P8_TA(2019)0132

Gyvūnų apsauga juos vežant ES viduje ir už jos ribų

2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ES viduje ir už jos ribų įgyvendinimo ataskaitos (2018/2110(INI))

(2020/C 449/23)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas (1),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnį, kuriame nustatyta, kad rengdamos ir įgyvendindamos Sąjungos politiką Sąjunga ir valstybės narės visokeriopai atsižvelgia į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus,

—	atsižvelgdamas į ES politikos įgyvendinimo vertinimo dokumentą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atitinkamų jo priedų, kurį Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS) (2) paskelbė 2018 m. spalio mėn.,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl gyvūnų apsaugos juos vežant (3),

—	atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2011 m. sausio 12 d. mokslinę nuomonę dėl transportuojamų gyvūnų gerovės (4),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 10 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant poveikio (COM(2011)0700),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 15 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m. (COM(2012)0006),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 15 d. pareiškimą Nr. 49/2011 dėl ne daugiau kaip 8 valandų kelionės limito Europos Sąjungoje vežamiems skersti gyvūnams, nustatymo (5),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimą (6),

—	atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 31/2018 dėl gyvūnų gerovės ES (7),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A8-0057/2019),

kadangi ES, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnyje, gyvūnai nelaikomi tik prekėmis ar produktais ar nuosavybe, bet jusliomis būtybėmis, o tai reiškia, kad jie gali jausti malonumą ir skausmą; kadangi ES teisės aktuose ši sąvoka įtraukta nustatant priemones, kuriomis turėtų būti užtikrinama, kad gyvūnai būtų laikomi ir vežami tokiomis sąlygomis, kuriomis su jais būtų tinkamai elgiamasi, jiems nebūtų taikoma prievarta, sukeliamas skausmas ar kančia; kadangi Europos Sąjungoje gyvūnų gerovei skiriama daugiausiai dėmesio ir ji labiausiai ginama, ir tai yra pavyzdys likusiam pasauliui;

kadangi kiekvienais metais milijonai gyvūnų veisimui, auginimui, tolesniam penėjimui ir skerdimui vežami tarp valstybių narių, valstybių narių viduje ir į trečiąsias šalis tolimais atstumais; kadangi gyvūnai taip pat vežami poilsiniais tikslais, pasirodymams ir kaip gyvūnai augintiniai; kadangi didėja ES piliečių susirūpinimas dėl gyvūnų gerovės standartų, visų pirma susijusių su gyvų gyvūnų vežimu, laikymosi;

C.	kadangi Parlamentas savo 2012 m. gruodžio 12 d. rezoliucijoje ragino sutrumpinti skersti skirtų gyvūnų kelionės trukmę iki ne daugiau kaip aštuonių valandų;

kadangi pagal 2008 m. Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytą apibrėžtį gyvūnų gerovė reiškia, kad gyvūnas yra sveikas, turi pakankamai erdvės, tinkamai šeriamas, saugiai jaučiasi, gali natūraliai elgtis ir nepatiria baimės, skausmo ir kančios; kadangi didžiajai daugumai atvejų gyvūnus juos vežant, visų pirma ilgais atstumais, šios sąlygos neužtikrinamos;

E.	kadangi Reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant galioja visų gyvų stuburinių gyvūnų vežimui visoje Sąjungoje;

F.	kadangi valstybės narės privalo užtikrinti tinkamą šio reglamento įgyvendinimą ir įgyvendinimo užtikrinimą nacionaliniu lygmeniu, be kita ko, vykdydamos oficialias patikras, o Komisija privalo užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų ES teisės aktus;

G.	kadangi valstybės narės Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 ES įgyvendina nepakankamai griežtai ar tiksliai, o už ES ribų visai nesiekia užtikrinti jo įgyvendinimo;

H.	kadangi dėl didelio 2017 m. Komisijos Sveikatos ir maisto saugos (SANTE) generalinio direktorato kai kuriose valstybėse narėse nustatytų pažeidimų skaičiaus reikėtų pradėti atitinkamas pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

kadangi vežami gyvūnai patiria stresą, nes tuo metų jiems įvairių problemų, kenkiančių jų gerovei; kadangi, kalbant apie prekybą su tam tikromis trečiosiomis šalimis, papildomos gyvūnų kančios kyla dėl labai ilgų kelionių, įskaitant ilgus laukimo laikotarpius prie sienų, kai tikrinami dokumentai, transporto priemonės ir gyvūnų tinkamumas gabenti;

kadangi valstybių narių vykdomų patikrų kokybė ir dažnumas turi tiesioginį poveikį reikalavimų laikymosi lygiui; kadangi atlikus valstybių narių patikrinimų ataskaitų analizę paaiškėjo, kad valstybėse narėse patikrinimų skaičius itin skiriasi – nuo nulio iki kelių milijonų per metus, o nustatytų pažeidimų skaičius – nuo nulio iki 16,6 proc.; tai rodo, kad valstybės narės taiko skirtingus tikrinimų metodus, pvz., atsitiktinės atrankos ar rizika pagrįstas strategijas; kadangi skirtingi metodai neleidžia palyginti valstybių narių duomenų;

K.	kadangi vežamų gyvūnų gerovę pagerintų vairuotojų mokymas ir švietimas skatinant atidų vairavimą atsižvelgiant į vežamų gyvūnų rūšį (8);

L.	kadangi tinkamai dirbant su gyvūnais gali sutrumpėti jų pakrovimo ir iškrovimo trukmė, galėtų būti prarasta mažiau svorio, padaryta mažiau sužalojimų ir žaizdų bei gauta geresnės kokybės mėsa;

M.	kadangi yra išsamių tyrimų, įrodančių, kad gyvūnų gerovė turi įtakos mėsos kokybei;

N.	kadangi siekiant apsaugoti vežamų gyvūnų gerovę ir toliau pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas kokybiškam elgesiui su jais pakrovimo ir iškrovimo metu ir priežiūrai pervežimo metu;

kadangi gyvūnų tinkamumas vežti yra svarbus gyvūnų gerovės juos vežant užtikrinimo veiksnys, nes sužeistų, nusilpusių arba sergančių gyvūnų, taip pat nėščių gyvūnų patelių ir nenujunkytų jauniklių gerovei kyla didesnis pavojus; kadangi gali kilti neaiškumų, susijusių su tinkamumu transportui ir gyvūnų patelių vaikingumo laikotarpiais;

P.	kadangi didžiausios procentinės dalies pažeidimų priežastis – tinkamumo transportuoti problemos, o antros pagal dydį – su dokumentais susijusios problemos;

Q.	kadangi atitinkamai atsakingi asmenys dažnai nežino, ką daryti, kai gyvūnai pripažįstami netinkamais vežti;

R.	kadangi atsakingi asmenys dažnai nežino, kokia yra gyvūnų patelių nėštumo stadija;

S.	kadangi problemų visų pirma kyla vežant nenujunkytus veršelius ir ėriukus;

T.	kadangi ūkininkas yra labiausiai suinteresuotas, kad jo gyvūnai būtų tinkami pervežti ir būtent jis patiria daugiausiai nuostolių, jei vežama nesilaikant esamų taisyklių;

U.	kadangi dažnai gyvūnai laiku pakankamai nepašeriami ir nepagirdomi bei nesilaikoma 24 valandų ramybės laikotarpio sustojus tikrinamame patikros poste;

V.	kadangi transporto priemonės dažnai būna perkrautos; kadangi didelė problema yra aukšta temperatūra ir nepakankamas vėdinimas transporto priemonėse;

W.	kadangi pastaruoju metu įvairiose valstybėse narėse kilo infekcinių gyvūnų ligų, pvz., afrikinio kiaulių maro, paukščių gripo ir smulkiųjų atrajotojų bei galvijų ligų, protrūkių; kadangi vežant gyvus gyvūnus gali padidėti tokių ligų plitimo pavojus;

kadangi vežti mėsą ir kitus gyvūninius produktus, taip pat spermą ir embrionus yra engviau techniniu ir administraciniu aspektais, be to, kartais tai gyvulių augintojams finansiškai naudingiau, negu vežti gyvus gyvūnus ketinant vėliau juos skersti ir veisti; pažymi, kad Europos veterinarijos gydytojų federacija ir Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija pabrėžia, kad gyvūnus reikėtų auginti kuo arčiau patalpų, kuriose jie gimė, ir skersti kuo arčiau gamybos vietos; kadangi skerdyklų infrastruktūros, įskaitant kilnojamuosius įrenginius, buvimas auginimo fermose ar šalia jų gali padėti sukurti pragyvenimo šaltinį kaimo vietovėse;

Y.	kadangi gyvūnų skerdimas kuo arčiau jų auginimo vietos yra tinkamiausia priemonė norint užtikrinti gyvūnų gerovę;

Z.	kadangi valstybėse narėse yra nevienodas skerdyklų tankis;

AA.	kadangi siekiant užtikrinti konkurenciją rinkoje tam tikroms valstybėms narėms ir tiekimo grandinėms Sąjungoje yra svarbus gyvų gyvūnų vežimas tolesnei gamybai ar skerdimui;

Rekomendacijos

Įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas

pažymi, kad kasmet ES viduje ir iš ES į trečiąsias šalis vežami milijonai gyvų gyvūnų (skerdimui ar veisimui); pažymi, kad tais atvejais, kai Reglamentas (EB) Nr. 1/2005 buvo teisingai įgyvendinamas ir užtikrinamas jo vykdymas, buvo pastebimas teigiamas poveikis gyvūnų gerovei juos vežant; palankiai vertina Komisijos gaires šiuo klausimu, tačiau apgailestauja dėl to, kad, kaip nurodoma Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 31/2018, tų gairių ir kai kurių Komisijos planuotų veiksmų įgyvendinimas buvo atidėtas iki penkerių metų; pažymi, kad vis dar išlieka didelių su vežimu susijusių problemų ir kad reglamento vykdymo užtikrinimas yra svarbiausias jo įgyvendinimo procese dalyvaujančių subjektų rūpestis;

pabrėžia, kad Peticijų komitetas gauna labai daug peticijų dėl vežamų gyvūnų gerovės, kuriose dažnai smerkiama tai, kad tiek valstybės narės, tiek vežėjai sistemingai, nuolat ir sunkiai pažeidžia Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005;

pabrėžia, kad gyvūnų kančios, patiriamos juos vežant, kelia didelį visuomenės susirūpinimą; pažymi, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. Komisijai buvo įteiktas vienas milijonas parašų, surinktų remiant kampaniją „#StopTheTrucks“, kurią vykdydami ES piliečiai prašo sustabdyti vežimą dideliais atstumais;

apgailestauja dėl to, kad valstybių narių pažangos įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 ir siekiant pagrindinio šio reglamento tikslo, t. y. pagerinti vežamų gyvūnų gerovę, lygis buvo nepakankamas, visų pirma kelionės žurnalų tikrinimo ir sankcijų taikymo atžvilgiu; ragina valstybes nares iš esmės pagerinti šio reglamento laikymąsi; ragina Europos Komisiją užtikrinti veiksmingą ir vienodą esamų ES teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų vežimą visose valstybėse narėse, įgyvendinimą; primygtinai ragina Komisiją imtis teisinių veiksmų prieš tas valstybes nares, kurios neužtikrina teisingo reglamento įgyvendinimo, ir taikyti joms sankcijas;

pabrėžia, kad, norint pasiekti pagrindinio šio reglamento tikslo – išvengti gyvūnų sužalojimo, nederamų kančių ar mirties juos vežant – nepakanka jį įgyvendinti iš dalies, todėl būtina dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią atvejams, turintiems didelės neigiamos įtakos gyvūnų gerovei, ir patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis;

apgailestauja, kad dar turi būti išspręsti tam tikri su Reglamentu (EB) Nr. 1/2005 susiję klausimai, įskaitant perpildymą, nepakankamą lubų aukštį, nepakankamus sustojimus, reikalingus poilsiui, taip pat maistui ir vandeniui gauti, netinkamą vėdinimo ir girdymo įrangą, vežimą esant itin dideliam karščiui, netinkamų kelionei gyvūnų vežimą, nenujunkytų veršelių vežimą, poreikį nustatyti gyvų gyvūnų nėštumo būklę, kelionės žurnalų tikrinimo mastą, pažeidimo, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų santykį, mišrų mokymo, švietimo ir sertifikavimo poveikį ir nepakankamą kraiko kiekį, kaip nurodė Europos Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 31/2018 ir nevyriausybinės organizacijos Komisijai pateiktuose skunduose; ragina gerinti padėtį pirmiau minėtose srityse;

ragina valstybes nares užtikrinti, kad kelionės nuo išvykimo vietos iki atvykimo vietos būtų planuojamos ir vykdomos laikantis ES gyvūnų gerovės reikalavimų, apsvarsčius galimybę naudoti skirtingas transporto priemones ir atsižvelgus į įvairias geografines sąlygas ES ir trečiosiose šalyse;

pabrėžia, kad dėl sistemingo reglamento nuostatų pažeidimų tam tikrose srityse ir valstybėse narėse atsiranda nesąžininga konkurencija, dėl kurios skirtingose valstybėse narėse ekonominės veiklos vykdytojams sudaromos nevienodos sąlygos, o tai vėlgi gali nulemti vadinamąsias lenktynes dėl žemesnių standartų, šiuo atveju – gyvūnų gerovės standartų juos vežant; atsižvelgdamas į tai, kad sankcijų lygis kai kuriose valstybėse narėse gali būti daugiau nei dešimteriopai aukštesnis nei kitose, ragina Komisiją sukurti suderintą ES sankcijų sistemą, kad, atsižvelgiant į daugkartinius pažeidimus, būtų užtikrinta, jog sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios; ragina Komisiją parengti gaires, padėsiančias suderinti valstybių narių taikomas sankcijas;

apgailestauja, kad Komisija neatsižvelgė į 2012 m. gruodžio 12 d. Parlamento rezoliuciją, ir pabrėžia, kad nuoseklus ir suderintas vykdymo užtikrinimas taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas pagal šio reglamento 25 straipsnį itin svarbus, kad būtų pagerinta vežamų gyvūnų gerovė ir valstybės narės negalėtų apsiriboti tik rekomendacijomis ir instrukcijomis; ragina Komisiją vis dėlto atkreipti dėmesį į šioje rezoliucijoje pateiktą raginimą patikrinti reglamento suderinamumą su teisiniais reikalavimais atskirose valstybėse narėse;

10.

mano, kad dėl pakartotinių pažeidimų vežėjo kontroliuojamomis aplinkybėmis turėtų būti traukiama atsakomybėn; ragina valstybes nares traukti asmenis atsakomybėn, jei esama pakartotinių šio reglamento pažeidimų; pažymi, kad veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos turėtų apimti transporto priemonių konfiskavimą ir privalomą asmenų, atsakingų už gyvūnų gerovę ir vežimą, perkvalifikavimą, ir mano, kad šie veiksmai turėtų būti suderinti visoje Sąjungoje; mano, kad sankcijos turėtų atitikti pažeidimo žalą, apimtį, trukmę ir pasikartojimą;

11.

ragina valstybes nares veiksmingiau naudoti joms reglamentu suteiktus plačius vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, įskaitant įgaliojimą reikalauti, kad vežėjai nustatytų sistemas, sudarančias galimybę užkirsti kelią pakartotiniams pažeidimams, ir įgaliojimą sustabdyti arba panaikinti vežėjo veiklos leidimo galiojimą; ragina valstybes nares imtis tinkamų taisomųjų veiksmų ir taikyti sankcijas, kad būtų išvengta gyvūnų kančios ir užkirstas kelias tam, kad veiklos vykdytojai nesilaiko reikalavimų; ragina valstybes nares ir Komisiją siekti visiškos atitikties įgyvendinant šį reglamentą ir užtikrinant jo vykdymą;

12.

ragina Komisiją, pasikonsultavus su nacionaliniais informacijos centrais, parengti veiklos vykdytojų, įvykdžiusių pakartotinius ir sunkius reglamento pažeidimus, sąrašą, grindžiamą patikrinimų ir įgyvendinimo ataskaitomis; ragina Komisiją dažnai skelbti atnaujintą sąrašą, taip pat populiarinti geriausios patirties pavyzdžius tiek vežimo, tiek valdymo srityse;

13.

pažymi, jog dėl to, kad valstybės narės nesilaiko šio reglamento nuostatų, kyla pavojus, kad nebus pasiektas jo tikslas – užkirsti kelią infekcinėms gyvūnų ligoms ir jų plitimui, nes vežimas yra viena iš priežasčių, dėl kurių greitai plinta tokios ligos, įskaitant ligas, kuriomis gali užsikrėsti žmonės; atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės dažnai neatitinka iš dalies pakeistos 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (9) 12 straipsnio reikalavimų; mano, jog netinkamai laikomos atliekos kelia pavojų, kad išplis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir ligos; ragina Komisiją parengti suderintas laivų ir sunkvežimių patvirtinimo procedūras ir imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias gyvūnų infekcinių ligų plitimui vežimo metu tiek ES viduje, tiek iš trečiųjų šalių, skatinant biologinio saugumo priemones ir didinant gyvūnų gerovę;

14.

ragina kompetentingas institucijas glaudžiau bendradarbiauti siekiant sustiprinti vykdymo užtikrinimą naudojant technologijas, skirtas tikruoju laiku sukurti grįžtamojo ryšio ciklą tarp išvykimo valstybės narės, atvykimo valstybės narės ir visų tranzito šalių; ragina Komisiją sukurti geolokacijos sistemas, kad būtų galima sekti gyvūnų buvimo vietą ir kelionių transporto priemonėse trukmę, taip pat nustatyti bet kokį vežimo tvarkaraščių nesilaikymą; mano, kad tais atvejais, kai gyvūnai pradėjo kelionę būdami geros tinkamumo būklės ir atvyko prastos, turėtų būti atliekamas išsamus tyrimas ir, jei tokie atvejai kartojasi, atsakingiems transportavimo grandinės dalyviams turi būti nedelsiant taikomos teisės aktais numatytos sankcijos, o savininkui ūkininkui pagal nacionalinius teisės aktus turi būti kompensuojama už pajamas, kurias jis praranda dėl tokios padėties; taip pat laikosi nuomonės, kad kompetentingos institucijos turėtų griežtai bausti kelionės organizatorių ir išvykimo valstybėje narėje parengtą kelionės žurnalą patvirtinusį pareigūną, jei kelionės žurnalas buvo užpildytas neteisingai arba klaidinamai;

15.

mano, kad užtikrinti vykdymą ypač sudėtinga, kai kelionė vyksta per keletą valstybių narių ir kai įvairios vykdymo užtikrinimo užduotys (kelionės žurnalo patvirtinimas, leidimo vežėjui suteikimas, kompetencijos ir transporto priemonės patvirtinimas ir kt.) vykdomos keliose skirtingose valstybėse narėse; ragina valstybes nares, kurios sužino apie pažeidimus, apie tai pranešti visoms kitoms susijusioms valstybėms narėms, kaip to reikalaujama pagal reglamento 26 straipsnį, kad jos galėtų užkirsti kelią tokių pažeidimų pasikartojimui ir turėtų galimybę optimaliai įvertinti riziką;

16.

prašo Komisijos teikti Parlamentui nuolatines ataskaitas dėl reglamento įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo, be kita ko, nurodant jose pagal valstybes nares, gyvūnų rūšis ir pažeidimų tipus išskaidytus duomenis apie pažeidimus, atsižvelgiant į gyvų gyvūnų kiekius, vežamus per atitinkamą valstybę narę;

17.

palankiai vertina atvejus, kai vyriausybės, mokslininkai, įmonės, pramonės atstovai ir kompetentingos nacionalinės institucijos bendradarbiavo apibrėždamos gerąją patirtį, kad užtikrintų atitiktį teisės aktų reikalavimams (kaip tai daroma, pvz., gyvūnų transportavimo gairių interneto svetainėje); ragina Komisiją skleisti ir propaguoti valstybėse narėse gerąją patirtį, susijusią su gyvų gyvūnų vežimu, ir remti ES gyvūnų gerovės platformą, skatinant aktyvesnį visų dalyvių dialogą ir keitimąsi gerąja patirtimi; ragina Komisiją parengti naują 2020–2024 m. gyvūnų gerovės strategiją ir remti inovacijas gyvūnų vežimo srityje;

18.

ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su Pasauline gyvūnų sveikatos organizacija, EFSA ir valstybėmis narėmis, siekiant remti Reglamento (EB) Nr. 1/2005 įgyvendinimą ir tinkamą jo vykdymo užtikrinimą, kad būtų skatinamas ir stiprinamas dialogas gyvūnų gerovės juos transportuojant klausimais, ypatingą dėmesį skiriant:

—	geresniam ES taisyklių dėl gyvūnų gerovės juos vežant taikymui, šiuo tikslu keičiantis informacija ir geriausios patirties pavyzdžiais bei tiesiogiai įtraukiant suinteresuotuosius subjektus;

—	vairuotojams ir transporto įmonėms skirtos mokymo veiklos rėmimui;

—	geresnei gyvūnų vežimo gairių ir informacijos suvestinių, išverstų į visas ES kalbas, sklaidai;

—	įmonių savanoriškai prisiimtų įsipareigojimų plėtojimui, siekiant toliau gerinti gyvūnų gerovę juos vežant;

—	aktyvesniam nacionalinių valdžios institucijų keitimuisi informacija ir aktyvesniam naudojimuisi geriausios patirties pavyzdžiais, siekiant sumažinti transporto bendrovių ir vairuotojų padaromų pažeidimų skaičių;

19.

ragina Komisiją įvertinti šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (10) nuostatų, susijusių su vairavimo trukme ir vairuotojų poilsio laikotarpiais, suderinamumą;

20.

pabrėžia, kad svarbu atskirti gyvūnų vežimo įmonių ir ūkininkų atsakomybę, nes už problemas, kylančias vežant gyvūnus, turėtų būti laikomos atsakingomis įmonės, o ne ūkininkai; primena, kad ūkininkai yra labiausiai suinteresuoti gyvūnų gerove ne tik dėl emocinių priežasčių ir prisirišimo, bet ir dėl ekonominių priežasčių;

21.

primena, kad Komisija, kaip Sutarčių saugotoja, privalo stebėti, ar tinkamai taikomi ES teisės aktai; ragina Europos ombudsmeną ištirti, ar Komisija nuosekliai neužtikrino dabartinio Reglamento laikymosi ir ar dėl to būtų galima Komisiją laikyti atsakinga už netinkamą administravimą;

22.

apgailestauja dėl Pirmininkų sueigos sprendimo nesteigti parlamentinio ES ir už jos ribų vežamų gyvūnų gerovės tyrimo komiteto nepaisant to, kad tam pritaria daug Parlamento narių iš skirtingų frakcijų; todėl rekomenduoja, kad Parlamentas įsteigtų ES ir už jos ribų vežamų gyvūnų gerovės tyrimo komitetą, kuris pradėtų veiklą prasidėjus naujai Parlamento kadencijai, kad būtų galima tinkamai ištirti ir stebėti įtarimus pažeidimus ir netinkamą administravimą taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant;

Duomenų rinkimas, patikrinimai ir stebėsena

23.

apgailestauja, kad sunku atlikti nuoseklią reglamento įgyvendinimo analizę dėl skirtingų duomenų rinkimo valstybėse narėse metodų; ragina Komisiją nustatyti bendrus minimalius visų vežimo sistemų atsekamumo standartus, kad būtų galima geriau suderinti duomenų rinkimą ir stebimų parametrų vertinimą; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir pateikti Komisijai suderintus, visapusiškus ir išsamius duomenis apie transporto patikrinimus ir pažeidimų lygius; ragina valstybes nares atlikti daugiau nepaskelbtų patikrinimų, taip pat parengti ir taikyti rizika grindžiamą strategiją, kad jų tikrinimo veikla būtų nukreipta į didelės rizikos transporto formas, siekiant kuo labiau padidinti ribotų tikrinimo išteklių veiksmingumą;

24.

pažymi, kad Komisija, remdamasi 2018 m. Audito Rūmų specialiąja ataskaita dėl gyvūnų gerovės ES, pripažino, jog valstybių narių pateikti duomenys nėra pakankamai išsamūs, nuoseklūs, patikimi arba detalūs, kad būtų galima daryti išvadas dėl atitikties ES lygmeniu;

25.

pabrėžia, kad patikrinimai turi būti atliekami vienodai visoje Sąjungoje ir proporcingai kiekvienoje valstybėje narėje kasmet vežamų gyvūnų kiekiui, siekiant užtikrinti ir išlaikyti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir išvengti konkurencijos iškraipymo ES; taip pat ragina, kad Komisija padidintų iš anksto nepraneštų Maisto ir veterinarijos tarnybos vykdomų gyvūnų gerovės ir gyvūnų vežimo patikrų vietoje skaičių; mano, kad dėl skirtingų duomenų rinkimo ir kontrolės mechanizmų metodų sudėtinga susidaryti tikslią nuomonę dėl to, kaip atskiros valstybės narės laikosi reikalavimų; todėl ragina Komisiją patvirtinti darnesnę atskaitomybės struktūrą ir atlikti daugiau Maisto ir veterinarijos tarnybos surinktų patikros ataskaitų duomenų ir valstybių narių rezultatų, susijusių su jų daugiamečiais nacionaliniais kontrolės planais, analizių; pripažįsta, kad Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato (SANTE GD) auditas yra svarbus informacijos šaltinis Komisijai, kad ji galėtų įvertinti, kaip įgyvendinamas dabartinis reglamentas; ragina Komisiją kiekvienais metais atlikti bent septynis nepraneštus vizitus, kaip nurodyta Audito Rūmų rekomendacijoje;

26.

ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms gaires, kaip Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistema (TRACES) gali būti naudojama remiant gyvų gyvūnų vežimo patikrų rizikos analizės parengimą, kaip rekomendavo Audito Rūmai savo 2018 m. specialiojoje ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad už transporto patikrinimus atsakingos valstybių narių valdžios institucijos retai naudojosi TRACES sistemoje pateikiama informacija; ragina sukurti veiksmingesnę ir skaidresnę stebėsenos sistemą, įskaitant visuomenės galimybę susipažinti su informacija, surinkta per TRACES; be to, ragina Maisto ir veterinarijos tarnybą kasmet atlikti daugiau patikrinimų;

27.

ragina valstybes nares griežtinti kontrolę visoje gamybos grandinėje, visų pirma vykdyti veiksmingus ir sistemingus gyvūnų siuntų patikrinimus prieš juos pakraunant, kad būtų nutraukta praktika, dėl kurios pažeidžiamos šio reglamento nuostatos ir pabloginamos gyvūnų vežimo sausuma ar jūra sąlygos, pvz., kai leidžiama perpildytoms arba gyvūnams nepritaikytoms transporto priemonėms tęsti ilgą kelionę arba leidžiama toliau naudotis kontrolės punktais, kuriuose nėra tinkamų patalpų vežamiems gyvūnams ilsėtis, juos šerti ir girdyti;

28.

yra susirūpinęs dėl žemo patikrų lygio tam tikrose valstybėse narėse ir dėl to, kad nėra pranešama apie pažeidimus arba tokių pranešimų pateikiama labai mažai; abejoja tokių patikrų sistemų ir ataskaitų tikslumu; ragina valstybes nares, kurios šiuo metu atlieka mažai patikrinimų arba jų visai neatlieka, atlikti pakankamai patikrinimų ir išsamias tų patikrinimų ataskaitas pateikti Komisijai;

29.

ragina valstybes nares taip pat atlikti gyvūnų vežimo ES viduje patikrinimus, kai gyvūnai kraunami į transporto priemones, siekiant nustatyti, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1/2005 reikalavimų;

30.

pritaria Komisijai, kad visų ne ES šalims skirtų siuntų tikrinimas, kurį pakrovimo metu atliktų kompetentingos institucijos, būtų geroji praktika; (11) mano, kad tam tikra procentinė dalis ES vidaus siuntų taip pat turėtų būti patikrinta pakrovimo etapu, atsižvelgiant į pažeidimų, apie kuriuos praneša nevyriausybinės organizacijos ir kuriuos nurodo Maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikusi patikrinimus, skaičių; mano, kad pakrovimo metu kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar laikomasi reglamento reikalavimų dėl grindų ploto ir lubų aukščio, ar tinkamai veikia ventiliacijos ir vandens sistemos, vandens tiekimo įranga, taip pat tai, ar ta įranga tinkama vežamų gyvūnų rūšiai, kad netinkami kelionei gyvūnai nebūtų pakraunami vežti, ir ar užtikrinamas tinkamas šėrimas ir kraikas;

31.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų pakankamai prieinamų, švarių, veikiančių ir pagal gyvūnų rūšį pritaikytų girdyklų, užpildytas vandens rezervuaras ir pakankamai šviežio kraiko;

32.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad kompetentingos institucijos tikrintų, ar kelionės žurnaluose nurodyti realistiški duomenys, taigi laikytųsi reglamento 14 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų;

33.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad transporto priemonėse būtų reikalinga minimali erdvė pagal reglamento I priedo VII skyrių ir kad esant aukštai temperatūrai gyvūnams būtų atitinkamai paliekama daugiau erdvės;

34.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad transporto priemonės būtų pakankamo minimalaus aukščio ir nebūtų plyšių tarp grindų ar transporto priemonės sienos ir pertvarų;

35.

pripažįsta, kad ES padaryta tam tikra pažanga gyvūnų vežimo srityje, tačiau yra susirūpinęs dėl pranešimų apie netinkamas transporto priemones, naudojamas gyviems gyvūnams vežti sausuma ir jūra, skaičiaus ir ragina griežtinti tokios praktikos stebėseną ir sankcijų už ją skyrimą; pripažįsta, kad dažnai nepaisoma reglamento 20 ir 21 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl vežimo laivais, skirtais gyviems gyvūnams transportuoti; ragina valstybes nares neišduoti leidimų naudoti reglamento reikalavimų neatitinkančias transporto priemonėms ir gyvūnams gabenti jūra skirtus laivus ir panaikinti jau išduotus leidimus, jei nesilaikoma reikalavimų; ragina valstybes nares griežčiau taikyti transporto priemonių sertifikavimo ir patvirtinimo procedūras ir išduoti vairuotojų kompetencijos pažymėjimus;

36.

todėl ragina nustatyti suderintus ir privalomus standartus, pagal kuriuos būtų išduodamas leidimas transporto priemones ir laivus naudoti gyvūnams vežti; tokį leidimą turėtų išduoti centrinė ES institucija; tokiai institucijai turėtų būti pavesta įvertinti transporto priemonių būklę ir įrangą (pvz., tai, ar įmontuotos atitinkamos palydovinės navigacijos sistemos) ir nustatyti, ar transporto priemonės yra tinkamos gyvūnams vežti;

37.

ragina veiklos vykdytojus užtikrinti išsamų vairuotojų ir palydovų mokymą pagal reglamento IV priedą, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį su gyvūnais;

38.

pažymi, kad nors kai kurios valstybės narės turi laivų ir uostų, kurie atitinka reikiamus standartus, tačiau pabrėžia, kad vis tik dominuoja prastos jūrų transporto sąlygos, ypač kalbant apie pakrovimą ir iškrovimą; ragina valstybes nares griežčiau laikytis laivų sertifikavimo ir tvirtinimo tvarkos, gerinti gyvūnų patikras prieš juos pakraunant ir jų tinkamumą vežti, taip pat tinkamai tikrinti pakrovimo operacijas, kaip reikalaujama pagal reglamentą; ragina valstybes nares pateikti Komisijai išsamius savo patikrinimų įrenginių planus; ragina Komisiją parengti, atnaujinti ir paskelbti uostų su tinkamais gyvūnų patikrinimo įrenginiais sąrašą; be to, ragina kompetentingas institucijas netvirtinti kelionės žurnalų, jeigu planuojama naudoti tokių įrenginių neturinčius uostus; ragina valstybes nares pritaikyti savo uostus ir užtikrinti tinkamą savo laivų priežiūrą, kad būtų pagerintos gyvūnų gerovės sąlygos gabenant juos jūrų transportu;

39.

ragina Komisiją patvirtinti naujoviškas eksporto patikrų alternatyvas pagal Reglamento (ES) 2016/429 (12) 133 straipsnio 2 dalį, pvz., platformų patikras, kuriomis gerinama gyvūnų gerovė dėl mažesnio gyvūnų tankio ir nereikalaujama, kad gyvūnai būtų iškrauti, taip sutrumpinant laukimo laiką;

40.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimas turėti gyvūnų sveikatos sertifikatus jų vežimo metu valstybėse narėse yra neigiama paskata rinktis vidaus paskirties vietas, o ne arčiausias galimas paskirties vietas; ragina Komisiją pasinaudoti savo įgaliojimais pagal Reglamento (ES) 2016/429 144 straipsnio 1 dalį ir priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų numatyta leidžianti nukrypti nuostata dėl gabenimo, kuris kelia mažą ligų plitimo riziką;

Kelionės laikas

41.

primygtinai reikalauja, kad visų vežamų gyvūnų kelionės laikas būtų ne ilgesnis, nei būtina, atsižvelgiant į geografinius skirtumus valstybėse narėse ir vadovaujantis reglamento 5 konstatuojamąja dalimi, kurioje teigiama, kad „gyvūnų gerovės labui būtina kiek įmanoma riboti gyvūnų […] vežimą tolimais atstumais“, ir 18 konstatuojamąja dalimi, kurioje teigiama, kad „ilgos kelionės gali labiau pakenkti gyvūnų gerovei nei trumpos“;

42.

primygtinai ragina nustatant gyvūnų vežimo laiką, įskaitant pakrovimo ir iškrovimo laiką, atsižvelgti į veterinaro konsultaciją dėl konkrečių gyvūnų rūšių, nepaisant to, ar jie gabenami žemės, jūros ar oro transportu;

43.

apgailestauja dėl reglamento pažeidimų, susijusių su taisyklių dėl nenujunkytų gyvūnų, pavyzdžiui, veršelių, ėriukų, ožiukų, kumeliukų ir paršelių, kurie maitinami pienu, netaikymu arba netinkamu jų taikymu, ir ragina numatyti išsamesnes priemones siekiant užtikrinti visapusišką šių gyvūnų gerovės apsaugą juos vežant;

44.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad nenujunkyti gyvūnai būtų bent vienai valandai iškraunami, siekiant juos aprūpinti elektrolitais ar pieno pakaitalu, ir kad apskritai jie būtų vežami ne ilgiau kaip iš viso aštuonias valandas;

45.

ragina Komisiją kiekvienai rūšiai nustatyti nenujunkyto gyvūno apibrėžtį ir apriboti nenujunkytų gyvūnų keliones nustatant didžiausią 50 km atstumą ir didžiausią 1,5 valandos trukmę, atsižvelgiant į sunkumus užtikrinti jų gerovę vežimo metu;

46.

nurodo, kad vežimo planavimo dokumentuose dažnai būna nurodytas tik vietovės pavadinimas ir nebūna nurodyti tikslūs tikrinimo, tiekimo ir surinkimo centrų adresai, dėl to gerokai sunkiau atlikti patikrinimus;

47.

ragina atsižvelgiant į Parlamento 2012 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją kuo labiau sutrumpinti gyvūnų kelionės laiką, ypač vengti ilgo ir labai ilgo kelionės laiko ir kelionių už ES ribų, taikant alternatyvias strategijas, pvz., užtikrinant ekonomiškai perspektyvių ir tinkamai paskirstytų vietos arba kilnojamųjų skerdyklų įrengimą netoli ūkių, skatinant trumpas platinimo grandines ir tiesioginę prekybą, veislinių gyvūnų pervežimą pakeičiant, kai įmanoma, sperma ar embrionais, vykdant skerdenų ir mėsos produktų vežimą, taip pat taikant valstybių narių reglamentavimu susijusias arba nesusijusias iniciatyvas siekiant palengvinti skerdimą ūkiuose; ragina Komisiją tiksliai apibrėžti trumpesnę kelionės trukmę, tinkamą transportuojant visus įvairių rūšių gyvus gyvūnus, taip pat ir vežant nenujunkytus gyvūnus;

48.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl reikalavimų įvairovės, besikeičiančių rinkos sąlygų ir politinių sprendimų mažos skerdyklos tapo ekonominiu atžvilgiu neperspektyvios, todėl bendras jų skaičius sumažėjo; primygtinai ragina Komisiją ir valstybių narių vietos valdžios institucijas prireikus remti ir skatinti galimybes vykdyti skerdimą ūkiuose, kurti valstybėse narėse ekonomiškai perspektyvias vietos arba kilnojamąsias skerdyklas ir mėsos perdirbimo įmones, kad gyvūnai būtų skerdžiami kuo arčiau jų auginimo vietos ir būtų išlaikytas užimtumas kaimo vietovėse; ragina Tarybą ir Komisiją parengti strategiją, skirtą pereiti prie labiau regioninio gyvulininkystės produkcijos modelio, pagal kurį tais atvejais, kai tai įmanoma atsižvelgiant į geografinius skirtumus, gyvūnai gimtų, būtų penimi ir skerdžiami tame pačiame regione užuot juos gabenus didžiuliais atstumais;

49.

primygtinai ragina Komisiją tikrinti, kaip galima paskatinti ūkininkus, skerdyklas ir mėsos perdirbimo pramonę skersti gyvūnus artimiausioje skerdykloje, kad būtų išvengta ilgo gyvūnų vežimo laiko ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį; ragina Komisiją palengvinti novatoriškus sprendimus šioje srityje, pvz., susijusius su kilnojamųjų skerdyklų paslaugomis, kartu užtikrinant aukštus gyvūnų gerovės standartus;

50.

mano, kad tam tikrais atvejais leistino kelionės laiko sutrumpinimas, kaip šiuo metu nustatyta reglamento 1 priedo V skyriuje, nebūtų perspektyvus, todėl reikėtų rasti sprendimus atsižvelgiant į atvejus, kai dėl geografinių aplinkybių ir izoliacijos kaimo vietovėse reikia vežti gyvus gyvūnus sausumos ir (arba) jūrų transportu tolesniam auginimui ar skerdimui;

51.

ragina valstybes nares suteikti galimybę, nustačius gyvūno netinkamumą vežti, jį prireikus iškart paskersti veisimo ir penėjimo įmonėje, jei pirmosios pagalbos priemonių nepakanka, kad būtų išvengta nederamų gyvūno kančių;

52.

pažymi, kad socialinė ir ekonominė gyvūno vertė gali turėti įtakos jo vežimo standartui; pabrėžia, kad veislinių gyvūnų vežimo standartai arklių pramonėje yra aukštos kokybės;

53.

ragina Komisiją parengti strategiją, pagal kurią, atsižvelgiant į gyvų gyvūnų vežimo poveikį aplinkai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, būtų iš esmės užtikrinamas perėjimas nuo gyvų gyvūnų vežimo prie prekybos mėsa ir skerdiena bei genetine medžiaga; mano, kad nustatant tokią strategiją turi būti atsižvelgta į ekonominius veiksnius, turinčius įtakos sprendimui vežti gyvus gyvūnus; prašo Komisijos į šią strategiją įtraukti vežimą į trečiąsias šalis;

54.

ragina valstybes nares sudaryti galimybes skerdykloms naudoti religinio gyvūnų skerdimo programas, nes didelė dalis gyvų gyvūnų eksportuojama į Artimųjų Rytų rinkas;

55.

pripažįsta dabartinį rinkos iškraipymą, kurį lemia skirtingi tarifai, taikomi gyviems gyvūnams ir mėsai, nes jie labai skatina prekybą gyvais gyvūnais; primygtinai ragina Komisiją kartu su savo prekybos partneriais peržiūrėti šį iškraipymą siekiant sumažinti prekybą gyvais gyvūnais ir, jei reikia, pakeisti ją prekyba mėsa;

56.

primena, kad jau pagal dabartinį reglamentą, nuvažiavus maksimalų valandų skaičių, turi būti daroma pertrauka poilsiui patvirtintame patikros punkte, jei naminiai arklinių šeimos gyvūnai ir naminiai gyvūnai (galvijai, avys, ožkos ir paršeliai) vežami ilgiau nei aštuonias valandas;

Gyvūnų gerovė

57.

ragina kompetentingas valstybių narių institucijas užtikrinti, kad oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai išvykimo iš Sąjungos punktuose tikrintų, ar gyvūnai gali būti vežami toliau ir ar automobiliai ir (arba) laivai atitinka reglamento reikalavimus; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad reglamento 21 straipsnyje nurodyta, kad veterinarijos gydytojai išvykimo iš ES punktuose tikrintų, kad transporto priemonės nebūtų perpildytos, būtų pakankamo aukščio, jose būtų pakrato, būtų vežama pakankamai pašaro ir vandens ir kad tinkamai veiktų ventiliacijos ir vandens prietaisai;

58.

ragina turėti parengtus nenumatytų atvejų planus visoms kelionėms, įskaitant, pvz., pakaitinius sunkvežimius ir patalpas gyvūnams netikėtu atveju, kad vežėjas galėtų veiksmingai reaguoti į ekstremalias situacijas ir sumažinti vėlavimo ar nelaimingų atsitikimų poveikį vežamiems veisti arba skersti gyvūnams, kaip kad jau privalo daryti tolimus atstumus važiuojantys vežėjai pagal šio reglamento nuostatas;

59.

primygtinai reikalauja, kad gyvūnų gerovės teisės aktai būtų grindžiami mokslu ir naujausiomis technologijomis; apgailestauja dėl to, kad, nepaisant aiškių EFSA rekomendacijų ir Parlamento prašymo, pateikto 2012 m. rezoliucijoje, Komisija neatnaujino gyvūnų vežimo taisyklių remdamasi naujausiais moksliniais įrodymais; todėl ragina Komisiją atnaujinti taisykles atsižvelgiant į specialias reikmes ir remiantis naujausiomis mokslo ir technologinėmis žiniomis, ypač kai tai susiję su tam tikrais veiksniais, įskaitant pakankamą vėdinimą, temperatūros ir drėgmės kontrolę naudojant oro kondicionavimo sistemas visose transporto priemonėse, tinkamas girdymo sistemas ir skystus pašarus, ypač nenujunkytiems gyvūnams, mažesnį gyvūnų laikymo tankį ir apibrėžtą pakankamą minimalų aukštį, taip pat reikalavimą, kad transporto priemonės būtų pritaikytos kiekvienos gyvūnų rūšies reikmėms; pabrėžia tai, kad EFSA nuomonėje daroma išvada, jog gyvūnų gerovei daro įtaką ne tik kelionės trukmė, bet ir kiti aspektai, pvz., teisingas pakrovimas ir iškrovimas, taip pat transporto priemonių konstrukcija;

60.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurių kelionių metu gyvūnai yra girdomi vartoti netinkamu užkrėstu vandeniu arba negauna vandens dėl to, kad girdyklos yra netinkamai išdėstytos arba neveikia; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad transporto priemonėse, naudojamose gyviems gyvūnams vežti, kelionės metu būtų pakankamai vandens ir kad tiekiamo vandens kiekis atitiktų konkrečius reikalavimus, susijusius su vežamų gyvūnų rūšimi ir jų skaičiumi;

61.

teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą parengti gyvūnų gerovės rodiklius, kurie turėtų skatinti geresnius gyvūnų gerovės rezultatus jų vežimo metu; mano, kad Komisija turėtų nedelsdama parengti šiuos rodiklius, kad jie galėtų būti naudojami kaip dabartinių teisės aktų reikalavimų papildymas;

62.

ragina Komisiją bet kokią būsimą teisės aktų, susijusių su gyvūnų gerove juos vežant, peržiūrą grįsti objektyviais ir moksliškai pagrįstais rodikliais, kad būtų išvengta šališkų sprendimų, darančių nepateisinamą ekonominį poveikį gyvulininkystės sektoriams;

63.

primygtinai reikalauja, kad pagal ES teisę ūkininkai būtų teisiškai atsakingi pasirūpinti, kad vežami jų gyvūnai nepatirtų sužalojimo, žalos ar nepagrįstų kančių;

64.

pabrėžia, kad pažeidimai dažnai būna susiję su netinkamomis kelių transporto priemonių, kurios naudojamos gyviems gyvūnams vežti dideliais atstumais, vėdinimo sistemomis; tokiais atvejais gyvūnai laikomi mažame plote ribinėje temperatūroje, gerokai viršijančioje šilumos spektrą ir leidžiamo nuokrypio ribas, nustatytus reglamente;

65.

ragina Komisiją užtikrinti, kad apsvaiginimas būtų be išimčių atliekamas prieš ritualinį skerdimą religiniais tikslais visose valstybėse narėse;

66.

apgailestauja dėl to, kad gyvūnams skirtuose garduose ne visada yra pakankamai erdvės, kad transporto priemonių, naudojamų gyviems gyvūnams vežti, viduje būtų užtikrintas tinkamas vėdinimas, taip pat dėl to, kad varžomi gyvūnų natūralūs judesiai, todėl jie dažnai būna priversti ilgą laiką būti nenatūralioje padėtyje ir taip akivaizdžiai pažeidžiamos reglamento 6 straipsnyje ir I priedo II skyriaus 1.2 punkte nustatytos techninės specifikacijos;

67.

mano, jog būtina nustatyti privalomą reikalavimą, kad gyvuliams gabenti jūra skirtuose laivuose būtų veterinarijos gydytojai, kad būtų atsižvelgiama į kelionės metu kritusių gyvūnų skaičių ir apie jį pranešama, taip pat turi būti parengti nepaprastosios padėties planai, skirti spręsti situacijoms jūroje, galinčioms turėti neigiamą poveikį gabenamų gyvūnų gerovei;

68.

pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse ūkininkai, vežėjai ir kompetentingos institucijos skirtingai aiškina Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 ir skirtingai užtikrina jo įgyvendinimą, visų pirma dėl gyvūnų tinkamumo gabenti; ragina Komisiją peržiūrėti šį reglamentą, kad prireikus būtų patikslinti vežimo reikalavimai; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti vienodas sąlygas ir pasirūpinti, kad ateityje šis reglamentas būtų darniai ir vieningai taikomas visoje Sąjungoje, ypač dėl gyvūnų tinkamumo gabenti;

69.

ragina Komisiją parengti išsamią darbinę gyvūnų tinkamumo vežti apibrėžtį ir praktines gaires dėl gyvūnų tinkamumo vežti vertinimo; ragina valstybes nares vykdyti informuotumo didinimo ir informavimo veiklą, įskaitant išsamią, reguliarią ir privalomą mokymo, švietimo ir sertifikavimo veiklą, skirtą ūkininkams, vežėjams, prekybininkams, surinkimo centrų ir skerdyklų darbuotojams, veterinarams, pasienio pareigūnams ir bet kokiems kitiems veiklos vykdytojams, kurie susiję su gyvūnų vežimu, siekiant sumažinti aukštą tinkamumo vežti pažeidimo lygį valstybėse narėse; ragina veiklos vykdytojus užtikrinti išsamų vairuotojų ir palydovų mokymą pagal reglamento IV priedą;

70.

ragina vykdyti griežtą stebėseną siekiant užtikrinti, kad nebūtų vežami sergantys, silpni ar mažai sveriantys gyvūnai, taip pat žindančios patelės, vaikingos patelės ir patelės, kurių atžvilgiu netenkinami reikalavimai dėl nujunkymui skirto laiko;

71.

pabrėžia, kad jau pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatas ilgą laiką vežami gyvūnai turi būti girdomi ir šeriami tinkamais intervalais, taip pat jiems turi būti sudaryta galimybė pailsėti priklausomai nuo jų rūšies ir amžiaus; primygtinai ragina Komisiją vykdyti veiksmingesnę stebėseną siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės visapusiškai ir vieningai laikytųsi šių teisės aktų reikalavimų;

72.

pabrėžia būtinybę valstybėms narėms užtikrinti, kad gyvūnų vežimas būtų tinkamai organizuojamas, atsižvelgiant į oro sąlygas ir transporto rūšį;

73.

pabrėžia, kad tais atvejais, kai gyvūnus reikia iškrauti 24 valandų poilsio laikotarpiui trečiosiose šalyse, organizatorius turi nustatyti poilsio vietą, kurioje būtų tokie patys įrenginiai, kaip ir ES kontrolės poste; ragina kompetentingas institucijas reguliariai tikrinti tokius įrenginius ir netvirtinti kelionės žurnalų, jei nepatvirtinta, kad siūlomoje poilsio vietoje esantys įrenginiai lygiaverčiai ES naudojamiems įrenginiams;

74.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad į vežimo planavimo dokumentus būtų įtraukiami įrodymai, jog kontrolės poste yra atsargų, įskaitant pašarą, vandenį ir šviežią kraiką; ragina Komisiją apibrėžti reikalavimus, taikomus poilsio vietoms ir jose esančiai įrangai;

75.

pripažįsta, kad mažesnis gyvulių laikymo tankis ir kelionės pertraukimas, leidžiant gyvūnams pailsėti, turi neigiamą ekonominį poveikį transporto veiklos vykdytojams, o tai gali turėti įtakos tinkamam elgesiui su vežamais gyvūnais; ragina Komisiją skatinti tinkamai elgtis su vežamais gyvūnais;

76.

ragina valstybes nares užtikrinti geresnę su vaikingumo laikotarpiais susijusią apskaitą įmonėse;

77.

ragina Komisiją, remiantis moksliniais duomenimis, parengti gaires dėl galimybės gauti vandens narvuose vežamiems gyvūnams ir viščiukų vežimo sąlygų, skatinančių aukštą gerovės lygį;

78.

primena, kad valstybės narės turi rasti gyvūnų gerovę atitinkančius sprendimus gyvūnams jų gyvenimo ir auginimo ciklo pabaigoje;

Ekonominė pagalba

79.

ragina plačiau taikyti kaimo plėtros priemonę „gyvūnų gerovės išmokos“ pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 (13) 33 straipsnį, pagal kurį teikiama parama aukštiems gyvūnų gerovės standartams, viršijantiems taikytinus privalomus standartus;

80.

ragina vykdant būsimą BŽŪP reformą išlaikyti ir stiprinti sąsajas tarp BŽŪP išmokų ir geresnių gyvūnų gerovės sąlygų, kurios visiškai atitiktų arba viršytų Reglamente (EB) Nr. 1/2005 nustatytus standartus;

81.

primygtinai reikalauja, kad būtų teikiama parama priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti subalansuotą skerdyklų pasiskirstymą valstybėse narėse, garantuojant, kad būtų atsižvelgiama į gyvulių skaičių tam tikrame regione;

Trečiosios šalys

82.

yra susirūpinęs dėl nuolatinių pranešimų apie gyvūnų transportavimo ir gerovės problemas tam tikrose trečiosiose šalyse; pažymi, kad skerdimas tam tikrose trečiosiose šalyse, į kurias ES siunčia gyvūnus, sukelia ekstremalias ir ilgas kančias, ir nuolat pažeidžiami Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos nustatyti tarptautiniai gyvūnų gerovės skerdimo metu standartai; pripažįsta, kad rinkos paklausa trečiosiose šalyse dažnai susijusi su gyvais gyvūnais, tačiau ragina Komisiją ir valstybes nares remti perėjimą, kai įmanoma, nuo gyvų gyvūnų pervežimo į trečiąsias šalis prie mėsos ir skerdienos transportavimo, o veislinių gyvūnų pervežimą pakeisti spermos ar embrionų transportavimu;

83.

griežtai kritikuoja Komisiją už jos parengtus statistinius duomenis apie reglamento laikymąsi gabenant gyvus gyvūnus į ne ES šalis ir pabrėžia, kad šie duomenys buvo parengti neatlikus jokių sistemingų tokiam vežimui skirtų transporto priemonių patikrų;

84.

ragina Komisiją per savo dvišales prekybos derybas su trečiosiomis šalimis reikalauti laikytis ES gyvūnų gerovės taisyklių ir Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ginti Sąjungos nuostatų, susijusių su šiuo klausimu, taikymą tarptautiniu lygmeniu;

85.

apgailestauja dėl to, kad standartai, kurių laikosi kai kurios trečiosios šalys, nėra tokie aukšti kaip ES standartai; ragina Komisiją sugriežtinti galiojančius reikalavimus Sąjungos prekybos partnerėms, ypač kalbant apie prekybą gyvūnais ir jų vežimą, kad jie būtų bent tokio paties griežtumo lygio kaip ES standartai; ragina valstybes nares, eksportuojančias į trečiąsias šalis, bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis, siekiant pagerinti gyvūnų gerovės standartus;

86.

ragina nuosekliai ir visapusiškai laikytis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. sprendimo byloje C-424/13, kuriame Teismas nustatė, jog tam, kad vežėjas, norėdamas gauti leidimą pradėti vykdyti vežimą, apimantį ilgą gyvūnų kelionę, kuri prasideda ES teritorijoje ir tęsiasi už šios teritorijos ribų, turi pateikti kelionės žurnalą, kuris atitinka tikrovę, ypatingą dėmesį skiriant meteorologinėms prognozėms; ragina kompetentingas institucijas nepatvirtinti kelionės žurnalų, kai pagal Teismo sprendimą reikalaujama gyvūnus iškrauti 24 valandų poilsio laikotarpiui trečiosiose šalyse, jeigu organizatorius nenustato poilsio vietos, kurioje būtų įrenginiai, lygiaverčiai esantiems kontrolės poste; atsižvelgdamas į tai, taip pat primena, kad turimas tik 2009 m. gyvūnams skirtų patalpų, esančių prie maršrutų trečiosiose šalyse, sąrašas, kuriame dažnai nenurodyti tikslūs adresai, dėl to gerokai sunkiau atlikti ES teisės aktus atitinkančius ir būtinus patikrinimus; ragina užtikrinti, kad, kaip reikalaujama Reglamente (EB) Nr. 1/2005, oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai išvykimo punktuose tikrintų, ar prieš transporto priemonėms išvykstant iš ES laikomasi šio reglamento nuostatų;

87.

atsižvelgdamas į tai, taip pat primena Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (COM(2018)0218), visų pirma veterinarinių patikrinimų srityje;

88.

apgailestauja dėl dažno ilgų laukimo laikotarpių pasieniuose ir uostuose ir atkreipia dėmesį į didesnį gyvūnų skausmą bei kančias, kurias sukelia toks laukimas; ragina valstybes nares, turinčias valstybines sienas su trečiosiomis šalimis, įrengti poilsio vietas, kuriose gyvūnai gali būti iškraunami, pašeriami, pagirdomi, galėtų pailsėti ir gauti veterinarinę priežiūrą, ir atidaryti muitinėse specialias skubias vežamų gyvūnų juostas, kuriose dirbtų pakankamai darbuotojų, kad būtų sutrumpinti laukimo laikotarpiai, nepakenkiant sanitarinių ir muitinių patikrinimų pasienyje kokybei; taip pat ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti planuojant gyvūnų vežimą, siekiant išvengti pernelyg didelio skaičiaus transporto priemonių, kurios vienu metu atvyksta į pasienio kontrolės postus ir kurių patikras pasienyje reikia atlikti vienu metu;

89.

ragina Komisiją stiprinti visų valstybių narių ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir komunikaciją, įskaitant tolesnę savitarpio pagalbą ir keitimąsi informacija, siekiant sumažinti gyvūnų gerovės ir gyvūnų ligų problemas, kylančias dėl prasto administravimo, ir užtikrinant, kad eksportuotojai įvykdytų visus administracinius reikalavimus; prašo Komisijos skatinti gyvūnų gerovę tarptautiniu mastu ir vykdyti iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti ES nepriklausančių šalių informuotumą;

90.

ragina Komisiją daryti spaudimą tranzito šalims, kurios taiko biurokratines kliūtis ir sudaro saugumo kliūtis, dėl kurių be reikalo vėluojama vežti gyvus gyvūnus;

91.

ragina valstybes nares ir Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į gyvūnų gerovės pažeidimus, daromus vandens keliais ir jūra gabenant gyvūnus į trečiąsias šalis, ir įvertinti galimus teisės aktų pažeidimus, pvz., draudžiamą nugaišusių gyvūnų metimą iš laivų į Viduržemio jūrą (neretai su išpjautais skiriamaisiais ženklais), nes paskirties uostuose dažnai nėra galimybės jų sunaikinti;

92.

atkreipia dėmesį į Tarybos sprendimą 2004/544/EB dėl Europos konvencijos dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu pasirašymo (14), pagal kurią vežimas gali būti bet kuris iš šių variantų: vežama iš vienos valstybės narės į kitą per ES nepriklausančios valstybės teritoriją, vežama iš valstybės narės į ES nepriklausančią valstybę arba vežama į vienos valstybės narės tiesiai į kitą;

93.

pabrėžia, kad tuo atveju, jei trečiosiose šalyse gyvūnų vežimo standartai nėra suderinti su ES gyvūnų vežimo standartais ir jų įgyvendinimas nėra pakankamas siekiant užtikrinti visišką atitiktį reglamentui, turėtų būti sudaromi dvišaliai susitarimai dėl gyvų gyvūnų vežimo į trečiąsias šalis, siekiant sumažinti minėtus skirtumus, o jei tokių susitarimų sudaryti nepavyksta, turėtų būti draudžiama į tas šalis vežti gyvus gyvūnus;

94.

primena valstybėms narėms, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą praktiką (15) jos gali nustatyti griežtesnes nacionalines vežamų gyvūnų gerovės taisykles, jei jos suderinamos su pagrindiniu Reglamento (EB) Nr. 1/2005 tikslu;

95.

prašo Komisijos skatinti keistis gerąja patirtimi ir reguliavimo lygiavertiškumo priemonėmis su trečiosiomis šalimis, kiek tai susiję su gyvų gyvūnų vežimu;

o o

96.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Audito Rūmams, Europos maisto saugos tarnybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 3, 2005 1 5, p. 1.

(2) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/621853/EPRS_STU (2018)621853_EN.pdf

(3) OL C 434, 2015 12 23, p. 59.

(4) EFSA Oficialusis leidinys, 2011:9(1):1966.

(5) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 116.

(6) 2015 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo (penktosios kolegijos) sprendimas Zuchtvieh-Export GmbH / Stadt Kempten, C-424/13, ECLI:EU:C:2015:259.

(7) 2018 m. lapkričio 14 d. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 31/2018 „Gyvūnų gerovė Europos Sąjungoje: atotrūkio tarp toli siekiančių tikslų ir praktinio įgyvendinimo panaikinimas“.

(8) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/1966

(9) OL 121, 1964 7 29, p. 1977.

(10) OL L 102, 2006 4 11, p. 1.

(11) 2017 m. vasario 20–24 d. Nyderlanduose atlikto audito, siekiant įvertinti gyvūnų gerovę vežant juos į ne ES šalis, galutinė ataskaita. Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas, 2017 m.

(12) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).

(13) OL L 347, 2013 12 20, p. 347.

(14) OL L 241, 2004 7 13, p. 21.

(15) 2004 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo (pirmosios kolegijos) sprendimas Europos Bendrijų Komisija / Nyderlandų Karalystė, C-113/02, ir 2008 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo (trečiosios kolegijos) sprendimas Danske Svineproducenter, C-491/06.