Ši ataskaita dėl griežtesnės priežiūros vizito Rumunijoje Tarybai teikiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 1 -11 straipsnio 4 dalį. Kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 -11 straipsnio 5 dalyje, prieš tai Rumunijos valdžios institucijoms buvo perduotos preliminarios to vizito išvados, kad jos galėtų pateikti savo pastabas.

Rumunija. Procedūra dėl didelio nukrypimo

Griežtesnės priežiūros vizitas 2019 m. rugsėjo 25 d.

Ataskaita

1. Įvadas

Procedūros dėl didelio nukrypimo Rumunijai taikomos nuo 2017 m. pavasario. 2017 m. birželio mėn. ir 2018 m. birželio mėn. Taryba pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį nustatė, kad atitinkamai 2016 ir 2017 m. buvo labai nukrypta nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo ir koregavimo plano jo siekiant. Taryba pateikė rekomendacijas Rumunijai imtis būtinų politikos priemonių šiems nukrypimams ištaisyti. Abi rekomendacijos buvo patikslintos po šešių mėnesių, kai Taryba padarė išvadą, kad Rumunija nesiėmė veiksmingų priemonių, kuriomis būtų atsižvelgta į birželio mėn. rekomendacijas. Rumunija nesiėmė veiksmingų priemonių ir patikslintoms rekomendacijoms įgyvendinti 2 .

Dėl didelio nukrypimo 2018 m. 2019 m. pavasarį pradėta taikyti nauja procedūra. 2019 m. birželio 5 d. Komisija įspėjo Rumuniją, kad 2018 m. ji vėl nukrypo nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, ir pasiūlė Tarybai pradėti taikyti naują procedūrą dėl didelio nukrypimo. Savo naujoje birželio 14 d. patvirtintoje rekomendacijoje Taryba Rumunijos paprašė imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas neviršytų 4,5 % 2019 m. ir 5,1 % 2020 m., o tai atitinka 1,0 % BVP metinį struktūrinį koregavimą 2019 m. ir 0,75 % 2020 m.

Šioje ataskaitoje pateikiamos išvados, padarytos per griežtesnės priežiūros vizitą Rumunijoje, kuris vyko 2019 m. rugsėjo 25 d. Vizitas buvo paremtas Reglamento (EB) Nr. 1466/97 -11 straipsnio 2 dalimi. Vizito dalyviai susitiko su Finansų ministerijos valstybės sekretoriais Daniela Pescaru ir Tiberiu Valentinu Mavrodinu, Mokesčių administravimo agentūros (ANAF) vadove Miela Călugăreanu, Rumunijos nacionalinio banko valdytoju Muguru Isărescu ir Rumunijos fiskalinės tarybos pirmininku Danieliu Dăianu bei juos lydinčiais atitinkamais darbuotojais. Kaip ir panašių ankstesnių vizitų atveju, buvo siekiama aptarti valdžios institucijų planuojamas fiskalines priemones, pabrėžti egzistuojančią fiskalinę riziką ir skatinti laikytis rekomendacijos dėl didelio nukrypimo procedūros. Ši ataskaita grindžiama iki vizito ir jo metu gauta informacija.

2. Vizito išvados

Valdžios institucijos neketina imtis veiksmų pagal rekomendaciją taikyti procedūrą dėl didelio nukrypimo. Finansų ministerijos atstovai paaiškino, kad vyriausybė neplanuoja vykdyti struktūrinio koregavimo nei 2019 m., nei 2020 m. Rumunijos valdžios institucijos ir toliau daugiausia dėmesio skiria tam, kad būtų išlaikytas mažesnis už Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę nominalus deficitas, taip siekdamos išvengti Stabilumo ir augimo pakto korekcinės dalies taikymo. 2019 m. rugpjūčio mėn. priimtame 2019 m. biudžeto pakeitime išlaikytas 2,76 % BVP nominaliojo deficito tikslas pinigine išraiška (2,78 % BVP pagal ESS). Rumunijos vyriausybė jau patvirtino būsimo 2020 m. biudžeto viršutines išlaidų ribas ir pateikė vidutinio laikotarpio įverčius. Nominalaus deficito tikslai yra: 2,92 % BVP 2020 m., 2,99 % – 2021 m., 2,74 % – 2022 m. ir 2,40 % – 2023 m. Vizito metu ministerija nepateikė struktūrinio deficito tikslų, tačiau paaiškino, kad šie nominalaus deficito tikslai reiškia, kad struktūrinis koregavimas prasidės tik 2022 m. Šakinės ministerijos, atsižvelgdamos į patvirtintas išlaidų ribas, rengia konkrečius išlaidų planus.

Esama rizikos, kad 2019 m. biudžeto tikslas nebus pasiektas. 2019 m. sausio–rugpjūčio mėn. valdžios sektoriaus deficitas pinigine išraiška buvo 0,6 procentinio punkto BVP didesnis nei atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu (per visus 2018 m. valdžios sektoriaus deficitas pinigine išraiška sudarė 2,9 % BVP). Pasak Fiskalinės tarybos, esama didelės rizikos, kad bus viršytas 2019 m. deficito tikslas ir net Sutartyje numatyta 3 % BVP pamatinė vertė. Taip yra dėl pervertintų pajamų (visų pirma pajamų iš PVM ir socialinių įmokų) ir nepakankamai įvertintų išlaidų socialinėms išmokoms ir prekėms bei paslaugoms. Fiskalinės tarybos vertinimu, jeigu nebus priimta patikimų papildomų kompensacinių priemonių, 2019 m. biudžeto deficitas galėtų būti nuo 3,4 % iki 3,7 % BVP. Fiskalinė taryba pažymėjo, kad vyriausybė tikriausiai stengsis suvaldyti nominalųjį deficitą mažindama viešąsias investicijas, kurios jau ir taip yra beveik rekordiškai mažos, ir taikydama kitas mažesnio poveikio priemones.

Naujasis pensijų įstatymas kelia didelę valdžios sektoriaus deficito padidėjimo riziką 2020 m. ir vėliau. Įstatyme, galiojančiame nuo 2019 m. birželio mėn., numatyti dideli pensijų apskaitos vieneto (pagrindinio senatvės pensijų indeksavimo parametro) ad hoc kasmetiniai padidinimai 2019–2021 m., įskaitant 40 % padidinimą 2020 m. rugsėjo mėn. Jame taip pat numatyti dosnūs standartinės pensijų indeksavimo formulės pakeitimai ir esamų pensijų perskaičiavimas jas padidinant nuo 2022 m. Remiantis oficialiais vyriausybės skaičiavimais, pateiktais pridedamame aiškinamajame memorandume, valdžios sektoriaus išlaidos šiuo įstatymu bus padidintos 0,8 % BVP 2019 m., 2,3 % 2020 m. ir 4,9 % 2021 m., palyginti su nominaliu 2018 m. lygiu. Finansų ministerija nurodė, kad dėl geresnio mokestinių prievolių vykdymo ir išlaidų įšaldymo ateinančiais metais fiskalinė strategija suteiks pakankamai fiskalinio manevravimo galimybių šioms išlaidoms padengti. Ministerijos darbuotojai pasiūlė išsamesne informacija pasidalinti per būsimą Komisijos planuojamą vizitą. Vizito dalyviai pabrėžė, kad nėra aišku, kaip gali būti įgyvendintas naujasis pensijų įstatymas (visų pirma, pensijų padidinimas 40 %) nekeičiant jo įgyvendinimo tvarkaraščio. Pasak Fiskalinės tarybos ir Rumunijos nacionalinio banko, Pensijų įstatymo įgyvendinimas per teisės aktais nustatytą laikotarpį nesuderinamas su Sutartyje nustatytos 3 % BVP pamatinės vertės neviršijančio nominalaus deficito išlaikymu.

Mokesčių administravimo agentūros (ANAF) pirmininkė apžvelgė planuojamus mokesčių surinkimo gerinimo veiksmus ir tikslus. Jie apima naujos patariamosios tarybos skyrimą, mokesčių deklaracijų ir mokėjimų supaprastinimą, sandorių kainodaros priemones, diferencijuotos tvarkos taikymo mokesčių mokėtojams kriterijų nustatymą remiantis fiskaline rizika, Mokesčių administravimo agentūros (ANAF) išteklių reorganizavimą nukreipiant juos į regioninius biurus, kuriems jų labiausiai reikia (pvz., Bukarešto), naują mokesčių auditą, pagrįstą integruota rizikos analize, iš elektroninių kasos aparatų surinktų duomenų kaupimą ir analizę, didesnį Mokesčių administravimo agentūros (ANAF) skaitmeninimą, vežamų prekių stebėsenos sistemos kūrimą ir PVM nepriemokos apskaičiavimą. Vizito dalyviai palankiai įvertino šias pastangas, tačiau perspėjo, kad mokestinių prievolių vykdymo gerinimas užtrunka ir bet kuriuo atveju jo gali nepakakti įstatymu padidintoms pensijoms finansuoti. Fiskalinė taryba mano, kad laikantis fiskalinio apdairumo principo į galimą teigiamą priemonių, kuriomis siekiama gerinti mokesčių surinkimą, poveikį biudžetui neturėtų būti atsižvelgiama ex ante rengiant biudžeto pajamų projekciją.

Fiskalinė taryba išreiškė susirūpinimą dėl viešųjų finansų struktūros, o Rumunijos nacionalinis bankas išreiškė nuogąstavimą dėl biudžeto deficito poveikio pinigų politikai. Fiskalinė taryba nerimauja, kad biudžeto pajamų nepakanka būtinoms viešosioms išlaidoms finansuoti. Dėl mažų įstatymu nustatytų mokesčio tarifų ir prasto mokestinių prievolių vykdymo fiskalinės pajamos yra labai mažos; tai rodo didelė PVM nepriemoka. Rumunijai reikėtų pasimokyti iš tokių savo regiono šalių, kaip Bulgarija ir Lenkija, geros patirties, kaip pagerinti mokesčių surinkimą. Rumunijos nacionalinis bankas pritaria šiai išvadai, nurodydamas mažas mokestines pajamas ir prastą viešųjų išlaidų kokybę kaip pagrindines struktūrines viešųjų finansų problemas. Rumunijos nacionalinis bankas yra susirūpinęs dėl to, kad didelis fiskalinis deficitas ir ekspansinė fiskalinė politika apsunkina pinigų politikos vykdymą.