EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2019 03 08
COM(2019) 112 final
2019/0062(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas 9389/1/14 REV 1
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo dalykas
Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi 2019–2023 m. Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos posėdžiuose dėl numatomo išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių priėmimo.
2.Pasiūlymo aplinkybės
2.1.Susitarimas, kuriuo įsteigiama Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija
Susitarimu, kuriuo įsteigiama Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM susitarimas), siekiama užtikrinti jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimą ir biologiniu, socialiniu, ekonominiu bei aplinkosaugos aspektais tausų jų naudojimą, taip pat darnų akvakultūros vystymąsi Susitarimo rajone. GFCM susitarimas įsigaliojo 1952 m. GFCM susitarimo pakeitimai buvo patvirtinti 1963, 1976, 1997 ir 2014 m.
Europos Sąjunga Tarybos sprendimu 98/416/EB 1 pritarė GFCM susitarimui ir yra jo susitariančioji šalis. Bulgarija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Malta, Prancūzija, Rumunija ir Slovėnija taip pat yra GFCM susitarimo susitariančiosios šalys.
2.2.Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija
Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) yra GFCM susitarimu įsteigtas organas, kuriuo siekiama užtikrinti jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimą ir biologiniu, socialiniu, ekonominiu bei aplinkosaugos aspektais tausų jų naudojimą, taip pat darnų akvakultūros vystymąsi Viduržemio bei Juodosios jūrų ir jungiamuosiuose vandenyse. Ji priima jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.
Sąjunga, kaip GFCM narė, turi dalyvavimo teisę ir balsavimo teisę. Yra parengta deklaracija dėl Sąjungos kompetencijos GFCM susitarimo srityje. Sąjunga naudojasi savo valstybių narių, kurios yra susitariančiosios šalys, balsavimo teisėmis: kai Sąjunga balsuoja, jos valstybės narės nebalsuoja, ir atvirkščiai. GFCM sprendimus priima dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių GFCM narių balsų dauguma.
2.3.GFCM sprendimai
GFCM turi įgaliojimus priimti jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones. Tos priemonės susitariančiosioms šalims yra privalomos.
Pagal GFCM susitarimo 13 straipsnio 3 dalį priemonės įsigalioja praėjus 120 dienų po to, kai GFCM apie jas praneša susitariančiosioms šalims. Susitariančiosioms šalims, kurios per 120 dienų nuo pranešimo apie GFCM priimtą priemonę gavimo dienos jai paprieštarauja, ta priemonė nėra privaloma. Jeigu prieštaravimą pateikia daugiau kaip trečdalis susitariančiųjų šalių, kitos susitariančiosios šalys neprivalo įgyvendinti ginčijamos priemonės.
3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi metiniuose regioninių žvejybos valdymo organizacijų posėdžiuose, šiuo metu nustatoma taikant dviejų pakopų procedūrą. Tarybos sprendimu nustatomi daugiametės Sąjungos pozicijos priėmimo pagrindiniai principai bei gairės, paskui ši pozicija prieš kiekvieną metinį posėdį koreguojama neoficialiais Komisijos dokumentais ir jie aptariami Tarybos darbo grupėje.
GFCM atveju šis principas įgyvendintas 2014 m. gegužės 8 d. Tarybos sprendimu 9389/1/14 REV 1, kuriuo nustatoma Sąjungos pozicija GFCM 2014–2018 m. Sprendime nustatyti bendrieji principai ir gairės, tačiau taip pat kiek įmanoma atsižvelgiama į GFCM ypatumus. Be to, valstybėms narėms pageidaujant, jame nustatyta standartinė kasmetinio Sąjungos pozicijos nustatymo procedūra.
Sprendime 9389/1/14 REV 1 numatyta Sąjungos poziciją peržiūrėti iki 2019 m. metinio posėdžio. Todėl šiuo pasiūlymu nustatoma Sąjungos pozicija GFCM 2019–2023 m., taigi pakeičiamas Sprendimas 9389/1/14 REV 1.
Į Sprendimą 9389/1/14 REV 1 įtraukti naujos bendros žuvininkystės politikos principai ir gairės, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 2 , atsižvelgiant ir į Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 3 tikslus. Be to, Sąjungos pozicija juo pakoreguota pagal Lisabonos sutartį.
Atliekant šią su žvejybos poveikiu susijusią peržiūrą atsižvelgiama į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ 4 , Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrą komunikatą „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ 5 ir Tarybos išvadas dėl to bendro komunikato 6 .
Šioje peržiūroje taip pat atsižvelgiama į Sąjungos įsipareigojimus dėl Viduržemio ir Juodosios jūrų, kuriuos ji tarptautiniu lygmeniu prisiėmė Maltoje paskelbtoje ministrų deklaracijoje „MedFish4Ever“ 7 ir Sofijoje paskelbtoje ministrų deklaracijoje 8 .
4.Teisinis pagrindas
4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas
4.1.1.Principai
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.
„Teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, kurie turi teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas, ir priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų turinį“ 9 .
4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju
GFCM yra įsteigta susitarimu, būtent GFCM susitarimu.
Aktai, kuriuos turi priimti GFCM, yra teisinę galią turintys aktai. Numatomi aktai turi būti privalomi pagal tarptautinę teisę, remiantis GFCM susitarimo 13 straipsniu, ir gali labai paveikti ES teisės aktų turinį, be kita ko:
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai 10 ;
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis 11 ; ir
2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo 12 .
Numatomais aktais GFCM susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.
Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.
4.2.Materialinis teisinis pagrindas
4.2.1.Principai
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu tuo aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.
4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju
Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su žuvininkyste. Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 yra teisinis principų, į kuriuos turi būti atsižvelgta šioje pozicijoje, pagrindas.
Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 2 dalis. Šiuo sprendimu turi būti pakeistas Sprendimas 9389/1/14 REV 1, skirtas 2014–2018 m. laikotarpiui.
4.3.Išvada
Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 43 straipsnio 2 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.
2019/0062 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas 9389/1/14 REV 1
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Europos Sąjunga Tarybos sprendimu 98/416/EB 13 sudarė Susitarimą, kuriuo įsteigiama Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM susitarimas). Bulgarija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Malta, Prancūzija, Rumunija ir Slovėnija taip pat yra GFCM susitarimo susitariančiosios šalys;
(2)Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) priima priemones, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį žvejybos išteklių išsaugojimą, tausų jų naudojimą ir darnų akvakultūros vystymąsi GFCM susitarimo rajone. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;
(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 14 nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla ilguoju laikotarpiu būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Be to, tame reglamente nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kiek įmanoma ją sumažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 taip pat pabrėžta, kad Sąjunga šių tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;
(4)kaip teigiama Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrame komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ 15 ir Tarybos išvadose dėl to bendro komunikato 16 , pagrindinis ES veiksmų šiuose forumuose siekis – skatinti įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiksmingumas ir prireikus gerinamas jų valdymas;
(5)Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ 17 nurodytos konkrečios priemonės, kurias taikant mažėtų plastiko kiekis ir jūros tarša, taip pat jūroje būtų prarandama ar paliekama mažiau žvejybos įrankių;
(6)kaip teigiama Ministrų konferencijos dėl tausios žvejybos Viduržemio jūroje, 2017 m. kovo 30 d. Maltoje priėmusios ministrų deklaraciją „MedFish4Ever“, ir Aukšto lygio konferencijos dėl žvejybos ir akvakultūros Juodojoje jūroje, 2018 m. birželio 7 d. Sofijoje priėmusios ministrų deklaraciją, išvadose, pagrindinės Sąjungos veiklos GFCM sritys yra gerinti duomenų rinkimą ir mokslinį vertinimą, nustatyti ekosisteminę žuvininkystės valdymo sistemą, kurti reikalavimų laikymosi kultūrą ir panaikinti neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, remti tausią smulkiąją žvejybą ir akvakultūrą ir didinti solidarumą bei veiksmų koordinavimą;
(7)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi GFCM posėdžiuose 2019–2023 m., nes GFCM priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės bus privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 18 , Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 19 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 20 , turinį;
(8)dabartinė pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi GFCM posėdžiuose, yra nustatyta Tarybos sprendimu 9389/1/14 REV 1 21 . Sprendimą 9389/1/14 REV 1 tikslinga panaikinti ir pakeisti nauju sprendimu, skirtu 2019–2023 metų laikotarpiui;
(9)atsižvelgiant į kintantį GFCM susitarimo rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš GFCM posėdžius arba per juos, laikantis Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principo, turėtų būti nustatytos 2019–2023 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) posėdžiuose, yra išdėstyta I priede.
2 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi GFCM posėdžiuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.
3 straipsnis
I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2024 m. metinio GFCM posėdžio patikslina Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.
4 straipsnis
2014 m. gegužės 8 d. Sprendimas 9389/1/14 REV 1 panaikinamas.
5 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Komisijai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2019 03 08
COM(2019) 112 final
PRIEDAI
prie
pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas 9389/1/14 REV 1
I PRIEDAS
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje (GFCM)
1.PRINCIPAI
Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje Sąjunga:
a) veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kiek įmanoma ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta žuvų išmetimo į jūrą praktika ir sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;
b) siekia, kad į GFCM priemonių rengimo etapą būtų tinkamai įtraukti suinteresuotieji subjektai, ir užtikrina, kad GFCM priimamos priemonės atitiktų GFCM susitarimą;
c) užtikrina, kad GFCM priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;
d)siekia įgyvendinti 2017 m. kovo 30 d. Maltoje pasirašytoje ministrų deklaracijoje „MedFish4Ever“ ir 2018 m. birželio 7 d. Sofijoje pasirašytoje ministrų deklaracijoje nustatytus veiksmus ir įsipareigojimus, kuriais visų pirma siekiama gerinti duomenų rinkimą ir mokslinį vertinimą, nustatyti ekosisteminę žuvininkystės valdymo sistemą, kurti reikalavimų laikymosi kultūrą ir panaikinti neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, remti tausią smulkiąją žvejybą ir akvakultūrą ir didinti solidarumą bei veiksmų koordinavimą Viduržemio jūroje;
e) skatina laikytis pozicijų, derančių su to paties rajono regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia patirtimi;
f) siekia suderinamumo ir sąveikos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su kitomis savo politikos sritimis, kaip antai išorės santykių, užimtumo, aplinkos, prekybos, plėtros, mokslinių tyrimų ir inovacijų;
g)užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;
h) laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 1 ;
i) siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui GFCM susitarimo rajone remdamasi tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;
j) laikosi Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendro komunikato „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ 2 ir Tarybos išvadų dėl to bendro komunikato 3 , taip pat skatina įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas GFCM efektyvumas ir prireikus gerinamas jos valdymas bei veiksmingumas (visų pirma mokslo, reikalavimų laikymosi, skaidrumo ir sprendimų priėmimo srityse), taip prisidėdama prie visų darnaus vandenynų valdymo aspektų;
k) skatina RŽVO ir regioninių jūrų konvencijų koordinavimą ir prireikus, jei taikoma, bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis pagal jų įgaliojimus;
l)skatina bendradarbiavimo ne tunų regioninėse žvejybos valdymo organizacijose mechanizmus, panašius į vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų RŽVO.
2.GAIRĖS
Sąjunga prireikus stengiasi, kad GFCM imtųsi šių veiksmų:
a) GFCM susitarimo rajone nustatytų žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įskaitant GFCM reguliuojamiems gyviesiems jūrų biologiniams ištekliams taikomus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) ir kvotas arba pastangų reguliavimo priemones, kuriomis palaipsniui kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantis naudojimo lygis. Prireikus į tas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones įtraukiamos specialiosios peržvejojamiems ištekliams skirtos priemonės, siekiant žvejybos pastangas suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis;
b) nustatytų priemones, padedančias GFCM susitarimo rajone užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo sudarymą;
c) GFCM susitarimo rajone nustatytų stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir atitiktis GFCM priimtoms priemonėms;
d) nustatytų priemones, skirtas neigiamam žvejybos ir akvakultūros poveikiui jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms sumažinti, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat GFCM susitarimo rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautines giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gaires, ir priemones, padėsiančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma, pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kiek įmanoma ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką;
e)nustatytų priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir sudaryti tokių įrankių identifikavimo ir ištraukimo sąlygas;
f)imtųsi veiksmų, kuriais būtų skatinamas tausios akvakultūros plėtojimas laikantis atitinkamų Sąjungos teisės aktų;
g)prireikus nustatytų bendrą strategiją su kitomis RŽVO, visų pirma dalyvaujančiomis žvejybos valdymo tame pačiame rajone veikloje;
h) nustatytų papildomų techninių priemonių, grindžiamų GFCM organų ir darbo grupių rekomendacijomis.
i)prireikus rengtų rekomendacijas, kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;
j)nustatytų priemones, kurios atitinka ministrų deklaracijoje „MedFish4Ever“ ir Sofijos ministrų deklaracijoje nustatytus įsipareigojimus.
II PRIEDAS
Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis
Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos posėdžiuose, tikslinimas
Prieš kiekvieną GFCM posėdį, sušaukiamą sprendimams, turėsiantiems Sąjungai teisinę galią, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.
Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija, Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno GFCM posėdžio, perduoda Tarybai arba jos parengiamiesiems organams rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.
Jei GFCM posėdyje, įskaitant rengiamą vietoje, susitarimo pasiekti neįmanoma, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujus elementus, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.