P8_TC1-COD(2018)0171

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai gali padėti išspręsti kai kurias problemas, kurias atskleidė ar sukėlė 2007–2008 m. finansų krizė. Konkrečiau, valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai galbūt galėtų padėti bankams ir kitoms finansų įstaigoms geriau diversifikuoti savo valstybės pozicijas, toliau silpninti bankų ir vyriausybės sąsajas ir išplėsti eurais išreikšto mažos rizikos turto pasiūlą , palengvinant pinigų politikos įgyvendinimą . Valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai taip pat galėtų padidinti mažose ir mažiau likvidžiose nacionalinėse rinkose išleistų obligacijų patrauklumą tarptautiniams investuotojams, o tai galėtų paskatinti rizikos pasidalijimą privačiajame sektoriuje ir rizikos mažinimą bei skatinti veiksmingesnį rizikos paskirstymą tarp finansų subjektų;

(2)

pagal galiojančią teisinę sistemą valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai būtų vertinami kaip pakeitimo vertybiniais popieriais produktai, todėl jiems turėtų būti taikomi papildomi mokesčiai ir nuolaidos, palyginti su mokesčiais ir nuolaidomis, kurie taikomi euro zonos valstybės obligacijoms pagrindiniame portfelyje. Šie papildomi mokesčiai ir nuolaidos trukdytų leisti ir naudoti valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius privačiajame sektoriuje, nepaisant to, kad valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai kelia mažesnę riziką už kitų tipų pakeitimo vertybiniais popieriais produktus. Vis dėlto tam tikra rizika, pavyzdžiui, sandėliavimo rizika ir SPS personalo nesąžiningo elgesio rizika, išlieka . Todėl valstybės obligacijomis užtikrintiems vertybiniams popieriams turėtų būti taikoma reguliavimo sistema, kuria būtų geriau atsižvelgiama į valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių savybes, kad šis produktas galėtų atsirasti rinkoje;

(2a)

valstybės obligacijomis užtikrintiems vertybiniams popieriams kaip pakeitimo vertybiniais popieriais produktui kyla specifinė produkto rizika, susijusi su SPS, kurie yra teisiškai atskiras, savarankiškas subjektas, sukurtas valstybės obligacijomis užtikrintiems vertybiniams popieriams leisti. Ne bankų sistemos pirmojo nuostolio segmentas bus esminis bankų ir vyriausybės ryšius mažinantis veiksnys. Todėl lengvatinė valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinio turto reguliavimo tvarka turėtų būti taikoma ir bankų turimam valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių didesnio prioriteto segmentui ;

(3)

sudaryti palankias sąlygas sukurti rinkos principais grindžiamą valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo sistemą yra dalis Komisijos pastangų mažinti riziką finansiniam stabilumui ir užbaigti bankų sąjungos kūrimą. Valstybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais galima paremti tolesnį bankų sektoriaus portfelio diversifikavimą, kartu sukuriant naują aukštos kokybės užtikrinimo priemonių šaltinį, ypač tinkantį vykdant tarpvalstybinius finansinius sandorius ir centrinių bankų Eurosistemoje bei pagrindinių sandorio šalių veiklai . Be to, sukūrus valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sistemą, būtų padidintas turimas tarpvalstybinio investavimo ir privačiojo rizikos pasidalijimo priemonių asortimentas, kuriuo prisidedama prie Komisijos pastangų užbaigti kurti bankų sąjungą ir įgyvendinant kapitalo rinkų sąjungą stiprinti ir toliau integruoti Europos kapitalo rinkas;

(4)

valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai neapima valstybių narių rizikos ir nuostolių pasidalijimo, nes valstybės narės abipusiai neužtikrins savo atitinkamų įsipareigojimų pagrindiniame valstybės obligacijų portfelyje. Siekiant sukurti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo sistemą taip pat nereikėtų keisti dabartinės valstybės pozicijų reguliavimo tvarkos;

(5)

siekiant bankų sąjungos ir vidaus rinkos geografinio rizikos diversifikavimo tikslų, pagrindinis valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių portfelis turėtų būti sudarytas iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro, valstybės obligacijų. Siekiant išvengti valiutos rizikos, turėtų būti leidžiama į valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinį portfelį įtraukti tik valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, išleistas eurais išreikštas valstybės obligacijas. Siekiant užtikrinti, kad kiekvienos euro zonos valstybės narės valstybės obligacijos prisidėtų prie valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės dalyvavimą užtikrinant stabilumą visoje euro zonoje, santykinė nacionalinių valstybės obligacijų svertinė vertė valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindiniame portfelyje turėtų būti labai artima santykinei atitinkamų valstybių narių nacionalinių centrinių bankų turimai Europos Centrinio Banko kapitalo pasirašytos dalies svertinei vertei;

(6)

siekiant užtikrinti aukštos kokybės mažos rizikos turtą ir kartu atsižvelgti į skirtingus investuotojų norimos prisiimti rizikos lygius, valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją turėtų sudaryti didesnio prioriteto segmentas ir vienas ar keli subordinuotieji segmentai. Didesnio prioriteto segmentas, atitinkantis septyniasdešimt procentų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos nominaliosios vertės, turėtų užtikrinti, kad valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos tikėtinų nuostolių lygis atitiktų saugiausių euro zonos valstybės obligacijų tikėtinų nuostolių lygį, atsižvelgiant į valstybės obligacijų pagrindiniame valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių portfelyje riziką ir koreliaciją. Subordinuotieji segmentai turėtų apsaugoti didesnio prioriteto segmentą. ▌Siekiant apriboti mažesnio prioriteto segmento riziką (segmentas, kuriam nuostoliai tenka prieš bet kurį kitą segmentą), mažesnio prioriteto segmento nominalioji vertė turėtų būti ne mažesnė kaip 5 % visos neapmokėtos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos nominaliosios vertės. Turint omenyje ypatingą produkto sudėtingumą mažmeniniai vartotojai turėtų galėti įsigyti tik didesnio prioriteto segmentus, bet ne mažesnio prioriteto segmentus;

(7)

siekiant užtikrinti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos vientisumą ir kuo labiau apriboti riziką, susijusią su pagrindinio valstybės obligacijų portfelio turėjimu ir valdymu, pagrindinių valstybės obligacijų terminai turėtų būti glaudžiai suderinti su valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių terminais, o pagrindinio valstybės obligacijų portfelio sudėtis turėtų būti fiksuota visą valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių gyvavimo ciklą;

(8)

standartizuota valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinio portfelio sudėtis gali sudaryti sunkumų arba trukdyti išleisti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją, kai rinkoje nėra vienos ar kelių valstybių narių valstybės obligacijų. Dėl šios priežasties konkrečios valstybės narės valstybės obligacijos gali būti neįtraukiamos į būsimas valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijas, jei ir kol tos valstybės narės valstybės obligacijų išleidimas yra labai ribotas dėl sumažėjusio valstybės skolos poreikio arba pablogėjusios prieigos prie rinkos;

(9)

siekiant užtikrinti, kad valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai būtų pakankamai vienodi, tam tikros valstybės narės valstybės obligacijų neįtraukti į pagrindinį valstybės obligacijų portfelį ir vėl jas įtraukti turėtų būti leidžiama tik Komisijai priėmus sprendimą, užtikrinant, kad tuo pačiu metu išleidžiamų visų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinis valstybės obligacijų portfelis būtų toks pat. Valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai yra nauji produktai ir siekiant užtikrinti jų emisijos tęstinumą rinkoje, turi būti laiku užtikrintas sprendimų priėmimo mechanizmas, kad būtų galima koreguoti pagrindinį valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių portfelį tais atvejais, kai valstybė narė nebeturi prieigos prie rinkos. Be to, apžvalgininkai ir suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą, kad gali kilti neigiamas poveikis likvidumui pagrindinių valdžios obligacijų rinkose, o į tą susirūpinimą reikia rimtai atsižvelgti. Dėl tos priežasties šiuo reglamentu Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (4) , pavedama pareiga stebėti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių ir pagrindinių valstybės obligacijų rinkas, kad būtų laiku pastebėta sutrikimų rizika;

(9a)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, remiantis EVPRI pastabomis ir gautomis ataskaitomis, nustatyti aiškią rinkos likvidumo apibrėžtį ir jo apskaičiavimo metodiką, taip pat nustatyti kriterijus, kuriais remdamasi EVPRI įvertintų, ar valstybė narė pagal šį reglamentą nebeturi prieigos prie rinkos. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą. Komisija, atlikdama su tokiu deleguotuoju aktu susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jo tekstą, turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir deramai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(10)

kiekvienos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos didesnio prioriteto segmento fiksuotas dydis gali būti sumažintas būsimoms valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijoms, kai dėl nepalankių rinkos pokyčių, kurie labai sutrikdo valstybės skolos vertybinių popierių rinkos veikimą valstybėje narėje ar Sąjungoje, reikalingas mažesnis dydis, siekiant užtikrinti nuolat aukštą didesnio prioriteto segmento kredito kokybę ir mažą riziką. Pasibaigus tokiems nepalankiems rinkos pokyčiams, būsimų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų didesnio prioriteto segmento dydis turėtų būti grąžintas iki pradinės vertės – septyniasdešimties procentų; ▌

(11)

investuotojai turėtų būti kiek įmanoma apsaugoti nuo įstaigos, kuri įsigyja valstybės obligacijas („pirminis pirkėjas“), nemokumo rizikos, siekiant surinkti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinį portfelį. Dėl šios priežasties valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius gali išleisti tik specialiosios paskirties subjektai (SPS), kurie yra išskirtinai įsteigti valstybės obligacijomis užtikrintiems vertybiniams popieriams leisti ir valdyti ir kurie nevykdo jokios kitos veiklos, pavyzdžiui, neteikia kreditų. Dėl tos pačios priežasties SPS turėtų būti taikomi griežti turto atskyrimo reikalavimai;

(12)

siekiant valdyti ribotus terminų nesutapimus laikotarpiu nuo tada, kai gaunamos pajamos iš pagrindinio portfelio skolos tvarkymo, iki mokėjimo datų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių investuotojams, SPS turėtų būti leista investuoti iš valstybės obligacijų pagrindinio portfelio skolos tvarkymo gautas pajamas tik į pinigus arba į labai likvidžias finansines priemones, kurioms būdinga maža rinkos ir kredito rizika;

(12a)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad SPS turimoms vyriausybės obligacijoms būtų taikoma tokia pat tvarka kaip kitoms turimoms tos pačios vyriausybės obligacijoms arba kitoms tomis pačiomis sąlygomis išleistoms vyriausybės obligacijoms;

(13)

tik produktams, kurie atitinka reikalavimus, susijusius su pagrindinio portfelio sudėtimi ir terminu, didesnio prioriteto ir subordinuotųjų segmentų dydžiu, kaip numatyta šiame reglamente, ir kurių emisija atitinka šiame reglamente nustatytą priežiūros tvarką, turėtų būti taikoma šiame reglamente nustatyta reguliavimo tvarka;

(14)

EVPRI sertifikavimo sistema turėtų užtikrinti, kad valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisija atitiktų šį reglamentą. Todėl EVPRI turėtų sudaryti patvirtintų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sąrašą, kad investuotojai galėtų patikrinti, ar produktas, kuris yra siūlomas parduoti kaip valstybės obligacijomis užtikrintas vertybinis popierius, iš tikrųjų yra valstybės obligacijomis užtikrintas vertybinis popierius. Dėl tos pačios priežasties EVPRI šiame sąraše turėtų nurodyti, ar valstybės obligacijomis užtikrintiems vertybiniams popieriams buvo taikomos kokios nors sankcijos, ir pašalinti iš sąrašo produktus, kurie pažeidžia šį reglamentą;

(15)

investuotojai turėtų turėti galimybę remtis ▌EVPRI atliekamu valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sertifikavimu ir SPS teikiama informacija. Informacija apie valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius ir valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinio portfelio valstybės obligacijas turėtų suteikti investuotojams galimybę suprasti, įvertinti ir palyginti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sandorius, o ne pasikliauti tik trečiosiomis šalimis, įskaitant kredito reitingų agentūras. Tokia galimybė turėtų leisti investuotojams elgtis apdairiai ir veiksmingai atlikti išsamų patikrinimą. Todėl informacija apie valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius turėtų būti laisvai prieinama investuotojams, naudojant standartinius šablonus, svetainėje, kurioje užtikrinamas nuolatinis prieinamumas;

(16)

siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir užtikrinti, kad būtų išlaikytas pasitikėjimas valstybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais, EVPRI turėtų numatyti atitinkamas administracines sankcijas ir taisomąsias priemones, taikomas dėl neatsargių ar tyčinių valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pranešimų arba produktų reikalavimų pažeidimų;

(17)

įvairiuose finansų sektoriuose investuotojai turėtų galėti investuoti į valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jie investuoja į pagrindines euro zonos valstybės obligacijas , išskyrus investicijas į bankų turimus valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių subordinuotuosius segmentus . Todėl būtina iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB (5), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (6), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2341 (8) siekiant užtikrinti, kad valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių atžvilgiu būtų taikoma ta pati reguliavimo tvarka kaip jų pagrindinio turto atžvilgiu įvairiuose reguliuojamuose finansų sektoriuose;

(18)

siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir investuotojų pasitikėjimą ir skatinti likvidumą, būtina tinkamai ir veiksmingai prižiūrėti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkas. Todėl EVPRI turi būti informuota apie išleistus valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius ir gauti iš SPS visą reikiamą informaciją, kad galėtų vykdyti savo priežiūros užduotis. Atitikties šiam reglamentui priežiūra pirmiausia turėtų būti atliekama siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą ir prireikus apimti aspektus, kurie gali būti susiję su reguliuojamų finansų subjektų vykdomu valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimu ar turėjimu;

(19)

v alstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkimu užsiimančių arba valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkose dalyvaujančių įmonių nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų atidžiai koordinuoti savo priežiūros veiklą ir užtikrinti, kad jų sprendimai būtų nuoseklūs; ▌

(20)

atsižvelgiant į tai, kad valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai yra nauji produktai, kurių poveikis pagrindinių valstybės skolos vertybinių popierių rinkoms nežinomas, Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) ir nacionalinės kompetentingos ir paskirtosios institucijos, atsakingos už makroprudencines priemones, gali prižiūrėti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinką. Todėl ESRV turėtų naudotis jai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 (9) suteiktais įgaliojimais ir prireikus teikti kompetentingoms institucijoms įspėjimus ir pasiūlymus imtis taisomųjų priemonių.

(21)

kaip įstaigai, turinčiai labai specializuotą patirtį vertybinių popierių rinkose, EVPRI tikslinga patikėti parengti techninių reguliavimo standartų projektus, susijusius su investicijų, kurias SPS gali įgyvendinti naudodamas iš valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinio portfelio pagrindinės sumos ar palūkanų mokėjimų gaunamas pajamas, rūšimis, informacija, kurią SPS turi pateikti EVPRI pranešdamas apie valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų išleidimą, informacija, kuri turi būti pateikta ir patvirtinta prieš perduodant valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius, kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija įpareigojimais. Komisija turėtų būti įgaliota priimti tuos standartus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius;

(22)

Komisija taip pat turėtų būti įgaliota priimti techninius įgyvendinimo standartus įgyvendinimo aktais pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį, susijusius su SPS taikomu reikalavimu pranešti apie išleidžiamą valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją prieš ją išleidžiant;

(23)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nuspręsti, ar valstybės narės valstybės obligacijos turėtų būti pašalintos iš valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinio portfelio arba įtrauktos į pagrindinį portfelį ir ar turėtų būti pakeistas būsimų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų didesnio prioriteto segmento dydis. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10);

(24)

kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslo – sukurti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sistemos, nes valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkos atsiradimas priklauso nuo kliūčių, kylančių taikant Sąjungos teisės aktus, pašalinimo, ir kadangi visų institucinių investuotojų ir subjektų, dalyvaujančių valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių veikloje, lygios galimybės vidaus rinkoje gali būti pasiektos tik Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 skyrius

Dalykas, taikymo sritis ir sąvokų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma bendroji valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo sistema.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas pirminiams pirkėjams, specialiosios paskirties subjektams, investuotojams ir bet kuriems kitiems subjektams, susijusiems su valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimu ar turėjimu.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	kompetentinga institucija – valdžios institucija arba įstaiga, oficialiai pripažinta pagal nacionalinę teisę ir įgaliota pagal nacionalinės arba Sąjungos teisės aktus vykdyti šiame reglamente nustatytas užduotis;

2)	valstybės obligacija – valstybės narės centrinės valdžios išleista skolos priemonė, kuri yra išreikšta ir finansuojama tos valstybės narės nacionaline valiuta ir kurios pradinis terminas yra vieni metai ar daugiau;

3)	valstybės obligacijomis užtikrintas vertybinis popierius – eurais išreikšta finansinė priemonė, kurios kredito rizika yra susijusi su valstybės obligacijų portfelio pozicijomis ir kuri atitinka šį reglamentą;

4)	specialiosios paskirties subjektas (SPS) – juridinis asmuo, išskyrus pirminį pirkėją, kuris išleidžia valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius ir vykdo su pagrindiniu valstybės obligacijų portfeliu susijusią veiklą pagal šio reglamento 7 ir 8 straipsnius;

5)	pirminis pirkėjas – juridinis asmuo, kuris savo sąskaita perka valstybės obligacijas ir vėliau jas perleidžia specialiosios paskirties subjektui valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo tikslu;

6)	investuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių;

segmentas – sutartyje nustatytas kredito rizikos segmentas, kuris yra susijęs su valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindiniu valstybės obligacijų portfeliu ir kuriam, palyginti su tos pačios sumos pozicija kitame tos kredito rizikos segmente, tenka didesnių arba mažesnių kredito nuostolių rizika;

8)	didesnio prioriteto segmentas – valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentas, kuriam priskiriami nuostoliai po visų tos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos subordinuotųjų segmentų;

9)	subordinuotasis segmentas – bet kuris valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentas, kuriam priskiriami nuostoliai prieš didesnio prioriteto segmentą;

10)	mažesnio prioriteto segmentas – bet kuris valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentas, kuriam priskiriami nuostoliai prieš bet kurį kitą segmentą.

2 skyrius

Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sudėtis, terminas ir struktūra

4 straipsnis

Pagrindinio portfelio sudėtis

1. Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinį portfelį sudaro tik:

a)	valstybių narių, kurių valiuta yra euro, valstybės obligacijos;

b)	tų valstybės obligacijų išpirkimo pajamos.

2. Kiekvienos valstybės narės valstybės obligacijų svertinė vertė valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindiniame portfelyje (bazinė svertinė vertė) yra lygi santykinei tos valstybės narės įnašo į Europos Centrinį Banką (ECB) svertinei vertei pagal ECB apmokėto kapitalo, kurį pasirašo valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, kapitalo pasirašymo raktą, kaip nustatyta Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 29 straipsnyje.

Tačiau SPS gali nukrypti nuo kiekvienos valstybės narės valstybės obligacijų nominaliosios vertės, nustatytos taikant bazinę svertinę vertę, ne daugiau kaip dešimčia procentų .

3. Pirmą kartą patvirtinus valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius EVPRI nepagrįstai nedelsdama pradeda stebėseną ir nuolat vertina, ar egzistuoja viena iš šių situacijų:

per praėjusius dvylika mėnesių (ataskaitinis laikotarpis) valstybė narė išleido mažiau nei pusę valstybės obligacijų sumos, kuri gaunama jos santykinę svertinę vertę, nustatytą pagal 2 dalį, padauginus iš agreguotos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių, išleistų per dvylika mėnesių iki ataskaitinio laikotarpio, sumos;

aa)	valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimas turėjo reikšmingą neigiamą poveikį valstybės narės valstybės obligacijų, įtrauktų į pagrindinį portfelį, rinkos likvidumui;

per praėjusius dvylika mėnesių valstybė narė finansavo bent pusę savo metinių finansavimo poreikių naudodama oficialią finansinę paramą, skirtą makroekonominio koregavimo programai įgyvendinti, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013 (11) 7 straipsnyje , arba dėl kokių nors priežasčių ta valstybė narė nebeturi prieigos prie rinkos .

Pirmos pastraipos aa punkto tikslais rinkos likvidumas apibrėžiamas kaip minimalų kriterijų imant praėjusių trijų mėnesių rinkos platumo ir tvirtumo įrodymus, kuriuos patvirtina nedideli siūlomos ir prašomos kainos skirtumai, didelė prekybos apimtis ir didelis rinkos dalyvių skaičius.

Pirmos pastraipos aa punkto tikslais Komisija iki … [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo] pagal 24a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriame pateikia aiškią šiame reglamente vartojamą rinkos likvidumo apibrėžtį ir apskaičiavimo metodą.

Pirmos pastraipos b punkto tikslais Komisija iki … [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo] pagal 24a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildo šį reglamentą, nustatydama kriterijus, kuriuos taikydama EVPRI vertina, ar šio straipsnio pirmos pastraipos tikslais valstybė narė nebeturi prieigos prie rinkos.

3a. EVPRI nuolat stebi ir vertina, ar valstybė narė, kurios vyriausybės obligacijos įtrauktos į valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinį portfelį, vis dar turi prieigą prie rinkos, ar pradėjo įgyvendinti makroekonominio koregavimo programą, jei valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimas turėjo reikšmingą neigiamą poveikį rinkos likvidumui, ir ar valstybių narių, turinčių ribotą prieigą prie vyriausybės obligacijų, bazinės svertinės vertės trukdo išleisti naujus valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius, arba kuri nors iš šių situacijų nustojo egzistuoti.

Kai konsultuodamasi su ESRV EVPRI nustato, kad yra susidariusi 3 dalies pirmos pastraipos a arba aa punkte nurodyta padėtis, ji gali prašyti Komisijos pakoreguoti valstybių narių obligacijų, įtrauktų į pagrindinį portfelį, bazines svertines vertes.

Jei konsultuodamasi su ESRV EVPRI nustato, kad yra susidariusi 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyta padėtis, ji gali prašyti Komisijos arba neįtraukti tos valstybės narės į pagrindinį valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių portfelį, arba pakoreguoti valstybių narių obligacijų, įtrauktų į pagrindinį portfelį, bazines svertines vertes.

Kai konsultuodamasi su ESRV EVPRI nustato, kad 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyta padėtis nustojo egzistuoti, ji gali prašyti Komisijos vėl įtraukti tos valstybės narės obligacijas į pagrindinį valstybės užtikrintų vertybinių popierių portfelį ir pakoreguoti valstybių narių obligacijų, įtrauktų į pagrindinį portfelį, bazines svertines vertes.

Gavusi antroje, trečioje ir ketvirtoje pastraipose minėtą prašymą ir remdamasi EVPRI pateiktomis priežastimis ir įrodymais Komisija per 48 valandas atlieka vieną iš šių veiksmų:

a)	priima įgyvendinimo aktą, kuriuo valstybės narės vyriausybės obligacijos neįtraukiamos į pagrindinį valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių portfelį, arba pakoreguoja atitinkamų valstybių narių bazines svertines vertes;

b)	priima įgyvendinimo aktą, kuriuo atmetamas prašymas dėl neįtraukimo arba atitinkamų valstybių narių bazinių svertinių verčių koregavimo; arba

c)	priima įgyvendinimo aktą, kuriuo vėl įtraukiamos tos valstybės narės obligacijos į pagrindinį valstybės užtikrintų vertybinių popierių portfelį ir pakoreguojamos valstybių narių obligacijų, įtrauktų į pagrindinį portfelį, bazinės svertinės vertės.

3b. Bet kuris šio straipsnio 3a dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Kai taikant pagal 3a dalį priimtą įgyvendinimo aktą valstybė narė neįtraukiama į pagrindinį valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių portfelį, likusių valstybių narių valstybės obligacijų bazinės svertinės vertės nustatomos neįtraukiant 3a dalyje nurodytos valstybės narės valstybės obligacijų ir taikant 2 dalyje nustatytą apskaičiavimo metodą. Kai taikomas pagal 3a dalį priimtas įgyvendinimo aktas ir pakoreguojamos bazinės svertinės vertės, tos bazinės svertinės vertės nustatomos pagal minėtą įgyvendinimo aktą.

Neįtraukimas arba koregavimas galioja pirminį vieno mėnesio laikotarpį. Pasikonsultavusi su Komisija EVPRI gali pratęsti šiame straipsnyje nurodyto neįtraukimo arba bazinės svertinės vertės koregavimo laikotarpį papildomiems vieno mėnesio laikotarpiams, priimdama įgyvendinimo aktą. Jei neįtraukimas arba koregavimas nepratęsiamas iki pradinio laikotarpio pabaigos arba bet kurio tolesnio pratęsimo laikotarpio pabaigos, jis savaime nustoja galioti.

3c. Priėmus sprendimą pagal 3a ir 3b dalis apie jį turi būti laiku informuojamas ECB.

5 straipsnis

Pagrindinio turto terminas

1. Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių segmentų, kurie priklauso tai pačiai emisijai, pradinis terminas yra tas pats. Tas terminas yra lygus valstybės obligacijos, kurios likutinis terminas yra ilgiausias pagrindiniame portfelyje, likutiniam terminui arba ne daugiau kaip viena diena už jį ilgesnis.

2. Bet kurios valstybės obligacijos, esančios valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindiniame portfelyje, likutinis terminas negali būti daugiau kaip šešiais mėnesiais trumpesnis už valstybės obligacijos, kurios likutinis terminas yra ilgiausias tame portfelyje, likutinį terminą.

6 straipsnis

Segmentų struktūra, mokėjimai ir nuostoliai

1. Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją sudaro vienas didesnio prioriteto segmentas ir vienas ar keli subordinuotieji segmentai. Neapmokėta didesnio prioriteto segmento nominalioji vertė yra septyniasdešimt procentų visos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos neapmokėtos nominaliosios vertės. Subordinuotųjų segmentų skaičių ir neapmokėtas nominaliąsias vertes nustato SPS, atsižvelgdamas į tai, kad mažesnio prioriteto segmento nominalioji vertė yra ne mažesnė nei penki procentai visos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos neapmokėtos nominaliosios vertės.

2. Jeigu neigiami pokyčiai smarkiai sutrikdo valstybės skolos vertybinių popierių rinkų veikimą valstybėje narėje arba Sąjungoje ir tą sutrikdymą Komisija patvirtino pagal 4 dalį, SPS mažina neapmokėtą bet kurios valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos, išleistos po tokio patvirtinimo, didesnio prioriteto segmento neapmokėtą nominaliąją vertę iki šešiasdešimties procentų.

Jei Komisija, remdamasi 4 dalimi, patvirtino, kad šis sutrikdymas nustojo egzistuoti, 1 dalis bus taikoma visoms valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijoms, išleistoms po to patvirtinimo.

3. EVPRI stebi ir įvertina, ar 2 dalyje minima situacija egzistuoja arba nustojo egzistuoti, ir apie tai praneša Komisijai.

4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, kad 2 dalyje minimas sutrikdymas egzistuoja arba nustojo egzistuoti. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5. Mokėjimai pagal valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius priklauso nuo valstybės obligacijų pagrindinio portfelio mokėjimų.

6. Nuostolių paskirstymas ir mokėjimų tvarka nustatomi pagal valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentą ir yra fiksuoti visą valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos gyvavimo ciklą.

Nuostoliai pripažįstami ir priskiriami, kai jie patiriami.

7 straipsnis

Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimas ir SPS įsipareigojimai

1. SPS atitinka visus šiuos reikalavimus:

a)	jie yra įsisteigę Sąjungoje;

b)	jų veikla apsiriboja valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų išleidimu ir tvarkymu bei pagrindinio tų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų portfelio valdymu pagal 4, 5, 6 ir 8 straipsnius;

c)	tik SPS yra atsakingas už b punkte nurodytų paslaugų teikimą ir veiklą.

2. SPS priklauso visas valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos pagrindinis portfelis.

Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos pagrindinis portfelis atitinka susitarimą dėl finansinio įkaito, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, apibrėžtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB (12) 2 straipsnio c punkte, kuriuo užtikrinami SPS finansiniai įsipareigojimai tos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos investuotojams.

Konkrečios valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių turėjimas nesuteikia jokių teisių į to SPS, kuris išleidžia valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją, turtą ar galimybės dėl jo teikti reikalavimus, kurie viršija pagrindinį tos emisijos portfelį ir pajamas, gautas turint tuos valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius.

Joks pagrindinio valstybės obligacijų portfelio vertės arba pajamų iš jo sumažėjimas nesuteikia teisės investuotojams teikti reikalavimo.

3. SPS tvarko įrašus ir apskaitą, kad:

a)	atskirtų savo turtą ir finansinius išteklius nuo valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos pagrindinio portfelio ir susijusių pajamų;

b)	atskirtų skirtingų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų pagrindinius portfelius ir pajamas;

c)	atskirtų skirtingų investuotojų ar tarpininkų turimas pozicijas;

d)	tikrintų, ar bet kuriuo momentu vienos emisijos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių skaičius yra lygus valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių, kuriuos turi visi tos emisijos investuotojai ar tarpininkai, sumai;

e)	tikrintų, ar vienos emisijos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių neapmokėta nominalioji vertė yra lygi tos emisijos valstybės obligacijų pagrindinio portfelio neapmokėtai nominaliajai vertei.

4. SPS saugo valstybės obligacijas, nurodytas 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kaip leidžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (13) I priedo B skirsnio 1 punktą ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 (14) priedo A skirsnio 2 punktą, tik centriniuose bankuose, centriniuose vertybinių popierių depozitoriumuose, veiklos leidimą turinčiose kredito įstaigose arba veiklos leidimą turinčiose investicinėse įmonėse.

4a. Valstybės narės užtikrina, kad SPS turimoms vyriausybės obligacijoms būtų taikoma tokia pat tvarka kaip kitoms turimoms tos pačios vyriausybės obligacijoms arba kitoms tomis pačiomis sąlygomis išleistoms vyriausybės obligacijoms.

8 straipsnis

Investavimo politika

1. SPS investuoja pagrindines sumas arba palūkanas, gaunamas iš 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų valstybės obligacijų, kurių terminas sueina prieš sumokant valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinę sumą arba palūkanas, tik į pinigus arba eurais išreikštus pinigų ekvivalentus, kurie gali būti likviduojami per vieną dieną su minimaliu neigiamu poveikiu kainai.

SPS saugo pirmoje pastraipoje nurodytas sumas, kaip leidžiama pagal Direktyvos 2014/65/ES I priedo B skirsnio 1 punktą ir Reglamento (ES) Nr. 909/2014 priedo A skirsnio 2 punktą, tik centriniuose bankuose, centriniuose vertybinių popierių depozitoriumuose, veiklos leidimą turinčiose kredito įstaigose arba veiklos leidimą turinčiose investicinėse įmonėse.

2. SPS nepakeičia valstybės obligacijomis užtikrinto vertybinio popieriaus pagrindinio portfelio iki to valstybės obligacijomis užtikrinto vertybinio popieriaus termino.

3. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinamos finansinės priemonės, kurios gali būti laikomos labai likvidžiomis ir kurių rinkos ir kredito rizika yra minimali, kaip nurodyta 1 dalyje. EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki … [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

3 skyrius

Nuorodos „valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai“ naudojimas ir pranešimo, skaidrumo ir informacijos reikalavimai

9 straipsnis

Nuorodos „valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai“ naudojimas

Nuoroda „valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai“ gali būti naudojama tik finansiniams produktams, atitinkantiems visas šias sąlygas, apibrėžti:

a)	finansinis produktas nuolat atitinka 4, 5 ir 6 straipsnius;

aa)	SPS nuolat atitinka 7 ir 8 straipsnius;

b)	EVPRI patvirtino tą finansinį produktą pagal 10 straipsnio 1 dalį ir tas finansinis produktas buvo įtrauktas į sąrašą, nurodytą 10 straipsnio 2 dalyje.

10 straipsnis

Pranešimo apie valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius reikalavimai

1. SPS, naudodamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą šabloną, likus bent savaitei iki valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo išsiunčia valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sertifikavimo paraišką EVPRI, kad valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisija atitinka 4, 5 ir 6 straipsnių reikalavimus. EVPRI nepagrįstai nedelsdama informuoja apie tai SPS kompetentingą instituciją.

1a. Į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą įtraukiamas SPS paaiškinimas, kaip jis laikosi kiekvieno iš 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

1b. EVPRI patvirtina valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją tik tada, jei yra visiškai tikra, kad prašymą teikiantis SPS ir valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisija atitinka visus šiame reglamente nustatytus reikalavimus. EVPRI nepagrįstai nedelsdama informuoja prašymą teikiantį SPS, ar sertifikatas suteiktas, ar ne.

2. EVPRI savo oficialioje interneto svetainėje saugo visų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų, kurias ji patvirtino , sąrašą. EVPRI iš karto atnaujina tą sąrašą ir pašalina bet kokią valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją, kuri pagal 15 straipsnį EVPRI sprendimu nebelaikoma valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisija.

3. ▌EVPRI nedelsdama nurodo šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše, kai tik ji dėl atitinkamos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos nustato 16 straipsnyje nurodytas administracines sankcijas, kurios yra neskundžiamos.

3a. EVPRI panaikina valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos sertifikatą, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

a)	SPS aiškiai atsisakė sertifikavimo arba šešis mėnesius po to, kai sertifikatas buvo suteiktas, juo nesinaudojo;

b)	SPS gavo sertifikatą pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c)	valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisija nebeatitinka sąlygų, pagal kurias jai suteiktas sertifikatas.

Sertifikato panaikinimas iš karto įsigalioja visoje Sąjungoje.

4. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama 1 dalyje nurodyta informacija.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip … [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

5. EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomas 1 dalyje nurodytos informacijos teikimo šablonas.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki … [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

11 straipsnis

Skaidrumo reikalavimai

1. SPS nepagrįstai nedelsdamas pateikia šią informaciją investuotojams ir EVPRI :

a)	informaciją apie pagrindinį portfelį, kuri yra būtina vertinant, ar finansinis produktas atitinka 4, 5 ir 6 straipsnius;

b)	išsamų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentų mokėjimų prioriteto aprašymą;

jei atitinkamais atvejais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/1129 (15) 1 straipsnio 4 dalyje, 1 straipsnio 5 dalyje ar 3 straipsnio 2 dalyje, prospektas neparengtas, valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinių ypatybių apžvalgą, įskaitant, kai taikoma, išsamią informaciją apie pozicijos charakteristikas, pinigų srautus ir nuostolių srautą;

d)	atitinkamai 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą ir 10 straipsnio 1b dalyje nurodytą sertifikatą .

Šios dalies a punkte nurodyta informacija pateikiama ne vėliau kaip per vieną mėnesį po valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių palūkanų mokėjimo termino.

2. SPS pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją interneto svetainėje:

a)	kuri turi gerai veikiančią duomenų kokybės kontrolės sistemą;

b)	kuriai taikomi atitinkami valdymo standartai ir kuri yra prižiūrima ir eksploatuojama laikantis organizacinės struktūros, kuria užtikrinamas interneto svetainės tęstinumas ir tinkamas veikimas;

c)	kuriai taikomos sistemos, kontrolės priemonės ir procedūros, kuriomis nustatomi visi susiję operacinės rizikos šaltiniai;

d)	kuri turi sistemas, kuriomis užtikrinama gautos informacijos apsauga ir vientisumas bei neatidėliotinas tos informacijos užregistravimas;

e)	kuria sudaroma galimybė saugoti informaciją bent penkerius metus nuo kiekvienos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos termino datos.

SPS nurodo 1 dalyje nurodytą informaciją ir vietą, kurioje informacija yra prieinama, investuotojams pateiktuose valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių dokumentuose.

12 straipsnis

Informacijos reikalavimai

1. Prieš perduodamas valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius, perdavėjas gavėjui pateikia visą šią informaciją:

a)	procedūrą, pagal kurią paskirstomos pajamos iš pagrindinio valstybės obligacijų portfelio į skirtingus valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentus, kurios taip pat būtina laikytis, kai nebuvo apmokėtas ar tikėtina, kad nebus apmokėtas, pagrindinis turtas;

kaip paskiriamos balsavimo teisės investuotojams pagal mainų pasiūlymą, kai nebuvo apmokėtos ar tikėtina, kad nebus apmokėtos, bet kokios pagrindinio portfelio valstybės obligacijos, ir kaip bet kokie skolos negrąžinimo nuostoliai paskirstomi skirtingiems valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentams.

2. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama 1 dalyje nurodyta informacija.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki … [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

4 skyrius

Produkto priežiūra

13 straipsnis

EVPRI vykdoma priežiūra

1. EVPRI yra kompetentinga institucija, kuri prižiūri SPS atitiktį šiame reglamente nustatytiems reikalavimams .

2. EVPRI turi priežiūros, tyrimo ir sankcijų taikymo įgaliojimus, kad galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą.

EVPRI turi teisę bent jau:

a)	prašyti prieigos prie bet kokia forma saugomų bet kokių dokumentų, susijusių su valstybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais, ir gauti ar daryti jų kopijas;

b)	reikalauti, kad SPS nedelsdamas pateiktų informaciją;

c)	reikalauti informacijos iš bet kurio asmens, susijusio su SPS veikla;

d)	atlikti patikras vietoje iš anksto pranešus arba nepranešus;

e)	imtis reikiamų priemonių, kad SPS toliau laikytųsi šio reglamento nuostatų;

f)	nurodyti, kad SPS atitiktų šį reglamentą ir nebekartotų veiksmų, kurie pažeidžia šį reglamentą.

▌

14 straipsnis

Kompetentingų institucijų ir EVPRI bendradarbiavimas

1. Už valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rengimą arba valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkose dalyvaujančių įmonių priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos ir EVPRI glaudžiai bendradarbiauja ir keičiasi informacija, kad galėtų atlikti savo pareigas. Visų pirma jos glaudžiai koordinuoja savo atliekamą priežiūros veiklą, kad būtų nustatyti ir ištaisyti šio reglamento pažeidimai, plėtojama ir skatinama geriausia praktika, palengvinamas bendradarbiavimas, padedama užtikrinti nuoseklų aiškinimą ir teikiami kelias jurisdikcijas apimantys vertinimai nesutarimų atveju.

Siekiant sudaryti kompetentingoms institucijoms geresnes sąlygas naudotis įgaliojimais ir užtikrinti nuoseklų šiame reglamente nustatytų įpareigojimų taikymą ir vykdymą, EVPRI veikia pagal Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 nustatytus įgaliojimus.

2. Kompetentinga institucija, turinti aiškių ir pagrįstų įrodymų, kad SPS pažeidžia šį reglamentą, nedelsdama išsamiai informuoja EVPRI . EVPRI imasi atitinkamų priemonių, įskaitant 15 straipsnyje nurodytą sprendimą.

3. Jeigu SPS toliau savo veiksmais akivaizdžiai pažeidžia šį reglamentą, nepaisydamas priemonių, kurių imasi EVPRI , EVPRI gali imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų investuotojus, įskaitant draudimą SPS toliau vykdyti bet kokią prekybą valstybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais jos teritorijoje ir 15 straipsnyje nurodytą sprendimą.

15 straipsnis

Netinkamas valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių nuorodos naudojimas

1. Jei yra pagrindo manyti, kad SPS, pažeisdamas 9 straipsnį, naudojo valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių nuorodą siekdamas parduoti produktą, kuris neatitinka tame straipsnyje nustatytų reikalavimų, EVPRI vykdo 2 dalyje numatytą procedūrą.

2. Per 15 dienų po to, kai sužino apie galimą 1 dalyje nurodytą pažeidimą, EVPRI nusprendžia, ar buvo pažeistas 9 straipsnis, ir apie tai praneša kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, įskaitant investuotojų kompetentingas institucijas, kai jos žinomos. ▌

▌

Jei EVPRI nustato , kad SPS pažeidimas susijęs su netyčiniu 9 straipsnio nesilaikymu, ji gali nuspręsti suteikti SPS ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nustatytam pažeidimui ištaisyti, pradedant nuo dienos, kai EVPRI informavo SPS apie pažeidimą. Tuo laikotarpiu valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai, įtraukti į sąrašą, kurį tvarko EVPRI pagal 10 straipsnio 2 dalį, ir toliau laikomi valstybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais ir iš sąrašo neišbraukiami.

3. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinami bendradarbiavimo įpareigojimai ir informacija, kuria turi būti keičiamasi pagal 1 ir 2 dalis.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki … [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

16 straipsnis

Taisomosios priemonės ir administracinės sankcijos

1. Nepažeidžiant valstybių narių teisės nustatyti baudžiamąsias sankcijas pagal 17 straipsnį, EVPRI SPS arba SPS vadovaujančiam fiziniam asmeniui taiko tinkamas taisomąsias priemones, įskaitant 15 straipsnyje nurodytą sprendimą, ir atitinkamas administracines sankcijas, nurodytas 3 dalyje, kai SPS:

a)	nesilaikė 7 ir 8 straipsniuose nustatytų įpareigojimų;

b)	nesilaikė 9 straipsnio reikalavimų, įskaitant atvejus, kai jis nepateikė pranešimo EVPRI pagal 10 straipsnio 1 dalį arba pateikė klaidinantį pranešimą;

c)	nesilaikė 11 straipsnio skaidrumo reikalavimų.

2. 1 dalyje nurodytos administracinės sankcijos yra bent:

a)	viešas pareiškimas, kuriame nurodoma pažeidimą padariusio fizinio ar juridinio asmens tapatybė ir pažeidimo pobūdis;

b)	nurodymas fiziniam ar juridiniam asmeniui, padariusiam pažeidimą, nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;

c)	laikinas draudimas, kuriuo užkertamas kelias bet kuriam SPS valdymo organo nariui arba bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, vykdyti SPS valdymo funkcijas;

d)	1 dalies b punkte nurodyto pažeidimo atveju – laikinas draudimas SPS pateikti pranešimą, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalyje;

administracinės piniginės sankcijos, kurių didžiausia suma yra 5 000 000 EUR arba atitinkama vertė nacionaline valiuta valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, … [šio reglamento įsigaliojimo dieną], arba ne daugiau kaip 10 % visos metinės SPS grynosios apyvartos, nustatytos pagal naujausias turimas ataskaitas, kurias patvirtino SPS valdymo organas;

f)	administracinės piniginės sankcijos, kurių suma būtų ne daugiau kaip du kartus didesnė nei dėl pažeidimo gautos naudos suma, jeigu tokią naudą galima nustatyti, net jeigu ta suma viršija e punkte nurodytas didžiausias sumas.

3. EVPRI, nustatydama administracinių sankcijų rūšį ir lygį, atsižvelgia į tai, kiek pažeidimas buvo tyčinis arba įvykdytas dėl aplaidumo ir kitų svarbių aplinkybių, įskaitant, jei reikia:

a)	pažeidimo reikšmingumą, sunkumą ir trukmę;

b)	už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)	atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą;

d)	atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)	dėl pažeidimo patirtus trečiųjų šalių nuostolius;

f)	atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį;

g)	atsakingo fizinio ar juridinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus.

4. EVPRI užtikrina, kad bet kuris sprendimas, kuriuo nustatomos taisomosios priemonės arba administracinės sankcijos, būtų tinkamai pagrįstas ir jį būtų galima apskųsti.

17 straipsnis

Sąveika su baudžiamosiomis sankcijomis

Valstybės narės, kurios nustatė baudžiamąsias sankcijas už 16 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, leidžia EVPRI palaikyti ryšius su jų jurisdikcijai priklausančiomis teisminėmis, baudžiamojo persekiojimo ar baudžiamosios teisenos institucijomis ir gauti iš susijusių institucijų (ir teikti joms) konkrečią informaciją apie baudžiamuosius tyrimus ar bylas, pradėtas dėl 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų.

18 straipsnis

Administracinių sankcijų paskelbimas

1. EVPRI savo interneto svetainėje nepagrįstai nedelsdama ir po to, kai atitinkamas asmuo buvo informuotas, paskelbia bet kokį sprendimą, kuriuo nustatoma administracinė sankcija, kuri yra neskundžiama ir nustatyta už pažeidimą pagal 16 straipsnio 1 dalį.

Skelbiant pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą pateikiama informacija apie pažeidimo rūšį ir pobūdį, taip pat fizinio ar juridinio asmens, kuriam buvo skirta administracinė sankcija, tapatybė.

2. EVPRI informaciją apie administracines sankcijas skelbia nuasmenintą ▌bet kuriomis iš šių aplinkybių:

a)	jeigu administracinė sankcija skiriama fiziniam asmeniui ir, atsižvelgus į išankstinio įvertinimo rezultatus, asmens duomenų paskelbimas pripažįstamas neproporcingu;

b)	jeigu dėl paskelbimo kiltų grėsmė finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam baudžiamajam tyrimui;

c)	jeigu paskelbimas sukeltų neproporcingą žalą SPS arba susijusiems fiziniams asmenims.

Kitu atveju, jei tikėtina, kad pirmoje pastraipoje nurodytos aplinkybės nustos egzistuoti per pagrįstą laikotarpį, atitinkamų duomenų paskelbimas pagal 1 dalį gali būti atidėtas tokiam pagrįstam laikotarpiui.

3. EVPRI užtikrina, kad pagal 1 arba 2 dalį paskelbta informacija jos oficialioje interneto svetainėje liktų penkerius metus. Asmens duomenys EVPRI oficialioje interneto svetainėje saugomi tik būtiną laikotarpį.

18a straipsnis

Priežiūros mokesčiai

1. EVPRI SPS taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal šio straipsnio 2 dalį. Tie mokesčiai yra proporcingi atitinkamos SPS apyvartai ir jais visiškai padengiamos būtinos EVPRI išlaidos, susijusios su valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių licencijavimu ir SPS priežiūra.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą pagal 24a straipsnį priimant deleguotąjį aktą, kuriuo konkrečiau nustatomos mokesčių rūšys, už ką jie turi būti mokami, tų mokesčių dydžiai ir jų mokėjimo tvarka.

19 straipsnis

Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkos makroprudencinė priežiūra

Laikydamasi Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 nustatytų įgaliojimų ribų, ESRV yra atsakinga už Sąjungos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkos makroprudencinę priežiūrą ir laikosi tame reglamente nustatytų įgaliojimų. Jei ji nustato, kad valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai kelia didelę riziką valstybių narių, kurių valiuta yra euro, tinkamam valstybės skolos vertybinių popierių rinkų veikimui, ESRV turi atitinkamai pasinaudoti jai pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16, 17 ir 18 straipsnius suteiktais įgaliojimais.

▌

4 skyrius

Įgyvendinimo įgaliojimai ir baigiamosios nuostatos

21 straipsnis

Direktyvos 2009/65/EB dalinis pakeitimas

Direktyvoje 2009/65/EB įterpiamas 54a straipsnis:

„54a straipsnis

1. Kai valstybės narės taiko 54 straipsnyje nurodytą išlygą arba suteikia 56 straipsnio 3 dalyje nurodytą leidimą netaikyti reikalavimų, KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos:

taiko tokią pačią išlygą arba suteikia tokį patį leidimą netaikyti reikalavimų, kad KIPVPS galėtų investuoti iki 100 % savo turto į valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius, kaip apibrėžta Reglamento [nuoroda į Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamentą] 3 straipsnio 3 dalyje, pagal rizikos paskirstymo principą, kai tos kompetentingos institucijos mano, kad KIPVPS investicinių vienetų savininkų apsauga yra lygiavertė KIPVPS investicinių vienetų savininkų, kurie atitinka 52 straipsnyje nustatytas ribas, apsaugai;

b)	netaiko 56 straipsnio 1 ir 2 dalių.

2. Iki … [6 mėnesiai po Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamento įsigaliojimo datos] valstybės narės priima, paskelbia ir praneša Komisijai ir EVPRI apie priemones, būtinas, kad būtų laikomasi 1 dalies.“.

22 straipsnis

Direktyvos 2009/138/EB dalinis pakeitimas

Direktyvos 2009/138/EB 104 straipsnyje įterpiama 8 dalis:

„8. Apskaičiuojant pagrindinį mokumo kapitalo reikalavimą, valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių, kaip apibrėžta Reglamento [nuoroda į Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamentą] 3 straipsnio 3 dalyje, pozicijos vertinamos kaip valstybių narių centrinės valdžios ar centrinių bankų pozicijos, išreikštos ir finansuojamos jų nacionaline valiuta.

Iki … [6 mėnesiai po Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamento įsigaliojimo datos] valstybės narės priima, paskelbia ir praneša Komisijai ir EVPRI apie priemones, būtinas, kad būtų laikomasi pirmos pastraipos.“.

23 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:

268 straipsnyje įterpiama 5 dalis:

„5. Nukrypstant nuo pirmos dalies, valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių didesnio prioriteto segmentas , kaip apibrėžta Reglamento [nuoroda į Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamentą] 3 straipsnio 3 dalyje, visada gali būti vertinamas pagal šio straipsnio pirmą dalį.“;

325 straipsnyje įterpiama 4 dalis:

„4. Šioje antraštinėje dalyje įstaigos vertina valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių didesnio prioriteto segmento , kaip apibrėžta Reglamento [nuoroda į Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamentą] 3 straipsnio 8 dalyje, pozicijas kaip valstybės narės centrinės valdžios pozicijas.“;

3)	390 straipsnio 7 dalyje įterpiama ši pastraipa: „Pirmos pastraipos nuostatos taikomos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių, kaip apibrėžta Reglamento … [nuoroda į Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamentą] 3 straipsnio 3 dalyje, pozicijoms.“.

24 straipsnis

Direktyvos (ES) 2016/2341 dalinis pakeitimas

Į Direktyvą (ES) 2016/2341 įterpiamas 18a straipsnis:

„18a straipsnis

Valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai

1. Savo nacionalinėse taisyklėse dėl PPĮ turto vertinimo, PPĮ nuosavų lėšų apskaičiavimo ir PPĮ mokumo atsargos apskaičiavimo valstybės narės vertina valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius, kaip apibrėžta Reglamento [nuoroda į Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamentą] 3 straipsnio 3 dalyje, taip pat kaip euro zonos valstybės skolos priemones.

24a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 3 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose ir 18a straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 3 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose ir 18a straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 3 dalies trečią ir ketvirtą pastraipas ir 18a straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas … [dviem mėnesiais].

25 straipsnis

Vertinimo išlyga

Ne anksčiau kaip praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, kai bus gauta pakankamai duomenų, Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir nustato, ar buvo pasiekti jo tikslai pašalinti netinkamas reguliavimo kliūtis kuriant valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sistemą.

26 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas pagal Komisijos sprendimą 2001/528/EB (16). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C , , p. .

(2) OL C 62, 2019 2 15, p. 113.

(3) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(5) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(6) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (KRR) (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(7) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(8) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros, (OL L 354, 2016 12 23, p. 37).

(9) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).

(10) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(11) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (OL L 140, 2013 5 27, p. 1).

(12) 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL L 168, 2002 6 27, p. 43).

(13) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(14) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).

(15) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).

(16) 2001 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimas 2001/528/EB dėl Europos vertybinių popierių komiteto įsteigimo (OL L 191, 2001 7 13, p. 45).