1 PRIEDAS
EUROPOS BENDRIJOS IR BISAU GVINĖJOS RESPUBLIKOS ŽVEJYBOS PARTNERYSTĖS SUSITARIMO ĮGYVENDINIMO PROTOKOLAS

(2019–2024 m.)

1 straipsnis
Galiojimo laikotarpis ir žvejybos galimybės

Europos Sąjungos laivams pagal Žvejybos partnerystės susitarimo 5 straipsnį suteiktos žvejybos galimybės nustatomos taip:

1.Pirmaisiais ir antraisiais Protokolo taikymo metais žvejybos galimybės išreiškiamos žvejybos pastangų sistema (bendrąja registrine talpa ir jos matavimo vienetais, BRT) laikantis tokio paskirstymo:

–demersinės rūšys (vėžiagyviai, galvakojai moliuskai ir žuvys) ir smulkiosios pelaginės žuvys:

(a)krevečių traleriai šaldikliai: 3 700 BRT per metus;

(b)žuvų ir galvakojų moliuskų traleriai šaldikliai: 3 500 BRT per metus;

(c)smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos traleriai: 15 000 BRT per metus;

–toli migruojančių žuvų rūšys (1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 1 priede išvardytos rūšys), išskyrus Alopiidae ir Sphyrnidae šeimas, taip pat Cethorinus maximus, Rhincodon typus, Carcharodon carcharias, Carcharinus falciformis ir Carcharinus longimanus rūšys:

(a)tunų seineriai šaldikliai ir dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantys laivai: 28 laivai;

(b)tunus kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai: 13 laivų.

2.Nuo trečiųjų Protokolo taikymo metų žvejybos galimybės išreiškiamos kiekvienos rūšies laimikio limitais (bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu, BLSK) laikantis tokio paskirstymo:

–demersinės rūšys (vėžiagyviai, galvakojai moliuskai ir žuvys) ir smulkiosios pelaginės žuvys:

(a)krevečių traleriai šaldikliai: 2 500 tonų per metus;

(b)žuvų traleriai šaldikliai: 11 000 tonų per metus;

(c)galvakojų moliuskų traleriai šaldikliai: 1 500 tonų per metus;

(d)smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos traleriai: 18 000 tonų per metus;

–toli migruojančių žuvų rūšys (1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 1 priede išvardytos rūšys), išskyrus Alopiidae ir Sphyrnidae šeimas, taip pat Cethorinus maximus, Rhincodon typus, Carcharodon carcharías, Carcharinus falciformis ir Carcharinus longimanus rūšys:

(a)tunų seineriai šaldikliai ir dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantys laivai: 28 laivai;

(b)tunus kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai: 13 laivų.

3.Pereinant nuo žvejybos pastangų valdymo sistemos (BRT) prie sužvejojamo laimikio apribojimo sistemos (BLSK) bus įdiegta elektroninė laimikio ataskaitų teikimo ir tokių ataskaitų duomenų apdorojimo sistema (angl. Electronic Reporting System, ERS). Todėl iki trečiųjų Protokolo taikymo metų Jungtinis komitetas parengs gaires dėl vienodo šios sistemos taikymo visiems pramoniniams laivynams.

4.1 ir 2 dalys taikomos laikantis Protokolo 8 ir 9 straipsnių.

2 straipsnis
Taikymo trukmė

Protokolas ir jo priedas taikomi penkerius metus nuo laikino taikymo pradžios, nustatytos 16 straipsnyje, nebent jie denonsuojami pagal 15 straipsnį.

3 straipsnis
Principai

1.Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, remdamosi nediskriminavimo principu. Bisau Gvinėja įsipareigoja kitiems užsienio laivynams, vykdantiems veiklą Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, pasižymintiems tomis pačiomis savybėmis ir žvejojantiems tų pačių rūšių žuvis, nesudaryti palankesnių techninių sąlygų nei nustatytos Protokole.

2.Šalys įsipareigoja Protokolą įgyvendinti vadovaudamosi Kotonu susitarimo 9 straipsniu dėl esminių su žmogaus teisėmis, demokratijos ir teisinės valstybės principais susijusių elementų ir pagrindinio su geru valdymu, tvaria plėtra ir darniu ir tinkamu aplinkos valdymu susijusio elemento.

3.Šalys įsipareigoja viešai skelbti ir keistis informacija apie visus susitarimus, kuriais užsienio laivams leidžiama įplaukti į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną, ir apie su tuo susijusias žvejybos pastangas, ypač išduotų leidimų skaičių ir laimikį.

4.Pagal Susitarimo 5 straipsnį vykdyti žvejybos veiklą Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje Europos Sąjungos laivai gali tik turėdami žvejybos leidimą, išduotą pagal Protokolą laikantis jo priede nustatytų sąlygų.

4 straipsnis
Finansinis įnašas

1.1 straipsnyje nurodytu laikotarpiu Žvejybos partnerystės susitarimo 7 straipsnyje nustatytas finansinis įnašas yra 15 600 000 EUR.

2.Finansinis įnašas apima:

(a)11 600 000 EUR metinę sumą už galimybę naudotis žuvininkystės ištekliais Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, ir

(b)4 000 000 EUR metinę specialią sumą, skirtą Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politikai remti.

3.Apskaičiuota, kad suma, atitinkanti mokesčius, kuriuos laivų savininkai turi mokėti už žvejybos leidimus, išduotus pagal Susitarimo 4 straipsnį ir laikantis II skyriuje nustatytos tvarkos, sudaro apie 4 mln. EUR.

4.1 dalis taikoma laikantis Protokolo 8, 9, 14, 15 ir 16 straipsnių.

5.Pirmaisiais metais finansinio įnašo, nustatyto 2 dalies a ir b punktuose, mokėjimas atliekamas ne vėliau kaip per 90 dienų po Protokolo laikino taikymo pradžios, o vėlesniais metais – ne vėliau kaip per 30 dienų po Protokolo laikino taikymo pradžios sukakties.

6.2 dalies a punkte nurodytą finansinį įnašą Bisau Gvinėja naudoja savo nuožiūra.

7.Šiame straipsnyje numatyti mokėjimai atliekami į Bisau Gvinėjos centriniame banke atidarytą valstybės iždo sąskaitą, kurios rekvizitus kasmet pateikia už žuvininkystę atsakinga ministerija. 2 dalies b punkte nurodytas sektoriaus paramai skirtas finansinis įnašas Bisau Gvinėjai pervedamas į valstybės iždo sąskaitą. Bisau Gvinėjos institucijos Europos Komisijai kasmet pateikia banko sąskaitų rekvizitus.

5 straipsnis
Parama sektoriui

1.Protokole numatyta parama sektoriui prisidedama prie nacionalinės žuvininkystės ir mėlynosios ekonomikos strategijos įgyvendinimo. Ja siekiama užtikrinti tvarų žuvininkystės išteklių valdymą, visų pirma:

–stiprinant žvejybos veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą (be kita ko, įrengiant ERS ir užtikrinant, kad ji veiktų);

–tobulinant mokslinės paskirties duomenų rinkimą ir apdorojimą bei stiprinant žuvininkystės išteklių ir žvejybos analizės ir vertinimo pajėgumus;

–stiprinant žvejybos sektoriaus subjektų pajėgumus;

–remiant smulkiąją žvejybą;

–stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą;

–gerinant žuvininkystės produktų eksporto sąlygas ir skatinant investicijas į šį sektorių;

–plėtojant su žuvininkyste susijusią infrastruktūrą;

–remiant mėlynąją ekonomiką ir akvakultūros plėtrą.

2.Ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo Protokolo įsigaliojimo arba laikino taikymo pradžios dienos jungtinis komitetas susitaria dėl daugiametės sektoriaus programos ir išsamių įgyvendinimo taisyklių, visų pirma:

(a)metinių ir daugiamečių gairių, kuriomis remiantis bus naudojamas 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatytas finansinis įnašas;

(b)metinių ir daugiamečių tikslų, kurie turi būti pasiekti, kad būtų skatinama atsakinga ir tausi žvejyba, atsižvelgiant į Bisau Gvinėjos nurodytus nacionalinės žuvininkystės ar kitų sričių politikos prioritetus, visų pirma susijusius su parama smulkiajai žvejybai, priežiūra, kontrole ir kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba, ir į Bisau Gvinėjos mokslinių pajėgumų stiprinimo žuvininkystės sektoriuje prioritetus;

(c)metiniams rezultatams įvertinti skirtų kriterijų ir procedūrų, atitinkamais atvejais įskaitant ir biudžeto bei finansinius rodiklius.

3.Visus pasiūlytus daugiametės sektorinės programos pakeitimus turi patvirtinti abi šalys jungtiniame komitete.

4.Bisau Gvinėja kasmet pateikia projektų, įgyvendinamų naudojant paramą sektoriui, pažangos ataskaitą, kurią turi išnagrinėti jungtinis komitetas. Bisau Gvinėja iki Protokolo galiojimo pabaigos taip pat pateikia galutinę ataskaitą.

5.Europos Sąjunga gali persvarstyti arba iš dalies ar visiškai sustabdyti Protokolo 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatyto specialaus finansinio įnašo mokėjimą, jei tas finansinis įnašas nepanaudojamas arba jei, jungtiniam komitetui atlikus įvertinimą, gauti rezultatai neatitinka programavimo tikslų.

6.Šalims pasikonsultavus ir susitarus, finansinis įnašas vėl pradedamas mokėti, kai tai pateisinama atsižvelgiant į įgyvendinimo rezultatus. Finansinis įnašas negali būti mokamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo Protokolo galiojimo pabaigos.

7.Šalys užtikrina paramos sektoriui lėšomis finansuojamų veiksmų matomumą.

6 straipsnis
Mokslinis bendradarbiavimas siekiant atsakingos žvejybos

1.Šalys įsipareigoja Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje skatinti atsakingą žvejybą ir kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba remdamosi įvairių tuose vandenyse žvejojančių laivynų nediskriminavimo principu ir tvaraus žuvininkystės išteklių bei jūrų ekosistemų valdymo principu.

2.Protokolo galiojimo laikotarpiu Europos Sąjunga ir Bisau Gvinėja bendradarbiauja siekdamos stebėti išteklių būklės ir žvejybos raidą Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje.

3.Abi šalys įsipareigoja skatinti laikytis Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) ir Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (CECAF) rekomendacijų, taip pat skatinti bendradarbiavimą paregionio lygmeniu, visų pirma Žuvininkystės paregioninėje komisijoje, siekdamos atsakingo žvejybos valdymo.

4.Šalys tariasi jungtiniame komitete ir, jei reikia, abipusiu susitarimu priima naujas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti tausų žuvininkystės išteklių valdymą.

7 straipsnis
Bendras mokslinis komitetas

1.Bendrą mokslinį komitetą sudaro mokslininkai, kurių po lygiai paskiria kiekviena šalis. Abiems šalims nusprendus, moksliniame komitete galės dalyvauti ir stebėtojai, visų pirma regioninių žvejybos valdymo organizacijų (pvz., CECAF) atstovai.

2.Bendras mokslinis komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus, kaip nurodyta Žvejybos partnerystės susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje. Paprastai posėdžiai vyksta paeiliui Bisau Gvinėjoje ir Europos Sąjungoje. Kurios nors šalies prašymu gali būti sušaukti papildomi posėdžiai. Posėdžiams paeiliui pirmininkauja abi šalys.

3.Bendro mokslinio komiteto funkcijos yra tokios:

(a)rinkti duomenis apie nacionalinio ir užsienio laivynų, vykdančių veiklą Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje ir žvejojančių rūšių, kurioms taikomas Protokolas, žuvis, žvejybos pastangas ir sužvejotą laimikį;

(b)siūlyti, stebėti ar tirti metines įvertinimo kampanijas, kuriomis prisidedama prie išteklių vertinimo proceso ir padedama nustatyti žvejybos galimybes ir išteklių naudojimo valdymo alternatyvas, užtikrinančias išteklių ir jų ekosistemos išsaugojimą;

(c)tuo remiantis, rengti metines mokslines žvejybos, kuriai taikomas Susitarimas, ataskaitas;

(d)savo iniciatyva arba jungtiniam komitetui ar vienai iš šalių prašant rengti mokslines nuomones apie valdymo priemones, kurios laikomos būtinomis siekiant, kad ištekliai, kuriems taikomas Protokolas, būtų valdomi tausiai, o jame numatyta žvejyba vykdoma tvariai.

4.Remdamasis ICCAT priimtomis rekomendacijomis ir rezoliucijomis ir atsižvelgdamos į patikimiausias mokslines rekomendacijas, kaip antai paskelbtas CECAF, taip pat atitinkamais atvejais į bendro mokslinio komiteto susitikimų išvadas, jungtinis komitetas priima priemones, kuriomis siekiama tausiai valdyti į Protokolą įtrauktus žuvininkystės išteklius ir kurios galioja Sąjungos žvejybos laivų veiklai.

8 straipsnis
Žvejybos galimybių ir techninių priemonių persvarstymas

1.Jei Bisau Gvinėja, remdamasi bendro mokslinio komiteto nuomone, priima sprendimą laikinai uždrausti žvejybą tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu siekdama išsaugoti išteklius, jungtinis komitetas nagrinėja sprendimo priežastis, įvertina tokio uždraudimo pasekmes pagal Susitarimą vykdomai ES laivų veiklai ir nusprendžia dėl galimų taisomųjų priemonių.

2.1 dalyje numatytais atvejais jungtinis komitetas susitaria dėl proporcingo pagal Susitarimą Europos Sąjungos mokamo finansinio įnašo sumažinimo ir, esant reikalui, dėl kompensacijų laivų savininkams.

3.Bet koks žvejybos draudimas, Bisau Gvinėjos paskelbtas remiantis moksline nuomone, taikomas nediskriminuojant jokių tą žvejybą vykdančių laivų, įskaitant nacionalinius ir su trečiųjų valstybių vėliava plaukiojančius laivus.

4.1 straipsnyje nurodytos žvejybos galimybės gali būti peržiūrėtos bendru jungtinio komiteto sutarimu remiantis bendro mokslinio komiteto rekomendacija. Tokiu atveju proporcingai ir pro rata temporis pakoreguojamas 4 straipsnio 2 dalies a punkte numatytas finansinis įnašas, o Protokole ir jo priede atliekami reikalingi pakeitimai.

5.Jungtinis komitetas, jei reikės, galės išnagrinėti ir bendru sutarimu koreguoti su žvejybos vykdymo sąlygomis susijusias nuostatas ir Protokolo bei jo priedų taikymo nuostatas, įskaitant paramos sektoriui stebėsenos nuostatas.

9 straipsnis
Eksperimentinė žvejyba ir naujos žvejybos galimybės

1.Jei Europos Sąjungos laivai yra suinteresuoti 1 straipsnyje nenumatyta žvejybos veikla ir nori patikrinti, ar nauja žvejyba yra techniškai įmanoma ir ekonomiškai rentabili, pagal galiojančius Bisau Gvinėjos įstatymus gali būti išduoti leidimai tokiai eksperimentinei veiklai. Kiek įmanoma, tokia eksperimentinė žvejyba vykdoma, naudojantis esama moksline ir vietos technikos parama. Eksperimentinių žvejybos reisų tikslas – patikrinti, ar nauja žvejyba techniškai įmanoma ir ekonomiškai rentabili.

2.Tuo tikslu Europos Komisija Bisau Gvinėjos valdžios institucijoms praneša apie eksperimentinės žvejybos licencijų paraiškas, parengdama techninius dokumentus, kuriuose nurodoma:

(a)tikslinės rūšys;

(b)techninės laivo charakteristikos,

(c)laivo pareigūnų patirtis vykdant atitinkamos žvejybos veiklą;

(d)pasiūlymas dėl reiso techninių detalių (trukmė, žvejybos įrankiai, tyrinėjimo rajonas, ir pan.);

(e)duomenų, renkamų siekiant užtikrinti mokslinę tos žvejybos veiklos poveikio ištekliams ir ekosistemoms stebėseną, tipas.

3.Eksperimentinės žvejybos leidimai suteikiami ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Už juos mokamas mokestis, kurį nustato Bisau Gvinėjos valdžios institucijos.

4.Per visą reisą laive būna vėliavos valstybės mokslinis stebėtojas ir Bisau Gvinėjos paskirtas mokslinis stebėtojas.

5.Per eksperimentinės žvejybos reisą leidžiamo sužvejoti laimikio dydį nustato Bisau Gvinėjos valdžios institucijos. Per eksperimentinės žvejybos reisą sužvejotas jo tikslus atitinkantis laimikis yra laivo savininko nuosavybė. Žuvys, kurių dydis neatitinka nustatytų reikalavimų arba kurių žvejyba neleidžiama galiojančiais Bisau Gvinėjos teisės aktais, negali būti laikomos laive ar parduodamos.

6.Išsamūs reiso rezultatai pateikiami nagrinėti jungtiniam komitetui ir bendram moksliniam komitetui.

7.Jei ES žvejybos laivai susidomės Protokolo 1 straipsnyje nenurodyta žvejybos veikla, šalys konsultuosis bendrame moksliniame komitete. Šalys susitaria dėl šioms naujoms žvejybos galimybėms taikytinų sąlygų ir iki Protokolo galiojimo pabaigos padaro jo ir jo priedo pakeitimus. Tokiu atveju padidinamas Protokolo 4 straipsnio 2 dalies a punkte minimas finansinis įnašas. Atitinkamai keičiami priede nustatyti laivų savininkams taikomi mokesčiai ir sąlygos.

10 straipsnis
Ekonominė Europos Sąjungos ūkinės veiklos vykdytojų integracija į Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektorių

1.Šalys įsipareigoja skatinti Europos ūkinės veiklos vykdytojų ekonominę integraciją į visą Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektorių, visų pirma sudarydamos bendras įmones ir sukurdamos infrastruktūrą.

2.Abi šalys bendradarbiauja siekdamos sudominti privačius ES ūkinės veiklos vykdytojus prekybinėmis ir pramoninėmis galimybėmis visame Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriuje, visų pirma tiesioginių investicijų srityje.

3.To paties tikslo vedina, Bisau Gvinėja tokias investicijas vykdantiems ūkinės veiklos vykdytojams galės taikyti skatinamąsias priemones.

4.Abi šalys bendradarbiauja siekdamos nustatyti investavimo galimybes ir finansavimo priemones, skirtas suplanuotiems veiksmams ar projektams įgyvendinti.

5.Jungtinis komitetas kasmet teikia šio straipsnio įgyvendinimo ataskaitą.

11 straipsnis
Keitimasis informacija

1.Šalys įsipareigoja keisdamosi su Protokolo įgyvendinimu susijusia informacija ir dokumentais pirmenybę teikti elektroninėms sistemoms.

2.Protokole numatytų dokumentų elektroninė versija bet kuriuo metu bus laikoma lygiaverte popierinei versijai.

3.Šalys nedelsdamos praneša viena kitai apie bet kokį informacinės sistemos sutrikimą. Tokiomis aplinkybėmis su Protokolo įgyvendinimu susijusi informacija ir dokumentai automatiškai pakeičiami jų popierinėmis versijomis laikantis priede nustatytų sąlygų.

12 straipsnis
Duomenų konfidencialumas

1.Šalys užtikrina, kad visi su Europos Sąjungos laivais ir jų žvejybos veikla susiję asmens duomenys, gauti įgyvendinant Susitarimą visada būtų tvarkomi griežtai laikantis atitinkamų konfidencialumo ir duomenų apsaugos principų.

2.Abi šalys užtikrina, kad, laikantis atitinkamų ICCAT ir kitų regioninių ir paregionio žvejybos valdymo organizacijų nuostatų, viešai būtų skelbiami tik suvestiniai Europos Sąjungos laivų žvejybos veiklos Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje duomenys.

3.Duomenis, kurie gali būti laikomi konfidencialiais, kompetentingos institucijos naudoja tik Susitarimo įgyvendinimo ir žvejybos valdymo, stebėsenos, kontrolės bei priežiūros tikslais.

4.Jungtinis komitetas pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą gali nustatyti tinkamas Europos Sąjungos perduodamų asmens duomenų apsaugos ir teisių gynimo priemones.

13 straipsnis
Taikomi teisės aktai

1.Bisau Gvinėjos vandenyse veiklą vykdantiems Europos Sąjungos žvejybos laivams yra taikomos Bisau Gvinėjoje galiojančios teisės nuostatos, nebent Žvejybos partnerystės susitarime, Protokole, jo priede ir priedėliuose yra numatyta kitaip.

2.Šalys viena kitai praneša apie visus su jų žuvininkystės politika ar teisės aktais susijusius pasikeitimus. Techninio pobūdžio poveikį žvejybos veiklai turintys reguliavimo pasikeitimai, Europos Sąjungos laivams pradedami taikyti praėjus trims mėnesiams nuo oficialaus pranešimo apie juos.

14 straipsnis
Šio Protokolo įgyvendinimo sustabdymas

1.Po konsultacijų Jungtiniame komitete Protokolo įgyvendinimas, įskaitant 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodyto finansinio įnašo mokėjimą, gali būti sustabdytas, jei susidaro viena ar daugiau iš šių sąlygų:

(a)žvejybos veiklai Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje trukdo neįprastos aplinkybės (išskyrus gamtos reiškinius);

(b)žymiai pasikeičia kurios nors šalies žuvininkystės politikos nuostatos bei įgyvendinimas, ir tai paveikia Protokolo nuostatas;

(c)pradedami taikyti Kotonu susitarimo 96 straipsnyje numatyti konsultacijos mechanizmai dėl esminių elementų ir pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų, kaip apibrėžta to susitarimo 9 straipsnyje;

(d)Europos Sąjunga nesumoka 4 straipsnio 2 dalies a punkte numatyto finansinio įnašo dėl kitų priežasčių nei išvardytosios šios dalies c punkte;

(e)tarp šalių kilus dideliam ir neišspręstam ginčui dėl Susitarimo ir Protokolo aiškinimo ir įgyvendinimo.

2.Finansinis įnašas vėl pradedamas mokėti po abiejų šalių konsultacijų ir pasiekto susitarimo, kai tik atstatoma padėtis, buvusi prieš 1 dalyje nurodytus įvykius. 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatytas specialus finansinis įnašas negali būti mokamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo Protokolo galiojimo pabaigos.

3.Sustabdžius 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto finansinio įnašo mokėjimą gali būti sustabdytas ir Europos Sąjungos laivams išduotų žvejybos leidimų galiojimas. Vėl pradėjus mokėti finansinį įnašą, žvejybos leidimų galiojimas pratęsiamas tiek, kiek buvo sustabdytas žvejybos veiklos vykdymas. Sustabdymo laikotarpiu visa Europos Sąjungos žvejybos laivų veikla Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje nutraukiama.

4.Norėdama sustabdyti Protokolo taikymą, suinteresuotoji šalis apie savo ketinimą praneša raštu ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki tos dienos, kurią sustabdymas turi įsigalioti, išskyrus šio straipsnio 1 dalies c punkte numatytą atvejį, dėl kurio Protokolo taikymas sustabdomas nedelsiant. Laikotarpiu tarp raštiško pranešimo ir sustabdymo įsigaliojimo šalys pradeda konsultacijas jungtiniame komitete.

5.Jei Protokolo taikymas sustabdomas, šalys ir toliau konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos taikiai išspręsti ginčą. Šalims išsprendus ginčą, Protokolas toliau taikomas, o finansinio įnašo suma sumažinama proporcingai ir pro rata temporis, atsižvelgiant į Protokolo taikymo sustabdymo trukmę.

15 straipsnis
Protokolo nutraukimas

1.Norėdama nutraukti Protokolą atitinkama šalis apie savo ketinimą kitai šaliai praneša raštu likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki dienos, kurią Protokolo nutraukimas turėtų įsigalioti.

2.Pateikus ankstesnėje dalyje nurodytą pranešimą, prasideda šalių konsultacijos.

16 straipsnis
Laikinas taikymas

Šis Protokolas ir jo priedas laikinai taikomi nuo jų pasirašymo dienos.

17 straipsnis
Įsigaliojimas

Protokolas kartu su jo priedu įsigalioja tą dieną, kurią Šalys viena kitai praneša, kad šiam tikslui reikalingos procedūros yra baigtos.

PRIEDAS

ŽVEJYBOS VEIKLOS, EUROPOS SĄJUNGOS LAIVŲ VYKDOMOS BISAU GVINĖJOS ŽVEJYBOS ZONOJE, SĄLYGOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.Kompetentingos institucijos skyrimas

Jei nėra nurodyta kitaip, šiame priede nuorodos į Europos Sąjungos (ES) arba Bisau Gvinėjos kompetentingą instituciją yra nuorodos:

–ES atveju – į Europos Komisiją, esant reikalui, tarpininkaujant Europos Sąjungos delegacijai;

–Bisau Gvinėjos atveju – į už žuvininkystę atsakingą vyriausybės padalinį.

2.Žvejybos zona, kurioje leidžiama žvejoti

Žvejybos zona, kurioje leidžiama žvejoti Europos Sąjungos laivams, atitinka Bisau Gvinėjos žvejybos zoną, įskaitant dalį, atitinkančią bendrą Bisau Gvinėjos ir Senegalo zoną, laikantis Bisau Gvinėjos teisės aktų ir atitinkamų taikomų tarptautinių konvencijų, kurias Bisau Gvinėja yra pasirašiusi.

Bazinės linijos nustatomos pagal nacionalinę teisę.

3.Vietinio agento paskyrimas

Bet kuriam Europos Sąjungos laivui, išskyrus tunų žvejybos laivus, norinčiam gauti žvejybos leidimą pagal Protokolą, turi atstovauti Bisau Gvinėjoje reziduojantis agentas.

4.Banko sąskaita

Prieš Protokolo įsigaliojimo datą Bisau Gvinėja Europos Sąjungai praneša banko sąskaitos (-ų), į kurią (-ias) turėtų būti pervedamos žvejybos laivų pagal Susitarimą mokamos sumos, rekvizitus. Banko pervedimų išlaidas sumoka laivų savininkai.

5. Ryšių punktai

Šalys viena kitai praneša apie savo atitinkamus ryšių punktus, per kuriuos keičiamasi informacija apie Protokolo įgyvendinimą, visų pirma apie klausimus, susijusius su keitimusi bendrais laimikio ir žvejybos pastangų duomenimis, ir procedūras, susijusias su žvejybos leidimais ir paramos sektoriui įgyvendinimu.

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS LEIDIMAI

1 dalis Taikomos procedūros

1.Žvejybos leidimo suteikimo sąlyga – reikalavimus atitinkantys laivai

Susitarimo 6 straipsnyje nurodyti žvejybos leidimai išduodami su sąlyga, kad laivas yra įrašytas į Europos Sąjungos žvejybos laivų registrą, ir laikantis Reglamento (ES) Nr. 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo nuostatų. Turėtų būti įvykdyti visi ankstesni su laivo savininku, kapitonu arba pačiu laivu siejami įpareigojimai, susiję su žvejybos veikla, vykdoma Bisau Gvinėjoje pagal Susitarimą.

2.Prašymas išduoti žvejybos leidimą

Žvejybos leidimų prašymus Europos Sąjunga pateikia Bisau Gvinėjai dėl kiekvieno pagal Susitarimą pageidaujančio žvejoti laivo ne vėliau kaip likus 40 dienų iki prašomos leidimo galiojimo pradžios dienos, tam naudojama priedėlyje nustatyta forma.

Pirmą kartą pagal Protokolą teikiant prašymą išduoti žvejybos leidimą arba atlikus atitinkamo laivo techninių pakeitimų kartu su prašymu pateikiama:

(a)įrodymas, kad sumokėtas nustatyto dydžio mokestis už prašomo žvejybos leidimo galiojimo laikotarpį,

(b)vietinio laivo agento, jei toks yra, vardas, pavardė ir adresas;

(c)tralerių atveju – išankstinio nustatyto mokesčio, skirto su stebėtoju susijusioms išlaidoms padengti, sumokėjimo įrodymas;

(d)tralerių atveju – vėliavos valstybės išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama laivo talpa;

Norint pagal galiojantį Protokolą pratęsti laivo, kurio techninės specifikacijos nėra pakeistos, žvejybos leidimo galiojimą, kartu su pratęsimo prašymu pateikiamas tik įrodymas, kad sumokėtas leidimo mokestis ir, esant reikalui, nustatyto dydžio mokestis už stebėtoją.

3.Žvejybos leidimo išdavimas

Pirminį žvejybos leidimą Bisau Gvinėja išduoda ne vėliau kaip per 25 dienas nuo dienos, kai gaunami visus prašymo dokumentai, ir ne vėliau kaip likus 15 dienų iki žvejybos laikotarpio pradžios. Šis leidimas siunčiamas laivų savininkams:

–tralerių atveju – per agentus, kopiją siunčiant Europos Sąjungai, ir

–tunus žvejojančių laivų atveju – per Europos Sąjungos delegaciją Bisau Gvinėjoje.

Tunus žvejojančių laivų atveju šio žvejybos leidimo kopiją kompetentinga institucija elektroniniu būdu iš karto siunčia laivo savininkui ir, jei reikia, jo vietiniam agentui, kopiją nusiųsdama Europos Sąjungai. Šios kopijos galiojimas baigiasi gavus žvejybos leidimo originalą. Tunų žvejybos laivuose ši kopija galioja 40 dienų ir laikoma lygiaverte originalui.

Pratęsiant žvejybos leidimo galiojimą Protokolo taikymo laikotarpiu, naujajame žvejybos leidime turi būti pateikta aiški pirminio žvejybos leidimo nuoroda.

Europos Sąjunga žvejybos leidimą perduoda laivo savininkui arba jo agentui. Jei Europos Sąjungos tarnybos nedirba, Bisau Gvinėja žvejybos leidimą gali siųsti tiesiai laivo savininkui arba jo agentui, o kopiją nusiųsti Europos Sąjungai.

4.Žvejybos leidimus turinčių laivų laikinasis sąrašas

Išdavusi žvejybos leidimus, Bisau Gvinėja nedelsdama sudaro galutinį kiekvienos kategorijos laivų, kuriems leista žvejoti Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, sąrašą. Šis sąrašas nedelsiant pateikiamas už žvejybos priežiūrą atsakingai nacionalinei institucijai ir, elektroniniu būdu, Europos Sąjungai.

5.Žvejybos leidimo galiojimo laikotarpis

Žvejybos leidimai išduodami ketvirčiui, pusmečiui ar metams.

Nustatant galiojimo laikotarpio pradžią, metiniu laikotarpiu laikomas:

(a)pirmaisiais Protokolo taikymo metais – laikotarpis nuo Protokolo laikino taikymo dienos iki tų pačių metų gruodžio 31 d.;

(b)vėliau – kiekvieni ištisi kalendoriniai metai;

(c)paskutiniais Protokolo taikymo metais – laikotarpis nuo sausio 1 d. iki Protokolo galiojimo pabaigos.

Ketvirtinis ar pusmetinis galiojimo laikotarpis prasideda kiekvieno mėnesio pirmąją dieną. Žvejybos leidimų galiojimo laikotarpis bet kokiu atveju baigiasi jų išdavimo metų gruodžio 31 d.

6.Žvejybos leidimo laikymas laive

Žvejybos leidimas nuolat turi būti laive.

Tačiau tunų žvejybos laivams ir dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantiems laivams leidžiama žvejoti nuo to momento, kai jie įtraukiami į prieš tai minėtą laikiną sąrašą. Tokiuose laivuose iki žvejybos leidimų išdavimo nuolat turi būti laikinas sąrašas.

7.Žvejybos leidimo perleidimas

Žvejybos leidimas išduodamas konkrečiam laivui ir nėra perleidžiamas.

Tačiau force majeure atveju, Europos Sąjungai paprašius, žvejybos leidimas pakeičiamas nauju kitam į keičiamąjį laivą panašiam laivui išduotu žvejybos leidimu.

Perleidimo atveju laivo savininkas ar jo agentas keičiamą žvejybos leidimą grąžina Bisau Gvinėjai, o Bisau Gvinėja nedelsdama parengia pakaitinį žvejybos leidimą. Pakaitinis žvejybos leidimas nedelsiant išduodamas laivo savininkui ar jo agentui, kai tik grąžinamas keičiamasis žvejybos leidimas, po to, kai pagal šio skyriaus 9 punktą atliekama techninė apžiūra. Pakaitinis žvejybos leidimas įsigalioja tą dieną, kurią grąžinamas keičiamasis leidimas.

Tralerių atveju, jei pakeičiančio laivo talpa didesnė už keičiamojo, proporcingai pagal talpos skirtumą ir likusį galiojimo laikotarpį apskaičiuojamas mokesčio padidinimas. Šį papildomą mokestį laivo savininkas sumoka, kai perduodamas žvejybos leidimas.

Bisau Gvinėja nedelsdama atnaujina laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą. Naujasis sąrašas nedelsiant pateikiamas už žvejybos veiklos priežiūrą atsakingai nacionalinei institucijai ir Europos Sąjungai.

8.Aptarnaujantys laivai

Europos Sąjungai prašant Bisau Gvinėja leidžia, kad žvejybos leidimus turintiems ES laivams padėtų aptarnaujantys laivai. Aptarnaujantys laivai turi plaukioti su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava ar priklausyti Europos Sąjungos įmonei, juose negali būti žvejoti skirtos įrangos.

Bisau Gvinėja parengia ir nedelsdama už žvejybos kontrolę atsakingai nacionalinei institucijai ir Europos Sąjungai perduoda aptarnaujančių laivų, kuriems leidžiama vykdyti veiklą, sąrašą.

Aptarnaujantys laivai turi turėti pagal Bisau Gvinėjos teisę šiam tikslui išduotą leidimą, už kurį sumokamas metinis mokestis.

9.Tralerių techninė apžiūra

Kartą per metus arba pakeitus laivo talpą, arba ėmus naudoti kitokio tipo žvejybos įrankius, dėl kurių pakinta žvejybos kategorija, Europos Sąjungos traleriai turi atplaukti į Bisau Gvinėjos uostą, kur atliekama jų techninė apžiūra, numatyta galiojančiuose Bisau Gvinėjos teisės aktuose.

Techninės apžiūros tikslas – patikrinti laivo techninių charakteristikų ir laive esančių žvejybos įrankių atitiktį reikalavimams, taip pat sanitarijos taisyklių ir nacionalinių jūrininkų įlaipinimo į laivą taisyklių laikymąsi.

Techninę apžiūrą Bisau Gvinėja atlieka ne vėliau kaip per 48 val. nuo tralerio atvykimo į uostą su sąlyga, kad apie atvykimą buvo pranešta iš anksto.

Atlikusi techninę apžiūrą, Bisau Gvinėja nedelsdama išduoda laivo kapitonui atitikties sertifikatą.

Atitikties sertifikatas galioja vienerius metus. Tačiau, jei laivas pereina prie kitokios žvejybos arba pasirenka krevečių žvejybos kategorija, būtina gauti naują atitikties sertifikatą. Be to, jei laivas iš Bisau Gvinėjos žvejybos zonos išplaukia ilgesniam nei 45 dienų laikotarpiui, būtina gauti naują atitikties sertifikatą.

Atitikties sertifikatas laive turi būti nuolat.

Su technine apžiūra susijusias išlaidas sumoka laivo savininkas, jos lygios įkainiams, kurie nustatyti Bisau Gvinėjos įstatymuose. Šios išlaidos negali būti didesnės už sumą, kurią už tą pačią paslaugą moka nacionaliniai ar su trečiųjų valstybių vėliava plaukiojantys laivai.

2 dalis Mokesčiai ir avansai

Nustatyto dydžio mokestis kiekvienai laivų kategorijai nustatytas šio priedo priedėliuose esančiuose techninių duomenų lapuose. Jis apima visus vietos ir nacionalinius mokesčius, išskyrus uosto ir už suteiktas paslaugas mokamus mokesčius.

Jei žvejybos leidimas galioja trumpiau nei metus, nustatyto dydžio mokestis proporcingai pakoreguojamas prašomam laikotarpiui. Esant reikalui, jis padidinamas tam tikra suma už ketvirtį ar pusmetį pagal atitinkamuose techninių duomenų lapuose nustatytus įkainius.

III SKYRIUS

TECHNINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

Žvejybos leidimus turintiems laivams taikomos techninės priemonės, susijusios su zona, žvejybos įrankiais ir priegauda, pagal laivų kategorijas nustatytos šio priedo priedėliuose esančiose techninių duomenų lapuose.

Tunų žvejybos laivai ir dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantys laivai laikosi visų ICCAT priimtų rekomendacijų.

IV SKYRIUS

LAIMIKIO ATASKAITŲ TEIKIMAS

1.Žvejybos žurnalas

Pagal Susitarimą žvejojančio Europos Sąjungos laivo kapitonas pildo žvejybos žurnalą. Tunų žvejybos laivų žvejybos žurnalas turi būti pildomas laikantis galiojančių ICCAT rezoliucijų, susijusių su žvejybos veiklos duomenų rinkimu ir perdavimu.

Kapitonas į žvejybos žurnalą kiekvieną dieną įrašo gyvojo svorio kilogramais arba, jei reikia, žuvų skaičiumi išreikštą kiekvienos rūšies sužvejotų ir laive laikomų žuvų kiekį, žuvų rūšį nurodydamas FAO triraidžiu kodu. Jei pagrindinių rūšių žuvų nesužvejota, kapitonas tai taip pat nurodo.

Atitinkamais atvejais kapitonas taip pat kiekvieną dieną žvejybos žurnale įrašo atgal į jūrą išmestų kiekvienos rūšies žuvų kiekį, išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba atitinkamai žuvų skaičiumi.

Žvejybos žurnalas pildomas įskaitomai, spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis, jį pasirašo kapitonas.

Už žvejybos žurnale įrašytų duomenų tikslumą atsako kapitonas.

2.Laimikio ataskaitų teikimas

2.1.Protokolo taikymo pirmaisiais ir antraisiais metais naudojant žvejybos pastangų valdymo sistemą

Kapitonas praneša apie laivo laimikį Bisau Gvinėjai pateikdamas laikotarpio, kurį laivas praleido Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, žvejybos žurnalus.

Kapitonas žvejybos žurnalus Bisau Gvinėjai siunčia šiuo tikslu nurodytu el. pašto adresu. Bisau Gvinėja nedelsdama elektroniniu paštu patvirtina gavimą.

Be to, žvejybos žurnalai taip pat gali būti perduodami taip:

a)įplaukiant į Bisau Gvinėjos uostą, kiekvieno žvejybos žurnalo originalas pateikiamas pramoninės žvejybos generalinio direktorato atstovui, o šis raštu patvirtina, kad žurnalą gavo;

b)jei išplaukiant iš Bisau Gvinėjos žvejybos zonos neužsukama į kurį nors Bisau Gvinėjos uostą, kiekvieno žvejybos žurnalo originalas išsiunčiamas per 14 dienų nuo atvykimo į bet kurį kitą uostą; bet kokiu atveju, jis išsiunčiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo išplaukimo iš Bisau Gvinėjos žvejybos zonos.

Vieną visų žvejybos žurnalų kopiją kapitonas nusiunčia Europos Sąjungai. Tunų žvejybos seinerių ir dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojančių laivų kapitonai vieną visų žvejybos žurnalų kopiją nusiunčia vienam iš nurodytų mokslo institutų:

(a)Vystymosi mokslinių tyrimų institutui (Institut de recherche pour le développement, IRD),

(b)Ispanijos okeanografijos institutui (Instituto Español de Oceanografia, IEO) arba

(c)Portugalijos jūrų ir atmosferos tyrimų institutui (Instituto Português do Mar e da Atmosfera, IPMA).

Jeigu laivas grįžta į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną nesibaigus žvejybos leidimo galiojimui, jis privalo toliau teikti veiklos ir laimikio ataskaitas.

Jei nesilaikoma šio skyriaus nuostatų, Bisau Gvinėja gali sustabdyti atitinkamo laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus gauta trūkstama laimikio ataskaita, ir, remdamasi atitinkamomis galiojančių nacionalinės teisės aktų nuostatomis, taikyti nuobaudas laivo savininkui. Pažeidimui pasikartojus, Bisau Gvinėja gali atsisakyti pratęsti žvejybos leidimo galiojimą. Bisau Gvinėja nedelsdama praneša Europos Sąjungai apie visas tokiais atvejais taikomas nuobaudas.

2.2.Nuo trečiųjų Protokolo taikymo metų naudojant kvotų valdymo sistemą

1.Pagal Susitarimą žvejojančio Europos Sąjungos laivo kapitonas pildo žvejybos žurnalą laikydamasis galiojančių ICCAT rezoliucijų ir rekomendacijų. Už elektroniniame žvejybos žurnale įrašytų duomenų tikslumą atsako kapitonas.

2.Visuose Sąjungos žvejybos laivuose, kuriems pagal Protokolą išduota licencija, turi būti įrengta elektroninė sistema (ERS), kuri gali registruoti ir perduoti duomenis apie laivo žvejybos veiklą (ERS duomenis).

3.Laimikio ataskaitų teikimo tvarka:

(a)visų pagal Protokolą Bisau Gvinėjos vandenyse žvejojančių laivų kapitonai kiekvieną dieną pildo elektroninį žvejybos žurnalą ir siunčia jį vėliavos valstybės ŽSC ir Bisau Gvinėjos žvejybos stebėjimo centrams (ŽSC) per ERS (4 priedėlis) o jei ERS neveikia – elektroniniu paštu per septynias dienas nuo išplaukimo iš žvejybos zonos.

(b)Į žvejybos žurnalą įrašomas gyvojo svorio kilogramais arba, jei reikia, žuvų skaičiumi išreikštas kiekvienos rūšies sužvejotų ir laive laikomų žuvų kiekis, žuvų rūšis ir nurodomas FAO triraidis kodas. Jei pagrindinių rūšių žuvų nesužvejota, kapitonas tai taip pat nurodo. Jame taip pat nurodomas atgal į jūrą išmestų kiekvienos rūšies žuvų kiekis, išreikštas gyvojo svorio kilogramais arba atitinkamai žuvų skaičiumi.

4.ERS duomenis laivas perduoda savo vėliavos valstybei, kuri ją automatiškai perduoda Bisau Gvinėjai. Vėliavos valstybė užtikrina, kad duomenys būtų gauti ir įrašyti į kompiuterinę duomenų bazę, leidžiančią saugiai juos laikyti bent 36 mėnesius.

5.Vėliavos valstybė ir Bisau Gvinėja įsitikina, kad turi kompiuterinę ir programinę įrangą, reikalingą ERS duomenims automatiškai 4 priedėlio 3 punkte nurodytu formatu perduoti.

6.ERS duomenys perduodami naudojant Europos Komisijos prižiūrimas elektroninio ryšio priemones, skirtas keistis standartizuotais žvejybos duomenimis.

7.Jei nesilaikoma laimikio ataskaitų teikimo nuostatų, Bisau Gvinėja gali sustabdyti atitinkamo laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus gauta trūkstama laimikio ataskaita, ir, remdamasi atitinkamomis galiojančių nacionalinės teisės aktų nuostatomis, taikyti nuobaudas laivo savininkui. Pažeidimui pasikartojus, Bisau Gvinėja gali atsisakyti pratęsti žvejybos leidimo galiojimą. Bisau Gvinėja nedelsdama praneša Europos Sąjungai apie bet kokias tokiais atvejais taikomas nuobaudas.

8.Vėliavos valstybė ir Bisau Gvinėja paskiria ERS korespondentą, kuris veiks kaip ryšių palaikymo su 4 priedėlio įgyvendinimu susijusiais klausimais centras. Vėliavos valstybė ir Bisau Gvinėja viena kitai perduoda savo ERS korespondentų kontaktinius duomenis ir prireikus tą informaciją nedelsdamos atnaujina.

3.Perėjimas prie elektroninės sistemos

Abi šalys jungtiniame komitete susitaria dėl perėjimo prie elektroninės laimikio ataskaitų teikimo sistemos (ERS), per kurią Europos Sąjungos laivai, laikydamiesi šio priedo priedėlyje išdėstytų nuostatų, elektroninėmis priemonėmis registruoja ir Bisau Gvinėjai perduoda duomenims apie žvejybos operacijas, vykdomas pagal Susitarimą, tvarkos.

Prie tokios sistemos turi būti pereita ne vėliau kaip iki trečiųjų Protokolo galiojimo metų pradžios.

4.Tunų žvejybos seinerių ir ilgosiomis dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojančių laivų mokesčių ataskaita

Remdamasi tunų žvejybos seinerių ir ilgosiomis dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojančių laivų laimikio deklaracijomis Europos Sąjunga parengia galutinę kiekvieno laivo laimikio ir mokesčių ataskaitą už praėjusių kalendorinių metų sezoną.

Šią galutinę ataskaitą Europos Sąjunga Bisau Gvinėjai ir laivo savininkui perduoda iki metų, einančių po tų metų, kai buvo sužvejotas laimikis, gegužės 31 d.

Jei galutinės ataskaitos suma didesnė už nustatyto dydžio mokestį, sumokėtą už žvejybos leidimo išdavimą, laivo savininkas mokėtiną likutį nedelsdamas perveda Bisau Gvinėjai. Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra mažesnė už nustatyto dydžio mokestį, likutis laivo savininkui negrąžinamas.

V SKYRIUS

IŠKROVIMAS IR PERKROVIMAS

1. Laimikio iškrovimas arba perkrovimas

Europos Sąjungos laivo, kuris nori iškrauti arba perkrauti Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje sužvejotą laimikį Bisau Gvinėjos uoste, kapitonas ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki iškrovimo arba perkrovimo pramoninės žvejybos generalinio direktorato atstovui praneša:

(a)iškrovime arba perkrovime dalyvaujančio žvejybos laivo pavadinimą,

(b)iškrovimo ar perkrovimo uostą,

(c)numatomą iškrovimo ar perkrovimo datą ir laiką,

(d)ketinamų iškrauti ar perkrauti kiekvienos rūšies žuvų kiekį (nurodomas FAO triraidis kodas ir gyvojo svorio kilogramai arba, jei reikia, žuvų skaičius),

(e)perkrovimo atveju – laivo, į kurį perkraunama, pavadinimą.

Perkraunant kapitonas turi įsitikinti, kad laivas, į kurį perkraunama, turi kompetentingų institucijų išduotą leidimą tokiai veiklai.

Perkrovimo operacijos turi būti atliekamos Bisau uosto, kurio geografines koordinates kompetentingos institucijos perduos laivo kapitonui ir laivo agentui, reide. Perkrauti jūroje draudžiama.

Jei nesilaikoma šio skyriaus nuostatų, taikomos atitinkamos pagal Bisau Gvinėjos teisės aktus nustatytos nuobaudos.

2. Įnašas natūra užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą

Siekiant šalies apsirūpinimo maistu saugumo, traleriams taikomas įpareigojimas dalį savo laimikio iškrauti Bisau Gvinėjoje. Iškrovimų tvarka:

–žuvų ir (arba) galvakojų moliuskų traleriai – 2,5 tonos per ketvirtį iš kiekvieno laivo;

–krevečių žvejybos laivai – 1,25 tonos per ketvirtį iš kiekvieno laivo.

Siekiant palengvinti šios priemonės įgyvendinimą, kelių laivų įnašai gali būti sujungiami draugėn ir pristatyti iškarto už kelis ketvirčius. Iškraunama Bisau Gvinėjos uoste, iškrautą kiekį priima pramoninės žvejybos generalinio direktorato atstovas.

Tokių įnašų natūra priėmimo formą sistemingai parengia ir pasirašo pramoninės žvejybos generalinis direktoratas, forma atiduodama kapitonui.

Gali būti nustatyta atitinkama tokių iškrovimų tvarka, dėl kurios susitaria abi šalys.

VI SKYRIUS

KONTROLĖ IR INSPEKTAVIMAS

1.Įplaukimas į žvejybos zoną ir išplaukimas iš jos

Apie žvejybos leidimą turinčio Europos Sąjungos laivo įplaukimą į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną ar išplaukimą iš jos Bisau Gvinėjai turi būti pranešama prieš 24 valandas iki įplaukimo ar išplaukimo. Tunų žvejybos seineriams ir dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantiems laivams šis laikotarpis sutrumpinamas iki 4 valandų.

Pranešant apie laivo įplaukimą ar išplaukimą, visų pirma nurodoma:

(a)numatyta įplaukimo (išplaukimo) data, laikas ir geografinės koordinatės,

(b)laive laikomas kiekvienos rūšies žuvų kiekis (nurodomas FAO triraidis kodas ir gyvojo svorio kilogramai arba, jei reikia, žuvų skaičius),

(c)produktų pateikimo būdas.

Pranešama elektroniniu paštu (pageidautina) arba, jei tai neįmanoma, faksu ar radijo ryšiu, naudojant Bisau Gvinėjos nurodytą e. pašto adresą, fakso numerį arba radijo dažnį. Bisau Gvinėja atitinkamiems laivams ir Europos Sąjungai nedelsdama praneša apie bet kokius e. pašto adreso, telefono numerio ar perdavimo dažnio pasikeitimus.

Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje žvejybos veiklą vykdantis apie tai iš anksto nepranešęs laivas laikomas be leidimo žvejojančiu laivu.

2.Laivo geografinių koordinačių pranešimai. LSS sistema

Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje esančiuose Europos Sąjungos žvejybos laivuose turi būti įdiegta palydovinė laivų stebėjimo sistema (LSS), užtikrinanti, kad duomenys apie tų laivų geografines koordinates būtų nuolat (kas valandą) automatiškai perduodami jų vėliavos valstybės žvejybos stebėjimo centrui (ŽSC).

Laive esančią ir duomenims perduoti skirtą nuolatinio laivo geografinių koordinačių nustatymo sistemos palydovinę įrangą draudžiama perkelti, išjungti, sunaikinti, sugadinti, padaryti neveikiančia ar tyčia pakeisti, pakoreguoti ar suklastoti sistemos perduodamus ar užregistruotus duomenis.

Pranešimai apie geografines koordinates ir laimikį teikiami per LSS / ERS sistemą arba, įvykus tokių sistemų gedimui, – el. paštu, faksu ar radijo ryšiu. Bisau Gvinėja atitinkamiems laivams ir Sąjungai nedelsdama praneša apie bet kokius e. pašto adreso, telefono numerio ar perdavimo dažnio pasikeitimus.

Kiekviename pranešime apie geografines koordinates turi būti nurodoma:

(a)laivo identifikavimo duomenys,

(b)paskutinės geografinės laivo koordinatės (ilguma, platuma) su mažesne kaip 500 m paklaida, taikant 99 % pasikliautinąjį intervalą,

(d)laivo greitis ir kursas,

(e)pranešimas turi būti sukonfigūruotas 3 priedėlyje nurodytu formatu.

Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje žvejybos veiklą vykdantis apie tai iš anksto nepranešęs laivas laikomas laivu pažeidėju.

3.Inspektavimas jūroje arba uoste

Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje ar uoste esančių ir žvejybos leidimus turinčių Europos Sąjungos laivų inspektavimą jūroje atliks Bisau Gvinėjos laivai ir inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Prieš įlipdami į laivą, įgaliotieji Bisau Gvinėjos inspektoriai informuoja Europos Sąjungos laivą apie savo sprendimą atlikti inspektavimą. Inspektavimą atlieka ne daugiau kaip du inspektoriai; prieš tai jie privalo įrodyti savo tapatybę ir inspektoriaus statusą. Jei reikia, remiantis tarptautine jūrų teise juos gali lydėti Bisau Gvinėjos nacionalinių saugumo pajėgų atstovai.

Įgaliotieji inspektoriai Europos Sąjungos laive nebūna ilgiau, nei būtina su inspektavimu susijusioms pareigoms atlikti. Inspektavimą jie atlieka taip, kad jo poveikis laivui, jo žvejybos veiklai ir kroviniui būtų jaučiamas kuo mažiau.

Bisau Gvinėja gali leisti inspektavime stebėtojo teisėmis dalyvauti Europos Sąjungos akredituotiems inspektoriams.

Europos Sąjungos laivo kapitonas Bisau Gvinėjos inspektoriams padeda patekti į laivą ir stengiasi palengvinti jų darbą.

Kiekvieno inspektavimo pabaigoje Bisau Gvinėjos įgaliotieji inspektoriai parengia inspektavimo ataskaitą. Sąjungos laivo kapitonas turi teisę į inspektavimo ataskaitą įrašyti savo pastabų. Inspektavimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir Sąjungos laivo kapitonas.

Prieš palikdami laivą įgaliotieji Bisau Gvinėjos inspektoriai Sąjungos laivo kapitonui atiduoda inspektavimo ataskaitos kopiją. Per aštuonias dienas po atlikto inspektavimo Bisau Gvinėjos inspektoriai perduoda vieną inspektavimo ataskaitos kopiją Sąjungai.

4.Laimikio kontrolė

Pirmuosius dvejus Protokolo galiojimo metus, kol taikoma žvejybos pastangų valdymo (BRT) sistema, rotaciniu būdu vieną kartą per ketvirtį viename trečdalyje ES tralerių, kuriems leidžiama žvejoti, bus atliekamos mėginių ėmimo operacijos, skirtos patikrinti, ar sužvejotas laimikis atitinka žvejybos žurnaluose registruojamą informaciją.

Apie kiekvieną kontrolės operaciją bus pranešta ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki jos pradžios, ji bus atliekama pasibaigus reisui ir truks ne ilgiau kaip keturias valandas.

Šios operacijos bus atliekamos vietoje, kurios geografines koordinates kompetentingos institucijos perduos laivo kapitonui ir laivo agentui.

Nuo trečiųjų Protokolo taikymo metų, kai bus taikoma kvotų valdymo sistema (BLSK), laimikio kontrolės operacijų dažnis bus persvarstytas, kad būtų atsižvelgta į laimikio duomenų tikrinimo pagal ERS sistemą įvedimą.

VII SKYRIUS

PAŽEIDIMAI

1.Su pažeidimais susijusios informacijos tvarkymas

Pagal šį priedą išduotą žvejybos leidimą turinčio ES laivo padarytas pažeidimas turi būti nurodomas inspektavimo ataskaitoje.

Tai, kad kapitonas pasirašo inspektavimo ataskaitą, nedaro poveikio laivo savininko teisei į gynybą nustatyto pažeidimo atveju.

2.Laivo sulaikymas. Informacinis susitikimas

Jei tai leidžiama nustatyto pažeidimo atveju taikytinuose nacionalinės teisės aktuose, pažeidimą padaręs ES laivas gali būti priverstas nutraukti žvejybos veiklą ir, jei jis tuo metu yra jūroje, grįžti į Bisau Gvinėjos uostą.

Ne vėliau kaip per 48 valandas Bisau Gvinėja ES praneša apie bet kokį žvejybos leidimą turinčio ES laivo sulaikymą. Prie pranešimo pridedami nustatyto pažeidimo įrodymai.

Prieš taikydama priemones laivui, kapitonui ar kroviniui, išskyrus įrodymams išsaugoti būtinas priemones, Bisau Gvinėja Europos Sąjungos prašymu per vieną darbo dieną nuo pranešimo apie laivo sulaikymą surengia informacinį susitikimą faktams, dėl kurių laivas buvo sulaikytas, išsiaiškinti ir tolesniems veiksmams, kurių gali būti imamasi, paaiškinti. Tokiame informaciniame susitikime gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas.

3.Nuobaudos už pažeidimus. Kompromiso procedūra

Nuobaudą už nustatytą pažeidimą nustato Bisau Gvinėja, remdamasi galiojančiais nacionalinės teisės aktais.

Kai pažeidimo klausimui išspręsti reikalingas teismo procesas, prieš jį pradedant Bisau Gvinėja ir Europos Sąjunga pradeda kompromiso procedūrą, kad būtų nustatytos nuobaudos sąlygos ir dydis. Tokioje kompromiso procedūroje gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas. Kompromiso procedūra baigiama ne vėliau kaip per keturias dienas nuo pranešimo apie laivo sulaikymą.

4.Teismo procesas. Banko garantija

Jei kompromiso procedūra rezultatų neduoda ir pažeidimo byla atsiduria kompetentingame teisme, laivo pažeidėjo savininkas Bisau Gvinėjos nurodytam bankui pateikia banko garantiją, o garantijos suma, kurią nustato Bisau Gvinėja, turi padengti su laivo sulaikymu, numatoma bauda ir galimomis kompensacinėmis sumomis susijusias išlaidas. Banko garantijos negalima atsiimti iki teismo proceso pabaigos.

Paskelbus nuosprendį, banko garantijos užšaldymas panaikinamas ir laivo savininkui garantijos suma grąžinama nedelsiant:

(a)visa, jei netaikoma jokia nuobauda,

(b)jos likutis, jei taikoma nuobauda yra bauda, kurios suma mažesnė už banko garantiją.

Apie teismo proceso baigtį Bisau Gvinėja praneša Europos Sąjungai per aštuonias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

5.Laivo paleidimas

Laivui ir kapitonui leidžiama palikti uostą, kai sumokama per kompromiso procedūrą nustatyta bauda arba kai pateikiama banko garantija.

VIII SKYRIUS

JŪRININKŲ PRIĖMIMAS Į LAIVĄ

1.Priimamų jūrininkų skaičius

Žvejybos leidimo galiojimo laikotarpiu kiekvienas Europos Sąjungos traleris įdarbina Bisau Gvinėjos jūrininkus kaip nurodyta toliau:

(a)penkis jūrininkus, jei laivo talpa mažesnė kaip 250 BRT;

(b)šešis jūrininkus, jei laivo talpa 250–400 BRT;

(c)septynis jūrininkus, jei laivo talpa 400–650 BRT;

(d)aštuonis jūrininkus, jei laivo talpa didesnė kaip 650 BRT.

Europos Sąjungos laivų savininkai stengiasi į laivus priimti papildomų vietinių jūrininkų.

2.Jūrininkų pasirinkimas

Bisau Gvinėjos kompetentingos institucijos sudaro ir atnaujina orientacinį kvalifikuotų jūrininkų, visų pirma turinčių saugumo jūroje mokymų sertifikatą (STCW standartas), galimų įdarbinti Europos Sąjungos laivuose, sąrašą. Toks sąrašas ir jo reguliarūs atnaujinimai perduodami Europos Sąjungai.

Sąrašas sudaromas remiantis kriterijais, pagal kuriuos galima atrinkti kompetentingus ir kvalifikuotus jūrininkus. Jūrininkas turi turėti:

(a)galiojantį Bisau Gvinėjos pasą;

(b)galiojančią jūrininko knygelę, patvirtinančią, kad jis išėjo pagrindinius saugumo jūroje mokymus, skirtus žvejybos laivų įgulų nariams ir atitinkančius galiojančius tarptautinius standartus;

(c)dokumentais pagrįstą darbo pramoniniuose žvejybos laivuose patirtį;

(d)galiojantį sveikatos pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad jis gali eiti pareigas žvejybos laivuose.

Iš šio sąrašo laivo savininkas ar jo agentas gali rinktis jūrininkus, kurie bus priimti į laivą. Jis Bisau Gvinėjai praneša apie jų įtraukimą į įgulą.

3.Jūrininkų sutartys

Laivo savininkas ar jo agentas ir jūrininkas, kuriam, jei reikia, atstovauja jo profesinė sąjunga, bendradarbiaudami su Bisau Gvinėja, sudaro darbo sutartį. Sutartyje visų pirma nurodoma priėmimo į laivą data ir uostas.

Sutartimi užtikrinama, kad jūrininkai galėtų naudotis Bisau Gvinėjoje taikomu socialiniu draudimu. Draudimas galioja mirties, ligos ir nelaimingo atsitikimo atvejais.

Sutartį pasirašiusiems asmenims duodama sutarties kopija.

Bisau Gvinėjos jūrininkams suteikiamos Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracijoje nustatytos pagrindinės darbo teisės. Tai visų pirma yra asociacijų laisvė, faktinis teisės vesti kolektyvines derybas pripažinimas ir diskriminacijos panaikinimas darbo ir profesinėje srityse.

4.Jūrininkų atlyginimai

Bisau Gvinėjos jūrininkams atlyginimą moka laivo savininkas. Jį dar prieš išduodant žvejybos leidimą bendru sutarimu nustato laivo savininkas ir jo agentas Bisau Gvinėjoje.

Atlyginimas negali būti mažesnis nei už Bisau Gvinėjos laivų įgulos narių atlyginimą, nei už TDO nustatyto dydžio atlyginimą.

5.Jūrininkų pareigos

Jūrininkas laivo, į kurį jis paskirtas, kapitonui turi prisistatyti dieną prieš sutartyje nurodytą priėmimo į laivą dieną. Kapitonas jūrininkui praneša priėmimo į laivą datą ir laiką. Jei jūrininkas neatvyksta sutartą priėmimo į laivą dieną sutartu laiku arba jei jo kvalifikacija neatitinka kapitono pageidavimų, jūrininko sutartis laikoma negaliojančia. Jis pakeičiamas kitu Bisau Gvinėjos jūrininku, nepavėlinant laivo išvykimo.

IX SKYRIUS

STEBĖTOJAI

1.Žvejybos veiklos stebėjimas

Žvejybos leidimus turintiems laivams taikoma pagal Susitarimą vykdomos jų žvejybos veiklos stebėjimo sistema.

Tunų žvejybos laivų ir dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojančių laivų atveju šalys kuo skubiau konsultuojasi tarpusavyje ir su suinteresuotosiomis šalimis dėl regiono stebėtojų sistemos nustatymo ir kompetentingos žvejybos organizacijos parinkimo.

Kiti laivai įlaipina Bisau Gvinėjos paskirtą stebėtoją. Jei stebėtojas sutartu laiku neatvyksta į sutartą vietą, jis turėtų būti pakeistas, kad laivas galėtų pradėti savo veiklą nedelsdamas.

2.Paskirti laivai ir stebėtojai

Išduodama žvejybos leidimą, Bisau Gvinėja praneša Europos Sąjungai ir laivo savininkams ar jų agentams, į kuriuos laivus paskirti stebėtojai, ir nurodo stebėtojų pavardes, taip pat laiką, kurį stebėtojas bus kiekviename laive. Bisau Gvinėja Europos Sąjungai, laivo savininkams ar jų agentams nedelsdama praneša apie bet kokius pasikeitimus, susijusius su paskirtais laivais ir stebėtojais.

Stebėtojai laive praleidžia ne daugiau laiko, nei būtina jų pareigoms atlikti.

3.Nustatyto dydžio finansinis įnašas

Mokėdamas mokestį, laivo savininkas Bisau Gvinėjai už kiekvieną tralerį perveda nustatytą 8 000 EUR už metus sumą, kuri proporcingai koreguojama, atsižvelgiant į paskirtųjų laivų žvejybos leidimų galiojimą.

4.Stebėtojo atlyginimas

Stebėtojų atlyginimą ir socialines įmokas moka Bisau Gvinėja.

5.Įlaipinimo sąlygos

Stebėtojui laive taikomas aukšto rango įgulos nario statusas. Tačiau stebėtojo priėmimas į laivą priklauso nuo techninės laivo struktūros.

Apgyvendinimo ir maitinimo laive išlaidas padengia laivo savininkas.

Kapitonas imasi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad būtų užtikrintas stebėtojo fizinis saugumas ir bendra gerovė.

Stebėtojams sudaromos sąlygos naudotis visa jų pareigoms vykdyti reikalinga įranga. Stebėtojas gali naudotis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, susijusiais su laivo žvejybos veikla, visų pirma, žvejybos žurnalu ir navigacijos knyga, ir patekti į laivo dalis, būtinas jo pareigoms vykdyti.

6.Stebėtojo pareigos

Būdami laive stebėtojai:

(e)imasi visų būtinų priemonių, kad nenutrūktų žvejybos operacijos ir kad nebūtų trukdoma jas vykdyti,

(f)tausoja laive esančias priemones ir įrangą,

(g)laikosi konfidencialumo bet kokių laive esančių dokumentų atžvilgiu.

7.Stebėtojų įlaipinimas ir išlaipinimas

Laivo savininkas ar jo atstovas ne vėliau kaip likus 10 dienų iki įlaipinimo praneša Bisau Gvinėjai stebėtojo įlaipinimo datą, laiką ir uostą. Jei stebėtojai į laivą įlaipinami užsienio šalyje, jų kelionės į įlaipinimo uostą išlaidas padengia laivo savininkas.

Jei stebėtojas išlaipinamas ne Bisau Gvinėjos uoste, laivo savininkas savo sąskaita užtikrina kuo greitesnį stebėtojo grįžimą į Bisau Gvinėją.

8.Stebėtojo užduotys

Stebėtojas atlieka šias užduotis:

(a)stebi laivo žvejybos veiklą;

(b)tikrina laivo geografines koordinates per žvejybos operacijas;

(c)atlieka operacijas pagal mokslo programas, įskaitant biologinių ėminių ėmimą;

(d)registruoja naudojamą žvejybos įrankį;

(e)tikrina žvejybos žurnale įregistruotus duomenis apie laimikį, sužvejotą Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje;

(f)tikrina priegaudos procentinę dalį remdamasis kiekvienos žvejybos kategorijos techninių duomenų lapais ir įvertina į jūrą išmetamą sužvejotų žuvų kiekį;

(g)kartą per dieną, atlikdamas savo pareigas, perduoda savo pastabas, įskaitant dėl laive esančio laimikio ir priegaudos kiekio.

9.Stebėtojo ataskaita

Prieš palikdami laivą stebėtojai laivo kapitonui pateikia savo stebėjimo ataskaitą. Laivo kapitonas turi teisę į stebėtojo ataskaitą įrašyti savo pastabų. Ataskaitą pasirašo stebėtojas ir kapitonas. Stebėtojas kapitonui atiduoda ataskaitos kopiją.

Savo ataskaitą stebėtojas pateikia Bisau Gvinėjai. Duomenys apie laimikį ir į jūrą išmestų žuvų kiekį perduodami Bisau Gvinėjos moksliniam institutui (CIPA), kuris po duomenų apdorojimo ir analizės juos pateikia Protokolo 7 straipsnyje nurodytam bendram moksliniam komitetui. Stebėtojo ataskaitos kopija elektroninėmis priemonėmis siunčiama Europos Sąjungai.

Priedėliai

1 priedėlis Žvejybos leidimo prašymo forma

2 priedėlis Techninių duomenų lapai pagal žvejybos kategoriją

3 priedėlis Laivų stebėjimo sistema (LSS)

4 priedėlis Elektroninės laivo žvejybos veiklos ataskaitų teikimo sistemos (ERS) diegimas

1 priedėlis

Žvejybos leidimo prašymo forma

BISAU GVINĖJOS IR EUROPOS SĄJUNGOS ŽVEJYBOS SUSITARIMAS

I. PRAŠYMO TEIKĖJAS

1. Prašymo teikėjo pavadinimas (vardas ir pavardė):

2. Gamintojų organizacijos (GO) pavadinimas arba laivo savininko vardas ir pavardė:

3. GO arba laivo savininko adresas:

4. Tel.: Faksas: E. paštas: E. paštas:

5. Pilietybė: E. paštas: E. paštas:

6. Agento Bisau Gvinėjoje pavadinimas (vardas ir pavardė) ir adresas:

II. LAIVO IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

7. Laivo pavadinimas:

8. Vėliavos valstybė: Registracijos uostas:

9. Išoriniai žymenys: MMSI numeris: IMO numeris:

10. Dabartinės registracijos data (DD/MM/MMMM): …/…/…

Ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jeigu yra):

11. Pastatymo vieta: Data (DD/MM/MMMM): …/…/…

12. Radijo šaukinys: HF: VHF:

13. Palydovinio ryšio numeris: Tarptautinis radijo šaukinys (IRCS):

III. TECHNINIAI LAIVO DUOMENYS

14. Bendrasis laivo ilgis (metrais) Bendrasis laivo plotis (metrais)

Tonažas (išreikštas Londono GT)

15. Variklio tipas Variklio galia (KW)

16. Laivo įgulos narių skaičius

17. Laimikio laikymo laive būdas [ ] Ledas [ ] Atšaldymas [ ] Mišrus [ ] Užšaldymas

18. Paros perdirbimo pajėgumas tonomis

Žuvų triumų skaičius Bendras žuvų triumų tūris (m3)

19. VMS: Automatinio geografinių koordinačių nustatymo įrangos duomenys

Gamintojas Modelis Serijos numeris

Programinės įrangos versija Palydovinio ryšio operatorius (MCSP)

IV. ŽVEJYBOS VEIKLA

20. Leidžiamas žvejybos įrankis [ ] gaubiamasis tinklas [ ] ūdos [ ] kartinės ūdos

21. Laimikio iškrovimo vieta

22. Licencijos prašoma laikotarpiui nuo (DD/MM/MMMM) …/…/… iki (DD/MM/MMMM) …/…/…

Aš, toliau pasirašęs, tvirtinu, kad šiame prašyme nurodyta informacija yra teisinga, tiksli ir pateikta sąžiningai.

Kur…………………………………., kada .../.../

Prašymo teikėjo parašas

1 TECHNINIŲ DUOMENŲ LAPAS 1 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. ŽUVŲ IR GALVAKOJŲ MOLIUSKŲ TRALERIAI ŠALDIKLIAI
1. Žvejybos zona
Už 12 jūrmylių nuo bazinės linijos, įskaitant bendrą Bisau Gvinėjos ir Senegalo valdymo zoną į šiaurę iki 268° azimuto.
2. Leidžiami žvejybos įrankiai
2.1 Leidžiama žvejoti tradiciniais tralais su kėtoklėmis ir kitais selektyviais įrankiais. 2.2 Leidžiama žvejoti autrigeriais. 2.3 Draudžiama naudoti visų rūšių žvejybos įrankius, bet kokias priemones ar įtaisus, kuriais būtų bandoma uždengti tinklų akis arba sumažti jų selektyvumą. Tačiau siekiant išvengti įrankio nudėvėjimo arba suplėšymo prie dugninio tralo maišo apatinės dalies galima pritvirtinti tinklines arba kitokios medžiagos apsaugas. Šios apsaugos turi būti tvirtinamos tik prie priekinių ir šoninių tralo maišo kraštų. Apsauginius įtaisus naudoti viršutinėje tralo dalyje galima su sąlyga, kad jie sudaryti iš vientisos tokios pat medžiagos kaip ir tralo maišas tinklo dalies, kurios ištemptų akių dydis būtų ne mažesnis kaip 300 mm. 2.4 Padvigubinti tralo maišo verpalą, tiek vientisą, tiek sudėtinį, draudžiama.
3. Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis
70 mm
4. Priegauda
Pirmaisiais dviem Protokolo taikymo metais reiso pabaigoje laivuose esantys vėžiagyviai negali viršyti 5 % viso Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje sužvejoto laimikio. Nuo trečiųjų Protokolo taikymo metų: reiso pabaigoje žuvų traleriuose esantys vėžiagyviai negali viršyti 5 %, o galvakojai moliuskai – 15 % viso Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje sužvejoto laimikio. Leidžiama žvejoti kalmarus (Todarodes sagittatus ir Todaropsis eblanae), jie įtraukiami į tikslines rūšis. Reiso pabaigoje galvakojų moliuskų traleriuose esančios žuvys negali viršyti 60 %, o vėžiagyviai – 5 % viso Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje sužvejoto laimikio. Viršijus nustatytą priegaudos procentinę dalį taikomos Bisau Gvinėjos teisės aktais nustatytos nuobaudos. Abi šalys konsultuojasi jungtiniame komitete, siekdamos pagal bendro mokslinio komiteto rekomendaciją patikslinti leidžiamą procentinę dalį.
5. Leidžiamas kiekis, mokestis
5.1 Leidžiamas kiekis (BRT) pirmaisiais dvejais Protokolo taikymo metais	3 500 BRT per metus
5.2 Mokesčiai EUR už BRT pirmaisiais dvejais Protokolo taikymo metais	282 EUR už BRT per metus Mokesčiai už ketvirčio ir pusmečio licencijas skaičiuojami proporcingai pagal jų galiojimo laikotarpį, pridedant atitinkamai 4 % ir 2,5 %.
5.3 Leidžiamas kiekis (BLSK) nuo trečiųjų metų iki Protokolo galiojimo pabaigos	Dugninės žuvys – 11 000 tonų per metus Galvakojai moliuskai – 1 500 tonų per metus
5.4 Mokesčiai EUR už toną nuo trečiųjų metų iki Protokolo galiojimo pabaigos	Dugninės žuvys – 90 EUR už toną Galvakojai moliuskai – 270 EUR už toną

2 TECHNINIŲ DUOMENŲ LAPAS 2 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. KREVEČIŲ TRALERIAI
1. Žvejybos zona
Už 12 jūrmylių nuo bazinės linijos, įskaitant bendrą Bisau Gvinėjos ir Senegalo valdymo zoną į šiaurę iki 268° azimuto.
2. Leidžiami įrankiai
2.1 Leidžiama žvejoti tradiciniais tralais su kėtoklėmis ir kitais atrankiais įrankiais. 2.2 Leidžiama žvejoti autrigeriais. 2.3 Draudžiama naudoti visų rūšių žvejybos įrankius, bet kokias priemones ar įtaisus, kuriais būtų bandoma uždengti tinklų akis arba sumažti jų atrankumą. Tačiau siekiant išvengti įrankio nudėvėjimo arba suplėšymo prie dugninio tralo maišo apatinės dalies galima pritvirtinti tinklines arba kitokios medžiagos apsaugas. Šios apsaugos turi būti tvirtinamos tik prie priekinių ir šoninių tralo maišo kraštų. Apsauginius įtaisus naudoti viršutinėje tralo dalyje galima su sąlyga, kad jie sudaryti iš vientisos tokios pat medžiagos kaip ir tralo maišas tinklo dalies, kurios ištemptų akių dydis būtų ne mažesnis kaip 300 mm. 2.4 Padvigubinti tralo maišo verpalą, tiek vientisą, tiek sudėtinį, draudžiama.
3. Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis
50 mm.
4. Priegauda
4.1 Reiso pabaigoje krevečių traleriuose esantys galvakojai moliuskai negali viršyti 15 %, o žuvys – 70 % viso Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje sužvejoto laimikio. 4.2 Viršijus nustatytą priegaudos procentinę dalį taikomos Bisau Gvinėjos teisės aktais nustatytos nuobaudos. 4.3 Abi šalys konsultuojasi jungtiniame komitete, siekdamos pagal bendro mokslinio komiteto rekomendaciją patikslinti leidžiamą procentinę dalį.
5. Leidžiamas kiekis, mokestis
5.1 Leidžiamas kiekis (BRT) pirmaisiais dvejais Protokolo taikymo metais	3 700 BRT per metus
5.2 Mokesčiai EUR už BRT pirmaisiais dvejais Protokolo taikymo metais	395 EUR už BRT per metus Mokesčiai už ketvirčio ir pusmečio licencijas skaičiuojami proporcingai pagal jų galiojimo laikotarpį, pridedant atitinkamai 4 % ir 2,5 %.
5.3 Leidžiamas kiekis (BLSK) nuo trečiųjų metų iki Protokolo galiojimo pabaigos	2 500 tonų per metus
5.4 Mokesčiai EUR už toną nuo trečiųjų metų iki Protokolo galiojimo pabaigos	280 EUR už toną

3 TECHNINIŲ DUOMENŲ LAPAS 3 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. TUNUS KARTINĖMIS ŪDOMIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI
1. Žvejybos zona
1.1 Už 12 jūrmylių nuo bazinės linijos, įskaitant bendrą Bisau Gvinėjos ir Senegalo valdymo zoną į šiaurę iki 268° azimuto. 1.2 Tunus kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai gali žvejoti gyvą jauką, reikalingą jų žvejybos veiklai Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje.
2. Leidžiami įrankiai:
2.1 kartinės ūdos 2.2 Gaubiamieji tinklai su gyvu jauku: 16 mm
3. Priegauda
3.1 Remiantis Migruojančių rūšių konvencija ir ICCAT rezoliucijomis, draudžiama žvejoti milžinryklius (Cetorhinus maximus), baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias), didžiaakes jūrų lapes (Alopias superciliosus), Sphyrnidae šeimos kūjaryklius (išskyrus mažuosius kūjaryklius tiburo), ilgapelekius pilkuosius ryklius (Carcharhinus longimanus) ir floridinius šilkinius ryklius (Carcharhinus falciformis). Draudžiama žvejoti australinius smėlryklius (Carcharias taurus) ir paprastuosius sriubinius ryklius (Galeorhinus galeus). 3.2 Ketindamos pagal mokslines rekomendacijas atnaujinti šį sąrašą šalys konsultuojasi jungtiniame komitete.
4. Leidžiamas kiekis, mokestis
4.1 Nustatyto dydžio metinis avansas	2 500 EUR už 45,5 tonas vienam laivui
4.2 Papildomas mokestis už sužvejotų žuvų toną	55 EUR už toną
4.3 Laivų, kuriems leista žvejoti, kiekis	13 laivų

4 TECHNINIŲ DUOMENŲ LAPAS 4 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. TUNŲ SEINERIAI ŠALDIKLIAI IR DREIFUOJANČIOSIOMIS ŪDOMIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI ŠALDIKLIAI
. Žvejybos zona
Už 12 jūrmylių nuo bazinės linijos, įskaitant bendrą Bisau Gvinėjos ir Senegalo valdymo zoną į šiaurę iki 268° azimuto.
2. Leidžiami įrankiai
Traukiamieji tinklai ir dreifuojančiosios ūdos
3. Priegauda
Remiantis Migruojančių rūšių konvencija ir ICCAT rezoliucijomis, draudžiama žvejoti milžinryklius (Cetorhinus maximus), baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias), didžiaakes jūrų lapes (Alopias superciliosus), Sphyrnidae šeimos kūjaryklius (išskyrus mažuosius kūjaryklius tiburo), ilgapelekius pilkuosius ryklius (Carcharhinus longimanus) ir floridinius šilkinius ryklius (Carcharhinus falciformis). Draudžiama žvejoti australinius smėlryklius (Carcharias taurus) ir paprastuosius sriubinius ryklius (Galeorhinus galeus). Ketindamos pagal mokslines rekomendacijas atnaujinti šį sąrašą šalys konsultuojasi jungtiniame komitete.
4. Leidžiamas kiekis, mokestis
4.1 Nustatyto dydžio metinis avansas	4 500 EUR už 64,3 tonas vienam seineriui 3 000 EUR už 54,5 tonas vienam ilgosiomis dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojančiam laivui
4.2 Papildomas mokestis už sužvejotą toną	70 EUR už toną seineriams 55 EUR už toną dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantiems laivams
4.3 Aptarnaujantiems laivams taikomas mokestis	3 000 EUR per metus už vieną laivą
4.4 Laivų, kuriems leista žvejoti, kiekis	28 laivai

5 TECHNINIŲ DUOMENŲ LAPAS 5 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. SMULKIIŲJŲ PELAGINIŲ ŽUVŲ ŽVEJYBOS LAIVAI
1. Žvejybos zona
Už 12 jūrmylių nuo bazinės linijos, įskaitant bendrą Bisau Gvinėjos ir Senegalo valdymo zoną į šiaurę iki 268° azimuto.
2. Laivai ir leidžiami įrankiai
Pagal Bisau Gvinėjos teisės aktus žvejoti leidžiama tik laivams, kurių talpa yra 5 000 GT ar mažesnė. Leidžiami žvejybos įrankiai – pelaginiai tralai ir pramoniniai gaubiamieji tinklai.
3. Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis
Tralai – 70 mm
4. Priegauda
4.1 Reiso pabaigoje traleriuose esančios ne pelaginės žuvys negali viršyti 10 %, galvakojai moliuskai – 10 %, o vėžiagyviai – 5 % viso Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje sužvejoto laimikio. 4.2 Viršijus nustatytą priegaudos procentinę dalį taikomos Bisau Gvinėjos teisės aktais nustatytos nuobaudos. 4.3 Abi šalys konsultuojasi jungtiniame komitete, siekdamos pagal bendro mokslinio komiteto rekomendaciją patikslinti leidžiamą procentinę dalį.
5. Leidžiamas kiekis / Mokesčiai
5.1 Leidžiamas kiekis (BRT) pirmaisiais dvejais Protokolo taikymo metais	15 000 BRT per metus
5.2 Mokesčiai EUR už BRT pirmaisiais dvejais Protokolo taikymo metais	250 EUR už BRT per metus Mokesčiai už ketvirčio ir pusmečio licencijas skaičiuojami proporcingai pagal jų galiojimo laikotarpį, pridedant atitinkamai 4 % ir 2,5 %.
5.3 Leidžiamas kiekis (BLSK) nuo trečiųjų metų iki Protokolo galiojimo pabaigos	18 000 tonų per metus
5.4 Mokesčiai EUR už toną nuo trečiųjų metų iki Protokolo galiojimo pabaigos	100 EUR už toną (didesnės nei 1 000 GT talpos laivas) 75 EUR už toną (1 000 GT ar mažesnės talpos laivas)

Reiso apibrėžimas

Šiame priedėlyje Europos laivo reiso trukmė apibrėžiama taip:

– laikotarpis nuo įplaukimo į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną iki išplaukimo iš jos arba

– laikotarpis nuo įplaukimo į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną iki perkrovimo, arba

– laikotarpis nuo įplaukimo į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną iki iškrovimo Bisau Gvinėjoje.

3 priedėlis

LAIVŲ STEBĖJIMO SISTEMA (LSS)

1. Laivo geografinių koordinačių pranešimai. LSS sistema

Pirmosios geografinės koordinatės, užregistruotos įplaukus į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną, žymimos kodu ENT. Visos vėlesnės geografinės koordinatės žymimos kodu POS, išskyrus pirmąsias geografines koordinates, užregistruotas išplaukus iš Bisau Gvinėjos žvejybos zonos (jos žymimos kodu EXI).

Vėliavos valstybės ŽSC užtikrina automatinį duomenų apdorojimą ir, jei reikia, elektroninį pranešimų apie geografines koordinates perdavimą. Pranešimai apie geografines koordinates registruojami saugiu būdu ir saugomi trejus metus.

2. Laivo pranešimų perdavimas sugedus LSS

Kapitonai užtikrina, kad jų laivų LSS nuolat veiktų be trūkumų ir kad pranešimai apie geografines koordinates būtų tinkamai perduodami vėliavos valstybės ŽSC.

Sugedusi laivo VMS sistema turi būti pataisyta ar pakeista per 30 dienų. Praėjus šiam terminui, laivui nebeleidžiama žvejoti Bisau Gvinėjos vandenyse.

Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje žvejojantys laivai, kurių LSS sistema yra sugedusi, pranešimus apie geografines koordinates vėliavos valstybės ŽSC turi perduoti ne rečiau kaip kas keturias valandas e. paštu arba faksu pateikdami visą privalomą informaciją.

3. Saugus pranešimų apie geografines koordinates perdavimas Bisau Gvinėjai

Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai siunčia pranešimus apie atitinkamų laivų geografines koordinates Bisau Gvinėjos ŽSC. Vėliavos valstybės ŽSC ir Bisau Gvinėjos ŽSC pasikeičia kontaktiniais e. pašto adresais ir nedelsdami vienas kitą informuoja apie tų adresų pasikeitimus.

Vėliavos valstybės ŽSC ir Bisau Gvinėjos ŽSC pranešimus apie geografines koordinates vienas kitam perduoda elektroniniu būdu, naudodamiesi saugia ryšių sistema.

Bisau Gvinėjos ŽSC informuoja vėliavos valstybės ŽSC ir Sąjungą apie bet kokį žvejybos leidimą turinčio laivo tolydžiai perduodamų pranešimų apie geografines koordinates pertrūkį, jei jis nėra pranešęs apie išplaukimą iš Bisau Gvinėjos žvejybos zonos.

4. Ryšių sistemos sutrikimai

Bisau Gvinėja užtikrina, kad jos elektroninė įranga būtų suderinama su vėliavos valstybės ŽSC turima įranga, ir nedelsdama praneša Sąjungai apie bet kokį sutrikimą perduodant ir priimant pranešimus apie geografines koordinates, kad kuo greičiau būtų rastas techninis sprendimas. Kilusius ginčus nagrinėja jungtinis komitetas.

Kapitonas laikomas atsakingu už bet kokią įrodymais pagrįstą manipuliaciją laivo LSS, kuria siekiama sutrikdyti LSS veikimą ar suklastoti per ją teikiamus pranešimus apie geografines koordinates. Už bet kokį pažeidimą taikomos galiojančiuose Bisau Gvinėjos teisės aktuose numatytos nuobaudos.

5. Pranešimų apie geografines koordinates teikimo dažnumo pakeitimas

Remdamasi pažeidimą įrodančiais elementais, Bisau Gvinėja vėliavos valstybės ŽSC gali paprašyti (prašymo kopija nusiunčiama Sąjungai), kad nustatytą tyrimo laikotarpį pranešimų apie geografines koordinates siuntimo intervalas būtų sumažintas iki trisdešimties minučių. Tuos įrodomuosius elementus Bisau Gvinėja turi nusiųsti vėliavos valstybės ŽSC ir Sąjungai. Vėliavos valstybės ŽSC pranešimus apie geografines koordinates Bisau Gvinėjai nedelsdamas pradeda siųsti laikydamasis naujo intervalo.

Pasibaigus nustatytam tyrimo laikotarpiui, Bisau Gvinėjos ŽSC praneša vėliavos valstybės ŽSC ir Sąjungai apie tolesnius veiksmus, jei jų numatyta.

6. LSS pranešimų perdavimas Bisau Gvinėjai

Duomenys	Kodas	Privalomas (P) / Neprivalomas (N)	Turinys
Registravimo pradžia	SR	P	Sistemos duomenys – nurodoma registravimo pradžia.
Gavėjas	AD	P	Pranešimo duomenys – gavėjas (triraidis šalies kodas (ISO-3166))
Siuntėjas	FR	P	Pranešimo duomenys – siuntėjas (triraidis šalies kodas (ISO-3166))
Vėliavos valstybė	FS	P	Pranešimo duomenys – vėliavos valstybė (triraidis kodas (ISO-3166))
Pranešimo tipas	TM	P	Pranešimo duomenys – pranešimo tipas (ENT, POS, EXI, MAN)
Radijo šaukinys (IRCS)	RC	P	Laivo duomenys – laivo tarptautinis radijo šaukinys (IRCS)
Susitariančiosios šalies vidaus registracijos numeris	IR		Laivo duomenys – susitariančios šalies unikalus numeris (triraidis kodas (ISO-3166) ir numeris)
Išorinis registravimo numeris	XR	P	Laivo duomenys – ant laivo borto esantis numeris (ISO 8859.1)
Platuma	LT	P	Laivo geografinių koordinačių duomenys – koordinatės laipsniais ir dešimtainiais laipsniais Š/P DD.ddd (WGS84)
Ilguma	LG	P	Laivo geografinių koordinačių duomenys – koordinatės laipsniais ir dešimtainiais laipsniais R/V DD.ddd (WGS84)
Kursas	CO	P	Laivo kursas 360° skalėje
Greitis	SP	P	Laivo greitis dešimtųjų mazgo dalių tikslumu
Data	DA	P	Laivo geografinių koordinačių duomenys – koordinačių registravimo data UTC (MMMMMMDD)
Laikas	TI	P	Laivo geografinių koordinačių duomenys – koordinačių registravimo laikas UTC (VVMM)
Registravimo pabaiga	ER	P	Sistemos duomenys – nurodoma registravimo pabaiga

Kad Bisau Gvinėjos ŽSKC galėtų nustatyti ŽSKC siuntėją, perduodant duomenis reikalinga ši informacija:

ŽSKC serverio IP adresas ir (arba) DNS duomenys;

SSL sertifikatas (visa sertifikavimo grandinė).

Pateikiami duomenys išdėstomi taip:

naudojami rašmenys turi atitikti ISO 8859.1 standartą;

dvigubas pasvirasis brūkšnys (//) ir srities kodas SR žymi pranešimo pradžią;

visi duomenys žymimi jiems skirtu kodu ir nuo kitų duomenų atskiriami dvigubu pasviruoju brūkšniu (//);

viengubu pasviru brūkšniu (/) yra atskiriami kodai ir duomenys;

kodas ER ir dvigubas pasvirasis brūkšnys (//) žymi pranešimo pabaigą.

4 priedėlis

Elektroninės laivo žvejybos veiklos ataskaitų teikimo sistemos (ERS) diegimas

Žvejybos duomenų registravimas ir ERS deklaracijų teikimas

(1) Žvejybos zonoje esančio ir pagal Protokolą išduotą licenciją turinčio Sąjungos žvejybos laivo kapitonas:

a) kiekvieną įplaukimą į žvejybos zoną ir išplaukimą iš jos registruoja specialiu pranešimu, kuriame nurodomas kiekvienos rūšies žuvų, laikomų laive tokio įplaukimo ar išplaukimo metu, kiekis ir įplaukimo arba išplaukimo data, laikas ir geografinės koordinatės. Šis pranešimas ERS arba kitomis ryšio priemonėmis perduodamas ne vėliau kaip likus dviem valandoms iki įplaukimo ar išplaukimo, apie kuriuos kapitonas praneša Bisau Gvinėjos ŽSC;

b) kasdien registruoja laivo geografines koordinates vidurdienį, jei nebuvo vykdyta jokia žvejybos veikla;

c) registruoja kiekvienos žvejybos operacijos geografines koordinates, įrankio tipą, sužvejotą kiekvienos rūšies žuvų kiekį (atskirai nurodydamas laive paliktą laimikį ir į jūrą išmestą laimikį). Visos žuvų rūšys nurodomos FAO triraidžiais kodais; kiekis išreiškiamas gyvojo svorio kilogramais, arba, jei reikia, sužvejotų egzempliorių skaičiumi;

d) kasdien ne vėliau kaip 24:00 val „00:00“ perduoda vėliavos valstybei į elektroninį žvejybos žurnalą įrašytus duomenis; duomenys perduodami už kiekvieną žvejybos zonoje praleistą dieną, įskaitant dienas, kai laimikio nesužvejota. Duomenys taip pat perduodami išplaukiant iš žvejybos zonos.

(2) Kapitonas yra atsakingas už užregistruotų ir perduotų duomenų tikslumą.

3) Pagal Protokolo priedo IV skyriaus nuostatas vėliavos valstybė perduoda ERS duomenis Bisau Gvinėjos Žvejybos stebėjimo centrui (ŽSC).

UN/CEFACT formato duomenys perduodami Europos Komisijos įdiegtu FLUX tinklu.

Kol jo nėra, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos duomenys perduodami per DEH (Data Exchange Highway) ES ERS (v. 3.1) formatu.

Laivo vėliavos valstybės ŽSC momentinius laivo pranešimus (COE, COX, PNO) nedelsdamas automatiškai perduoda Bisau Gvinėjos ŽSC. Kitų tipų pranešimai nuo datos, kurią faktiškai pradedamas naudoti UN-CEFACT formatas, taip pat perduodami automatiškai vieną kartą per dieną, o iki tos datos yra perduodami nedelsiant po to, kai Bisau Gvinėjos ŽSC automatiškai pateikia prašymą vėliavos valstybės ŽSC per centrinį Europos Komisijos mazgą. Įdiegus naująjį formatą, pastarasis perdavimo būdas bus naudojimas tik specifinių prašymų, susijusių su istoriniais duomenimis, atveju.

4) Bisau Gvinėjos ŽSC patvirtina jam siunčiamų momentinių ERS duomenų gavimą, nusiųsdamas gavimo patvirtinimo pranešimą ir patvirtindamas gauto pranešimo tinkamumą. Bisau Gvinėja gavimo patvirtinimo nesiunčia, kai gauna duomenis, kurių pati paprašė. Bisau Gvinėja visus ERS duomenis tvarko konfidencialiai.

Laive esančios elektroninio perdavimo sistemos arba ryšių sistemos gedimas

5) Vėliavos valstybės ŽSC ir Bisau Gvinėjos ŽSC nedelsdami vienas kitam praneša apie visus įvykius, galinčius turėti įtakos laivo ar kelių laivų ERS duomenų perdavimui.

6) Jei Bisau Gvinėjos ŽSC negauna duomenų, kuriuos turi perduoti laivas, jis nedelsdamas apie tai praneša vėliavos valstybės ŽSC. Vėliavos valstybės ŽSC kiek įmanoma greičiau ištiria, kodėl ERS duomenys nebuvo gauti, ir praneša Bisau Gvinėjos ŽSC apie tyrimo rezultatus.

7) Kai sutrinka duomenų perdavimas tarp laivo ir vėliavos valstybės ŽSC, vėliavos valstybės ŽSC nedelsdamas apie tai praneša laivo kapitonui arba operatoriui arba jų atstovui (-ams). Gavęs tokį pranešimą, laivo kapitonas bet kokiomis tinkamomis telekomunikacijų priemonėmis kasdien ne vėliau kaip iki 24:00 val. vėliavos valstybės kompetentingoms institucijoms perduoda trūkstamus duomenis.

8) Sutrikus laive įrengtos elektroninės perdavimo sistemos veikimui, laivo kapitonas arba operatorius užtikrina, kad ERS būtų pataisyta arba pakeista per 10 dienų nuo sutrikimo nustatymo. Pasibaigus šiam terminui, laivui nebeleidžiama žvejoti žvejybos zonoje; jis turi per 24 valandas iš jos išplaukti arba įplaukti į Bisau Gvinėjos uostą. Laivui leidžiama išplaukti iš to uosto arba grįžti į žvejybos zoną tik tada, kai jo vėliavos valstybės ŽSC nustato, kad ERS sistema vėl veikia tinkamai.

9) Jei Bisau Gvinėja negauna ERS duomenų dėl elektroninių sistemų, kurias prižiūri Europa arba Bisau Gvinėja, veikimo sutrikimo, atitinkama šalis nedelsdama imasi veiksmų, kad šis sutrikimas būtų panaikintas kuo greičiau. Apie problemos išsprendimą nedelsiant pranešama kitai šaliai.

10) Vėliavos valstybės ŽSC kas 24 valandas Bisau Gvinėjos ŽSC bet kokiomis turimomis elektroninėmis ryšio priemonėmis siunčia visus ERS duomenis, kuriuos vėliavos valstybė gavo po paskutinio pranešimo perdavimo. Ta pati procedūra gali būti taikoma Bisau Gvinėjai paprašius, jei priežiūros darbai Europos prižiūrimas sistemas paveikia ilgiau nei 24 valandas. Bisau Gvinėja informuoja savo kompetentingas kontrolės tarnybas, kad Sąjungos laivai nebūtų laikomi nevykdančiais savo ERS duomenų perdavimo. Vėliavos valstybės ŽSC užtikrina, kad trūkstami duomenys būtų įtraukti į elektroninę duomenų bazę, tvarkomą pagal 3 punktą.

II PRIEDAS

Įgaliojimų taikymo sritis ir Sąjungos pozicijos, kurios turi būti laikomasi jungtiniame komitete, nustatymo procedūra

1.Komisija įgaliojama derėtis su Bisau Gvinėjos Respublika ir atitinkamais atvejais laikantis šio priedo 3 punkto ir tolimesnių punktų Sąjungos vardu patvirtinti Protokolo pakeitimus, susijusius su šiais klausimais:

(a)žvejybos galimybių bei jų nuostatų ir atitinkamai finansinio įnašo peržiūra pagal Protokolo 8 straipsnio 2 ir 4 dalis;

(b)Protokolo 5 straipsnyje numatytos sektoriui skirtos paramos sąlygų koregavimu;

(c)valdymo priemonių, priklausančių jungtinio komiteto įgaliojimams pagal Protokolo 6 straipsnio 4 dalį ir 7 straipsnio 4 dalį, ir žvejybos vykdymo sąlygų nuostatų koregavimu pagal Protokolo 8 straipsnio 5 dalį.

2.Pagal partnerystės Susitarimą įsteigtame jungtiniame komitete Sąjunga:

(a)veikia vadovaudamasi tikslais, kurių ji siekia vykdydama bendrą žuvininkystės politiką;

(b)skatina laikytis pozicijų, kurios yra suderinamos su regioninių žvejybos valdymo organizacijų priimtomis atitinkamomis taisyklėmis ir atitinka pakrantės valstybių bendrai vykdomą valdymą.

3.Kai Jungtinio komiteto posėdyje numatyta priimti sprendimą dėl 1 punkte nurodytų Protokolo pakeitimų, imamasi būtinų priemonių, kad pozicijoje, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktus naujausius statistinius, biologinius ir kitus duomenis.

4.Šiuo tikslu, remdamosi tais duomenimis, Komisijos tarnybos, likus pakankamai laiko iki atitinkamo jungtinio komiteto posėdžio, perduoda Tarybai arba jos parengiamiesiems organams apsvarstyti ir patvirtinti parengiamąjį dokumentą, kuriame išsamiai išdėstyti konkretūs siūlomos Sąjungos pozicijos elementai.

5.Parengiamajame dokumente numatyta Sąjungos pozicija yra patvirtinta, jeigu tam tikras blokuojančiai mažumai ekvivalentiškas valstybių narių skaičius tam nepaprieštarauja Tarybos parengiamojo organo posėdžio metu arba per dvidešimt dienų nuo parengiamojo dokumento gavimo, atsižvelgiant į tai, kas įvyks anksčiau. Pareiškus prieštaravimą, klausimas perduodamas Tarybai.

6.Jei vėlesniuose jungtinio komiteto posėdžiuose, įskaitant posėdžius vietoje, susitarimo pasiekti neįmanoma , klausimas vėl perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams 4 ir 5 punktuose nustatyta tvarka, kad nustatant Sąjungos poziciją būtų atsižvelgta į naujus elementus.

7.Komisijos prašoma tinkamu laiku imtis visų priemonių, kurios būtinos tolesniems veiksmams, susijusiems su jungtinio komiteto sprendimu, atlikti, be kita ko, atitinkamais atvejais paskelbti atitinkamą sprendimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikti visus pasiūlymus, kurie būtini tam sprendimui įgyvendinti.