EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 04 09

COM(2019) 176 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI

dėl strateginio su baterijomis susijusio veiksmų plano įgyvendinimo. Strateginės baterijų vertės grandinės Europoje kūrimas

I.KODĖL EUROPAI REIKIA STRATEGINIO POŽIŪRIO Į BATERIJAS

Numatoma, kad dėl vykstančio perėjimo prie švarios energijos per ateinančius metus baterijų paklausa sparčiai augs ir ši rinka taps vis labiau strategine pasauliniu lygmeniu. Remiantis kai kuriais šaltiniais, nuo 2025 m. Europos rinkos potencialo vertė gali siekti iki 250 mlrd. EUR per metus 1 . Šią tendenciją dar labiau sustiprina šios Komisijos sėkmingai patvirtinta nauja ir išsami energetikos sąjungos teisės aktų ir valdymo sistema, kuria siekiama paspartinti perėjimą prie tvarios, saugios ir konkurencingos ES ekonomikos.

Todėl Komisija įvardijo baterijas kaip strateginę vertės grandinę, kurioje ES turi padidinti investicijas ir aktyviau kurti inovacijas atsižvelgdama į sustiprintą pramonės politikos strategiją, kuria siekiama sukurti pasauliniu mastu integruotą, tvarią ir konkurencingą pramoninę bazę 2 .

Savo ilgalaikėje neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ateities vizijoje iki 2050 m. „Švari mūsų visų planeta“ Komisija išdėstė, kaip Europa gali pasiekti klimato neutralumą sukurdama tvirtą pagrindą darbui siekiant modernios ir klestinčios neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos iki 2050 m. 3 Šioje vizijoje paaiškinta, kad elektrifikacija yra vienas pagrindinių technologinių būdų anglies dioksido poveikio neutralizavimui pasiekti 4 . Baterijos bus viena pagrindinių šio perėjimo sąlygų, turint omenyje jų svarbų vaidmenį stabilizuojant elektros tinklą ir diegiant netaršų judumą 5 .

Baterijos suteikia labai realią galimybę pasinaudoti šia didele transformacija siekiant sukurti vertingų darbo vietų ir padidinti ekonomikos našumą. Jos gali tapti pagrindiniu ES pramonės konkurencingumo ir lyderystės veiksniu, ypač Europos automobilių pramonėje.

Tam reikia didžiulių investicijų. Numatoma, kad Europoje vien baterijų elementų gamybai reikės pastatyti 20–30 gigafabrikų, o su jais susijusi ekosistema turės būti gerokai sustiprinta 6 . Turint omenyje reikiamų investicijų mastą ir tempą, pagrindinis sėkmės veiksnys bus greitai pritrauktos privačios investicijos.

Šiuo metu Europoje pagaminama tik 3 proc. visų pasaulyje pagaminamų elementų, o Azijoje pagaminamų elementų dalis sudaro 85 proc. 7 Jeigu nebus imtasi veiksmų siekiant paremti perspektyvaus baterijų gamybos sektoriaus kūrimą, kyla pavojus, kad Europa negrįžtamai atsiliks nuo savo konkurentų pasaulinėje baterijų rinkoje ir taps priklausoma nuo baterijų elementų ir tiekimo grandinėje naudojamų žaliavų importo.

Siekdama išvengti priklausomybės nuo mūsų konkurentų ir pasinaudoti baterijų teikiamomis darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investavimo galimybėmis, Europa turi paskubėti pasaulinėse lenktynėse ir sustiprinti lyderystę technologijų ir pramonės srityse visoje vertės grandinėje. Komisija dirba kartu su daugeliu valstybių narių ir pagrindiniais suinteresuotaisiais pramonės subjektais, kad Europoje sukurtų konkurencingą, tvarią ir novatorišką baterijų ekosistemą, kuri apimtų visą vertės grandinę.

Tai yra pagrindinis pramonės inicijuotos Europos baterijų aljanso (EBA) iniciatyvos, kurią 2017 m. spalio mėn. paskelbė Komisija siekdama paremti novatoriškų sprendimų ir gamybos pajėgumų kūrimą ES, tikslas. EBA, remiant ES ir ES valstybėms narėms, padeda skatinti bendradarbiavimą tarp pramonės sektorių ir visoje vertės grandinėje 8 . 

Šiuo požiūriu gali būti remiamasi įgyvendinant ES veiksmus kituose strateginiuose sektoriuose, kuriais toliau kartu išnaudojami Europos privalumai pramonės ir inovacijų srityje siekiant užpildyti spragas jos vertės grandinėje.

Šiomis aplinkybėmis 2018 m. gegužės mėn. Komisija priėmė dokumentų rinkinyje „Europa kelyje“ pateikiamą strateginį su baterijomis susijusių veiksmų planą 9 . Taip buvo parengtas priemonių rinkinys, skirtas paremti nacionalines, regionines ir pramonės pastangas sukurti baterijų vertės grandinę Europoje, kuri apimtų žaliavų gavybą, gavimą ir perdirbimą, baterijų medžiagas, elementų gamybą, baterijų sistemas ir pakartotinį naudojimą bei antrinį perdirbimą.

Praėjus mažiau nei metams nuo strateginio veiksmų plano priėmimo padaryta didelė pažanga jame nustatytų pagrindinių veiksmų srityje ir paskelbta apie kelias didžiules pramonės investicijas. Šioje ataskaitoje apibūdinama dabartinė padėtis, susijusi su pagrindiniais veiksmais, kurių iki šiol imtasi baterijų vertės grandinėje, ir nustatomos problemos bei ES galimybės šiame strateginiame sektoriuje, kuriame siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir modernizuoti ekonomiką.

Paskatos netaršiam judumui paspartins baterijomis maitinamų elektra varomų transporto priemonių paklausos augimą

Apskritai transportas ir konkrečiai automobilių sektorius darys poveikį baterijų elementų paklausos didėjimui vidutinės trukmės laikotarpiu, kaip jau yra ir šiandien 10 . Tai prisidės prie išlaidų mažinimo dėl reikšmingos masto ekonomijos 11 . Šiuo metu viso pasaulio keliuose yra daugiau kaip 4 milijonai elektra varomų transporto priemonių. Prognozuojama, kad iki 2028 m. šis skaičius išaugs iki 50–200 milijonų, o iki 2040 m. pasieks 900 milijonų 12 . Baterijos sudaro iki 40 proc. automobilio vertės 13 . 

 

Ličio jonų baterijų pasaulinė pasiūla ir paklausa šiandien ir ateityje bei Europai tenkanti gamybos dalis. Šaltinis – JRC

Teisėkūros iniciatyvos ir tinkamų sąlygų sudarymo priemonės, įtrauktos į Komisijos Mažataršio judumo strategiją, taip pat trys judumo dokumentų rinkiniai „Europa kelyje“ padarys poveikį elektra varomų transporto priemonių, taigi ir baterijų pasiūlai bei paklausai 14 . Tai yra neseniai priimtas Reglamentas dėl naujiems automobiliams 15 ir daugumai sunkiųjų transporto priemonių 16 taikomų išmetamo CO2 kiekio standartų, taip pat peržiūrėta Netaršių transporto priemonių direktyva, kurioje nustatyti mažataršių ir netaršių transporto priemonių parko viešųjų pirkimų tikslai 17 . Automobilių išmetamų teršalų krizė ir didelė oro tarša kai kuriuose miestuose kelia visuomenės susirūpinimą ir skatina švaresnių transporto priemonių paklausą (gerokai sumažėjo dyzelinu varomų transporto priemonių paklausa) 18 . Tai paskatino vyriausybes imtis veiksmų (pvz., draudimas ateityje prekiauti transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais, dyzelinėms transporto priemonėms taikomi apribojimai ir draudimai miesto vietovėse), taip pat pertvarkyti automobilių gamybos verslą ir peržiūrėti investavimo strategijas (pvz., pereiti nuo dyzelinių prie hibridinių, elektra ir kuro elementais varomų transporto priemonių gamybos). Transporto rinkliavų ir mokesčių restruktūrizavimas siekiant, kad jie atitiktų infrastruktūros ir išorės sąnaudas, įskaitant principo „teršėjas moka“ taikymą kelių mokesčiams, taip pat paskatins didesnę mažataršių arba netaršių transporto priemonių paklausą 19 .

Atsinaujinančiosios energijos kaupimas bus pagrindinis baterijų paklausos veiksnys

Iki 2050 m. elektros poreikis, palyginti su galutiniu visos energijos poreikiu, padidės bent dvigubai ir sieks 53 proc. Tikimasi, kad iki 2030 m. maždaug 55 proc. ES suvartojamos elektros energijos bus pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių (palyginti su dabartiniu 29 proc. lygiu). Numatoma, kad iki 2050 m. šis skaičius bus didesnis nei 80 proc. 20 Siekiant veiksmingai integruoti šią atsinaujinančiąją elektros energiją, prireiks visų energijos kaupimo technologijų, įskaitant hidroakumuliaciją, baterijas ir cheminių medžiagų (vandenilio) saugojimą. Sprendimų pasirinkimas priklausys nuo vietos, reikiamų pajėgumų ir paslaugų, kurios turi būti teikiamos.

Suteikdamos galimybę laikinai kaupti elektrą ir sugrąžinti ją į tinklą baterijos gali padėti visuomenei geriau panaudoti skirtingus ir decentralizuotus atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip antai vėjo ir saulės energiją. Baterijos padės subalansuoti elektros tinklą ir papildys lankstumą, kurį taip pat suteiks patobulintos tinklų jungtys, paklausos valdymas ir kitos energijos kaupimo technologijos. Elektros tinklui subalansuoti naudojamos baterijos gali būti stacionarios arba mobilios (t. y. elektra varomų transporto priemonių baterijos, jeigu jos yra dvikryptės 21 ).

Dėl visuotinės atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros per pastarąjį dešimtmetį kainos jau labai sumažėjo, ypač saulės ir sausumos bei jūros vėjo energijos. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, milijonai vartotojų visame pasaulyje šiuo metu gali gaminti elektrą savo reikmėms (daugiausia naudodami saulės baterijų plokštes ant savo stogų), taip pat ją kaupti ir parduoti atgal į tinklą.

Numatoma, kad elektros energijos kaupimo, ypač kaupimo baterijų technologijų, vaidmuo ir svarba labai padidės. Tikimasi, kad vidutinės trukmės laikotarpiu stacionarios baterijos sudarys maždaug 10 proc. baterijų rinkos, bet jų vaidmuo bus vis svarbesnis. Žvelgiant iš 2050 m. perspektyvos, energijos kaupimas taps pagrindiniu būdu integruoti atsinaujinančiąją energiją į elektros energijos sistemą, nes laikui bėgant šiluminės energijos gamyba mažėja ir geriau išnaudojamos paklausos valdymo galimybės. Pagal kai kuriuos Komisijos komunikate „Švari mūsų visų planeta“ įvertintus scenarijus 2050 m. metinis kaupiamos elektros kiekis galėtų padidėti bent dešimt kartų, palyginti su 2015 m.

Numatoma, kad iki 2050 m. baterijų vaidmuo bus gerokai svarbesnis nei hidroakumuliacinių technologijų, kurios šiuo metu yra pagrindinė energijos kaupimo technologija elektros sistemoje ir sudaro per 90 proc. ES energijos kaupimo pajėgumų 22 . 

Panaikinti Europos energetinę priklausomybę ir priklausomybę nuo žaliavų – strateginė galimybė

Pasaulio rinkos prognozėse numatoma, kad iki 2023 m. ličio jonų baterijų paklausa išaugs iki 660 GWh, iki 2028 m. – iki 1 100 GWh, o iki 2040 m. gali siekti 4 000 GWh, palyginti su vos 78 GWh šiuo metu 23 . Augant pasaulinei rinkai numatoma, kad iki 2023 m. Europos pajėgumai sieks 207 GWh, o iki 2028 m. vien Europos elektra varomų transporto priemonių baterijų paklausa bus apie 400 GWh 24 ir taip bus sukurta bent 3–4 milijonai darbo vietų 25 . 

Tačiau šiuo metu ES yra labai priklausoma nuo baterijų elementų importo, o tai gali lemti dideles pramonės sąnaudas ir kelti riziką tiekimo grandinėje, taip pat pakenkti automobilių pramonės gebėjimui konkuruoti su užsienio varžovais, ypač esant trūkumui dėl prognozuojamo paklausos didėjimo.

Ši priklausomybė susijusi ne tik su baterijų elementų gamyba; galimybė gauti penkių svarbiausių baterijų žaliavų (ličio, nikelio, kobalto, mangano ir grafito) taip pat yra viena didžiausių Europos tiekimo saugumo problemų, nes šios žaliavos gaunamos tik iš nedaugelio šalių 26 . Beveik visų šių baterijų medžiagų rafinavimo ir perdirbimo įmonių šiuo metu taip pat sutelktos Kinijoje, kuri dėl šios priežasties dominuoja ličio jonų baterijų tiekimo grandinėje. Tas pats pasakytina apie vertės grandines ir kitas svarbiausias elektra varomoms transporto priemonėms skirtas medžiagas, ypač apie retąsias žemes, skirtas didelės galios pastoviesiems magnetams, kurie šiuo metu yra labai svarbūs gaminant didžiausio galios tankio elektrinius variklius 27 . Kai kuriais atvejais galimybei gauti šių žaliavų gali kelti riziką politinis nestabilumas, dėl kurio prieiga gali būti panaikinta (įskaitant didelius mokesčius ir eksporto muitus), arba prieigai gali būti trukdoma plačiai taikant neetišką ir netvarią kasybos praktiką. 

Priklausomybė vertės grandinėje nuo elektra varomų transporto priemonių baterijoms skirtų medžiagų tiekimo. Šaltinis – JRC

Per ateinantį dešimtmetį dėl elektra varomų transporto priemonių rinkos plėtros labai padidės visų šių žaliavų paklausa 28 . Todėl ekonominiu ir geostrateginiu požiūriais ES turi užsitikrinti, kad baterijų vertės grandinėje ji netaptų priklausoma nuo iš užsienio gaunamų pirminių žaliavų ir kitų perdirbtų medžiagų. ES turi įvairinti šių medžiagų šaltinius, įskaitant vietinius šaltinius, visapusiškai išnaudoti savo prekybos politiką, kad užtikrintų tvarų ir saugų tiekimą, ir stiprinti savo perėjimą prie žiedinės ekonomikos pasitelkiant atliekų naudojimą, pakartotinį naudojimą ir antrinį perdirbimą. 

 

 

II.Baterijų ekosistema Europoje. KONKURENCINGŲ, TVARIŲ IR NOVATORIŠKŲ STRATEGINIŲ VERTĖS GRANDINIŲ KŪRIMAS

Komisija siekia, kad ES taptų pramonės lyderė ir sustiprintų savo strateginį savarankiškumą baterijų sektoriuje visoje vertės grandinėje. Todėl jos tikslas yra sukurti pagrindą tvariai, konkurencingai ir novatoriškai baterijų ekosistemai ES. Nors Komisija nuo pat pradžių rėmė baterijų kūrimą, ji nustatė, kad reikia taikyti labiau bendradarbiavimu grindžiamą ir visapusiškesnį požiūrį atsižvelgiant į pokyčių tempą šioje srityje.

Komisijos atnaujintoje ES pramonės politikos strategijoje pabrėžiama, jog reikia remtis Europos pasiekimais strateginėse naujų technologijų vertės grandinėse ir juos stiprinti 29 . Atsižvelgdama į tai Komisija įvardijo baterijas kaip strateginės svarbos vertės grandinę ir pasiūlė taikyti pramonės iniciatyvos principą. Ji remia pagrindinių pramonės dalyvių bendradarbiavimo plėtojimą, ragina sudaryti mokslinių tyrimų, inovacijų ir gamybos konsorciumą, taip pat sudaro palankias sąlygas veiksmingiau panaudoti esamus finansavimo mechanizmus glaudžiai bendradarbiaujant su Europos investicijų banku (EIB) ir valstybėmis narėmis. Šiuo požiūriu pagrįstas Europos baterijų aljansas 30 . 

Dėl problemų, su kuriomis susiduria Europos baterijų sektorius, įvairovės reikia imtis visapusiškų ir nuoseklių priemonių visoje vertės grandinėje. Todėl Komisijos strateginiame su baterijomis susijusių veiksmų plane siūlomi veiksmai, apimantys žaliavų gavybą, gavimą ir rafinavimą, baterijų elementų gamybą ir baterijų sistemas, antrinį perdirbimą ir pakartotinį naudojimą 31 . Priemonės apima baterijų pirminių žaliavų tiekimo iš ES ir išorės šaltinių užtikrinimą, antrinių žaliavų naudojimo didinimą, paramą moksliniams tyrimams ir inovacijoms, darbą su investuotojais siekiant skatinti plėtros galimybes ir novatoriškais sprendimais pagrįstos gamybos pajėgumus, taip pat investavimą į specializuotus įgūdžius. Dar viena galimybė – plėtoti pasaulyje pirmaujančias antrinio perdirbimo technologijas ir pajėgumus. Tvarios baterijos, gaminamos atsakingai gaunant medžiagas, paliekant kuo mažesnį anglies pėdsaką ir laikantis žiedinės ekonomikos požiūrio, gali būti pagrindinis ES konkurencinis pranašumas. Norint sustiprinti mūsų konkurencingumą šiame sektoriuje turi būti parengti visoje ES taikomi reikalavimai ir darnieji standartai.

Pagal Komisijos strateginį su baterijomis susijusių veiksmų planą teikiama parama visiškai atitinka ES tarptautinius įsipareigojimus, ypač susijusius su Pasaulio prekybos organizacija, taip pat ES pastangas užtikrinti vienodas sąlygas ir panaikinti rinkos iškraipymus.

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir demonstravimas. Naujos kartos baterijų technologijų kūrimas ir diegimas

Europa turi dėti nuolatines ir koordinuotas pastangas siekdama remti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su pažangiųjų baterijų medžiagomis ir chemine sudėtimi, kad pagerintų savo rezultatus ličio jonų (Li-ion) baterijų elementų technologijų srityje ir taptų naujos kartos baterijų technologijų lydere. Dabartinių pažangiausių baterijų cheminę sudėtį sudaro ličio jonai, bet dėl didesnio energijos tankio ir energinio naudingumo poreikio trumpuoju arba vidutiniu laikotarpiu reikia atlikti patobulinimus ir imtis radikalesnių pokyčių siekiant sukurti naujos kartos ličio jonų baterijas, pagrįstas naujomis pažangiomis medžiagomis. ES bendrovės gali puikiai pasinaudoti šia technologine plėtra 32 .

Baterijų srityje ES telkia visas savo paramos priemones, apimančias visą inovacijų ciklą – nuo fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslinių tyrimų iki demonstravimo, diegimo pirmą kartą ir prekybos.

Siekiant išnaudoti šio sektoriaus potencialą labai svarbu koordinuoti su baterijomis susijusių mokslinių tyrimų veiklą. Remdamasi bendradarbiavimo pastangomis įgyvendinant Strateginį energetikos technologijų (SET) planą 33 ir Strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę (STRIA) 34 , Komisija sukūrė Europos technologijų ir inovacijų platformą (ETIP) „Batteries Europe“ 35 , siekdama paskatinti pažangą baterijų mokslinių tyrimų prioritetų srityje ir sutelkti suinteresuotuosius pramonės subjektus, mokslinių tyrimų bendruomenę bei ES valstybes nares, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas ir atitinkamų baterijų mokslinių tyrimų programų sąveika. Ši platforma suteikia daugelio su baterijomis susijusių mokslinių tyrimų programų, įgyvendinamų ES ir nacionaliniais lygmenimis, taip pat privačiojo sektoriaus iniciatyvų bendradarbiavimo galimybę.

Ateityje ETIP parengs pagrindą Komisijos siūlomai bendras programas įgyvendinančiai baterijų mokslinių tyrimų ir inovacijų bei pramonės partnerystei pagal būsimą mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“, kuri bus pradėta įgyvendinti 2021 m. Partnerystės tikslas – remti ES vadovaujantį vaidmenį į vieną vietą sutelkiant visą pagal programą „Europos horizontas“ vykdomą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kad, bendradarbiaujant su pramonės subjektais ir mokslinių tyrimų bendruomene, būtų galima parengti nuoseklią strateginę programą.

ES biudžetas jau teikia didelių finansavimo galimybių, skirtų baterijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms remti. Pagal ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) skirta 1,34 mlrd. EUR energijos kaupimo tinkle ir mažo anglies dioksido kiekio judumo projektams. 2019 m. įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pagal Europos baterijų aljanso iniciatyvą dėl baterijų projektų, kurių vertė 114 mln. EUR, finansavimo. 2020 m. bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl 132 mln. EUR vertės transporto ir energijos baterijų finansavimo.

Europos regioninės plėtros fondas taip pat teikia paramą moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kad paskatintų transporto sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.

ES regionai susidomėjo galimybe užmegzti partnerystes siekiant įgyvendinti bendrus projektus ir toliau kurti stiprias inovacijų ekosistemas baterijų srityje. Viena tokių tarpregioninių partnerysčių, orientuotų į elektromobilumui ir energijos kaupimui skirtų baterijų medžiagas, buvo pradėta 2018 m. spalio mėn. įgyvendinant Pramonės modernizavimo pažangiosios specializacijos platformą. Ši atvira partnerystė 36 buvo išplėsta ir joje jau dalyvauja 22 regionai, o vertės grandinėje buvo nustatytos kelios bandomosios sritys siekiant nustatyti su baterijomis susijusius projektus, kurie galėtų padėti kurti sėkmingas prekybos įmones 37 . 

Be to, siekiant išbandyti mūsų naujas technologijas panašiomis į rinkos sąlygomis, prieš padidinant gamybos apimtis komerciniu mastu svarbu įgyvendinti parodomuosius ir bandomuosius projektus. Siekdamas remti pirmuosius savo pobūdžio komercinio masto parodomuosius projektus, Europos investicijų bankas (EIB) teikia paskolas, garantijas ir nuosavo kapitalo finansavimą taikydamas energetikos parodomųjų projektų priemonę „InnovFin“ 38 . Švedijoje taikant šią priemonę pažangių ličio jonų baterijų elementų gamybos parodomiesiems projektams transporto, stacionarių energijos kaupimo technologijų ir pramonės srityse jau suteikta viena 52,5 mln. EUR paskola 39 . Keli pramonės projektai Kroatijoje, Prancūzijoje, Graikijoje ir Švedijoje taip pat gavo Europos strateginių investicijų fondo paramą. Numatoma, kad pagal kitą daugiametę finansinę programą fonde „InvestEU“ bus sutelktos visos esamos finansinės priemonės, todėl ES parama taps veiksmingesnė ir lankstesnė, taip pat ir baterijų srityje.

Numatoma, kad 2020–2030 m. laikotarpiu pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įsteigtas Inovacijų fondas skirs apie 10 mlrd. EUR paramą ikiprekybiniams parodomiesiems mažo anglies dioksido kiekio technologijų projektams, įskaitant energijos kaupimą 40 . Jis suteiks galimybę plačiu mastu gaminti, išbandyti ir pademonstruoti novatoriškas baterijas ir padės sumažinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų (pavyzdžiui, pasiektų įgyvendinant iniciatyvą „Horizontas 2020“) bei komercinės baterijų gamybos, kaip numatyta Europos baterijų aljanse. Fondas bus įgyvendinamas visapusiškai koordinuojant jo veiklą su kitomis atitinkamomis ES programomis ir galėtų prisidėti prie fondo „InvestEU“.

Reikiamų investicijų mastas yra toks, kad vien viešųjų finansų nepakanka; todėl norint pritraukti privatųjį kapitalą svarbu parengti veiksmingus mechanizmus. Todėl labai svarbu derinti viešuosius ir privačiuosius išteklius 41 .

Siekiant ES švarios energijos inovacijos tikslų naudojamos novatoriškos finansavimo schemos, kuriose dalyvauja viešasis ir privatus sektoriai. 2018 m. spalio mėn. Komisija ir koalicija „Breakthrough Energy“ sutarė pradėti taikyti naują viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo modelį, kad paskatintų tiesiogines privačias investicijas į pažangias, mažo anglies dioksido kiekio technologijas naudojančias ir inovacijas kuriančias Europos bendroves, siūlančias klimato kaitos keliamų problemų sprendimo būdų 42 . Taikant šią bendrą investavimo priemonę numatomas pradinis 100 mln. EUR vertės kapitalo įsipareigojimas. Jį sudaro 50 mln. EUR, skirti koalicijos „Breakthrough Energy“ (arba jos filialų), ir 50 mln. EUR, skirti Komisijos įgyvendinant Europos investicijų banko valdomą programos „Horizontas 2020“ finansinę priemonę „InnovFin“.

Be to, Europos baterijų aljansas nagrinėja galimybę vykdyti pažangius tarpvalstybinius inovacijų projektus siekiant gauti viešąjį finansavimą, kuris atitiktų ES valstybės pagalbos taisykles, taikomas bendriems Europos interesams svarbiems projektams 43 . Kelios valstybės narės jau pradėjo procedūras, kad nustatytų potencialius konsorciumus, ir dirba kartu, kad sukurtų vieną ar daugiau bendriems Europos interesams svarbių projektų šioje srityje 44 . Jų tikslas – kuo greičiau gauti Komisijos pritarimą.

Investicijos į novatoriškų sprendimų diegimą pramonės srityje baterijų vertės grandinėje

Europos baterijų aljanso tikslas – paskatinti baterijų vertės grandinės kūrimą Europoje. Maždaug 260 pramonės ir inovacijų srities subjektų prisijungė prie šio tinklo. „EIT InnoEnergy“ (Europos inovacijos ir technologijos instituto žinių ir inovacijos bendrija) vadovauja šiam tinklui ir jau paskelbė apie konsoliduotas privačias investicijas, siekiančias iki 100 mlrd. EUR ir apimančias visą vertės grandinę 45 .

Taip pat paskelbta apie pirminių ir antrinių žaliavų gamybą ES ir planuojamas kelių Europos konsorciumų investicijas į baterijų gamybą. Vienas šių konsorciumų, remiant Europos investicijų bankui, pradeda bandomosios linijos statybą Švedijoje. Kitas investuoja į pažangių ličio jonų baterijų kūrimą, o po to investuos į kietakūnių ličio jonų baterijų kūrimą; jų gamyba galėtų prasidėti per ateinančius kelerius metus. Medžiagų technologijų ir antrinio perdirbimo įmonių grupės Lenkijoje ir Suomijoje stato gamyklas, kuriose iki 2020 m. bus pradėtos gaminti pagrindinės elektra varomų transporto priemonių baterijoms skirtos medžiagos.

Netaršių, saugių konkurencingų ir etiškai pagamintų baterijų standartų nustatymas

Siekiant, kad Europa taptų tvarių baterijų gamybos lydere, visų pirma turi būti remiamasi tvirta teisine sistema, papildyta Europos darniaisiais standartais. Teisiniai reikalavimai, taikomi baterijoms siekiant pateikti jas ES rinkai, taip pat atitinkamiems gamybos procesams, turės didelės įtakos baterijų technologijų kūrimui ir diegimui, taip pat jų poveikiui visuomenės sveikatai, saugumui, klimatui ir aplinkai.

Tikėtina, kad būsimi reguliavimo reikalavimai bus susiję su baterijų charakteristikomis, kaip antai saugumu, junglumu, veiksmingumu, patvarumu, dvikryptiškumu, pakartotinio panaudojimo ir antrinio perdirbimo galimybe, efektyviu išteklių panaudojimu ar net gyvavimo ciklo poveikiu, pavyzdžiui, anglies pėdsaku 46 . Jie turės būti papildyti platesniais reikalavimais vertės grandinei atsakingo medžiagų gavimo, pervežimo, saugojimo ir atliekų surinkimo bei antrinio perdirbimo srityse. Baterijų atveju šie reikalavimai galėtų būti nustatyti, pavyzdžiui, pagal Ekologinio projektavimo reglamentą ir ES Baterijų direktyvą 47 . Komisijos atlikto Baterijų direktyvos įvertinimo rezultatai bus paskelbti kartu su šia ataskaita 48 .

Komisija taip pat pradėjo rengti minimalius baterijoms taikomus eksploatacinius ir tvarumo reikalavimus. Šie kriterijai turi būti paremti mokslo žiniomis pagrįstais darniaisiais standartais, kurie bus taikomi pramonėje, dokumentais patvirtinant atitiktį ES teisės aktuose nustatytiems reguliavimo reikalavimams. Komisija ir Europos standartizacijos organizacijos (CEN ir CENELEC) glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti koordinuotą ir laiku taikomą standartų rengimo metodą.

Europos baterijų gamintojai pademonstravo pasiryžimą suderinti aplinkosaugos reikalavimus, kad nustatytų savo produktų aplinkosauginį pėdsaką per visą baterijų gyvavimo ciklą. Šios sutartos taisyklės yra pagrindas, skatinantis kurti tvarų Europos baterijų sektorių 49 .

Darbo rinka ir kvalifikuota darbo jėga. Investavimas į žmones

ES darbo jėga yra itin kvalifikuota, tačiau jai vis dar stinga specialių su baterijomis, ypač su taikomuoju procesų projektavimu ir elementų gamyba, susijusių įgūdžių. Siekiant pašalinti šias įgūdžių spragas ir padaryti Europą patrauklią pasaulinio lygio baterijų kūrimo ir gamybos ekspertams, imamasi veiksmų ES ir valstybių narių lygmenimis. 

Pagal Europos socialinių teisių ramstį 50 tam reikia švietimo ir mokymo įstaigų, socialinių partnerių ir baterijų vertės grandinės suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo pastangų, kad būtų parengtos ir įgyvendintos mokymo, profesinio perkvalifikavimo bei įgūdžių tobulinimo programos 51 . 

Todėl baterijų finansavimo klausimui Komisija daug dėmesio skyrė pagal programą „Erasmus+“ finansuojamame Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje plane, o ketverių metų trukmės projektas turėtų būti pradėtas vykdyti iki 2019 m. pabaigos 52 . 

Tuo pačiu metu „EIT InnoEnergy“ dirba su kompetentingų subjektų (akademinės bendruomenės, mokymo centrų ir t. t.) tinklu, kad parengtų stiprias su energetikos pertvarka susijusias magistro studijų programas, taip pat vadovų mokymo programas įmonių darbuotojams.

Siekiant padidinti galimybes naudotis mokymo ir mokslinių tyrimų priemonėmis, Komisijos strateginiame su baterijomis susijusių veiksmų plane mokslinių tyrimų centrai raginami suteikti galimybę naudotis jų baterijų laboratorijomis. Šiuo tikslu Komisijos Jungtinis tyrimų centras jau suteikė galimybę naudotis ES baterijų bandymų laboratorijomis.

Strateginis požiūris siekiant užtikrinti tvarias galimybes gauti baterijų žaliavų

Siekiant ES plataus užmojo tikslų tapti konkurencinga pasauliniame baterijų sektoriuje, labai svarbu užtikrinti galimybę gauti baterijų žaliavų. Iš neseniai atliktų skaičiavimų matyti, kad 2030 m., vien norint palaikyti būsimą elektromobilumo lygį, ES hibridinėms ir elektra varomoms transporto priemonėms reikalingo ličio, kobalto ir gamtinio grafito paklausa gali būti gerokai didesnė nei 2015 m. 53 Siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo baterijų žaliavų importo turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos gauti žaliavų iš pirminių ir antrinių ES vidaus šaltinių, taip pat užtikrintas saugus ir tvarus tiekimas iš daug išteklių turinčių šalių už ES ribų. Laikantis ES įsipareigojimų, susijusių su Pasaulio prekybos organizacija (PPO), būtina imtis priemonių siekiant, kad toks žaliavų gavimas iš išorės būtų vykdomas sąžiningai, tvariai ir etiškai bei padėtų įgyvendinti įvairius darnaus vystymosi tikslus 54 . Šiomis aplinkybėmis, kalbant apie baterijų ir visos elektra varomos transporto priemonės aplinkosauginį pėdsaką, labai svarbu, kad būtų naudojamos tvariai pagamintos žaliavos.

Prekybos politikos srityje dvišaliu lygmeniu, be laisvosios prekybos sutartyse (LPS) su tokiomis partnerėmis, kaip Kanada ir Meksika, nustatytų su žaliavomis susijusių nuostatų, ES per vykstančias derybas dėl LPS su svarbiomis baterijų medžiagas tiekiančiomis partnerėmis, kaip Čilė ir Australija, pasiūlė nuostatas dėl tvaraus žaliavų gavimo. Komisija taip pat veda dvišales derybas su Indonezija dėl žaliavoms taikomų eksporto muitų ir kiekybinių apribojimų panaikinimo. Daugiašaliu lygmeniu, vykdant derybas PPO, ES sėkmingai užginčijo Kinijos taikomus eksporto apribojimus 55 .

Be to, Komisija nagrinėja visus prašymus dėl muitų tarifų taikymo sustabdymo atsižvelgdama į kiekvieną konkretų atvejį, siekdama užtikrinti, kad, laikantis Sąjungos politikos, jie būtų laikinai tenkinami, kai akivaizdžiai įrodyta, kad tam yra pagrįstų ekonominių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į vykdomus pramonės projektus siekiant užpildyti esamas spragas ES vertės grandinėje.

Vidaus lygmeniu Komisija pradėjo dialogą su ES valstybėmis narėmis, kad nustatytų, koks yra baterijų žaliavų, įskaitant kobaltą, litį, gamtinį grafiną ir nikelį, prieinamumas Europoje. Iš rezultatų matyti, kad nepaisant Europos turimo geologinio potencialo, baterijų žaliavų gavyba yra ribota ir sutelkta keliose Europos šalyse. Geriau išnaudojant šį potencialą būtų sumažinta grėsmė baterijų žaliavų tiekimo saugumui 56 . Be to, Europa turi kobalto ir nikelio perdirbimo pajėgumų, tačiau neturi baterijų ličio junginių ir gamtinio grafito perdirbimo pajėgumų. Tai reikštų, kad net jeigu Europoje gali būti padidinta ličio ir gamtinio grafito gavyba, visos medžiagos, bent jau trumpuoju laikotarpiu, turėtų būti gabenamos į šalis, esančias už Europos ribų, ir perdirbamos į baterijų medžiagas. Komisija dirba su Europos investicijų banku (EIB), svarbiausiais pramonės subjektais ir valstybėmis narėmis, kad pašalintų šią spragą vertės grandinėje 57 .

Tvari gavyba yra būtina švarių baterijų vertės grandinių sąlyga. Komisija sudarys palankias sąlygas darbui rengiant bendrą principų rinkinį, skirtą socialiniu ir aplinkos atžvilgiais tvariam Europos kasybos sektoriui, ir ragins valstybes nares integruoti šiuos principus į savo žaliavų strategijas. Komisija taip pat išnagrinės galimybes įtraukti esamus lyginamuosius tvarios kasybos standartus į tvarių finansų taksonomiją, kad paskatintų investuotojus imtis kasybos projektų, atitinkančių aukštus tvarumo standartus. 

Atsižvelgiant į didelę šio sektoriaus priklausomybę nuo importo, galutinės grandies pramonė atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant būtinas rinkos sąlygas švarioms baterijų žaliavoms, pavyzdžiui, atsakingai gaunant medžiagas. Komisija padės parengti tvarumo valdymo kodeksą, skirtą Europos baterijų gamintojams, kurie įsipareigoja laikytis pripažintų tarptautinių atsakingo verslo taisyklių ir tvarumo standartų, kaip antai EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijos dėl atsakingo naudingųjų iškasenų tiekimo. Ji išnagrinės galimybę parengti pavyzdinių sutarčių sąlygas tiekėjams švarių baterijų vertės grandinėse, kad paskatintų prisiimti panašius įsipareigojimus vertės grandinėje. Komisija taip pat ieškos galimybių įtraukti tvaraus medžiagų gavimo elementus atsižvelgiant į Direktyvoje dėl nefinansinės atskaitomybės nurodytas baterijoms skirtas naudingąsias iškasenas ir suteiks galimybę taip pat ir kitus metalus bei naudingąsias iškasenas naudojančioms baterijų tiekimo grandinės įmonėms naudotis Komisijos paramos MVĮ sistema, susijusia su konflikto zonų naudingųjų iškasenų išsamiu patikrinimu 58 . Kvietimas teikti paraiškas pagal programą „Horizontas 2020“, susijęs su atsakingu žaliavų gavimu pasaulinėse vertės grandinėse, suteiks žinių apie tai, kaip stiprinti esamas pramonės sistemas, užtikrinti duomenų skaidrumą švarių baterijų vertės grandinėse ir stebėti pažangą. Komisija šioje srityje toliau glaudžiai bendradarbiaus su EBPO.

Žiedinės ekonomikos stiprinimas. Galimybės gauti baterijų antrinių žaliavų užtikrinimas

Antrinis panaudotų baterijų perdirbimas gali labai padėti užtikrinti galimybę gauti baterijų žaliavų. Taigi, pavyzdžiui, jeigu bus įdiegta tinkama reglamentavimo sistema, 2030 m. elektra varomų transporto priemonių baterijų antrinis perdirbimas gali padėti patenkinti maždaug 10 proc. kobalto poreikio ES, t. y. daugiau, nei jo išgaunama ES kasybos sektoriuje 59 .

Europa turi potencialo sukurti pasaulyje pirmaujantį aplinkos atžvilgiu atsakingo gyvavimo ciklą baigusių baterijų tvarkymo pramonės sektorių. Sparčiai plečiantis pagrindinių rūšių baterijų, pavyzdžiui, elektra varomose transporto priemonėse naudojamų ličio jonų baterijų (kurių antrinis perdirbimas šiuo metu beveik nevykdomas) rinkoms, galutinėje grandyje Europoje ir visame pasaulyje atitinkamai atsiras dideli kiekiai gyvavimo ciklą baigusių baterijų, o tai paskatins poreikį tinkamai tvarkyti šiuos atliekų srautus ir panaudoti vertingas medžiagas. Komisija vertina galimybes sukurti Europoje žiedinę šių baterijų ekonomiką 60 . Pavyzdžiui, Baterijų direktyvoje nustatyti nešiojamų baterijų atliekų surinkimo tikslai ir minimalūs baterijų atliekų antrinio perdirbimo veiksmingumo lygiai, kad būtų pasiektas aukštas naudojimo medžiagoms gauti lygis. Komisija įvertino, ar Baterijų direktyvoje nustatyti tikslai yra įgyvendinami ir ar ji apima naujas baterijų technologijas ir naujos cheminės sudėties baterijas (pvz., ličio jonų baterijas), taip pat naujus baterijų naudojimo būdus ir pakartotinį baterijų naudojimą 61 . Komisija taip pat vertino direktyvos nuostatų derėjimą su ES žiedinės ekonomikos ir žaliavų politika. Buvo vertinama, kaip direktyva prisidėjo prie racionalaus išteklių panaudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio politikos įgyvendinimo. Prireikus Komisija teiks pasiūlymus dėl direktyvos peržiūros.

Pakartotinai naudojant baterijas stacionariuose įrenginiuose galima sumažinti jų poveikį aplinkai per jų gyvavimo ciklą 62 . Pavyzdžiui, siekdama išsiaiškinti, ar ES arba valstybių narių lygmens teisės aktai suteikia galimybę pakartotinai naudoti baterijas, Komisija pasirašė inovacijų susitarimą dėl baterijų 63 . Be to, Komisija nuolat stebi kitų reguliavimo priemonių (pvz., REACH ir CLP (dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo) reglamentų), susijusių su žaliavomis, gaunamomis iš perdirbtų baterijų, suderinamumą.

Reguliavimo ir tinkamų sąlygų sudarymo priemonės, skatinančios energijos kaupimui ir elektromobilumui skirtų baterijų paklausą

2019 m. Energetikos sąjungos būklės ataskaitoje nurodyta, kad padaryta pažanga įgyvendinant įvairias reguliavimo ir tinkamų sąlygų sudarymo priemones, padedančias pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, saugios ir konkurencingos ES ekonomikos 64 . Tai iniciatyvos, priimtos įgyvendinant Mažataršio judumo strategiją ir dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“, susijusią su energijos kaupimui ir netaršiam judumui skirtomis baterijomis.

Peržiūrėtoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatyta, kad iki 2030 m. iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunama energijos dalis padidės iki 32 proc., o iki 2023 m. tas tikslas gali būti peržiūrėtas ir padidintas 65 . Tikėtina, kad dėl to padidės baterijų paklausa, nes baterijos gali toliau padėti geriau panaudoti įvairius atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip antai vėjo ir saulės energiją, pavyzdžiui, atsižvelgiant į didelį gamybos mastą ir pasigamintos energijos vartojimą, susijusį su tokiais nedideliais įrenginiais, kaip ant stogų tvirtinamos saulės baterijų plokštės. Tiek stacionarios, tiek mobilios baterijos padidins patobulintų tinklų jungčių, paklausos valdymo ir kitų energijos kaupimo technologijų teikiamą lankstumą.

ES išmetamo CO2 normos, nustatytos laikotarpiui po 2020 m., paskatins pramonę kurti daugiau netaršių ir mažataršių transporto priemonių, įskaitant hibridines arba vien elektra varomas transporto priemones. Elektra varomų transporto priemonių paklausa bus toliau remiama, nes ES valstybės narės, regionai ir miestai teikia vis daugiau netaršaus transporto paslaugų gyventojams ir viešųjų pirkimų konkursuose skatina rinktis netaršias transporto priemones, kaip antai elektra varomus autobusus. Be to, nauji atsinaujinančiosios energijos teisės aktai, susiję su dokumentų rinkiniu „Švari energija visiems europiečiams“, užtikrins laipsnišką įvairių elektros energijos rūšių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Tai yra svarbiausia transporto sektoriaus, ypač kelių transporto, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo išankstinė sąlyga.

Mažataršių ir netaršių transporto priemonių paklausa glaudžiai susijusi su infrastruktūros diegimu. Spartus mažataršių ir netaršių transporto priemonių, įskaitant elektra varomas transporto priemones, įsitvirtinimas rinkoje priklauso nuo lengvai naudojamos, visapusiškos ir sąveikios įkrovimo infrastruktūros prieinamumo. Direktyvoje 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo jau numatyta bendra priemonių sistema 66 . Iki 2020 m. pabaigos Komisija paskelbs šios direktyvos veikimo įvertinimą ir prireikus ją peržiūrės. Ji įvertins, kiek dabartinis alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo planavimas, nustatytas nacionalinėse politikos sistemose pagal tą direktyvą, atitinka numatomą mažataršių ir netaršių transporto priemonių įsitvirtinimą rinkoje po 2020 m. Ji taip pat įvertins, kiek diegiama infrastruktūra atitinka sąveikumo poreikius, pavyzdžiui, mokėjimo sistemose, ir kiek naudojimosi infrastruktūra paslaugos yra patogios vartotojams.

Komisija taip pat priėmė priemones, kuriomis bus paspartintas alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas. 2017 m. įgyvendindama Antrąjį judumo dokumentų rinkinį Komisija priėmė veiksmų planą, kuriame buvo numatytas papildomas 800 mln. EUR finansavimas, skirtas Europos infrastruktūros tinklų priemonėje numatyto pagrindinio transeuropinio transporto tinklo ir transporto mazgų alternatyviųjų degalų infrastruktūrai 67 . Komisija skyrė 317 mln. EUR 31 veiksmui inovacijų ir alternatyviųjų degalų infrastruktūros srityje ir iš viso sutelkė iki 2 mlrd. EUR investicijų. Po 2021 m. toliau bus teikiama Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir naujo fondo „InvestEU“ parama švariai energijai ir transporto infrastruktūrai. Be to, į neseniai iš dalies pakeistą Direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo įtrauktos nuostatos, pagal kurias reikalaujama kurti pažangaus elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrą ir galiausiai infrastruktūrą, reikalingą norint tiekti elektros energiją iš transporto priemonės į pastatą ar iš transporto priemonės į tinklą 68 . 

Aptarnaujant tinklą elektra varomų transporto priemonių baterijos gali ne tik padėti integruoti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius į elektros sistemą, bet taip pat padėti sumažinti transporto priemonės eksploatavimo sąnaudas vartotojams. Šiuo atžvilgiu didžiausia pažanga sudarant palankias sąlygas pereiti prie švarios energijos buvo pasiekta 2018 m. gruodžio mėn., kai teisėkūros institucijos sutarė dėl naujo Elektros energijos reglamento ir Elektros energijos direktyvos, kuriuose nustatomos naujos taisyklės, užtikrinančios geresnį ES elektros energijos rinkos veikimą. Šios nuostatos turėtų suteikti galimybę naujiems rinkos dalyviams, įskaitant energijos kaupimo operatorius, užtikrinti reikiamą sistemos lankstumą ir pasinaudoti naujomis verslo galimybėmis, ypač atsinaujinančiosios energijos sektoriuje. Tačiau tokiems aspektams, kaip sąveikumui ir galimybei gauti transporto priemonės baterijos duomenis, gali prireikti skirti daugiau dėmesio ES lygmeniu.

III.IŠVADOS. TOLESNI VEIKSMAI

Komisijos strateginis požiūris į baterijas padeda užtikrinti, kad pažanga įvairiose tarpusavyje susijusiose srityse būtų daroma vienu metu ir koordinuotai. Tai apima plėtrą, susijusią su susietosiomis ir automatizuotomis transporto priemonėmis, energijos kaupimu, infrastruktūros diegimu, vartotojams patogiu sąveikumu, žaliavomis, prekyba ir investicijomis, taip pat darbo vietomis ir įgūdžiais. Šis požiūris taip pat padeda pagrindiniams skirtingų lygių viešojo ir privačiojo sektorių subjektams veiksmingiau dirbti kartu siekiant šių tikslų ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Atsižvelgiant į miestų ir regionų vaidmenį, naujos bendradarbiavimo platformos ir bendradarbiavimo su pramonės atstovais bei suinteresuotaisiais subjektais partnerystės yra itin svarbios norint sėkmingai įgyvendinti šiuos tikslus.

Ateityje laukia daugiau uždavinių ir galimybių, susijusių su naujų verslo modelių atsiradimu ir energetikos bei judumo sektorių integravimu. Dabar ES valstybės narės turės atlikti didelį darbą, kad įgyvendintų dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“ ir ypač teisės aktus dėl elektros energijos rinkos modelio, kurie naujiems rinkos dalyviams, įskaitant energijos kaupimo operatorius, suteiks galimybę pasinaudoti naujomis verslo galimybėmis, o vartotojams suteiks svarbų vaidmenį patiems gaminant ir kaupiant atsinaujinančiąją energiją.

Komisijos požiūris į baterijas taip pat yra ES XXI-ojo amžiaus pramonės strategijos išbandymas. 2019 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją iki 2019 m. pabaigos parengti ilgalaikę ES pramonės ateities viziją ir konkrečias priemones jai įgyvendinti. Siekdama išlikti konkurencinga svarbiausių technologijų srityje ir strateginėse vertės grandinėse, ES turi raginti prisiimti daugiau rizikos ir didinti investicijas į mokslinius tyrimus bei inovacijas, taip pat sudaryti palankias sąlygas bendriems Europos interesams svarbių projektų įgyvendinimui, kartu užtikrindama vienodas sąlygas ir inovacijoms palankią reglamentavimo aplinką bei valstybės pagalbos sistemą. Baterijų ir energijos kaupimo sektorius yra puikus pavyzdys, kaip galima derinti siekį taikyti griežtus aplinkosaugos ir palankius klimatui standartus su didesniu konkurencingumu įvairiuose sektoriuose ir vertės grandinėse, taip pat su tvarių darbo vietų kūrimu ir ekonomikos augimu. Jis gali pasiūlyti naujų galimybių vartotojams ir užtikrinti, kad ateityje judumas būtų švaresnis ir įperkamas visiems, taip pat parodyti, kad klimato politikos veiksmai ir ekonomikos modernizavimas bei perėjimas prie žiedinės ekonomikos yra dvi to paties medalio pusės.

Galiausiai šis sektorius yra pavyzdys, kaip galima rasti naują būdą dirbti kartu įvairiuose sprendimų priėmimo lygmenyse (įskaitant ES, nacionalinį, regioninį ir miestų lygmenis) dalyvaujant įvairiems pramonės subjektams ir privatiems investuotojams vertės grandinėse, siekiant vieno pagrindinio tikslo – užtikrinti, kad Europa išliktų pasaulinė lyderė, o ne eitų iš paskos šiame strateginiame sektoriuje, taip suteikdama ilgalaikes kokybiškas darbo vietas ir paslaugas Europos piliečiams.

(1)

„EIT InnoEnergy“ yra viena iš Europos inovacijos ir technologijos instituto žinių ir inovacijos bendrijų (ŽIB).

(2)

2019 m. kovo 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos išvados.

(3)

2018 m. lapkričio 28 d. COM(2018) 773 final: „Švari mūsų visų planeta“ – strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija.

(4)

  https://ec.europa.eu/epsc/publications/other-publications/10-trends-reshaping-climate-and-energy_en.

(5)

  https://ec.europa.eu/epsc/publications/strategic-notes/towards-low-emission-mobility_en.

(6)

„EIT InnoEnergy“.

(7)

Tsiropoulos I, et al., Li-ion batteries for mobility and stationary storage applications – Scenarios for costs and market growth (liet. „Ličio jonų baterijos, skirtos judumui ir stacionariems elektros energijos kaupimo įrenginiams. Rinkos augimo ir kainų scenarijai“), EUR 29440 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2018 m.

(8)

  https://ec.europa.eu/growth/industry/policy/european-battery-alliance_lt.

(9)

2018 m. gegužės 17 d. COM(2018) 293 final.

(10)

 Šiuo metu elektrifikacija daugiausia vykdoma keleivinio kelių transporto, trumpųjų nuotolių jūrų transporto ir vidaus vandenų transporto srityse, tačiau numatoma, kad naujų technologijų atsiradimas ateityje suteiks galimybę elektrifikuoti daugiau transporto rūšių.

(11)

Numatoma, kad didėjant masinei gamybai iki 2030 m. sudėtinių baterijų kainos sumažės bent 50 proc. (JRC).

(12)

Tsiropoulos I, et al., Li-ion batteries for mobility and stationary storage applications – Scenarios for costs and market growth (liet. „Ličio jonų baterijos, skirtos judumui ir stacionariems elektros energijos kaupimo įrenginiams. Rinkos augimo ir kainų scenarijai“), EUR 29440 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2018 m.

(13)

Aplinkos ir energetikos studijų institutas (2017 m.). Informacijos suvestinė. Įkraunamos elektra varomos transporto priemonės. Nuoroda https://www.eesi.org/papers/view/fact-sheet-plug-in-electric-vehicles-2017#5.  

(14)

2016 m. liepos 20 d. COM(2016) 501 final.

(15)

2017 m. lapkričio 8 d. COM(2017) 0676 final.

(16)

2018 m. gegužės 17 d. COM(2018) 284 final.

(17)

2017 m. lapkričio 8 d. COM(2017) 0653 final.

(18)

Oro tarša susijusi su maždaug 400 000 ankstyvų mirčių Europoje per metus.

(19)

2017 m. gegužės 31 d.  COM(2017) 0280  final.

(20)

2018 m. lapkričio 28 d. COM(2018) 773.

(21)

Dvikrypčių baterijų technologija suteikia galimybę elektros srovei tekėti iš elektros tinklo į elektra varomą transporto priemonę ir atvirkščiai (iš transporto priemonės į tinklą).

(22)

  https://www.irena.org/-/media/Files/IRENA/Agency/Publication/2017/Oct/IRENA_Electricity_Storage_Costs_2017.pdf.  

(23)

 Benchmark Mineral Intelligence, 2018 m. spalio mėn.

(24)

Reuters, 2018 m. birželio mėn.

(25)

Jungtinis tyrimų centras.

(26)

69 proc. pasaulinei rinkai tiekiamo gamtinio grafito tiekiama iš Kinijos, o 64 proc. pasaulinei rinkai tiekiamo kobalto išgaunama Kongo Demokratinėje Respublikoje. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Ataskaita dėl baterijoms naudojamų žaliavų“, SWD(2018) 245/2 final.

(27)

2019 m. kovo 12 d. JOIN(2019) 5 final.

(28)

Blagoeva.D., et al., Assessment of potential bottlenecks along the materials supply chain for the future deployment of low-carbon energy and transport technologies in the EU (liet. „Galimų kliūčių medžiagų tiekimo grandinėje įvertinimas siekiant ateityje ES naudoti mažo anglies dioksido kiekio energijos gamybos ir transporto technologijas“), EUR 28192 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2018 m.

(29)

2017 m. rugsėjo 13 d. COM(2017) 479 final.

(30)

Šią Komisijos vykdomą veiklą remia „EIT InnoEnergy“.

(31)

2018 m. spalio mėn. vykdant Europos baterijų aljanso veiklą surengtame susitikime ES valstybės narės ir pramonės lyderiai pritarė Komisijos strateginiame veiksmų plane pasiūlytam požiūriui ir paragino visus susijusius subjektus sparčiai jį įgyvendinti.

(32)

Pavyzdžiui, keli Europos gamintojai ketina iki 2025 m. pradėti gaminti kietakūnes baterijas.

(33)

  https://ec.europa.eu/research/energy/index.cfm?pg=policy&policyname=set.  

(34)

  https://trimis.ec.europa.eu/stria-roadmaps/transport-electrification.  

(35)

Šiai ETIP vadovauja Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjunga, Europos energijos kaupimo asociacija ir „EIT InnoEnergy“. Ji pradėjo veikti 2019 m. vasario mėn. vykdant Pramonės švarios energetikos forumo veiklą.

(36)

Ši partnerystė yra atvira kitiems norintiems prisijungti regionams.

(37)

  http://s3platform.jrc.ec.europa.eu/batteries.

(38)

  Nuoroda į energetikos parodomuosius projektus.

(39)

Didelio masto baterijų gamykla „Northvolt ETT“, EIB pranešimas spaudai, 2018 09 19.

(40)

  https://ec.europa.eu/clima/policies/innovation-fund_en.  

(41)

Viena iš priemonių siekiant šio tikslo yra dabartinis Investicijų planas, po kurio turi būti įgyvendintas fondas „InvestEU“, kurio tikslas – sutelkti privatų finansavimą pasinaudojant ES biudžeto teikiamomis garantijomis.

(42)

  http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-6125_en.htm.

(43)

Bendriems Europos interesams svarbūs projektai – projektai, kuriuose dalyvauja daugiau kaip viena valstybė narė ir kuriais prisidedama prie strateginių Sąjungos tikslų ir padaromas teigiamas šalutinis poveikis Europos ekonomikai ir visai visuomenei. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje tokie projektai turi būti iš esmės novatoriški ir pranokti naujausius technikos laimėjimus atitinkamuose sektoriuose (žr. 2014 m. gegužės mėn. Komisijos komunikatą 2014/C 188/02).

(44)

Įskaitant Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje paskelbtus kvietimus pareikšti susidomėjimą.

(45)

Kol rengiama ši ataskaita kai kurie šių privačių subjektų rengia investicijų planą, kad sutelktų projektus ir investuotojus.

(46)

Bobba S., et al., Sustainability Assessment of Second Life Application of Automotive Batteries (liet. „Automobilių baterijų pakartotinio naudojimo tvarumo vertinimas“). Galutinė techninė ataskaita, 2018 m., JRC112543.

(47)

 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL L 266, 2006 9 26, p. 1).

(48)

2019 m. balandžio 9 d. SWD(2019) 1300.

(49)

Įkraunamoms baterijoms taikomos produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklės (PEFCR) pateikiamos adresu http://ec.europa.eu/environment/eussd/smgp/pdf/PEFCR_Batteries.pdf.  

(50)

  https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/social-summit-european-pillar-social-rights-booklet_lt.pdf.  

(51)

„EIT InnoEnergy“ nustatė kiekvienos vertės grandinės dalies poreikius, 2018 m. gruodžio mėn. surengė praktinį seminarą, skirtą darbo jėgos rengimui baterijų srityje, ir rengia įvairias mokymo programas, susijusias su baterijomis ir energijos kaupimu.

(52)

  https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/resources/documents/erasmus-programme-guide-2019_en.  

(53)

Šaltinis – D. T. Blagoeva, et al., Assessment of potential bottlenecks along the materials supply chain for the future deployment of low-carbon energy and transport technologies in the EU. Wind power, photovoltaic and electric vehicles technologies, time frame: 2015-2030 (liet. „Galimų kliūčių medžiagų tiekimo grandinėje įvertinimas siekiant ateityje ES naudoti mažo anglies dioksido kiekio energijos gamybos ir transporto technologijas. Vėjo energija, fotovoltinės ir elektromobilių technologijos, 2015–2030 m. laikotarpis“); EUR 28192 EN; Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2016 m.

(54)

Žr. Mancini, L. et al., Mapping the role of Raw Materials in Sustainable Development Goals (liet. „Numatomas žaliavų vaidmuo įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus“), EUR 29595 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019 m.

(55)

  http://europa.eu/rapid/press-release_IP-16-2581_en.htm.

(56)

Numatoma, kad jeigu bus sukurta palanki ir tinkamas sąlygas sudaranti reguliavimo sistema, taip pat darant prielaidą, kad visi vykdomi ES projektai bus įgyvendinti, 2025 m. ES ličio gamyba sudarys iki 30 proc. viso pasaulyje pagaminamo jo kiekio.

(57)

Remiant žinių ir inovacijos bendrijai „EIT Žaliavos“.

(58)

  https://ec.europa.eu/growth/content/support-smes-mineral-supply-chain-due-diligence-implementation-phase_en.

(59)

Alves Dias P., et al., Cobalt: demand - supply balances in the transition to electric mobility (liet. „Kobaltas: paklausos ir pasiūlos pusiausvyra pereinant prie elektromobilumo“), EUR 29381 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2018 m.

(60)

Žr. JRC ataskaitą dėl žiedinės ekonomikos perspektyvų elektra varomose transporto priemonėse naudojamų baterijų tvarkymo srityje.

(61)

2019 m. balandžio 9 d. SWD(2019) 1300.

(62)

Bobba S., et al., Sustainability Assessment of Second Life Application of Automotive Batteries (liet. „Automobilių baterijų pakartotinio naudojimo tvarumo vertinimas“). Galutinė JRC techninė ataskaita, 2018 m., JRC112543.

(63)

https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/law-and-regulations/innovation-friendly-legislation/identifying-barriers_en.

(64)

2019 m. balandžio 9 d. COM(2019) 175 final.

(65)

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82–209).

(66)

 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1–20).

(67)

2017 m. lapkričio 8 d. COM(2017) 652 final. Alternatyviųjų degalų naudojimo didinimas. Pagal Direktyvos 2014/94/ES 10 straipsnio 6 dalį priimtas alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo veiksmų planas, kuriame pagal Direktyvos 2014/94/ES 10 straipsnio 2 dalį pateikiamas nacionalinių politikos sistemų įvertinimas.

(68)

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 156, 2018 6 19, p. 75–91).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 04 09

COM(2019) 176 final

PRIEDAS

prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui

Strateginės baterijų vertės grandinės Europoje kūrimas

PRIEDAS

Pažanga įgyvendinant pagrindinius veiksmus 1

1.ŽALIAVŲ TIEKIMO UŽTIKRINIMAS

Per Žaliavų tiekimo grupę ir Aukšto lygio Europos inovacijų partnerystės žaliavų srityje valdymo grupę užmegs dialogą su valstybėmis narėmis.

Preliminari analizė pateikta 2018 m. lapkričio mėn. paskelbtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Ataskaita dėl baterijoms naudojamų žaliavų“ 2 . Ši analizė papildoma ir pagilinama bendradarbiaujant su ES valstybių narių ekspertais Žaliavų tiekimo grupėje. Rekomendacijos buvo pristatytos 2018 m. lapkričio 14 d. įvykusioje Europos inovacijų partnerystės (toliau – EIP) aukšto lygio konferencijoje ir pradėtos įgyvendinti, visų pirma įskaitant rekomendacijas dėl mineralinių išteklių žvalgymo veiklos iniciatyvų ir duomenų apie šią veiklą rinkimo. Dabartinės ir būsimos baterijų žaliavų, pvz., kobalto, ličio, gamtinio grafito ir nikelio, vertės grandinės modeliavimo darbą šiuo metu atlieka Jungtinis tyrimų centras (toliau – JRC) 3 .  Taip pat pradėta ES pramonės gamybos statistinių duomenų (toliau – PRODCOM), susijusių su baterijų žaliavomis, gerinimo veikla, o valstybių narių PRODCOM darbo grupė patvirtino naujus neenergetinių žaliavų ir baterijų (pirminės ir antrinės rūšies baterijų, cheminių junginių, baterijų dalių) kodus. Bendradarbiaujant tema „Svarbiausios elektra varomų transporto priemonių žaliavos“, sukurta nauja Tarptautinės energetikos agentūros 40-oji darbo grupė „Hibridinė ir elektra varoma transporto priemonė“ (toliau – HEV, angl. Hybrid and Electric Vehicle). Tai – agentūros technologinio bendradarbiavimo programa, kurios tikslas – teikti tikslią, patikimą ir naujausią informaciją apie medžiagas, kurios (veikiausiai) laikomos svarbiomis siekiant padidinti elektra varomų transporto priemonių pardavimą. Baterijų žaliavoms ir retųjų žemių elementams (naudojamiems nuolatiniuose elektrinių variklių magnetuose) priskiriamas pagrindinis vaidmuo. Ataskaita apie tai turi būti pateikta 2019 m. JRC bendradarbiauja pagal Bendradarbiavimo susitarimą su Europos geologijos tarnyba (toliau – EGS, angl. EuroGeoSurveys, The Geological Surveys of Europe) ir viena iš bendradarbiavimo temų yra dalijimasis su žaliavomis susijusia geografine ir moksline informacija bei žiniomis, įskaitant dalijimąsi duomenimis ir informacija per žaliavų informacinę sistemą. EGS apima 37 nacionalines geologines tarnybas ir kai kurias regionines geologines Europos tarnybas, taip užtikrinant platų valstybių narių atstovavimą dalijantis duomenimis apie žaliavas. Pagrindinis Komisijos atlikto pirmojo informacijos apie žaliavas rinkimo rezultatas – nustatyta, kad Europoje trūksta ličio perdirbimo gamyklų. Nuo 2019 m. pradžios „EIT Žaliavos“ finansuoja du šios srities projektus: projektą „EuGeLi“, kuriuo iš šiuo metu elektros gamyboje naudojamų geoterminių sūrymų siekiama gauti litį, kaip šalutinį produktą, ir projektą „LiRef“, kurio tikslas – įrengti daugiasistemį iš įvairių Europos šaltinių surinkto ličio perdirbimo įrenginį.

2.PROJEKTŲ, APIMANČIŲ SKIRTINGUS BATERIJŲ VERTĖS GRANDINĖS SEGMENTUS, ĮSKAITANT ELEMENTŲ GAMYBĄ, RĖMIMAS

Tęs partnerystę su baterijų vertės grandinės suinteresuotaisiais subjektais, kad skatintų ir padėtų vykdyti didelio masto projektus, kuriais sudaromos sąlygos gaminti naujos kartos baterijas, ir kad Europoje būtų kuriama novatoriška, integruota, tvari ir konkurencinga baterijų vertės grandinė.

Įgyvendinant Europos baterijų aljanso veiklą, paskelbta keletas projektų ir investicijų. Pagal vieną iš jų remiant Europos investicijų bankui 4 Švedijoje jau pradedama statyti bandomoji gamybos linija, pagal kitą – investuojama į pigesnių, efektyvesnių kietakūnių baterijų, kurių gamyba gali būti pradėta per septynerius metus, kūrimą, o pasaulinė medžiagų technologijų ir antrinio perdirbimo grupė Lenkijoje stato gamyklą siekiant iki 2020 m. pradėti gaminti katodų medžiagas, kurios yra svarbi elektra varomų transporto priemonių baterijų dalis. Išsamesnės informacijos apie su baterijomis susijusius projektus galima rasti šiame pranešime spaudai: https://ec.europa.eu/growth/content/eu-battery-alliance-major-progress-establishing-battery-manufacturing-europe-only-one-year_en. Dvi Europos bendrovės priėmė reikšmingus investicijų sprendimus – įrengti du žaliavų perdirbimo įrenginius Suomijoje siekiant iki 2021 m. pradėti gaminti baterijoms tinkamas pirmtakų medžiagas. Antrasis aukšto lygio susitikimas dėl baterijų, kuriame dalyvavo 13 valstybių narių ir 18 vyresniųjų pramonės srities pareigūnų lygio atstovų, surengtas 2018 m. spalio 15 d. Pripažinta, kad nuo aljanso veiklos pradžios pasiekta nemaža pažanga. Valstybių narių ir pramonės atstovai pasinaudojo šia galimybe, kad atkreiptų dėmesį į planuojamas investicijas. Taip pat pabrėžta tvirta parama Komisijos strateginiam veiksmų planui. Žr. Europos Komisijos pranešimą spaudai http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-6114_lt.htm . Šis bendradarbiavimas bus pratęstas 2019 m. balandžio 30 d. įvyksiančiame kitame aukšto lygio valstybių narių ir pramonės atstovų susitikime. „EIT InnoEnergy“, kuri remia Komisijos pastangas mobilizuoti Europos pramonės ekosistemą baterijoms gaminti, 2019 m. sausio 29 d. surengė savo penktąjį susitikimą, visų pirma siekdama sudaryti galimybes pramonės iniciatyvas kuriančių atstovų ir investuotojų (viešų ir privačiųjų investuotojų) tarpusavio ryšių mezgimo veiklai. Susitikime dalyvavo 220 pramonės ir investuotojų atstovų. Kitas žingsnis – sudaryti galimybes šių dviejų suinteresuotųjų subjektų grupių tarpusavio sandoriams.

Palaikys nuolatinį dialogą su atitinkamomis valstybėmis narėmis, kad nustatytų, kaip būtų galima bendromis jėgomis veiksmingai remti novatoriškus gamybos projektus, kurie pranoksta naujausius technikos laimėjimus, ir geriausiai sutelkti tam reikalingus ES ir nacionalinius išteklius. Ši veikla galėtų būti įgyvendinama, pavyzdžiui, kaip bendriems Europos interesams svarbūs projektai.

Pagal Europos baterijų aljanso veiklą nagrinėjama galimybė įgyvendinti su strategine baterijų vertės grandine susijusius novatoriškus projektus, įskaitant baterijų elementų technologijų srities projektus ir susijusį jų pirmąjį pramoninį diegimą, siekiant pasinaudoti viešojo finansavimo lėšomis ir kad tai būtų suderinama su ES tarptautiniais įsipareigojimais ir valstybės pagalbos taisyklėms ir bendriems Europos interesams svarbių projektų (toliau – BEISP) vykdymo tikslu 5 . Tai, kad kai kurios valstybės narės pradėjo procedūras galimiems konsorciumams nustatyti ir bendradarbiauja siekdamos sukurti vieną ar daugiau šios srities BEISP 6 , teikia vilčių. Jos siekia, kad tam kuo greičiau pritartų Komisija. 2018 m. gegužės mėn. sukurtas Bendriems Europos interesams svarbių projektų (BEISP) strateginis forumas nustatė devynias pagrindines strategines baterijų vertės grandines, kurios yra ypatingai svarbios pramonės konkurencingumo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro požiūriu. Dėl trijų iš šių nustatytų vertės grandinių, tarp jų ir dėl baterijų vertės grandinės, jau imtasi svarbių ES lygmens iniciatyvų. Kalbant apie kitas šešias pagrindines strategines vertės grandines, strateginis forumas iki 2019 m. birželio mėn. parengs rekomendacijas dėl gerai suderintų arba bendrų investicijų ir veiksmų įgyvendinimo keliose valstybėse narėse. Dvi šių vertės grandinių yra svarbios baterijų ir mobilumo požiūriu – susietosios, švarios ir automatizuotos transporto priemonės ir vandenilio technologijos. Įgyvendindama strateginio forumo iniciatyvą, Komisija sudaro valstybių narių ir pramonės atstovų tarpusavio bendradarbiavimo galimybes siekdama paskatinti didelio masto investicijas į inovacijas ir jų diegimą pramonėje.

Suinteresuotų regionų prašymu, bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis, sudarys palankesnes sąlygas megzti tarpregionines partnerystes dėl baterijų; tam bus naudojamos esamos teminės pažangiosios specializacijos platformos, skirtos energetikos ar pramonės modernizavimui.

2018 m. rugsėjo mėn. Slovėnija kartu su Kastilijos ir Leono autonomine sritimi, Andalūzijos regionu, Baskų kraštu, Overnė-Ronos-Alpių regionu, Eindhovenu ir Naujosios Akvitanijos regionu pasisiūlė vadovauti naujai tarpregioninei partnerystei „Pažangiosios elektromobilumo ir stacionaraus energijos kaupimo priemonių baterijų medžiagos“ (angl. Advanced materials for batteries for electromobility and stationary energy storage).   Remiant Europos Komisijai ši nauja partnerystė buvo sėkmingai įkurta 2018 m. spalio 8 d. Komisijos surengtame seminare. Į seminarą susirinko daugiau kaip 25 regionų atstovai, siekiantys sujungti pajėgas, kad galėtų bendradarbiauti tarpregioninėse su baterijomis susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystėse pagal valstybių narių pažangiosios specializacijos strategijas (pramonės modernizavimo teminė platforma). Kiti tuo besidomintys Europos regionai buvo paraginti prisijungti prie šios veiklos. Partnerystė išsiplėtė ir 2019 m. pradžioje apėmė 22 Europos regionus. Šios partnerystės misija – laikotarpiu nuo dabar iki 2025 m. visoje Europoje, panaudojant tvarias ir konkurencingas technologijas, paspartinti didelės apimties pažangiųjų medžiagų bei baterijų elementų, skirtų naudoti mobiliose ir stacionariose baterijose, gamybą ir diegimą. Šiuo tikslu pagal partnerystę bus sukurta verslo investicijų projektų bazė, panaudojant turimas regionines lėšas ir siekiant pritraukti papildomų lėšų visoje partnerystėje. Bus nustatyti pagrindiniai regioninės ekosistemos ir pramonės vertės grandinės trūkstami elementai ir imtasi atitinkamų priemonių, kad būtų galima užmegzti ryšį su galutiniu naudotoju. Partnerystės siekis – regioniniu lygmeniu atstovauti Europos baterijų aljanso suinteresuotiesiems subjektams.  Šiuo metu pagal partnerystę užbaigiama taikymo srities nustatymo užduotis, o iki šiol nustatytos bendrų interesų sritys apima: 1naujoviškų 4-osios kartos elementų (kietakūnių) gamybą – pažangiąsias medžiagas ir jų gamybą bei elementų gamybą (vadovaujantysis regionas – Bavarija). Regionai partneriai: Overnė-Rona-Alpės (FR) / N. Akvitanija (FR) / Flandrija (BE) / Briuselis (BE) / Baskų kraštas (ES) / Valensija (ES) / Aragonas (ES) / Vikenas (NO) / Badeno-Viurtembergo žemė (DE); 2tvarių žaliavų gavybą ir perdirbimą (vadovaujantysis regionas – Kastilija ir Leonas). Regionai partneriai: Naujoji Akvitanija (FR), Suomija, Vestlandas (NO), Valensija (ES); 3esamų ličio jonų baterijų antrinį perdirbimą (vadovaujantysis regionas – Bavarija). Regionai partneriai: Flandrija (BE); 4baterijas skysčių pagrindu (stacionarias) (vadovaujantieji regionai: Baskų kraštas / Valensija). Regionai partneriai: Baskų kraštas (ES) / Valensija (ES) / Aragonas (ES) / Slovėnija, Suomija / Bavarija (DE); 5mokslinių tyrimų ir bandymų centrų tinklo kūrimą (vadovaujantysis regionas – Slovėnija). Regionai partneriai: Vakarų Slovėnija (SL), Hordalandas (NO), Vikenas (NO), Andalūzija (ES); 6patobulintas ličio jonų baterijas (3b kartos) (vadovaujantysis regionas – Overnė-Rona-Alpės). Regionai partneriai: Overnė-Rona-Alpės (FR) / N. Akvitanija (FR) / Flandrija (BE) / Briuselis (BE) / Badeno-Viurtembergo žemė (DE). Tikslas – siekti konkrečių bendrų inovacijų investicijų minėtose srityse (ir galbūt papildomai nustatytose srityse). Partnerystėje gali dalyvauti visi Europos regionai, pareiškę norą tapti nariu.

3.MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SUTELKIMAS SIEKIANT REMTI KONKURENCINGĄ BATERIJŲ VERTĖS GRANDINĘ

Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrins galimybę gauti su baterijomis susijusiems inovacijų projektams reikalingų mokslinių tyrimų ir inovacijų srities lėšų („Horizontas 2020“) pagal iš anksto nustatytus trumpalaikius ir ilgalaikius su baterijų vertės grandine susijusių mokslinių tyrimų prioritetus. Tai taikytina ir novatoriškiems diegimo projektams, be kita ko, baterijų gamybos bandomųjų linijų ir pirminių bei antrinių žaliavų perdirbimo bandomųjų linijų projektams.	Dėl programos „Horizontas 2020“ (2018–2020 m. darbo programos) žr. toliau. Komisijos siūlomame programai „Europos horizontas“ skirtame dokumentų rinkinyje – 4-ojoje pagal programą vykdomų veiksmų grupėje (klimatas, energetika ir judumas) ir 3-iojoje veiksmų grupėje (pramonė) nustatomos aiškios energijos kaupimo galimybės (90 proc. rinkos sudarančios elektromobilumo priemonės ir stacionarūs įrenginiai). Kitas etapas – parengti strateginio plano projektą, kuris turės būti patvirtintas metų gale (Komisijos tarnybų darbinis dokumentas). „EIT Žaliavos“ pradėjo įgyvendinti specialią „švyturio“ (angl. Lighthouse) inovacijų programą, pavadintą „Tvarios medžiagos – mobilumui ateityje“ (angl. Sustainable Materials for Future Mobility). Programa apima metinį ryšių mezgimo renginį, pradedančioms įmonėms skirtus kvietimus teikti paraiškas, mokomuosius seminarus ir inovacijų bei švietimo projektų finansavimą. 2018 m. rugsėjo mėn. „EIT InnoEnergy“ paskelbė specialų kvietimą teikti paraiškas dėl elektros energijos kaupimo projektų, pagal kurį pateikta daugiau kaip 220 paraiškų. Galutinė atranka įvyks 2019 m. kovo 21 d. Amsterdame ( https://eit.europa.eu/newsroom/eit-innoenergy-call-electrical-storage-start-ups ).
2019 ir 2020 m. paskelbs kvietimus teikti pasiūlymus dėl baterijų mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų, kuriems iš viso numatyta papildoma 110 mln. EUR suma (be 250 mln. EUR, jau skirtų su baterijomis susijusiai veiklai pagal programą „Horizontas 2020“, ir 270 mln. EUR, kurie, kaip paskelbta dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“, bus skirti pažangiųjų energetikos tinklų ir energijos kaupimo projektams).	Naujas specialus daugiasektorinis kvietimas teikti paraiškas „Mažo anglies dioksido kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparios ateities kūrimas: kitos kartos baterijos“ (angl. Building a low carbon, climate resilient future: next-generation batteries) buvo įtrauktas į patikslintą programos „Horizontas 2020“ 2019 m. darbo programą (20 priedas), paskelbtą 2018 m. liepos mėn. 2019 m. bus paskelbtos 7 teminės sritys, kurių projektams skirtas biudžetas sudaro 114 mln. EUR. Paraiškų teikimo pradžios data yra 2019 m. sausio 24 d., o pabaigos data – 2019 m. balandžio 25 d. Numatoma, kad projektai bus pradėti įgyvendinti 2020 m. sausio mėn. Atnaujintą 2020 m. kvietimą teikti paraiškas su baterijomis susijusiems projektams sudarys dvi dalys: pirma, bus paskelbtos keturios su transportui skirtomis baterijomis susijusios temos (90 mln. EUR), antra, taip pat numatoma paskelbti keturias temas, kurių projektams finansuoti skirta bendra suma sudaro 42 mln. EUR, siekiant pasirengti įgyvendinti didelio masto ir ilgalaikę su ateities baterijų technologijomis susijusią mokslinių tyrimų iniciatyvą (žr. toliau). 2020 m. darbo programa, kurioje bus pateiktos šios temos, bus paskelbta 2019 m. birželio mėn.
Padės sukurti naują Europos technologijų ir inovacijų platformą, padėsiančią nustatyti baterijų mokslinių tyrimų prioritetus, formuoti ilgalaikes vizijas, parengti strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę ir veiksmų gaires. Europos technologijų ir inovacijų platformai vadovaus pramonės suinteresuotieji subjektai, mokslinių tyrimų bendruomenė ir valstybės narės, o Komisijos tarnybos padės ją sukurti ir prisidės kiekviena savo kompetencijos srityje.	2019 m. sausio mėn. pereita nuo Europos strateginio energetikos technologijų plano (angl. SET plan) baterijų darbo grupės prie Europos technologijų ir inovacijų platformos (toliau – ETIP) (Europos baterijų aljanso mokslinių tyrimų ir inovacijų platformos); ši platforma buvo oficialiai įkurta renginio „Pramonės dienos“ metu https://ec.europa.eu/info/news/consolidating-industrial-basis-batteries-europe-launch-european-technology-and-innovation-platform-batteries-2019-feb-05_en . Komisija finansuoja naujosios ETIP platformos sekretoriato darbą pagal viešojo paslaugų pirkimo sutartį. Naujosios ETIP veikla toliau plėtojami Europos strateginio energetikos technologijų plano pasiekimai ir siekiama suvienyti visas svarbias darbo kryptis, įskaitant Strateginės transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės (toliau – STRIA, angl. STRIA – Strategic Transport Research and Innovation Agenda) baterijų kryptį, pavyzdinę ateities ir besiformuojančių technologijų (toliau – FET, angl. FET – Future and Emerging Technologies) su baterijomis susijusią iniciatyvą ir tarpregioninę partnerystę pažangiųjų baterijų medžiagų srityje. ETIP padės sukurti strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę ir technologijų veiksmų gaires. Į platformos veiklą įtraukiami nauji dalyviai, visų pirma siekiant sustiprinti atstovavimą pramonės suinteresuotiesiems subjektams. Pakvietus papildomus suinteresuotuosius subjektus tiesiogiai dalyvauti, bus skelbiamas atviras kvietimas pareikšti susidomėjimą. Valstybės narės ir regionų atstovai bus pakviesti dalyvauti ETIP nacionalinių suinteresuotųjų subjektų grupėje siekiant užtikrinti geresnį nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų bei inovacijų pastangų koordinavimą. Šiuo metu nustatomi laikinieji ETIP techninių darbo grupių vadovai, tarp jų – keletas ankstesnės Europos strateginio energetikos technologijų plano (angl. SET plan) darbo grupės ekspertų, kurie padės užtikrinti veiklos tęstinumą. Pagrindinį platformos įkūrimo renginį planuojama surengti 2019 m. birželio mėn., kai bus baigta narystės ETIP procedūra.

Pasirengs pradėti didelio masto pavyzdinę ateities ir besiformuojančių technologijų mokslinių tyrimų iniciatyvą, pagal kurią galėtų būti remiami ilgalaikiai pažangiųjų baterijų technologijų moksliniai tyrimai laikotarpiu po 2025 m. Įprasta tokių pavyzdinių ateities ir besiformuojančių technologijų iniciatyvų trukmė – 10 metų, o bendra paramos suma – apie 1 mlrd. EUR (bendrai finansuojama iš ES biudžeto).

Pirmasis pasirengimo etapas užbaigtas 2018 m. gruodžio mėn. paskelbus Manifestą dėl baterijų laikotarpiu po 2030 m. (angl. Battery 2030+ Manifesto), kuriame pateikiama šios didelio masto ir ilgalaikės su ateities baterijų technologijomis susijusių mokslinių tyrimų iniciatyvos vizija, loginis pagrindas, tikslai ir prioritetai. Manifestas dėl baterijų laikotarpiu po 2030 m. skelbiamas interneto svetainėje http://battery2030.eu/ . Tai – keleto 2018 m. vykusių seminarų ir susitikimų, kuriuose dalyvavo mokslo ir pramonės tyrimų suinteresuotieji subjektai, rezultatas. 2018 m. liepos mėn. pagal 2019 m. FET darbo programą paskelbtas kvietimas teikti koordinavimo ir paramos veiklos (angl. CSA – Coordination and Support Action) paraiškas (0,5 mln. EUR). Šį vienus metus trunkantį veiksmą pradėta įgyvendinti 2019 m. kovo mėn., ir pagal jį bus parengtos išsamios mokslinių tyrimų veiksmų gairės, skirtos baterijų iniciatyvai po 2030 m., ir toliau telkiama mokslo bei pramonės tyrimų bendruomenė. Iniciatyvai pradėti ir paramai Manifeste dėl baterijų laikotarpiu po 2030 m. nustatytų mokslinių tyrimų ir inovacijų srities prioritetams suteikti reikalingą finansavimą numatoma teikti pagal programos „Horizontas 2020“ 2020 m. darbo programą. Pagal atnaujintą daugiasektorinį 2020 m. kvietimą teikti paraiškas „Iniciatyvos dėl naujos kartos baterijų“ projektams siūlomas 42 mln. EUR biudžetas. Taip pat šiuo metu svarstomas pasiūlymas dėl papildomo finansavimo paramos programos ERA-NET lėšomis (5 mln. EUR). Tolesnės paramos galimybės bus svarstomos diskutuojant dėl programos „Europos horizontas“.

Per bandomąją Europos inovacijų tarybą rems rinkas kuriančias proveržio inovacijas baterijų ir panašiose srityse. 2018–2020 m. numatytas 2,7 mlrd. EUR biudžetas, skirtas 1 000 galimų proveržio projektų ir 3 000 galimybių studijų remti. Šis bandomasis Europos inovacijų tarybos projektas gali būti naudingas baterijų proveržio technologijoms (numatoma, kad jos bus viena iš sudedamųjų taikomųjų transporto, energetikos, gamybos ir kitų sričių projektų dalių).

Įgyvendinant EIC bandomąjį projektą, paskelbta 10 mln. EUR vertės programos „Horizontas 2020“ premija, skirta projektams tema „Naujoviškos elektra varomų transporto priemonių baterijos“ (angl. Innovative Batteries for eVehicles), o galutinis paraiškų šiai premijai gauti teikimo terminas – 2020 m. gruodžio mėn.

Remdamasi patirtimi, sukaupta įgyvendinant jungtines technologijų iniciatyvas, ir Europos technologijos instituto bei žinių ir inovacijos bendrijų patirtimi, išnagrinės, kiek įmanomos ir tinkamos skirtingų formų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, be kita ko, partnerystės baterijų kūrimo srityje.

Šiuo metu ES lygmeniu svarstomas pasiūlymas dėl pagal programą „Europos horizontas“ bendrai programuojamos su baterijomis susijusios mokslinių tyrimų partnerystės. 2019 m. rugsėjo 24–26 d. Briuselyje renginio „Mokslinių tyrimų ir inovacijų dienos“ metu planuojama surengti specialią informacinę sesiją partnerysčių ir Europos baterijų mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimais.

4.KVALIFIKUOTOS DARBO JĖGOS FORMAVIMAS IR UGDYMAS VISOSE VERTĖS GRANDINĖS DALYSE

Suteiks galimybę įgūdžių ir gebėjimų stiprinimo tikslais naudotis Komisijos Jungtiniame tyrimų centre veikiančiomis ES baterijų bandymo laboratorijomis. Kiti mokslinių tyrimų centrai bus skatinami sekti šiuo pavyzdžiu.

Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl galimybės naudotis JRC baterijų mokslinių tyrimų infrastruktūra Petene (Nyderlandai) – https://ec.europa.eu/jrc/en/research-facility/open-access/calls/relevance/2018-1-RD-BESTEST . Pirmojo kvietimo teikti paraiškas galutinis terminas – 2019 m. kovo 29 d., o vėliau bus paskelbtas pasiūlymų vertinimas.

Pasiūlys įrašyti baterijas į pagrindinių temų, pagal kurias teikiamas finansavimas pagal Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planą, sąrašą, kad būtų ugdomi įgūdžiai, reikalingi visoje baterijų vertės grandinėje trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu.

Susitarus, kad baterijų klausimas bus įtrauktas į programos „Erasmus+“ Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje plano trečiąjį įgyvendinimo etapą, kvietimas teikti paraiškas buvo paskelbtas 2018 m. spalio 24 d., o galutinis paraiškų teikimo terminas – 2019 m. vasario 28 d. Šiuo metu atliekamas gautų pasiūlymų vertinimas, o projektą nugalėtoją numatoma atrinkti 2019 m. vasarą; tai bus 4 metų trukmės projektas, kuris turės būti pradėtas įgyvendinti iki 2019 m. pabaigos. Įgyvendinant šį projektą taip pat bus glaudžiai bendradarbiaujama vykdant veiklą pagal esamą Sektorių bendradarbiavimo automobilių įgūdžių srityje planą, projektą DRIVES ir neseniai pradėtą įgyvendinti programą COSME, skirtą geriausiai paramos teikimo automobilių pramonės MVĮ patirčiai ir šių MVĮ įgūdžių tobulinimo poreikiams nustatyti. 2018 m. lapkričio 5 d. „EIT InnoEnergy“ surengė seminarą pavadinimu „Baterijų sektoriaus darbuotojų mokymas“ (angl. Building the battery workforce): http://www.innoenergy.com/event/eba-skills-brokerage-event/ . Šios srities įgūdžių tobulinimas EIT InnoEnergy jau yra aiškus prioritetas – visose vertės grandinės grandyse ištirti įgūdžių poreikiai ir parengtos mokymo programos.

5.EUROPOS TAPIMO PASAULINE SAUGIŲ IR TVARIŲ BATERIJŲ TECHNOLOGIJŲ LYDERE UŽTIKRINIMAS IR TVARIŲ BATERIJŲ GAMYBOS ŽIEDINĖJE EKONOMIKOJE GAIRIŲ NUSTATYMAS

Pradės tyrimą, kuriuo sieks išnagrinėti pagrindinius saugių ir tvarių (žaliųjų) baterijų gamybos veiksnius.	2018 m. rugsėjo mėn. Komisija pradėjo parengiamąjį tyrimą ir poveikio vertinimą, trukmė – 10 mėnesių.
Nustatys baterijų projektavimo ir naudojimo tvarumo reikalavimus, kuriuos turės atitikti visos ES rinkai teikiamos baterijos (be kita ko, įvertins skirtingas reglamentavimo priemones, pavyzdžiui, Ekologinio projektavimo direktyvą, Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reglamentą ir ES baterijų direktyvą, ir patikrins jų tinkamumą).	Komisijos parengiamasis tyrimas tebevyksta ir jo išvadų pagrindu bus parengti Europos darnieji ir kiti standartai, skirti naujos teisinės sistemos įgyvendinimui paremti. Kai tik Komisija nustatys savo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taikymo sritį, Europos standartizacijos organizacijoms bus pateiktas standartizacijos prašymas. Jame taip pat bus atsižvelgiama į Komisijos jungtinio tyrimų centro 2018 m. spalio mėn. paskelbtą Techninę ataskaitą, kurioje aprašyti galiojantys ir dar rengiami standartai, susiję su elektra varomų transporto priemonių baterijų veiksmingumu, charakteristikų blogėjimu ir naudojimo trukme. Ataskaitoje taip pat nurodyti matavimo ir bandymo metodai, kurie gali būti taikomi vertinant elektra varomų transporto priemonių baterijų atitiktį siekiant, kad jos atitiktų galimus reikalavimus. Be to, šiuo metu dirbama nustatant spragas ir poreikius, kurių galiojantys standartai neapima. Siekiant įvertinti galimybę priimti ES teisės aktus, įskaitant šiai produktų grupei taikomus konkrečius reikalavimus, buvo nagrinėjami tiek Europos, tiek tarptautinio lygmens standartai. Įgyvendinant „EIT Žaliavos“ finansuojamą projektą CERA, kuriamos žaliavų sertifikavimo sistemos pagal tokius tris aspektus: pasirengimo standartai, veiksmingumo standartai ir kilmės grandinės standartai. Ši sistema padės sertifikuoti visą mineralinių žaliavų išteklių regeneravimo grandinę.
Toliau palaikys ryšius su suinteresuotaisiais subjektais ir Europos standartizacijos institucijomis, siekdama, kad būtų parengti Europos standartai, kurie sudarytų sąlygas saugiai ir tvariai baterijų gamybai, (pakartotiniam) naudojimui ir antriniam perdirbimui, be kita ko, atliks ikinormatyvinius mokslinius tyrimus.	2018 m. liepos mėn. Komisija ir CEN / CENELEC sutarė, kad reikia sukurti atitinkamus standartus strateginio su baterijomis susijusių veiksmų plano tikslams paremti siekiant, kad Europoje būtų sukurta patikima, konkurencinga ir tvari baterijų vertės grandinė. Įgyvendinant šį procesą buvo susitarta, kad JRC ir CEN / CENELEC turėtų atlikti jau turimų (ES arba pasaulinio lygmens) standartų atranką. 2018 m. spalio 15 d. JRC paskelbė savo tyrimą, o netrukus visą savo ataskaitą turėtų paskelbti CEN / CENELEC sektorių bendradarbiavimo forumo „Energijos valdymas“ (angl. Sector Forum Energy Management) nariai. Tęsiant šią veiklą surengtas seminaras standartizacijos klausimais, kuriame dalyvavo CEN / CENELEC, JRC ir „EIT InnoEnergy“ atstovai. Kitas lemiamas žingsnis bus Komisijos tyrime išdėstyti pasiūlymai dėl su baterijomis susijusių standartizavimo poreikių. Jų pagrindu bus rengiamas CEN / CENELEC skirtas standartizacijos prašymas dėl visų nustatytų naujų standartų poreikių. CEN / CENELEC elektromobilumo srities koordinavimo grupė sudarė darbo grupę tema „Elektromobilumo srities mokslų taikymas kuriant standartus“ (angl. Putting e-mobility sciences into standards). Ši grupė siekia nustatyti „kas ką daro ir iki kada turi padaryti“, kad galėtų užpildyti spragas baterijų standartizavimo ir ikinormatyvinių mokslinių tyrimų srityse. Grupės veikla apima 4-ias sritis – baterijų veiksmingumą, saugumą, pakartotinį naudojimą ir antrinį perdirbimą. Be to, Komisija Europos standartizacijos organizacijų paprašė toliau išplėtoti Europos baterijų atliekų bei elektros ir elektroninės įrangos atliekų antrinio perdirbimo, kuris leistų efektyviai atgauti medžiagas, standartus, siekiant perdirbti daugiau aukštos kokybės svarbiausių žaliavų. Šis veiksmas įgyvendinamas kartu su Žiedinės ekonomikos veiksmų planu.
Išnagrinės, kaip geriausia skatinti pakartotinai naudoti pažangiąsias baterijas ir naudoti dvikryptes baterijas.	Baterijų direktyvos vertinimo dalis ir bet kokie susiję tolesni tyrimai. Komisija paskelbs savo vertinimo ataskaitą 2019 m. balandžio mėn. JRC baigė įgyvendinti automobilių baterijų pakartotinio naudojimo tvarumo vertinimo projektą. 2018 m. birželio 5 d. įvykusiame seminare šio tyrimo rezultatai buvo išplatinti atitinkamiems Komisijos padaliniams svarstyti dėl galimo poveikio politikos kryptims. Pagal inovacijų sandorių modelį 2018 m. kovo mėn. Komisija ir konsorciumas (atstovaujamas nacionalinių institucijų ir privačių bendrovių) pasirašė bendrą deklaraciją „Nuo elektromobilumo prie antrinio perdirbimo. Elektra varomos transporto priemonės savaiminis ratas“ (angl. From e-mobility to recycling: the virtuous loop of the electric vehicle), siekiant nustatyti reguliavimo kliūtis, kurios gali trukdyti pakartotinai naudoti baterijas. ES ir nacionaliniu lygmenimis bus nagrinėjamos atliekų tvarkymo ir energetikos sričių reglamentavimo sistemos.

Atlikdama ES baterijų direktyvos peržiūrą, įvertins dabartinius baterijų surinkimo ir antrinio perdirbimo pasibaigus jų naudojimo laikui tikslus, įskaitant medžiagų atgavimo tikslus.	2019 m. balandžio mėn. Komisija patvirtins Baterijų direktyvos įgyvendinimo ir jos poveikio aplinkai ir vidaus rinkos veikimui ataskaitą. Komisijos pateikti direktyvos vertinimo rezultatai bus pridėti prie šios ataskaitos. Svarbi šios vertinimo ataskaitos dalis – dabartinių atliekų rinkimo ir antrinio perdirbimo tikslų vertinimas, jų privalumai ir trūkumai. Pradėtas tyrimas siekiant nustatyti ir įvertinti Baterijų direktyvos poveikio stiprinimo priemonių įgyvendinamumą (jis turės būti užbaigtas 2020 m. 1 ketv.).
Išnagrinės galimybę parengti baterijoms skirtą standartizuotą ES gyvavimo ciklo analizės schemą, visų pirma atsižvelgdama į bandomojo projekto „Produktų aplinkosauginis pėdsakas“, vykdomo glaudžiai bendradarbiaujant su pramonės subjektais, rezultatus.	Baterijų direktyvos vertinimo dalis ir bet kokie susiję tolesni tyrimai. Komisija paskelbs savo vertinimo ataskaitą 2019 m. balandžio mėn. „EIT Žaliavos“ finansuojamo projekto SUPRIM tikslas – pateikti gyvavimo ciklo poveikio vertinimo metodą (-us), pagrindinį dėmesį skiriant gyvavimo ciklo aprašo duomenų apie metalo gamybą rinkiniams ir duomenų rinkimo iš kasybos bendrovių sistemoms. Projektas baigiamas įgyvendinti 2019 m.
Skatins etišką baterijų sektoriui reikalingų žaliavų gavimą.	Komisija 1) apžvelgs tvarios kasybos praktiką Europoje ir įvertins bendrų principų nustatymo galimybes; 2) skatins Europos baterijų gamintojus prisiimti įsipareigojimus dėl tvaraus žaliavų gavimo ir 3) įgyvendinant Tvarių finansų veiksmų plano priemones, teiks informaciją apie tvarų ir atsakingą žaliavų gavimą; 4) teiks rekomendacijas dėl politikos ir užsiims tinklaveika pagal programos „Horizontas 2020“ kvietimą teikti paraiškas projektui „Atsakingas žaliavų gavimas pasaulinėse vertės grandinėse“ (angl. Responsible sourcing of raw materials in global value chains) (bus pradėtas įgyvendinti iki 2019 m. pabaigos) ir 5) sukurs MVĮ tvarumo gebėjimų tiekimo grandinėse stiprinimo sistemą pasitelkdama paramos sistemą, skirtą MVĮ dėl konflikto zonų naudingųjų iškasenų išsamaus patikrinimo (nuo 2020 m.).

(1)

Šiame priede pateikiama atnaujinta informacija apie pagrindinius strateginio veiksmų plano veiksmus, kuriuos įgyvendinant pasiekta nemaža pažanga.

(2)

SWD(2018) 245/2 final.

(3)

Alves Dias P., et al., Cobalt: demand - supply balances in the transition to electric mobility (liet. „Kobaltas: paklausos ir pasiūlos pusiausvyra pereinant prie elektromobilumo“), EUR 29381 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2018 m.

(4)

Didelio masto baterijų gamykla Northvolt ETT, EIB pranešimas spaudai, 2018 09 19.

(5)

Bendriems Europos interesams svarbūs projektai – projektai, kuriuose dalyvauja daugiau kaip viena valstybė narė ir kuriais prisidedama prie strateginių Sąjungos tikslų ir padaromas teigiamas šalutinis poveikis Europos ekonomikai ir visai visuomenei. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje tokie projektai turi būti iš esmės novatoriški ir pranokti naujausius technikos laimėjimus atitinkamuose sektoriuose (žr. 2014 m. gegužės mėn. Komisijos komunikatą 2014/C 188/02).

(6)

Įskaitant Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje paskelbtus kvietimus teikti paraiškas.