Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Naujo valstybinių užimtumo tarnybų vaidmens įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 353/08)

Pranešėja Vladimíra DRBALOVÁ

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019.2.20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2019.7.8
Priimta plenarinėje sesijoje	2019.7.17
Plenarinė sesija Nr.	545
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	156/7/10

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo (Europos VUT tinklo) indėlį modernizuojant ir stiprinant valstybines užimtumo tarnybas (VUT) ir ragina užtikrinti atnaujintos jo strategijos, kuri bus vykdoma po 2020 m., ir Europos socialinių teisių ramsčio principų sąveiką.

1.2.

EESRK nustatė kai kurias sritis, kuriose reikia dėti daugiau pastangų remiantis partneryste su visais suinteresuotaisiais subjektais, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, įmonėmis ir privačiomis užimtumo tarnybomis, kad būtų bendrai stengiamasi geriau integruoti darbo ieškančius asmenis į darbo rinką.

1.3.

Inovatyvesnis VUT vaidmuo įgyvendinant nacionalinę užimtumo ir darbo rinkos sričių politiką ir užtikrinant veiksmingesnes paslaugas bendrovėms turi būti tinkamai remiamas nacionaliniu lygmeniu, suteikiant pakankamai pajėgumų, kvalifikuotų darbuotojų, informacinių technologijų ir techninės įrangos, reikalingų visuomenės skaitmeninimui, taip pat skiriant finansinę paramą.

1.4.

EESRK ragina užtikrinti sistemingesnį ir struktūriškesnį VUT ir kitų paslaugų teikėjų bendradarbiavimą socialinėje ir užimtumo srityse siekiant šalinti įvairias kliūtis, su kuriomis susiduria darbo ieškantys asmenys, kai jie bando patekti į darbo rinką (sveikatos, būsto, transporto problemos). VUT modernizavimas yra sudėtingas procesas, o koordinavimo, programavimo, planavimo ir atsakomybės pasidalijimo trūkumas nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu lemia susiskaidymą. Aktyvus ir reguliarus socialinių partnerių dalyvavimas VUT veikloje yra labai svarbus nustatant įsidarbinimo galimybes vietoje ir padedant šalinti neatitikimus darbo rinkoje.

1.5.

EESRK ragina užtikrinti glaudesnę VUT paslaugų ir socialinės infrastruktūros bei išmokų sistemų sąveiką, siekiant suteikti didesnę paramą darbo ieškantiems bedarbiams ir išvengti, kad įsiliedami į darbo rinką darbo ieškantys asmenys finansiškai nenukentėtų.

1.6.

EESRK ragina valstybėms narėms skirti didesnę finansinę paramą ir tikisi, kad „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), kuris neseniai buvo įsteigtas pagal naująją 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, taps tikra ES investavimo į žmones ir Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo priemone.

1.7.

EESRK mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų stebint, vertinant ir lyginant VUT paslaugas, kad būtų įvertintas šių tarnybų veiksmingumas padedant darbo ieškantiems asmenims patekti į darbo rinką. Bendri Europos lygmens standartai ir gairės galėtų padėti didinti VUT veiksmingumą. Reikėtų labiau naudotis esamais duomenų šaltiniais, pavyzdžiui, darbo jėgos tyrimu, o tokios agentūros kaip EUROFOUND galėtų padėti vykdyti šią stebėseną.

1.8.

EESRK ragina persvarstyti esamas VUT darbo programų rezultatų vertinimo priemones siekiant užtikrinti, kad paslaugomis galėtų naudotis visų kategorijų gyventojai, ypač tie, kurie turi daug įvairių problemų.

2.   Įžanga

2.1.

Europos socialinių teisių ramstis buvo sukurtas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai per 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge vykusį ES socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą paskelbus Tarpinstitucinę deklaraciją. Europos socialinių teisių ramsčiu turėtų būti skatinama daugiau dėmesio skirti užimtumui ir socialiniams aspektams, taip pat padėti užtikrinti, kad Europos socialinis modelis būtų tinkamas XXI a. uždaviniams spręsti ir valstybių narių konvergencijai skatinti.

2.2.

20 pagrindinių Europos socialinių teisių ramsčio principų suskirstyti pagal tris pagrindines antraštes: lygios galimybės ir galimybės įsidarbinti, tinkamos darbo sąlygos, socialinė apsauga ir įtrauktis. Svarbiausias klausimas Europoje yra faktinis jų panaudojimas ir įgyvendinimas, atsižvelgiant į sparčius socialinės, teisinės ir ekonominės aplinkos pokyčius.

2.3.

Pagal 2019 m. metinę augimo apžvalgą, dabar yra šešti nepertraukiamo Europos ekonomikos augimo metai. Nuolat augant ekonomikai taip pat buvo atgaivintos investicijos, padidėjo vartotojų paklausa, pagerėjo viešųjų finansų būklė ir buvo toliau kuriamos darbo vietos, nors šie reiškiniai skirtingose šalyse vyko nevienodu tempu. Šie pokyčiai padėjo gerokai pagerinti darbo rinkas ir socialines sąlygas. Antrąjį 2018 m. ketvirtį 20–64 m. amžiaus žmonių užimtumo lygis padidėjo iki 73,2 % Nedarbo lygis sumažėjo iki 6,8 %, o ilgalaikis ir jaunimo nedarbas taip pat mažėja. Tačiau, Komiteto nuomone, esama didelių skirtumų tarp valstybių narių, nes jose ekonomika ir užimtumas auga nevienodai. Ypatingą dėmesį reikia skirti sukurtų darbo vietų kokybės gerinimui, ypač siekiant kovoti su socialine nelygybe.

2.4.

Pagerėjus sąlygoms darbo rinkoje, asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius (2017 m. – 113 mln. žmonių) kai kuriose šalyse pirmą kartą nukrito žemiau prieškrizinio lygio. Tačiau darbuotojų skurdas tebėra didelis, o kelete valstybių narių – didėja. Skurdo rizika tebėra problema, visų pirma vaikams, neįgaliesiems, migrantų kilmės asmenims ir bedarbiams.

2.5.

Bendroje užimtumo ataskaitoje pažymima, kad aktyvi darbo rinkos politika ir VUT yra itin svarbios užtikrinant tinkamai veikiančias ir įtraukias darbo rinkas. Įgyvendinant aktyvią darbo rinkos politiką geriau patenkinami darbo rinkos poreikiai, o darbo ieškantiems asmenims suteikiama daugiau galimybių rasti naują darbą.

3.   Valstybinės užimtumo tarnybos ir darbo ateitis

3.1.

Darbo rinkos ir visuomenės sparčiai kinta, o globalizacija, skaitmeninė revoliucija, kintantys darbo modeliai ir visuomeniniai bei demografiniai pokyčiai sukuria ir naujų galimybių, ir naujų problemų. Valstybių narių patiriamos problemos dažnai yra panašios, kaip antai nuolatinė nelygybė, ilgalaikis ir jaunimo nedarbas ar kartų solidarumas, tačiau jų mastas skiriasi. Vykstančiai technologinei revoliucijai visų pirma būdingas greitesnis pokyčių tempas.

3.2.

Darbo jėga niekada nebuvo tokia įvairi ir išsilavinusi. XXI a. dirbantys gyventojai yra labai skirtingi, keičiasi ir asmenų požiūris į darbą. Jei ir kai žmonės ieško daugiau laisvės darbe ir pasirinkimo laisvės, taip pat tokių darbo vietų, kuriose darbo sąlygos būtų pritaikytos prie asmeninių poreikių, darbo sąlygos turėtų būti išaiškintos per socialinį dialogą ir kolektyvinę sutartį. Žmonės turi galėti išlaisvinti visą savo potencialą, panaudodami savo kvalifikaciją, įgūdžius ir kompetenciją, ir gauti kokybišką ir produktyvų darbą, užtikrinantį tinkamą socialinę apsaugą.

3.3.

Svarbus vaidmuo tenka 2014 m. birželio 17 d. įsteigtam ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. veiksiančiam Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklui. Siekiant įvertinti sprendimo dėl VUT tinklo aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą, nuoseklumą ir Europos pridėtinę vertę, 2018 m. buvo pradėtas vertinimas. Savo nuomonėje dėl VUT (1) EESRK pritarė Komisijos pasiūlymui steigti Europos VUT tinklą.

3.4.

2020 m. ir vėlesnio laikotarpio Europos VUT tinklo strategija atspindi naujausius darbo rinkų pokyčius, įskaitant atsirandančią platformų ekonomiką, naujas darbo formas, darbo jėgos trūkumą, darbo jėgos judumą, įvairesnį VUT klientų ratą, būtinybę naudotis naujomis skaitmeninėmis technologijomis ir rinkti gausesnius duomenų šaltinius.

3.5.

Nacionaliniu lygmeniu ir derinant veiklą su Europos VUT tinklu jau pasiekta didelė pažanga. Nacionalinės VUT kai kuriose šalyse atliko puikų darbą įgyvendindamos ES Jaunimo garantijų iniciatyvą, padedančią jaunimui, visų pirma nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui, greičiau patekti į darbo rinką arba vėl mokytis. Taikydamos geresnę registravimo tvarką ir rengdamos integruotas darbo sutartis nacionalinės VUT taip pat įgyvendino ES iniciatyvos priemones, kuriomis siekiama geriau integruoti ilgalaikius bedarbius. Be to, nuo 2015 m. į nacionalinių VUT darbotvarkę įtraukta pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų integracija į darbo rinką.

3.6.

Vis dėlto iš EESRK patirties matyti, kad VUT veiksmingumas ir jų gebėjimas veikti kintančiomis aplinkybėmis, spręsti naujas darbo rinkos problemas ir sėkmingai integruoti žmones į šias pereinamojo laikotarpio darbo rinkas valstybėse narėse skiriasi. Jų personalo, techniniai ir finansiniai pajėgumai daugeliu atvejų ir kai kuriose valstybėse narėse yra nepakankamai įvertinti.

3.7.

Reikėtų labiau propaguoti specialią konsultantų darbo klausimais profesinę kategoriją ir kurti tinkamai integruotas duomenų bazes siekiant veiksmingai suderinti bendrovių ir darbuotojų poreikius. Kai kuriose šalyse VUT teikiamos paslaugos yra papildomos ir pakeičiamos privačių įdarbinimo agentūrų ar konsultantų darbo klausimais paslaugomis. Bendradarbiavimas su įmonėmis yra labai svarbus, kaip ir aktyvus socialinių partnerių dalyvavimas, taip pat ir vietos lygmeniu, siekiant nustatyti užimtumo galimybes nacionaliniu ir teritoriniu lygmeniu. VUT paslaugų sėkmės rodiklis taip pat turėtų būti vertinamas iš darbdavių perspektyvos.

4.   Valstybinės užimtumo tarnybos ir Europos socialinių teisių ramstis

4.1.

Nuo tada, kai buvo paskelbta deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio, nacionalinės VUT ir ES VUT tinklas turėtų inovatyviau remti Europos socialinių teisių ramsčio tikslą ir pagrindinių jo principų įgyvendinimą.

4.2.

2017 m. Europos VUT tinklas oficialiai prisidėjo prie Europos Komisijos konsultacijų dėl Europos socialinių teisių ramsčio. 2018 m. jis parengė dokumentą dėl darbo ateities. Vykdydamas šią veiklą tinklas galėjo apsvarstyti, kaip VUT 2020 m. strategija galėtų būti pritaikyta, kad išliktų aktuali, nes VUT siekia spręsti naujus sparčiai kintančios darbo rinkos uždavinius ir tapti tikromis karjeros orientavimo agentūromis. Siekiant užtikrinti, kad klientams būtų teikiamos atitinkamus kriterijus (t. y. gebėjimų, lankstumo, atskaitomybės) atitinkančios paslaugos, VUT ėmėsi modernizuoti savo struktūrą, nes tai padėtų kurti tvaresnę ir įtraukesnę darbo rinką.

5.   Naujasis VUT vaidmuo EESRK požiūriu

5.1.

EESRK palankiai vertina ES VUT tinklo 2019 m. darbo programoje nustatytus prioritetus ir ragina labiau suderinti Europos socialinių teisių ramsčio principus ir tinklo siūlomas lyginamosios analizės bei tarpusavio mokymosi priemones. Tai gali padėti geriau integruoti VUT paslaugas ir įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį.

5.2.

2018 m. lapkričio mėn. EESRK Darbo rinkos observatorija, atsižvelgdama į tai, kaip įgyvendinamas Europos socialinių teisių ramstis, surengė konferenciją dėl VUT. Pateiktuose pavyzdžiuose patvirtinta, kad reikia užtikrinti viešųjų ir privačiųjų įdarbinimo tarnybų tarpusavio papildomumą, taip pat nurodyta konkreti VUT ir socialinių partnerių tinkamo bendradarbiavimo nauda. Paaiškėjo, kad VUT iniciatyvumas, įmonėms skirto „vieno langelio“ principo sukūrimas, bendri VUT ir įmonių mokymai yra labai svarbūs siekiant žmonėms suteikti tvarias darbo vietas.

5.2.1.

EESRK ragina ieškoti geriausio būdo spręsti darbo paklausos ir pasiūlos klausimą, suteikti daugiau paskatų tiek darbdaviams, tiek ir darbuotojams (pavyzdžiui, sudarant galimybę minimalų darbo užmokestį gaunančiam darbuotojui išsaugoti su nedarbu susijusias socialines lengvatas), taip pat užtikrinti deramą pusiausvyrą tarp užimtumo lankstumo, kad būtų sudaromos stabilesnės sutartys. Europa toli gražu dar neišnaudoja viso esamos darbo jėgos potencialo. Europa turėtų remti tvarias įmones, kad jos galėtų kurti kokybiškesnes ir našesnes darbo vietas.

5.2.2.

EESRK savo nuomonėje (2) nurodo, kad galimybės naudotis socialinės apsaugos sistemomis yra svarbus sąžiningesnės visuomenės elementas ir esminis našios, sveikos ir aktyvios darbo jėgos veiksnys. Siekdama palyginti pažangą, padarytą vykdant reformas, ir pagerinti valstybių narių užimtumo politikos, taip pat nacionalinių socialinės apsaugos ir gerovės sistemų rezultatus, ES turėtų užtikrinti, kad taikant esamą atvirąjį koordinavimo metodą valstybės narės būtų labiau remiamos. Reikia užtikrinti glaudesnę VUT paslaugų ir socialinės infrastruktūros bei išmokų sistemų sąveiką, siekiant suteikti didesnę paramą darbo ieškantiems bedarbiams ir išvengti, kad įsiliedami į darbo rinką darbo ieškantys asmenys finansiškai nenukentėtų.

5.2.3.

Judumas. EESRK nuomone, laisvas darbuotojų judėjimas, pagrįstas nediskriminavimu ir vienodu požiūriu, ir likusių judumo kliūčių panaikinimas išlieka vienu iš ES prioritetų. Savo nuomonėje dėl EURES (3) EESRK ragina glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis VUT kurti tikrą priemonę, skirtą pasiūlai ir paklausai Europos darbo rinkoje derinti. Darbuotojų judumas visoje Europos Sąjungoje yra susijęs su nuolatinėmis pastangomis modernizuoti socialinės apsaugos koordinavimo sistemą ir padaryti ją teisingesnę visoms valstybėms narėms. Visų pirma tais atvejais, kai tarpvalstybiniams darbuotojams skiriamos bedarbio pašalpos, nustatant kompetentingą valstybę narę turėtų būti taikomas principas lex loci laboris, jei valstybės narės nėra susitarusios kitaip.

5.2.4.

Į darbo rinką nukreipti įgūdžiai. Socialinis švietimo aspektas pagal pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio principą reiškia, kad kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą. Be to, dėl didėjančio darbo jėgos trūkumo visos Europos darbo rinkoje ekonomikos augimui ateityje kyla pavojus. VUT turėtų glaudžiau bendradarbiauti su socialiniais partneriais, įmonėmis, regioninėmis darbo ir įgūdžių tarybomis bei kitomis šioje srityje kompetentingomis regioninėmis struktūromis siekiant įveikti regioninius skirtumus ir pasiūlyti darbo ieškantiems asmenims ir žmonėms, kuriems gresia pavojus netekti darbo, atitinkamas profesinio orientavimo, įgūdžių tobulinimo ir kvalifikacijos kėlimo bei naujų profesinių įgūdžių suteikimo galimybes, įvairiems dalyviams pasidalijant atsakomybę. Tai turėtų būti taikoma ir savarankiškai dirbantiems asmenims, siekiant didesnio jų aktyvumo.

5.2.5.

Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Rengiant ES socialinę politiką daugiau vietos reikia suteikti socialiniams partneriams, visapusiškai gerbiant jų savarankiškumą. Būdami vieni svarbiausių darbo rinkos subjektų ir bendradarbiaudami su nacionalinėmis VUT, jie gali labai padėti nustatyti darbo galimybes taip pat ir vietos lygmeniu, sudarant žmonėms palankesnes sąlygas patekti į darbo rinką arba keisti darbą, t. y. padėti darbo ieškantiems asmenims ieškoti darbo, bendrovėms – vykdyti žmogiškųjų išteklių paieškos procesus, o jaunimui ir suaugusiesiems – pasirinkti tinkamiausias įgūdžių tobulinimo kryptis (Liuksemburge veikianti nacionalinė įdarbinimo agentūra (ADEM).

5.2.6.

Pilietinė visuomenė. EESRK atstovauja įvairioms pilietinės visuomenės organizacijoms teikdamas daug nuomonių, kuriose jau nagrinėjami kai kurie Europos socialinių teisių ramsčio principai. Pilietinės visuomenės organizacijų teikiama papildoma nauda yra ta, kad jos yra susipažinusios su vietos padėtimi ir geriau žino, kokie yra įvairių grupių – migrantų, neįgaliųjų, jaunimo, moterų teisių – poreikiai, todėl gali veiksmingai prisidėti prie tikslingesnės VUT veiklos (šiuo požiūriu būtų galima paminėti, pavyzdžiui, konsultantų darbo klausimais vaidmenį Italijoje).

5.2.7.

Bendradarbiavimas su privačiomis užimtumo tarnybomis. Iš patirties matyti, kad vienodai įtraukiant ir integruojant valstybines ir privačias užimtumo tarnybas galima pasiekti veiksmingų ir naudingų rezultatų kuriant išties įtraukią ir tvarią darbo rinką. Šis papildomumas turi būti remiamas. Darbo rinkos prognozės ir spėjimai visada yra labai sudėtingi. Jos poreikiai labai sparčiai keičiasi. Patikimi duomenys yra būtini. Tačiau įtraukiose darbo rinkose, kurias raginame kurti, būtina įtraukti visus žmones.

6.   Nuolatiniai su tiksline VUT teikiama pagalba susiję trūkumai

6.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad pagrindinės tikslinės grupės yra įtrauktos ir į Europos VUT tinklus, ir į nacionalines VUT darbo programas. Vis dėlto Komitetas pabrėžia, kad vis dar yra trūkumų ir kad VUT į savo kasdienę veiklą turi labiau įtraukti įvairovės ir nediskriminavimo principą. Reikia toliau dėti pastangas arba dėti jų daugiau, ypač atsižvelgiant į:

6.1.1.

jaunimą. EESRK palankiai vertina tai, kad Jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti skirta finansinė parama padvigubėjo. VUT turėtų dėti pastangas formuojant ilgalaikį požiūrį į paslaugas jauniems darbo ieškantiems asmenims, geriau naudoti IRT ir interneto priemones, kad būtų gerinama pagalba pažeidžiamiausioms jaunimo grupėms; VUT turėtų teikti didesnę individualią pagalbą jaunimui, bendradarbiauti su jaunuolių šeimomis ir tinkamai jas informuoti apie padėtį darbo rinkoje;

6.1.2.

suaugusiuosius. Visuomenės senėjimas Europoje, ilgesnė gyventojų gyvenimo trukmė ir poreikis skatinti kartų bendradarbiavimą, spartėjantys pokyčiai darbo rinkoje, naujai atsirandančios darbo formos ir skaitmeninių technologijų skverbtis į visas kasdienio gyvenimo sritis lemia didėjantį naujų įgūdžių ir aukštesnio lygio įgūdžių, žinių ir kompetencijų poreikį; dėl to būtina dar skubiau tobulinti visų žmonių, kurie dar neturi pagrindinių gebėjimų ar neįgijo kvalifikacijos, kad būtų užtikrintas jų įsidarbinamumas ir aktyvus pilietiškumas, įgūdžius ar vykdyti jų perkvalifikavimą;

6.1.3.

moteris. EESRK palankiai vertina Direktyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (4), nes ji padeda tėvams ir prižiūrintiems asmenims, visų pirma moterims, geriau organizuoti darbą ir kasdienes pareigas. Be to, dar reikėtų būtinų investicijų į socialinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros. Tai taip pat apima veiksmingą nacionalinių VUT pagalbą integruojant moteris į darbo rinką, deramai atsižvelgiant į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo metodą;

6.1.4.

neįgaliuosius. Jie sudaro apie šeštadalį visų ES darbingo amžiaus gyventojų, bet jų užimtumo lygis yra palyginti žemas. Tai buvo pagrindinė 2017 m. surengto EESRK klausymo mintis. Ypač neįgalios moterys ir merginos (5) ir toliau susiduria su daugialype ir tarpsektorine diskriminacija dėl savo lyties ir negalios. Jos pernelyg dažnai neįtraukiamos, be kita ko, į įtraukaus švietimo ir mokymo, užimtumo ir skurdo mažinimo programas, jos taip pat pernelyg dažnai neturi teisės į tinkamą būstą ir galimybės dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Joms reikia specialios VUT pagalbos ir individualaus dėmesio.

6.1.5.

migraciją. Teisėtai migracijai tinkamai veikiančiose darbo rinkose gali tekti svarbus vaidmuo. EESRK savo nuomonėje (6) pabrėžė nuoseklios migracijos politikos ir tinkamai parengtos reglamentavimo sistemos svarbą teigdamas, kad „be migrantų Europos ekonomikos ir socialiniam modeliui kyla grėsmė“. Ir toliau bus svarbu integruoti teisę gyventi Europoje turinčius pabėgėlius į mokymo, užimtumo programas ir į visuomenę apskritai. Siekdamos prisidėti prieš šio tikslo, daugelyje šalių VUT jau pradėjo įgyvendinti keletą iniciatyvų.

6.1.6.

romų mažumą. EESRK labai aktyviai sprendžia klausimus, susijusius su romų bendruomenės gyvenimo ir darbo sąlygomis, daugiausia dėmesio skirdamas geresnei romų integracijai (7). EESRK įžvelgia Europos socialinių teisių ramsčio lygių galimybių principo įgyvendinimo ir tolesnių sėkmingesnės romų integracijos veiksmų sąveiką. Visų pirma, VUT pirmenybę turėtų teikti pagalbai romų tautybės moterims.

6.1.7.

Neaktyvūs gyventojai nėra tradicinė VUT tikslinė grupė, nors didelė neaktyvių gyventojų dalis nori dirbti. Europos VUT tinklas paskelbė tyrimą „VUT vaidmuo siekiant padėti neaktyviems gyventojams“ (angl. The role of PES in outreach to the inactive population), kuriame apžvelgiamos pagalbos neaktyviems gyventojams priemonės, ypač atsižvelgiant į VUT vaidmenį. EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares pertvarkyti šiai gyventojų grupei skirtą aktyvinimo politiką.

7.   Kompleksinė parama nacionalinėms VUT

7.1.

2019 m. Europos užimtumo gairėse (7 gairėje) valstybės narės skatinamos didinti aktyvios darbo rinkos politikos veiksmingumą. Valstybės narės turėtų siekti, kad viešosios užimtumo tarnybos dirbtų veiksmingiau, laiku teikdamos konkrečiai pritaikytą pagalbą darbo ieškantiems asmenims, remdamos darbo rinkos paklausą ir įgyvendindamos veiklos rezultatais grindžiamo valdymo principą.

7.2.

Kad nacionalinės VUT galėtų veiksmingai prisidėti prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, joms reikės didesnės paramos ir tinkamų sąlygų:

7.2.1.

pakankamų žmogiškųjų išteklių. Sudėtingoms VUT paslaugoms (atleistų iš darbo asmenų paieška ir atranka, konsultacijos ir pagalba pateikus prašymą dėl pajamų rėmimo, mokymo stažuotės) teikti reikia kvalifikuotų darbuotojų, turinčių specialių įgūdžių, dirbančių tvariomis sąlygomis, taip pat bendradarbiaujančių su konsultantais darbo klausimais ir privačiomis darbo agentūromis;

7.2.2.

prisitaikymo prie technologijų raidos. Skaitmeninant ekonomiką ir visuomenę atsiranda naujų priemonių, kurios, jei bus tinkamai valdomos, gali padėti VUT atlikti savo vaidmenį, įskaitant VUT darbuotojų mokymą, taip pat užtikrinti tikrą duomenų bazių įtraukimą siekiant veiksmingai suderinti bendrovių ir darbuotojų, dalyvaujančių plėtojant dėl naujojo skaitmeninio amžiaus atsirandančius įgūdžius ir užduotis, poreikius.

7.3.

2018 m. gegužės 2 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Jame atsižvelgiama į dabartines socialines ir ekonomines aplinkybes ir pateikiamas konkretus atsakas į Europos visuomenės raginimą siekti labiau socialiai orientuotos Europos ir daugiau investuoti į žmones Europos Sąjungoje. „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) – viena svarbiausių ES investavimo į žmones ir Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo priemonių. VUT bus finansuojamos pagal ESF+ Užimtumo ir socialinių inovacijų („EaSI“) dalį.

7.4.

Naujus VUT įsipareigojimus, visų pirma aktyvios užimtumo politikos srityje, turi atspindėti tinkami pajėgumai ir finansinė parama.

7.5.

EESRK ragina užtikrinti sistemingesnį ir struktūriškesnį VUT ir kitų paslaugų teikėjų bendradarbiavimą socialinėje ir užimtumo srityse siekiant spręsti įvairias kliūtis, su kuriomis susiduria darbo ieškantys asmenys, norintys patekti į darbo rinką (sveikatos, būsto, transporto problemos). VUT modernizavimas yra sudėtingas procesas, o koordinavimo, programavimo, planavimo ir atsakomybės pasidalijimo trūkumas nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu lemia susiskaidymą.

7.6.

EESRK mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų stebint, vertinant ir lyginant VUT paslaugas, kad būtų įvertintas šių tarnybų veiksmingumas padedant darbo ieškantiems asmenims patekti į darbo rinką. Bendri Europos lygmens standartai ir gairės galėtų padidinti VUT veiksmingumą ir šalių sąveiką. Reikėtų labiau naudotis esamais duomenų šaltiniais, pavyzdžiui, darbo jėgos tyrimu, o tokios agentūros kaip EUROFOUND galėtų padėti vykdyti šią stebėseną.

---

(1)  OL C 67, 2014 3 6, p. 116.

(2)  OL C 440, 2018 12 6, p. 135.

(3)  OL C 424, 2014 11 26, p. 27.

(4)  OL C 129, 2018 4 11, p. 44.

(5)  OL C 367, 2018 10 10, p. 20.

(6)  OL C 110, 2019 3 22, p. 1.

(7)  OL C 27, 2009 2 3, p. 88.