EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2019 03 08
COM(2019) 111 final
2019/0061(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas 10974/1/14 REV 1
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo dalykas
Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi 2019–2023 m. Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) posėdžiuose dėl numatomo išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių priėmimo.
2.Pasiūlymo aplinkybės
2.1.Tarptautinė konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos
Tarptautine konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos (ICCAT konvencija) siekiama įsteigus ICCAT skatinti bendradarbiavimą išlaikant tokio lygio tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų populiacijas, kuriam esant leidžiama mitybos ir kitais tikslais sužvejoti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Konvencija įsigaliojo 1969 m. kovo 21 d.
Sąjunga 1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimu 1 patvirtino Konvenciją ir yra ICCAT šalis.
2.2.Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija
ICCAT yra ICCAT konvencija įsteigtas organas, kuris priima privalomus sprendimus („rekomendacijas“) dėl jo kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo. Su tuo susijusios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai.
Sąjunga, kaip ICCAT susitariančioji šalis, turi dalyvavimo teisę ir balsavimo teisę. ICCAT sprendimus priima bendru sutarimu.
2.3.ICCAT sprendimai
ICCAT turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo, kurie susitariančiosioms šalims yra privalomi.
Pagal ICCAT konvencijos VIII straipsnio 2 dalį rekomendacijos įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai ICCAT apie jas praneša susitariančiosioms šalims. Rekomendacija neprivaloma susitariančiajai šaliai, kuri pareiškė jai prieštaraujanti ir prieštaravimą patvirtino. Jei prieštaravimui pritaria dauguma susitariančiųjų šalių, rekomendacija neįsigalioja.
3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi metiniuose regioninių žvejybos valdymo organizacijų posėdžiuose, šiuo metu nustatoma taikant dviejų pakopų procedūrą. Tarybos sprendimu nustatomi daugiametės Sąjungos pozicijos priėmimo pagrindiniai principai bei gairės, paskui ši pozicija prieš kiekvieną metinį posėdį koreguojama neoficialiais Komisijos dokumentais ir jie aptariami Tarybos darbo grupėje.
ICCAT atveju šis principas įgyvendintas 2014 m. birželio 20 d. Tarybos sprendimu 10974/1/14 REV 1, kuriuo nustatoma Sąjungos pozicija ICCAT 2014–2018 m. Sprendime nustatyti bendrieji principai ir gairės, tačiau taip pat kiek įmanoma atsižvelgiama į ICCAT ypatumus. Be to, valstybėms narėms pageidaujant, jame nustatyta standartinė kasmetinio Sąjungos pozicijos nustatymo procedūra.
Sprendime 10974/1/14 REV 1 numatyta Sąjungos poziciją peržiūrėti iki 2019 m. metinio posėdžio. Todėl šiuo pasiūlymu nustatoma Sąjungos pozicija ICCAT 2019–2023 m., taigi pakeičiamas Sprendimas 10974/1/14 REV 1.
Į Sprendimą 10974/1/14 REV 1 įtraukti naujos bendros žuvininkystės politikos principai ir gairės, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 2 , atsižvelgiant ir į Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 3 tikslus. Be to, Sąjungos pozicija juo pakoreguota pagal Lisabonos sutartį.
Atliekant šią su žvejybos poveikiu susijusią peržiūrą atsižvelgiama į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ 4 , Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos bendrą komunikatą „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ 5 ir Tarybos išvadas dėl to bendro komunikato 6 .
4.Teisinis pagrindas
4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas
4.1.1.Principai
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.
„Teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, kurie turi teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas, ir priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų turinį“ 7 .
4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju
ICCAT yra įsteigta susitarimu, būtent ICCAT konvencija.
Aktai, kuriuos turi priimti ICCAT, yra teisinę galią turintys aktai. Jie turi būti privalomi pagal tarptautinę teisę, remiantis ICCAT konvencijos VIII straipsniu, nes ICCAT rekomendacijomis gali būti papildyti, iš dalies keičiami arba pakeisti galiojančiuose ES teisės aktuose nustatyti įpareigojimai, jos gali labai paveikti tų teisės aktų turinį, be kita ko:
·Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai 8 ;
·Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis 9 ;
·Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo 10 ;
·Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 11 ;
·Tarybos reglamento (EB) Nr. 1936/2001, nustatančio tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemones 12 ;
·Tarybos reglamento (EB) Nr. 520/2007, nustatančio labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 973/2001 13 , ir
·Tarybos reglamento (EB) Nr. 1984/2003, nustatančio prekybos melsvaisiais tunais, durklažuvėmis ir didžiaakiais tunais Bendrijoje statistikos sistemą 14 .
Numatomais aktais ICCAT konvencijos institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.
Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.
4.2.Materialinis teisinis pagrindas
4.2.1.Principai
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu tuo aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.
4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju
Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su žuvininkyste. Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 yra teisinis principų, į kuriuos turi būti atsižvelgta šioje pozicijoje, pagrindas.
Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 2 dalis. Šiuo sprendimu turi būti pakeistas Sprendimas 10974/1/14 REV 1, skirtas 2014–2018 m. laikotarpiui.
4.3.Išvada
Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 43 straipsnio 2 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.
2019/0061 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas 10974/1/14 REV 1
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimu 15 Europos bendrija sudarė Tarptautinę konvenciją dėl Atlanto tunų apsaugos (ICCAT konvencija), kuria įsteigta Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT);
(2)ICCAT priima priemones, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį žvejybos išteklių išsaugojimą ir tausų jų naudojimą ICCAT konvencijos rajone ir apsaugoti jūrų ekosistemas, kuriose aptinkama tų išteklių. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;
(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 16 nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla ilguoju laikotarpiu būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Be to, tame reglamente nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kiek įmanoma ją sumažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 taip pat pabrėžta, kad Sąjunga šių tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;
(4)kaip teigiama Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrame komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ 17 ir Tarybos išvadose dėl to bendro komunikato 18 , pagrindinis ES veiksmų šiuose forumuose siekis – skatinti įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiksmingumas ir prireikus gerinamas jų valdymas;
(5)Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ 19 nurodytos konkrečios priemonės, kurias taikant mažėtų plastiko kiekis ir jūros tarša, taip pat jūroje būtų prarandama ar paliekama mažiau žvejybos įrankių;
(6)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICCAT posėdžiuose 2019–2023 m., nes ICCAT priimtos išteklių išsaugojimo priemonės bus privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 20 , Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 21 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 22 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1627 23 , Tarybos reglamento (EB) Nr. 1936/2001 24 , Tarybos reglamento (EB) Nr. 520/2007 25 ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1984/2003 26 , turinį. Taip yra todėl, kad ICCAT priimtomis rekomendacijomis gali būti papildyti, iš dalies keičiami arba pakeisti galiojančiuose ES teisės aktuose nustatyti įpareigojimai;
(7)dabartinė pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICCAT posėdžiuose, yra nustatyta Tarybos sprendimu 10974/1/14 REV 1 27 . Sprendimą 10974/1/14 REV 1 tikslinga panaikinti ir pakeisti nauju sprendimu, skirtu 2019–2023 metų laikotarpiui;
(8)atsižvelgiant į kintantį ICCAT konvencijos rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš ICCAT posėdžius arba per juos, laikantis Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principo, turėtų būti nustatytos 2019–2023 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) posėdžiuose, yra išdėstyta I priede.
2 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICCAT posėdžiuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.
3 straipsnis
I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2024 m. metinio ICCAT posėdžio patikslina Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.
4 straipsnis
2014 m. birželio 20 d. Sprendimas 10974/1/14 REV 1 panaikinamas.
5 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Komisijai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2019 03 08
COM(2019) 111 final
PRIEDAI
prie
pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas 10974/1/14 REV 1
I PRIEDAS
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje (ICCAT)
1.PRINCIPAI
Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje Sąjunga:
a) veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kiek įmanoma ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta žuvų išmetimo į jūrą praktika ir sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;
b) siekia, kad į ICCAT priemonių rengimo etapą būtų tinkamai įtraukti suinteresuotieji subjektai, ir užtikrina, kad ICCAT priimamos priemonės atitiktų ICCAT konvenciją;
c) užtikrina, kad ICCAT priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;
d) skatina laikytis pozicijų, derančių su to paties rajono regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia patirtimi;
e) siekia suderinamumo ir sąveikos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su kitomis savo politikos sritimis, kaip antai išorės santykių, užimtumo, aplinkos, prekybos, plėtros, mokslinių tyrimų ir inovacijų;
f)užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;
g) laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 1 ;
h) siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui Konvencijos rajone remdamasi tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;
i) laikosi Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendro komunikato „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ 2 ir Tarybos išvadų dėl to bendro komunikato 3 , taip pat skatina įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas ICCAT efektyvumas ir prireikus gerinamas jos valdymas bei veiksmingumas (visų pirma mokslo, reikalavimų laikymosi, skaidrumo ir sprendimų priėmimo srityse), taip prisidėdama prie visų darnaus vandenynų valdymo aspektų;
j) skatina geresnį RŽVO ir regioninių jūrų konvencijų koordinavimą ir, jei taikoma, bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis pagal jų įgaliojimus, visų pirma skatina bendradarbiavimą taikant OSPAR konvenciją, Helsinkio komisijoje ir taikant Barselonos konvenciją, kurių susitariančioji šalis yra ir Sąjunga;
k)skatina koordinavimą ir bendradarbiavimą su kitomis tunų RŽVO bendro intereso klausimais, visų pirma atnaujinant vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų RŽVO, ir pradedant jį taikyti visoms RŽVO.
2.GAIRĖS
Sąjunga prireikus stengiasi, kad ICCAT imtųsi šių veiksmų:
a) ICCAT konvencijos rajone nustatytų žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įskaitant IOTC reguliuojamiems gyviesiems jūrų biologiniams ištekliams taikomus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) ir kvotas arba pastangų reguliavimo priemones, kuriomis, kai įmanoma, iki 2015 m., o palaipsniui didinant – ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas arba išlaikytas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantis naudojimo lygis. Prireikus į tas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones įtraukiamos specialiosios peržvejojamiems ištekliams skirtos priemonės, siekiant žvejybos pastangas suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis;
b) nustatytų priemones, padedančias Konvencijos rajone užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo sudarymą;
c) Konvencijos rajone nustatytų stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir atitiktis ICCAT priimtoms priemonėms;
d) nustatytų priemones, skirtas neigiamam žvejybos ir akvakultūros poveikiui jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms sumažinti, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat ICCAT konvencijos rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, ir priemones, padėsiančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma, pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kiek įmanoma ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką;
e)nustatytų priemones, kuriomis siekiama valdyti žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ) naudojimą, visų pirma pagerinti duomenų rinkimą, tiksliai įvertinti, sekti ir stebėti ŽSĮ naudojimą, sumažinti jų poveikį pažeidžiamiems tunų ištekliams, sušvelninti galimą poveikį tikslinėms ir netikslinėms rūšims, taip pat ekosistemai, ir sumažinti jūroje susidarančių šiukšlių kiekį;
f)nustatytų priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir sudaryti tokių įrankių identifikavimo ir ištraukimo sąlygas;
g) nustatytų priemones, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;
h)prireikus rengtų rekomendacijas, kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;
i) nustatytų papildomų techninių priemonių, grindžiamų ICCAT pagalbinių organų ir darbo grupių rekomendacijomis.
II PRIEDAS
Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis
Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos posėdžiuose, tikslinimas
Prieš kiekvieną ICCAT komisijos posėdį, sušaukiamą sprendimams, galintiems Sąjungai turėti teisinę galią, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Europos Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.
Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija, Europos Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno ICCAT posėdžio, perduoda Tarybai arba jos parengiamiesiems organams rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.
Jei ICCAT posėdyje, įskaitant rengiamą vietoje, susitarimo pasiekti neįmanoma, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujus elementus, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.