2021 3 26 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/141 |
P8_TA(2019)0330
Sprendimas, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymo Tarybai, pritariant Komisijai, dėl Tarybos sprendimo, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė (2018/2237(INI))
(2021/C 108/14)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į ES sutartį (ES sutartis) ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), |
— |
atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į 1, 16 ir 17 DVT, kuriais siekiama kurti taikią ir įtraukią visuomenę siekiant tvaraus vystymosi (1), |
— |
atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, |
— |
atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/322 dėl 11-ojo Europos plėtros fondo įgyvendinimo (2), |
— |
atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/528, kuriuo nustatomas Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmas (ATHENA) ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/871/BUSP (3), |
— |
atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (4), |
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/2306, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (5), |
— |
atsižvelgdamas į Reglamento (ES) 2017/2306 priede pateiktą tarpinstitucinę deklaraciją dėl pagalbos priemonių finansavimo šaltinių pagal 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (6), 3a straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (7), |
— |
atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (8), ir 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (9), |
— |
atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų vidaus susitarimą dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis (10), |
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 13 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą Tarybai, pritariant Komisijai, dėl Tarybos sprendimo, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė (HR(2018) 94), |
— |
atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 20 d., 2015 m. birželio 26 d., 2016 m. gruodžio 15 d., 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. lapkričio 20 d., 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, |
— |
atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“, |
— |
– atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 13 d., 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl saugumo ir gynybos įgyvendinant Visuotinę ES strategiją, |
— |
atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą „Diskusijoms skirtas dokumentas dėl Europos gynybos ateities“ (COM(2017)0315), |
— |
atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. Komisijos ir EIVT bendrą komunikatą „ES masto strateginės sistemos saugumo sektoriaus reformai paremti elementai“, |
— |
atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 18 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 20 „Afrikos taikos ir saugumo struktūra – ES paramą reikia skirti kitiems tikslams“; |
— |
atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos finansavimo (11), |
— |
atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Europos gynybos sąjungos (12), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. (13) ir 2018 m. gruodžio 12 d. (14) rezoliucijas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) įgyvendinimo, |
— |
atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0157/2019), |
A. |
kadangi ES siekia tapti pasauline taikos užtikrinimo proceso veikėja, siekiančia išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą bei užtikrinti, kad būtų paisoma tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės; |
B. |
kadangi dėl šios strateginės aplinkos, kuri pastaraisiais metais labai pablogėjo, Sąjunga privalo vis daugiau dėmesio skirti savo pačios saugumui užtikrinti; |
C. |
kadangi dėl sudėtingų saugumo sąlygų, kuriomis gyvena ES, jai reikalinga strateginė autonomija – tai 2016 m. birželio mėn. ES visuotinėje strategijoje pripažino 28 valstybių ir vyriausybių vadovai; šiai strategijai įgyvendinti reikia priimti priemones, kurios didintų ES gebėjimą išsaugoti taiką, neleisti kilti konfliktams, kurti teisingas ir įtraukias visuomenes ir stiprinti tarptautinį saugumą; kadangi buvo pripažinta, jog saugios ir taikios visuomenės yra būtina ilgalaikio vystymosi sąlyga; |
D. |
kadangi šios Europos taikos priemonės (toliau – ETP arba Priemonė) tikslas – ne militarizuoti Europos Sąjungos išorės veiksmus, bet užtikrinti sąveiką ir didesnį veiksmingumą, laikantis bendro požiūrio išorės veiksmų, kurie jau vykdomi ir kurių negalima finansuoti iš ES biudžeto, susijusios veiklos finansavimo atžvilgiu; |
E. |
kadangi pagal Sutartį reikalaujama, kad ES ir jos institucijos įgyvendintų bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), įskaitant bendros gynybos politikos laipsnišką formavimą, kas ilgainiui pagal 42 straipsnio nuostatas sudarytų sąlygas pereiti prie bendros gynybos, taip sustiprinant Europos identitetą ir jos nepriklausomybę, kad Europoje ir pasaulyje būtų stiprinama taika, saugumas ir didinama pažanga; kadangi siūloma Priemonė yra palankiai vertinama kaip progresyvus žingsnis šia kryptimi ir Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis turi būti skatinamas toliau plėtoti ir įgyvendinti šią priemonę; |
F. |
kadangi ES yra didžiausia pasaulyje vystymosi ir humanitarinės pagalbos teikėja, stiprinanti saugumo ir vystymosi sąsajas, kad būtų užtikrinta tvari taika; |
G. |
kadangi reikėtų skatinti plačiau naudoti Sąjungos finansavimą ir priemones, siekiant tikslo ateityje gerinti bendradarbiavimą, plėtoti pajėgumus ir dislokuoti misijas, kad būtų išsaugota taika, išvengta konfliktų, jie būtų valdomi ir sprendžiami, taip pat kovojama su grėsmėmis tarptautiniam saugumui; pabrėžia, kad ETP lėšomis visų pirma turėtų būti finansuojamos Sąjungos karinės misijos, stiprinami trečiųjų valstybių, regioninių ir tarptautinių organizacijų kariniai ir gynybos pajėgumai ir prisidedama prie taikos paramos operacijų, kurioms vadovauja regioninė ar tarptautinė organizacija arba trečiosios valstybės, finansavimo; |
H. |
kadangi praeityje ES buvo sunku finansuoti gynybos pobūdžio operacijas; kadangi Parlamentas ne kartą pabrėžė, jog reikia lankstesnio ir veiksmingesnio finansavimo, kuriuo išreiškiamas solidarumas ir apsisprendimas; kadangi būtinos papildomos priemonės siekiant užtikrinti, kad ES galėtų atlikti savo, kaip pasaulinės saugumo srities veikėjos, vaidmenį; kadangi visoms tokioms priemonėms turi būti taikoma tinkama parlamentinė kontrolė ir ES teisės aktai; |
I. |
kadangi moterų dalyvavimas taikos procesuose tebėra vienas iš silpniausiai įgyvendinamų Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės aspektų, nepaisant to, kad moterys yra pagrindinės saugumo ir humanitarinių krizių aukos, taip pat nepaisant to, kad tais atvejais, kai moterims skiriamas svarbus vaidmuo taikos procesuose, tikimybė, kad susitarimas galios ne trumpiau kaip 15 metų, tampa 35 proc. didesnė; |
J. |
kadangi vidaus ir išorės saugumo aspektai tampa vis labiau susiję; kadangi ES ėmėsi reikšmingų veiksmų siekdama sustiprinti savo valstybių narių bendradarbiavimą gynybos srityje; kadangi ES visada didžiavosi savo švelniąja galia ir toliau tai darys; kadangi kintanti padėtis kelia susirūpinimą ir turint tai omenyje ES nebepakanka civilinės valdžios įgaliojimų: ji taip pat turėtų plėtoti ir stiprinti savo karinius pajėgumus, kurie turėtų būti naudojami nuosekliai ir derinami su visais kitais ES išorės veiksmais; kadangi vystymasis trečiosiose šalyse neįmanomas be saugumo ir taikos; kadangi karinės pajėgos šioje srityje atlieka itin svarbų vaidmenį, ypač tose šalyse, kuriose civilinės valdžios institucijos negali atlikti savo užduočių dėl susiklosčiusios saugumo padėties; kadangi Priemonė neabejotinai gali padėti ES aktyviau bendradarbiauti su valstybėmis partnerėmis ir padidinti ES išorės veiksmų efektyvumą, sudarydama galimybių ES ateityje tapti pasaulinio stabilumo ir saugumo garantu; |
K. |
kadangi ES išorės veiksmai neturi būti sumenkinti tik iki „migracijos valdymo“ priemonės, o visos pastangos dirbti su trečiosiomis valstybėmis turi būti neatsiejamos nuo žmogaus teisių padėties gerinimo šiose šalyse; |
L. |
kadangi ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas turės reikšmingą poveikį mažinant konfliktų kurstymą ir užtikrinant didesnį stabilumą, laikantis įsipareigojimų pagal Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir susijusios Europos Parlamento rezoliucijos dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo (15) nuostatų; kadangi pasaulis be masinio naikinimo ginklų yra saugesnis pasaulis; kadangi ES pirmauja siekiant uždrausti branduolinius ginklus ir turėtų stiprinti šioje srityje atliekamą vaidmenį; |
M. |
kadangi pagal Sutartis Sąjunga neturi vykdyti jokių išorės karinių veiksmų, nesusijusių su BSGP; kadangi tikra visų ES valstybių narių BUSP išplečia Europos Sąjungos išorės veiksmų taikymo sritį; kadangi pagal BSGP vieninteliai galimi išorės kariniai veiksmai yra taikos palaikymui, konfliktų prevencijai ir tarptautinio saugumo stiprinimui skirtos misijos už Sąjungos ribų, laikantis Jungtinių Tautų Chartijos principų, kaip nurodyta ES sutarties 42 straipsnio 1 dalyje; |
N. |
kadangi parama partnerių karinėms taikos paramos operacijoms iki šiol buvo teikiama ne iš ES biudžeto pagal Afrikos taikos priemonę, įsteigtą ir finansuojamą remiantis Europos plėtros fondo (EPF) lėšomis; kadangi taikant Afrikos taikos priemonę šiuo metu apsiribojama veiksmais, kuriems vadovauja Afrikos Sąjunga (AS) arba Afrikos regioninės organizacijos; |
O. |
kadangi tikimasi, jog Europos taikos priemonė suteiks Sąjungai galimybę tiesiogiai prisidėti prie taikos paramos operacijų, kurioms vadovauja trečiosios valstybės ir atitinkamos tarptautinės organizacijos visame pasaulyje, o ne tik Afrikoje ar Afrikos Sąjungoje, finansavimo; |
P. |
kadangi siūloma Priemonė pakeis mechanizmą ATHENA ir Afrikos taikos priemonę; kadangi ji papildys Pajėgumų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti iniciatyvą finansuojant ES gynybos veiklos išlaidas, kurių negalima finansuoti biudžeto lėšomis pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį, kaip antai Afrikos Sąjungos taikos palaikymo misijas, savų karinių bendros saugumo ir gynybos politikos operacijų bendrąsias išlaidas ir partnerių karinių pajėgumų stiprinimo išlaidas; |
Q. |
kadangi pagal Priemonę vykdomos operacijos turi atitikti Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintus principus ir vertybes, taip pat ją vykdant turi būti laikomasi tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės; kadangi veikla, kuri nėra apibrėžta kaip etiškai priimtina žmonių saugos, sveikatos ir saugumo, laisvės, privatumo, sąžiningumo ir orumo požiūriu, turi būti nuodugniai įvertinta ir persvarstyta; |
R. |
kadangi šiuo metu bendrųjų išlaidų dalis ir toliau lieka labai nedidelė (apytiksliai 5–15 proc. visų išlaidų) ir didelė valstybėms per karines operacijas tenkančių išlaidų ir jų prisiimamos atsakomybės dalis, remiantis principu „išlaidas apmoka tas, kas jas patyrė“, prieštarauja solidarumo ir naštos pasidalijimo principams, ir tai toliau atgraso valstybes nares nuo aktyvaus dalyvavimo BSGP operacijose; |
S. |
kadangi siūlomas Europos taikos priemonės metinis finansinis paketas yra 1 500 000 000 EUR, o bendros išlaidos pagal mechanizmą ATHENA ir Afrikos taikos priemonę svyravo nuo 250 000 000 EUR iki 500 000 000 EUR per metus; kadangi pasiūlyme nepakankamai tiksliai nurodomi ar užtikrinami galimi su 1 000 000 000 EUR per metus suma susiję tikslai; |
T. |
kadangi tikimasi, jog pasinaudojant Europos taikos priemone, kaip į biudžetą neįtraukta priemone, finansuojama valstybių narių metiniais įnašais remiantis BNPj pagrįsta paskirstymo schema, bus galima finansuoti didesnę karinių misijų ir operacijų bendrųjų išlaidų dalį (35-45 proc.), kaip šiuo metu yra mechanizmo ATHENA atveju; kadangi tikimasi, jog pasinaudojant Europos taikos priemone taip pat bus galima užtikrinti nuolatinio ES finansavimo galimybę, užtikrinant tinkamą pasirengimo krizėms programavimą ir palengvinant greitesnį dislokavimą, taip pat padidinant lankstumą greito reagavimo atveju; kadangi Parlamentas jau seniai prašė plačiai naudoti mechanizmą ATHENA ir išplėsti jo taikymą, kad jis apimtų BSGP misijų ir operacijų bendrą finansavimą; kadangi siūlomas Tarybos sprendimas vis dėlto nėra tokio paties privalomojo pobūdžio, kaip vidaus susitarimas dėl Afrikos taikos priemonės, o tai reiškia, kad valstybės narės gali atsisakyti finansuoti veiksmus pagal Europos taikos priemonę; |
U. |
kadangi padidinus bendrąsias išlaidas siūloma Priemonė leis valstybėms narėms veikti solidariau ir dalytis našta, taip pat paskatins valstybes nares, ypač tas, kurios neturi finansinių arba veiklos išteklių, prisidėti prie BSGP operacijų; |
V. |
kadangi Taryba savo 2018 m. lapkričio 19 d. išvadose santūriai reiškė paramą ETP pasiūlymui; kadangi vis dėlto svarbu dėti pastangas, kad būtų priimtas plataus užmojo pasiūlymas, apimantis visus pasiūlytus komponentus, įskaitant mechanizmą ATHENA; |
W. |
kadangi visos pagal Priemonę vykdomos karinės misijos, kaip antai bendri nusiginklavimo veiksmai, humanitarinės ir gelbėjimo, karinio konsultavimo ir pagalbos, konfliktų prevencijos ir taikos palaikymo bei kovinių pajėgų vykdomos krizių valdymo užduotys, įskaitant taikdarystę ir stabilizavimo operacijas pasibaigus konfliktams, kova su terorizmu, be kito ko, vykdoma remiant trečiąsias šalis, savo teritorijose kovojančias prieš terorizmą, kaip nurodyta ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje, paisant žmogaus teisių, patenka į BSGP sritį; kadangi ES sutarties 41 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis taikoma einamosioms išlaidoms, kurios atsiranda tik dėl karinio pobūdžio misijų; kadangi visos kitos einamosios išlaidos, susidarančios vykdant BSGP, įskaitant išlaidas, patiriamas dėl kitos ES sutarties 42 straipsnyje nurodytos veiklos, turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto; kadangi Europos taikos priemonės administracinės išlaidos turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto; |
X. |
kadangi pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį visos einamosios išlaidos, susidarančios įgyvendinant BUSP, yra finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, išskyrus išlaidas, atsirandančias dėl karinio arba gynybinio pobūdžio operacijų; kadangi pasiūlymo dėl sprendimo 2 straipsnio a ir d punktuose atitinkamai nurodoma, kad pagal Europos taikos priemonę turėtų būti finansuojami karinio ar gynybinio pobūdžio veiksmai ir kiti karinio ar gynybinio pobūdžio Sąjungos operatyviniai veiksmai; |
Y. |
kadangi pagal ES sutarties 21 straipsnio 2 dalies d punktą Sąjunga apibrėžia ir vykdo bendrą politiką ir veiksmus bei siekia aukšto lygio bendradarbiavimo visose tarptautinių santykių srityse, kad būtų skatinamas tvarus besivystančių šalių ekonominis, socialinis ir aplinkos vystymasis, visų pirma siekiant panaikinti skurdą; |
Z. |
kadangi SESV 208 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje teigiama: „Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą“; kadangi toje pačioje pastraipoje nurodoma, jog „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“; kadangi antrasis sakinys yra Sutarties nuostata, taigi pagal ją ES turi konstitucinę pareigą, apibūdinamą kaip „politikos suderinamumas vystymosi labui“; |
AA. |
kadangi karinės ir civilinės misijos už Sąjungos ribų turi būti atskirtos viena nuo kitos siekiant užtikrinti, kad civilinės misijos būtų finansuojamos tik iš Sąjungos biudžeto; |
AB. |
kadangi ES turėtų suteikti BSGP misijų personalui statusą, panašų į deleguotųjų nacionalinių ekspertų statusą, užtikrindama jiems vienodą statusą ir geriausią apsaugą pagal Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus; kadangi visos dėl šio statuso mokamos išmokos ir kelionės, pragyvenimo bei sveikatos priežiūros išlaidos turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto kaip administracinės išlaidos; |
AC. |
kadangi Europos Audito Rūmai paskelbė specialiąją ataskaitą dėl Afrikos taikos ir saugumo struktūros, finansuojamos pagal Afrikos taikos priemonę, kurią siūloma įtraukti į Europos taikos priemonę ir išplėsti; kadangi Audito Rūmai mano, jog šiai paramai nebuvo tinkamai teikiama pirmenybė ir jos poveikis nedidelis; kadangi siekiant reikšmingai padidinti naujos priemonės finansavimą reikia tinkamai atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas; |
AD. |
kadangi kartu su pasiūlymu nebuvo pateiktas administracinių išlaidų finansinio poveikio vertinimas; kadangi Europos taikos priemonės administracinės išlaidos turi didelį poveikį ES biudžetui; kadangi Europos taikos priemonei įgyvendinti neturėtų būti papildomai samdomi ar deleguojami darbuotojai šalia tų, kurie įgyvendina keičiamas priemones; kadangi sinergija, kuri atsirastų sujungus dabartines skirtingas priemones į vieną administracinę struktūrą, turėtų padėti lengviau valdyti didesnę geografinę Europos taikos priemonės taikymo sritį; kadangi papildomi darbuotojai turėtų būti samdomi tik tuo atveju, jei iš visų dalyvaujančių valstybių narių iš tiesų būtų surinkta pajamų misijai arba priemonei; kadangi pajamos yra terminuoto pobūdžio, todėl būtina, kad ir pagal Priemonę pasamdytų darbuotojų arba deleguotų konkrečiai misijai ar priemonei vykdyti darbuotojų sutartys būtų sudaromos atitinkamam laikotarpiui; kadangi pagal Priemonę nė vienas darbuotojas neturėtų būti įdarbintas ar deleguotas iš valstybės narės, jei ji padarė oficialų pareiškimą pagal ES sutarties 31 straipsnio 1 dalį dėl konkrečios misijos ar priemonės; |
AE. |
kadangi Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai turėtų reguliariai konsultuotis su Parlamentu visais pagrindiniais BUSP ir BSGP aspektais bei esminiais pasirinkimo klausimais ir dėl tolesnės jų raidos; kadangi su Parlamentu turėtų būti laiku konsultuojamasi ir jam turėtų būti laiku teikiama informacija, be kita ko, politikos suderinamumo vystymosi labui klausimu, kad jis galėtų pateikti savo nuomonę ir klausimus pirmininko pavaduotojui ir vyriausiajam įgaliotiniui ir Tarybai prieš priimant sprendimus ar imantis ryžtingų veiksmų; kadangi vyriausiasis įgaliotinis ir pirmininko pavaduotojas turėtų atsižvelgti į Parlamento nuomonę, be kita ko, politikos suderinamumo vystymosi labui klausimu, ir įtraukti ją į savo pasiūlymus, persvarstyti sprendimus ar sprendimų dalis, kuriems Parlamentas prieštarauja, arba atsiimti tokius pasiūlymus, nepaisant to, kad tokiu atveju bet kuri valstybė narė gali skatinti imtis iniciatyvos, ir turėtų pasiūlyti su BSGP susijusius Tarybos sprendimus, kai Parlamentas ragina tai padaryti; kadangi Parlamentas turėtų kasmet su pirmininko pavaduotoju ir vyriausiuoju įgaliotiniu diskutuoti dėl operacijų, finansuojamų pagal Priemonę; |
1. |
rekomenduoja Tarybai:
|
2. |
rekomenduoja Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai:
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir informacijai – Europos išorės veiksmų tarnybai ir Komisijai. |
(1) https://sustainabledevelopment.un.org/
(3) OL L 84, 2015 3 28, p. 39.
(5) OL L 335, 2017 12 15, p. 6.
(6) OL L 335, 2017 12 15, p. 6.
(8) OL L 335, 2008 12 13, p. 99.
(9) OL L 134, 2009 5 29, p. 1.
(10) OL L 210, 2013 8 6, p. 1.
(11) OL C 353, 2016 9 27, p. 68.
(12) OL C 224, 2018 6 27, p. 18.
(13) OL C 369, 2018 10 11, p. 36.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0514.