P8_TC1-COD(2018)0233

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl bendradarbiavimo mokesčių klausimais programos „Fiscalis“

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 ir 197 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

programa „Fiscalis 2020“, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1286/2013 (3) ir Komisijos įgyvendinama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir asocijuotosiomis šalimis, ir ankstesnės programos labai prisidėjo prie Sąjungos mokesčių administratorių bendradarbiavimo palengvinimo ir sustiprinimo. Dalyvaujančių šalių mokesčių administratoriai pripažino, kad šios programos suteikė pridėtinės vertės, be kita ko, saugojo Sąjungos valstybių narių ir mokesčių mokėtojų finansinius ir ekonominius interesus. Jei valstybės narės apsiribos tik savo administracinėmis teritorijomis ir aktyviai nebendradarbiaus su kitomis valstybėmis narėmis, nustatytų ateinančio dešimtmečio uždavinių nepavyks išspręsti;

(2)

programoje „Fiscalis 2020“ valstybėms narėms siūloma Sąjungos sistema, pagal kurią plėtojama tų sričių bendradarbiavimo veikla, o tai yra ekonomiškai naudingiau nei kiekvienai valstybei narei kurti atskiras bendradarbiavimo sistemas dvišaliu arba daugiašaliu pagrindu. Todėl reikėtų užtikrinti tos programos tęstinumą sukuriant naują tos pačios srities programą, t. y. programą „Fiscalis“ (toliau – Programa);

(3)

nustatant veiksmų, kuriais remiama bendroji rinka, sistemą, kuria skatinamas Sąjungos konkurencingumas ir saugomi Sąjungos bei jos valstybių narių finansiniai ir ekonominiai interesai, Programa turėtų : remti mokesčių srities politiką ir Sąjungos teisės mokesčių srityje įgyvendinimą; padėti vykdyti mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo, agresyvaus mokesčių planavimo bei dvigubo neapmokestinimo prevenciją ir kovoti su šiais reiškiniais; padėti vengti nereikalingos administracinės naštos piliečiams ir įmonėms vykdant tarpvalstybines operacijas; remti teisingesnes ir veiksmingesnes mokesčių sistemas; sudaryti sąlygas visapusiškai naudotis bendrosios rinkos potencialu ir skatinti sąžiningą konkurenciją Sąjungoje ; ▌padėti palaikyti bendrą Sąjungos požiūrį tarptautiniuose forumuose ir remti mokesčių institucijų administracinių pajėgumų stiprinimą, be kita ko, modernizuojant ataskaitų teikimo ir audito metodus; skatinti personalo mokymus šioje srityje ;

(4)

šiame reglamente nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip nurodyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (4) 17 punkte;

(5)

siekiant remti trečiųjų valstybių stojimo ir asociacijos procesą, Programoje, įvykdžius tam tikras sąlygas, turėtų būti leidžiama dalyvauti stojančiosioms šalims ir šalims kandidatėms, taip pat potencialioms kandidatėms ir Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms. Programoje gali dalyvauti ir kitos trečiosios valstybės konkrečiuose Sąjungos ir tų trečiųjų valstybių susitarimuose, kurie apima jų dalyvavimą bet kurioje Sąjungos programoje, nustatytomis sąlygomis;

(6)

šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (5) (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, ir kompensacijomis išorės ekspertams;

(7)

vykdyti programos „Fiscalis 2020“ veiksmai buvo tinkami, todėl jie turėtų būti išlaikyti. Kad Programa būtų vykdoma paprasčiau ir lanksčiau, o jos tikslai įgyvendinti geriau, veiksmai turėtų būti apibūdinti tik pagal bendras kategorijas pateikiant konkrečią veiklą iliustruojančių pavyzdžių sąrašą, pavyzdžiui, posėdžių ir panašių ad hoc renginių, įskaitant, jei taikytina, dalyvavimą administraciniuose tyrimuose ir užklausose, projektais pagrįstą struktūrišką bendradarbiavimą, įskaitant, jei taikytina, bendrus auditus, taip pat gebėjimų stiprinimą, įskaitant, jie taikytina, mokesčių institucijų prieigą prie tarpusavyje susietų registrų . Jei taikytina, veiksmais turėtų būti siekiama įgyvendinti prioritetinius uždavinius, kad būtų pasiekti Programos tikslai. Be to, bendradarbiaujant ir stiprinant gebėjimus pagal programą „Fiscalis“ turėtų būti skatinamas ir remiamas inovacijų diegimas ir didinamas jų poveikis siekiant pagerinti galimybes įgyvendinti pagrindinius mokesčių srities prioritetus;

(8)

atsižvelgiant į didėjantį mokesčių mokėtojų judumą, tarpvalstybinių sandorių skaičių ir finansinių priemonių, kuriomis naudojamasi ne tik Sąjungos valstybėse narėse, bet kur kas plačiau, tarptautiškumą ir dėl to kylančią didesnę mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir agresyvaus mokesčių planavimo riziką , Sąjungai ar valstybėms narėms galėtų būti naudingas Europos elektroninių sistemų pritaikymas ar išplėtimas į trečiąsias šalis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ir tarptautines organizacijas. Visų pirma tai padėtų išvengti administracinės naštos ir išlaidų, susijusių su dviejų panašių elektroninių sistemų, skirtų atitinkamai Sąjungos ir tarptautiniams informacijos mainams, plėtojimu ir veikimu. Todėl, tinkamai pagrindus šiuo interesu, Europos elektroninių sistemų pritaikymo ir išplėtimo į su Programa nesusijusias trečiąsias valstybes ir tarptautines organizacijas išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti iš Programos lėšų išlaidomis;

(9)

atsižvelgiant į globalizacijos svarbą ir į kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu svarbą Programoje toliau turėtų būti numatyta galimybė naudotis išorės ekspertų paslaugomis pagal Finansinio reglamento 238 straipsnį. Didžiąją dalį tokių išorės ekspertų turėtų sudaryti vyriausybinių institucijų, įskaitant neasocijuotųjų trečiųjų valstybių institucijas, taip pat iš mažiausiai išsivysčiusių šalių, atstovai ir tarptautinių organizacijų, ekonominės veiklos vykdytojų, mokesčių mokėtojų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai. Mažiausiai išsivysčiusi šalis turėtų būti suprantama kaip ne ES šalis ar teritorija, kuri atitinka reikalavimus dėl oficialios paramos vystymuisi pagal atitinkamą sąrašą, kurį viešai skelbia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi pagalbos komitetas ir kuris yra pagrįstas Jungtinių Tautų apibrėžtimi. Ekspertų atranka į ekspertų grupes turėtų būti grindžiama 2016 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimu, kuriuo nustatomos Komisijos ekspertų grupių kūrimo ir veiklos horizontaliosios taisyklės. Kai ekspertai skiriami individualiai ir kai jie veikia nepriklausomai viešojo intereso labui, reikėtų užtikrinti, kad jie būtų nešališki, neturėtų interesų konflikto, susijusio su jų profesiniu vaidmeniu, ir kad informacija apie jų atranką ir dalyvavimą būtų viešai prieinama;

(10)

atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. komunikate „ES biudžeto peržiūra“ (6) Komisijos prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti finansavimo programų suderinamumą ir supaprastinimą, reikėtų dalytis ištekliais su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, jei numatytais veiksmais pagal Programą siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, bet atmetama dvigubo finansavimo galimybė. Siekiant remti mokesčių politiką ir mokesčių administratorius, veiksmais pagal Programą reikėtų užtikrinti darnų Sąjungos išteklių naudojimą;

(10a)

siekiant ekonominio efektyvumo, įgyvendinant programą „Fiscalis“ visų pirma turėtų būti siekiama išnaudoti galimą sinergiją su kitomis susijusių sričių Sąjungos priemonėmis, pavyzdžiui, su programa „Muitinė“, ES kovos su sukčiavimu programa, Bendrosios rinkos programa ir Reformų rėmimo programa;

(11)

informacinių technologijų (IT) pajėgumų didinimo veiksmai turėtų pritraukti didžiausią Programos biudžeto dalį. Todėl konkrečiomis nuostatomis turėtų būti apibūdinti atitinkami bendri ir nacionaliniai Europos elektroninių sistemų komponentai. Be to, turėtų būti aiškiai apibrėžta veiksmų apimtis bei Komisijos ir valstybių narių atsakomybė. Kiek įmanoma turėtų būti siekiama bendrų ir nacionalinių Europos elektroninių sistemų komponentų sąveikumo ir sinergijos su kitomis atitinkamų Sąjungos programų elektroninėmis sistemomis;

(12)

šiuo metu nėra reikalavimo parengti Mokesčių daugiametį strateginį planą (toliau –DSP–MO), kad Sąjungoje būtų sukurta nuosekli ir sąveiki elektroninė apmokestinimo aplinka. Siekiant užtikrinti IT pajėgumų didinimo veiksmų nuoseklumą ir koordinavimą, pagal Programą turėtų būti numatyta sukurti tokį DSP-MO , t. y. planavimo priemonę, kuri atitiktų pagal atitinkamus teisiškai privalomus Sąjungos teisės aktus numatytus įpareigojimus, bet jų neviršytų ;

(13)

šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas vykdant darbo programas. Atsižvelgiant į tai, kad siekiami tikslai yra vidutinio arba ilgojo laikotarpio tikslai, ir remiantis ilgainiui sukaupta patirtimi, darbo programų trukmė turėtų apimti keletą metų. Metines programas pakeitus daugiametėmis programomis , kurios apimtų ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį, sumažės tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms tenkanti administracinė našta.

(14)	siekiant papildyti šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl darbo programų tvirtinimo ;

(15)

Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (7) 22 ir 23 punktais, šią programą reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Prireikus į šiuos reikalavimus gali būti įtraukti išmatuojami rodikliai, kuriais remiantis vertinamas priemonės poveikis vietoje. Tarpiniai ir galutiniai vertinimai, kurie turėtų būti atlikti ne vėliau kaip per ketverius metus atitinkamai nuo programos įgyvendinimo pradžios arba pabaigos, turėtų palengvinti kitos daugiametės finansinės programos sprendimų priėmimo procesą. Tarpiniais ir galutiniais vertinimais taip pat turėtų būti siekiama šalinti likusias programos tikslus pasiekti trukdančias kliūtis ir pateikti gerosios patirties pavyzdžių. Be tarpinių ir galutinių vertinimų, pagal veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemą turėtų būti rengiamos metinės pažangos ataskaitos padarytai pažangai stebėti. Į tas ataskaitas turėtų būti įtraukta įgytos patirties santrauka ir, jei taikytina, nurodyta, su kokiomis kliūtimis buvo susidurta įgyvendinant programą konkrečiais metais, kurių ataskaita teikiama.

(15a)

Komisija turėtų reguliariai rengti seminarus mokesčių institucijoms, kuriuose dalyvautų paramą gaunančių valstybių narių atstovai, kad jie galėtų aptarti problemas ir pasiūlyti galimų patobulinimų, susijusių su programos klausimais, įskaitant mokesčių administracijų keitimąsi informacija;

(16)

siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų pokyčius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiekti konkretūs Programos tikslai, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(17)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 ( Finansinį reglamentą), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (8), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (9), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (10) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (11) Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, įskaitant sukčiavimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, pažeidžiančius Sąjungos finansinius interesus , kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (12), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai tų valstybių narių, kurios dalyvauja įgyvendinant tvirtesnį bendradarbiavimą pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, atžvilgiu ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(17a)

trečiosios valstybės, kurios yra EEE narės, Sąjungos programose gali dalyvauti vykdydamos bendradarbiavimą pagal EEE susitarimą, kuriame numatoma, kad programos įgyvendinamos priėmus sprendimą pagal tą susitarimą. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti nustatyta konkreti nuostata dėl būtinų teisių ir prieigos, kurių reikia atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, suteikimo;

(18)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto sudarymo ir vykdymo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinė valstybė – esminė išankstinė patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlyga;

(19)

finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius ir į su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nustatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje; tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos atsižvelgiant į tinkamų finansuoti veiksmų pobūdį. Posėdžiuose ir panašaus tipo renginiuose dalyvaujančių dalyvių kelionės, apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidos arba su renginių organizavimu susijusios išlaidos turėtų būti laikomos labai svarbiomis, kad būtų užtikrintas nacionalinių ekspertų ir administracijos dalyvavimas vykdant bendrus veiksmus;

(20)

kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės atskirai negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(21)	šiuo reglamentu pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013, todėl tas reglamentas turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu sukuriama bendradarbiavimo mokesčių klausimais programa „Fiscalis“ (toliau – Programa).

2. Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

mokesčiai – su toliau nurodytais mokesčiais ir muitais susiję klausimai, įskaitant sandarą, administravimą, vykdymo užtikrinimą ir atitiktį:

a)	Tarybos direktyvoje 2006/112/EB (13) numatytam pridėtinės vertės mokesčiui;

b)	Tarybos direktyvoje 92/83/EEB (14) numatytam akcizui alkoholiui;

c)	Tarybos direktyvoje 2011/64/ES (15) numatytam akcizui tabako produktams;

d)	Tarybos direktyvoje 2003/96/EB (16) numatytiems energetikos produktų ir elektros energijos mokesčiams;

e)	kitiems mokesčiams ir muitams, nurodytiems Tarybos direktyvos 2010/24/ES (17) 2 straipsnio 1 dalies a punkte, tiek, kiek jie svarbūs bendrajai rinkai ir valstybių narių administraciniam bendradarbiavimui;

2)	mokesčių administratoriai – valdžios institucijos ir kitos įstaigos, kurios atsako už mokesčių ar su mokesčiais susijusią veiklą;

3)	Europos elektroninės sistemos – apmokestinimui ir mokesčių administratorių misijai vykdyti reikalingos elektroninės sistemos;

4)	trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė.

3 straipsnis

Programos tikslai

1. Bendri programos tikslai – remti mokesčių administratorius ir apmokestinimą siekiant stiprinti bendrosios rinkos veikimą, skatinti Sąjungos konkurencingumą ir sąžiningą konkurenciją joje , apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus , įskaitant tų interesų apsaugą nuo mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir agresyvaus mokesčių planavimo, taip pat pagerinti mokesčių surinkimą .

2. Konkretus Programos tikslas – remti mokesčių srities politiką ir Sąjungos teisės mokesčių srityje įgyvendinimą ; skatinti bendradarbiavimą mokesčių klausimais , įskaitant keitimąsi informacija ; remti administracinių gebėjimų, be kita ko, žmogiškųjų išteklių kompetencijos, stiprinimą ir Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą.

4 straipsnis

Biudžetas

1. Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 300 mln. EUR 2018 m. kainomis (t. y. 339 mln. EUR dabartinėmis kainomis) .

2. Iš 1 dalyje nurodytos sumos , be kita ko, gali būti finansuojamos su Programos valdymu ir pasiektų Programos tikslų vertinimu susijusios pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos veiklos išlaidos. Be to, iš jos gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su tyrimais ir kita susijusia rašytine medžiaga , ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, jei jos susijusios su Programos tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Programai valdyti.

5 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis, jei tos šalys yra pakankamai suderinusios atitinkamus savo teisės aktus ir administracinius metodus su Sąjungos teisės aktais ir metodais;

kitos trečiosios valstybės konkrečiuose susitarimuose dėl tos trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jei susitarimu:

—	užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

—	nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal ▌ Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

—	trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos;

—	garantuoja Sąjungos teises užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

6 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1. Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento.

2. Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai ir išorės ekspertų kelionės ir pragyvenimo išlaidų kompensacijos.

II SKYRIUS

TINKAMUMAS

7 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1. Tinkami finansuoti yra tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnyje nurodytų tikslų.

2. 1 dalyje nurodyti veiksmai apima:

a)	posėdžius ir panašius ad hoc renginius;

b)	projektais pagrįstą struktūrišką bendradarbiavimą;

c)	IT pajėgumų didinimo veiksmus, visų pirma Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą;

d)	žmogiškųjų išteklių kompetencijos ir gebėjimų stiprinimo veiksmus;

rėmimo ir kitus veiksmus, įskaitant:

1)	tyrimus ir kitą susijusią rašytinę medžiagą ;

2)	inovacinę veiklą, visų pirma koncepcijų įrodymo, bandomųjų projektų ir prototipų kūrimo iniciatyvas;

3)	bendrai plėtojamus komunikacijos veiksmus;

4)	visus kitus susijusius veiksmus, nustatytus 13 straipsnyje nurodytose darbo programose, kurių reikia siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų arba juos remiant.

Galimos a, b ir d punktuose nurodytų susijusių veiksmų formos pateikiamos I priedo nebaigtiniame sąraše.

Prioritetinės sritys, kuriose reikia imtis veiksmų, pateikiamos III priedo nebaigtiniame sąraše.

3. Veiksmai, apimantys Europos elektroninių sistemų, skirtų bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, arba su tarptautinėmis organizacijomis, bendrų komponentų pritaikymo arba išplėtimo plėtojimą ir veikimą, yra tinkami finansuoti, jeigu jie atitinka Sąjungos interesus. Komisija nustato būtiną administracinę tvarką, pagal kurią nustatomas atitinkamų trečiųjų šalių finansinis įnašas į tokius veiksmus.

4. Jeigu 2 dalies c punkte nurodytas IT pajėgumų didinimo veiksmas yra susijęs su Europos elektroninės sistemos plėtojimu ir veikimu, tinkamos finansuoti pagal Programą yra tik išlaidos, susijusios su Komisijai pagal 11 straipsnio 2 dalį patikėta atsakomybe. Išlaidas, susijusias su valstybėms narėms pagal 11 straipsnio 3 dalį patikėta atsakomybe, apmoka valstybės narės.

8 straipsnis

Išorės ekspertų dalyvavimas

1. Jeigu naudinga vykdant veiksmus, skirtus 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, vyriausybinių institucijų atstovai, įskaitant pagal 5 straipsnį trečiųjų valstybių , taip pat, jei taikytina, mažiausiai išsivysčiusių valstybių , kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, institucijų atstovus, ir atitinkamais atvejais tarptautinių ir kitų susijusių organizacijų atstovai, ekonominės veiklos vykdytojų ir organizacijų, atstovaujančių ekonominės veiklos vykdytojams, atstovai ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai gali dalyvauti pagal Programą organizuojamuose veiksmuose kaip išorės ekspertai.

2. 1 dalyje nurodytų išorės ekspertų išlaidos gali būti kompensuojamos pagal Programą, remiantis Finansinio reglamento 238 straipsniu.

3. Išorės ekspertus , įskaitant valstybių narių pasiūlytus ekspertus, atrenka Komisija, atsižvelgdama į jų gebėjimus, patirtį ir žinias, kurių reikia konkrečiam veiksmui, ad hoc pagrindu, atsižvelgiant į poreikius .

Komisija, be kita ko, įvertina tų išorės ekspertų nešališkumą ir užtikrina, kad jiems vykdant profesines pareigas nekiltų interesų konfliktų.

III SKYRIUS

DOTACIJOS

9 straipsnis

Dotacijų skyrimas, papildomumas ir jungtinis finansavimas

1. Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

2. Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, jei tuo įnašu nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Kiekvienos Sąjungos programos, iš kurios lėšų skiriamas įnašas, taisyklės taikomos atitinkamam jos įnašui į veiksmą. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendros tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų sumos, o iš skirtingų Sąjungos programų skiriamos paramos sumos gali būti apskaičiuojamos proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.

3. Remiantis Finansinio reglamento 198 straipsnio f punktu, dotacijos skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, jeigu reikalavimus atitinkantys subjektai yra valstybių narių arba šio reglamento 5 straipsnyje nurodytų su programa nesusijusių trečiųjų valstybių mokesčių administratoriai ir jeigu tenkinamos tame straipsnyje nustatytos sąlygos.

10 straipsnis

Bendro finansavimo norma

1. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 190 straipsnio pagal Programą gali būti finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

2. Taikytina bendro finansavimo norma, kai veiksmams būtina skirti dotacijas, nustatoma daugiametėse darbo programose, nurodytose 13 straipsnyje.

IV SKYRIUS

KONKREČIOS IT PAJĖGUMŲ DIDINIMO NUOSTATOS

11 straipsnis

Atsakomybė

1. Komisija ir valstybės narės kartu užtikrina 12 straipsnyje nurodytame Mokesčių daugiamečiame strateginiame plane išvardytų Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą, įskaitant kūrimą, specifikavimą, atitikties testavimą, diegimą, priežiūrą, raidą, saugumą, kokybės užtikrinimą ir kokybės kontrolę.

2. Komisija visų pirma užtikrina:

a)	bendrų komponentų, nurodytų 12 straipsnyje nustatytame Mokesčių daugiamečiame strateginiame plane, plėtojimą ir veikimą;

b)	bendrą Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą siekiant, kad jos būtų tinkamos naudoti, tarpusavyje sujungiamos, nuolat tobulinamos ir sinchroniškai diegiamos;

c)	Europos elektroninių sistemų koordinavimą Sąjungos lygmeniu siekiant, kad nacionaliniu lygmeniu būtų skatinama jas diegti ir jos būtų įdiegtos;

d)	Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą, susijusį su sistemų sąveika su trečiosiomis šalimis, išskyrus veiksmus, skirtus nacionaliniams reikalavimams vykdyti;

e)	Europos elektroninių sistemų koordinavimą Sąjungos lygmeniu su kitais atitinkamais veiksmais, susijusiais su e. valdžia.

3. Valstybės narės visų pirma užtikrina:

a)	nacionalinių komponentų, nurodytų 12 straipsnyje nustatytame Mokesčių daugiamečiame strateginiame plane, plėtojimą ir veikimą;

b)	Europos elektroninių sistemų nacionalinių komponentų plėtojimo ir veikimo koordinavimą nacionaliniu lygmeniu;

c)	Europos elektroninių sistemų koordinavimą nacionaliniu lygmeniu su kitais atitinkamais veiksmais, susijusiais su e. valdžia;

d)	reguliarų informacijos apie priemones, kurių imtasi, kad atitinkamos institucijos ar ekonominės veiklos vykdytojai visapusiškai naudotųsi Europos elektroninėmis sistemomis, teikimą Komisijai;

e)	Europos elektroninių sistemų diegimą nacionaliniu lygmeniu.

12 straipsnis

Mokesčių daugiametis strateginis planas (DSP–MO)

1. Komisija ir valstybės narės parengia ir nuolat atnaujina Mokesčių daugiametį strateginį planą, suderintą su atitinkamais teisiškai privalomais Sąjungos teisės aktais, kuriame išvardijamos visos užduotys, susijusios su Europos elektroninių sistemų plėtojimu ir veikimu, kiekvieną sistemą arba jos dalį priskirdama šioms kategorijoms:

a)	bendram komponentui – Sąjungos lygmeniu plėtojamam Europos elektorinių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali visos valstybės narės arba kurį dėl veiksmingumo, saugumo ir racionalizavimo Komisija nustatė kaip bendrą;

b)	nacionaliniam komponentui – nacionaliniu lygmeniu plėtojamam Europos elektorinių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali valstybė narė, kuri tą komponentą sukūrė arba dalyvavo tą komponentą kuriant bendrai;

c)	abiejų komponentų deriniui.

2. Į Mokesčių daugiametį strateginį planą taip pat įtraukiami inovaciniai ir bandomieji veiksmai ir pagalbinės metodikos ir priemonės, susijusios su Europos elektroninėmis sistemomis.

3. Valstybės narės praneša Komisijai apie kiekvieną užbaigtą užduotį, joms skirtą pagal 1 dalyje nurodytą Mokesčių daugiametį strateginį planą. Be to, jos reguliariai praneša Komisijai apie užduoties vykdymo pažangą.

4. Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės pateikia Komisijai metines pažangos ataskaitas apie 1 dalyje nurodyto Mokesčių daugiamečio strateginio plano įgyvendinimą nuo prieš tai ėjusių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Šios metinės ataskaitos yra iš anksto nustatyto formato.

5. Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31 d. Komisija, remdamasi 4 dalyje nurodytomis metinėmis ataskaitomis, parengia konsoliduotą ataskaitą, kurioje įvertinama valstybių narių ir Komisijos padaryta pažanga įgyvendinant 1 dalyje nurodytą planą, ir šią ataskaitą paskelbia viešai.

V SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

13 straipsnis

Darbo programa

1. Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas daugiametes darbo programas.

2. Komisija daugiametes darbo programas priima deleguotaisiais aktais. Tie deleguotieji aktai priimami laikantis 17 straipsnyje nurodytos procedūros.

14 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti II priede.

2. Kad būtų užtikrintas efektyvus Programos pažangos siekiant tikslų įvertinimas, Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas II priedas, kad prireikus būtų persvarstyti arba papildyti rodikliai ir šis reglamentas papildytas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

15 straipsnis

Vertinimas

1. Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus. Komisija vertinimus skelbia viešai.

2. Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios.

3. Galutinį Programos vertinimą Komisija atlieka baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos.

4. Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

16 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Jeigu trečioji valstybė dalyvauja Programoje remiantis sprendimu, priimtu pagal tarptautinį susitarimą, arba remiantis kita teisine priemone, trečioji valstybė suteikia visas būtinas teises ir reikalingą prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti atitinkamus įgaliojimus. OLAF suteikiamos teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

VI SKYRIUS

ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS IR KOMITETO PROCEDŪRA

17 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 13 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 13 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas, vadinamas programos „Fiscalis“ komitetu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

VII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2. Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

20 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 1286/2013/EB panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

21 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1286/2013, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2. Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal ankstesnę programą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1286/2013, prie šios programos.

3. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C , , p. .

(2) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija. Pabrauktas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.

(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos mokesčių sistemų veikimo gerinimo veiksmų programa („Fiscalis 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1482/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 25).

(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(5) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(6) COM(2010)0700.

(7) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1.).

(8) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(9) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(10) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(11) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(12) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(13) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, OL L 347, 2006 12 11, p. 1;

(14) 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų derinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 21).

(15) 2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (OL L 176, 2011 7 5, p. 24).

(16) 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).

(17) 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, 2010 3 31, p. 1).

I PRIEDAS

Nebaigtinis galimų veiksmų, nurodytų 7 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir d punktuose, formų sąrašas

7 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir d punktuose nurodytų veiksmų formos, be kitų, gali būti tokios:

posėdžiai ir kiti ad hoc renginiai:

—	seminarai ir praktiniai mokymai, kuriuose paprastai dalyvauja visos valstybės ir kuriuose vyksta pristatymai, o dalyviai aktyviai diskutuoja ir vykdo veiklą tam tikru klausimu;

—	darbo vizitai, organizuoti taip, kad pareigūnai galėtų įgyti žinių ir praktinės patirties mokesčių politikos klausimais arba šias žinias ir patirtį pagerinti;

—	lankymasis administracinėse patalpose ir dalyvavimas atliekant administracinius tyrimus;

struktūriškas bendradarbiavimas:

—	projektų grupės, kurias paprastai sudaro ribotas valstybių skaičius ir kurios veikia tam tikrą laikotarpį siekdamos iš anksto nustatyto tikslo ir tiksliai apibrėžto rezultato, įskaitant koordinavimą ar lyginamąją analizę;

—

darbo grupės (struktūriškos bendradarbiavimo formos), kurios yra nenuolatinės arba nuolatinės ir kuriose sutelkiama praktinė patirtis siekiant atlikti užduotis konkrečiose srityse arba vykdyti su veikla susijusias funkcijas, prireikus naudojantis bendradarbiavimo internetu paslaugomis, administracine pagalba ir infrastruktūra bei įranga;

—	daugiašalis arba vienalaikis tikrinimas, kurį sudaro koordinuotas vieno ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinės padėties tikrinimas, kurį organizuoja viena ar daugiau valstybių, įskaitant bent dvi valstybes nares, turinčių bendrų arba vienas kitą papildančių interesų;

—	bendras auditas, kurį sudaro bendras vieno ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinės padėties tikrinimas, kurį atlieka viena audito grupė, sudaryta iš vienos ar daugiau valstybių, įskaitant bent dvi valstybes nares, turinčių bendrų arba vienas kitą papildančių interesų;

—	bet koks kitas administracinis bendradarbiavimas, nustatytas Direktyva 2011/16/ES, Reglamentu (ES) Nr. 904/2010, Reglamentu (ES) Nr. 389/2012 ar Direktyva 2010/24/ES;

žmogiškųjų išteklių gebėjimų stiprinimo ir pajėgumų didinimo veiksmai:

—	bendrieji mokymai arba e. mokymosi plėtojimas siekiant padėti ugdyti būtinus profesinius įgūdžius ir žinias, susijusius su mokesčiais;

—	techninė parama, kuria siekiama tobulinti administracines procedūras, stiprinti administracinius gebėjimus ir gerinti mokesčių administratorių veikimą bei operacijas, inicijuojant ir vykdant gerosios patirties mainus.

II PRIEDAS

Rodikliai

Konkretus tikslas: remti mokesčių politiką, bendradarbiavimą mokesčių klausimais ir administracinių gebėjimų, be kita ko, žmogiškųjų išteklių kompetencijos, stiprinimą ir Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą.

1. Administracinių ir žmogiškųjų gebėjimų stiprinimas ir IT pajėgumų didinimas

1.	Sąjungos teisės ir politikos taikymo bei įgyvendinimo rodiklis (šioje srityje pagal Programą vykdomų veiksmų ir po šių veiksmų pateiktų rekomendacijų skaičius);

2.	mokymosi rodiklis (panaudoti mokymosi moduliai; išmokytų pareigūnų skaičius; kokybinis dalyvių įvertinimas);

3.	Europos elektroninių sistemų prieinamumas (laiko procentais);

4.	bendro ryšio tinklo prieinamumas (laiko procentais);

5.	supaprastintos IT procedūros, kuriomis naudojasi nacionalinės administracijos ir ekonominės veiklos vykdytojai (registruotų ekonominės veiklos vykdytojų skaičius, pateiktų prašymų skaičius ir konsultacijų skaičius pagal Programą finansuojamose skirtingose elektroninėse sistemose).

2. Dalijimasis žiniomis ir tinklų kūrimas

6.	Bendradarbiavimo aktyvumo rodiklis (tinklų kūrimo mastas, tiesioginių susitikimų skaičius, internetinių bendradarbiavimo grupių skaičius);

7.	geriausios patirties ir gairių rodiklis (šioje srityje pagal Programą vykdomų veiksmų skaičius; mokesčių administratorių, besilaikančių pagal Programą sukurtos darbo praktikos ir (arba) gairių, procentinė dalis).

III PRIEDAS

Atsižvelgiant į konkretų ir bendrą programos tikslą, 7 straipsnyje nurodyti veiksmai, be kita ko, gali būti skirti šioms prioritetinėms temoms:

a)	mokesčių srities Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui mokesčių srityje, įskaitant darbuotojų mokymą, remti ir galimiems mokesčių administratorių administracinio bendradarbiavimo gerinimo būdams, įskaitant pagalbą išieškant mokesčius, nustatyti;

b)	veiksmingiems informacijos mainams, įskaitant grupinius prašymus, standartinių IT formatų kūrimą, mokesčių institucijų prieigą prie informacijos apie tikruosius savininkus ir gautos informacijos naudojimo pagerinimą;

c)	veiksmingam mokesčių administratorių administraciniam bendradarbiavimui ir keitimuisi geriausia patirtimi, įskaitant geriausią patirtį mokesčių išieškojimo srityje, remti;

d)	skaitmeninimui remti ir mokesčių administratorių taikomai metodikai atnaujinti;

e)	keitimuisi gerąja patirtimi kovos su sukčiavimu PVM srityje remti.