Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Skatinti verslumui ir inovacijoms palankią bendrąją rinką. Populiarinti naujus verslo modelius visuomenės iššūkiams ir pokyčiams įveikti“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 353/02)

Pranešėjas Giuseppe GUERINI

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 1 24
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2019 7 4
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 7 17
Plenarinė sesija Nr.	545
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	185/0/6

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Jau pripažįstamas poreikis kurti socialinės ekonomikos rinką, kuri, protingai taikant naująsias technologijas, padėtų spręsti pagrindines problemas, susijusias su tvarumu, klimato kaita ir nelygybės mažinimu.

1.2.

EESRK mano, kad šioje srityje aktyviai ir svariai gali prisidėti ne tik viešosios institucijos, bet ir verslo pasaulis. Tai visų pirma, visos realiosios ekonomikos įmonės, kurios kuria vertę ir darbo vietas spekuliatyviai nenaudodamos finansinių svertų.

1.3.

Atsižvelgiant į didelę Europos lygmeniu veikiančių ekonominių modelių ir įmonių formų įvairovę, svarbu, kad pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su įmonėmis, ekonomika ir vidaus rinka, nebūtų suvienodinti ir kad būtų atmetamas požiūris visiems taikyti vienodą sprendimą (angl. one size fits all) ir remiamasi „įmonių biologinės įvairovės“ principu.

1.4.

Ypač svarbu, kad Europos institucijos remtų dirbtinio intelekto plėtojimą ir tinkamą didžiųjų duomenų naudojimą ir šiuo tikslu nustatytų tinkamas taisykles, kurios leistų užtikrinti, kad šios technologijos būtų plėtojamos gerbiant asmens teises ir koordinuotai investuojant į Europos ir valstybių narių viešuosius išteklius siekiant užtikrinti ES konkurencingumą pasaulio mastu. Ypač svarbu, kad didieji duomenys ir jų potencialas būtų prieinami ir MVĮ.

1.5.

Pokyčiai, kuriuos gamybos procesuose ir apskritai visoje ekonomikoje lemia naujosios technologijos, dirbtinis intelektas ir didieji duomenys, iš esmės transformuos ir darbo rinką. Tačiau svarbu, kad šie pokyčių procesai vyktų plėtojant veiksmingą socialinį dialogą ir gerbiant darbuotojų teises ir užtikrinant jų gyvenimo kokybę.

1.6.

Priemonėmis, skirtomis sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą, pavyzdžiui, J. C. Junckerio planas, programa COSME arba ateityje programa „InvestEU“, turėtų ir toliau būti remiamos MVĮ ir socialinės įmonės, kurios dažnai susiduria su sunkumais plėsti veiklą dėl likvidumo problemų ir kapitalo nepakankamumo. Taip pat reikėtų aktyviai skatinti Europos rizikos kapitalo rinkos plėtrą.

1.7.

Būtinybė užtikrinti socialinę sanglaudą ir lygybę senėjančioje ir vis mažiau gyventojų turinčioje Europos visuomenėje rodo, kad socialinės ir savidraudos įmonės ateityje gali atlikti svarbų vaidmenį. Todėl reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų įvertintas šių įmonių, suteikiančių žmonėms galimybę burtis ir dirbti kartu siekiant patenkinti nuolat didėjančius socialinius poreikius, vaidmuo.

1.8.

EESRK pakartoja, kad būtina pripažinti ir remti MVĮ, šeimos, amatų ir socialinės ekonomikos įmonių, smulkių prekybininkų ir ūkininkų vaidmenį skatinant ir skleidžiant verslumo dvasią, kurios pagrindinis tikslas – vietos gyventojų ir bendruomenių vaidmuo kuriant įtraukios Europos bendrosios rinkos modelį. Be to, šios įmonės suteikia galimybę vykdyti ekonominę ir verslo veiklą platesniam žmonių ratui, taip skatindamos ekonominę demokratiją.

2.   Bendrosios aplinkybės ir nuomonės savo iniciatyva dalykas

2.1.

Šia nuomone savo iniciatyva siekiama pateikti pasiūlymus ES institucijoms, kad pastangos stiprinti bendrąją rinką padėtų sudaryti palankias sąlygas vystytis įvairių formų įmonėms, kurios būtų pajėgios spręsti visuomenei kylančius uždavinius.

2.2.

Jau pripažįstamas poreikis siekti sukurti socialinės ekonomikos rinką, kuri, protingai taikant naujas technologijas, padėtų spręsti pagrindines problemas, susijusias su tvarumu, neigiamo klimato kaitos poveikio švelninimu, nelygybės mažinimu, leistų mažinti demografinę įtampą, didelį migracijos spaudimą prie ES išorės sienų ir vykdyti energetikos pertvarką.

2.3.

EESRK mano, kad šioje srityje svariai gali prisidėti verslo pasaulis ir, žinoma, viešosios institucijos. Didžiuosius ankstesniame punkte minėtus pokyčius, iš tiesų, galima įveikti ir pasitelkiant kiekvienai verslo veiklai būdingą inovacinį potencialą. Tačiau kai kurie ekonominio vystymosi modeliai ir kai kurių formų įmonės parodė didesnį gebėjimą diegti socialines inovacijas, kurios tampa vis būtinesnės siekiant sukurti tvaresnę ir integracinę ekonomiką.

2.4.

EESRK mano, kad būtų galima rasti daug sąlyčio taškų tarp inovacijoms ir verslumui palankios bendrosios rinkos ir JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., skirtos darnaus vystymosi tikslams įgyvendinti, nes augimo ir inovacijų tikslai, kurie yra būtini siekiant ir toliau užtikrinti gerovę Europos Sąjungoje, turi būti ne tik tvirti, bet ir tvarūs.

2.5.

Pastaraisiais metais EESRK priėmė daug nuomonių šiais konkrečiais pagrindiniais klausimais: — naujų verslo modelių paieška (1),; — įvairios verslo formos (2), — skaitmeninio amžiaus pokyčiai (3).

2.6.

EESRK mano, kad siekiant paskatinti vidaus rinkos veikimą, Europos teisės aktų leidėjas ypatingą dėmesį turėtų skirti įvairioms ekonomikos ekosistemoms. ES ekonominė sistema yra įvairi, joje yra tarptautinių, nacionalinių įmonių ir daugybė vietos lygmens įmonių. Dažnai šios įmonės telkiasi į teritorines gamybos grandines: didmiesčių zonose, kurias sudaro labai tankiai apgyvendintų miestų sistemos, ir kaimo bei periferinėse vietovėse, kuriose ne visada lengva užtikrinti socialinę gerovę ir socialinę sanglaudą, jei nededamos pastangos užtikrinti technologinių inovacijų prieinamumą ir atokiose vietovėse.

2.7.

Visais šiais atvejais reikia sudaryti sąlygas bendrai tam tikroje teritorijoje veikti įvairių formų įmonėms ir jas integruoti, tačiau kiekvienai iš šių sričių reikia skirti ypatingą dėmesį ir numatyti specialias teisėkūros priemones ir viešąsias investicijas. Todėl svarbu, kad pasiūlymai dėl teisės aktų ir ekonomikos reguliavimo pasiūlymai dėl įmonių, ekonomikos ir vidaus rinkos nebūtų visiškai suvienodinti ir būtų atmetamas požiūris visiems taikyti vienodą sprendimą (angl. one size fits all).

3.   Kurti naują technologijomis grindžiamą, tvarią ir įtraukią Europos ekonomiką

3.1.

Reikia kurti naujus prekių ir paslaugų gamybos modelius pasitelkiant skaitmeninę ekonomiką ir naująsias technologijas, galinčias pakeisti Europos įmonių veiklos plėtojimo būdą.

3.2.

Šiuo požiūriu labai svarbu, kad ES institucijos tinkamai paremtų dirbtinio intelekto plėtojimą, t. y. parengtų atitinkamas taisykles, kurios užtikrintų, kad ši technologija bus plėtojama atsižvelgiant į asmens teises, ir koordinuotai investuotų Europos ir nacionalinius viešuosius išteklius, kad Europa neprarastų pozicijų tokių dalyvių kaip JAV ir Kinija atžvilgiu.

3.3.

Didžiųjų duomenų naudojimas, jų apdorojimas ir saugojimas bus labai svarbūs užtikrinant Europos rinkos konkurencingumą, nes duomenų apdorojimo pajėgumai ir galimybės juos panaudoti įgyvendinant ekonominės plėtros strategijas ir plėtojant asmeniui teikiamas paslaugas nuolat didėja. Tačiau svarbu užtikrinti, kad tokių duomenų tvarkymas ir plėtojimas būtų vykdomas atsižvelgiant į asmens teises, pagrindines laisves ir naują ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

3.4.

Europos verslo ir ekonomikos struktūra turi ypatumų, kurie leis jai įveikti skaitmeninę transformaciją ir sukurti sklandžią ekosistemą, kurią sudaro įvairios tarptautinės ir vietos lygmens įmonės, galinčios turėti pasaulinių siekių. Norint tai pasiekti, reikia nedelsiant sukurti vieningą, sujungtą, darnią ir konkurencingą Europą. Šiuo požiūriu teigiamas pavyzdys yra skaitmeninių inovacijų centrai (angl. Digital Innovation Hub), besikuriantys daugelyje vietos ekonomikos sistemų.

3.5.

Dideli pokyčiai, kuriuos gamybos procesuose ir apskritai visoje ekonomikoje lemia naujosios technologijos, dirbtinis intelektas ir didieji duomenys, iš esmės transformuos ir darbo rinką. Kai kurios darbo vietos bus panaikintos, kitos sukurtos, dar kitos – iš esmės keisis. Svarbu, kad vykstant šiems pokyčių procesams būtų plėtojamas veiksmingas socialinis dialogas, gerbiamos darbuotojų teisės ir darbuotojams suteikiama apsauga ir tęstinis profesinis mokymas.

3.6.

Kitas svarbus augimo veiksnys – mokesčių politika. Per šią kadenciją Europos Komisija labai daug dėmesio skyrė mokesčių klausimams. EESRK mano, kad mokesčių taisyklių veiksmingumas ir pagrįstas jų suderinimo lygis yra labai svarbūs vidaus rinkos stiprinimo elementai. Europos lygmeniu skatinama mokesčių politika, be kita ko, turėtų būti remiamos įmonių augimui palankios priemonės, pavyzdžiui, investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir kapitalo prieinamumas nuosavo kapitalo forma.

3.7.

Šiandien Europos MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonės vis dar susiduria su struktūrinėmis problemomis, trūksta jų plėtrai palankių sąlygų, nors dedama daug pastangų joms remti. Be to, dažnai MVĮ veikia žemųjų arba žemesniųjų technologijų ir mažiau žinioms imlių paslaugų sektoriuose, todėl joms sunku patekti į tarpvalstybinę rinką. Šias įmonės reikia aktyviau remti, atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodo Komisija, jos sudaro 99 % Europos įmonių ir jose yra 67 % darbo vietų (4). Dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į būtinybę laikytis laisvos rinkos ir konkurencijos principų, šios įmonės turi būti tinkamai remiamos pramonės ir mokesčių politikos, kuri sudarytų palankias sąlygas bendros vertės kūrimui, o ne turto koncentracijai.

3.8.

Todėl priemonėmis, skirtomis remti galimybes MVĮ gauti finansavimą, pavyzdžiui, J. C. Junckerio planas ir jo valstybės garantijų sistema, programa COSME arba programa „InvestEU“, turėtų būti ir toliau remiamos MVĮ ir socialinės įmonės. Šiuo tikslu reikėtų labiau remti privačių asmenų dalyvavimą steigiant startuolius ir mažas ir vidutines įmones plėtojant Europos rizikos kapitalo ir didelės rizikos kapitalo rinką, kurios mastas šiandien dar labai skiriasi nuo JAV rinkos. Nustatant politiką, kuria skatinamos privataus kapitalo investicijos į Europos įmones, taip pat reikėtų imtis konkrečių priemonių, kurios padėtų į vidaus rinką pritraukti už ES ribų esančius talentus ir įgūdžius.

3.9.

Pasaulio banko duomenimis, pasaulio mastu Europos Sąjunga (5) užima 53-iąją vietą pagal paprastas sąlygas pradėti verslą ir yra 29-oje vietoje pagal bendrą ekonominės veiklos vykdymo paprastumą. Tuo tarpu Jungtinės Valstijos yra 8-oje vietoje pagal ekonominės veiklos vykdymo paprastumą. Šiuo požiūriu EESRK pabrėžia, kad svarbu remti ir skatinti įmonių veiklą prekių ir paslaugų gamybos veiklos srityje taikant administracinio supaprastinimo priemones, siekiant sumažinti Europos verslininkams tenkančią biurokratinę naštą.

3.10.

Šiuo metu viešųjų pirkimų sutarčių rinka sudaro apie 16 % Europos BVP, o jos vertė siekia apie 1,9 trln. EUR. Naujose direktyvose dėl viešųjų pirkimų (6) ir koncesijų (7) siūlyta viešųjų pirkimų procedūrose, kurias valdo nacionalinės administracijos, labiau atsižvelgti į socialinius ir aplinkosaugos aspektus. Pačios Komisijos nuomone, šis tikslas, deja, dar toli gražu nepasiektas. EESRK rekomenduoja Komisijai veiksmingiau atsižvelgti į socialinius ir aplinkosaugos aspektus srityje, kuri istoriškai yra labai svarbi bendrajai rinkai.

3.11.

Dėl didėjančių tarptautinių iššūkių ir poreikio užtikrinti sanglaudą ir socialinį teisingumą svarbus tampa vaidmuo, kurį dabartinėmis sąlygomis gali atlikti socialinės įmonės. Todėl reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų pripažintas įmonių, kuriose visiškai akivaizdus žmonių noras savarankiškai burtis siekiant patenkinti socialinius poreikius, egzistavimas ir vaidmuo.

3.12.

Mažose įmonėse ir socialinėse įmonėse noras veikti ir motyvacija visada siejamas su asmeniu, o ne su kapitalu, kuris nukreipiamas į „naudojimą“, leidžiantį užtikrinti grąžą. Šios į žmogų orientuotos įmonės įsitvirtina vietos bendruomenėse, su jomis užmezga ilgalaikius ryšius ir taip prisideda prie vietos gerovės ir socialinės sanglaudos. Šiuo atžvilgiu reikšmingas pavyzdys Belgijos ir Švedijos (8) pagal paslaugų kvitus dirbančių darbuotojų sistemos. Pagal šias sistemas numatytos konkrečios mokesčių nuolaidos naudotojams, jos skatina deklaruoti nedeklaruojamą darbą, o tai naudinga tiek paslaugų teikėjams, kuriems ši sistema užtikrina didesnę apsaugą, tiek valstybės biudžetui.

3.13.

Prisirišimas prie vietos bendruomenių ir teritorijos tampa konkurenciniu veiksniu, nes skatina motyvaciją ir kuria pridėtinę socialinę ir santykių vertę. Tokiu būdu socialinės ekonomikos įmonės suteikia galimybę dalyvauti verslo veikloje didesniam skaičiui žmonių ir taip prisideda prie įtraukaus vystymosi modelio.

3.14.

Kitas labai svarbus socialinių įmonių privalumas, žinoma, yra jų indėlis į ekonominę demokratiją, nes milijonams žmonių jos suteikia galimybę vykdyti ekonominę veiklą ir savarankiškai dirbti remiantis jų pačių įgūdžiais, gebėjimais ir siekiais.

3.15.

Būtent taip veikia, pavyzdžiui, kooperatyvai, vietos bendruomenių fondai ir socialinės įmonės. Šios įmonės vis labiau pripažįstamos, visų pirma įgyvendinus 2011 m. Europos Komisijos pradėtą Socialinio verslo iniciatyvą, kurią galbūt šiandien reikėtų pratęsti įgyvendinant ryžtingesnę ir visapusiškesnę iniciatyvą.

3.16.

Ypač reikia paminėti vietos ir regioninius bankus, kurie milijonams žmonių suteikia nepakeičiamą galimybę gauti kreditus. ES reglamentavimo sistema vis dar yra pernelyg nepalanki šiems bankams ir neatitinka proporcingumo principo, nes pagal ją tiek pasaulio, tiek vietos bankams taikomos tos pačios techninės taisyklės pagal visiems taikomo vienodo sprendimo principą.

4.   Europos įmonės socialinėje ir pasaulinėje makroekonomikos plotmėje

4.1.

Turime suvokti, kad artimiausiais metais iš esmės pasikeis pasaulinė padėtis, visų pirma demografija, gamybos pajėgumai ir valstybių ir žemynų ekonominė galia.

4.2.

Europos, kurioje gyvena 500 mln. gyventojų, pozicija susilpnės pasaulyje, kurio gyventojų skaičius nuo 7,6 mlrd. 2050 m. pasieks 9,8 mlrd., o augimas koncentruosis 9 šalyse (Indijoje, Nigerijoje, Konge, Pakistane, Etiopijoje, Tanzanijoje, Jungtinės Amerikos Valstijose, Ugandoje ir Indonezijoje) (9).

4.3.

Be to, dar daugės vyresnio amžiaus žmonių ir 2050 m. vyresnių nei 80 m. žmonių skaičius, kuris šiuo metu yra 137 mln., išaugs iki daugiau kaip 425 mln. ir jų skaičius išaugs būtent Europoje, kur vidutinis amžius šiuo metu jau yra 40–45 metai, kai tuo tarpu besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse jis siekia 25–30 metų.

4.4.

EESRK mano, kad atsižvelgiant į didžiuosius vykstančius pokyčius būtina laikytis holistinio požiūrio, pagal kurį būtų koordinuojama Europos ekonomikos bei reguliavimo politika ir socialinės sanglaudos ir pažeidžiamiausių grupių apsaugos politika, nuošalyje nepaliekant vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų, palankių sąlygų neturinčių žmonių ir labiausiai pažeidžiamų grupių.

4.5.

Siekiant sukurti inovacijų ir verslumui palankią rinką reikia parengti ne tik pramonės plėtros planus ir ekonominę politiką, bet ir atlikti kitą uždavinį – pasitelkti žmones, t. y. tai, kas iš tiesų yra tikra ir kuo galima pasikliauti vis labiau neapibrėžtame pasaulyje.

4.6.

Žmogiškojo kapitalo panaudojimas gali būti naudingas visai ekonomikos sistemai, patvirtinant, kad žmonių ir įmonių veikla ekonomikos srityje siekiama ne tik didinti pelną. Taip bus galima įtvirtinti idėją, kad motyvacija vykdyti ekonominę veiklą ir noras imtis verslo yra susiję ne tik su tiesiog poreikiu kaupti kapitalą. Tai nereiškia, kad sumenkinama ekonominės sėkmės svarba; tai reiškia, kad turi būti kitaip vertinama vertė.

4.7.

Pastaraisiais dešimtmečiais įmonių, ypač didelių skaitmeninės srities įmonių, sėkmė buvo vertinama ir matuojama dažniausia pagal jų gebėjimą kapitalo pagalba pasiekti pridėtinę finansinę vertę, o ne pagal jų gebėjimą darbu kurti vertę ir užimtumą.

4.8.

Galiausiai EESRK mano, kad būtina investuoti į Europos piliečių mokymąsi visą gyvenimą, kad jie galėtų prisitaikyti prie šiuo istoriniu laikotarpiu vykstančių pokyčių. Todėl labai svarbu investuoti į mokymo programas, kuriomis skatinamas noras imtis verslo ir kuriose nuo ankstyvo amžiaus siūlomos piliečiams savarankiško darbo organizavimo priemonės ir formuojami įgūdžiai ir kartu suteikiamos žinios, galintys paskatinti iniciatyvumą, kūrybiškumą ir drąsą rizikuoti. Be to, mokymo ir paramos politika turėtų būti užtikrinta, kad senėjantys (atsižvelgiant į tai šiuo metu kalbama apie „senjorų ekonomiką“) Europos gyventojai, kurių skaičius pasauliniu mastu mažėja, galėtų turėti gerą gyvenimo kokybę ir aktyviai dalyvauti.

4.9.

Kiekvienas asmuo turėtų būti laikomas prioritetine vertybe, kaip rodo sėkminga socialinių integracijos į darbo rinką įmonių, kurios samdydamos pažeidžiamus arba iš tradicinės darbo rinkos išstumtus darbuotojus sukūrė tvirtas ir konkurencingas įmones, patirtis.

---

(1)  OL C 81, 2018 3 2, p. 57; OL C 75, 2017 3 10, p. 33; OL C 75, 2017 3 10, p. 1 ir OL C 303, 2016 8 19, p. 28.

(2)  OL C 288, 2017 8 31, p. 20; OL C 283, 2018 8 10, p. 1; OL C 13, 2016 1 15, p. 8; OL C 13, 2016 1 15, p. 152; OL C 458, 2014 12 19, p. 14 ir OL C 345, 2017 10 13, p. 15.

(3)  OL C 440, 2018 12 6, p. 73; OL C 81, 2018 3 2, p. 102; OL C 62, 2019 2 15, p. 33; OL C 227, 2018 6 28, p. 70; OL C 75, 2017 3 10, p. 6 ir OL C 62, 2019 2 15, p. 131.

(4)  https://ec.europa.eu/growth/smes/business-friendly-environment/performance-review_en

(5)  http://www.doingbusiness.org/content/dam/doingBusiness/media/Annual-Reports/English/DB2019-report_print-version.pdf

(6)  OL L 94, 2014 3 28, p. 65.

(7)  OL L 94, 2014 3 28, p. 1.

(8)  http://impact-phs.eu/national-practices/sweden-rot-rut-avdrag/

(9)  United Nations, World Population Prospects 2017 revision;https://population.un.org/wpp/Publications/Files/WPP2017_KeyFindings.pdf