KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI
Su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos susijusių nenumatytų atvejų priemonių rengimo padėtis
1.Įvadas
Jungtinė Karalystė nusprendė išstoti iš Europos Sąjungos, pasinaudodama Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 50 straipsnyje numatyta procedūra. Gavusi Jungtinės Karalystės prašymą, 2019 m. balandžio 11 d. Europos Vadovų Taryba (50 straipsnis) susitarė dar kartą pratęsti ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą laikotarpį iki 2019 m. spalio 31 d. Jei bet kuriuo metu iki 2019 m. spalio 31 d. Jungtinė Karalystė ratifikuos Susitarimą dėl išstojimo, išstojimas įvyks pirmą kito mėnesio po ratifikavimo procedūros užbaigimo dieną. Komisija toliau laikosi nuomonės, kad geriausia išeitis yra tvarkingas Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos remiantis Susitarimu dėl išstojimo.
Jei Jungtinė Karalystė iki 2019 m. spalio 31 d. neratifikuos Susitarimo dėl išstojimo arba nepaprašys trečią kartą pratęsti laikotarpį, dėl kurio Europos Vadovų Taryba (50 straipsnis) turės susitarti vieningai, ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas pasibaigs tą dieną. Taigi 2019 m. lapkričio 1 d. Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi be susitarimo, kuriuo užtikrinama, kad išstojimas būtų tvarkingas. Atsižvelgiant į tai, kad padėtis, susijusi su susitarimo ratifikavimu Jungtinėje Karalystėje ir bendra jos vidaus padėtimi, išlieka nenuspėjama, ir laikantis požiūrio, kurį Europos Vadovų Taryba (50 straipsnis) pabrėžė viso proceso metu, visi dalyviai turi toliau rengtis bet kuriai galimai baigčiai, įskaitant išstojimą be susitarimo.
Europos Vadovų Taryba (50 straipsnis) nusprendė įvertinti pažangą savo 2019 m. birželio 20–21 d. posėdyje. Atlikdama šią peržiūrą ir atsižvelgdama į savo keturis ankstesnius komunikatus dėl pasirengimo „Brexit’ui“ ir nenumatytų atvejų, Komisija šiame komunikate apžvelgia pasirengimo ir nenumatytiems atvejams skirtas priemones, kurias įdiegė Europos Sąjunga ir 27 ES valstybės narės, pratęsimo laikotarpio poveikį ir kitus parengiamuosius darbus, kuriuos reikia atlikti. Komisija ragina valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus pratęsimo laiką išnaudoti tam, kad būtų įsitikinta, ar yra parengtos visos būtinos pasirengimo ir nenumatytų atvejų priemonės.
Komisija yra ne kartą pabrėžusi, kad nenumatytų atvejų priemonės gali tik sušvelninti didžiausius išstojimo be susitarimo sukeltus sutrikimus. Nors Komisija nesvarsto galimo skirtingų scenarijų ekonominio poveikio, akivaizdu, kad Jungtinės Karalystės išstojimas be susitarimo turėtų didelį neigiamą ekonominį poveikį ir kad šis poveikis būtų gerokai stipresnis Jungtinėje Karalystėje nei 27 ES valstybėse narėse. Valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams kilsiantį neigiamą išstojimo be susitarimo poveikį gali sumažinti jų pasirengimas. Neigiamą poveikį taip pat sušvelnins aukšto lygio pasirengimas visuose ekonomikos sektoriuose.
Kaip nurodyta 2019 m. balandžio 10 d. ketvirtajame komunikate dėl pasirengimo „Brexit’ui“, Komisija yra pasirengusi pasiūlyti finansinės paramos priemonių, kuriomis švelninamas poveikis labiausiai paveiktoms sritims ir sektoriams, atsižvelgiant į turimas lėšas ir ES biudžeto išlaidų ir pajamų patikslinimus, kurių gali būti padaryta dėl netvarkingo išstojimo. Kalbant apie skubesnę paramą poveikį patyrusiems suinteresuotiesiems subjektams, lanksčių su nacionalinėmis paramos priemonėmis susijusių sprendimų teikia ES valstybės pagalbos taisyklės.
2.ES pasirengimas ir nenumatytų atvejų priemonės atitinka paskirtį
Europos Sąjunga buvo pasirengusi Jungtinės Karalystės išstojimui dar iki pradinės išstojimo dienos (2019 m. kovo 30 d.). Iki tos dienos visų ES institucijų ir įstaigų bei 27 ES valstybių narių atlikto darbo rezultatai tebėra aktualūs.
ES lygmens priemonės trumpai apžvelgiamos 2019 m. balandžio 10 d. ketvirtajame pasirengimo „Brexit’ui“ komunikate. Rengdamasi Jungtinės Karalystės išstojimui, Komisija pateikė 19 teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymų. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė 18 iš jų, o dėl likusio vieno pasiūlymo, susijusio su 2019 m. ES biudžetu, pasiektas politinis susitarimas ir tikimasi, kad jis bus oficialiai priimtas 2019 m. birželio mėn. Šie teisėkūros procedūra priimami aktai išvardyti 1 priede; jie yra susiję su įvairiomis sritimis – pradedant transportu ar socialinės apsaugos koordinavimu ir baigiant programa „Erasmus+“ ir Jungtinės Karalystės piliečiams taikytinu vizų režimu. Be to, įvairiose politikos srityse Komisija yra priėmusi 63 ne teisėkūros procedūra priimamus aktus.
Komisija patikrino visas ES lygmens priemones, kad įvertintų, ar jos tebeatitinka paskirtį atsižvelgiant į tai, kad pratęstas ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis. Remdamasi šio tikrinimo rezultatais, Komisija laikosi nuomonės, jog šie teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimti Sąjungos aktai tebeatitinka numatytus tikslus. Todėl nėra reikalo iš dalies keisti jų turinį. Komisija neplanuoja iki naujos išstojimo dienos priimti naujų priemonių.
Dauguma atvejų kiekvieno iš šių aktų taikymo laikas ir poveikio trukmė automatiškai pritaikoma prie naujos išstojimo datos, todėl jų teksto keisti nereikia. Kai kuriais atvejais aktuose nustatyta jų galiojimo pabaigos data. Komisija apsvarstys, ar reikia techniškai pritaikyti šiuos aktus, kad iki jų galiojimo pabaigos būtų atsižvelgta į naujus terminus.
Be to, atsižvelgdama į tai, kad ankstesnė išstojimo data turėjo būti 2019 m. balandžio 12 d., ir remdamasi Jungtinės Karalystės patikinimais, Komisija priėmė 16 ES sanitarijos ir fitosanitarijos teisės aktais grindžiamų nenumatytiems atvejams skirtų ne teisėkūros procedūra priimamų aktų. Pratęsus laikotarpį, tos priemonės tapo nebeaktualios. Tačiau jei Jungtinė Karalystė toliau teiks būtinų patikinimų, tos priemonės bus priimtos iš naujo ir bus taikomos nuo 2019 m. lapkričio 1 d.
Komisijos paskelbtuose 93 pranešimuose suinteresuotiesiems subjektams ir institucijoms buvo toliau teikiamos gairės daugybėje sričių, kuriose bus juntamas išstojimo poveikis. Nors Jungtinės Karalystės išstojimo data pasikeitė, pranešimuose pateikta išstojimo poveikio teisinė analizė liko ta pati.
Be to, toliau vyksta Komisijos ir 27 ES valstybių narių, taip pat sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovų techninės diskusijos ir pasitarimai bendrais pasirengimo ir nenumatytų atvejų priemonių bei konkrečiais su atskirais sektoriais susijusiais, teisiniais ir administraciniais klausimais. Šios diskusijos vyko visą pasirengimo laiką ir padėjo išspręsti daugelį klausimų.
3.
Tęsiamas pasirengimas tam tikrose srityse
Ankstesniuose komunikatuose dėl pasirengimo „Brexit’ui“ aptarti su įvairiais sektoriais susiję klausimai ir tuo atžvilgiu aktualūs aspektai. Šiame skirsnyje daugiausia dėmesio skiriama sritims, kuriose ateinančiais mėnesiais reikia išlikti ypač budriems.
Kaip ne kartą yra nurodžiusi Komisija, pasirengimas Jungtinės Karalystės išstojimui turi vykti bendromis viešojo administravimo institucijų ir ekonominės veiklos vykdytojų pastangomis. Pasirengti visiems scenarijams – visų suinteresuotųjų subjektų atsakomybė. Pasirengti turi ir suinteresuoti piliečiai.
Kai kuriuose sektoriuose veikiančios įmonės 2019 m. kovo mėn. nurodė neturėjusios pakankamai laiko prisitaikyti. Komisija primygtinai ragina suinteresuotuosius subjektus tinkamai išnaudoti papildomą laiką iki 2019 m. spalio 31 d., kad užtikrintų, jog jie ėmėsi visų būtinų pasirengimo Jungtinės Karalystės išstojimui veiksmų. Jie turėtų užtikrinti, kad išduoti reikiami teisės aktų reikalaujami leidimai, kad jie ėmėsi su tarpvalstybine prekyba susijusių administracinių veiksmų ir reikiamų perkėlimo, įmonių pertvarkymo ar sutarčių pritaikymo veiksmų. Visų pirma, ES rinkai nebebus galima pateikti produktų, kurie neatitinka būtinų reikalavimų ir leidimų. Kaip nurodyta pirmiau, Komisija neplanuoja galimo išstojimo be susitarimo atveju priimti naujų priemonių arba veiklos vykdytojams mokėti kompensacijų už tai, kad jie nespėjo pasirengti. Komisija mano, kad dėl laikotarpio pratęsimo atsiradusio papildomo laiko pakaks veiklos vykdytojams prisitaikyti, todėl net tais atvejais, kai numatyta išimčių ar nukrypti leidžiančių nuostatų, gali neprireikti jų taikyti.
Rengiantis Jungtinės Karalystės išstojimui, vienas svarbiausių vaidmenų teko 27 ES valstybių narių nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms. Visos 27 ES valstybės narės priėmė teisės aktus ir nustatė strategijas, taip pat ėmėsi praktinio pasirengimo veiksmų. 27 ES valstybės narės turėtų peržiūrėti savo nacionalines nenumatytiems atvejams skirtas priemones, kad būtų užtikrinta, jog pratęsus 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą laikotarpį jos ir toliau atitiks paskirtį, – tokių veiksmų ES nenumatytų atvejų priemonių atžvilgiu yra ėmusis Komisija. Išstojimo be susitarimo atveju galutinės pasirengimo priemonės turi būti pradėtos taikyti vėliausiai 2019 m. lapkričio 1 d.
Piliečių teisė gyventi šalyje ir socialinės apsaugos teisės
Kalbant apie Jungtinės Karalystės piliečių teisę gyventi šalyje, 27 ES valstybės narės iki 2019 m. balandžio 12 d. parengė arba priėmė nacionalines nenumatytų atvejų priemones, kuriomis užtikrinama, kad Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie nėra ES piliečiai, iškart po išstojimo be susitarimo galėtų toliau teisėtai gyventi šalyje. Komisija bendradarbiavo su 27 ES valstybėmis narėmis, kad užtikrintų bendro požiūrio nuoseklumą, kartu pripažindama, kad reikalingas nacionalinis lankstumas, nes valstybės narės susiduria su skirtingomis problemomis, priklausomai nuo jų teisinių bei administracinių sistemų ir jų teritorijoje gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių skaičiaus.
Siekdama, kad padėtis būtų aiškesnė, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su 27 ES valstybėmis narėmis, pasirengimo „Brexit’ui“ tinklalapiuose pateikė nacionalinių priemonių dėl teisės gyventi šalyje apžvalgą
. Komisija ir toliau atnaujins šią apžvalgą teikdama naujausią iš 27 ES valstybių narių gaunamą informaciją. Komisija ragina 27 ES valstybes nares tęsti jų teritorijoje gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių informavimo veiklą. Komisija primena, kad vienas iš prioritetų yra šiuo metu ES gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių teisinio statuso apsauga.
Kalbant apie Jungtinėje Karalystėje gyvenančius ES piliečius, informacija apie Jungtinės Karalystės vyriausybės požiūrį pateikiama jos interneto svetainėje.
Kaip paaiškinta 2019 m. balandžio 10 d. ketvirtajame pasirengimo „Brexit’ui“ komunikate, Komisija taip pat kartu su 27 ES valstybėmis narėmis ėmėsi darbo, kad ES nenumatytų atvejų reglamente nustatyto lygio socialinės apsaugos teisių apsauga išstojimo be susitarimo atveju būtų papildyta kitomis priemonėmis. Tai apima vienašalį suderintą nenumatytiems atvejams skirtą požiūrį, taikytiną visiems apdraustiems asmenims, kurių teisės yra susijusios su Jungtine Karalyste iki išstojimo dienos. Be to, 27 ES valstybės narės gali nuspręsti po išstojimo vienašališkai taikyti darbo, draudimo ir gyvenimo Jungtinėje Karalystėje laikotarpių sumavimo principą arba imtis papildomų vienašalių priemonių. Jos taip pat galėtų leisti sveikatos priežiūros paslaugomis naudotis jų teritorijoje gyvenantiems asmenims, kurie yra apdrausti Jungtinėje Karalystėje. Komisijos parengta nacionalinių priemonių apžvalga patvirtina, kad, nors valstybių narių veiksmai, susiję su priemonėmis, kurių imtasi, dėl savo ypatumų yra nevienodi, laikantis koordinuoto požiūrio užtikrinama, kad visose 27 ES valstybėse narėse apsaugos bazinis lygis būtų vienodas. 27 ES valstybės narės turėtų pratęsimo laikotarpį išnaudoti tam, kad informuotų piliečius ir užtikrintų, kad jie galėtų gauti informaciją, kurios jiems reikia, kad galėtų pasirengti Jungtinės Karalystės išstojimui.
Vaistai, medicinos priemonės ir cheminės medžiagos
Esama dviejų rūšių žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų, kuriems Jungtinės Karalystės išstojimas darys poveikį: vaistai, kurių leidimą centralizuotai suteikia Europos Komisija, ir vaistai, kurių leidimą nacionaliniu lygmeniu suteikia valstybės narės. Iki 2019 m. balandžio 12 d. teisės aktų reikalavimų neatitiko tik nedidelė dalis produktų, kurių leidimai suteikti centralizuotai (apie 1 %). Nors ši padėtis yra valdoma, tiek farmacijos pramonė, tiek pacientai yra suinteresuoti, kad problema būtų išspręsta. Šiuo metu Europos vaistų agentūra (EMA) yra beveik užbaigusi produktų, kurių leidimai suteikiami centralizuotai, atitikties teisės aktams tikrinimo procesą. Vis dėlto dar reikia imtis daugiau veiksmų, susijusių su produktais, kurių leidimai suteikiami nacionaliniu lygmeniu. Pramonės subjektai primygtinai raginami pratęsimo laikotarpį išnaudoti tam, kad iki 2019 m. spalio 31 d., glaudžiai bendradarbiaujant su EMA ir nacionalinėmis vaistų agentūromis, būtų užtikrinta, kad likę vaistai atitiktų teisės aktų reikalavimus. Kalbant apie partijos tyrimo infrastruktūros perkėlimą iš Jungtinės Karalystės į ES 27, 2019 m. kovo mėn. Komisija paskelbė gaires dėl įmonių galimybės naudotis laikina išimtimi, jei bus laikomasi tam tikrų sąlygų. Nors dėl 50 straipsnio 3 dalies laikotarpio pratęsimo šis klausimas turėtų būti mažiau svarbus, tos gairės tebegalioja produktams, kurių leidimas suteikiamas tiek centralizuotai, tiek nacionaliniu lygmeniu, kad būtų galima greitai užbaigti kokybės kontrolės tyrimo centro perkėlimą į ES 27.
Be to, tęsiamas Jungtinės Karalystės notifikuotųjų įstaigų išduotų medicinos priemonių sertifikatų perdavimas ES 27 notifikuotosioms įstaigoms. Siekdamos perduoti savo klientų sertifikatus 27 ES valstybėms narėms, kai kurios Jungtinės Karalystės notifikuotosios įstaigos 27 ES valstybėse narėse steigia naujas įstaigas arba bendradarbiauja su ES 27 notifikuotosiomis įstaigomis. Nors iki 2019 m. balandžio 12 d. padaryta didelė pažanga perduodant sertifikatus, dar reikės daug nuveikti, kad iki 2019 m. spalio 31 d. būtų užtikrinta visiška atitiktis reikalavimams. Tais atvejais, kai Jungtinės Karalystės notifikuotosios įstaigos negalės laiku perduoti visų savo klientų sertifikatų, gamintojai primygtinai raginami patys perduoti savo sertifikatus notifikuotajai įstaigai 27 ES valstybėse narėse. Valstybės narės turėtų padėti įmonėms, kad jų pasirengimo priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama svarbiausiems produktams ir tam, kad būtų surasta ES 27 notifikuotoji įstaiga, kuriai jų sertifikatai būtų perduoti laiku. Valstybės narės, visų pirma Medicinos priemonių tinklo kompetentingų valdžios institucijų „Brexit’o“ darbo grupėje, reguliariai aptaria šiuo klausimu daromą pažangą ir nuolat palaiko ryšius su Komisija. Komisija mano, kad 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą laikotarpį pratęsus iki 2019 m. spalio 31 d. yra pakankamai laiko užbaigti tiek sertifikatų perdavimą, tiek produktų etikečių pritaikymą.
Kalbant apie chemines medžiagas, iki 2019 m. balandžio pabaigos 27 ES valstybėms narėms perduota 463 medžiagų REACH registracija, o 718 medžiagų tebėra registruotos tik Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių registruotojų. Siekdama imtis būtinų priemonių, kad jų REACH registracija būtų perduota dar iki išstojimo dienos, Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) sistemoje REACH-IT sukūrė „Brexit’ui“ skirtą skiltį. Paskutinį kartą pratęsus 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą laikotarpį, ECHA „Brexit’ui“ skirtą skiltį palaikys iki 2019 m. spalio 31 d. Įmonės, kurių produktų registruotojai yra įsisteigę Jungtinėje Karalystėje ir kurios dar nėra perdavusios savo registracijos 27 ES valstybėms narėms, primygtinai raginamos pasinaudoti šia galimybe ir kreiptis į galimus ES 27 įsisteigusius bendrai duomenis teikiančius registruotojus bei žemesnės grandies naudotojus ir su jais derinti veiksmus. Neperdavus registracijos, nuo išstojimo dienos atitinkamos cheminės medžiagos negali būti pateiktos ES rinkai. Kiek tai susiję su REACH autorizacijomis, Jungtinėje Karalystėje įsisteigę pareiškėjai, siekiantys gauti autorizaciją, turi savo paraišką perduoti ES 27 įsisteigusiai įmonei, kad būtų išvengta tiekimo sutrikimų.
Muitai, netiesioginis apmokestinimas ir pasienio kontrolės postai
Muitų ir netiesioginio apmokestinimo srityje Komisija surengė daugybę techninių susitikimų ir dar iki ankstesnės išstojimo dienos paskelbė nurodymus dėl muitų, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizo. Planuojama iki išstojimo dienos kartu su nacionalinėmis administracijomis surengti keletą papildomų įvairių sektorių apžvalgos diskusijų. Be to, daugiausia dėmesio skiriama konkrečiai nacionalinių muitinės pareigūnų mokymo veiklai rengiant praktinius seminarus, internetiniais vaizdo įrašais arba animacine medžiaga grindžiamus mokymus, taip pat pagreitinto mokymo programoms, skirtoms naujų muitinės darbuotojų įdarbinimui ir esamų darbuotojų perkvalifikavimui.
Be to, Komisija tęsia 2019 m. vasario 18 d. pradėtą daugiakalbę komunikacijos kampaniją, kurią vykdant informuojamos ES įmonės ir visi kiti suinteresuotieji subjektai, kad jie galėtų pasirengti Jungtinės Karalystės išstojimui. Komunikacijos priemonės apima, pavyzdžiui, specialią interneto svetainę, informacinius lapelius, muitinės vadovus ir internetinių techninių sprendimų, kurie diegiami siekiant užtikrinti, kad, kiek tai susiję su Jungtine Karalyste, išstojimo be susitarimo atveju būtų įgyvendinamas Sąjungos muitinės kodeksas, paaiškinimus.
Nacionalinės administracijos daug investavo į infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius, visų pirma valstybėse narėse, kuriose yra pagrindiniai Europos Sąjungos prekybos su Jungtine Karalyste įvežimo ir išvežimo taškai. Be to, valstybės narės kartu su Komisija vykdo mokymo ir komunikacijos veiklą, kuria siekiama informuoti ekonominės veiklos vykdytojus ir suinteresuotuosius subjektus.
Atsižvelgiant į tai, kad poveikis daromas dideliam veiklos vykdytojų skaičiui, sudėtinga nustatyti tikslų įmonių pasirengimo lygį muitinės srityje, tačiau statistiniai duomenys rodo, kad veiksmų imtasi.
Pirma, 2019 m. vasario–kovo mėn. gerokai padaugėjo Europos Sąjungos registracijos ir identifikavimo kodų (EORI kodai), suteikiamų visiems veiklos vykdytojams, kuriuos muitinė įregistravo kaip būsimos importo ir (arba) eksporto veiklos vykdytojus. Šiuo atžvilgiu Komisija paaiškino, kad ekonominės veiklos vykdytojai gali pateikti reikalaujamus duomenis ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų įregistruoti dar iki išstojimo dienos. Antra, taip pat padaugėjo prašymų suteikti įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą, kuris suteikia galimybę palengvinti ir supaprastinti tam tikrus muitinės formalumus
. Iš šių tendencijų matyti, kad, kiek tai susiję su muitinės procedūromis, suinteresuotieji subjektai yra vis geriau pasirengę, tačiau tai nereiškia, kad imtasi visų reikiamų pasirengimo priemonių. Visų pirma, EORI kodo ir įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso suteikimas tėra dalis veiksmų, kurių turi imtis ekonominės veiklos vykdytojai, kad pasirengtų išstojimo be susitarimo scenarijui, – šis pasirengimas taip pat gali lemti, pavyzdžiui, logistikos bei veiklos planavimo pokyčius, arba gali prireikti įdarbinti muitinės specialistų. Galiausiai, daugiau pastangų turėtų dėti ne tik netoli Jungtinės Karalystės esančios šalys – imtis veiksmų ir susisiekti su savo nacionaline muitinės administracija, kad įsitikintų, jog imtasi visų reikiamų pasirengimo veiksmų, turi kiekviena ES 27 įmonė, ketinanti po išstojimo dienos toliau prekiauti su Jungtine Karalyste.
Kalbant apie sanitarijos ir fitosanitarijos kontrolę, 27 ES valstybės narės įsteigė naujų pasienio kontrolės postų arba atliko jau esančių postų plėtros darbus įvežimo iš Jungtinės Karalystės į ES punktuose. Kaip nurodyta pirmiau, atsižvelgiant į naujausią 50 straipsnio 3 dalyje nustatyto laikotarpio pratęsimą, reikės vėl priimti ne teisėkūros procedūra priimamą aktą, kuriuo patvirtinami šie pasienio kontrolės postai. 27 ES valstybės narės turėtų papildomą laiką išnaudoti tam, kad įvertintų, ar reikia toliau pritaikyti šiuos pasienio kontrolės postus siekiant užtikrinti, kad jie iškart veiktų visu pajėgumu. Be to, Komisija palaiko nuolat palaiko ryšius su labiausiai suinteresuotomis valstybėmis narėmis, kad išstojimo be susitarimo atveju būtų galima greitai sukurti jungiamąjį sausumos maršrutą, einantį tarp Airijos ir likusios Europos Sąjungos dalies per Jungtinę Karalystę, be kita ko, remiantis būtinomis IT sistemomis.
Transportas
Oro transporto srityje nenumatytų atvejų Reglamente (ES) 2019/502 nustatytas specialus ES oro transporto bendrovės atitikties ES kontrolinio akcijų paketo nuosavybės ir kontrolės reikalavimams po Jungtinės Karalystės išstojimo mechanizmas. Oro transporto bendrovės turėjo per 15 dienų nuo reglamento įsigaliojimo (t. y. nuo 2019 m. kovo 28 d.) kiekvienai nacionalinei licencijas išduodančiai institucijai pateikti planą, kuriame aprašytos priemonės, kurių jos imsis, kad visiškai atitiktų reikalavimus. Kompetentingos licencijas išduodančios institucijos turi per du mėnesius įvertinti, ar tomis priemonėmis bus užtikrinta atitiktis, ir apie savo vertinimą turi pranešti Komisijai ir oro vežėjui. Pagal nenumatytų atvejų reglamentą atitinkamos oro transporto bendrovės turi iki 2020 m. kovo 30 d. įgyvendinti priemones ir visapusiškai laikytis Sąjungos teisės dėl nuosavybės ir kontrolės. Šis procesas jau pradėtas ir Komisija nuolat palaiko ryšius su nacionalinėmis valdžios institucijomis. Be to, pagal nenumatytų atvejų reglamentą Jungtinės Karalystės oro vežėjai kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jie nori vykdyti veiklą, gali teikti prašymą išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą. Šios nuostatos taip pat taikomos nuo 2019 m. kovo 28 d.
Kalbant apie geležinkelių transporto sektorių, veiklos vykdytojai, kurie nėra ėmęsi būtinų priemonių atitinkamiems ES 27 dokumentams gauti, turėtų atlikti jiems gauti reikalingus veiksmus. Nenumatytų atvejų Reglamente (ES) 2019/503 jau nustatytas pakankamai ilgas laikotarpis, per kurį reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdama į pratęsimą, Komisija mano, kad veiklos vykdytojai turi pakankamai laiko, kad galėtų iki išstojimo dienos užtikrinti atitiktį. Traukinio mašinistai, kurie pageidauja toliau eksploatuoti traukinius tarpvalstybinėse linijose ir dar nėra gavę galiojančios ES 27 licencijos, – tokių mašinistų yra nemažai, – turės imtis atitinkamų veiksmų. Kalbant apie geležinkelio įmonių, vykdančių veiklą tuneliu per Lamanšo sąsiaurį, saugos sertifikatus ir veiklos licencijas, pažymėtina, kad nacionalinės valdžios institucijos ir kai kurie veiklos vykdytojai yra ėmęsi papildomų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad būtų galima gauti atitinkamus ES 27 sertifikatus ir licencijas.
Žuvininkystės veikla
Siekdama įgyvendinti ES nenumatytų atvejų reglamentus, žuvininkystės sektoriuje Komisija ėmėsi skubių veiksmų. Komisija ir valstybės narės bendradarbiaudamos surinko informaciją tinkamu formatu, kad ES laivų prašymus suteikti prieigą prie Jungtinės Karalystės vandenų būtų galima tvarkyti, kai tik bus pradėtas taikyti nenumatytų atvejų reglamentas dėl žvejybos leidimų. Komisija užtikrins, kad būtų sukurtos struktūros, būtinos nenumatytų atvejų priemonei skubiai įgyvendinti, jei tokios struktūros yra reikalingos.
Komisija taip pat glaudžiai bendradarbiavo su valstybėmis narėmis, siekdama pritaikyti jų veiklos programas, kad, jei reikia ir tinkama, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ištekliai galėtų būti naudojami laikinam veiklos nutraukimui. Komisija dar kartą pabrėžia, jog svarbu, kad atitinkamos 27 ES valstybės narės laikytųsi suderinto požiūrio rengdamosi galimam scenarijui, pagal kurį ES laivai nebeturės prieigos prie Jungtinės Karalystės vandenų. Ji yra pasirengusi sudaryti palankesnes sąlygas tolesnėms konsultacijoms, kad būtų sukurta bendra ES vandenyse vykdomos žvejybos veiklos, įskaitant galimą šios veiklos perkėlimą, pokyčių ar iškraipymų stebėsenos sistema ir būtų galima koordinuotai reaguoti į padėtį, be kita ko, prireikus teikti paramą laikinam veiklos nutraukimui. Be to, Komisija toliau dirbs su Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, kuri gali atlikti svarbų vaidmenį po Jungtinės Karalystės išstojimo padidėjus kontrolės, stebėsenos ir priežiūros poreikiams.
Jei 2019 m. spalio 31 d. Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos išstos be susitarimo, tinkamu momentu reikės apsvarstyti poveikį nustatomoms 2020 m. žvejybos galimybėms, įskaitant specialų susitarimą su Jungtine Karalyste atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę ir remiantis mokslinėmis rekomendacijomis.
Finansinės paslaugos
Finansinių paslaugų srityje, rengdamosi anksčiau (2019 m. balandžio 12 d.) turėjusiam įvykti išstojimui, įmonės padarė didelę pažangą, susijusią su nenumatytų atvejų planais, įskaitant įsisteigimą 27 ES valstybėse narėse, tarpvalstybinių sutarčių pakeitimą (naujų sutarčių parengimą) arba nutraukimą ir verslo modelių pritaikymą. Tačiau tebėra neišspręsti kai kurie likę klausimai. Draudimo įmonės, mokėjimo paslaugų teikėjai ir kiti finansinių paslaugų teikėjai, kurie, atsižvelgiant į tam tikrus jų veiklos aspektus (pavyzdžiui, sutarčių valdymo ir prieigos prie infrastruktūros), dar nėra pasirengę, primygtinai raginami iki 2019 m. spalio 31 d. užbaigti pasirengimo veiksmus. Siekdama užtikrinti, kad įmonių nenumatytų atvejų planai būtų visiškai įgyvendinti, Komisija bendradarbiauja su ES lygmens ir nacionalinėmis priežiūros institucijomis ir tikisi, kad Jungtinės Karalystės priežiūros institucijos leis įmonėms įgyvendinti tokius planus. Komisija taip pat bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, siekdama užtikrinti, kad finansinių paslaugų srityje nacionaliniu lygmeniu būtų laikomasi nuoseklaus požiūrio į pasirengimą nenumatytiems atvejams, būtų išsaugotas finansinis stabilumas ir nebūtų daromas neigiamas poveikis vienodoms sąlygoms bendrojoje finansinių paslaugų rinkoje. Komisija yra prisiėmusi įsipareigojimą užtikrinti stabilias ir atviras finansų rinkas. Tačiau jei 2019 m. spalio 31 d. Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos be susitarimo, tai neišvengiamai lems tam tikrą finansinių paslaugų rinkos susiskaidymą.
3.Išvados
Komisija mano, kad Jungtinės Karalystės išstojimas be susitarimo tebėra galima baigtis su visomis neigiamomis ekonominėmis pasekmėmis. Atsižvelgdama į tai, kad buvo pratęstas 50 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis, Komisija įvertino visas dabartines ES nenumatytų atvejų priemones ir daro išvadą, kad jos tebėra tinkamos ir atitinka paskirtį. Vis dėlto Komisija toliau stebės politinius pokyčius ir įvertins, ar reikia pratęsti priimtų priemonių taikymą. Komisija taip pat toliau padės valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams pasirengti ir dar kartą pabrėžia, jog yra svarbu, kad visi suinteresuotieji subjektai laikotarpį iki 2019 m. spalio 31 d. pabaigos išnaudotų tam, kad užtikrintų, jog jie būtų kuo geriau pasirengę visiems galimiems scenarijams.
EUROPOS KOMISIJA