EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 10 14

COM(2019) 455 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo

2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d.

{SWD(2019) 370 final}

Turinys

1.Įvadas

2.Pagrindinių nustatytų faktų apžvalga

2.1.Bendroji apžvalga

2.2.Padaryta pažanga ir pagrindiniai neišspręsti klausimai

3.Naujos kartos laisvosios prekybos susitarimai

3.1.ES ir Pietų Korėjos prekybos susitarimas

3.2.ES prekybos susitarimas su Kolumbija, Ekvadoru ir Peru

3.3.ES asociacijos susitarimas su Centrine Amerika

3.4.ES ir Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (IEPS)

4.Išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) susitarimai

4.1.Gruzija

4.2.Moldova

4.3.Ukraina

5.Pirmos kartos laisvosios prekybos susitarimai

5.1.Šveicarija

5.2.Norvegija

5.3.Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų šalys

5.4.Meksika

5.5.Čilė

5.6.Muitų sąjunga su Turkija

5.7.Stabilizacijos ir asociacijos susitarimai su Vakarų Balkanų šalimis

6.Ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis

6.1.Ekonominės partnerystės susitarimas su Pietų Afrikos vystymosi bendrija (SADC)

6.2.Laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas su Rytų ir Pietų Afrika (RPA)

6.3.Laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas su Dramblio Kaulo Krantu

6.4.Laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas (EPS) su Gana

6.5.Ekonominės partnerystės susitarimas (EPS) su Centrine Afrika (Kamerūnu)

6.6.Ekonominės partnerystės susitarimas su AKR valstybių Karibų grupės forumu (CARIFORUM)

6.7.Ekonominės partnerystės susitarimas (EPS) su Ramiojo vandenyno valstybėmis

7.Prekyba ir darnus vystymasis. Naujausia informacija apie pastarojo meto veiklą

8.Prekyba žemės ūkio maisto produktais pagal ES prekybos susitarimus. Naujausia informacija apie pastarojo meto pokyčius

9.Konkrečiose srityse vykdomas darbas

9.1.Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)

9.2.Paslaugos

9.3.ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas – paruošiamasis darbas

9.4.Naudojimosi ES prekybos susitarimais stiprinimas

10.Teisės aktų vykdymo užtikrinimas

10.1.Ginčų su Pietų Korėja sprendimas

10.2.Ginčų su Ukraina sprendimas

10.3.Ginčų su Pietų Afrikos muitų sąjunga sprendimas

11.Išvados

1 priedas. Naudojimosi ES importui taikomomis lengvatomis rodikliai

2 priedas. Naudojimosi ES eksportui taikomomis lengvatomis rodikliai

Šioje ataskaitoje aptariamų susitarimų apžvalga

Naujos kartos lengvatinio prekybos režimo susitarimai
Partneris	Nuo kada taikoma
ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimas	Nuo 2011 m. liepos 1 d.
ES, Kolumbijos, Peru ir Ekvadoro prekybos susitarimas	Peru – nuo 2013 m. kovo 1 d.; Kolumbijai – nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.; Ekvadorui – nuo 2017 m. sausio 1 d.
ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimas	Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. prekybos skyrius taikomas Hondūrui, Nikaragvai ir Panamai, nuo 2013 m. spalio 1 d. Kosta Rikai ir Salvadorui, Nuo 2013 m. gruodžio 1 d. Gvatemalai.
ES ir Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (IEPS)	Nuo 2017 m. rugsėjo 21 d.
Išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) susitarimai
ES ir Gruzija	Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d., įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d.
ES ir Moldova	Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d., įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d.
ES ir Ukraina	Nuo 2016 m. sausio 1 d., įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d.
Pirmos kartos lengvatinio prekybos režimo susitarimai
Partneris	Nuo kada taikoma
ES ir Turkijos muitų sąjungos susitarimas	Asociacijos susitarimas pasirašytas 1963 m.; galutinis muitų sąjungos kūrimo etapas baigtas 1996 m. sausio 1 d.
ES ir Šveicarija	Nuo 1972 m.
ES ir Norvegija	Nuo 1973 m. liepos 1 d.
ES ir Izraelis	Nuo 1996 m. sausio 1 d.
ES ir Jordanija	Nuo 2002 m. gegužės 1 d.
ES ir Palestina 1	Nuo 1997 m. liepos 1 d.
ES ir Tunisas	Nuo 1998 m. kovo 1 d.
ES ir Marokas	Nuo 2000 m. kovo 18 d.
ES ir Libanas	Nuo 2003 m. kovo 1 d.
ES ir Egiptas	Nuo 2003 m. gruodžio 21 d.
ES ir Alžyras	Nuo 2005 m. rugsėjo 1 d.
ES ir Meksikos visuotinis susitarimas	Prekėms taikomas nuo 2000 m. liepos 1 d.; paslaugoms taikomas nuo 2001 m. kovo 1 d.
ES ir Čilės asociacijos susitarimas	Nuo 2003 m. vasario 1 d.
ES ir Šiaurės Makedonijos SAS 2	Laikinasis susitarimas dėl prekybos – nuo 2001 m. birželio 1 d.
ES ir Albanijos SAS	Laikinasis susitarimas dėl prekybos – nuo 2006 m. gruodžio 1 d.
ES ir Juodkalnijos SAS	Laikinasis susitarimas dėl prekybos – nuo 2008 m. sausio 1 d.
ES ir Serbijos SAS	Laikinasis susitarimas dėl prekybos: Serbijai – nuo 2009 m. vasario 1 d.; ES – nuo 2009 m. gruodžio 8 d.
ES ir Bosnijos ir Hercegovinos SAS	Laikinasis susitarimas dėl prekybos – nuo 2008 m. liepos 1 d.
ES ir Kosovo 3 SAS	Nuo 2016 m. balandžio 1 d.
Ekonominės partnerystės susitarimai su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis
ES ir Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (SADC) EPS	Botsvanai, Esvatiniui, Lesotui, Namibijai ir Pietų Afrikai – nuo 2016 m. spalio 10 d.; Mozambikui – nuo 2018 m. vasario 4 d.
ES ir Rytų ir Pietų Afrikos valstybių (laikinasis) EPS	Madagaskarui, Mauricijui, Seišeliams ir Zimbabvei – nuo 2012 m. gegužės 14 d. 4
ES ir Dramblio Kaulo Kranto (laikinasis) EPS	Nuo 2016 m. rugsėjo 3 d.
ES ir Ganos (laikinasis) EPS	Nuo 2016 m. gruodžio 15 d.
ES ir Centrinės Afrikos (Kamerūno) EPS	Kamerūnui – nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d.
ES ir CARIFORUM valstybių EPS	Nuo 2008 m. gruodžio 29 d. – Antigvai ir Barbudai, Belizui, Bahamoms, Barbadosui, Dominikai, Dominikos Respublikai, Grenadai, Gajanai, Jamaikai, Sent Kitsui ir Neviui, Sent Lusijai, Sent Vinsentui ir Grenadinams, Surinamui ir Trinidadui ir Tobagui.
ES ir Ramiojo vandenyno valstybių (laikinasis) EPS	Nuo 2009 m. gruodžio 20 d. – Papua Naujajai Gvinėjai; nuo 2014 m. liepos 28 d. – Fidžiui 5 .

1.Įvadas

2015 m. komunikate „Prekyba visiems“ 6 Komisija įsipareigojo kasmet teikti svarbiausių Europos Sąjungos (ES) prekybos susitarimų įgyvendinimo ataskaitą. Tai trečioji šia tema parengta ataskaita 7 .

Nuo 2015 m. Europos prekybos politika gerokai pasikeitė, o ES sudarė ir pradėjo taikyti naujus prekybos susitarimus su Ekvadoru, Kanada ir Japonija, ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) su Pietų Afrikos vystymosi bendrija (SADC), laikinuosius EPS su Gana ir Dramblio Kaulo Krantu bei išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) susitarimą su Ukraina. Vyksta prekybos susitarimų, sudarytų su Singapūru (2012 m.) ir Vietnamu (2015 m. gruodžio mėn.), ratifikavimo procedūra. 2018 m. 31 proc. ES prekybos prekėmis su kitomis pasaulio šalimis vyko pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus. Šis skaičius padidėja iki 39 proc. į jį įtraukus susitarimą su Japonija, kuris įsigaliojo 2019 m. vasario 1 d., ir susitarimus su Singapūru ir Vietnamu, kurie buvo pasirašyti atitinkamai 2018 m. spalio 19 d. ir 2019 m. birželio 30 d. Įtraukus 2019 m. birželio 28 d. ES ir MERCOSUR politinį susitarimą šis skaičius padidėtų iki 41 proc.

Be to, prekybos susitarimai dabar grindžiami geresnio reglamentavimo principais; visų pirma, reguliariai atliekamas ex post vertinimas. Nuo 2015 m. buvo atlikti trys ex post vertinimai dėl ES prekybos susitarimų su Meksika, Čile ir Pietų Korėja. Šiuo metu atliekami ex post vertinimai dėl susitarimų su CARIFORUM 8 ir šešiomis Viduržemio jūros šalimis 9 ; netrukus tokie vertinimai bus pradėti dėl ES ir Kolumbijos, Ekvadoro ir Peru susitarimo bei ES ir Centrinės Amerikos susitarimo.

Šioje ataskaitoje pateikiama naujausia informacija apie 35 svarbių prekybos susitarimų su 62 partneriais įgyvendinimą, įskaitant pirmųjų visų metų ataskaitą dėl ES ir Kanados išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS). Be to, ataskaitoje aprašomas darbas, nuveiktas iki ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo įsigaliojimo.

Remiantis tyrimu „ES eksportas į pasaulį. Poveikis užimtumui“ 10 , nuo eksporto už ES ribų priklauso 36 mln. ES darbo vietų, įskaitant 13,7 mln. moterų darbo vietų. 2000–2017 m. nuo eksporto į kitas pasaulio šalis priklausomų ES darbo vietų skaičius padidėjo 66 proc. Tai 14,3 mln. papildomų su eksportu susijusių darbo vietų. ES užimtumo dalis, priklausoma nuo prekių ir paslaugų pardavimo į kitas pasaulio šalis, padidėjo nuo 10,1 proc. viso užimtumo 2000 m. iki 15,3 proc. 2017 m. Su eksportu susijusios darbo vietos yra vidutiniškai 12 proc. geriau apmokamos nei kitų ekonomikos sričių. ES eksportas naudingas Europos darbuotojams iš visų valstybių narių. Tokias papildomas darbo vietas kuria įmonės, tiesiogiai eksportuojančios prekes ir paslaugas, ir ES įmonės, tiekiančios prekes ir paslaugas eksportuojančioms bendrovėms.

Kaip ir ankstesnėse ataskaitose, susitarimai pagal turinį ir tikslus skirstomi į keturias kategorijas.

Naujos kartos susitarimuose, kaip antai susitarimuose su Pietų Korėja ar Kanada, įtvirtinti ir įsipareigojimai dėl prekybos prekėmis liberalizavimo, ir įsipareigojimai dėl paslaugų ir investicijų, viešųjų pirkimų, konkurencijos, subsidijų ir reguliavimo aspektų. Tokių susitarimų tikslas – plėtoti griežtesnius taisyklėmis ir verte grindžiamus prekybos režimus su suinteresuotosiomis prekybos partnerėmis ir įtraukti konkrečiai prekybai ir darniam vystymuisi skirtas nuostatas. Naujausiuose susitarimuose taip pat yra konkrečių nuostatų, skirtų įveikti šiuolaikinės ekonomikos ir visuomenės problemas, pavyzdžiui, ekonominės partnerystės susitarime su Japonija, kuriame yra skyrius dėl mažųjų ir vidutinių įmonių bei atskiros nuostatos dėl informacinių ir ryšių paslaugų ir elektroninės prekybos.

Pirmos kartos prekybos susitarimuose, kurie buvo sudaryti daugiausia iki 2006 m., dėmesys neretai sutelkiamas į tarifų liberalizavimą. Išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) susitarimais siekiama stiprinti atitinkamų kaimyninių šalių ir ES ekonominius santykius bei sutelkti dėmesį į tų šalių teisės aktų suderinimą su ES teisės aktais, ypač su prekyba susijusiose srityse. ES yra sudariusi IVLPE susitarimus su Gruzija, Moldova ir Ukraina; be to, dėl tokio susitarimo vyksta derybos su Tunisu. Stabilizacijos ir asociacijos susitarimų, sudarytų su šešiomis Vakarų Balkanų šalimis partnerėmis 11 2001–2016 m., tikslas – remti regioninę integraciją ir stabilumą regione bei jo ekonominę integraciją į ES rinką.

Ekonominės partnerystės susitarimuose (EPS) su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėmis ir regionais aiškiai nustatytas vystymosi tikslas. Tai nesimetriški prekybos susitarimai, pagal kuriuos AKR šalys per 15–20 metų laikotarpį turi liberalizuoti apie 80 proc. prekybos, o ES nuo pat pradžių netaiko jokių muitų ir kvotų. Šiuo metu dauguma tų susitarimų susiję su prekyba prekėmis ir vystomuoju bendradarbiavimu. Į EPS su Karibų jūros valstybėmis įtraukta nuostatų dėl paslaugų, investicijų ir kitų su prekyba susijusių dalykų. Pagal EPS ES skiria didelę su prekyba susijusią paramą, kad padėtų šalims partnerėms įgyvendinti susitarimus, sustiprinti eksporto konkurencingumą ir sukurti ekonominę infrastruktūrą 12 .

Ši ataskaita papildoma išsamiu Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu, kuriame pateikiama išsami informacija apie kiekvieną susitarimą, įskaitant statistinius duomenis, pagrindinių prekybos pokyčių aprašymus ir komitetų darbo ataskaitas. Šia ataskaita ir pridedamu Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu Komisija įvykdo savo įsipareigojimus teikti Pietų Korėjai, Gruzijai ir Moldovai skirto kovos su priemonių vengimu mechanizmo ir Centrinei Amerikai bei Kolumbijai, Ekvadorui ir Peru skirto bananų stabilizavimo mechanizmo įgyvendinimo ataskaitas.

2.Pagrindinių nustatytų faktų apžvalga

2.1.Bendroji apžvalga

Dėl sudėtingos padėties pasaulyje 2018 m. prekyba prekėmis 15 augo lėčiau nei 2017 m.: ES prekyba su kitomis pasaulio šalimis išaugo 5 proc. (buvo 8 proc.), o visa ES prekyba pagal lengvatinio režimo susitarimus išaugo 3 proc. (buvo 7 proc.). ES eksportas lengvatinės prekybos partneriams 2018 m. padidėjo 2 proc., šiek tiek mažiau nei ES eksportas į kitas pasaulio šalis, kuris per tą patį laikotarpį išaugo 4 proc. Importas iš lengvatinės prekybos partnerių padidėjo 4,6 proc., palyginti su 6,6 proc. padidėjusia visa ES importo apimtimi.

2018 m. 33 proc. ES eksporto ir 29 proc. ES importo buvo vykdoma pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus. Pagal tuos susitarimus ir toliau susidarė nemenkas 84,6 mlrd. EUR prekybos perteklius, o ES prekiaujant su kitomis pasaulio šalimis pirmą kartą nuo 2014 m. buvo pastebėtas nedidelis 24,6 mlrd. EUR prekybos deficitas.

Kaip 2017 m., ES didžiausia lengvatinės prekybos partnerė buvo Šveicarija, kuriai teko 24 proc. ES lengvatiniu režimu vykdomo eksporto; kitos svarbios partnerės buvo Turkija (12 proc.) ir Norvegija (8 proc.).

2018 m. vertindami ES eksportą pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus pagal sektorius ir kategorijas stebime, kad su žemės ūkiu nesusijęs eksportas padidėjo 1,9 proc. Tai apima mašinas ir transporto įrangą, kurios ir toliau lieka pagrindiniai ES eksporto sektoriai pagal vertę (juose stebimas sąstingis), ir cheminių medžiagų sektorių, kuriame užfiksuotas 2,5 proc. padidėjimas. ES vykdomas žemės ūkio maisto produktų eksportas padidėjo 2,2 proc.: pagrindiniai sektoriai – gėrimai, maisto produktai ir grūdų produktai.

Kalbant apie ES importą pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus, su žemės ūkiu nesusijęs importas padidėjo 5,2 proc. Tai apima mineralinių produktų bei mašinų ir prietaisų sektorius, kurių produkcija importuojama daugiausia. Žemės ūkio maisto produktų importas sumažėjo 0,5 proc. Pagrindinės importuojamos prekės – augaliniai produktai.

Per ataskaitinį laikotarpį Europos bendrovės aktyviai naudojosi ES prekybos susitarimais. Buvo ir toliau aktyviai naudojamasi lengvatomis vykdant eksportą iš ES į Šveicariją ir Turkiją; naudojimasis lengvatomis eksportuojant į Pietų Korėją padidėjo. Naudojimasis lengvatomis taip pat padidėjo eksportuojant į Kolumbiją, Ekvadorą, Egiptą ir Jordaniją. 2018 m. naudojimosi lengvatomis rodiklis vykdant ES eksportą į Kanadą buvo 37 proc., t. y. padidėjo nuo 30 proc. po pirmųjų devynių laikinojo taikymo mėnesių. 2018 m. bendri naudojimosi lengvatomis rodikliai ateityje turėtų padidėti, nes pagal IEPS lengvatiniais tarifais galima pasinaudoti atgaline data (per laikotarpį iki trejų metų). Visų pirma, naudojimosi lengvatomis rodiklis ateityje gali būti pagerintas padidinus naudojimąsi lengvatomis ES eksportuojant automobilius ir atsargines dalis, kuriems taikomi tarifai jau laipsniškai naikinami; šiame segmente, kuriam tenka 41 proc. ES eksporto, kuriam gali būti taikomos lengvatos, 2018 m. naudojimosi lengvatomis rodikliai siekė vos 10 proc. Neįtraukiant automobilių ir atsarginių dalių, vidutinis naudojimosi lengvatomis rodiklis vykdant ES eksportą į Kanadą būtų apie 55 proc.

ES prekybos partnerės 2018 m. ir toliau aktyviai naudojosi lengvatomis; vidutinis naudojimosi lengvatomis rodiklis buvo 87 proc. Informacija apie naudojimąsi lengvatomis ES importo srityje pateikiama 1 priede; informacija apie naudojimąsi lengvatomis ES eksporto srityje pateikiama 2 priede.

Naudojimosi lengvatomis rodikliai – tai būdas įvertinti, kiek abiejų šalių bendrovės per ataskaitinį laikotarpį naudojosi muitų tarifų lengvatomis (žr. intarpą p. 6). Nors naudojimosi lengvatomis rodikliai ES eksporto srityje vis dar yra nepakankami prekybos susitarimų veikimui įvertinti, pagal juos galima apytiksliai suprasti, kiek ES ir šalių partnerių eksportuotojai naudojasi ES prekybos susitarimais. Reikėtų pažymėti, kad naudojimosi lengvatomis rodikliai gali kisti dėl įvairių priežasčių, kaip antai sumažėjusio lengvatų dydžio arba pasikeitusių rinkos sąlygų, naujų dalyvių ir kt.; ne visos tos priežastys susijusios su konkretaus prekybos susitarimo įgyvendinimu.

2.2.Padaryta pažanga ir pagrindiniai neišspręsti klausimai

Naujausia informacija apie pažangą, susijusią su sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėmis ir geografinėmis nuorodomis 16 , pateikiama 8 skirsnyje („Prekyba žemės ūkio maisto produktais“). Daugiau informacijos apie kliūtis prekybai pateikiama 2019 m. Komisijos ataskaitoje dėl prekybos ir investavimo kliūčių 17 .

Techninės ir administracinės kliūtys prekybai

Automobilių sektoriuje 2018 m. buvo pašalintos kelios svarbios kliūtys, visų pirma, Egipto ir Pietų Korėjos. Be to, supaprastinus ženklinimo taisykles ES tekstilės ir odos sektorių atstovams dabar lengviau patekti į Egipto rinką.

Tačiau ES produktai ir toliau dėl įvairių kliūčių nepatenka į kai kurių šalių partnerių, su kuriomis ES yra sudariusi prekybos susitarimus, rinkas. Didelį nerimą kelia kai kurių Viduržemio jūros šalių nustatyti apribojimai, taikomi ES importui.

Be to, kai kurios ES prekybos partnerės, kaip antai Kanada, Kosta Rika, Ekvadoras ir Peru, ir toliau diskriminuoja Europos alkoholinius gėrimus, visų pirma, vyną, alų ir spiritinius gėrimus. ES ir toliau bando įtikinti tas šalis partneres nebesilaikyti diskriminacinės praktikos.

2018 m. Komisija pranešė, kad Ukraina nustatė draudimą neapdirbtos medienos eksportui. 2019 m. sausio mėn., nesant jokios pažangos, ES paprašė Ukrainos surengti dvišales konsultacijas ir pasitelkė ginčų sprendimo mechanizmą, numatytą ES ir Ukrainos asociacijos susitarime (taip pat žr. 10 skirsnį „Teisės aktų vykdymo užtikrinimas“).

Viešieji pirkimai

Laikinai taikant susitarimą su Kanada (IEPS) numatomas tolesnis ženklus Kanados viešųjų pirkimų rinkos atvėrimas, be kita ko, provincijų ir vietos lygmenimis, kuriems tenka didelė Kanados viešųjų pirkimų rinkos dalis.

Ukrainoje ir kai kuriose Vakarų Balkanų šalyse taip pat padaryta tam tikra pažanga, susijusi su didesniu viešųjų konkursų skaidrumu ir suderinimu su ES teisine ir institucine sistema viešųjų pirkimų srityje. Tačiau šioje srityje reikia dirbti toliau.

Pagrindiniai ES prekybos partnerių keliami klausimai

Kai kurios ES prekybos partnerės taip pat kelia klausimus dėl įgyvendinimo iš ES pusės. Jie visų pirma susiję su 2018 m. liepos mėn. priimtu ES sprendimu plieno importui nustatyti apsaugos priemones, kurių ES turėjo imtis siekdama apsaugoti ES pramonę nuo šalutinio JAV plieno tarifų poveikio 18 . Kai kurios ES prekybos partnerės taip pat kritikavo kai kurias ES sanitarijos ir fitosanitarijos priemones, visų pirma, pesticidų politiką ir neseniai priimtą reglamentą dėl veterinarinių vaistų, nepaisant to, kad tos priemonės nėra diskriminacinės ir yra skirtos užtikrinti aukštą maisto saugos lygį ES.

3.Naujos kartos laisvosios prekybos susitarimai

3.1.ES ir Pietų Korėjos prekybos susitarimas

Prekybos raida

Susitarimas galioja nuo 2011 m. liepos mėn. 2018 m. visa ES ir Pietų Korėjos prekyba prekėmis sumažėjo 1,5 proc. (1,2 proc. sumažėjo ES importas ir 2,2 proc. – ES eksportas) ir tai atitiko 2018 m. sulėtėjusį Pietų Korėjos ekonomikos augimą ir bendrą tarptautinės prekybos nuosmukį. Nedidelį ES eksporto sumažėjimą, atrodo, lėmė 7 proc. sumažėjęs mašinų ir mechaninių įrenginių, kurių ES į Pietų Korėją eksportuoja daugiausiai, eksportas. Kita vertus, nuo 2010 m. eksportas šioje kategorijoje padidėjo 31 proc. Kalbant apie transporto įrangą, kuri yra antra pagal svarbą eksporto kategorija, 2018 m. ES eksportas šiek tiek sumažėjo, o ES vykdomas lengvųjų automobilių eksportas ir toliau tinkamai augo ir padidėjo daugiau nei 9 proc. Transporto įranga tebėra sektorius, kuriame įsigaliojus susitarimui stebimas didžiausias (+187 proc.) augimas.

2018 m., antruosius metus iš eilės, ES patyrė 1,8 mlrd. EUR prekybos prekėmis deficitą. Kita vertus, nepaisant sudėtingos reglamentavimo aplinkos, prekyba žemės ūkio maisto produktais išliko dinamiška ir ES eksportas padidėjo beveik 5 proc., o ES prekybos perteklius sudarė daugiau nei 2,8 mlrd. EUR, prekiaujant daugiausia maisto produktais ir gėrimais.

Prekyba paslaugomis ir toliau plėtėsi ir 2017 m. padidėjo 8,3 proc., o teigiamas ES prekybos balansas sudarė 5,6 mlrd. EUR. Įsigaliojus susitarimui prekyba paslaugomis nuolat didėja abiem kryptimis. Tiesioginių užsienio investicijų srautai tarp abiejų partnerių išliko teigiami.

Pirmųjų penkerių metų vertinimas

2019 m. kovo mėn. Komisija pateikė susitarimo įgyvendinimo pirmųjų penkerių metų vertinimą 19 . Iš vertinimo matyti, kad pagal susitarimą iš esmės veiksmingai pavyksta įgyvendinti tikslus liberalizuoti prekybą prekėmis, prekybą paslaugomis ir investicijas. Su susitarimu susijusi ekonominė nauda ES ir Pietų Korėjai pasiskirsto tolygiai. Dėl susitarimo ES bendrasis vidaus produktas (BVP) per pirmuosius penkerius susitarimo įgyvendinimo metus išaugo 4,4 mlrd. EUR. Pagal jį taip pat pavyko geriau apsaugoti intelektinės nuosavybės teises, visų pirma, užtikrinti ES geografinių nuorodų taikymą ir apsaugą. Be to, buvo sumažintos netarifinės prekybos sąnaudos, bet reikia toliau dirbti standartizavimo, atitikties vertinimo, ženklinimo bei sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių srityse. Atlikus vertinimą taip pat nustatyta, kad dėl susitarimo labiau padidėjo tiesioginių užsienio investicijų srautas. Vienas iš netikėtų susitarimo padarinių, pastebėtų atliekant vertinimą, yra nedidelis, bet pastebimas pasaulyje išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas dėl prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis 20 .

Neišspręsti klausimai

Sudėtingos ir neskaidrios sanitarinio ir fitosanitarinio patvirtinimo procedūros, kurias Pietų Korėja taiko iš ES valstybių narių importuojamiems žemės ūkio produktams, vis dar kelia nerimą. Pavyzdžiui, jautienos importo iš kai kurių ES valstybių narių patvirtinimo laukiama daugiau nei dešimt metų.

Intelektinės nuosavybės srityje Pietų Korėja vis dar turi sukurti veiksmingą sistemą, pagal kurią būtų atlyginama už autorių teisėmis apsaugotos muzikos grojimą viešosiose vietose, kaip antai karaokė. Taip pat kyla abejonių dėl padidėjusios paramos, kurią Pietų Korėja teikia laivų statybai.

Prekyba ir darnus vystymasis

Pagrindinis neišspręstas klausimas susijęs su nepakankama pažanga vykdant darbo reformą ir susitarimo prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus nuostatų nesilaikymas. 2018 m. ES paprašė surengti konsultacijas pagal susitarimo prekybos ir darnaus vystymosi skyrių (išsamiau žr. 10.1 skirsnį „Teisės aktų vykdymo užtikrinimas“).

3.2.ES prekybos susitarimas su Kolumbija, Ekvadoru ir Peru

Prekybos raida

2017 ir 2018 m. bendra ES ir šių trijų Andų šalių partnerių prekybos prekėmis apimtis sumažėjo 2,4 proc. ES eksportas sumažėjo 1 proc. (140 mln. EUR), o ES importas – 3 proc. (500 mln. EUR). Tokį rezultatą pirmiausia lėmė Kolumbijos eksporto į ES sumažėjimas 9 proc., kai nukrito tarptautinės kavos, kuri yra pagrindinis Kolumbijos eksportuojamas produktas, kainos.

Kalbant apie prekybos srautus pagal sektorius, mašinos, cheminės medžiagos ir transporto įranga vis dar sudarė daugiau nei 50 proc. ES eksporto. Žemės ūkio produktai (visų pirma, atogrąžų vaisiai, kaip antai bananai), mineralai ir rūdos sudarė beveik 50 proc. importo į ES iš šių trijų šalių. 2018 m. ES mineralų importas sumažėjo daugiausia (700 mln. EUR), kaip ir ES mašinų eksportas (350 mln. EUR).

Kita vertus, ES žemės ūkio maisto produktų eksportas 2018 m. išaugo 8,5 proc. Tačiau jis vis dar nedidelis, palyginti su žemės ūkio maisto produktų importu.

Maždaug 2 mlrd. EUR ES prekybos deficitas nuo 2016 m. mažėja. ES ir Kolumbijos prekybos santykiuose yra prekybos perteklius.

Pažanga ir neišspręsti klausimai

Be kitų sričių, pažanga buvo padaryta kai kurių ES žemės ūkio produktų patekimo į rinką srityje; tai, visų pirma, pieno produktai Peru atveju ir tam tikri gyvūninės kilmės produktai Kolumbijos atveju. Vis dėlto dar reikia išspręsti daug neišspręstų klausimų. Tai šie klausimai:

-Kolumbija: de facto nepakankamas nacionalinis vertinimas subnacionalinio lygmens viešųjų pirkimų srityje, antidempingo priemonės, 2018 m. nustatytos šaldytoms bulvėms, sunkvežimių importo apribojimai, kelios dar galiojančios diskriminacinės priemonės, taikomos alkoholiniams gėrimams (alui ir spiritiniams gėrimams), ES geografinių nuorodų uzurpavimas ir gyvūnų ligų skirstymo į regionus nepripažinimas.

-Ekvadoras: importuojamų alkoholinių gėrimų diskriminacija mokesčių srityje ir griozdiška ir prekybą ribojanti importo licencijų išdavimo ir ES skiriamų tarifinių kvotų valdymo sistema.

-Peru: nuolatinės diskriminacinės priemonės, darančios poveikį prekybai alkoholiniais gėrimais, tęsiamas darbas siekiant išspręsti ES geografinių nuorodų uzurpavimo problemą, techninės kliūtys, darančios poveikį vaistų ir medicinos priemonių importui.

Galiausiai visos trys Andų šalys vis dar taiko draudimą iš ES importuojamiems galvijams ir jautienai dėl su GSE 21 susijusių nuogąstavimų.

Kolumbija, Ekvadoras ir Peru savo ruožtu būgštavo dėl ES priemonių, kuriomis nustatomas didžiausias kadmio kiekis kakavos produktų sudėtyje ir didžiausia leidžiamoji pesticidų liekanų koncentracija ir kurios, mūsų prekybos partnerių teigimu, gali padaryti poveikį jų žemės ūkio produktų eksportui.

Prekyba ir darnus vystymasis

Nepaisant tam tikrų sunkumų visose trijose šalyse (susijusių su neoficialia darbo rinka, teisėmis į asociacijų laisvę, darbo inspekcija ir aplinkos apsauga), 2018 m. šios trys Andų šalys partnerės padarė pažangą įgyvendindamos skyrius dėl prekybos ir darnaus vystymosi. Teigiamas postūmis bylojo apie ryžtingesnes ir tikslingesnes ES pastangas, grindžiamas glaudesniais partnerystės ryšiais su ES valstybėmis narėmis ir Tarptautine darbo organizacija (TDO) bei aktyvesniu pilietinės visuomenės dalyvavimu, kaip numatyta 15 veiksmų plane 22 . ES ypač aktyviai bendradarbiavo su Peru ir abi šalys susitarė dėl tolesnių veiksmų, kuriuos oficialiai įtraukė į prekybos ir darnaus vystymosi pakomitečio posėdžio protokolą. Tai turėtų suteikti naują postūmį su Peru sudaryto susitarimo prekybos ir darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimui. Didelė pažanga taip pat buvo padaryta pilietinės visuomenės dalyvavimo srityje, be kita ko, pasitelkiant specialiai tam skirtus konsultacijų mechanizmus ir Kolumbijoje, ir Ekvadore.

3.3.ES asociacijos susitarimas su Centrine Amerika

Prekybos raida

2018 m. – šeštieji ES asociacijos susitarimo su šešiomis Centrinės Amerikos šalimis (Kosta Rika, Salvadoru, Gvatemala, Hondūru, Nikaragva ir Panama) prekybai skirto skyriaus įgyvendinimo metai.

Abiejų šalių prekyba vykdoma sėkmingai ir padidėjo nuo maždaug 11,4 mlrd. EUR 2014 m. iki 12 mlrd. EUR 2018 m. 2018 m. Centrinės Amerikos šalyse partnerėse buvo nedidelis maždaug 100 mln. EUR prekybos perteklius. Tame regione pagrindinė ES prekybos partnerė ir toliau yra Panama, antrojoje vietoje – Kosta Rika.

Centrinės Amerikos eksportas ir toliau daugiausia susijęs su žemės ūkio maisto produktais (kurie sudaro du trečdalius į ES eksportuojamos produkcijos), pirmiausia vaisiais, kurių kiekis 2018 m. padidėjo daugiausia iš visų metų – 3,6 proc. (t. y. 1,9 mlrd. EUR, iš kurių 1,2 mlrd. EUR tenka bananams). Bananai ir toliau yra pagrindinė prekė, kurią į ES eksportuoja Centrinės Amerikos šalys partnerės; šiam eksportui iki 2019 m. pabaigos taikomas stabilizavimo mechanizmas. 2018 m. Gvatemalos ir Nikaragvos eksportas į ES viršijo ribinį lygį, bet jis sudaro mažiau nei 6 proc. viso ES importo. Šio importo poveikis ES bananų rinkai laikomas nereikšmingu ir pagal stabilizavimo mechanizmą nesiimta jokių veiksmų.

2018 m. ES eksportas padidėjo 11 proc., palyginti su 2017 m. Tai buvo daugiausia ne žemės ūkio produktai. ES prekybos perteklius šioje kategorijoje sudarė apie 7,4 mlrd. EUR.

2017 m. prekyba paslaugomis išliko aktyvi ir sudarė apie 40 proc. visos ES ir Centrinės Amerikos prekybos, kaip ir ankstesniais metais. Sudarius susitarimą ES bendrovėms pasidarė lengviau patekti į paslaugų, investicijų ir viešųjų pirkimų rinką. ES toliau glaudžiai bendradarbiauja su Centrinės Amerikos šalimis partnerėmis siekdama užtikrinti, kad būtų įgyvendinami visi įsipareigojimai, įskaitant susijusius su procedūrų skaidrumu.

Prekyba ir darnus vystymasis

Prekybai ir darniam vystymuisi skirto skyriaus įgyvendinimas vyko remiantis 15 veiksmų planu , kuris buvo priimtas 2018 m. vasario mėn. Veiksmai, be kita ko, apėmė bendradarbiavimą su Tarptautine darbo organizacija (TDO) ir šalių partnerių vyriausybėmis dėl darbo padėties kai kuriose Centrinės Amerikos šalyse, visų pirma, Gvatemaloje, ir veiksmus, susijusius su atsakingu profesiniu elgesiu, įskaitant praktinį seminarą Gvatemaloje, dalyvaujant TDO ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovams. Be to, buvo teikiama parama Kosta Rikai rengiant nacionalinį atsakingo profesinio elgesio planą; pradėta vykdyti atsakingo profesinio elgesio programa, kurioje dalyvauja Kosta Rika ir Panama.

3.4.ES ir Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (IEPS)

2018 m. – pirmieji visi IEPS įgyvendinimo kalendoriniai metai. Įdiegtos visos valdymo priemonės, kaip antai įvairių komitetų darbo tvarkos taisyklės, ir įvyko beveik visų komitetų pirmieji posėdžiai 23 . Visapusiškai taikoma naujoji ES skaidrumo politika: su Kanada suderintos darbotvarkės ir bendros komitetų ir darbo grupių ataskaitos skelbiamos Komisijos interneto svetainėje 24 . Komitetų posėdžiuose pavyko užtikrinti geresnį šalių požiūrių supratimą, o tai svarbu įgyvendinant susitarimą.

Prekybos raida

Visos dvišalės prekybos vertė 2018 m. pasiekė 72 mlrd. EUR, t. y., palyginti su 2017 m., padidėjo 4,5 proc. Cheminių medžiagų sektoriuje ES eksportas išaugo daugiausia – 1,5 mlrd. EUR (padidėjo 23 proc.); antrojoje vietoje mašinų ir prietaisų sektorius – 850 mln. EUR (padidėjo 10 proc.). Žemės ūkio maisto produktų eksportas taip pat padidėjo 4 proc. ir sudarė 9 proc. ES eksporto į Kanadą. ES prekybos perteklius 2018 m. padidėjo iki daugiau nei 10 mlrd. EUR (nuo 6 mlrd. EUR 2017 m.).

2018 m. Kanados eksportas į ES šiek tiek sumažėjo, 1,7 proc. (521 mln. EUR), palyginti su 2017 m.; tai pirmiausia lėmė sumažėjęs aliejingųjų sėklų eksporto sumažėjimas (300 mln. EUR). Tačiau, palyginti su 2015–2017 m. vidurkiu, Kanados eksportas į ES išaugo 5 proc.

Pažanga, padaryta pirmaisiais įgyvendinimo metais

Pirmajame posėdyje 2018 m. rugsėjo mėn. Jungtiniame komitete oficialiai pasikeista nuomonėmis apie IEPS įgyvendinimą. Posėdyje taip pat buvo galima įvertinti pažangą atliekant ankstyvą prekybai ir darniam vystymuisi skirto skyriaus įgyvendinimo peržiūrą, 2016 m. spalio mėn. priėmus susitarimą dėl bendro aiškinamojo dokumento 25 . Komisija priėmė tris svarbias rekomendacijas dėl:

(I) prekybos, klimato politikos veiksmų ir Paryžiaus susitarimo 26 ;

(II) prekybos ir lyčių klausimų 27 ;

(III) mažųjų ir vidutinių įmonių 28 .

Tos rekomendacijos – pagrindas stiprinti bendradarbiavimą pagal IEPS šiose pagrindinėse srityse. Jungtiniame komitete taip pat buvo peržiūrėtas įvairių specializuotų komitetų atliekamas darbas, įskaitant didesnio dėmesio reikalaujančius klausimus, kaip antai, ES atveju, sūrio tarifinių kvotų valdymą, patekimą į Kanados vyno ir spiritinių gėrimų rinką ir IEPS nuostatų dėl geografinių nuorodų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą.

Bendradarbiavimo reguliavimo srityje forume Kanada ir ES patvirtino darbo planą, kuriame numatyta bendradarbiavimo veikla kibernetinio saugumo, gyvūnų gerovės, kosmetikos ir vaistų bei vartojimo prekių saugos srityse. Be to, Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių komitete Kanada ir ES susitarė stiprinti bendradarbiavimą kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms.

Kanados prekių ženklų akto pakeitimu, kuriuo siekiama apsaugoti maisto produktų geografines nuorodas ir kuris buvo priimtas dėl IEPS, buvo nustatyta procedūra, kaip ES teisių turėtojai turi tiesiogiai taikyti tą aktą, kad būtų saugomos geografinės nuorodos. Pirmųjų naujosios sistemos rezultatų sulaukta 2018 m., apsaugojus pavadinimą „Prosciutto di Carpegna“. Europos gamintojai, kuriuos domina eksportas į Kanadą, dabar turi galimybę pasinaudoti veiksmingu ir paprastu geografinių nuorodų apsaugos mechanizmu. Siekdama jiems padėti Komisija parengė praktines geografinių nuorodų apsaugos Kanadoje verslo gaires 29 .

Galiausiai toliau vyko darbas kuriant IEPS įtvirtintą investicinių teismų sistemą, nors su ta sistema susijusios nuostatos dar netaikomos, nes laukiama, kol susitarimą ratifikuos visos ES valstybės narės. 2019 m. balandžio 30 d. paskelbtoje Nuomonėje 1/17 30 ES Teisingumo Teismas patvirtino IEPS nuostatų dėl investicinių teismų sistemos suderinamumą su ES teise.

Prekyba ir darnus vystymasis

Pirmaisiais įgyvendinimo metais abi šalys dėjo daugiau pastangų, kad įgyvendintų prekybos ir darnaus vystymosi nuostatas. Parengus tris pirmiau minėtas rekomendacijas (dėl prekybos ir klimato politikos veiksmų, prekybos ir lyčių klausimų bei mažųjų ir vidutinių įmonių) ES ir Kanada ėmėsi pirmųjų jų įgyvendinimo veiksmų. Tai, be kita ko, ES ir Kanados bendras darbo planas prekybos ir lyčių klausimais ir konferencija „IEPS. Prekybos ir klimato politikos veiksmai“, kuri įvyko 2019 m. sausio 24 d. Konferencijoje kartu su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant žaliųjų technologijų įmones, buvo gilinamasi į tai, kaip geriausiai suderinti IEPS institucinę ir teisinę sistemą, kad ji padėtų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą. Kanada ir ES toliau siekė bendrų bendradarbiavimo prioritetų, dėl kurių buvo susitarta pirmajame prekybos ir darnaus vystymosi komiteto posėdyje, ir padėjo sukurti pilietinės visuomenės struktūras kiekvienoje šalyje siekiant stebėti įgyvendinimą.

Neišspręsti klausimai

Pirmieji visi įgyvendinimo metai buvo sėkmingi abiem šalims; nepastebėta jokio neigiamo poveikio. Vis dėlto dar reikia spręsti kelis neišspręstus klausimus.

Vienas iš tų klausimų – Kanados įgyvendinta sūrio kvotų administravimo sistema. Nors 2018 m. sūrio kvotų panaudojimo sparta buvo puiki – 99,1 proc. aukščiausios kokybės sūrio atveju ir 71,1 proc. gamybinio sūrio atveju, – ES vis dar nerimauja dėl kvotų panaudojimo, nes tai daro didelį poveikį kvotų vertei ES eksportuotojams. Kvotomis buvo labiausiai naudojamasi laikotarpio pabaigoje: importas į Kanadą labai padidėjo per paskutinius du 2018 m. mėnesius. Komisija mano, kad 50 proc. didelės vertės sūrio kvotos skyrimas Kanados sūrio gamintojams daro didelį iškraipomąjį poveikį kvotos panaudojimui ir vertei ir nėra suderinamas su IEPS nuostatomis. Pagal IEPS kvotos turėtų būti paskirstomos „tiems subjektams, kurie, tikėtina, jomis pasinaudos [tomis kvotomis]“ 31 . 2019 m. balandžio mėn. ES paprašė atlikti IEPS sūrio kvotų administravimo sistemos laikotarpio vidurio peržiūrą.

Dar vienas svarbus ES nuogąstavimas susijęs su tuo, kad taikoma diskriminacinė praktika, daranti poveikį prekybai ES vynais ir spiritiniais gėrimais. ES mano, kad tam tikra Kanados praktika, taikoma federaliniu ir provincijų lygmenimis, nėra suderinama su Kanados įsipareigojimais pagal IEPS.

Kanada savo ruožtu būgštavo dėl to, kaip ES įgyvendina IEPS protokolą dėl atitikties vertinimo rezultatų abipusio pripažinimo, ir dėl ES taikomos tarifinių kvotų administracinio valdymo sistemos. Kanada taip pat nerimavo, kad kilmės šalies ženklinimo reikalavimai nacionaliniu ir ES lygmenimis ir tam tikri ES sanitarijos ir fitosanitarijos standartai padarys poveikį jos galimybėms naudotis IEPS.

4.Išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) susitarimai

4.1.Gruzija

IVLPE susitarimas su Gruzija galioja nuo 2014 m. rugsėjo mėn.; jo įgyvendinimas vyksta sklandžiai. Apskritai 2018 m. dvišalė prekyba prekėmis išaugo 3 proc., bet Gruzijos eksportas sumažėjo 1,6 proc., tad ES prekyba su Gruzija šiek tiek padidėjo.

2017 m. Gruzija padarė pažangą įgyvendindama savo sanitarijos ir fitosanitarijos strategiją. Tačiau jai vis dar neleidžiama eksportuoti į ES mėsos ir pieno produktų; Gruzijos įmonėms vis dar sunkiai sekasi laikytis ES saugos standartų dėl tokių produktų, kaip lazdyno riešutai. ES ir toliau padeda Gruzijai modernizuoti jos sanitarijos ir fitosanitarijos sistemą.

Viešųjų pirkimų srityje Gruzijai vis dar reikia įsteigti nepriklausomą viešųjų pirkimų priežiūros įstaigą; šaliai taip pat reikia toliau derinti savo viešųjų pirkimų teisės aktus su ES teisės aktais.

Toliau įgyvendinama 2018–2019 m. mažųjų ir vidutinių įmonių paramos programa. Pagal ją vykdomas rinkos priežiūros projektas 32 siekiant padėti Gruzijai jos reglamentavimo sistemą suderinti su ES teisės aktais. Be to, ES toliau teikia paramą Gruzijos konkurencijos agentūrai.

Galiausiai 2018 m. Gruzija priėmė 2018–2020 m. prekybos ir darnaus vystymosi darbo planą, į kurį yra įtraukti pagrindiniai elementai, kurių reikia įgyvendinant prekybai ir darniam vystymuisi skirtą skyrių (įskaitant darbo inspekciją ir socialinį dialogą, neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais, tvarią miškotvarką, kovą su prekyba neteisėtos medienos ruošos produktais ir veiksmingą įsipareigojimų imtis klimato politikos veiksmų vykdymą).

4.2.Moldova

IVLPE susitarimas taikomas nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Nuo to laiko prekyba nuolat auga. 2018 m. visa prekyba padidėjo 14 proc. ir ES prekybos balansas išliko teigiamas.

2018 m. buvo toliau dirbama teisės aktų suderinimo klausimais; padaryta pažanga sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių srityje, energetikos sektoriuje, viešųjų pirkimų ir techninių teisės aktų srityse. Moldova taip pat rengia naują muitinės kodeksą. Moldovai vis dar reikia pakeisti savo nacionalinės teisės aktus, kad ji įgyvendintų savo įsipareigojimą dėl valstybės pagalbos taisyklių. ES ketina įgyvendinti naują projektą, kuriuo siekiama paremti konsultacijų su pilietine visuomene mechanizmų, sukurtų pagal prekybai ir darniam vystymuisi skirtus skyrius, veikimą; tas projektas bus naudingas ir ES, ir Moldovos vidaus patariamosioms grupėms.

4.3.Ukraina

2016 m. pradėjus laikinai taikyti susitarimą prekyba tarp Ukrainos ir ES auga. 2018 m. dvišalės prekybos vertė pasiekė 40 mlrd. EUR, t. y., palyginti su 2017 m., padidėjo 9 proc. 2018 m. ES teko 42 proc. Ukrainos pasaulinio eksporto. Prekybos perteklius ES ir toliau sudarė 4 mlrd. EUR.

Ukraina padarė pažangą įvairiuose sektoriuose. ES, visų pirma, palankiai vertina naująjį viešųjų pirkimų įstatymo projektą, kurį Ukrainos vyriausybė ketina pateikti parlamentui 2019 m. Ukraina taip pat daro pažangą derindama savo reglamentavimo sistemą ir standartus su ES teise; taip pat vyksta derinimas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių, muitinių bendradarbiavimo ir prekybos lengvinimo srityse. Tačiau Ukrainai reikia tobulinti intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimą; šalyje reikia priimti tarptautinius standartus atitinkančius teisės aktus. Be to, Ukrainai reikia geriau suderinti savo teisės aktus su ES valstybės pagalbos taisyklėmis.

Komisija sureagavo į sparčiai didėjantį standartų neatitinkančių paukštienos skerdenų gabalų importą iš Ukrainos, kuris prasidėjo 2016 m. Siekdama pašalinti neriboto importo riziką ir gavusi Tarybos leidimą Komisija derėjosi su Ukraina dėl asociacijos susitarimo pakeitimo, kuriuo būtų apribotas toks importas ir vėl nustatytas didžiausio palankumo režimo muito tarifas, taikytinas viršijant ribas. Šiuo metu toliau dirbama siekiant oficialiai priimti šį pakeitimą.

ES ir toliau vykdo stebėseną ir atkreipia Ukrainos dėmesį į įvairias kitas kliūtis prekybai, kaip antai naująjį pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, kurį Ukraina priėmė 2018 m. ir pagal kurį neįmanoma susigrąžinti pridėtinės vertės mokesčio, taikomo rapsų ir sojos pupelių eksportui.

Atsižvelgdama į nepakankamą pažangą sprendžiant medienos eksporto draudimo klausimą ES pateikė prašymą surengti dvišales ginčo sprendimo konsultacijas pagal Asociacijos susitarimą (žr. 10 skirsnį „Teisės aktų vykdymo užtikrinimas“).

Prieš antrąjį ES ir Ukrainos prekybos ir darnaus vystymosi pakomitečio posėdį 2018 m. lapkričio 13 d., po kurio 2018 m. lapkričio 14 d. įvyko atviras Pilietinės visuomenės forumas, buvo įsteigta Ukrainos patariamoji grupė, kuri turėtų pradėti diskusijas ir konkrečius darbus su ES patariamąja grupe.

Remiantis 2018 m. vasario mėn. 15 veiksmų planu prekybos ir darnaus vystymosi srityje, visų pirma, jo šalies prioritetų dalimi, diskutuojant prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetyje daugiausia dėmesio buvo skirta pagrindinėms ES ir Ukrainos prekybos ir darnaus vystymosi įgyvendinimo darbo sritims, įskaitant prekybos ir darbo klausimus (darbo inspekciją, darbo santykių modernizavimą, socialinį dialogą), ir prekybos ir aplinkos klausimams (tvariai miškotvarkai ir susijusiai medienos gamybai, pardavimui, apdorojimui ir prekybai). Po pakomitečio posėdžio ES ir Ukraina paskelbė praktines išvadas ir bendrą pareiškimą pilietinei visuomenei 33 .

5.Pirmos kartos laisvosios prekybos susitarimai

5.1.Šveicarija

2018 m. Šveicarija, kuri apskritai yra trečioji pagal dydį ES prekybos partnerė (kuriai tenka 7 proc. ES prekybos prekėmis su ES nepriklausančiomis šalimis), ir pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus išliko pagrindinė ES prekybos partnerė. 2018 m. ES užfiksavo didelį prekybos su Šveicarija perteklių – apie 48 mlrd. EUR.

Šveicarija – antroji pagal svarbą ES prekybos paslaugomis partnerė. Paslaugų, kurias ES teikia Šveicarijoje, vertė per pastaruosius penkerius metus nuolat didėja ir 2017 m. pasiekė 119 mlrd. EUR, t. y., palyginti su 2016 m., padidėjo 2 proc. Paslaugų, kurias Šveicarija teikia ES, vertė 2017 m. buvo 72 mlrd. EUR, t. y., palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 23 proc. ES tebeturi prekybos perteklių prekybos paslaugomis srityje.

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srityje Šveicarija taip pat yra svarbi partnerė, kuriai tenka 13 proc. ES tiesioginių užsienio investicijų. TUI, kurias Šveicarija turi ES, vertė 2017 m. sudarė 802 mlrd. EUR ir per pastaruosius ketverius metus kasmet didėja vidutiniškai 15 proc. TUI, kurias ES turi Šveicarijoje, vertė 2017 m. sudarė 979 mlrd. EUR ir per tą patį laikotarpį kasmet didėja vidutiniškai 10 proc.

2018 m. rugsėjo mėn. Šveicarijos parlamentas patvirtino ilgai lauktą įmonių pelno mokesčio reformą, kurią įgyvendinus kantonuose bus pakeistas diskriminacinis įmonių mokestinis statusas, kuris kėlė problemų ir valstybės pagalbos srityje. Naujasis teisės aktas turėtų įsigalioti 2020 m. sausio 1 d.

ES ir Šveicarijos derybos dėl susitarimo dėl institucinės struktūros, be kita ko, dėl nepriklausomo ginčų sprendimo, valstybės pagalbos taisyklių ir įsipareigojimo modernizuoti 1972 m. laisvosios prekybos susitarimą ir kitus su prekyba susijusius susitarimus, politiniu lygmeniu buvo baigtos 2018 m. lapkričio mėn. Tačiau Šveicarijos Federalinė Taryba dar nepatvirtino susitarimo, o ES tai laiko būtina sąlyga norint sudaryti būsimus susitarimus dėl Šveicarijos dalyvavimo ES vidaus rinkoje ir vienu esminių elementų priimant sprendimą dėl tolimesnės pažangos siekiant abipusiai naudingo patekimo į rinką.

5.2.Norvegija

Norvegija yra trečioji pagal dydį ES lengvatinės prekybos partnerė. 2018 m. dvišalė prekyba išliko aktyvi ir, palyginti su 2017 m., padidėjo beveik 11 proc. ES prekybos su Norvegija deficitas sudarė beveik 30 mlrd. EUR. Bendro deficito didėjimą iš esmės lėmė suaktyvėjęs mineralinių produktų importas, kuris padidėjo beveik 6 mlrd. EUR.

ES ne žemės ūkio produktų eksportas išaugo daugiau nei 3 mlrd. EUR, t. y., palyginti su 2017 m., padidėjo 6,3 proc. ES žemės ūkio maisto produktų eksportas išliko stabilus ir buvo užregistruotas beveik 4 mlrd. EUR perteklius.

2018 m. įsigaliojo naujas susitarimas, kuriuo toliau liberalizuojama prekyba kai kuriais žemės ūkio produktais. Dabar į darbotvarkę reikėtų įtraukti prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais režimo peržiūrą. Be to, ES yra pasiruošusi vėl pradėti derybas dėl geografinių nuorodų apsaugos.

Norvegija – šeštoji pagal dydį ES prekybos paslaugomis partnerė. 2017 m. prekyba paslaugomis buvo stabili ir jos bendra vertė siekė 44 mlrd. EUR; ES prekybos perteklius buvo šiek tiek didesnis nei 2016 m., t. y. sudarė daugiau nei 13 mlrd. EUR. ES prekybos paslaugomis balansas išliko teigiamas, kaip buvo ir pastaraisiais metais.

5.3.Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų šalys

ES yra daugumos Pietų Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų šalių pagrindinė prekybos partnerė. Taigi jau daugelį metų galioja ES lengvatinio prekybos režimo susitarimai su aštuoniomis šalimis partnerėmis šiame regione (Alžyru, Egiptu, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Maroku, Okupuotąja Palestinos Teritorija ir Tunisu). Daugumos tų šalių susitarimuose esama asimetriškų elementų, kuriais siekiama skatinti regiono ekonominę plėtrą ir glaudesnę integraciją su ES vidaus rinka, įskaitant nuostatas dėl konkurencijos ir valstybės pagalbos.

2018 m. bendra ES ir šių aštuonių partnerių prekybos apimtis siekė 175 mlrd. EUR (t. y. 4 proc. ES prekybos su kitomis pasaulio šalimis), t. y., palyginti su 2017 m., padidėjo 2 proc. ES ir toliau turi prekybos perteklių su šiomis aštuoniomis Pietų Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų lengvatinės prekybos partnerėmis kartu, nors, palyginti su 2017 m., perteklius sumažėjo 10 proc. (t. y. per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį pastebėtas šiek tiek mažesnis nei 13 proc. sumažėjimas). Ši tendencija paaiškinama padidėjusiu eksportu iš tų šalių į ES ir iš dalies prekybos ribojamųjų priemonių, kurias pastaraisiais metais siekdamos pagerinti savo prekybos balansą nustatė kelios tos šalys, poveikiu – kadangi ES yra pagrindinė eksportuotoja į šį regioną, jos eksportui neretai daromas poveikis.

Prekiaudama žemės ūkio maisto produktais šiame regione 2018 m. ES įgijo beveik 5 mlrd. EUR perteklių. Didėjo ir kai kurių šalių partnerių, kaip antai Tuniso (+44 proc., daugiausia dėl alyvuogių aliejaus), Okupuotosios Palestinos Teritorijos (+25 proc.) ir Maroko (+5 proc.), žemės ūkio maisto produktų eksportas. Prekiaudami žemės ūkio maisto produktais su ES Marokas ir Tunisas turi prekybos perteklių.

Su prekybos partnerėmis ES aptarė savo nuogąstavimus dėl padaugėjusių prekybos ribojamųjų priemonių, kurias priėmė kelios iš jų, visų pirma, Alžyras, Egiptas ir neseniai Tunisas 34 . ES ir toliau kelia šiuos klausimus kiekvieną sykį susitikdama su Pietų Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų šalimis partnerėmis, nes prekybos santykiai visuomet turi būti grindžiami taisyklėmis, ir ES tikisi, kad jos partneriai vykdys savo įsipareigojimus.

ES yra pasiruošusi ir toliau padėti Pietų Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų prekybos partnerėms įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama padidinti jų konkurencingumą ir eksporto pajėgumus. Vyksta derybos dėl prekybos susitarimų išplėtimo ir modernizavimo su Tunisu; galbūt netrukus tokios derybos bus vėl pradėtos su Maroku. Modernizuojant ir gilinant galiojančius susitarimus turėtų būti pagerinta ekonominė integracija su ES pietinėmis kaimyninėmis šalimis, tarp kurių yra labai svarbių ES partnerių. Be to, šiuo metu peržiūrima Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių konvencija – į ją bus įtrauktos lankstesnės taisyklės ir palengvinta ekonominė integracija ir prekyba regione.

5.4.Meksika

Meksika – antroji pagal dydį ES prekybos partnerė Lotynų Amerikoje po Brazilijos. Išsamus susitarimas dėl prekybos prekėmis įsigaliojo 2000 m., dėl prekybos paslaugomis – 2001 m. Per beveik dvidešimt susitarimų taikymo metų ES ir Meksikos dvišalės prekybos prekėmis apimtis padidėjo daugiau nei tris kartus. 2018 m. ES ir Maroko prekyba išaugo beveik 6 proc. ir ES ir toliau turėjo 13 mlrd. EUR prekybos perteklių, nors jis buvo šiek tiek mažesnis nei 2017 m. ES eksportas į Meksiką išaugo 4 proc. Importas iš Meksikos padidėjo beveik 9 proc., pirmiausia dėl ne žemės ūkio produktų.

Prekyba paslaugomis 2017 m. išaugo 7 proc. ir ES įgijo beveik 5 mlrd. EUR prekybos perteklių.

Pastaraisiais metais ES ir Meksika sutelkė dėmesį į derybas dėl susitarimo modernizavimo, tad 2018 m. Jungtinis komitetas neposėdžiavo. Tačiau vis tiek buvo padaryta tam tikra pažanga atveriant naujas rinkos galimybes, visų pirma, žemės ūkio sektoriuje, kai dar kelios ES valstybės narės pritarė dėl kiaulienos ir kiaulienos produktų eksporto. Jungtinio komiteto posėdis numatytas 2019 m.

Kai modernizuotas susitarimas bus ratifikuotas, tikimasi, kad prekybos santykiai su Meksika įgys naują postūmį ir atsivers naujos patekimo į rinką galimybės.

5.5.Čilė

Per penkiolika ES ir Čilės asociacijos susitarimo prekybai skirto skyriaus taikymo metų abi šalys nuolat dirba ir bendradarbiauja, kad jį įgyvendintų.

2018 m. Čilės ir ES prekyba išaugo daugiau nei 8 proc.: ES eksportas padidėjo net 13 proc., ypač mašinų ir prietaisų (+14 proc.) ir transporto įrangos, visų pirma, orlaivių ir orlaivių dalių 35 (+27 proc.). Per tą patį laikotarpį importas iš Čilės į ES padidėjo 3 proc. ES turėjo daugiau nei 1,5 mlrd. EUR prekybos perteklių.

Prekybos žemės ūkio maisto produktais srityje 2018 m. Čilė turėjo daugiau nei 1,7 mlrd. EUR prekybos perteklių, iki 4 proc. daugiau nei 2017 m. Iš Čilės į ES ir toliau daugiausia eksportuojama vaisių (dažniausiai tai ne sezono produktai) ir vyno, kurie atitinkamai sudaro 40 proc. ir 24 proc. žemės ūkio maisto produktų eksporto į ES.

2018 m. buvo išspręstas senas durklažuvės klausimas. Po Čilės kaip bendradarbiaujančiosios šalies, kuri nėra susitariančioji šalis, prisijungimo prie Amerikos tropinių tunų komisijos 2017 m. liepos mėn. durklažuves žvejojantiems ES laivams, įplaukiantiems į Čilės uostus, nebetaikomi jokie apribojimai.

Nors kai kurios ES valstybės narės ir toliau susiduria su problemomis eksportuodamos vaisius ir daržoves į Čilę ir vėluojančiu gyvūninių produktų patvirtinimu, tačiau, šalis atvėrė savo pieno ir mėsos rinkas ir visų pirma jautienos ir kiaulienos rinką dar kelioms valstybėms narėms. Čilė taip pat suderino perinių kiaušinių ir kiaušinių produktų sertifikatą ir supaprastino patekimo į rinką patvirtinimo procedūras atsižvelgdama į tai, kad ES valstybėms narėms taikoma griežta ir suderinta ES maisto saugos ir veterinarijos sistema.

Galiausiai 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo ES ir Čilės susitarimas dėl prekybos ekologiškais produktais. Nors tai nėra susiję su asociacijos susitarimu, pagal ekologiškų produktų lygiavertiškumo pripažinimo susitarimą atsivers naujos galimybės šioms dviem šalims prekiauti ekologiškais produktais.

Nuo 2017 m. lapkričio mėn. ES ir Čilė derasi dėl išsamaus ir pažangaus modernizuoto didelio užmojo susitarimo.

5.6.Muitų sąjunga su Turkija

Turkija yra antroji pagal dydį ES lengvatinės prekybos partnerė. Po 2013 m. prasidėjusio aktyvaus ekonomikos augimo laikotarpio 2018 m. Turkijos ekonomikos augimas labai sulėtėjo. Smarkus Turkijos liros vertės sumažėjimas ir su tuo susijusi didelė infliacija padarė didelį poveikį ES eksportui, kuris sumažėjo beveik 9 proc. Kita vertus, Turkijos importas į ES per tą patį laikotarpį padidėjo 9 proc. ir dėl to prekyba tapo beveik subalansuota, o ES perteklius sumažėjo nuo 15 mlrd. EUR 2017 m. iki 1 mlrd. EUR 2018 m. Didžiausias poveikis buvo padarytas prekybos ne žemės ūkio produktais vertei.

ES ir Turkija sutartinius prekybos santykius užmezgė dar 1963 m., kai susitarė palaipsniui sukurti muitų sąjungą; jos kūrimas buvo užbaigtas 1996 m. Sąjungos tikslas – užtikrinti visų pramoninių prekių ir tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų laisvą judėjimą tarp ES ir Turkijos. Tačiau kelerius metus jos veikimui trukdo neišnykstanti tendencija – Turkija nustato vis daugiau kliūčių prekybai. Pateiktinas pavyzdys – Turkijos nukrypimas nuo bendrųjų muitų tarifų, taikomų importui iš ES nepriklausančių šalių, kai Turkija nustatė papildomus muitus vis didėjančiam produktų asortimentui ir taip pat reikalauja ES prekių kilmės įrodymų. Be to, Komisija ir toliau reikalauja nediskriminuojant įgyvendinti asociacijos susitarimo papildomą protokolą visų valstybių narių, įskaitant Kipro Respubliką, atžvilgiu.

2016 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą modernizuoti muitų sąjungą. Tačiau pasirengimas kol kas sustabdytas, nes Taryba nusprendė, kad nenumatomas joks tolesnis darbas siekiant modernizuoti ES ir Turkijos muitų sąjungą. Kai tik leis sąlygos, šis modernizavimas bus svarbus ES prekybos darbotvarkės prioritetas.

2019 m. balandžio 2 d. ES paprašė surengti PPO konsultacijas su Turkija reaguodama į Turkijos priimtas priemones, dėl kurių Turkijoje laipsniškai vyksta priverstinis daugelio į Turkiją eksportuojamų vaistų lokalizavimas. Be to, atrodo, tos priemonės nėra suderinamos su Turkijos įsipareigojimais muitų sąjungos srityje. Byla nagrinėjama.

5.7.Stabilizacijos ir asociacijos susitarimai su Vakarų Balkanų šalimis

2018 m. ES išliko pagrindine Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo 36 , Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos prekybos partnere. Visa ES ir šių penkių Vakarų Balkanų šalių prekyba padidėjo 10 proc. ES prekybos perteklius buvo stabilus, šiek tiek didesnis nei 9 mlrd. EUR.

2017 m. ES taip pat buvo pagrindinis tiesioginių užsienio investicijų šaltinis šiame regione ir bendri srautai į užsienį išliko stabilūs ir sudarė apie 25 mlrd. EUR.

Tačiau su neoficialia ekonomika ir korupcija susijusios problemos vis dar daro poveikį verslo aplinkai. Problemų vis dar kelia tai, kad nėra veiksmingų valstybės pagalbos taisyklių ir apskritai reikia tobulinti konkurencijos teisės aktus. ES mano ir dalyvaudama politiniame dialoge su Vakarų Balkanų partnerėmis nuolat primena, kad pažanga verslo aplinkos, reguliavimo konvergencijos ir kovos su korupcija srityse yra glaudžiai susijusi su pažanga laikantis teisinės valstybės principo. Be to, reikia dar didinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą ir atskaitomybę. Kalbant apie teigiamus dalykus, Komisija palankiai vertina naująjį viešųjų pirkimų įstatymą, kurį 2019 m. pradžioje priėmė Šiaurės Makedonija ir dėl kurio turėtų padidėti skaidrumas ir konkurencija, ir Serbijos ir Juodkalnijos pastangas modernizuojant viešųjų pirkimų teisės aktus pagal ES reikalavimus.

Nors regioninės integracijos srityje tikimasi didesnės pažangos, 2019 m. balandžio mėn. pasirašytas regioninis tarptinklinio ryšio susitarimas, kuriuo siekiama iki 2021 m. sukurti regioną be tarptinklinio ryšio taip padedant sumažinti telekomunikacijų sąnaudas regione, yra geras pavyzdys.

6.Ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis

6.1.Ekonominės partnerystės susitarimas su Pietų Afrikos vystymosi bendrija (SADC)

2018 m. buvo pirmieji visapusiško ES ir SADC EPS taikymo metai 37 visose šalyse po to, kai 2018 m. vasario 4 d. susitarimas laikinai pradėtas taikyti Mozambikui. Sutartas sumažinimo priemones jau pradėjo įgyvendinti visos SADC EPS šalys.

Visa ES ir SADC EPS šalių prekyba prekėmis 2018 m. padidėjo 2,7 proc. Augimą lėmė 5,5 proc. padidėjęs ES importas iš SADC EPS šalių, o ES eksportas šiek tiek sumažėjo. Kalbant apie prekybos balansą, SADC EPS šalyse buvo perteklius. Eksporto iš SADC EPS šalių padidėjimą iš esmės skatino didėjantis motorinių transporto priemonių iš Pietų Afrikos ir tauriųjų metalų iš Pietų Afrikos ir Lesoto eksportas. Taip pat padidėjo iš Pietų Afrikos eksportuojamo vyno ir cukraus, iš Mozambiko eksportuojamų anakardžio riešutų, iš Namibijos eksportuojamų vynuogių ir iš Esvatinio eksportuojamo romo kiekiai.

Pirmajame posėdyje 2019 m. vasario mėn. Jungtinė taryba patvirtino institucinę susitarimo struktūrą, įskaitant institucines nuostatas dėl ginčų sprendimo ir arbitrų sąrašo. Tai padės įveikti sunkumus, susijusius su įgyvendinimu ateityje. Jungtinė taryba taip pat apibrėžė bendro stebėsenos mechanizmo ir visapusiško nevalstybinių subjektų dalyvavimo įgyvendinant susitarimą pagrindus.

2018 m. Pietų Afrika panaikino paukštienai taikomą importo iš dviejų iš aštuonių ES valstybių narių draudimą nenurodydama, kaip ji ketina pasielgti su likusiomis šešiomis valstybėmis, kurioms ji dar taiko draudimą. ES mano, kad likę importo draudimai turėtų būti panaikinti nedelsiant. Pietų Afrikos muitų sąjunga (SACU) taip pat toliau taikė apsaugos priemones iš ES importuojamiems paukštienos produktams ir tarifus tam tikriems importuojamiems tekstilės gaminiams, į kuriuos ES vis atkreipia partnerių dėmesį, nes, jos nuomone, tos priemonės nėra suderinamos su susitarimu. 2019 m. birželio 14 d. ES paprašė surengti konsultacijas su SACU dėl šaldytiems paukštienos produktams nustatytos apsaugos priemonės (išsamiau žr. 10.3 skirsnį).

EPS šalys partnerės dar nesinaudojo galimybe taikyti SADC EPS šalių kilmės kumuliaciją, kuri yra vienas iš pagrindinių susitarimo pranašumų. Kilmės kumuliacija leistų SADC EPS šalims kolektyviai įvykdyti kilmės reikalavimus, tad suteiktų postūmį regioninėms vertės grandinėms. ES ragina savo partneres daryti pažangą šiuo klausimu.

6.2.Laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas su Rytų ir Pietų Afrika (RPA)

2018 m. laikinasis ES ir Madagaskaro, Mauricijaus, Seišelių ir Zimbabvės EPS laikinai taikomas jau septintus metus. Komorai taiko šį susitarimą nuo 2019 m. vasario 7 d. Keturios pirminės RPA partnerės visiškai įgyvendins savo liberalizavimo įsipareigojimus iki 2022 m. pagal jų atitinkamus susitarime įtvirtintus tvarkaraščius.

Vertinant visą ES prekybą su keturiomis RPA šalimis, 2018 m. daugiausia prekiauta su Madagaskaru (1,9 mlrd. EUR) ir Mauricijumi (1,8 mlrd. EUR), toliau – su Zimbabve (689 mln. EUR) ir Seišeliais (596 mln. EUR). ES importas iš keturių partnerių 2018 m. sumažėjo 3,5 proc. Tai daugiausia lėmė smarkus iš Mauricijaus ir Zimbabvės importuojamo cukraus kiekio sumažėjimas.

Madagaskarui ir Mauricijui pavyko labiau paįvairinti eksportą, bet Seišelių ir Zimbabvės atveju pažanga šioje srityje yra ribota.

RPA partnerėms išreiškus susidomėjimą išplėsti susitarimą, kad į jį būtų įtraukta ne tik prekyba prekėmis, 2018 m. buvo pradėtas ir 2019 m. gegužės mėn. užbaigtas taikymo srities vertinimas. Derybos dėl susitarimo išplėtimo turėtų prasidėti iki 2019 m. pabaigos; bus deramasi dėl paslaugų, investicijų ir kitų su prekyba susijusių temų.

6.3.Laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas su Dramblio Kaulo Krantu

Laikinasis EPS laikinai taikomas nuo 2016 m. rugsėjo mėn. Tai savarankiškas prekybos susitarimas, kuris bus pakeistas regioniniu ES ir Vakarų Afrikos EPS, kai šis įsigalios. Gambijai ir Mauritanijai pasirašius regioninį ES ir Vakarų Afrikos EPS, šį susitarimą dabar yra pasirašiusios 15 iš 16 Vakarų Afrikos partnerių 38 .

2018 m. Dramblio Kaulo Kranto prekybos balansas buvo teigiamas ir ES tebėra jo svarbiausia prekybos partnerė. Tačiau 2018 m. ES importas iš Dramblio Kaulo Kranto sumažėjo 5 proc. dėl sumažėjusios neapdorotos ir apdorotos kakavos ir gumos importo vertės. Kakavos ir apdorotos kakavos produktai sudarė 64 proc. viso ES importo iš Dramblio Kaulo Kranto 2018 m. ES eksportas į Dramblio Kaulo Krantą buvo stabilus, eksportuojant daugiausia mašinas ir mechaninius prietaisus, elektrinius prietaisus ir motorines transporto priemones.

Padedant ES, Dramblio Kaulo Krante buvo atliktas tyrimas siekiant įvertinti laikinojo EPS (Dramblio Kaulo Krantas ir Gana) poveikį regioninei integracijai. Atlikus vertinimą paaiškėjo, kad galimi trikdžiai (pvz., dėl ES liberalizuotų regione platinamų perdirbtų produktų žaliavų) padarys poveikį vos keliems produktams, kuriais prekiaujama, ir tik nedaugeliui šalių. Tyrime taip pat siūloma pragmatinių sprendimų, kaip sumažinti iškraipymo pavojų.

Pagal laikinąjį EPS Dramblio Kaulo Krantas pradėjo liberalizuoti savo rinką ES importui nuo 2019 m. sausio 1 d. ir iki 2029 m. planuojama dar kelis kartus mažinti tarifus.

6.4.Laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas (EPS) su Gana

Laikinasis EPS su Gana laikinai taikomas nuo 2016 m. gruodžio mėn.; tai dar tik pradiniai jo etapai. Gana pranešė, kad pradės liberalizuoti savo rinką ES importui nuo 2020 m. Kaip ir laikinojo EPS su Dramblio Kaulo Krantu atveju, šis laikinasis EPS bus pakeistas regioniniu Vakarų Afrikos EPS, kai šis įsigalios.

2018 m. ES importas iš Ganos išaugo beveik 50 proc. ir pasiekė 3,1 mlrd. EUR, daugiausia dėl didėjančio alyvos eksporto iš Ganos į ES. 2018 m. taip pat padidėjo kakavos, aliuminio, augalinių riebalų ir aliejų, konservuoto tuno, kokosų ir bananų eksportas iš Ganos. ES eksportas į Ganą (daugiausia mašinų, alyvų ir mėsos) 2018 m. šiek tiek sumažėjo. Ganos prekybos ir žemės ūkio, ir ne žemės ūkio prekėmis balansas yra teigiamas.

Ganai pradėjus įgyvendinti savo patekimo į rinką įsipareigojimus, daug dėmesio bus skiriama poveikiui, kurį laikinasis EPS gali padaryti Ganos ekonomikai, prekybos ir investicijų srautams, valdžios sektoriaus pajamoms ir darniam vystymuisi.

6.5.Ekonominės partnerystės susitarimas (EPS) su Centrine Afrika (Kamerūnu)

Susitarimas, prie kurio gali prisijungti visos Centrinės Afrikos šalys, Kamerūnui laikinai taikomas nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. Per 15 metų, iki 2029 m., Kamerūnas liberalizuos 80 proc. importo iš ES. Pirmieji tarifų mažinimo raundai jau įvyko 2016 ir 2017 m. Produktai, kurių prekyba yra liberalizuojama, yra pirmiausia pramoninės mašinos ir įrenginiai, statybinės medžiagos ir tarpiniai pramoniniai produktai, kurie nėra gaminami vietoje ir kurie yra naudojami Kamerūno pramonėje.

2018 m. ES importas iš Kamerūno sumažėjo 7 proc. ir po padidėjimo 2017 m. grįžo prie 2016 m. lygio. Tai lėmė sumažėjęs Kamerūno alyvos, kakavos pupelių, bananų ir gumos eksportas į ES. Aliuminio ir medienos eksportas į ES 2018 m. padidėjo. Kamerūno prekybos balansas išlieka teigiamas. Pagrindinis eksportuojamas produktas – alyva.

6.6.Ekonominės partnerystės susitarimas su AKR valstybių Karibų grupės forumu (CARIFORUM)

2018 m. buvo dešimtieji laikino ES ir keturiolikos Karibų jūros valstybių CARIFORUM susitarimo taikymo metai. 2019 m. vasario mėn. Komisija pradėjo susitarimo ex post vertinimą, kurį tikimasi užbaigti 2020 m. Rezultatais bus remiamasi atliekant bendrą ES ir CARIFORUM susitarimo peržiūrą; jie bus pristatyti kitame ES ir CARIFORUM jungtinės tarybos posėdyje.

2018 m. visa ES ir CARIFORUM prekyba padidėjo 7 proc. iki 9 mlrd. EUR. ES importas iš CARIFORUM šalių padidėjo 11 proc. iki 3,9 mlrd. EUR; tai lėmė padidėjęs alyvos ir cheminių medžiagų importas. ES žuvies ir vėžiagyvių, tabako, gėrimų ir spiritinių gėrimų importas iš CARIFORUM šalių 2018 m. taip pat padidėjo, o cukraus ir bananų importas sumažėjo. ES eksportas į CARIFORUM padidėjo 4,6 proc. iki 5,1 mlrd. EUR.

Naudodama 11-ąjį Europos plėtros fondą ES skyrė 102 mln. EUR paramą regioniniam ekonominiam bendradarbiavimui ir integracijai, įskaitant privačiojo sektoriaus plėtrą, su prekyba susijusių pajėgumų didinimą ir EPS įgyvendinimą Karibų jūros valstybėse. Tokią paramą, pavyzdžiui, sudaro minidotacijos mažosioms ir vidutinėms Karibų jūros valstybių įmonėms siekiant joms padėti pradėti eksportuoti savo produkciją į ES.

Atsižvelgiant į konkretų CARIFORUM partnerių susidomėjimą prekyba paslaugomis su ES, 2018 m. šalys įsteigė specialųjį komitetą paslaugų klausimais.

Galiausiai taip pat padaryta pažanga derantis dėl susitarimo dėl geografinių nuorodų pagal ES ir CARIFORUM EPS.

6.7.Ekonominės partnerystės susitarimas (EPS) su Ramiojo vandenyno valstybėmis

2018 m. buvo aštuntieji ES ir Papua Naujosios Gvinėjos susitarimo taikymo metai. Fidžis pradėjo laikinai taikyti susitarimą 2014 m. liepos mėn., o Samoa jį laikinai taiko nuo 2018 m. gruodžio 31 d.

2018 m. visa ES prekyba su Fidžiu ir Papua Naująja Gvinėja sumažėjo 9 proc. Šiose dviejose Ramiojo vandenyno valstybėse vis tiek susidarė 700 mln. EUR prekybos su ES perteklius.

ES cukraus importas iš Fidžio ir toliau mažėjo, kaip buvo ir kelių AKR valstybių atveju. Alyvpalmių aliejaus, kuris yra pagrindinis į ES eksportuojamas žemės ūkio maisto produktas, eksportas iš Papua Naujosios Gvinėjos į ES sumažėjo 16 proc.

Kol kas Ramiojo vandenyno valstybių eksportas į ES nebuvo labai įvairus.

Prie susitarimo gali prisijungti ir kitos Ramiojo vandenyno valstybės. 2018 m. prisijungė Samoa, vyksta Saliamono Salų ir Tongos prisijungimo procedūros.

7.Prekyba ir darnus vystymasis. Naujausia informacija apie pastarojo meto veiklą

Paskelbusi 2018 m. ataskaitą Komisija ir toliau dėjo gerokai daugiau pastangų ir ėmėsi veiksmų, kad būtų įgyvendinti ES prekybos susitarimų prekybai ir darniam vystymuisi skirti skyriai, laikydamasi savo 2018 m. vasario mėn. 15 veiksmų plano . Pagrindinis plano tikslas – užtikrinti veiksmingesnį ir ryžtingesnį prekybai ir darniam vystymuisi skirtų skyrių įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą. Įgyvendinant planą jau sulaukiama pirmųjų rezultatų. Toliau aprašytos pagrindinės iniciatyvos keturiose bendrose plano veiklos srityse.

1.Bendradarbiavimas (su ES valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir tarptautinėmis organizacijomis)

Komisija suaktyvino darbą su valstybėmis narėmis. Specialioji ekspertų grupė prekybos ir darnaus vystymosi klausimais 2018 m. posėdžiavo keturis kartus. Šią veiklą papildė ES delegacijų ir valstybių narių ambasadų darbas šalyse partnerėse. Tai padėjo skatinti sinergiją su valstybėmis narėmis imantis konkrečių įgyvendinimo veiksmų: pavyzdžiui, partnerystė su Švedija, siekiant padėti Ekvadorui įgyvendinti prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimus.

Komisija ir toliau bendradarbiavo su Europos Parlamentu, be kita ko, stebėsenos grupėse, pagal Tarptautinės prekybos komiteto darbotvarkės punktus, techniniuose dalijimosi informacija susitikimuose ir užmezgant asmeninius ryšius. Be kita ko, tokie ryšiai padėjo pasidalyti informacija prieš Europos Parlamento narių vizitą į Japoniją 2018 m. rugsėjo mėn.

Komisija stiprino bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis. Komisija ir Tarptautinė darbo organizacija (TDO) siekė labiau strateginio ir lankstaus bendradarbiavimo ir, visų pirma, 2018 m. pabaigoje pasirašė pagrindinį projektą „Prekyba deramam darbui“. Šiuo projektu bus remiami veiksmai, kuriais siekiama geriau taikyti pagrindines TDO konvencijas ES prekybos partnerėse. Be to, Komisija tęsė jau vykstantį bendradarbiavimą su TDO keliose šalyse partnerėse. Aplinkos srityje Komisija bendradarbiavo su prekybos partnerėmis pagal daugiašalius aplinkos susitarimus ir rėmė šių susitarimų įgyvendinimą, be kita ko, sudarydama konkretų bendradarbiavimo susitarimą su Jungtinių Tautų aplinkos programa.

2.Galimybės dalyvauti įgyvendinimo procese suteikimas pilietinei visuomenei, įskaitant socialinius partnerius

Komisija ir kiekviena ES vidaus patariamoji grupė pagal prekybos susitarimus, kuriuose yra prekybai ir darniam vystymuisi skirtas skyrius, visus metus reguliariai rengė susitikimus, kad informuotų pilietinės visuomenės atstovus apie pažangą ir sunkumus įgyvendinant nuostatas dėl prekybos ir darnaus vystymosi bei išsiaiškintų jų nuomones.

Komisija sutelkė 3 mln. EUR per naują partnerystės priemonės lėšomis finansuojamą projektą „Parama pilietinės visuomenės dalyvavimui įgyvendinant ES prekybos susitarimus“. Nuo 2018 m. lapkričio mėn. įgyvendinant šį projektą ES ir kai kurių prekybos partnerių 39 vidaus patariamosioms grupėms suteikiama logistinė ir techninė parama. Vykdant šį projektą taip pat rengiamos bendros diskusijos, kaip antai praktiniai seminarai prekybos ir darnaus vystymosi klausimais.

Komisija taip pat užmezgė ryšį su pilietine visuomene šalyse, kurioms taikomi ekonominės partnerystės susitarimai (EPS), kad skleistų informaciją apie susitarimus ir skatintų dalyvavimą ir diskusijas. 2018 m. lapkričio mėn. nevalstybiniai subjektai iš ES ir SADC EPS surengė antrąjį Pilietinės visuomenės dialogo susitikimą Namibijoje. 2019 m. balandžio mėn. pilietinės visuomenės patariamasis organas, vietos lygmeniu įsteigtas Dramblio Kaulo Krante, susitiko su abiem susitarimo šalimis. Taip pat vyko diskusijos su Komisija ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, siekiant įvertinti galimybę sukurti pilietinės visuomenės platformą, kurios veikloje dalyvautų ir Dramblio Kaulo Kranto, ir Europos pilietinė visuomenė.

Dar vienas pagrindinis tikslas – suaktyvinti verslo bendruomenės dalyvavimą įgyvendinant prekybai ir darniam vystymuisi skirtus skyrius. Siekdamos skatinti ir remti įmonių socialinės atsakomybės ir atsakingo verslo principų įgyvendinimą Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba kartu su TDO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR) pradėjo 9 mln. EUR programą pagal partnerystės priemonę 40 . Šios programos lėšomis bus finansuojama informavimo ir pajėgumų didinimo veikla Lotynų Amerikoje, kuria papildomas panašus Azijoje vykdomas darbas. Komisija taip pat organizavo regioninį renginį šia tema Gvatemaloje, dalyvaujant TDO, EBPO ir įvairiems suinteresuotiesiems subjektams iš šio regiono.

3.Rezultatų pasiekimas

Siekdama sutelkti pastangas Komisija parengė prioritetines prekybos ir darnaus vystymosi temas (prieš įgyvendinimą ir įgyvendinimo metu) kiekvienai partnerei. Informacija apie tuos prioritetus buvo suteikta valstybėms narėms ekspertų grupės prekybos ir darnaus vystymosi klausimais posėdyje ir pilietinei visuomenei per vidaus patariamąsias grupes. Šis procesas dar vyksta.

Komisija tiksliau stebėjo ir analizavo, kaip kai kurios prekybos partnerės, ypač Peru ir Pietų Korėja, laikėsi prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimų. Peru atveju Komisija labai aktyviai palaikė ryšį su valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovais, be kita ko, kai 2018 m. spalio mėn. vyko į tiriamąją misiją į Limą. ES ir Peru susitarė, kaip spręsti nerimą keliančius klausimus, kaip matyti iš 2018 m. gruodžio mėn. prekybos ir darnaus vystymosi pakomitečio posėdžio protokolo 41 . Pietų Korėjos atveju 2018 m. gruodžio mėn. Komisija paprašė surengti oficialias konsultacijas pagal susitarime įtvirtintą prekybos ir darnaus vystymosi ginčų sprendimo mechanizmą, nes ES ilgą laiką nerimavo dėl to, kad Pietų Korėja nevykdė savo įsipareigojimų pagal laisvosios prekybos susitarimą dėl daugiašalių darbo standartų ir susitarimų (išsamiau žr. 10.1 skirsnyje).

Komisija ėmė dėti daugiau pastangų, kad padėtų šalims partnerėms ankstyvuose prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimų įgyvendinimo etapuose. Pavyzdžiui, kartu su Švedijos nacionaline prekybos valdyba buvo parengtas Ekvadorui skirtas prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimų įgyvendinimo vadovas. Vietnamo ir Singapūro atveju daugiausia dėmesio skiriama pagrindinių darbo principų laikymuisi įgyvendinant darbo reformas bei ratifikuojant pagrindines TDO konvencijas. Vietnamas neseniai ratifikavo TDO konvenciją Nr. 98 ir pažymėjo, kad ketina priimti naują darbo kodeksą, įskaitant pagrindinius darbo principus. 2018 m. rugsėjo mėn. Meksika ratifikavo TDO konvenciją Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo ir taip įvykdė vieną iš savo įsipareigojimų pagal būsimojo ES ir Meksikos prekybos susitarimo skyrių, skirtą prekybai ir darniam vystymuisi. Vykdant kitą veiklą dėmesys sutelkiamas į institucinę vyriausybės organų struktūrą ir pilietinės visuomenės struktūras.

Siekdama sutelkti išteklius prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimams įgyvendinti bei papildomumui ir sinergijai skatinti Komisija ėmėsi sudaryti visų svarbių projektų sąrašą ir kreipėsi į valstybes nares ES sostinėse ir jų ambasadas šalyse partnerėse.

2019 m. sausio 23 d. priėmusi su IEPS susijusią rekomendaciją dėl prekybos ir klimato Komisija surengė praktinį seminarą prekybos ir klimato klausimais, kuriame dalyvavo pilietinės visuomenės ir įmonių atstovai, buvo išnagrinėtas prekybos ir klimato ryšys ir nustatytos galimos tolesnės iniciatyvos šioje srityje.

Komisija sėkmingai priėmė sugriežtintas prekybos ir klimato politikos nuostatas (įskaitant įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir bendradarbiavimo ir bendrus veiksmus, susijusius su Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) tikslais pagal su Meksika, Vietnamu, Japonija ir Singapūru sudarytų susitarimų skyrius, skirtus prekybai ir darniam vystymuisi). Šiuo metu vyksta derybos dėl panašių nuostatų.

ES vykdė su žiedine ekonomika susijusią informavimo veiklą Čilėje, Kolumbijoje, Japonijoje, Meksikoje, Maroke, Peru ir Singapūre siekdama skatinti žaliojo verslo ir investicinę partnerystę ir keistis žiniomis apie su žiedine ekonomika susijusią politiką ir geriausią patirtį. Vykdant šią veiklą pavyko įtraukti konkrečias žiedinės ekonomikos nuostatas į modernizuotą susitarimą su Meksika. Be to, skirtas finansavimas dviem regioniniams projektams plastiko srityje Pietryčių Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse.

4.Skaidrumas ir komunikacija

Komisija tobulina savo interneto svetaines, skirtas prekybai ir darniam vystymuisi, kad svarbi informacija būtų lengviau prieinama. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas imasi panašių veiksmų dėl vidaus patariamųjų grupių darbo.

2017 m. spalio mėn. pilietinės visuomenės organizacijos išreiškė būgštavimų dėl to, kad Peru nesilaiko savo prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimų, tad Komisija surengė techninius susitikimus su Peru valdžios institucijomis ir pilietinei visuomenei atstovaujančiais suinteresuotaisiais subjektais. Iškelti klausimai buvo taip pat nagrinėjami 2018 m. gruodžio mėn. prekybos ir darnaus vystymosi pakomitečio posėdyje. 2019 m. kovo mėn. Komisija pilietinės visuomenės organizacijoms pranešė apie aktyvesnio bendravimo su Peru valdžios institucijomis nerimą keliančiais klausimais rezultatus.

8.Prekyba žemės ūkio maisto produktais pagal ES prekybos susitarimus. Naujausia informacija apie pastarojo meto pokyčius

Prekybos srautų raida

2018 m. prekyba žemės ūkio maisto produktais pagal ES lengvatinio prekybos režimo susitarimus ir toliau didėjo, priešingai nei šiek tiek sumažėjusi ES prekyba žemės ūkio maisto produktais su kitomis pasaulio šalimis apskritai. ES žemės ūkio maisto produktų eksportas pagal lengvatinės prekybos susitarimus padidėjo 2,2 proc. (+1 mlrd. EUR) ir prisidėjo prie sėkmingo ES žemės ūkio maisto produktų eksporto. ES žemės ūkio maisto produktų importas šiek tiek sumažėjo, 0,6 proc.

Per ataskaitinį laikotarpį ES prekyba žemės ūkio maisto produktais su lengvatinės prekybos partnerėmis sudarė 30 proc. viso ES žemės ūkio maisto produktų eksporto ir 40 proc. importo. Esant 11 mlrd. EUR pertekliui, pirmos kartos prekybos susitarimams teko daugiau nei pusė augančios bendros ES prekybos žemės ūkio maisto produktais su kitomis pasaulio šalimis. ES eksportas augo daugiausia dėl spiritinių gėrimų, vyno, makaronų gaminių ir kepinių. Kita vertus, kviečių, neskrudintos kavos ir cukraus importas sumažėjo.

Eksportas ypač smarkiai augo į šalis partneres, su kuriomis sudaryti antros kartos prekybos susitarimai (+5 proc.) ir išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės susitarimai (+11 proc.). Per pirmuosius IEPS įgyvendinimo metus eksportas į Kanadą padidėjo 4 proc. (visų pirma, citrusinių vaisių, sūrio ir šokolado).

Trys pagrindinės šalys iš lengvatinės prekybos partnerių, į kurias buvo eksportuojami ES žemės ūkio maisto produktai, buvo Šveicarija, Norvegija ir Kanada, kurioms teko 12 proc. 2018 m. žemės ūkio maisto produktų eksporto. Maždaug 47 proc. eksportuojamos produkcijos buvo tokie maisto produktai, kaip šokoladiniai saldainiai, kūdikių pradinio maitinimo mišiniai, makaronų gaminiai (22 proc.), perdirbti maisto produktai, kaip antai sūriai ir vynas (15 proc.), ir kiti gėrimai (9 proc.).

Pagrindinės trys žemės ūkio maisto produktų importo kilmės šalys tarp lengvatinės prekybos partnerių buvo Ukraina, Šveicarija ir Turkija, kurios tiekė 13 proc. visų ES importuojamų žemės ūkio maisto produktų. Didžiausią ES importuojamų žemės ūkio maisto produktų dalį (apie 63 proc.) sudarė pirminiai produktai, daugiausia atogrąžų vaisiai (18 proc.), švieži ir džiovinti vaisiai (13 proc.) ir neskrudinta kava (5,6 proc.).

ES prekybos susitarimuose yra nuostatų dėl jautrių importui produktų, kaip antai jautienos, paukštienos ar cukraus, ES gamintojų apsaugos. Jiems lengvatinės prekybos nuostatos arba visiškai netaikomos, arba, jeigu jos netaikomos iš dalies, jiems galioja tiksliai pritaikytos tarifinės kvotos. Jautriems importui vaisiams ir daržovėms tuo laikotarpiu, kai ES nuimamas didžiausias jų derlius, taikoma įvežimo kainų sistema.

Nors vykstant deryboms ES prekybos susitarimai neretai vertinami kritiškai, jais atveriamas didelis ES žemės ūkio produktų eksporto potencialas. Pavyzdžiui, Japonija ir Pietų Korėja yra antroji ir trečioji pagal svarbą ES kiaulienos eksporto rinkos ir turi didelį augimo potencialą. Toms rinkoms tenka 42 proc. viso ES kiaulienos eksporto. Įgyvendinus prekybos susitarimą eksportas į Pietų Korėją auga ir 2018 m. padidėjo dar 12 proc., nepaisant to, kad dėl afrikinio kiaulių maro protrūkių uždraustas eksportas iš trijų ES valstybių narių.

Prekybos susitarimai ir toliau naudingi jautriems importui ES žemės ūkio produktams. Pavyzdžiui, 2018 m. ES eksportavo apie 162 000 tonų jautienos į šalis lengvatinės prekybos partneres, t. y. 20 proc. daugiau, palyginti su 2017 m. Lengvatinės prekybos partnerėms tenka du trečdaliai visos ES eksportuojamos jautienos; pagrindinės partnerės yra Turkija, Bosnija ir Hercegovina, Izraelis ir Šveicarija. Tai rodo, kad prekybai netaikant nesąžiningų ir nepagrįstų sanitarijos priemonių arba itin ribojančių importo muitų Europos jautiena pagrindinėse eksporto rinkose yra vertinama.

Be to, Europos cukraus gamintojai 2018 m. sulaukė gerų veiklos rezultatų eksportavę daugiau nei 3 mln. tonų cukraus (+48 proc., palyginti su 2017 m.). Tai buvo rekordinis lygis nuo 2014 m. ES cukraus eksporto rezultatus labai pagerino įgyvendinta ES cukraus režimo reforma, bet prie tokio rezultato prisidėjo ir dvišaliai prekybos susitarimai. Pavyzdžiui, 2018 m. Egiptas buvo pagrindinė ES cukraus eksporto rinka. Ši šalis importavo daugiau nei 500 000 tonų Europos cukraus taikydama nulinį muitą pagal galiojantį ES ir Egipto prekybos susitarimą 42 .

Japonijos atveju ES žemės ūkio maisto produktų eksportas suaktyvėjo dar 2018 m. (pvz., paukštienos eksportas – +78 proc.), iš dalies dėl spartesnio bendradarbiavimo sprendžiant įvairius su sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėmis susijusius klausimus. Kiaulienai ir jautienai taikomi muitai ilgainiui bus visiškai panaikinti arba gerokai sumažinti 43 .

Geografinės nuorodos

2018 m. buvo padaryta pažanga ES geografinių nuorodų apsaugos srityje kai kuriose šalyse partnerėse, pavyzdžiui, kai Kanadoje buvo užregistruotas pavadinimas „Prosciutto di Carpegna“. Meksika sutiko apsaugoti trumpąjį 340 ES geografinių nuorodų sąrašą, įtrauktą į modernizuotą susitarimą. 2019 m. pradžioje Singapūre buvo priimtas naujas teisės aktas dėl geografinių nuorodų, pagal kurį buvo sudaryta galimybė ES teisių turėtojams teikti paraiškas prieš įsigaliojant susitarimui.

Komisija pradėjo tyrimą dėl ES geografinių nuorodų eksporto vertės. Šiuo tyrimu bus atnaujintas 2013 m. tyrimas 44 , kurį atlikus buvo nustatyta, jog tuo metu 20 proc. Europos geografinėmis nuorodomis žymimų produktų buvo eksportuojama už ES ribų, o jų vertė per metus siekė maždaug 11,5 mlrd. EUR.

Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės

Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės ir toliau kelia didelių kliūčių ES žemės ūkio maisto produktų eksportui ir prekybos susitarimai yra svarbi priemonė toms kliūtims pašalinti. Kartais pavyksta padaryti pažangą derybų metu, nes prekybos partnerės ima geriau suprasti viena kitos sistemas. Geriausias pavyzdys – Meksika patvirtino vaisių iš kai kurių ES valstybių narių eksportą netaikant reikalavimo tikrinti prieš muitinį įforminimą 45 . Taip pat padaryta pažanga dėl Japonijoje visoje šalies teritorijoje galiojančio paukštienos importo draudimo, kuris buvo nustatytas kelioms ES valstybėms narėms, reaguojant į paukščių gripo protrūkius. Japonija galiausiai panaikino paukštienos produktų importo iš 27 valstybių narių draudimą. Be to, Vietnamas leido importuoti jautieną iš dar dviejų ES valstybių narių.

Tačiau kelios problemos dar neišspręstos. Europos jautienos vis dar negalima eksportuoti į Pietų Korėjos rinką ir 2018 m. nepavyko padaryti didelės pažangos tvarkant ES valstybių narių paraiškas; kai kurios iš jų nagrinėjamos nuo 2014 m. Panaši padėtis yra susiklosčiusi ir santykiuose su kai kuriomis kitomis ES prekybos partnerėmis, kaip antai Kolumbija ir Peru. ES naudojasi kiekviena proga iškelti klausimą dėl nepagrįstų kliūčių Europos jautienai patekti į rinką.

Dar viena svarbi problema yra tai, kad kelios prekybos partnerės vis dar nepripažįsta skirstymo į regionus principo ir ES skirstymo į regionus priemonių. Tai būtų svarbu, kad Europos ūkininkai galėtų visapusiškai pasinaudoti ES prekybos susitarimais, visų pirma, Europos paukštienos ir kiaulienos sektoriuose. Be to, reaguodamos į šernų afrikinio kiaulių maro protrūkį Belgijoje 2018 m. 16 šalių, įskaitant Japoniją, Pietų Korėją ir Meksiką, nustatė visoje šalyje galiojančius importo draudimus, kurie taip pat padarė poveikį kelioms kitoms ES valstybėms narėms. ES paprašė tų šalių panaikinti apribojimus, nesuderinamus su tarptautiniais standartais ir principais.

ES yra didžiausia kiaulienos eksportuotoja pasaulyje. Tačiau šernų ir naminių kiaulių afrikinis kiaulių maras kai kuriose ES valstybėse narėse padarė didelį poveikį ES kiaulienos gamintojams, nes daugelis prekybos partnerių paveiktoms ES valstybėms narėms nustatė visoje šalyje galiojančius draudimus. Šie prekybos apribojimai neatitinka PPO nuostatų, yra nepateisinami rizikos požiūriu ir nereikalingi, nes ES kontrolės priemonėmis veiksmingai užkertamas kelias ligos plitimui per prekybą. Iki šiol paveiktoms ES valstybėms narėms tenka apie 18 proc. ES kiaulienos eksporto iki protrūkių, tad šį kiekį pavyko kompensuoti. Tačiau, jeigu pagrindinių prekybos partnerių importo politika nepasikeis, protrūkius pagrindinėse kiaulieną gaminančiose ES valstybėse narėse bus sunku kompensuoti.

Gyvūnų gerovė

2018 m. Komisija priėmė ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tarptautinės veiklos gyvūnų gerovės srityje poveikio Europos gyvulių augintojų konkurencingumui globalizuotame pasaulyje 46 . Ataskaitoje pateikiama Komisijos bendradarbiavimo siekiant tarptautiniu lygmeniu skatinti gyvūnų gerovę apžvalga. Joje daroma išvada, kad ES gyvūnų gerovės standartų skatinimas visame pasaulyje padeda įgyvendinti ilgalaikį tikslą pagerinti gyvūnų gerovę pasaulyje ir kartu sumažinti nesąžiningą prekybą. Ataskaitoje patvirtinamas svarbus tarptautinio bendradarbiavimo vaidmuo gyvūnų gerovės srityje, be kita ko, pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus.

Žemės ūkio maisto produktų populiarinimas

Siekiant padėti ES įmonėms pasinaudoti eksporto galimybėmis pagal ES prekybos susitarimus žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, iš ES biudžeto buvo skirta 179 mln. EUR ES produktams populiarinti, be kita ko, Kanadoje, Kolumbijoje, Meksikoje ir Pietų Korėjoje. Programos apima įvairias temas nuo sveikos mitybos iki konkretiems rinkos sektoriams skirtų bendrųjų kampanijų. Imantis populiarinimo veiksmų taip pat organizuojami seminarai (pvz., Pietų Korėjoje) siekiant informuoti apie aukštus ES sanitarijos ir fitosanitarijos standartus, geografines nuorodas ar ekologinį ūkininkavimą.

Darbo vietos ir prekyba žemės ūkio maisto produktais

Duomenų portale žemės ūkio ekonomikos duomenims modeliuoti („DataM“) Komisija paskelbė interaktyvų įrankį 47 , naudojamą apskaičiuojant darbo vietas, susijusias su prekyba žemės ūkio maisto produktais ES. Šiuo įrankiu gali naudotis visi; jis padeda nustatyti ryšį tarp žemės ūkio maisto produktų eksporto ir darbo vietų įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

9. Konkrečiose srityse vykdomas darbas

9.1.Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)

Nors Komisija neturi tikslių MVĮ dalyvavimo ES prekyboje statistinių duomenų 48 , iš tyrimų matyti, kad jų vaidmuo tarptautinėje prekyboje tampa vis svarbesnis. Remiantis apklausa , kurią 2016 m. atliko PREKYBOS GD vyriausiasis ekonomistas 49 , MVĮ teko apie 30 proc. ES prekių eksporto į kitas pasaulio šalis ir 86 proc. visų ES eksportuotojų buvo MVĮ 50 . Per 2012–2016 m. laikotarpį MVĮ eksporto vertė padidėjo beveik 20 proc., šiek tiek sparčiau nei bendra vertė, kuria MVĮ prisidėjo prie ES ekonomikos. 2016 m. 80 proc. viso importo į ES iš ES nepriklausančių šalių vykdė MVĮ, kurioms teko 38 proc. visos ES importo vertės.

Patekimo į naujas rinkas kaina MVĮ slegia labiau nei didesnes įmones. Pavyzdžiui, visoms įmonėms nėra lengva įveikti kliūtis prekybai ir investicijoms, bet MVĮ jos gali sukelti neįveikiamų problemų. ES prekybos politikoje atsižvelgiama į konkrečius MVĮ poreikius, visų pirma, kai siekiama didinti skaidrumą ir užtikrinti, kad informacija apie prekybos susitarimus būtų suprantamesnė ir ją būtų lengviau rasti.

Siekdama sukurti MVĮ palankesnę prekybos aplinką Komisija rengia gaires, kuriose aiškinama, kaip veikia prekybos susitarimai, pavyzdžiui, dėl:

-kilmės taisyklių;

-viešųjų konkursų;

-intelektinės nuosavybės teisių apsaugos;

-tarptautinių standartų priėmimo;

-profesinių kvalifikacijų pripažinimo;

-vizų režimo supaprastinimo.

Bendras tarptautinės prekybos taisyklių sąvadas būtų geriausias sprendimas siekiant sukurti vienodas sąlygas MVĮ, bet daugiašalis darbas šia kryptimi vyksta labai lėtai. Taigi prekybos susitarimai yra pagrindinė priemonė padėti MVĮ dalyvauti tarptautinėje prekyboje.

Paskelbusi komunikatą „ Prekyba visiems “ ES įtraukė nuostatas dėl MVĮ į visus naujus prekybos susitarimus ir siūlo parengti konkretų MVĮ skirtą skyrių siekdama užtikrinti, kad visas susitarimas būtų palankesnis MVĮ. Tokiame skyriuje paprastai įtvirtinami ES ir šalių partnerių įsipareigojimai teikti informaciją apie atitinkamo prekybos susitarimo turinį specialiai tam skirtoje interneto svetainėje, kurioje yra duomenų bazė, kurioje galima atlikti paiešką pagal tarifinį kodą, informacija apie tarifus, importo reikalavimai, kilmės taisyklės ir kt. Be to, tokiame skyriuje nurodomas kiekvienos šalies MVĮ kontaktinis centras, padedantis užtikrinti dvišalį bendradarbiavimą vyriausybės lygmeniu ir palaikyti ryšį su pagal susitarimą įsteigtais komitetais, užtikrinant, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į MVĮ poreikius. Be to, Komisija derasi dėl supaprastintų ir panašių taisyklių, pvz., kilmės taisyklių srityje, naujuose prekybos susitarimuose ir tuose susitarimuose, kurie dabar yra modernizuojami.

ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas yra pirmasis susitarimas, į kurį buvo įtrauktas specialus MVĮ skirtas skyrius 51 . 2018 m. taip pat buvo užbaigtos techninio lygio derybos dėl MVĮ skyrių su Meksika ir MERCOSUR šalimis. Vyksta derybos su Indonezija, Australija, Naująja Zelandija, Čile ir Tunisu. Nors IEPS nėra atskiro skyriaus dėl MVĮ, 2018 m. rugsėjo 26 d. ES ir Kanada susitarė dėl konkrečios MVĮ rekomendacijos 52 . Pagal ją abi šalys turi teikti informaciją apie patekimą į rinką ir įsteigti MVĮ kontaktinius centrus.

Komisija, ES valstybės narės ir verslo asociacijos ir toliau dirba siekdamos padidinti informuotumą apie galimybes, atsiveriančias sudarius prekybos susitarimus su ES. Savo interneto svetainėje Komisija skelbia informaciją apie lengvatinio prekybos režimo susitarimus. Vienas pastarojo meto pavyzdžių – konkrečiai MVĮ skirta interneto svetainė dėl ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo 53 . Laikydamasi savo įsipareigojimų pagal skyrių, skirtą MVĮ, Japonijos užsienio reikalų ministerija taip pat paskelbė informaciją savo interneto svetainėje . Be to, ES patekimo į rinką galimybių duomenų bazėje 54 skelbiama informacija MVĮ, kurios nori eksportuoti iš ES, o Prekybos pagalbos tarnyba 55 teikia importuotojams į ES svarbią informaciją. Šiuo metu Komisija kuria naują vieno langelio principo pagrindu veiksiantį portalą, kuriame turėtų būti teikiamos patobulintos MVĮ skirtos paslaugos.

9.2.Paslaugos

Atvėrus prekybą paslaugomis jau beveik pašalinti vidaus teisės aktuose įtvirtinti diskriminaciniai kiekybiniai apribojimai. Derybų šioje srityje tikslas – užtikrinti, kad ES paslaugų teikėjams būtų leidžiama teikti paslaugas užsienio rinkose ir kad jie nebūtų diskriminuojami, palyginti su kitomis tame pačiame sektoriuje veiklą vykdančiomis įmonėmis.

Visuose naujos kartos prekybos susitarimuose ir išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės susitarimuose yra nuostatų dėl paslaugų, pagal kurias kuriama ir įtvirtinama reglamentavimo sistema, palengvinanti paslaugų teikimą ir kartu apsauganti vartotojus. Kalbant apie susitarimus, sudarytus su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybėmis, paslaugos yra įtrauktos tik į ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) su Karibų jūros valstybėmis, o kituose EPS numatytos peržiūros nuostatos, pagal kurias derybos vyks vėliau.

Padaryta didelė pažanga dėl neseniai suderėtų susitarimų (kaip antai su Japonija ir Meksika), nes juose yra naujausių nuostatų ir dėl paslaugų, ir dėl skaitmeninės prekybos. Tikimasi, kad susitarimai, dėl kurių dar deramasi (kaip antai su Australija ir Naująja Zelandija), bus pagrįsti tokiomis didelio užmojo nuostatomis.

ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarime įtvirtinti išsamūs įsipareigojimai dėl paslaugų ir investicijų, grindžiami baigtiniu neigiamu sąrašu (t. y. šalys išvardijo tik tuos sektorius, kurių jos visiškai neįtraukia arba kuriems taikomi apribojimai). Susitarime taip pat yra svarbių reguliavimo nuostatų, kurios yra išsamesnės nei Pasaulio prekybos organizacijos bendrajame susitarime dėl prekybos paslaugomis. Tokie papildomi patobulinimai padės ES įmonėms, norinčioms patekti į Japonijos rinką, bet kartu ir toms įmonės, kurios jau vykdo veiklą Japonijos rinkoje, sparčiai gauti būtinas licencijas arba leidimus. Be to, susitarimu su Japonija sukuriama glaudesnio bendradarbiavimo finansinių paslaugų reguliavimo srityje sistema; juo ES ir Japonijai pavyko susitarti dėl fizinių asmenų judėjimo verslo tikslais.

Dar vienas geras sektoriaus pavyzdys – į modernius prekybos susitarimus įtraukiamas skaitmeninės prekybos skyrius. Skaitmeninės prekybos klausimai buvo nagrinėjami ir ankstesniuose susitarimuose, bet į ES ir Kanados susitarimą (IEPS) buvo įtrauktos išsamesnės nuostatos, kurios ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarime buvo dar patobulintos. Neseniai užbaigus derybas su Meksika buvo nustatytos drausmės taisyklės, taikomos visiems į susitarimą įtrauktiems sektoriams, kuriomis reaguojama į skaitmeninės ekonomikos keliamus sunkumus ir kurios yra būtinos geram elektroninės prekybos prekėmis ir paslaugomis veikimui. Šiame susitarime yra taisyklių, pagal kurias draudžiama nustatyti muitus elektroniniam duomenų perdavimui arba reikalauti atskleisti pirminį kodą, ir pasitikėjimą skatinančių taisyklių, pavyzdžiui, dėl elektroninių patikos paslaugų, elektroninių sutarčių, brukalų ir vartotojų apsaugos.

Prekybos susitarimų poveikį ES prekybai paslaugomis su trečiosiomis šalimis sunku įvertinti kiekybiškai, bet iš turimų duomenų matyti, kad ES paslaugų eksportas auga. Pavyzdžiui, paslaugų eksportas į Pietų Korėją ir Čilę 2016–2017 m. padidėjo atitinkamai 7 proc. ir 17 proc., o eksportas į Kanadą per tą patį laikotarpį padidėjo 7 proc. Be to, 2017 m. prekybos paslaugomis apimtis pasiekė beveik 35 proc. visos ES ir Kanados, daugiau nei 50 proc. ES ir CARIFORUM ir beveik 65 proc. ES ir Panamos prekybos vertės (ES ir Centrinės Amerikos prekybos paslaugomis vidurkis sudaro apie 30 proc.).

9.3.ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas – paruošiamasis darbas 56

ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas įsigaliojo 2019 m. vasario 1 d. 2018 m. siekdama pasiruošti taikyti šį svarbų naują prekybos susitarimą Komisija parengė informacijos rinkinius, skirtus atskiroms ES valstybėms narėms, įmonėms ir plačiajai visuomenei, įskaitant bendruosius susitarimo turinio aprašymus, specialiai kiekvienai ES valstybei narei parengtus infografikus ir kelis rekomendacinius dokumentus muitų ir žemės ūkio rezultatų klausimais. Į ES patekimo į rinką galimybių duomenų bazę buvo įtraukta praktinė informacija, skirta konkrečiai MVĮ. Siekdama padėti ES valstybėms narėms vykdyti komunikacijos veiklą Komisija dalyvavo įvairiuose informuotumo didinimo renginiuose.

Be to, ES ir Japonijos pramonės bendradarbiavimo centras 57 (ES ir Japonijos bendrai finansuojama platforma) įsteigė pagalbos tarnybą, kurios užduotis – padėti įgyvendinti susitarimą . Pagalbos tarnyba – tai praktinis įrankis, skirtas pirmiausia MVĮ. Ji gauna individualias užklausas dėl susitarimo, suteikia MVĮ prieigą prie įvairių papildomų informacijos šaltinių ir teikia kitas nemokamas paslaugas. Centras organizuoja praktinius mokomuosius seminarus konkrečiomis temomis ir reguliariai skelbia konkretiems sektoriams skirtus informacijos rinkinius (informacijos suvestines), į kuriuos įtraukia informaciją apie pakeitimus ir eksporto galimybes pagal ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą. Pagalbos tarnyba palaiko glaudų ryšį su kitomis centro įstaigomis, kaip antai viešųjų pirkimų pagalbos tarnyba arba intelektinės nuosavybės pagalbos tarnyba.

Prieš įsigaliojant susitarimui ES ir Japonija dirbo kartu siekdamos užbaigti kurti administracinę struktūrą, kurios reikia susitarimui įgyvendinti. Ji apima:

-informacijos mainus dėl pirminės tarifinių kvotų administravimo procedūros;

-kelių vynininkystės metodų patvirtinimo procedūras siekiant palengvinti ES vynų eksportą;

-kai kuriuos techninius aspektus, susijusius su muitinės reikalavimais dėl muitų tarifų lengvatų nustatymo (pvz., dėl konfidencialios verslo informacijos tvarkymo);

-valdymo struktūrų kūrimą siekiant įgyvendinti prekybai ir darniam vystymuisi skirtą skyrių;

-procedūrinių ir kitų taisyklių, būtinų jungtinių komitetų veikimui, rengimą ir susitarimo ginčų sprendimo sistemos kūrimą.

Darbas dėl kai kurių pirmiau nurodytų aspektų dar vyksta; taip pat siekiant sustiprinti ES ir Japonijos ekonominę partnerystę sprendžiamos kitos problemos.

9.4.Naudojimosi ES prekybos susitarimais stiprinimas

ES ir šalių partnerių įmonės gali veiksmingai pasinaudoti ES prekybos susitarimais tik jeigu turi su tų susitarimų turiniu susijusios informacijos ir supranta, kaip jais naudotis praktiškai. Imdamasi tolesnių veiksmų dėl ankstesnėje ataskaitoje aprašytos veiklos, 2018 m. Komisija dėjo daugiau pastangų, kad skleistų informaciją apie ES prekybos susitarimus ir palengvintų naudojimąsi jais.

Komisija, be kita ko, toliau dirbo prie interneto portalo, kuriuo ES eksportuotojai ir importuotojai galės naudotis kaip viena bendra prieigos vieta. Šis portalas padės įmonėms, visų pirma, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, geriau suprasti patekimo į rinką reikalavimus šalyse partnerėse (iš viso aprėpiant daugiau nei 120 eksporto paskirties šalių) ir ES rinkoje. Sujungus dvi duomenų bazes – patekimo į rinką galimybių duomenų bazę ir Prekybos pagalbos tarnybą – įmonėms bus patogiau susipažinti su informacija apie muitų tarifų lengvatas ir reguliavimo reikalavimus, kurie taikomi jų produktams pagal tam tikrą prekybos susitarimą, ir su kilmės taisyklėmis. Naujajame portale bus skelbiama informacija apie pirmąjį prekybos susitarimų rinkinį; ilgainiui jis bus plėtojamas.

Be to, 2018 m. Komisija sustiprino bendradarbiavimą su Europos įmonių tinklu (EEN) 59 ir prekybos skatinimo organizacijomis ES valstybėse narėse siekdama užmegzti ryšį su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis ir tiksliau nukreipti savo informuotumo didinimo ir informacines kampanijas. Komisija įsteigė naują EEN darbo grupę laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo klausimais, kuri rengia informacinės medžiagos apie prekybos susitarimus rinkinį. Tinkle bus paskirti kontaktiniai asmenys prekybos susitarimų klausimais ir organizuojamos visų ES valstybių narių EEN partneriams skirtos mokymo sesijos apie tai, kaip informuoti Europos įmones apie prekybos susitarimų pranašumus.

10.Teisės aktų vykdymo užtikrinimas

Po 2018 m. ataskaitos paskelbimo ES pasinaudojo ginčų sprendimo mechanizmais pagal susitarimus, sudarytus su Pietų Korėja, Ukraina ir Pietų Afrikos muitų sąjunga. Dabartinė su tais ginčais susijusi padėtis 2019 m. rugpjūčio mėn. paaiškinama toliau. Be to, 2019 m. balandžio 2 d. ES paprašė surengti PPO konsultacijas 60 su Turkija reaguodama į Turkijos priimtas priemones, dėl kurių Turkijoje laipsniškai vyksta priverstinis daugelio į Turkiją eksportuojamų vaistų lokalizavimas. Be to, atrodo, tos priemonės nėra suderinamos su Turkijos įsipareigojimais pagal muitų sąjungos nuostatas. Byla nagrinėjama.

Komisija įdėmiai stebi ES prekybos susitarimų įgyvendinimą ir svarstys galimybę imtis teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemonių, visų pirma, didelės ekonominės ar sisteminės svarbos atvejais. ES lengvatinio prekybos režimo susitarimuose numatomas patvarus įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad ginčai būtų sprendžiami veiksmingai ir laiku, be kita ko, dėl klausimų, kurie nėra numatyti PPO susitarime (pvz., kaip ginčo dėl darbo teisių su Pietų Korėja atveju). Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjamoji priemonė nesuderinama ir su PPO susitarimu, ir su ES ir šalies partnerės prekybos susitarimu, PPO ir toliau bus pirmiausia pasitelkiama gerai išbandyta ir skaidri ginčų sprendimo sistema, taip užtikrinant, kad atitinkami įsipareigojimai būtų aiškinami vienodai.

10.1.Ginčų su Pietų Korėja sprendimas

Pagal ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimo skyrių „Prekyba ir darnus vystymasis“ Pietų Korėja įsipareigojo „savo įstatymuose ir praktikoje gerbti ir vykdyti“ Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytas pagrindines teises, ypač teisę į asociacijų laisvę ir kolektyvinių derybų teisę. Be to, Pietų Korėja įsipareigojo „nuolat nuosekliai dėti pastangas“ ratifikuoti dar neratifikuotas TDO konvencijas 61 .

Nesant pažangos 2018 m. gruodžio 17 d. ES nusprendė paprašyti surengti konsultacijas 62 su Pietų Korėja pagal dvišalę ginčų sprendimo tvarką. Kadangi nėra dedama pakankamai pastangų siekiant ratifikuoti atitinkamą TDO konvenciją, 2019 m. liepos 2 d. ES paprašė suburti kolegiją 63 .

10.2.Ginčų su Ukraina sprendimas

2019 m. sausio mėn. ES nusprendė paprašyti surengti konsultacijas su Ukraina pagal ES ir Ukrainos asociacijos susitarime numatytą dvišalę ginčų sprendimo tvarką dėl Ukrainos eksporto apribojimų medienai. Eksporto apribojimas buvo iš pradžių nustatytas dešimties rūšių medienai ir pjautinei medienai, o nuo 2015 m. pradėtas taikyti visai neapdirbtai medienai (nuo 2017 m. įskaitant pušies medieną).

ES daug kartų kėlė šį klausimą su Ukraina, nes eksporto apribojimas nėra suderinamas su asociacijos susitarimu. Konsultacijos įvyko 2019 m. vasario mėn., bet problemos išspręsti nepavyko. Todėl 2019 m. birželio mėn. ES nusprendė paprašyti suburti 64 , kuri išnagrinėtų šį klausimą ir priimtų sprendimą.

10.3.Ginčų su Pietų Afrikos muitų sąjunga sprendimas

2019 m. birželio 14 d. ES paprašė surengti konsultacijas 65 su Pietų Afrikos muitų sąjunga (SACU) pagal ES ir SADC ekonominės partnerystės susitarimo (ES ir SADC EPS) ginčų vengimo ir sprendimo dalį. Prašymas susijęs su apsaugos priemone, nustatyta iš ES eksportuojamiems šaldytiems vištienos gabalams su kaulais. ES mano, kad nustačiusi šią priemonę SACU pažeidė ES ir SADC EPS principus ir taisykles.

ES ne kartą kėlė šiuos klausimus su SACU įvairiais lygmenimis ir įvairiomis progomis. Kadangi ES nuogąstavimai nebuvo patenkinamai išsklaidyti, ES nusprendė aptarti tai su SACU konkrečiau ir paprašė surengti konsultacijas, kurios turi būti surengtos per 40 dienų po pranešimo apie prašymą.

11.Išvados

2018 m. sulėtėjus pasaulinės prekybos augimui ir padidėjus protekcionizmui ES lengvatinio prekybos režimo susitarimais ir toliau buvo lengvinama prekyba. Nekalbant apie visišką ar dalinį tarifų panaikinimą, susitarimais ir toliau prisidedama prie taisyklėmis grindžiamos prekybos sistemos kūrimo; taikant susitarimus ES produktams ir investicijoms lengviau patekti į šalių partnerių rinkas. Jais taip pat palengvinamas besivystančių šalių partnerių ekonomikos įvairinimas ir augimas. Kitas teigiamas ES prekybos susitarimų poveikis, be kita ko, susijęs su didesniu teisiniu saugumu tokiose srityse, kaip prekyba paslaugomis ir viešieji pirkimai, taip pat geresne pagrindinių ES interesų, kaip antai intelektinės nuosavybės teisės, įskaitant geografines nuorodas, apsauga.

Be to, naujos kartos lengvatinio prekybos režimo susitarimai yra ir svarbi Europos vertybių, susijusių su darbuotojų teisėmis ir aplinkos apsauga, įskaitant klimato kaitą, propagavimo priemonė.

Kita vertus, daugelis kliūčių prekybai, dėl kurių sunku pasinaudoti pagal ES prekybos susitarimus atsiveriančiomis galimybėmis, vis dar išlieka, o 2018 m. atsirado ir naujų kliūčių. ES ir toliau imsis veiksmų, būtinų siekiant pašalinti tas kliūtis, įskaitant, kai tinkama, dvišalių ar daugiašalių vykdymo užtikrinimo priemonių panaudojimą.

Stengdamasi padidinti skaidrumą ir atskaitomybę Komisija ir toliau kasmet teiks ataskaitas dėl ES lengvatinio prekybos režimo susitarimų su ES nepriklausančiomis šalimis įgyvendinimo.

1 priedas. Naudojimosi ES importui taikomomis lengvatomis rodikliai

Eksportuojanti šalis	2015 m.	2016 m.	2017 m.		2018 m.
Naujos kartos laisvosios prekybos susitarimai
Kolumbija	97 %	97 %		97 %	98 %
Kosta Rika	96 %	97 %		96 %	96 %
Ekvadoras	89 %	88 %		97 %	99 %
Salvadoras	82 %	74 %		90 %	91 %
Gvatemala	95 %	95 %		93 %	97 %
Hondūras	91 %	92 %		92 %	91 %
Nikaragva	94 %	94 %		93 %	88 %
Panama	70 %	61 %		82 %	82 %
Peru	98 %	97 %		96 %	96 %
Pietų Korėja	85 %	87 %		88 %	88 %
Kanada				28,7 %	49,6 %
IVLPE susitarimai
Gruzija	83 %	80 %		77 %	76 %
Moldova	91 %	88 %		85 %	85 %
Ukraina	87 %	89 %		87 %	80 %
Pirmos kartos laisvosios prekybos susitarimai
Viduržemio jūros šalys partnerės
Alžyras	97 %	95 %		97 %	96 %
Egiptas	95 %	96 %		97 %	96 %
Izraelis	89 %	90 %		91 %	90 %
Jordanija	68 %	79 %		75 %	76 %
Libanas	76 %	71 %		70 %	74 %
Marokas	97 %	97 %		97 %	98 %
Okupuotoji Palestinos Teritorija	78 %	81 %		77 %	65 %
Tunisas	95 %	96 %		94 %	93 %
Vakarų Balkanai
Albanija	87 %	86 %		86 %	84 %
Bosnija ir Hercegovina	93 %	94 %		94 %	94 %
Šiaurės Makedonija	97 %	95 %		94 %	92 %
Kosovas	85 %	89 %		92 %	92 %
Juodkalnija	81 %	83 %		90 %	73 %
Serbija	93 %	90 %		92 %	91 %
Lotynų Amerikos šalys partnerės
Čilė	95 %	95 %		96 %	94 %
Meksika	52 %	58 %		70 %	74 %
ELPA valstybės
Norvegija	71 %	66 %		69 %	69 %
Šveicarija	86 %	83 %		85 %	85 %
Ekonominės partnerystės susitarimai (EPS)
CARIFORUM (vidurkis)	91 %	92 %		91 %	86 %
SADC (vidurkis)	87 %	83 %		82 %	88 %
RPA (vidurkis)	97 %	97 %		96 %	96 %
Dramblio Kaulo Krantas	99 %	98 %		98 %	98 %
Gana	98 %	98 %		96 %	99 %
Centrinė Afrika (Kamerūnas)	91 %	97 %		99 %	98 %
Ramiojo vandenyno valstybės (vidurkis)	92 %	99 %		81 %

Šaltinis: Eurostatas.

2 priedas. Naudojimosi ES eksportui taikomomis lengvatomis rodikliai 66

Importuojanti šalis	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.
Naujos kartos laisvosios prekybos susitarimai
Kolumbija	63 %	71 %	70 %	72 %
Peru	28 %	47 %	52 %	56 %
Kosta Rika	Nėra duomenų	38 %	Nėra duomenų	59 %
Salvadoras	21 %	26 %	27 %	33 %
Gvatemala	21 %	32 %	31 %	33 %
Hondūras	40 %	56 %	55 %	55 %
Ekvadoras	Nėra duomenų	Nėra duomenų	57 %	68 %
Pietų Korėja	68 %	71 %	74 %	81 %
Kanada	Nėra duomenų	Nėra duomenų	Nėra duomenų	37 %
IVLPE susitarimai
Gruzija	72 %	81 %	83 %	83 %
Ukraina	Nėra duomenų	Nėra duomenų	70 %	74 %
Pirmos kartos laisvosios prekybos susitarimai
Viduržemio jūros regiono šalys partnerės
Turkija	Nėra duomenų	95 %	94 %	90 %
Egiptas	36 %	66 %	64 %	67 %
Izraelis	Nėra duomenų	89 %	86 %	Nėra duomenų
Libanas	74 %	74 %	58 %	Nėra duomenų
Marokas	Nėra duomenų	76 %	77 %	77 %
Jordanija	Nėra duomenų	78 %	72 %	76 %
Vakarų Balkanai
Albanija	77 %	80 %	78 %	80 %
Bosnija ir Hercegovina	91 %	88 %	88 %	86 %
Šiaurės Makedonija	Nėra duomenų	90 %	89 %	Nėra duomenų
Kosovas	Nėra duomenų	44 %	60 %	66 %
Juodkalnija	86 %	85 %	86 %	86 %
Serbija	89 %	91 %	91 %	90 %
Lotynų Amerikos šalys partnerės
Čilė	77 %	87 %	88 %	85 %
Meksika	76 %	76 %	75 %	70 %
ELPA valstybės
Šveicarija	79 %	79 %	78 %	77 %
EPS
Dominikos Respublika	46 %	49 %	62 %	58 %
Mauricijus	Nėra duomenų	Nėra duomenų	Nėra duomenų	28 %
Pietų Afrika	60 %	63 %	60 %	64 %

Šaltiniai: šalys partnerės

(1)    Šis pavadinimas neturi būti aiškinamas kaip Palestinos Valstybės pripažinimas ir jis nekeičia valstybių narių skirtingų pozicijų dėl šio klausimo.

(2)    Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas.

(3)    Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 (1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(4)    Susitarimas taikomas Komorams nuo 2019 m. vasario 7 d.

(5)    Susitarimas taip pat taikomas Samoa nuo 2018 m. gruodžio 31 d.

(6)     http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/october/tradoc_153846.pdf

(7)    Pirmoji ataskaita buvo paskelbta 2017 m. lapkričio 9 d. , antroji – 2018 m. spalio 31 d.

(8)    Antigva ir Barbuda, Belizas, Bahamos, Barbadosas, Dominika, Dominikos Respublika, Grenada, Gajana, Jamaika, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Surinamas ir Trinidadas ir Tobagas.

(9)    Alžyras, Egiptas, Jordanija, Libanas, Marokas ir Tunisas.

(10)       http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/november/tradoc_157516.pdf

(11)      Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija.

(12)    Daugiau informacijos apie atskirus susitarimus galima rasti pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

(13)    Bendrąją prekybos prekėmis ir paslaugomis srautų ir tiesioginių užsienio investicijų statistiką pagal kiekvieną šalį partnerę galima rasti pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

(14)    Vis dėlto galima tam tikra paklaida, nes rengiant duomenis neįtraukiami tam tikri importo lengvatinio statuso pasikeitimai, pvz., importuotojų prašymai taikyti lengvatas, pateikti deklaravus prekes muitinei, ir muitinių atsisakymai taikyti lengvatas atlikus patikrinimą po prekių išleidimo.

(15)    Visi toliau pateikiami statistiniai duomenys susiję tik su prekyba prekėmis, nebent būtų nurodyta kitaip.

(16)    Geografinėmis nuorodomis apsaugomi konkrečių produktų pavadinimai siekiant pabrėžti jų unikalias savybes, susijusias su jų geografine kilme. Jeigu yra konkretus produktų ryšys su vietove, kurioje jie pagaminti, jų pavadinimams gali būti suteikiama geografinės nuorodos apsauga. Intelektine nuosavybe pripažįstamos geografinės nuorodos atlieka vis svarbesnį vaidmenį ES prekybos derybose su kitomis šalimis.

(17)    COM(2019) 271 final, 2019 6 17.

(18)    Šis klausimas išsamiai nagrinėjamas 37-ojoje metinėje Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos Sąjungos veiklos antidempingo, antisubsidijų ir apsaugos priemonių srityje ir 2018 m. trečiųjų šalių Europos Sąjungai taikytų prekybos apsaugos priemonių. COM(2019) 158 final, 2019 3 27.

(19)    SWD(2019) 103 final, 2019 3 7.

(20)    Žr. galutinės vertinimo ataskaitos (IFO institutas ir „Civic Consulting“) (2018 m. gegužės mėn.) 9 skirsnį. http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2019/march/tradoc_157716.pdf

(21)    Galvijų spongiforminė encefalopatija, šnekamojoje kalboje vadinama karvių pasiutlige.

(22)    Veiksmų planas – tai veiksmų gairės, parengtos po aštuonis mėnesius trukusių diskusijų su Europos Parlamentu, valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene dėl griežtesnio prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo pagal dvišalius prekybos susitarimus. 7 skirsnyje pateikiama išsamesnė informacija apie dvišalių prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimą.     http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/february/tradoc_156618.pdf

(23)    2018 m. posėdžio nesurengė tik Abipusio profesinės kvalifikacijos pripažinimo komitetas. Pirmasis to komiteto posėdis įvyko 2019 m. balandžio mėn.

(24)       http://trade.ec.europa.eu/doclib/press/index.cfm?id=1811

(25)       https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:22017X0114(01)&from=LT

(26)       http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/september/tradoc_157415.pdf

(27)       http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/september/tradoc_157419.pdf

(28)       http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/september/tradoc_157417.pdf

(29)     http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2019/april/tradoc_157873.pdf

(30)       https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:62017CV0001(02)

(31)    IEPS 2B priedas.

(32)    1,5 mln. EUR per 2018 m. sausio mėn.–2018 m. gruodžio mėn. laikotarpį.

(33)    http://trade.ec.europa.eu/doclib/cfm/doclib_section.cfm?sec=144

(34)    2019 m. liepos mėn. Komisija gavo pranešimą, kad importo ribojamosios priemonės, kurias Tunisas nustatė 2018 m. lapkričio mėn., panaikintos. Komisija ir toliau stebės padėtį siekdama užtikrinti, kad ši kliūtis būtų iš tikrųjų panaikinta.

(35)    Reikėtų pažymėti, kad net nedidėjant orlaivių ar orlaivių dalių pirkimui ES eksportas vis tiek būtų padidėjęs 6 proc., ir tai rodo, kad pastaruosius penkerius metus ES eksportas buvo įvairinamas.

(36)    Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(37)    Tai ES ir šešių (iš 15) Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (SADC) narių (Botsvanos, Esvatinio, Lesoto, Namibijos, Pietų Afrikos (kurios kartu sudaro Pietų Afrikos muitų sąjungą (SACU)) ir Mozambiko) susitarimas.

(38)    Nigerija yra vienintelė Vakarų Afrikos šalis, kuri dar nepasirašė susitarimo.

(39)    Šiuo metu tai Centrinė Amerika, Kolumbija, Ekvadoras ir Peru, CARIFORUM, Gruzija, Moldova, SADC ir Ukraina.

(40)     https://ec.europa.eu/fpi/what-we-do/partnership-instrument-advancing-eus-core-interests_en

(41)     http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2019/february/tradoc_157701.pdf

(42)    Jei lengvatinio prekybos režimo susitarimas netaikomas, žaliaviniam cukrui Egiptas taiko 20 proc. tarifą.

(43)    Žr. ES ir Japonijos EPS informacijos apie mėsos produktus suvestinę https://www.eubusinessinjapan.eu/sites/default/files/meat-factsheet.pdf

(44)     https://ec.europa.eu/agriculture/newsroom/106_lt

(45)    Reikalavimas tikrinti prieš muitinį įforminimą – tai kai kurių prekybos partnerių reikalavimas, kad jų inspektoriai vyktų į eksportuojančią šalį ir tikrintų siuntą prieš išsiuntimą. Tokias išlaidas paprastai tenka apmokėti eksportuotojui, tad prekyba dažnai tampa nepelninga. Pagal modernizuotą susitarimą Meksika įsipareigojo nebereikalauti ES siuntų tikrinimo prieš muitinį įforminimą.

(46)    COM(2018) 42 final, 2018 1 26.

(47)       https://data.jrc.ec.europa.eu/collection/datam

(48)    ES valstybės narės neprivalo teikti importo ir eksporto duomenų pagal įmonių dydį.

(49)       https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/International_trade_in_goods_by_enterprise_size

(50)    Kituose šaltiniuose minimi didesni MVĮ skaičiai, nes Eurostato statistikoje nurodoma „nežinomo“ dydžio įmonių kategorija. PREKYBOS GD vyriausiojo ekonomisto ataskaitoje apskaičiuota, kad 2012 m. eksportą už ES ribų vykdė bent 619 000 MVĮ ( http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/april/tradoc_153348.pdf )

(51)     http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/august/tradoc_157228.pdf#page=503

(52)       http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/september/tradoc_157417.pdf

(53)     http://ec.europa.eu/trade/policy/in-focus/eu-japan-economic-partnership-agreement/

(54)     https://madb.europa.eu/madb/

(55)     https://trade.ec.europa.eu/tradehelp/

(56)    Žr. skirsnį dėl ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo Komisijos interneto svetainėje.

(57)     https://www.eu-japan.eu/

(58)    2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008.

(59)    Tinklas, iš dalies finansuojamas ES COSME programos lėšomis, vykdo veiklą daugiau nei 60 šalių; prie jo yra prisijungę 3 000 ekspertų iš 600 organizacijų narių. Jo tikslas – padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms vykdyti tarptautinę veiklą.

(60)     http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2019/april/tradoc_157821.pdf

(61)    Konvencija Nr. 87 dėl asociacijų laisvės, Konvencija Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo, Konvencija Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo ir Konvencija Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo.

(62)     http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/december/tradoc_157586.pdf

(63)     http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2019/july/tradoc_157992.pdf

(64)     http://trade.ec.europa.eu/doclib/press/index.cfm?id=2034

(65)     http://trade.ec.europa.eu/doclib/press/index.cfm?id=2031

(66)    Tarp tam tikrų šioje ataskaitoje pateiktų duomenų ir dviejose ankstesnėse ataskaitose pateiktų duomenų yra skirtumų, susijusių su naudojimosi ES eksportui taikomomis lengvatomis rodikliais eksportuojant į tam tikras šalis prekybos partneres 2015, 2016 ir 2017 m. Tai reiškia, kad tokiais atvejais Komisija gavo iš atitinkamos šalies partnerės atnaujintus duomenis ir pakoregavo skaičius.