Europos regionų komiteto nuomonė. Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų įgyvendinimas ir perspektyvos

(2020/C 440/03)

Pranešėjas: Karsten Uno PETERSEN (DK/PES), Pietų Danijos regiono regioninės tarybos narys Pamatiniai dokumentai: Perspektyvinė nuomonė

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanginės pastabos

1.

pažymi, kad tarpvalstybinis pacientų judumas yra svarbus politinis klausimas. 34 % ES piliečių nurodo, kad sveikata yra svarbiausia jų regiono politinė tema, o tai yra 8 procentiniais punktais daugiau nei 2015 m. ir 10 procentinių punktų daugiau nei 2012 m.;

2.

pabrėžia, kad tarpvalstybinėms sveikatos priežiūros paslaugoms itin svarbus yra regioninis ir vietos matmuo. Daug netoli sienos gyvenančių žmonių dėl įvairių priežasčių gydosi kaimyninėje šalyje. Pasienio regionai sudaro apie 40 % visos ES teritorijos ir daugiau kaip vienas iš trijų europiečių gyvena pasienio regione. Vietos ir regionų valdžios institucijos yra tiltas tarp visų suinteresuotųjų subjektų (nacionalinių, regionų, vietos subjektų, ligoninių, bendrosios praktikos gydytojų, vaistinių, piliečių ir kt.);

3.

mano, kad tarpvalstybinis pacientų judumas kelia tam tikrų klausimų, pavyzdžiui, dėl galimybės gauti informacijos apie gydymą užsienyje, sveikatos priežiūros tęstinumo, sveikatos priežiūros specialistų keitimosi informacija abipus sienų, sveikatos priežiūros paslaugų ir priežiūros bei gydymo skirtumų, atsižvelgiant į medicininę indikaciją, sveikatos priežiūros sistemos galimybių nustatyti prioritetus ir užtikrinti vienodą priežiūrą ir logistinių bei administracinių iššūkių, darančių poveikį piliečių, norinčių pasinaudoti direktyva numatytomis sveikatos priežiūros galimybėmis kitoje ES šalyje, skaičiui;

4.

palankiai vertina naujos programos „ES – sveikatos labui“ biudžetą, kuris leis sustiprinti sveikatos saugumą ir pagerinti pasirengimą būsimoms sveikatos krizėms. Tai bus tvirta ir savarankiška sveikatos programa su didesniu finansavimu kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) (2021–2027 m.), siekiant tinkamai atremti iššūkius, nustatytus dabartinės kadencijos Komisijos programoje, kaip antai, kova su vėžiu, prevencija, ankstyvasis lėtinių ir retųjų ligų nustatymas ir valdymas, atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, galimybės už prieinamą kainą įsigyti vaistų ir didelės grėsmės sveikatai (pvz., koronaviruso epidemija), ir įgyvendinti plataus užmojo sveikatos politiką dėmesį sutelkiant į tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

5.

palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės baigė direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę; vis dėlto išlieka susirūpinęs dėl atitikties patikros ir daugybės iki šiol Komisijos nustatytų problemų; supranta, kad direktyva liečia daug teisės aktų, kurie susiję su sveikatos priežiūros sistemų organizavimu ir valdymu, kompensavimo mechanizmais, informacijos kanalais, pacientų teisėmis ir teisėmis į išmokas, taip pat profesine atsakomybe;

6.

šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas Frans Timmermans Regionų komiteto pirmininkui skirtu raštu paprašė Komiteto parengti perspektyvinę nuomonę dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvos įgyvendinimo, kuri padėtų geriau užtikrinti direktyvos vykdymą ir sustiprinti pacientų teises;

7.

norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad už sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, valdymą, finansavimą ir teikimą ir toliau bus atsakingos ES valstybės narės, o direktyvos įgyvendinimas turėtų būti vertinamas kaip bendra kompetentingų sveikatos priežiūros institucijų užduotis piliečių labui;

8.

dėkoja visiems regioniniams centrams (RegHubs) (1) ir suinteresuotiesiems subjektams, su kuriais teko konsultuotis, už atidžiai atliktą apklausą ir įžvalgius atsakymus, kurie buvo naudingi rengiant šią nuomonę;

COVID-19

9.

mano, kad COVID-19 krizė aiškiai parodė, kad Europoje būtina glaudžiau bendradarbiauti sveikatos srityje;

10.

pakartoja RK pirmininko raginimą sukurti Europos Sąjungos ekstremalių sveikatai situacijų mechanizmą, kuris būtų glaudžiai susietas su dabartinėmis ES krizių valdymo struktūromis (pvz., ES solidarumo fondu ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru) arba į jas integruotas, kad Sąjunga būtų geriau pasirengusi būsimoms pandeminėms krizėms ir būtų galima padėti „regionų ir vietos vadovams užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir medžiagų ligoninėms ir mokykloms tiekimą, įdarbinti medicinos darbuotojus, pirkti medicinos prietaisus ir remti intensyviosios terapijos paslaugas“;

11.

be to, atkreipia dėmesį į direktyvos 10 straipsnį dėl tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo, leidžiantį valstybėms narėms teikti „viena kitai tarpusavio pagalbą“ ir sudaryti „palankias sąlygas regionų ir vietos lygiu vykdomam bendradarbiavimui tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje“, ir yra įsitikinęs, kad valstybės narės turėtų kūrybingiau išnagrinėti, kaip šia galimybe būtų galima pasinaudoti ir pandemijos atveju;

12.

primena, kad, vadovaujantis SESV 222 straipsniu, Sąjunga ir valstybės narės veikia bendrai ir solidariai;

13.

džiaugiasi valstybių narių parodytu solidarumu ištikus nelaimei, kai valstybės narės perėmė pacientus iš pernelyg didelės naštos prislėgtų kaimyninių šalių taip sumažindamos spaudimą jų intensyviosios terapijos pajėgumams; tvirtai tiki, kad ateityje tai būtų galima oficialiai įtvirtinti prašymu dėl pagalbos pagal direktyvą;

14.

rekomenduoja sukurti vadinamuosius sveikatos koridorius (2) tarp pasienio regionų, kad paskelbus izoliavimo priemones pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai galėtų ir toliau judėti per sieną taip užtikrinant galimybes gauti ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas;

15.

atkreipia dėmesį į tarpvalstybinius skaitmeninius sprendimus, leidžiančius, pavyzdžiui, vizualizuoti ir nuotoliniu būdu ištirti mėginius (pvz., plaučių rentgeno nuotraukų siuntimas įvertinimui į užsienį), kaip ekonomiškai efektyvų ir praktišką bendradarbiavimo būdą padidėjus paslaugų poreikiui;

Didesnis pacientų judumas nėra savitikslis

16.

pritaria Europos Parlamentui, kad tik labai nedidelė ES piliečių dalis naudojasi direktyva suteikiamomis galimybėmis ir kad daugiausia pacientų keliauja į kaimynines šalis;

17.

šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitos išvadą, kad tarpvalstybinių pacientų srautų tendencijos nesikeičia ir ES piliečiai sveikatos priežiūros paslaugas dažniausiai renkasi dėl geografinio artumo ir kultūrinių sąsajų;

18.

atkreipia dėmesį į Komisijos išvadą, kad apskritai pacientų judumas ES išlieka mažas ir finansiniu požiūriu yra gana nereikšmingas, o direktyva dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų nepadarė didelio poveikio biudžetui, taigi ir sveikatos priežiūros sistemų tvarumui;

19.

pabrėžia, kad tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos gali būti tinkamos tam tikroms pacientų grupėms, pavyzdžiui, retųjų ligų atveju arba dėl geografinio sveikatos priežiūros įstaigų artumo, ypač pasienio regionuose;

20.

džiaugiasi teigiamu direktyvos poveikiu tarpvalstybiniam pacientų judumui, kuris nuo 2015 m. šiek tiek išaugo. Pastaraisiais metais taip pat nuolat augo prašymų suteikti išankstinį leidimą skaičius, o 2017 m., palyginti su 2015 m., visose valstybėse narėse pateikta daugiau nei du kartus daugiau prašymų suteikti išankstinį leidimą ir tiek pat jų išduota;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad reglamentai ir direktyva nėra vienintelės priemonės, sudarančios galimybes teikti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje, nes kai kurios valstybės narės yra patvirtinusios dvišales ir daugiašales lygiagrečias procedūras, kad būtų galima patenkinti konkrečius sveikatos priežiūros poreikius pasienio regionuose (BE, DK, SE, DE, CZ, EE, LU, HU, NL, PT, RO, FI ir LT). Šie susitarimai, kurie neretai buvo sudaryti dar prieš priimant direktyvą, lemia didelius pacientų srautus, kurie nepatenka į Europos statistiką;

22.

tvirtina, kad Direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo nesiekiama, kad kuo didesnis pacientų skaičius naudotųsi sveikatos priežiūros paslaugomis užsienyje; direktyvos nuostatomis siekiama papildyti regioninę ar nacionalinę sveikatos priežiūros paslaugų ir produktų pasiūlą ir patikslinti Europos pacientų, norinčių gydytis ar pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje ES ir (arba) EEE valstybėje, teises; todėl pagal naudotojų skaičių negalima spręsti, ar teisės aktas yra sėkmingas ar ne;

23.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad didesnis tarpvalstybinis pacientų judumas turi būti grindžiamas konkretaus paciento būkle ir neturėtų būti savitikslis;

Lengvai prieinama informacija apie sveikatos priežiūrą laikantis direktyvos sąlygų

24.

pritardamas Europos Parlamentui atkreipia dėmesį į tai, kad norint sėkmingai įgyvendinti direktyvą, itin svarbu gerai informuoti pacientus, sveikatos priežiūros specialistus ir kitus suinteresuotuosius subjektus apie direktyvoje numatytas galimybes gydytis kitoje šalyje;

25.

todėl pabrėžia, jog informacija apie direktyvoje nustatytas gydymosi kitose valstybėse narėse sąlygas turi būti lengvai prieinama piliečiams, kad remdamiesi informacija jie galėtų priimti sprendimą dėl gydymosi užsienyje;

26.

nurodo, kad atsižvelgdamos į didelius sveikatos priežiūros sistemų skirtumus atskirose valstybėse narėse (kai kuriose šalyse ir į regioninius ir vietos skirtumus) už sveikatos priežiūrą atsakingos institucijos turi užtikrinti, kad piliečiams būtų tinkamai suteikta susijusi informacija;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniai kontaktiniai centrai gali turėti savo biurus regionuose arba būti integruoti į regionų sveikatos sistemų interneto svetaines ar veikti per regionų sveikatos draudikų interneto svetaines; nors šie sprendimai nebūtinai padidintų bendrą nacionalinių kontaktinių centrų žinomumą, tačiau jie gali būti naudingesni informuojant piliečius;

28.

rekomenduoja Komisijai pateikti įvairių šalių, regionų ir vietos institucijų informacijos sklaidos geriausios praktikos pavyzdžių, kad valstybių narių sveikatos priežiūros institucijos galėtų tarpusavyje mokytis iš panašių sveikatos priežiūros sistemų;

29.

pabrėžia, kad, nepaisant valstybių narių pastangų geriau informuoti, išliks dideli pacientų judumo skirtumai, kurie priklauso nuo sveikatos sistemų organizavimo ir teikiamų paslaugų. Tai aiškiai rodo Komisijos ataskaita. Pacientų motyvaciją gydytis užsienyje lemia tai, kad geros kokybės gydymo paslaugas galima gauti greičiau, kultūriniai aspektai ir galimybė išleisti mažiau pinigų gydymui, kai didžiąją dalį išlaidų pacientas turi padengti pats, pavyzdžiui, už dantų gydymą;

Papildomos administracinės gydymo užsienyje išlaidos

30.

atkreipia dėmesį, kad didžiausia valstybių narių sveikatos priežiūros biudžeto dalis lieka vidaus rinkoje. Komisijos skaičiavimais, su direktyva susijusios išlaidos tarpvalstybinėms sveikatos priežiūros paslaugoms visoje ES sudaro vos 0,004 % viso ES šalių metinio sveikatos priežiūros biudžeto;

31.

pažymi, kad tik labai nedidelė pacientų dalis naudojasi direktyvoje numatytomis galimybėmis gydytis kitoje ES šalyje. Remiantis naujausia Europos Audito Rūmų ataskaita, per metus pateikiama apie 214 000 prašymų kompensuoti išlaidas, o tai yra apie 0,04 % ES piliečių. Didžioji dauguma šių prašymų (daugiau kaip 210 000) yra prašymai kompensuoti gydymo, kuriam nereikia išankstinio leidimo, išlaidas;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad už ambulatorinį gydymą (pvz., dantų gydymą) kompensuojamos išlaidos ekonominiu požiūriu yra gana nedidelės, palyginti su papildomomis informavimo ir administracinėmis išlaidomis, kurios įgyvendinant direktyvą tenka sveikatos priežiūros įstaigoms;

33.

pabrėžia, kad atsakingos valstybių narių sveikatos priežiūros institucijos, stengdamosi visapusiškai įgyvendinti direktyvą ir ieškodamos kuo paprastesnių būdų piliečiams gydytis kitoje ES valstybėje narėje, turi atsižvelgti į tai, kad didžioji dauguma ES piliečių pirmenybę teikia sveikatos priežiūros paslaugoms, kurias jie gali gauti kuo arčiau savo gyvenamosios vietos ar artimųjų. Todėl užtikrinant valstybių narių sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, kokybę ir pajėgumus turi būti siekiama, kad piliečiai galėtų būti gydomi kuo arčiau gyvenamosios vietos ar artimųjų;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių išlaidas gydymui kitose ES šalyse sudaro ne tik kompensuojamos išlaidos. Su gydymu taip pat susijusios administracinės ir informavimo išlaidos – tai yra išlaidos, kurias kitu atveju būtų galima panaudoti gydymui valstybės narės sveikatos priežiūros sistemoje gerinti. Todėl įgyvendindamos direktyvą nacionalinės sveikatos priežiūros institucijos turėtų užtikrinti, kad atsižvelgiant į labai nedidelę pacientų, norinčių gydytis kitoje ES šalyje, dalį, neprireiktų pernelyg didelių valstybės narės sveikatos priežiūros sistemų išteklių;

Tinkamas išankstinių leidimų naudojimas

35.

pažymi, kad valstybių narių suteikiamas išankstinis leidimas stacionariam gydymui arba labai specializuotam gydymui kitoje šalyje yra laikomas kliūtimi tarpvalstybiniam pacientų judumui;

36.

šiuo požiūriu nurodo, kad, remiantis Komisijos ataskaita, su pacientais, norinčiais pasinaudoti tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, susijęs poveikis nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų biudžetui, yra nedidelis, ir tai pasakytina apie visas šalis, nepriklausomai nuo to, ar jos yra nustačiusios išankstinio leidimo reikalavimą, ar ne;

37.

pažymi, jog dauguma regioninių centrų (63 %) mano, kad išankstinio leidimo naudojimas yra būtinas norint užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą, jis taip pat labai svarbus siekiant išvengti išteklių švaistymo (48 %) ir kontroliuoti išlaidas regionų lygmeniu (44 %);

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad direktyvos nuostatos dėl išankstinio leidimo pacientams kartu yra finansinė garantija, nes, remiantis direktyva, dar prieš gydymą kitoje šalyje draudimo valstybė garantuoja, kad bus kompensuotos šio gydymo išlaidas;

39.

ragina valstybes nares kuo greičiau suteikti išankstinį leidimą, kad be reikalo nebūtų vilkinamas gydymas ir kartu pateikti realistišką planuojamos intervencijos išlaidų sąmatą;

40.

atkreipia dėmesį į mažiau taikomą išankstinių pranešimų mechanizmą (direktyvos 9 straipsnio 5 dalis), kuris, regioninių centrų nuomone, yra naudinga priemonė siekiant pacientams suteikti aiškumo ir padėti institucijoms vykdyti savo įsipareigojimus, ir ragina valstybes nares plačiau naudotis šia savanoriška priemone;

41.

atkreipia dėmesį į finansinio kompensavimo mechanizmą, kurį valstybės narės gali taikyti išankstinio pranešimo atveju ir pagal kurį nustatomas tiesioginis atsiskaitymas tarp kompetentingų institucijų vietoj išankstinio apmokėjimo ir kompensavimo pacientui (9 straipsnio 5 dalis), taip sumažinant naštą pacientams ir suteikiant galimybę nepasiturinčioms visuomenės grupėms gauti gydymą užsienyje;

42.

atsižvelgdamas į tai rekomenduoja užtikrinti tolesnį direktyvos įgyvendinimą, kad būtų galima ir toliau taikyti išankstinio leidimo tvarką, kai valstybių narių atsakingų institucijų nuomone, tai yra būtina;

Tolesnis bendradarbiavimas įgyvendinant direktyvą

43.

ragina Sveikatos ir maisto saugos generalinį direktoratą bendradarbiaujant su kitais susijusiais generaliniais direktoratais imtis tolesnių su Direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo vertinimu susijusių veiksmų ir toliau rinkti, analizuoti ir skelbti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros veiklos pavyzdžius ir problemas, su kuriomis susiduria dalyvaujančios institucijos;

44.

prašo, kad kitą programavimo laikotarpį būtų skirtas pakankamas ir ilgalaikis ES finansavimas, visų pirma, tačiau ne vien tik per Interreg programą, kad būtų vykdomi tarpvalstybiniai tyrimai ir projektai, kuriais siekiama pašalinti konkrečias kliūtis ir užtikrinti sklandų bendradarbiavimą;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad RK ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) susitarimo memorandume, kuris nors ir nėra konkrečiai susijęs su direktyva, taip pat pažymima, kad Regionų komitetas įsipareigojęs skatinti galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti sveikatinimą ir dalijimąsi žiniomis. Tai – esminiai direktyvos aspektai;

46.

siūlo Komisijai palaikyti nuolatinį dialogą su Europos regionų komitetu, įskaitant NAT komisiją ir RK tarpregioninę grupę sveikatos klausimais, kuriame būtų galima aptarti iššūkius ir sprendimus, kaip geriau įgyvendinti direktyvą dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų;

47.

reiškia nuolatinę paramą šiam labai reikalingam Europos bendradarbiavimui ir yra pasirengęs toliau konsultuoti ir informuoti apie regionų geriausios praktikos pavyzdžius;

48.

pakartoja, kad ligos nepaiso sienų ir kad Europos solidarumo ekstremalių sveikatai situacijų atveju niekada neturėtų riboti administracinės ar teisėtos sienos;

49.

tikisi, kad būsimoje trečiojoje Europos Komisijos įgyvendinimo ataskaitoje bus visapusiškai atsižvelgta į šioje nuomonėje išdėstytas Europos regionų komiteto pastabas.

---

(1)  2019 m. lapkričio mėn. Europos regionų komitetas pradėjo konsultacijas per savo regioninių centrų tinklą, siekdamas ištirti direktyvos įgyvendinimą teritoriniu lygmeniu. Apklausoje dalyvavo 27 regioniniai centrai, atstovaujantys 18 Europos šalių.

(2)  Prancūzija tokį sveikatos koridorių sukūrė prie Prancūzijos ir Ispanijos sienos, kad nenutrūktų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas Serdanijos ligoninėje; Liuksemburgas apsvarstė konkrečią nukrypti leidžiančią nuostatą Prancūzijos sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojams, kad būtų galima jiems suteikti specialų nuolatinio gyventojo statusą ir jie galėtų toliau vykti dirbti į Didžiąją Hercogystę.