Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Blokų grandinė ir ES bendroji rinka: kas toliau?

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 47/03)

Pranešėja Ariane RODERT

Bendrapranešėjis Gonçalo LOBO XAVIER

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 2 21
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2019 10 18
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 10 30
Plenarinė sesija Nr.	547
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	182/1/5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Šioje nuomonėje blokų grandinė nagrinėjama kaip technologija. Jos taikymas daugelyje visuomenės sektorių gali lemti ne tik daug teigiamų pokyčių, bet ir tokias vertybes kaip pasitikėjimą ir skaidrumą, demokratiškumą ir saugumą. Galiausiai ši technologija gali padėti atnaujinti socialinius ir ekonominius modelius ir taip remti visuomenės inovacijas, kurių reikia šio laikmečio visuomeniniams uždaviniams spręsti. Tačiau, kadangi dėl kriptovaliutų kyla labai daug diskusijų, EESRK artimiausioje ateityje turėtų atskirai peržiūrėti šias priemones, įvertindamas riziką, susijusią su pinigų plovimu ir (arba) mokesčių slėpimu.

1.2.

Blokų grandinės taikymas visuomenei jau duoda naudos. Ši technologija padeda siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT), užtikrina piliečių įgalėjimą, skatina verslumą ir inovacijas, didina judumą ir tarpvalstybines galimybes įmonėms, suteikdama daugiau skaidrumo vartotojams. Be to, blokų grandinės pagrindu galima mažinti mokesčių slėpimą bei korupciją ir plėtoti tiek privačias, tiek viešąsias paslaugas. Tačiau dar reikia išspręsti keletą opių klausimų, ypač skubiai užtikrinti teisinį aiškumą ir tikrumą bei apsaugoti privatumą.

1.3.

Nepaisant to, kad ES institucijos tam tikru mastu ėmėsi nagrinėti blokų grandinės klausimą, vis dar reikia bendro ES požiūrio. Atsižvelgiant į iki šiol pasiektus rezultatus, ES turi unikalią galimybę ir toliau pirmauti pasaulinėje rinkoje, bet tik tuo atveju, jei ES nedelsiant imsis veiksmų.

1.4.

Todėl EESRK ragina Europos Komisiją pradėti išsamią blokų grandinės iniciatyvą, kuria būtų nustatytas bendras ES požiūris ir vizija, akcentuojant darnaus vystymosi tikslus. Ši iniciatyva turėtų būti papildyta Europos veiksmų planu, kad ES taptų pasauliniu etalonu blokų grandinės klausimais. Reikėtų sustiprinti jau veikiančią Europos blokų grandinės partnerystę ir ES blokų grandinės stebėjimo centrą ir forumą sukuriant ES blokų grandinės suinteresuotųjų subjektų platformą, kurioje dalyvautų ES institucijų, įskaitant EESRK ir RK, pramonės, vartotojų, valstybių narių, akademinės bendruomenės ir kitų sričių atstovai ir kuri suteiktų galimybę bendrai mokytis ir ugdyti gebėjimus – tai būtų tinklų tinklas, leisiantis dalytis gerąja patirtimi.

1.5.

EESRK gali aktyviai dalyvauti suteikiant prieglobą tokiai platformai, užtikrindamas skaidrumą, įtraukumą, bendradarbiavimą ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą.

2.   Įžanga

2.1.

Blokų grandinė ir paskirstytojo registro technologija turi visas galimybes iš esmės pakeisti mūsų visuomenę. Ši technologija yra matematinė struktūra, skirta duomenims saugoti korupciją ir duomenų klastojimą ribojančiu būdu. Ši technologija siūlo naują būdą, kaip pasiekti, kad būtų pasitikima saugiai keistis vertingais dalykais. Blokų grandinė laikoma nauju, dar daugiau pokyčių lemiančiu interneto eros etapu, tačiau reikėtų pažymėti, kad tai tik viena iš daugelio naujų technologinių galimybių.

2.2.

Šioje nuomonėje blokų grandinė nagrinėjama kaip technologija, kuri gali būti taikoma daugelyje sričių ir pramonės šakų, kaip antai energetikos, finansų, maisto ir žemės ūkio, medicinos ir sveikatos priežiūros, rinkimų ir valdymo. Šie klausimai, o ypač blokų grandinės ir ES bendrosios rinkos sąsaja, ir yra nagrinėjami šioje nuomonėje. Jei ši technologija bus taikoma tinkamai, ji gali iš esmės pakeisti konkurencijos, valdymo ir panašias sąvokas ir taip spręsti visuomeninius uždavinius ir pertvarkų klausimus. Tačiau, kadangi dėl kriptovaliutų kyla labai daug diskusijų, EESRK artimiausioje ateityje turėtų atskirai peržiūrėti šias priemones, įvertindamas riziką, susijusią su pinigų plovimu ir (arba) mokesčių slėpimu.

2.3.

Neseniai paskelbtoje EESRK nuomonėje „Blokų grandinė ir paskirstytojo registro technologija – socialinei ekonomikai ideali infrastruktūra“ (1) apibrėžiama, kad blokų grandinė kartu „yra kodas, t. y. ryšių protokolas, ir viešasis registras, kuriame eiliškumo tvarka itin skaidriai ir be galimybės pakeisti „užregistruojami“ visi tinklo dalyvių tarpusavio sandoriai“. Šią apibrėžtį papildo Europos Komisijos požiūris, kad blokų grandinė – tai technologija naudotojų pasitikėjimui didinti. Ja sudaroma galimybė internetu dalytis informacija, susitarti dėl sandorių ir juos registruoti patikrinamu, saugiu ir nepakeičiamu būdu (2).

2.4.

ES institucijos jau ėmėsi tam tikrų priemonių blokų grandinės plėtrai remti. 2017 m. Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS) paskelbė pranešimą „Kaip blokų grandinės technologija gali pakeisti mūsų gyvenimą“ (3), o 2018 m. Europos Komisija įsteigė ES blokų grandinės stebėjimo centrą ir forumą (4). Taip siekiama paspartinti blokų grandinės inovacijas ir plėtrą, kad Europa neprarastų savo pirmaujančios pozicijos šios naujos transformatyviosios technologijos srityje.

2.5.

Svarbus etapas buvo pradėtas 2018 m. balandžio mėn., kai Europos Komisija kartu su 21 valstybe nare ir Norvegija pasirašė deklaraciją, kurioje numatyta sukurti Europos blokų grandinės partnerystę (EBGP) ir bendradarbiauti kuriant Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūrą (EBGPI) (5). Siekiama remti tarpvalstybines skaitmenines viešąsias paslaugas, atitinkančias aukščiausius saugumo ir privatumo standartus. Nuo tada prie partnerystės prisijungė 27 valstybės narės.

2.6.

2018 m. Europos Parlamentas priėmė ne teisėkūros rezoliuciją (6) dėl blokų grandinės ir paskirstytojo registro technologijos, kurioje pabrėžiama, kad ES turi galimybę tapti „pasauline lydere“ ir „patikimu veikėju“ formuojant rinkų vystymąsi pasauliniu mastu ir skirtinguose sektoriuose, pažymėdamas, kad šiuo metu ES, palyginti su JAV ir Kinija, pirmauja blokų grandinės technologijos kūrimo ir taikymo srityje (7).

3.   Blokų grandinė – atsiveriančios galimybės ir bendrajai rinkai, ir ES

3.1.

NET jei blokų grandinės technologija yra palyginti naujas reiškinys, nagrinėjant jos taikymą bendrosios rinkos sąlygomis jau įžvelgiama didelių galimybių.

3.2.

Blokų grandinė padeda siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT). Blokų grandinės koncepcija ir siūloma vertė (8) grindžiama pasitikėjimo, atvirumo ir skaidrumo principais, kurie itin aktualūs įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) (9).

3.3.

Keletas pavyzdžių (10): — 1 tikslas „Skurdo panaikinimas“ ir galimybė banko sąskaitos neturintiems gyventojams naudoti kriptovaliutas, — 3 tikslas „Gera sveikatos būklė ir gerovė“ ir galimybė saugiau ir veiksmingiau dalytis pacientų sveikatos istorijos įrašais, — 12, 14, 15 tikslai dėl „Atsakingos gamybos ir vartojimo“, kuriuos įgyvendinant blokų grandinė gali užtikrinti kilmės vietos nustatymą visose tiekimo grandinės grandyse. Blokų grandinė padeda siekti ir keleto kitų DVT, kaip antai lygių galimybių, su asmens duomenimis susijusių žmogaus teisių, deramo darbo ir ekonomikos augimo, demokratinio dalyvavimo ir pan.

3.4.

Piliečių įgalėjimas. Blokų grandinė potencialiai gali sugrąžinti informacijos galią tiems žmonėms, kuriems tokia informacija priklauso. Užtikrindama skaidrų dalijimąsi duomenimis ir mažindama tarpininkų poreikį, blokų grandinė gali įgalėti veikėjus, kurie anksčiau buvo atsidūrę pažeidžiamoje padėtyje centralizuotų subjektų atžvilgiu.

3.5.

Verslumo ir inovacijų skatinimas. Kadangi šios technologijos veikimo būdas grindžiamas bendradarbiavimu ir bendru sutarimu, atsiranda inovatyvių sprendimų ir naujų verslo rūšių, paremtų ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu tvarumu. Įtraukumas, kuriam sąlygas sudaro blokų grandinė, suteikia pagrindą platformų ekonomikai ir kitiems naujiems verslo modeliams ir – kaip EESRK jau yra ištyręs – socialinei ekonomikai.

3.6.

Judumo ir tarpvalstybinių galimybių įmonėms didinimas, kartu apsaugant vartotojus. Tai pasiekiama Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje mažinant kliūtis prekybai, kartu užtikrinant mokėjimų ir operacijų saugą ir saugumą mainų proceso metu. Tai Europos Sąjungoje pagerins rinkos sąlygas ir galimybę įsigyti prekių bei paslaugų, kartu apsaugant vartotojų privatumą, konfidencialumą ir dalijimąsi informacija (11).

3.7.

Parama bendriesiems skaitmeniniams vartams. Bendraisiais skaitmeniniais vartais nustatomas vienkartinio duomenų pateikimo principas, o tai reiškia, kad bet kokius duomenis į platformą galima įvesti tik vienąsyk. Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūros plėtra, kuri priklauso nuo vienkartinio duomenų pateikimo principo įgyvendinimo, šiuo požiūriu gali būti priemonė ir pagrindas veiksmingai, atspariai ir tvariai bendrajai rinkai.

3.8.

Viešųjų ir privačių paslaugų plėtojimas. Plėtojant tokias blokų grandine pagrįstas paslaugas galima daryti didžiulį teigiamą poveikį, pagrįstą ES ekonomikos ir visos visuomenės skaitmenine pertvarka. Šiuo metu Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūros sistemoje kuriami keturi naudojimo atvejai (12). Tai – notarinis patvirtinimas ir tapatumo nustatymas, diplomai, nepriklausoma europinė tapatybė, apmokestinimas ir patikimas dalijimasis duomenimis. Valstybių narių lygmeniu ekonominė nauda gaunama tiesiogiai patenkant į rinkas, nieko nemokant tarpininkams arba tokių išlaidų patiriant minimaliai, perleidžiant tikrąją vertę vartotojams. Ją galima padidinti užtikrinant aukštą vartotojų saugos ir saugumo lygį, kurio pagrindas – atsekamumas blokų grandinėje ir dalyvaujamasis bendras prekių ir paslaugų kūrimas. Be to, blokų grandine pagrįstos balsavimo sistemos gali užtikrinti saugų rinkėjų registravimą ir identifikavimą bei patikimą ir patikrinamą balsavimo sistemą.

3.9.

Asmenų ir organizacijų skaitmeninės tapatybės sukūrimas ir tikrinimas. Derinant decentralizuotus blokų grandinės principus su tapatybės tikrinimu ir kriptografija, galima sukurti skaitmeninę tapatybę ir ją priskirti kiekvienam internetu vykdomam turto sandoriui. Tai suteikia keletą potencialių privalumų tiek vartotojams, tiek įmonėms, tiek reguliavimo institucijoms. Skaitmeninė tapatybė blokų grandinėje užtikrina abipusio pripažinimo ir operacijų atlikimo galimybę naudojant išmaniosios sutarties kodą, o tai taip pat supaprastina įmonių steigimą. Šioms skaitmeninėms tapatybėms ir elektroniniams parašams turi būti taikoma eIDAS reglamente nustatyta seka; taip pat turėtų būti užtikrinamas sąveikumas ir suderinamumas.

3.10.

Asmens duomenų saugumo pažeidimų mažinimas. Atsakingai diegiant blokų grandinės duomenų struktūras galima sumažinti duomenų saugumo pažeidimų riziką arba jos išvengti. Tai padės apsaugoti neskelbtinus duomenis, kartu užtikrinant saugų duomenų perdavimą asmenų teisei į konfidencialumą ir privatumą apsaugoti. Vienas iš būdų tai pasiekti yra vengti atviro privačių duomenų saugojimo blokų grandinėje. Vietoj to, privatūs duomenys galėtų būti saugomi ne blokų grandinėje ir jais būtų galima keistis tik esant poreikiui ir per lygiarangių ryšį.

3.11.

Standartizavimo procesai. Tai – tarpvalstybinio sąveikumo ir blokų grandinės įdiegimo sąlyga. Kai kuriuos iš jų dabar išbando ir nagrinėja reguliavimo institucijos, tačiau, kaip ir visų inovacijų atveju, standartizacijos iniciatyvos turi būti suderintos su palankios aplinkos kūrimu, kad būtų galima visapusiškai ištirti šios technologijos potencialą.

3.12.

Taip pat reikėtų stengtis suderinti kriptografijos standartus, taikomus blokų grandinei ir kitoms su eIDAS susijusioms technologijoms (13), kad tarp dabartinių ir būsimų technologinių modelių būtų sukurti nauji sąveikumo lygiai. Taip būtų galima šalinti izoliuotų blokų grandinių kūrimo riziką. Faktiškai, Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) jau pateikė laikotarpį iki 2020 m. apimantį veiksmų planą, kuriame numatoma apsvarstyti įvairių sričių, kaip antai terminijos, taksonomijos, tapatybės tikrinimo, sąveikumo, valdymo, saugumo ir privatumo, naudojimo atvejų ir išmaniųjų sutarčių, standartizavimą.

3.13.

Skaidrumo didinimas sudarant išmaniąsias sutartis. Blokų grandine pagrįsti sprendimai užtikrina skaidrumą per decentralizaciją, sudarant dalyvaujančioms šalims sąlygas matyti ir patikrinti duomenis. To pavyzdys – „išmaniosios sutartys“ (14).

3.14.

Mokesčių vengimo ir mokestinio sukčiavimo apribojimas. ES bendroji rinka turi potencialo stiprinti e. prekybą, kartu užtikrinant kuo mažesnį neigiamą išorinį poveikį, būdingą šio laikmečio tarptautinei prekybai. Blokų grandine grindžiamos mokesčių tvarkymo sistemos gali užtikrinti didesnį skaidrumą tiek mokėtojui, tiek Vyriausybei. Be to, blokų grandinės technologija gali apriboti mokesčių slėpimą ir pinigų plovimą, nes ji didina sandorių atskaitomybę bei atsakomybę už operacijas, todėl didėja ES bendrosios rinkos konkurencingumas. Europos Komisija galėtų pradėti tyrimą klausimu, kaip blokų grandinė gali padėti šioje srityje.

3.15.

Naujų finansavimo modelių kūrimas. Tai, pavyzdžiui, sutelktinis finansavimas, pradinis kriptomonetų ar žetonų platinimas kaip universaliosios lėšų rinkimo (geografiniu ir demografiniu pagrindu) koncepcijos, išleidžiant konkretaus projekto valiutą su specialiu vertės nustatymo mechanizmu. Tai yra sutelktinio finansavimo tendencijos kulminacija.

3.16.

Socialinių ir ekonominių modelių atnaujinimas. Asmenims atgavus galią, gali atsinaujinti visa visuomenė. Jei pagrindinis blokų grandinės privalumas yra asmenų tarpusavio pasitikėjimo, nedalyvaujant trečiajai šaliai, problemos išsprendimas, ji taip pat sudaro sąlygas kurti naujus valdymo ir santykių palaikymo metodus, pagrįstus sąveikos skaidrumu. Kaip ir visų visuomeninių pokyčių atveju, reikia pasirūpinti, kad neatsirastų struktūrų, per kurias siekiama piktnaudžiauti, kartu suteikiant daugiau laisvės eksperimentuoti siekiant didelės naudos žmonijai. Be to, diegiant blokų grandinės technologijas ir tinklus reikėtų vengti atotrūkio tarp šią technologiją kontroliuojančių ar ją įpirkti galinčių subjektų ir tų, kurie ja naudotis gali tik per didelių bendrovių kontroliuojamus modelius. Siekiant sėkmingo blokų grandinės technologijos diegimo MVĮ ir mažesnėse organizacijose, labai svarbu remti ir skatinti organizacijas, taikančias atvirus ir demokratiškus valdymo modelius, pavyzdžiui, kooperatyvus, plėtoti blokų grandine grindžiamą verslą.

4.   Blokų grandinė – keletas šalintinų problemų

4.1.

Siekiant išnaudoti blokų grandinės potencialą ES bendrojoje rinkoje ir Europos visuomenės naudai, būtina išspręsti keletą klausimų, iš kurių pirmenybė teiktina dabartiniam teisiniam netikrumui. Jau yra numatyti tam tikri reguliavimo sprendimai dėl kriptovaliutų ir pradinio kriptomonetų platinimo, tačiau vis dar neaiškios teisinės nuostatos, susijusios su sistemų modeliu ir blokų grandinės taikymo sritimis, todėl valstybių narių lygmeniu laikomasi fragmentiško požiūrio. Nesant bendros ES iniciatyvos dėl teisinio tikrumo ir aiškumo visoje ES, tarpvalstybinės galimybės bus ribotos. Pradiniu etapu, siekiant suvokti būsimus teisinius reikalavimus, būtų galima numatyti tam tikrų rūšių paslaugų ir prietaikų naudojimo atvejus ir reglamentavimo bandomąją aplinką. ES patirtis formuojant sudėtingą, tarpvalstybinį reguliavimą ir politiką gali būti privalumas, kai reikės ateityje reglamentuoti blokų grandinės technologiją.

4.2.

Labai svarbi privatumo apsauga. Siekiant spręsti su duomenimis susijusius aktualiausius klausimus, buvo priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (15). Tačiau Bendrojo duomenų apsaugos reglamento rengimo metu blokų grandinės technologija buvo mažai kam žinoma, todėl reikia peržiūrėti galimo šio reglamento ir blokų grandinės nesuderinamumo aspektus. EESRK ragina Europos Komisiją persvarstyti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir pasiūlyti atitinkamus pakeitimus ir aiškinamąsias gaires dėl šio reglamento ir blokų grandinės ryšio.

4.3.

Teisinis anoniminių ir pseudoniminių duomenų skirtumas yra susijęs su asmens duomenų klasifikavimu. Pseudoniminiai duomenys vis dar suteikia galimybę vėl nustatyti tapatybę (net ir netiesioginiu ar nuotoliniu būdu), o anoniminių duomenų atveju tapatybės vėl nustatyti daugiau nebegalima. Nors ribojamos prieigos blokų grandinėse pseudoniminimas laikomas sprendimu plėtojant ryšius, kuriuos leidžia palaikyti blokų grandinės technologija, anoniminimas vis dar yra reguliavimo kliūtis, trukdanti plačiau naudoti neribojamos prieigos blokų grandines, o ją pašalinti būtų galima taikant skaitmeninės tapatybės sprendimus, kurie būtų įtvirtinti teisės aktuose numatytuose apribojimuose.

4.4.

Taikant „atlikto darbo įrodymo“ (angl. Proof-of-Work) susitarimo mechanizmą suvartojama labai daug energijos. Plėtojant alternatyvų „turimos dalies įrodymo“ (angl. Proof-of-Stake) susitarimo mechanizmą, galima išspręsti šį svarbų aplinkosauginio tvarumo klausimą. Jau esama sprendimų ir jie turi būti bendrai ir visapusiškai taikomi (16).

4.5.

Kita techninė problema yra skirtingų blokų grandinės platformų sąveikumas. Skirtingos blokų grandinės gali būti nesuderinamos dėl šalims, kurios turi keistis duomenimis, kylančios rizikos. Kitas susirūpinimą keliantis klausimas yra blokų grandinės platformų ir esamų valdžios sektoriaus sistemų (ne)suderinamumas, o tai trukdo Vyriausybėms pereiti nuo esamų platformų prie blokų grandine grindžiamo sąveikumo. Artimiausioje ateityje blokų grandinės kūrėjų prioritetas turėtų būti sąveikumo užtikrinimas, kad šią technologiją būtų galima diegti masiškai.

4.6.

Blokų grandinės technologijos įdiegimo lygis priklauso nuo to, ar pradės ją naudoti įvairių rūšių įmonės, turint omenyje tai, kad dauguma įmonių ES yra MVĮ. Šiuo metu sandorių išlaidos daugeliu atvejų yra nepakeliamai didelės, todėl MVĮ tampa neprieinamos techninės ir konsultacinės paslaugos. Siekiant sudaryti sąžiningas sąlygas MVĮ ir kitiems mažesniems subjektams naudotis šia technologija, labai svarbu remti naujų blokų grandinės tinklų, pavyzdžiui, kooperatyvų, kūrimą, kad būtų galima pagerinti demokratinį valdymą.

4.7.

Kaip ir kiekvienos ardomosios technologijos atveju, turi būti sprendžiamos socialinės problemos. Itin svarbu apie ardomąsias technologijas tinkamai informuoti plačiąją visuomenę. Jos daro realų poveikį kasdieniam žmonių gyvenimui, todėl šį klausimą būtina atidžiai išnagrinėti, o šiuo tikslu lemiamą vaidmenį atlieka pilietinis ir socialinis dialogas. EESRK ir toliau kaups žinias ir užtikrins organizuotos pilietinės visuomenės požiūrį į tolesnius blokų grandinės plėtojimo veiksmus.

4.8.

Ypatingai svarbu visiškai suprasti ir ištirti, kokį poveikį blokų grandinės technologija daro vartotojų apsaugai ir teisėms. Reikia aiškumo, koks yra ryšys, pavyzdžiui, tarp konfidencialumo ir privatumo, užtikrinamo teisės aktais (pvz., ES duomenų apsaugos teisės aktais), reglamentavimo (kliento informacijos konfidencialumas) ar sutarties nuostatų (komercinis konfidencialumas).

4.9.

Kaip ir visų naujų technologijų ir visų technologijomis grindžiamų verslo modelių atveju, būtų tikslinga ir svarbu ištirti padarinius ir galimą poveikį darbo vietoms, darbo sąlygoms, darbuotojų teisėms ir apsaugai bei socialiniam dialogui. Atliekant tyrimą taip pat turėtų būti įvertintas poveikis tarpinėms organizacijoms. Tikėtina, kad pramonės šakoms, kuriose naudojama blokų grandinė, vis svarbesni taps gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įgūdžiai. Kadangi visuotinai trūksta žinių apie blokų grandinės veikimą ir galimus ribotumus, EESRK ragina užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą, kuris leistų žmonėms įgyti įgūdžių ir persikvalifikuoti bei kelti kvalifikaciją, kad būtų galima geriau išnaudoti blokų grandinės teikiamas galimybes ir atremti kylančius iššūkius.

5.   Tolesni veiksmai

5.1.

Nepaisant to, kad ES institucijos tam tikru mastu ėmėsi nagrinėti blokų grandinės klausimą, vis dar trūksta visapusiško ir bendro ES požiūrio. Atsižvelgiant į iki šiol pasiektus rezultatus, ES turi unikalią galimybę išsaugoti pirmaujančią padėtį pasaulinėje rinkoje, bet tik tuo atveju, jei ES imsis veiksmų.

5.2.

Blokų grandinės plėtojimas valstybėse narėse tebėra labai fragmentiškas. Todėl EESRK primygtinai ragina ES institucijas užtikrinti aiškumą ir nustatyti bendrą pagrindą, kad Europoje būtų galima išnaudoti visą blokų grandinės potencialą. Pirmasis žingsnis – Europos Komisija turi paskelbti komunikatą dėl blokų grandinės ir paskirstytojo registro technologijos plėtojimo Europos Sąjungoje, remiantis blokų grandinės principais (17), pareikšti politinę valią, prisiimti atsakomybę ir parengti viziją bei veiksmų planą palankiai aplinkai kurti. Ši iniciatyva turėtų būti papildyta vėl įsteigiant Europos Parlamento jungtinę grupę skaitmeninimo klausimais, kuri dirbtų blokų grandinės ir paskirstytojo registro technologijos srityje.

5.3.

Pagal bendrą ES viziją galėtų būti siekiama, kad Europa taptų pasaulio žemynu, kuriame išbandomos blokų grandine grindžiamos prietaikos, taip užtikrinant, kad ES išliktų konkurencinga ir plėtotų savo unikalų požiūrį į skaitmeninimą, akcentuodama DVT, paremiant tai viešosiomis bandomosiomis iniciatyvomis ir programomis valstybių narių ir ES lygmenimis.

5.4.

Įsteigus Europos blokų grandinės partnerystę ir ES blokų grandinės stebėjimo centrą ir forumą, dabar šią iniciatyvą reikia plėsti sukuriant ES blokų grandinės suinteresuotųjų subjektų platformą, kurioje dalyvautų ES institucijų, įskaitant EESRK ir RK, pramonės, vartotojų, pilietinės visuomenės, valstybių narių, akademinės bendruomenės ir kitų sričių atstovai. Be to, ši platforma turėtų būti atvira visiems ES piliečiams, norintiems bendradarbiauti ir dalyvauti blokų grandinės projekte.

5.5.

Ši platforma suteiktų galimybę bendrai mokytis ir ugdyti gebėjimus, taip pat suburtų suinteresuotuosius subjektus, nes ji veiktų kaip tinklų tinklas, užtikrindamas susitikimų vietas ir galimybę dalytis gerąja patirtimi. Remdamasis panašiomis įgyvendinamomis iniciatyvomis (18), EESRK turi puikių galimybių ir reikalingos patirties aktyviai dalyvauti suteikiant prieglobą tokiai platformai, užtikrindamas skaidrumą, įtraukumą, bendradarbiavimą ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą.

---

(1)  OL C 353, 2019 10 18, p. 1.

(2)  https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/blockchain-technologies.

(3)  http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2017/581948/EPRS_IDA(2017)581948_EN.pdf.

(4)  https://www.eublockchainforum.eu/.

(5)  https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/european-countries-join-blockchain-partnership.

(6)  http://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-8-2018-0373_LT.html?redirect.

(7)  Vienas matmuo yra tai, kad vien 2018 m. pradinio kriptomonetų platinimo (angl. ICO) būdu Europoje surinkta lėšų suma buvo apie 4,1 mlrd. USD, t. y. beveik du kartus didesnė nei iki šiol surinkta Azijoje (2,3 mlrd. USD) ir gerokai didesnė nei JAV (2,6 mlrd. USD). https://www.newsbtc.com/2018/10/16/europe-surpasses-us-and-asia-in-cryptocurrency-token-sales.

(8)  Blokų grandinės siūloma socialinė vertė yra susijusi su nepriklausoma tapatybe (atpažinimas, prieigos teisių suteikimas), pasitikėjimo ir skaidrumo, demokratiškumo, nekintamumo ir tarpininkų nebuvimo koncepcijomis.

(9)  https://blockchain4sdg.com/how-blockchains-can-tackle-the-un-sustainable-development-goals/.

(10)  UN/CEFACT, ECE/TRADE/C/CEFACT/2019/INF.3: Blockchain in trade facilitation: sectoral challenges and examples, http://www.unece.org/fileadmin/DAM/cefact/cf_plenary/2019_plenary/CEFACT_2019_INF03.pdf.

(11)  Konfidencialumas – tai duomenų, kuriais dalijasi subjektas (t. y. asmuo ar organizacija) ir įgaliotoji šalis, apsauga nuo neįgaliotų trečiųjų šalių. Privatumas – tai apsauga nuo įsibrovimo siekiant užvaldyti asmens tapatybę ir asmeninius sandorius.

(12)  https://ec.europa.eu/cefdigital/wiki/display/CEFDIGITAL/EBSI.

(13)  Pavyzdžiui, elektroniniams parašams ir laiko žymoms naudojant esamus abipusiai suderinamus kriptografinius algoritmus.

(14)  Pagal jas numatomi blokų grandinėje saugomi sutartiniai veiksmai, kurie įgyvendinami automatizuotai, niekam nekontroliuojant, todėl gali pelnyti visų pasitikėjimą. Kaip pavyzdžius galima nurodyti prekybos tarpuskaitą ir atsiskaitymus, dovanų ir lojalumo čekius, elektroninius sveikatos istorijos įrašus, honorarų paskirstymą, produktų kilmę, tarpusavio sandorius, skolinimą, draudimą, energijos kreditus ir balsavimą.

(15)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1), https://gdpr-info.eu/.

(16)  www.tolar.io kaip mažai energijos suvartojančios blokų grandinės pavyzdys.

(17)  Blokų grandinės principai yra šie: nepriklausoma tapatybė – atpažinimas, prieigos teisių suteikimas, atsekamumas, pasitikėjimas, nekintamumas, demokratiškumas, tarpininkavimo nebuvimas.

(18)  Viena jų – Europos žiedinės ekonomikos platforma, kartu su Komisija įgyvendinama bendra iniciatyva; be to, Komitetas aktyviai dalyvauja Aukšto lygio ekspertų grupėje dirbtinio intelekto klausimais ir Socialinio verslumo ekspertų grupėje.