. Didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų dalis (daugiau kaip 85 mln. EUR) tenka apsauginės infrastruktūros (upių krantinių) sutvirtinimui. Antroji pagal dydį dalis (daugiau kaip 72 mln. EUR) numatyta priemonėms, kuriomis siekiama išvengti dirvožemio erozijos.

(6)Austrijos institucijos neprašė išmokėti avanso.

(7)Austrijos institucijos patvirtino, kad tinkamų finansuoti išlaidų draudimas nedengia.

(8)Nukentėję regionai pagal Europos struktūrinių ir investicinių (ESI) fondų (2014–2020 m.) nuostatas laikomi labiau išsivysčiusiais regionais. Paraiškoje Austrijos institucijos nurodė ketinančios Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai finansuojamos Austrijos kaimo vietovių plėtros programos lėšas panaudoti apsauginių miškų atsodinimui.

(9)Austrija neprašė aktyvuoti Sąjungos civilinės saugos mechanizmo.

(10)Šiuo metu nėra vykdoma jokia pažeidimo, susijusio su Sąjungos teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo įgyvendinimu, nagrinėjimo procedūra.

2.5.Išvada

Atsižvelgiant į pirma išvardytas priežastis, Rumunijos, Italijos ir Austrijos pateiktose paraiškose nurodytos nelaimės atitinka reglamente nustatytas Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo sąlygas.

3.Finansavimas iš Europos Sąjungos solidarumo fondo 2019 m. asignavimų

2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamente (ES, EURATOMAS) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa 2 (toliau – DFP reglamentas), ypač jo 10 straipsnyje, numatyta galimybė mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas neviršijant viršutinės metinės 500 000 000 EUR (2011 m. kainomis) ribos. Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo sąlygos nustatytos 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 3 11 punkte.

Pagrindinė Europos Sąjungos solidarumo fondo įsteigimo priežastis – solidarumas, todėl Komisija laikosi požiūrio, kad pagalba turėtų būti progresinė. Tai reiškia, kad, remiantis ankstesne praktika, Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo ribą, taikomą didelės nelaimės atveju (t. y. 0,6 % BNP arba 3 mlrd. EUR 2011 m. kainomis, atsižvelgiant į mažesniąją iš šių sumų), viršijančiai žalos daliai padengti turėtų būti taikomas didesnis pagalbos intensyvumas nei tos ribos nesiekiančiai žalos daliai. Anksčiau nustatant asignavimus didelėms nelaimėms buvo taikomas toks koeficientas: 2,5 % bendros tiesioginės žalos, jei ji nesiekia ribos, ir 6 % žalos daliai, viršijančiai tą ribą. Regioninėms nelaimėms ir nelaimėms, dėl kurių paraiškos priimtos pagal kaimyninės šalies nuostatą, taikomas 2,5 % koeficientas.

Įnašas negali viršyti apskaičiuotos bendros reikalavimus atitinkančių operacijų išlaidų sumos. Pagalbos apskaičiavimo metodika nustatyta 2002–2003 m. Europos Sąjungos solidarumo fondo metinėje ataskaitoje ir patvirtinta Tarybos bei Europos Parlamento.

Remiantis Rumunijos, Italijos ir Austrijos pateiktomis paraiškomis ir atsižvelgiant į apskaičiuotą bendrą tiesioginę žalą, Europos Sąjungos solidarumo fondo finansinis įnašas skaičiuojamas taip:

Valstybės narės	Nelaimės kvalifikavimas	Bendra tiesioginė žala (mln. EUR)	Didelės nelaimės riba (mln. EUR)	2,5 % tiesioginės žalos, nesiekiančios ribos (EUR)	6 % tiesioginės žalos, viršijančios ribą (EUR)	Bendra siūlomos pagalbos suma (EUR)	Išmokėti avansai (EUR)
RUMUNIJA	Regioninė (2 str. 3 dalis)	327,692	986,378	8 192 300	–	8 192 300	0
ITALIJA	Nacionalinė (2 str. 2 dalis)	6 630,276	3 446,057	86 151 425	191 053 170	277 204 595	0
AUSTRIJA	Kaimyninė šalis (2 str. 4 dalis)	326,196	2 118,701	8 154 899	–	8 154 899	0
	IŠ VISO					293 551 794	0

Remiantis DFP reglamento 10 straipsnio 1 dalimi, bendra mobilizuotina Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų suma 2019 m. pradžioje buvo 851 082 072 EUR – tai 585 829 691 EUR dydžio 2019 m. asignavimų suma ir 265 252 381 EUR dydžio 2018 m. asignavimų suma, kuri neišleista ir perkelta į 2019 m.

Suma, kuri gali būti mobilizuota šiuo 2019 m. etapu, yra 704 624 649 EUR. Ji atitinka visą 2019 m. pradžioje turimą mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo sumą (851 082 072 EUR), atėmus 146 457 423 EUR sumą, paliktą vykdant prievolę iki 2019 m. spalio 1 d. atidėti 25 % 2019 m. metinių asignavimų sumos, kaip nustatyta DFP reglamento 10 straipsnio 1 dalyje.

Europos Sąjungos solidarumo fondo finansavimo apibendrinamoji lentelė	Suma EUR
Į 2019 m. perkelti 2018 m. asignavimai	265 252 381
2019 m. asignavimai	585 829 691 ---------------
Visa 2019 m. pradžioje turima suma	851 082 072
Atėmus 25 % 2019 m. pasiliktų asignavimų	-146 457 423 ----------------
Didžiausia šiuo metu turima suma (2018 + 2019 m. asignavimai)	704 624 649
Bendra pagalbos suma, kurią siūloma mobilizuoti Rumunijai, Italijai ir Austrijai	- 293 551 794 ----------------
Likę asignavimai, kuriuos galima panaudoti iki 2019 m. spalio 1 d.	411 072 855

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Rumunijai, Italijai ir Austrijai

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą 4 , ypač į jo 4 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 5 , ypač į jo 11 punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – Fondas) tikslas – suteikti Sąjungai galimybę greitai, veiksmingai ir lanksčiai reaguoti nelaimės atvejais, kad būtų parodytas solidarumas su gaivalinių nelaimių ištiktų regionų gyventojais;

(2)didžiausia Fondo metinė suma neturi viršyti 500 000 000 EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 6 10 straipsnyje;

(3)2018 m. rugsėjo 7 d. Rumunija pateikė paraišką mobilizuoti Fondo lėšas dėl ekstremalių oro sąlygų, sukėlusių didelius potvynius;

(4)2018 m. gruodžio 20 d. Italija pateikė paraišką mobilizuoti Fondo lėšas dėl ekstremalių oro sąlygų;

(5)2019 m. sausio 14 d. Austrija pateikė paraišką mobilizuoti Fondo lėšas dėl ekstremalių oro sąlygų;

(6)Rumunijos, Italijos ir Austrijos paraiškos tenkina finansinės paramos teikimo iš Fondo lėšų sąlygas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 4 straipsnyje;

(7)todėl Fondo lėšos turėtų būti mobilizuotos siekiant suteikti finansinę paramą Rumunijai, Italijai ir Austrijai;

(8)siekiant kuo greičiau mobilizuoti Fondo lėšas, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo jo priėmimo dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2019 finansinių metų Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos Sąjungos solidarumo fondo skiriami tokie įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai:

a) Rumunijai skiriama 8 192 300 EUR suma;

b) Italijai skiriama 277 204 595 EUR suma;

c) Austrijai skiriama 8 154 899 EUR suma.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo … [sprendimo priėmimo data]**.

Priimta Briuselyje

(1)    COM(2019) 205, 2019 5 22.

(2)    OL L 347, 2013 7 30, p. 884.

(3)    OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(4)    OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

(5)    OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(6)    2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).