1. ĮVADAS

Komisija kas trejus 1 metus teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl tradicinių nuosavų išteklių (TNI) 2 tikrinimo priemonių veikimo.

2016–2018 m. buvo pervesta daugiau nei 60 mlrd. EUR (grynoji suma), vidutiniškai po daugiau nei 20 mlrd. EUR per metus. Palyginti su 2013–2015 m. laikotarpiu, tai 20 proc. daugiau.

TNI sistema tikrinama remiantis 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimu 2014/335/ES, Euratomas 3 , 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 608/2014 4 ir 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 5 .

Šiame dokumente aprašomas ir analizuojamas TNI tikrinimo sistemos veikimas 2016–2018 m. laikotarpiu 6 . Jame pranešama apie Europos Komisijos atliktus tradicinių nuosavų išteklių patikrinimus šiuo laikotarpiu ir įtraukiama kita veikla, vykdyta siekiant apsaugoti ES finansinius interesus:

-Komisijos atlikti patikrinimai vietoje valstybėse narėse ir tolesni veiksmai;

-tolesni veiksmai pagal Europos Audito Rūmų preliminarių išvadų raštus;

-nurašytų neatgautinų tradicinių nuosavų išteklių sumų analizė (WOMIS);

-valstybių narių klaidų, dėl kurių prarandami tradiciniai nuosavi ištekliai, vertinimas;

-duomenų bazės, susijusios su sukčiavimu ir pažeidimais (OWNRES), valdymas;

-antrasis bandomasis valstybių narių atliekamas A ir B sąskaitų auditas;

-pagalba šalims kandidatėms.

2. TNI TIKRINIMO SISTEMA IR METODIKA

2.1. TNI reglamentavimo ir veiklos sistema

TNI surinkimas pavestas valstybėms narėms pagal teisės aktus. Surinktus muitus jos privalo pervesti 7 į ES biudžetą ir pasilikti 20 proc. fiksuotąją sumą 8 nuo visų surinktų TNI sumų, skirtų Komisijai, kaip kompensaciją už surinkimo išlaidas, neatsižvelgiant į faktiškai patirtas išlaidas. Valstybės narės pačios turi atlikti patikras ir atsiskaityti Komisijai.

Tačiau Komisija pasilieka svarbias tikrinimo galias šioje srityje. Atsižvelgiant į tai, patikrinimai vietoje yra svarbios priemonės, skirtos TNI surinkimo sistemai prižiūrėti atliekant valstybių narių reglamentų ir dokumentų kelių rūšių patikras 9 .

Komisija taip pat turi atsižvelgti į Audito Rūmų pastabas, kurios išdėstomos metinėje ataskaitoje, specialiosiose ataskaitose arba preliminarių išvadų raštuose, ir į Europos Parlamento pastabas bei rekomendacijas, pateiktas per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą. Komisija užtikrina, kad valstybės narės teisingai taikytų ES taisykles, ir atsiskaito biudžeto valdymo institucijai.

Komisijos tikrinimo veikla turi tris pagrindinius tikslus:

-užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, neatsižvelgiant į tai, kurioje ES muitinėje įforminamos prekės, kad būtų užkirstas kelias konkurencijos iškraipymui;

-pagerinti TNI išieškojimą. Komisija turi būti tikra, kad valstybės narės vykdo įsipareigojimus, susijusius su TNI surinkimu ir pateikimu. Komisija tikrina valstybių narių vykdomus veiksmus, susijusius su TNI susigrąžinimu, įskaitant laiku teikiamą pranešimą apie skolą muitinei ir vykdymo užtikrinimo procedūras, kurios laikomos būtinomis;

-suteikti informacijos biudžeto valdymo institucijai. Pagal patikrinimų išvadas Komisija gali įvertinti valstybių narių efektyvumą ir stropumą renkant ir teikiant TNI, imtis priemonių, reikalingų bet kokiems trūkumams ištaisyti, ir galiausiai teikti ataskaitas biudžeto valdymo institucijai.

Be to, patikrinimais padedama užtikrinti veiksmingą muitų sąjungos veikimą ir vienodą ES taisyklių taikymą, kad būtų išvengta spragų, kuriomis sukčiautojai gali pasinaudoti ir išvengti mokėtinų muitų.

Nuo 2016 m. gegužės 1 d. taikomi nauji muitinės teisės aktai, o nauja nuosavų išteklių teisinė sistema nuo 2014 m. sausio 1 d. atgaline data taikoma 2014–2020 m. laikotarpiui. Be to, dėl nuolatinio prekybos lengvinimo ir supaprastinimų Komisijos ir valstybių narių atliekami TNI tikrinimai tampa sudėtingesni.

2.2. TNI patikrinimų vietoje tikslai ir metodika

Pagrindinis tradicinių nuosavų išteklių tikrinimų tikslas – užtikrinti, kad valstybių narių vietoje taikomos procedūros atitiktų galiojančius ES teisės aktus ir kad muitinėje įforminant prekes būtų tinkamai ir vienodai apsaugoti ES finansiniai interesai. Kiekvienais metais atliekant patikrinimus dėmesys skiriamas įvairiems muitinių ir apskaitos klausimams. Galutinis rezultatas yra valstybėse narėse taikomų procedūrų suderinimas ir patobulinimas, siekiant nuosekliai, efektyviai ir veiksmingai apsaugoti ES finansinius interesus.

Komisijos atliekami patikrinimai vietoje pagrįsti tikslia metodika ir yra planuojami pagal metinę tikrinimo programą, pagrįstą rizikos analize ir apimančią konkrečius klausimus, kurie turi būti patikrinti vienoje ar keliose valstybėse narėse.

Visi patikrinimai atliekami taikant standartizuotas procedūras ir naudojant individualiai pritaikytas audito priemones siekiant užtikrinti, kad patikrinimai būtų atlikti ir kad ataskaitos būtų rengiamos nuosekliai.

Be to, 2014 ir 2016 m. buvo pradėtas bandomasis A ir B sąskaitų valdymo auditas, kurį turi atlikti pačios valstybės narės. Nors rezultatai apskritai buvo teigiami, Komisijos tarnybos nusprendė nutraukti šį bendrą darbą, nes nebuvo pasiekta sąveika ir veiksmingumas, kurių buvo tikėtasi.

3. 2016–2018 m. LAIKOTARPIU KOMISIJOS ATLIKTI PATIKRINIMAI

2016–2018 m. laikotarpiu Komisija pagal Reglamento Nr. 608/2014 2 straipsnį atliko 68 patikrinimus, per kuriuos nustatyti 233 trūkumų faktai. Keturi iš šių patikrinimų buvo atlikti taikant Bendrojo audito metodą 10 .

Iš 233 nustatytų trūkumų 134 (57,5 proc.) turėjo tiesioginį finansinį poveikį, o 60 (25,8 proc.) – reglamentavimo poveikį.

Atliekant patikrinimus vertinami tiek apskaitos, tiek su muitine susiję klausimai.

3.1. Apskaitos klausimai

A ir B sąskaitų valdymas 11 tikrinamas visose aplankytose valstybėse, kartu atsižvelgiant į pagrindinį su muitine susijusį klausimą. 2016–2018 m. šiuo klausimu atliktų patikrinimų metu buvo patvirtinta, kad dauguma klaidų buvo vienkartinės, o sisteminės klaidos – išimtinės. Valstybės narės prisiėmė atsakomybę už finansinius padarinius, susijusius su nustatytais pažeidimais.

Bendra padėtis pagerėjo todėl, kad Komisija atlikdama patikrinimus atsižvelgė į šį klausimą, taip pat todėl, kad daugumoje valstybių narių naudojamos elektroninės apskaitos sistemos, kurios sumažina klaidų, susijusių su rankiniu būdu atliekamomis operacijomis, riziką. Tačiau valstybės narės turi toliau stiprinti pastangas, kad užtikrintų B sąskaitos kruopštų valdymą ir A sąskaitos pataisymus, ir pateikti visą informaciją, kurios reikalaujama pagal įstatymus, siekdamos užtikrinti, kad ataskaitos būtų aiškios ir skaidrios.

Penkiose valstybėse narėse taip pat buvo atlikti keli A ir B sąskaitų ir susijusių ataskaitų patikimumo patikrinimai. Padaryta bendra išvada, kad procedūros, taikytos šioms ataskaitoms parengti, atitinka ES nuostatas ir užtikrina ES finansinių interesų apsaugą. Po šių patikrinimų pateiktos išvados yra susijusios su tam tikru šių dviejų sąskaitų neatitikimu ir su pavėluotu pašalinimu iš B sąskaitos, turinčiais nedidelį finansinį poveikį.

3.2. Muitinių veikla 2016–2018 m.

Per šį trejų metų laikotarpį atliekant patikrinimus dėmesys buvo sutelktas į:

2016 m.

– muitų tarifų taikymo sustabdymo ir kvotų valdymą;

– lengvatinių muitų tarifų priemonių valdymą;

– A ir B sąskaitų patikimumą;

– muitinės vertės kontrolės (bandomąją) strategiją.

2017 m.

– muitų tarifų taikymo sustabdymo ir kvotų valdymą;

– ES išorės tranzitą ir TIR procedūras;

– didelių verslo padalinių kontrolės strategiją.

2018 m.

– muitinės vertės kontrolės strategiją;

– fotovoltinių plokščių importo kontrolės strategiją.

Tikrinimams atrenkami muitinės klausimai, keliantys didžiausią riziką Sąjungos finansiniams interesams.

Šiomis aplinkybėmis nustatyta, kad nurodyta per maža prekių kaina kelia didelę riziką valstybių narių finansams ir ES biudžetui, todėl prarandama daug tradicinių nuosavų išteklių ir PVM, kurių valstybės narės nesurenka, kaip matyti iš TNI patikrinimų ir neseniai OLAF atliktų tyrimų 12 . Tiesą sakant, ES buvo nagrinėjama svarbi sukčiavimo muitų srityje byla, kurios pasekmės buvo jaučiamos visoje ES. Tarptautinės organizuotos nusikalstamos grupės ieškojo ES uostų, kurių kontrolė yra silpniausia, kad galėtų melagingai deklaruoti mažą iš Kinijos importuojamų tekstilės gaminių ir avalynės vertę.

Vis dėlto, nors daugelis valstybių narių pradėjo įgyvendinti tikslines priemones, kad sumažintų tokio sukčiavimo atvejų, šios prekybos apimtis Jungtinėje Karalystėje toliau didėjo dėl nepakankamo muitinio tikrinimo. Iki 2016 m. į Jungtinę Karalystę buvo importuojama beveik 80 proc. visų į ES iš Kinijos importuojamų tekstilės gaminių ir avalynės, kurie, kaip įtariama, buvo nesąžiningai nuvertinti. Atlikus TNI patikrinimus patvirtinta, kad iki 2017 m. spalio mėn. Jungtinė Karalystė neįgyvendino jokių veiksmingų priemonių šiai sukčiavimo problemai išspręsti ir atsisakė į ES biudžetą pervesti dėl jos neveikimo prarastas TNI sumas, kurios 2011–2017 m. sudarė 2,1 mlrd. EUR (grynoji suma). Todėl 2018 m. kovo mėn. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Jungtinę Karalystę, o 2019 m. kovo mėn. pateikė ieškinį Teisingumo Teismui.

2016 ir 2017 m. 11-oje valstybių narių buvo tikrinamas muitų tarifų taikymo sustabdymo ir kvotų valdymas.

Buvo nustatyta, kad didžioji dauguma valstybių narių laikosi ES teisės aktų ir užtikrina tinkamą ES finansinių interesų apsaugą. Vis dėlto buvo nustatyta trūkumų, susijusių su muitų tarifų taikymo kvotų valdymu, atliktomis patikromis ir TNI sumų pateikimu skiriant dalinę kvotą arba ją atmetant. Komisija pareikalavo, kad atitinkamos valstybės narės nedelsdamos ištaisytų su reglamentavimu susijusią padėtį ir sumokėtų dėl administracinių klaidų prarastas TNI sumas.

Be to, 2016 m. dviejose valstybėse narėse buvo nagrinėjamas lengvatinių muitų tarifų priemonių valdymas, dėmesį skiriant lengvatinio režimo suteikimo procedūroms ir sąlygoms, neišsamių deklaracijų ir trūkstamų kilmės įrodymo dokumentų stebėsenai, patikroms ir rizikos analizei, taip pat tolimesniems prašymams patikrinti kilmę įrodančius dokumentus. Nors, atsižvelgiant į bendrą padėtį valstybėse narėse, užtikrinama tinkama ES finansinių interesų apsauga, kai kuriais atvejais, siekiant įsitikinti, kad procedūros yra tinkamai taikomos, buvo paprašyta papildomos informacijos apie įgyvendintinas nacionalines priemones.

2017 m. 18-oje valstybių narių buvo nagrinėjamos ES išorės tranzito procedūros, siekiant įsitikinti, kad procedūros, susijusios su gabenimo tranzitu ir nebaigtų vykdyti operacijų užtikrinimu, leidimų išdavimu ir kontrole, atitinka susijusius reglamentus ir kad tradiciniai nuosavi ištekliai buvo tinkamai apskaičiuoti, nustatyti ir įtraukti į apskaitą. Patikrinimų išvados daugiausia buvo susijusios su reglamentavimo problemomis, dėl kurių valstybių narių buvo paprašyta skubiai imtis veiksmų.

2018 m. devyniose valstybėse narėse buvo patikrinta fotovoltinių plokščių importo kontrolės strategija. Bendrasis fotovoltinių plokščių importo kontrolės strategijos patikrinimo tikslas buvo įvertinti valstybėse narėse įdiegtų sistemų ir taikomų procedūrų veiksmingumą bei efektyvumą, kiek tai susiję su už fotovoltines plokštes mokėtinų antidempingo muitų ir kompensacinių muitų 13 vengimu.

Atliekant patikrinimus nustatyta, kad kelios valstybės narės klaidingai aiškino fotovoltinių plokščių antidempingo muitų ir kompensacinių muitų reglamentų teisines nuostatas, susijusias su terminu „siunčiama iš“ ir aspektus, pagal kuriuos nustatoma prekių kilmė, ir taip dirbtinai ribojo šių reglamentų, kuriais siekiama apsaugoti ES pramonę, taikymo sritį. Ši klaida turėjo pasekmių atitinkamoms valstybėms narėms.

2018 m. 13-oje valstybių narių vertintas antrasis klausimas buvo muitinės vertės kontrolės strategija.

Patikrinimų metu buvo vertinama valstybėse narėse taikoma muitinės vertės kontrolės strategija siekiant pašalinti nuvertintų prekių, visų pirma iš Kinijos importuojamų tekstilės gaminių ir avalynės, importo riziką ir užtikrinti, kad deklaruojamoji vertė būtų teisinga.

Atliekant patikrinimus nustatyta didelių trūkumų, susijusių su tinkamų rizikos profilių (pvz., pagrįstų vertės ir svorio santykiu, taikomu visiems prekybininkams ir rizikingoms prekėms) įgyvendinimu siekiant veiksmingai nustatyti importuojamas nuvertintas prekes prieš jas išleidžiant į laisvą apyvartą. Iš tiesų, nors OLAF ir Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) nustatė palyginimui skirtas švarias vidutines kainas (angl. Clean Average Prices, arba CAP), kad būtų galima nustatyti galimas nuvertintas tekstilės gaminių ir avalynės siuntas iš Kinijos 14 , kelios valstybės narės netaikė jų praktiškai. Dėl nevienodo požiūrio kuriant rizikos profilius valstybės narės negalėjo nustatyti galimų nuvertintų prekių siuntų, kurias reikia patikrinti, todėl importo srautai buvo nukreipti į valstybes nares, kurios laikomos mažiau veiksmingai kovojančiomis su prekių nuvertinimu.

Patikrinimų rezultatais patvirtinta, kad reikalingas bendras „muitinių skydas“ siekiant puoselėti ir apsaugoti finansinius Sąjungos interesus. Atlikus patikrinimus ir gavus su šiuo tikrinimo klausimu susijusias išvadas, rizikos analizė ir prekių patikra valstybėse narėse pagerėjo.

Komisija, pastaraisiais metais atlikusi patikrinimus valstybėse narėse, padarė vieną bendrą išvadą – valstybių narių kontrolės strategijos vis dažniau keičiamos pereinant nuo muitinio tikrinimo prekių išleidimo metu prie muitinio tikrinimo po prekių išleidimo. Tačiau muitinis tikrinimas prieš prekių išleidimą arba jo metu tebėra būtinas siekiant nustatyti prekių nuvertinimo atvejus ir naujus sukčiavimo ar pažeidimų modelius.

4. TOLESNI VEIKSMAI PO KOMISIJOS ATLIKTŲ PATIKRINIMŲ

4.1. Reglamentavimo aspektai

Reikalaujama, kad, kai atliekant patikrinimus nustatoma nacionalinių reglamentų ar administracinių nuostatų trūkumų ar spragų, valstybės narės imtųsi priemonių, kad jie būtų suderinti su ES reikalavimais. Šie pakeitimai, kurie laikomi būtinais siekiant suderinti TNI nustatymą ir surinkimą visose 28 valstybėse narėse, yra Komisijos atliktais patikrinimais pasiektas svarbus rezultatas. Be to, nustatyti faktai yra pagrindinis informacijos apie sunkumus, su kuriais valstybės narės susiduria taikydamos muitų teisės aktus, ir jų poveikį TNI šaltinis.

4.2. Ginčų rezultatai

Teisės nuostatų aiškinimas ir kai kuriose valstybėse narėse taikomos procedūros ne visada atitinka Komisijos reikalavimus. Todėl, jeigu nepavyksta rasti taikaus sprendimo, vienintelė išeitis yra pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnis).

2016–2018 m. laikotarpiu buvo pradėtos arba užbaigtos aštuonios pažeidimo nagrinėjimo procedūros (dėl išsamesnės informacijos žr. priedą). Geriausiai žinoma prieš Jungtinę Karalystę pradėta procedūra dėl tekstilės ir avalynės nuvertinimo, dėl kurio buvo prarasta labai daug nuosavų išteklių, kurių sumą Jungtinė Karalystė atsisakė pervesti.

4.3. Finansiniai aspektai

2016–2018 m. laikotarpiu, atsižvelgiant į patikrinimų ataskaitose pateiktas pastabas, kitus tikrinimo veiksmus, taip pat po tolesnių veiksmų dėl Audito Rūmų nustatytų faktų bei Teisingumo Teismo sprendimų dėl TNI pažeidimo procedūrų, Komisijai papildomai sumokėta daugiau kaip 105 mln. EUR (+75 proc., palyginti su 2013–2015 m. trejų metų laikotarpiu).

Bendra valstybių narių pervesta delspinigių suma siekia daugiau kaip 110 mln. EUR.

5. VEIKSMAI GERINANT TRADICINIŲ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ SUSIGRĄŽINIMĄ

Be valstybėse narėse vietoje atliekamų patikrinimų, Komisija turi kitų priemonių, leidžiančių jai prižiūrėti TNI susigrąžinimo veiklą.

5.1. Nurašytų neatgautinų tradicinių nuosavų išteklių sumų nagrinėjimas

Valstybės narės turi imtis visų priemonių, kurių reikia, kad TNI būtų pateikti, išskyrus atvejus, kai sumos tampa neatgautinomis pagal Reglamento (ES) Nr. 609/2014 13 straipsnio 2 dalį:

-dėl force majeure priežasčių;

-dėl kitų priežasčių, kurių negalima joms priskirti, arba

-jeigu įrašymas į sąskaitas arba pranešimas apie skolą muitinei atidedamas, kad nebūtų pakenkta Sąjungos finansiniams interesams poveikį turinčiam baudžiamųjų veikų tyrimui.

Pagal ES teisės aktų nuostatas valstybės narės turi pranešti Komisijai apie neatgautinas TNI sumas, viršijančias 100 000 EUR (sumų nurašymo pranešimai 15 ), už kurias, jų manymu, jos nėra atsakingos. Vėliau Komisija pateikia savo pastabas dėl kiekvieno pranešimo. Jei sumos nesiekia pirmiau nurodytos ribos, patikrinimų vietoje metu Komisija įprastai vertina atrinktų bylų imtis, nes nėra reikalavimo teikti atskiras ataskaitas.

Siekdama padėti valstybėms narėms įvertinti savo galimą finansinę atsakomybę už neatgautinas TNI sumas, Komisija pateikė darbinį dokumentą – kompendiumą – su nurodytais kriterijais, kurie buvo naudojami vertinant sumų nurašymo pranešimus. Darbinis dokumentas visoms valstybėms narėms pirmą kartą buvo pateiktas 2012 m. gruodžio 6 d. Bendrijų nuosavų išteklių patariamojo komiteto (ACOR) posėdyje. naujausia pataisyta 2018 m. kovo 8 d. dokumento versija, kurioje atsižvelgta į ES teisės aktų pokyčius ir atitinkamą teismų praktiką tradicinių nuosavų išteklių srityje, 2018 m. birželio 1 d. buvo pateikta visoms valstybėms narėms atitinkama oficialiąja kalba.

Kiekvienu konkrečiu atveju valstybės narės turi parengti pranešimą ir pateikti jį Komisijai naudodamos daugiakalbę duomenų bazę WOMIS (angl. Write-Off Management and Information System). Reguliariai atnaujinama WOMIS suteikia galimybę veiksmingai ir saugiai valdyti valstybių narių pranešimus.

Kompetentingos Komisijos tarnybos įvertina pranešimą ir per teisės aktais nustatytą šešių mėnesių terminą pateikia pastabas valstybėms narėms. Šios pastabos susijusios su priežastimi, kuria valstybė narė gali pagrįsti tai, kodėl Komisijai nepateikė neatgautinus muitus atitinkančios TNI sumos.

Per 2016–2018 m. laikotarpį Komisijai buvo pateikta 214 sumų nurašymo pranešimų, apimančių bendrą 124 633 046,19 EUR sumą. Per tą patį laikotarpį 16 Komisija nustatė, kad 91 pranešimo, apimančio 30 435 940,72 EUR sumą, atveju tradicinių nuosavų išteklių nuostoliai negali būti priskiriami valstybėms narėms. 159 atvejais, apimančiais 77 289 805,76 EUR sumą, Komisija laikėsi nuomonės, kad sumos buvo neatgautinos dėl priežasčių, kurios atsirado bent iš dalies dėl valstybių narių kaltės. Penki atvejai, apie kuriuos pranešta Komisijai, buvo laikomi neteisingais arba pirmalaikiais (3 253 457,74 EUR).

Siekiant įvertinti, ar TNI nuostoliai gali būti priskiriami valstybėms narėms, reikia atlikti išsamią pranešimo dalių analizę. Dėl šio kartais ilgo proceso ataskaitos rengimo metu iki 330 sumų nurašymo pranešimų (167 590 097,16 EUR), susijusių su 2009–2019 m. laikotarpiu, vis dar buvo nagrinėjami.

5.2. Nustatymo klaidų, dėl kurių prarandami tradiciniai nuosavi ištekliai, vertinimas

Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų dėl valstybių narių padarytų administracinių klaidų, dėl kurių 2016–2018 m. laikotarpiu pakenkta ES finansiniams interesams (atvejai, nustatyti atliekant patikrinimus vietoje, nacionaliniai sprendimai dėl grąžinimo arba atsisakymo išieškoti muitus dėl administracinių klaidų, savanoriškai valstybių narių pateikti mokėjimai dėl administracinių klaidų, dėl kurių jos prisiima finansinę atsakomybę už TNI nuostolius, nurašytos neatgautinos sumos iki 100 000 EUR, kurias atsisakyta sumokėti ir pan.). Todėl 2016–2018 m. laikotarpiu valstybės narės pateikė 52,9 mln. EUR. Be to, 43,2 mln. EUR buvo sumokėta kaip delspinigiai už pavėluotą mokėjimą.

5.3. Duomenų bazė OWNRES

Pagal Reglamento Nr. 608/2014 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės Komisijai turi pateikti informaciją apie sukčiavimo ir pažeidimų atvejus, susijusius su didesnėmis kaip 10 000 EUR mokėtinomis tradicinių nuosavų išteklių sumomis. Ši informacija pranešama naudojantis duomenų baze OWNRES, kurią administruoja ir prižiūri Komisija.

Naudodamasi duomenų baze OWNRES Komisija gali gauti informaciją, būtiną susigrąžinimui prižiūrėti ir patikrinimams vietoje parengti. Ja taip pat naudojasi Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) įvairioms analizėms atlikti, o pranešti duomenys išsamiai įvertinami Komisijos metinėje ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“.

2019 m. pradžioje į duomenų bazę OWNRES buvo įtrauktas 106 361 sukčiavimų ar pažeidimų atvejis (nagrinėjamas arba užbaigtas nagrinėti), palyginti su 90 204 atvejais 2016 m. pradžioje. Per 2016–2018 m. trejų metų laikotarpį atvejų, apie kuriuos pranešta, padaugėjo apie 17,91 proc., arba 16 157 naujais atvejais.

2017 m. liepos 6 d. Briuselyje vykusiame ACOR posėdyje Komisijos tarnybos pristatė atnaujintą OWNRES taikomąją priemonę ir pateikė darbinį dokumentą, kuriame nurodoma, kaip šioje duomenų bazėje pranešti OLAF tyrimų, susijusių su finansinių įmokų susigrąžinimo veiksmais, rezultatus.

5.4. Į ES stojančių šalių stebėjimo priemonės

Komisija teikia techninę pagalbą šalims kandidatėms, kad jos stiprintų administracinius gebėjimus ir įdiegtų sistemas, reikalingas su TNI susijusiai acquis įgyvendinti įstojus į ES. Ji taip pat atitinkamai įvertina šalių kandidačių pasirengimą.

Šioje srityje 2016 m. Komisija atliko stebėjimo misiją vykstant Juodkalnijos stojimo deryboms. Įvykdžius šią faktų nustatymo misiją nustatyta, kad Juodkalnijai akivaizdžiai reikia daugiau laiko savo administracinėms procedūroms pritaikyti ir įvairiems subjektams, dalyvaujantiems nuosavų išteklių sistemoje, sutelkti.

Po 2018 m. birželio 25 d. vykusios Stojimo į Europos Sąjungą konferencijos su Serbija buvo oficialiai pradėtos stojimo derybos dėl 33 acquis skyriaus (Finansinės ir biudžetinės nuostatos). Pirmiausia Serbijos institucijų buvo paprašyta atsakyti į išsamaus klausimyno klausimus apie nuosavų išteklių sistemą, kad būtų nustatytos ir suplanuotos būsimos informavimo ir techninės pagalbos priemonės šioje srityje.

6. IŠVADA

2016–2018 m. užfiksuoti rezultatai rodo, kad Komisijos atlikti TNI patikrinimai ir sisteminiai tolesni veiksmai taisant pastebėtus trūkumus ir toliau yra neatsiejama bei veiksminga priemonė gerinant TNI susigrąžinimą ir užtikrinant, kad ES finansiniai interesai būtų tinkamai apsaugoti.

Patikrinimai ir toliau yra pagrindinė priemonė, leidžianti suderinti ir sustiprinti ES taisyklių laikymąsi. Jų finansinis poveikis yra didelis, kaip matyti iš papildomos grynosios maždaug 388 mln. EUR sumos, pervestos į ES biudžetą 2016–2018 m. Todėl valstybės narės labai skatinamos laiku pervesti visą mokėtiną TNI sumą į ES biudžetą. Be to, patikrinimais padedama užtikrinti tinkamą muitų ir apskaitos taisyklių taikymą bei ES finansinių interesų apsaugą, nes tai yra veiksminga priemonė kovoti su žalą darančiu konkurencijos iškraipymu ir užkirsti jam kelią.

TNI srityje Komisija turi išspręsti daug problemų. „Brexit’as“ yra itin didelė muitų sąjungos problema, kuriai spręsti Komisija ir valstybės narės jau turėjo skirti daug išteklių, kad pasirengtų įvairiems galimiems scenarijams ir imtųsi visų priemonių finansiniams Sąjungos interesams, susijusiems su ES biudžeto pajamomis, apsaugoti.

Tarptautinės prekybos pokyčiai ir tokios tendencijos kaip elektroninė prekyba taip pat kelia grėsmių ir teikia galimybių, dėl kurių reikia imtis naujų priemonių ir tęsti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą, kad būtų sustiprintas rizika pagrįstas muitinis tikrinimas ir užtikrintas veiksmingas muitų surinkimas.

Atsižvelgdamos į tai, pastaraisiais metais už TNI atsakingos Komisijos tarnybos sustiprino savo bendradarbiavimą, kad veiksmingiau spręstų būsimus sunkumus. Jos toliau imsis iniciatyvų siekdamos pagerinti muitų sąjungos veikimą.

(1)

Reglamento Nr. 608/2014 6 straipsnio 3 dalis.

(2)

Importuojant trečiųjų šalių kilmės produktus mokėtini muitai ir cukraus mokesčiai.

(3)

OL L 168, 2014 6 7, p. 105.

(4)

OL L 168, 2014 6 7, p. 29.

(5)

OL L 168, 2014 6 7, p. 39, su pakeitimais, padarytais 2016 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu Nr. 804/2016 (OL L 132, 2016 5 21, p. 85).

(6)

Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama ES institucijų (Komisijos ir Audito Rūmų) atliktiems tikrinimams. Ji neapima valstybių narių atliktų tikrinimų, kurių išsamūs rezultatai skelbiami pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnį parengtoje metinėje ataskaitoje.

(7)

Šiuo terminu teisės aktuose nurodomi valstybių narių mokėjimai į ES biudžetą.

(8)

Bėgant metams ši procentinė dalis pasikeitė nuo 10 proc. sumų, pateiktų iki 2001 m. vasario 28 d., atveju iki 25 proc. sumų, pateiktų nuo 2001 m. kovo 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d., atveju. Po 2014 m. kovo 1 d. pateiktoms sumoms taikoma procentinė dalis turi būti 20 proc.

(9)

Reglamentų tikrinimai: tikrinamos valstybių narių teisės aktų nuostatos, kuriomis reglamentuojama TNI rinkimo sistema. Dokumentų tikrinimai: valstybių narių apskaitos ataskaitų ir visų rūšių apskaitos dokumentų bei bylų, įskaitant ir valstybių narių ataskaitas dėl neatgautinų sumų, analizė. Patikrinimai vietoje: nacionalinių sistemų atitikties ES teisės aktams ir pagrindinių dokumentų patikra, tikrinant finansinės apskaitos ir su muitine susijusius aspektus. Šie patikrinimai atliekami savarankiškai arba kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

(10)

Danijoje ir Austrijoje atlikti patikrinimai.

(11)

Valstybės narės įtraukia TNI į vieną iš dviejų sąskaitų:

– įprastinę sąskaitą (A), taikomą susigrąžintoms ar garantuotoms sumoms (šios sumos mokamos į ES biudžetą);

– atskirą sąskaitą (B), taikomą nesusigrąžintoms sumoms ir užginčytoms garantuotoms sumoms. Neatgautinus muitus atitinkančios TNI sumos turi būti pašalinamos iš atskiros sąskaitos po nustatyto laikotarpio. Šios TNI sumos tuo pačiu metu turi būti pateikiamos (sumokamos) Komisijai, išskyrus atvejus, kai jų neįmanoma susigrąžinti dėl force majeure priežasčių arba dėl kitų priežasčių, kurių negalima priskirti valstybėms narėms, arba jeigu įrašymas į sąskaitas arba pranešimas apie skolą muitinei atidedamas, kad nebūtų pakenkta Sąjungos finansiniams interesams poveikį turinčiam baudžiamųjų veikų tyrimui.

(12)

Žr. 2017 ir 2018 m. OLAF ataskaitas.

(13)

Antidempingo muitai (angl. Anti-dumping Duties, arba ADD), kompensaciniai muitai (angl. Countervailing Duties, arba CVD).

(14)

Metodika pagrįsta Teisingumo Teismo sprendimu (C-291/15).

(15)

Sumų nurašymo pranešimas: procedūra pagal Reglamento Nr. 609/2014 13 straipsnį dėl valstybių narių galimos finansinės atsakomybės už neatgautinų TNI sumų, didesnių negu 100 000 EUR, nurašymą, stebėjimo. Pagal procedūrą Komisija pateikia savo nuomonę, ar neatgautinos TNI sumos susidarė ne dėl valstybės narės kaltės. Komisijos atliekamo sumų nurašymo pranešimo nagrinėjimo tikslas – įvertinti valstybių narių stropumo lygį joms stengiantis nustatyti ir iš ekonominės veiklos vykdytojų susigrąžinti muitus, sudarančius TNI. 2016 m. spalio 1 d. Tarybos reglamentu Nr. 609/2014 neatgautinos sumos, apie kurią turi būti pranešta, riba buvo padidinta nuo 50 000 EUR iki 100 000 EUR.

(16)

Toliau pateikti duomenys taip pat apima įvertintus pranešimus, kurie iš pradžių buvo pateikti iki 2016 m.