Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Europos semestras ir sanglaudos politika. Naujos Europos strategijos po 2020 m. kūrimas“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 353/07)

Pranešėjas Etele BARÁTH

Bendrapranešėjis Petr ZAHRADNÍK

Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 2 20
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2019 7 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 7 17
Plenarinė sesija Nr.	545
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	154/1/5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Dėl artėjančio naujo politinio ir finansinio laikotarpio Europos Sąjungoje suteikiama galimybė stiprinti ryžtą, gerinti rezultatus ir kuo labiau išnaudoti naujas galimybes. Reikalinga atnaujinta, platesnio užmojo ir dinamiškesnė 2030 m. tvarios, konkurencingos, ginančios ir sąžiningos Europos strategija.

1.1.1.

Viena didžiausių pamokų, taip pat laimėjimų, pasiektų pastaruoju metu po krizės valdant ES ekonominę politiką, buvo Europos semestro sukūrimas ir praktinis įgyvendinimas. Šios naujos formos ekonominės politikos koordinavimas apima išsamią stebėseną ir analizę, praktinį koordinuotą valdymą, taip pat keletą su valstybių narių ekonominės veiklos rezultatais glaudžiai susijusių apribojimų ir sankcijų (1). Šio koordinavimo rezultatai turėtų būti matomi užtikrinant griežtesnę drausmę ir didesnę atsakomybę, taip pat aiškiau sutelkiant dėmesį į pagrindinius strateginius klausimus. Todėl jis galėtų būti patikima naujųjų sanglaudos politikos intervencinių priemonių platforma.

1.2.

Semestro procesu papildoma dešimtmečius veikianti sanglaudos politikos priemonių sistema. Europos semestro ir ES sanglaudos politikos (o galbūt daugumos DFP programų) sąsajų potencialas pagerinti ES ekonominės politikos koordinavimą ir valdymą yra milžiniškas. Tai geresnio valdymo ir veiklos rezultatais grindžiamo požiūrio ženklas. Šis klausimas yra pagrįstas racionaliu, technokratiniu ir politiniu požiūriu (atsižvelgiant į Europos Parlamento rinkimus, kompetenciją nacionaliniu ir ES lygmeniu, principų „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ valdymu bei pusiausvyra tarp jų). Dėl koordinuojamojo jo pobūdžio sujungiamas strateginių ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimas, politiniai prioritetai, taip pat trumpalaikių ir ilgalaikių užduočių sąveika.

1.3.

Semestro praktika ir savireguliavimu grindžiamas požiūris taikomi vis plačiau, todėl semestras iš tikrųjų yra vienintelė darbo struktūra, turinti daugiatikslį mechanizmą, kurį taikant, pasitelkiant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, galima nustatyti labai įvairių procedūrų sąveiką ir įvertinti, kaip taikomos maždaug trisdešimt dvi Europos politikos kryptys. EESRK tiki semestro procesu ir siūlo suteikti galimybę labiau suderintai taikyti paskatas ir diferencijuotas, tinkamai pagrįstas ir kruopščiai apsvarstytas sankcijas (2), kuriomis koordinuojamas ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimas, jei įmanoma, nustatant trumpalaikę pažangą siekiant ilgalaikių tikslų.

1.4.

EESRK apgailestauja, kad, nepaisant tinkamai nustatytos daugiapakopės procedūros (metinių augimo apžvalgų, konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų, nacionalinių reformų programų ir partnerystės sutarties), susitarimų vykdymo lygis labai skiriasi priklausomai nuo makroekonominės plėtros padėties kiekvienoje šalyje. Daugiametės politikos įgyvendinimo lygis paprastai būna žemas (40–50 %). Pažymėtina, kad socialinės politikos tikslai yra vieni mažiausiai įvykdytų įsipareigojimų, įskaitant su darbo užmokesčiu ir darbo užmokesčio nustatymu, sveikatos ir ilgalaike priežiūra, švietimu, mokymu, mokymusi visą gyvenimą ir kokybiškomis darbo vietomis (visų pirma jaunimui) susijusius tikslus.

1.5.

EESRK pažymi, kad sustiprintas semestro procesas, nepamirštant pirminių jo tikslų, turėtų būti svarbiausias ekonominės politikos koordinavimo aspektas, leidžiantis užbaigti stabilumo ir konvergencijos programas ir galbūt tampantis svarbiausiu tikslingos investavimo procedūros koordinavimo aspektu, padedančiu skatinti įgyvendinti reformas, nustatyti ekonominės veiklos rezultatų ir sanglaudos politikos pusiausvyrą, taip pat įgyvendinti socialinius tikslus. Pagrindiniai klausimai apima Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą, tvarų užimtumą, būtiniausių socialinių standartų nustatymą valstybėse narėse remiantis Europos semestro nustatyta bendra Europos sistema, taip pat platesnio užmojo klimato politikos tikslus ir geresnę biologinės įvairovės apsaugą.

1.6.

EESRK nuomone, jei Europa siekia tvaraus augimo, t. y. socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu perspektyvaus augimo, ji turės išsamiau išnagrinėti vietos išteklius ir veiksmingai juos panaudoti. Įgyvendinant naująją strategiją „Europa 2030“ reikia kurti pagrįstą vietos, regioninių bei nacionalinių tikslų ir su geriau sujungta Europa susijusių siekių sąsają.

1.7.

EESRK nuomone, glaudesnis Europos fondų (sanglaudos fondų, programos „InvestEU“ ir kt.) koordinavimas galėtų padėti lengviau skatinti privatųjį sektorių dalyvauti ir pritraukti investicijų. Siekiant padidinti našumą ir privačias investicijas, reikia gerinti investavimo aplinką, savaime suprantama, atsižvelgiant į atitinkamose valstybėse narėse taikomas fiskalines priemones. Geriausiu atveju geresnė investavimo aplinka galėtų padėti užtikrinti geresnį Europos valdymo ir įvairių rūšių atsakomybės ryšį.

1.8.

EESRK siūlo diegiant atnaujintą Europos valdymo sistemą, grindžiamą strategija „Europa 2030“, daugiau dėmesio skirti rezultatams ir nustatyti mažiau prioritetų, sudarant palankesnes galimybes pasinaudoti administracinėmis procedūromis ir labiau remiantis šioje sistemoje įtvirtintu pilietinės visuomenės suvokimu ir bendradarbiavimu su ja. Visa tai turi būti daroma kartu kuriant stebėsenos ir vertinimo sistemas. Vienas iš svarbių būdų stiprinti Europos valdymą yra stiprinti daugiapakopį viešąjį administravimą ir suteikti daugiau galimybių dalyvauti.

1.9.

EESRK turi rasti naujai apibrėžtą vietą Europos politikos ir strategijos rengimo ir įgyvendinimo srityje, užimdamas naują ir tvirtesnę poziciją dėl Europos valdymo, kad būtų užtikrintas ypatingas tarpininkavimo tarp pilietinės visuomenės tikrovės suvokimo ir būsimų jos ketinimų vaidmuo. Stiprindamas nuolatinį ir struktūruotą dialogą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene EESRK siekia geresnio supratimo.

1.10.

EESRK turi daugiau sužinoti apie naujas informacines sistemas, įskaitant skaitmeninius ir socialinius tinklus, susijusius su pilietine visuomene, ir skatinti jomis naudotis. Komitetas galėtų pasiekti šį tikslą, jei dalyvautų semestro procese ir gerai išmoktų apdoroti gaunamą informaciją.

1.11.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu viena svarbiausių kliūčių, trukdančių išnaudoti Europos vystymosi pajėgumus, yra žemas tikros nuolatinės ekonominių ir socialinių partnerių komunikacijos, taip pat Europos valdymo lygis. Šiuo atžvilgiu taip pat turime suprasti EESRK santykių sistemą.

1.12.

EESRK mano, jog nuolat vertinant sudėtingus tikslus, naudojant visapusiškas partnerystės sutartis, užtikrinant tvirtą pilietinę paramą ir vertinant bendrą Europos Sąjungos aplinką paaiškės, kad įgyvendinant semestrą daugiau dėmesio galima skirti pastangoms mažinti krizių riziką ateityje, taip pat kurti tvarią, prasmingą ir lanksčią ekonominę ir socialinę aplinką.

2.   Bendrosios ir konkrečios pastabos

2.1.    Europa pasiekė posūkio tašką

2.1.1.

Europa pasiekė naują posūkio tašką. Praėjus dešimtmečiui po gilios ekonomikos krizės, po kurios ekonomika Europoje iš esmės buvo atkurta, gyvename politinės ir socialinės sumaišties būsenoje, o pasaulyje atsiranda naujų netikrumo ženklų. Viena didžiausių pamokų, taip pat laimėjimų, pasiektų pastaruoju metu po krizės valdant ES ekonominę politiką, buvo Europos semestro sukūrimas ir praktinis įgyvendinimas. Šios naujos formos ekonominės politikos koordinavimas apima išsamią stebėseną ir analizę, praktinį koordinuotą valdymą, taip pat keletą su valstybių narių ekonominės veiklos rezultatais glaudžiai susijusių apribojimų ir sankcijų. Šio koordinavimo rezultatai turėtų būti matomi užtikrinant griežtesnę drausmę ir didesnę atsakomybę, taip pat aiškiau sutelkiant dėmesį į pagrindinius strateginius klausimus. Todėl jis galėtų būti patikima naujųjų sanglaudos politikos intervencinių priemonių platforma.

2.1.2.

Šiuo laikotarpiu, kai kuriamas naujas penkerių metų politinis Europos valdymo ciklas ir netrukus prasidės naujas septynerių metų finansinis laikotarpis, skirtas koordinuotam Europos vystymuisi, taip pat sparčiai artėjant Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ pabaigai, ES turės persvarstyti valdymo sistemas: jos turi būti grindžiamos nauja, visapusiška ateinančiam dešimtmečiui skirta įgyvendinimo strategija kaip tvarios ateities kelrodžiu.

2.1.3.

Plačiai pritariama minčiai, kad viena svarbiausių daugiapakopio ir daugiasubjekčio valdymo sėkmingo įgyvendinimo sąlygų yra netrukdomas ekonominių ir socialinių partnerių dalyvavimas sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procese (3).

2.1.4.

Jau žinodamas, kad tvirtas partnerystės principas sanglaudos politikoje sukuria pridėtinę vertę, EESRK dar kartą pabrėžia daugiapakopio valdymo svarbą, struktūrinio pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo fondų programavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir panaudojimo stebėsenos procese stiprinimą; tas pats pasakytina ir apie valstybių narių makroekonominį programavimą.

2.1.5.

Šiuo tikslu EESRK pabrėžia, kad būtina sukurti bendrą Europos Sąjungos sistemą, panašią į ES struktūrinių fondų partnerystės susitarimą, užtikrinant, kad socialiniai partneriai ir plačioji pilietinė visuomenė galėtų aktyviai ir prasmingai dalyvauti visuose ES semestro rengimo ir įgyvendinimo etapuose. Dėl to nacionalinės valdžios institucijos turės užtikrinti didesnę atskaitomybę, be to, reikės veiksmingiau ir prasmingiau naudoti politikos priemones ir rekomendacijas.

2.1.6.

Europos atgimimas turi būti grindžiamas tais pačiais tęstinumo principais, kuriais grindžiamos tokios Europos vertybės kaip laisvė, saugumas, teisingumas, teisinė valstybė ir žmogaus teisės, o nuolatinis atsinaujinimas turi atitikti darnaus vystymosi kriterijus.

2.2.    Semestras ir jo sudėtingumas

2.2.1.

Per pastarąjį dešimtmetį Komisija įdėjo daug pastangų kurti daugiapakopę ekonomikos valdymo darbo sistemą – Europos semestrą; šios pastangos, regis, buvo sėkmingos. Semestras apima įvairių sričių politiką ir strategijas, apimančias su visais sektoriais susijusius ir horizontalius klausimus visose ekonomikos, socialinėse ir aplinkos apsaugos srityse. Šiuo nauju procesu Europos Komisija pranoko senąją „atviro koordinavimo metodo“ sistemą.

2.2.2.

Per pastaruosius kelerius metus semestras buvo sustiprintas ir papildytas svarbiais socialiniais ir aplinkos apsaugos strategijos „Europa 2020“ aspektais, kurie yra tiesiogiai susiję su sanglaudos politikos rekomendacijomis (4). Galima įžvelgti tvirtą ekonomikos valdymo, sanglaudos politikos įgyvendinimo ir naujos Europos vystymosi sąvokos, t. y. Investicijų plano Europai (5), ryšį.

2.2.3.

Kelete savo nuomonių EESRK gina struktūrines reformas, kuriomis didinamas našumas, augimas, gerinama darbo vietų kokybė ir užtikrinama darbo vietos garantija ir socialinė apsauga, kartu sudarant palankias sąlygas investuoti, taip pat stiprinant kolektyvines derybas, grindžiamas socialinių partnerių nepriklausomumu ir socialinį dialogu (6). EESRK taip pat „laikosi nuomonės, kad Reformų rėmimo programos ir Europos semestro sąsaja gali būti dar glaudesnė ir labiau tiesioginio pobūdžio, nei numatyta pasiūlyme dėl reglamento“ (7).

2.3.    Tvari Europos ateitis

2.3.1.

Šių metų pradžioje Komisija paskelbė savo diskusijoms skirtą dokumentą dėl darnios Europos ateities padėdama kurti visapusišką įgyvendinimo strategiją laikotarpiui iki 2030 m. Šiame dokumente išdėstyta, kaip toliau plėtoti ES darnaus vystymosi viziją ir sektorių politikos kryptį po 2020 m., rengiantis ilgalaikiam darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimui. Komitetas ragina nustatyti platesnio užmojo klimato politikos tikslus ir įtraukti juos į Europos semestrą, nes įgyvendinant semestrą imamasi gana neryžtingų veiksmų siekiant kovoti su klimato kaitos keliamais pavojais ir skatinti ES pažangą įgyvendinant Paryžiaus tikslus (8). Be to, atsižvelgdamas į pasaulyje vykstančią klimato kaitą, EESRK ne kartą rekomendavo gerinti biologinės įvairovės ir mūsų gyvavimui gyvybiškai svarbių išteklių apsaugą (9).

2.3.2.

Diskusijoms skirtame dokumente pateikiami trys diskusijų, kaip imtis tolesnių su darnaus vystymosi tikslais susijusių veiksmų Europos Sąjungoje, skatinimo scenarijai: — 1 scenarijus. Visa apimanti ES darnaus vystymosi strategija, kuria vadovaujamasi vykdant ES ir jos valstybių narių veiksmus, — 2 scenarijus. Komisijos vykdomas tolesnis strategijų integravimas į visas svarbias ES politikos sritis, neįpareigojant valstybių narių imtis veiksmų, — 3 scenarijus. Daugiau dėmesio išorės veiksmams kartu konsoliduojant dabartinius ES lygmens tvarumo užmojus.

2.3.3.

Pažangiam pirmųjų dviejų scenarijų įtraukimui į Europos semestrą turėtų tekti lemiamas vaidmuo vykdant ES biudžetus ir įgyvendinant jų finansavimo sistemas (tokias kaip ES struktūrinius ir investicijų fondus), kuo daugiau išnaudojant naujosios daugiametės finansinės programos (DFP) lankstumo galimybę ir užtikrinant, kad sanglaudos ir kitų krypčių politika būtų glaudžiai susijusi.

2.3.4.

Galėtų būti svarstoma galimybė leisti, kad semestro procesui kartu su dalyvavimu grindžiamu nauju modeliu tektų veiksmingesnis ir efektyvesnis vaidmuo plėtojant Sąjungą.

2.3.5.

ES investicijų planas (jei jam būtų skirta pakankamai lėšų) ir jos sanglaudos politika šiuo atžvilgiu galėtų prisidėti, jei jie būtų derinami su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis. Tai reiškia, kad Stabilumo ir augimo pakte turėtų būti užtikrinamas atitinkamas lankstumas. Kaip buvo teigta ankstesnėje nuomonėje, tai taip pat reiškia, kad sanglaudos politikai ir toliau turėtų būti skiriamas atitinkamas ES biudžeto finansavimas (10).

2.4.    Sanglaudos politika ir semestro procesas

2.4.1.

Pasiūlymų dėl 2021–2027 m. DFP reglamentų (dėl bendro reglamento ir sektorių reglamento) rinkinyje pateikta keletas naujų aspektų, kurie galėtų padėti pagerinti ES ekonominės politikos koordinavimą ir rezultatus, taip pat sanglaudos politikos intervencinių priemonių veiksmingumą (11). Vienas svarbiausių aspektų – aiškaus sanglaudos politikos ir Europos semestro ryšio, taip pat keleto susijusių veiksmų nustatymas (12).

2.4.2.

Kita vertus, pasiūlymai dėl reglamentų tebėra gana atviri, kad būtų galima išnaudoti pakankamą išradingumo ir kūrybiškumo erdvę siekiant praktiškai išspręsti šį klausimą. Šioje nuomonėje galėtų būti siūloma keletas sumanymų, kaip tai padaryti. Visų pirma, sanglaudos politika ir Europos semestras galėtų būti laikomi tarpusavyje susijusiais; jie yra glaudžiai susieti tarpusavyje ir turi didžiulį potencialą gerinti dabartinę padėtį.

2.4.3.

Sanglaudos politikos investicijos ir intervencija galėjo būti iš esmės sutelktos į tas sritis, į kurias buvo atkreiptas dėmesys vykdant Europos semestro procesą, ypač tais atvejais, kai investicijų trūkumas buvo nustatytas pasitelkiant statistikos platformas, pavyzdžiui, socialinių rodiklių suvestinę. Būtina patikslinti terminą politikos tikslams įgyvendinti (paprastai septynerių metų laikotarpis sanglaudos politikai, palyginti su įprastai vienerių ar pusantrų metų laikotarpiu konkrečiai šaliai skirtoms rekomendacijoms).

2.4.4.

Konkrečiai valstybei narei jos galėtų būti nustatomos naudojant pagrindinių makroekonominių, fiskalinių ir struktūrinių rodiklių suvestinę, kuri kasmet skelbiama lapkričio mėn., kai prasideda naujas Europos semestro ciklas, ir ypač taikant nacionalinių reformų programų procedūrą, kuri vėliau pakeičiama konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų ataskaitomis.

2.4.5.

Naujasis 2021–2027 m. DFP pasiūlymas taip pat turi būti grindžiamas didesniu lankstumu ir paramos telkimu pagal temas. Todėl sanglaudos politikos priemonės galėtų būti lanksčiai pritaikytos tikriems konkrečios valstybės narės poreikiams.

2.4.6.

Tačiau priešingos tarpusavio ryšio kryptys gali rodyti, kad Europos semestro veiklos rezultatai gali būti priemonė, kuria skatinami geri veiklos rezultatai arba taikomas aiškiai diferencijuotas, proporcingas požiūris į nuobaudas (13), jei veiklos rezultatai prasti (14). Geri Europos semestro vykdytojai, kurie laikosi makroekonominės drausmės ir atsakingai reaguoja į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, galėtų būti skatinami skiriant jiems tam tikrą premiją, nustatomą papildomai skirstant sanglaudos politikos fondų (Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) arba Sanglaudos fondo) lėšas; prastų vykdytojų ir tų, kurie ignoruoja konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų ataskaitas, finansinė bazė galėtų būti atitinkamai sumažinta (15).

2.4.7.

Naujajame 2021–2027 m. DFP pasiūlyme taip pat labai daug kalbama apie keleto DFP skyrių ir programų sąveiką. Įgyvendinant Europos semestrą nustatomi svarbiausi reformų poreikiai, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės perspektyvą. Viename pasiūlyme net pristatoma nauja Reformų rėmimo programa; būtų išties būtina praktiškai patvirtinti bendrą sanglaudos politikos priemonių ir reformų rėmimo programų valdymo sistemą (16), geriausia konkrečios sanglaudos politikos veiksmų programos lygmeniu. Tokiu atveju galėtų būti taikomos tinkamiausios sąveikos sąlygos (17).

2.4.7.1.

Tas pat pasakytina apie programą „InvestEU“ (taip pat iš dalies grindžiamą savanorišku valstybių narių sanglaudos finansavimo paskirstymu šiai centralizuotai finansinei priemonei).

2.4.8.

Įgyvendinant 2021–2027 m. DFP galėtų būti susiduriama su strategine kliūtimi, nes strategija „Europa 2020“ nebebus tęsiama. Kyla rimtas klausimas, ar diskusijoms skirtame dokumente dėl darnios Europos ateities esama kokių nors tikrų užmojų atlikti šį vaidmenį. Neseniai jis svariai prisidėjo nustatant kitus konkrečioms šalims skirtus sanglaudos politikos investavimo prioritetus (2019 m. vasario mėn. paskelbtos šalių ataskaitos (18)) ir investicijų poreikius (2019 m. gegužės mėn. pavasario prognozė (19)).

2.4.8.1.

Šiuo metu semestro procese ir kitose politikos priemonėse pagrindiniai ES strategijos tikslai apima pagrindinius pažangos vertinimo punktus ir yra naujos 2030 m. strategijos išeities taškas.

2.4.9.

Jei naujoji 2030 m. strategija bus parengta vėliau, galėtų būti rekomenduojama pereinamuoju laikotarpiu pradėti taikyti vidutinės ir (arba) ilgalaikės trukmės strategijos rengimo praktiką įgyvendinant veiksmus, kuriais grindžiamas Europos semestras (pvz., tokios 2021 m. ir vėlesnio laikotarpio strategijos planas turėtų būti skelbiamas 2020 m., o kai kurios padėties ataskaitos apie tikrą veiklą ir rezultatus turėtų būti skelbiamos vėliau kas dvejus ar trejus metus).

2.4.10.

Todėl EESRK svarsto galimybę taikyti naują strateginį požiūrį, dėl kurio sanglaudos politika būtų griežtai nukreipta į tikrus (rezultatais grindžiamus ir į rezultatus orientuotus) prioritetus, kuriuos taikant parama telkiama pagal temas, kurie būtų gerai suderinti ir integruoti, taip pat patikimi (grindžiami analize), profesionaliai įgyvendinami ir susiję su visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atsakomybe.

2.5.    Semestro vaidmuo įgyvendinant socialinę sanglaudą

2.5.1.

Socialinės sanglaudos stiprinimas ir Europos visuomenės pasitikėjimo atkūrimas – du neatsiejami aspektai.

2.5.2.

Europos socialinių teisių ramstis daug prisideda prie abiejų aspektų, inter alia, remiant reformas vykdančias valstybes nares ir pateikiant joms gairių siekiant kurti tvarias, aukštos kokybės ir didelės pridėtinės vertės darbo vietas.

2.5.3.

Atsižvelgiant į tai, socialinių rodiklių suvestinė ir jos rodikliai turėtų būti naudojami kaip pagrindinė priemonė ne tik siekiant įvertinti regiono ar valstybės narės rezultatus Europos socialinių teisių ramsčio apimamose srityse, bet ir nustatyti galimą investicijų deficitą ir kuo veiksmingiau skirti ESF+ finansavimą.

2.5.4.

Statistinė nuoroda turėtų būti naudojama siekiant nustatyti investicijų deficitą kiekvienoje valstybėje narėje ir skirti investicijas bei politikos rekomendacijas, kai jos bus naudingiausios socialinės įtraukties požiūriu.

2.5.5.

Didelį dėmesį reikėtų skirti neseniai atliktam darbui, lyčių nelygybei (20), kovai su nedarbu, ypač jaunimui ir labiausiai nuo darbo rinkos atskirtiems asmenims, pavyzdžiui, neįgaliesiems ir specialių poreikių turintiems asmenims. Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas kompiuterines ir skaitmenines technologijas menkai išmanantiems arba visai jų neišmanantiems žmonėms.

2.5.6.

Socialinių teisių ramstis turėtų būti naudojamas kaip priemonė valstybėms narėms skirtoms rekomendacijoms vertinti. 20 ramsčio principų turėtų būti naudojami kaip rodikliai, pagal kuriuos vertinama šalių sėkmė integruojant su socialiniu ramsčiu susijusį įsipareigojimą į savo ekonominę politiką.

2.5.7.

Galėtų kilti klausimas, kaip įgyvendinant Europos semestrą reikėtų raginti įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį siekiant sustiprinti procesą, bet jo neperkrauti.

2.5.8.

Teigiamas atsakymas nuolat pateikiamas: reikia kurti tinkamai apibrėžtą strategiją, pagal kurią pirmiau minėtos politikos sritys būtų horizontaliai ir universaliai tarpusavyje susijusios. Ši nauja visapusiška darnios Europos ateities strategija padėtų užtikrinti, kad Europos socialinių teisių ramstis būtų įgyvendinamas taikant tvirto koordinavimo semestro mechanizmą.

2.6.    Turime užtikrinti, kad įvairovė būtų tvarkinga

2.6.1.

Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) priede (21) pateikiamas išsamus įvairių Europos politikos sričių rinkinys, iš kurio, atsižvelgiant į septyniolika DVT, matyti, kad užtikrinti šių politikos sričių koordinavimą beveik neįmanoma. Be to, yra dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio tikslų. Siekiant išaiškinti ir supaprastinti padėtį pažymėtina, kad rengiant regioninės plėtros ir sanglaudos politiką po 2020 m. daugiausia dėmesio aiškiai skirta penkiems investavimo prioritetams: — pažangesnė Europa pasitelkiant inovacijas, skaitmeninimą, ekonomikos pertvarką ir paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, — ekologiškesnė, anglies dioksido neišskirianti Europa, įgyvendinanti Paryžiaus susitarimą ir investuojanti į energetikos pertvarką, atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir kovą su klimato kaita, — labiau susieta Europa su strateginiais transporto ir skaitmeniniais tinklais, — socialesnė Europa, įgyvendinanti Europos socialinių teisių ramstį ir remianti kokybišką užimtumą, švietimą, įgūdžius (EESRK nuomone, ypač svarbus yra profesinis mokymas ir mokymasis visą gyvenimą), socialinę įtrauktį ir vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, — prie savo piliečių priartėjusi Europa, remianti vietos lygmeniu inicijuotas plėtros strategijas ir tvarią miestų plėtrą visoje Europos Sąjungoje (EESRK norėtų pabrėžti periferinį ir kaimo plėtros aspektą).

2.6.2.

Siekiant parodyti su nauja visapusiška 2030 m. Europos strategija susijusio darbo sudėtingumą, diskusijoms skirtame dokumente išdėstytos pagrindinės ES darnaus vystymosi vizijos temos: — darnus vystymasis siekiant pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas (šiuo atžvilgiu EESRK pabrėžia darbo sąlygų svarbą) – Europos konkurencinis pranašumas, — ES ir pasauliniai iššūkiai, — darni Europa – iki 2030 m., — ES – darnaus vystymosi pradininkė pasaulyje, — scenarijai ateičiai (22).

2.7.    Naujo valdymo koordinavimo poreikis

2.7.1.

Pasinaudojant būsima didele galimybe, kurią suteiks nauja Komisija, visapusiška strategija po 2020 m., kuriai bus suteiktas naujas postūmis ir pagal kurią daugiausia dėmesio bus skiriama darniam vystymuisi, iš tiesų bus veikimo priemonė, grindžiama semestro procesu ir nauja Komisijos valdymo struktūra.

2.7.2.

Atsižvelgiant į dabartinį demokratijos trūkumą ir nepakankamą įgyvendinimą, kurie vis labiau pastebimi strategijos „Europa 2030“ atžvilgiu, vis daugiau suinteresuotųjų subjektų pareiškia didelį aktyvesnės dalyvaujamosios demokratijos, pramoninės demokratijos, geresnių darbo santykių (aktyvesnio darbuotojų dalyvavimo), demokratijos visuose ekonomikos sektoriuose ir veiksmingo strategijos tikslų įgyvendinimo poreikį. Atnaujintai ilgalaikei strategijai, jei įgyvendinant semestrą ji bus tinkamai koordinuojama, galėtų tekti vienas svarbiausių vaidmenų įgyvendinant Europos ekonomikos valdymą, skirtą konkurencingumui didinti ir vystymuisi skatinti.

2.7.3.

Tai galima pasiekti tik imantis ryžtingų, kruopščiai parengtų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti aktyvų organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą šiame procese. Todėl galėtų būti įsteigtas EESRK pavaldus pagal vieno langelio principą veikiantis informacijos centras (23), platforma, skirta keistis informacija, ar tam tikras virtualus ir fizinis kompetencijos centras, neužkraunant administracinės ar finansinės naštos, kuris daugiausia dėmesio skirtų su strategijos „Europa 2030“ įgyvendinimu susijusioms problemoms (tokioms kaip nedidelė nacionalinė atsakomybė, neaiškios institucinės struktūros ir socialinio ramsčio priklausomumas) spręsti. Siekiant užtikrinti veiksmingą koordinavimą ir racionalizavimą, susijusios užduotys, procedūros ir tarpžinybinio bendradarbiavimo valdymas turėtų būti koordinuojami visos Europos ir nacionaliniu lygmenimis.

2.7.4.

Vieno langelio principo modelis galėtų būti tinkamai taikomas bet kokioje srityje, kurioje užtikrinamas bendras prieigos punktas kaip integruotos keitimosi informacija ir konsultacijų platformos, kuria sudaromos palankesnės sąlygos toliau formuoti politiką ir priimti sprendimus, pagrindas. Dėl EESRK priskirtų patariamojo pobūdžio užduočių, įsitvirtinusio jo nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų (ESRT) tinklo ir ryšių su kitomis institucijomis vieno langelio principo modelis galėtų būti išskirtinė priemonė konsultacijoms rengti ir palankesnėms sąlygoms įgyvendinti strategiją „Europa 2030“ sudaryti. Jis galėtų apimti pačius įvairiausius pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus renkant informaciją ir dalijantis ja apie strategijos „Europa 2030“ prioritetų įgyvendinimą regioniniu ir (arba) nacionaliniu, taip pat visos Europos lygmenimis.

2.7.5.

EESRK pagal vieno langelio principą veikiantis informacijos centras galėtų spręsti įgyvendinimo ir demokratijos trūkumo problemas, susijusias su ES veikimo būdu. Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyriui pavaldžios Europos semestro grupės sudarymas buvo pirmasis žingsnis siekiant steigti naujo pobūdžio informacijos centrą, kad būtų galima užtikrinti didesnį EESRK matomumą tarp kitų institucijų.

---

(1)  2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamentas, COM(2018) 375 final.

(2)  Europos Komisijos ir atskirų ES šalių susitarimai. Juose nurodomi nacionalinių valdžios institucijų planai, kaip naudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas.

(3)  EESRK nuomonė dėl 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamento, OL C 62, 2019 2 15, p. 83 ir EESRK nuomonė dėl Sanglaudos politikos ateities, OL C 228, 2019 7 5, p. 50.

(4)  2019 m. Europos semestras. Komunikatas dėl šalių ataskaitų, COM(2019) 150 final.

(5)  Investicijų planas Europai ir programa „InvestEU“ (2021–2027 m.).

(6)  EESRK nuomonė dėl Daugiametės finansinės programos po 2020 m., OL C 440, 2018 12 6, p. 106.

(7)  EESRK nuomonė dėl Reformų rėmimo programos, OL C 62, 2019 2 15, p. 121.

(8)  EESRK nuomonė Europos piliečių išklausymas darnios ateities labui (aukščiausiojo lygio susitikimas Sibiu ir tolesni veiksmai), OL C 228, 2019 7 5, p. 37.

(9)  EESRK nuomonė „ES ateitis. Nauda piliečiams ir pagarba Europos vertybėms“, OL C 228, 2019 7 5, p. 57.

(10)  EESRK nuomonė Sanglaudos politikos ateitis, OL C 228, 2019 7 5, p. 50.

(11)  2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, COM(2018) 321 final ir 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, priedas.

(12)  EESRK nuomonė dėl Daugiametės finansinės programos po 2020 m., OL C 440, 2018 12 6, p. 106.

(13)  Žr. EESRK nuomonę Europos piliečių išklausymas darnios ateities labui (aukščiausiojo lygio susitikimas Sibiu ir tolesni veiksmai), OL C 228, 2019 7 5, p. 37, 11.4 punktą.

(14)  2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamentas, COM(2018) 375 final.

(15)  Teisinis konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų pobūdis, Europos Parlamentas, 2017 m. birželio mėn.

(16)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Reformų rėmimo programos, COM(2018) 391 final.

(17)  EESRK nuomonė dėl Reformų rėmimo programos, OL C 62, 2019 2 15, p. 121.

(18)  2019 m. Europos semestras. Komunikatas dėl šalių ataskaitų, COM(2019) 150 final.

(19)  Europos ekonominė prognozė.2019 m. pavasaris.

(20)  EESRK nuomonės „Lyčių lygybė Europos darbo rinkose“, OL C 110, 2019 3 22, p. 26, ir Lyčių lygybės klausimai, 1.4 punktas, OL C 240, 2019 7 16, p. 3.

(21)  Bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės, COM(2018) 375 final.

(22)  Diskusijoms skirtas dokumentas „Darni Europa – iki 2030 m.“, COM(2019) 22 final.

(23)  EESRK nuomonė dėl Strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo pažangos. Kaip iki 2020 m. pasiekti jos tikslus?, OL C 251, 2015 7 31, p. 19.