Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Kampanijų poveikis dalyvavimui politinių sprendimų priėmimo procese“

(ES Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos prašymu parengta tiriamoji nuomonė)

(2020/C 311/03)

Pranešėja	Marina ŠKRABALO
Bendrapranešėjė	Cinzia DEL RIO

Konsultavimasis	Raštas, 2019 9 10
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2020 3 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 6 10
Plenarinė sesija Nr.	552
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	209 / 2/ 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina ES Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos iniciatyvą paprašyti pateikti nuomonę dėl kampanijų poveikio dalyvavimui politinių sprendimų priėmimo procese, nes tai, kaip tikimasi, padės atitinkamų sudėčių Tarybose ir parengiamuosiuose organuose laiku surengti politinius debatus dėl svarbių ES rinkimų proceso tobulinimo sričių, remiantis šiuo metu rengiama Komisijos porinkimine ataskaita. Politiniai debatai suteiks galimybę valstybėms narėms laiku prisidėti prie Komisijos veiksmų plano demokratijos srityje darbotvarkės ir konferencijos dėl Europos ateities, kuri prasidės Kroatijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu. Atėjo laikas dėti naujas, koordinuotas pastangas siekiant apsaugoti ir stiprinti Europos demokratiją per visą naująjį ES institucijų politinį ciklą. Todėl EESRK norėtų paraginti ES Tarybai pirmininkaujančią Kroatiją aktyviai skatinti glaudų bendradarbiavimą tarp visų ES institucijų, visų pirma tarp Europos Parlamento ir Komisijos, bet taip pat ir EESRK, Regionų komiteto, ES ombudsmeno ir Pagrindinių teisių agentūros.

1.2.

Siekiant suaktyvinti Europos demokratiją ir užtikrinti ES institucijų bei priemonių teisėtumą, labai svarbu, kad ES visuomenės nariai dalyvautų ES politinių sprendimų priėmimo procese, visų pirma balsuodami rinkimuose, bet taip pat ir dalyvaudami politinėse diskusijose ir konsultacijose politikos klausimais. EESRK ragina ES institucijas remtis patirtimi, įgyta per 2019 m. rinkimus, laiku imantis politinių veiksmų ir koordinuojant institucijų pastangas, kad būtų pagerinta dabartinė ES rinkimų proceso padėtis ir kuo labiau padidintas tenkinančio lygmens rinkėjų aktyvumas 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose ir vėliau.

1.3.

Nors istorinė rinkėjų dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose mažėjimo tendencija tebesitęsia, nes palyginti didelis rinkėjų aktyvumas 2019 m. vis dar yra mažesnis nei jis buvo 1979–1994 m. laikotarpiu (1), reikia pasimokyti iš patirties, sukauptos per paskutiniuosius rinkimus, kad kitame Europos Parlamento rinkimų cikle ir ilgalaikėje perspektyvoje dalyvautų daugiau gerai informuotų visuomenės narių. Svarbu pripažinti, kad gerokai mažesnis rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose nei nacionaliniuose rinkimuose yra ilgalaikė tendencija (2), ir laikyti, kad aktyvesnis jaunų ir išsilavinusių rinkėjų dalyvavimas 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose gali paskatinti naują teigiamą tendenciją.

1.4.

EESRK nuomone, norint, kad ES institucijos laikytųsi veiksmingesnio požiūrio Europos visuomenės atžvilgiu, jos turi keisti mąstyseną ir įtraukti visuomenės narius, pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius į visą komunikacijos veiklą, ypač į kampanijas, ir siekti jų dalyvavimo apeliuojant tiek į emocijas, tiek į racionalumą. Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina naują į balsuotojus orientuotą Europos Parlamento požiūrį vykdant visuomenės informavimo kampanijas ir tvirtai remia jo visapusišką planą remtis ką tik praėjusių rinkimų kampanijos sėkme. EESRK ragina skirti pakankamai biudžeto lėšų ir darbuotojų Parlamento vykdomam kampanijų rengimo darbui, siekiant stiprinti ir plėsti turtingą pilietinės visuomenės atstovų, savanorių ir nuomonės formuotojų tinklą, per ateinančius penkerius metus suorganizuoti keletą teminių kampanijų ir parengti dinamišką 2024 m. rinkimų kampaniją.

1.5.

EESRK ragina Parlamentą, Komisiją ir valstybes nares dar glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje ir su EESRK, Regionų komitetu bei visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, ateityje rengiant gerai apgalvotas, decentralizuotai ir centralizuotai vykdomas informavimo apie ES reikalus ir būsimus Europos Parlamento rinkimus kampanijas, kad per jas būtų galima veiksmingiau pasiekti, informuoti ir įtraukti didžiąją dalį europiečių.

1.6.

EESRK nuomone, dezinformacija kelia tiesioginę grėsmę ne tik žmonių gebėjimui priimti faktais pagrįstus politinius sprendimus, bet ir Europos integracijos projektui, taigi ir Europos Sąjungos vienybei, klestėjimui ir pasaulinei įtakai. ES demokratinių sprendimų priėmimo gebėjimų silpnėjimas yra naudingas įvairioms užsienio jėgoms, taip pat ekstremistų grupuotėms, kurios priešinasi Europos bendradarbiavimui ir didesnei sanglaudai (3). EESRK norėtų pareikšti, kad tvirtai remia dabartines ES pastangas kovojant su dezinformacija (4), skleidžiama ES viduje ir iš išorės, ir primygtinai ragina Komisiją užtikrinti visišką dezinformacijos praktikos kodekso laikymąsi ir tolesnius su tuo susijusius reguliavimo veiksmus, toliau plėtoti neseniai sukurtą „skubaus perspėjimo sistemą“ ir Strateginės komunikacijos grupės žvalgybos padalinius, taip pat išplėsti Europos išorės veiksmų tarnybos kovos su dezinformacija veiksmus, kartu labai išplečiant ES veiksmus prieš ES viduje skleidžiamą dezinformaciją.

1.7.

EESRK ragina Europos Komisiją ir Parlamentą imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti pakankamai biudžeto išteklių veiksmams, kuriais siekiama didinti visuomenės atsparumą dezinformacijai, išplėsti stebėsenos aprėptį, apimant daugiau įvairių grėsmę keliančių išorės ir vidaus subjektų, ir aktyviau keistis informacija tarp institucijų ir valstybių narių, taip pat tarptautiniu mastu.

1.8.

EESRK tvirtai remia Europos Komisijos pasiūlymą parengti Europos veiksmų planą demokratijos srityje, kuris turėtų būti visapusiškas ir tęstinis, gebantis įgyvendinti pokyčius, užtikrinamas finansine parama ir tarpinstituciniu koordinavimu. Europos veiksmų planu demokratijos srityje ir susijusiomis būsimomis iniciatyvomis turėtų būti stengiamasi nuveikti daug daugiau siekiant laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos ir kokybiškos nepriklausomos žurnalistikos, veiksmingo socialinių medijų reguliavimo, ypač siekiant kovoti su dezinformacija ir numatant politinės reklamos internete ir atsakomybės už turinį reguliavimą, modernizuoto rinkimų proceso ir balsavimo teisėmis negalinčių pasinaudoti grupių, visų pirma neįgaliųjų, įtraukimo, taip pat plačiu mastu vykdomo pilietinio ugdymo apie Europos Sąjungą ir jos demokratinį procesą visose valstybėse narėse. EESRK primena savo pasiūlymą dėl plataus užmojo ES komunikacijos, švietimo ir visuomenės informavimo apie pagrindines teises, teisinės valstybės principą ir demokratiją strategijos (5).

1.9.

EESRK ragina ES institucijas ir ES Tarybai pirmininkaujančią Kroatiją toliau skirti dėmesį tam, kad per su ES biudžetu susijusias derybas būtų skiriama lėšų švietimui apie ES vertybes, institucinius reikalus ir pilietiškumą, nes tai yra pagrindinė Europos demokratijos užtikrinimo priemonė. Turėtų būti specialiai numatomas tinkamas finansavimas visų rūšių švietimo apie ES veiklai ir Europos veiksmų plane demokratijos srityje siūlomoms priemonėms, taip pat užtikrintas geresnis skirtingų biudžeto komponentų suderinamumas. Reikėtų išlaikyti padidintą finansavimo dalį sėkmingai įgyvendinamai programai „Erasmus“, šiam tikslui skiriant daugiau kitų ES programų ir Europos socialinio fondo lėšų.

1.10.

Siekdamas toliau skatinti politinę paramą ES pilietinio ugdymo stiprinimui, EESRK ragina ES institucijas (ir ES Tarybai pirmininkaujančią Kroatiją) paremti EESRK pasiūlymą Europos lygmeniu įsteigti aukšto lygio ekspertų grupę „Mokymas apie Europą“, kurią sudarytų valstybių narių atstovai ir žymiausi švietimo ekspertai. Ši grupė galėtų teikti švietimo ministrų diskusijoms skirtus politikos pasiūlymus ir rekomendacijas, o tai vėliau galėtų būti panaudota rengiant Tarybos išvadas. Grupė taip pat galėtų inicijuoti veiklos patobulinimus, pavyzdžiui, sukurti centrinę skaitmeninę platformą, kurioje būtų pateikiama turima mokomoji medžiaga, parengta įgyvendinant ES finansuojamus projektus ir nacionalines mokymo programas, kaip siūlo EESRK.

1.11.

EESRK ragina Tarybą ir Komisiją ypatingą dėmesį skirti opiam neįgaliųjų, etninių mažumų, migrantų, neturtingų kaimo gyventojų ir kitų nepalankioje padėtyje esančių visuomenės grupių įtraukties klausimui, nes jos nuolat nepakankamai aktyviai dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose visose ES valstybėse narėse. EESRK siūlo Komisijai pagal Europos veiksmų planą demokratijos srityje parengti, pirma, teisinį pasiūlymą dėl būtiniausių ES rinkimų proceso prieinamumo neįgaliesiems standartų ir, antra, ES veiksmų planą įtraukesniam rinkimų procesui sukurti, prie kurio būtų pridėtas pasiūlymas dėl finansavimo, siekiant padėti valstybėms narėms modernizuoti savo rinkimų organizavimą ir skatinti socialinę įtrauktį.

1.12.

Naujoji Komisija turėtų kuo greičiau imtis tolesnio ES agitacijos kampanijų taisyklių ir rinkimų proceso modernizavimo, remdamasi ankstesnės Komisijos įgyvendintais veiksmais (6). Šiuo atžvilgiu EESRK tvirtai remia: 1) nuolatinį aktyvų darbą, kurį vykdo rinkimų koordinavimo tinklai ir jų nacionaliniai ryšių punktai, nes tai turėtų paskatinti sparčiai atlikti patobulinimus; 2) sustiprintą Europos politinių partijų reguliavimo priežiūrą, vertinant kampanijų ir partijų finansavimo skaidrumą, duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi ir ES vertybių puoselėjimą; 3) papildomas paskatas Europos politinėms partijoms stiprinti savo politinę darną ir visuomenės įtraukimą tiek per nacionalines partijas nares, tiek kitais būdais; 4) priemones, leidžiančias demokratiniame procese visapusiškai dalyvauti visoms marginalizuotoms ir balsavimo teisėmis negalinčioms pasinaudoti visuomenės grupėms. Komisija taip pat turėtų geriau užtikrinti, kad būtų vykdomos taisyklės, kuriomis dalytis atsakomybe už medijų raštingumo ugdymą įpareigojamos ne tik ES ir nacionalinės institucijos bei pilietinė visuomenė, bet ir socialinių medijų bei skaitmeninių platformų įmonės ir politiniai veikėjai.

2.   Galimybės didinti gerai informuotų europiečių dalyvavimą rinkimuose

2.1.   Veiksmingesnės visuomenės informavimo kampanijos

2.1.1.

Pastaraisiais metais ES bendravimas su visuomene vykdant informavimo ir komunikacijos kampanijas labai pagerėjo: pastebimai stengiamasi susieti ES politiką su konkrečiomis poveikio kasdieniam gyvenimui sritimis, „paprastų“ žmonių akimis parodyti ES iniciatyvų poveikį ir sutelkti naujas technologijas informacijai skleisti. ES institucijos turi labai daug visuomenės informavimo priemonių: jos pasitelkia savo biurus valstybėse narėse, interneto svetaines ir socialines medijas, dirba su spauda ir žiniasklaida, įtraukia ES agentūras ir daug ekspertų bei suinteresuotųjų subjektų tinklų, taip pat teikia lankytojų priėmimo paslaugas.

2.1.2.

ES institucijos ir šalių Vyriausybės turėtų toliau ir atkakliau dirbti, geriau koordinuoti veiklą ir glaudžiau bendradarbiauti su pilietine visuomene, socialiniais partneriais ir ES institucijų biurais valstybėse narėse, kad būtų skleidžiama tiksli informacija apie ES teisės aktus, politiką ir iniciatyvas ir kad žmonės ir organizacijos galėtų susipažinti su ES reikalais, jais domėtis ir juose dalyvauti. ES institucijos ir valstybės narės turėtų daugiau investuoti į atstovaujamųjų pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių gebėjimų stiprinimą ir įgalėjimą, nes šie subjektai propaguoja Europos idėją savose Europos vertybių puoselėjimo kampanijose, vykdomose pagal principą „iš apačios į viršų“, ir naudotis jais kaip partneriais, paspartinančiais dialogą su visuomene.

2.1.3.

ES institucijoms suteikta daug biudžeto lėšų visuomenės informavimui, įskaitant kampanijas, nors šių lėšų yra neginčytinai mažai, palyginti su valstybių narių Vyriausybių turimais visuomenės informavimo ir kampanijų rengimo biudžetais (taip pat ir su valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijų tokios veiklos biudžetais). Be to, keli Komisijos generaliniai direktoratai remia pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių pastangas įvairiomis priemonėmis informuoti europiečius ir įtraukti juos į diskusijas dėl konkrečių ES politikos sričių. Naujajame ES biudžete turėtų būti išplėstas ir tinkamai atspindėtas teigiamas vaidmuo, kurį atlieka ES institucijos ir Europos bei jos šalių pilietinė visuomenė, socialiniai partneriai ir nepriklausoma žiniasklaida.

2.1.4.

Europos Parlamentas itin aktyviai skatina domėjimąsi Europos Parlamento rinkimais ir dalyvavimą juose. Per savo 2019 m. rinkimų kampaniją jis siekė bendrauti su rinkėjais emociškai suformuluotomis žinutėmis apie konkrečius jiems rūpimus klausimus, daug aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę ir profesines sąjungas ir vykdyti decentralizuotą, daug neoficialesnę kampaniją, darančią daug didesnį didinamąjį poveikį. Kampanija „Šį kartą balsuosiu“ suteikė pilietinės visuomenės organizacijoms galimybę (ir finansavimą) vykdyti savas priemones ir komunikacijos veiklą, siekiant paskatinti visuomenės narius dalyvauti rinkimuose ir išdėstyti savo pačių idėjas bei Europos ateities viziją. Ji taip pat įkvėpė įvairius socialinius veikėjus, įskaitant verslo bendruomenę, dalyvauti tiesioginio rinkėjų agitavimo (angl. get-out-the-vote) kampanijose. Remiantis Europos Parlamento porinkiminės apklausos duomenimis (7), ši plataus masto ir interaktyvi kampanija galėjo prisidėti prie padidėjusio rinkėjų aktyvumo.

2.1.5.

Kalbant apie būsimus veiksmus, skirtus stiprinti europiečių dalyvavimą politiniuose procesuose, svarbu nepamiršti, kad didėja pozityvaus susitapatinimo su ES tendencija, kaip patvirtina faktas, kad 11 % padaugėjo rinkėjų, kurie teigė balsavę Europos Parlamento rinkimuose, nes, jų nuomone, tai yra jų pilietinė pareiga, 11 % padaugėjo balsavusiųjų todėl, kad jie palankiai vertina ES, ir 6 % padaugėjo tų, kurie manė, kad balsuodami jie gali pakeisti padėtį. Nurodyta, kad pagrindiniai veiksniai, kurie labiausiai galėtų padidinti respondentų norą balsuoti per kitus Europos Parlamento rinkimus, yra šie: geresnis informavimas apie ES ir jos poveikį žmonių kasdieniam gyvenimui (43 %), didesnis jaunų žmonių kandidatavimas (31 %) ir didesnis moterų kandidatavimas (20 %). Be to, europiečiai aiškiai pareiškė, kad politinių procesų dalyviai turi būti geriau informuoti, o rinkimų procesai – įtraukesni, taip pat kad reikia atskaitingesnio politinio vadovavimo ir veiksmingesnės institucinės apsaugos nuo piktnaudžiavimo rinkimų procesu politinės korupcijos, dezinformacijos ir kibernetinių išpuolių priemonėmis (8).

2.1.6.

Būsimose visuomenės informavimo kampanijose ES institucijos turėtų pirmenybę teikti rinkėjams itin rūpimoms temoms, o šios kampanijos turėtų būti vykdomos per visą politinį ciklą, sukuriant bendrą žinių ir ES reikalų išmanymo bazę prieš kitus Europos Parlamento rinkimus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas informavimo kampanijų skverbčiai į visas geografines vietoves ir visus visuomenės sluoksnius, ypač į dalyvavimo politiniuose procesuose ir socialinio bei ekonominio vystymosi požiūriu marginalizuotas grupes, kurios dėl savo bendros socialinės atskirties gali būti mažiausiai atsparios piktavališkoms dezinformacijos kampanijoms (9). Iniciatyviam ES institucijų informacijos skleidimui reikia gilesnio dialogo su vietos bendruomenėmis visoje ES, glaudžiau bendradarbiaujant su vietos žiniasklaida, vietos pilietinės visuomenės grupėmis, vietos valdžios institucijomis ir pilietinio ugdymo programomis.

2.2.   Investavimas į žiniasklaidos laisvę bei pliuralizmą ir į žurnalistiką

2.2.1.

Laisva ir pliuralistinė žiniasklaida, kuri europiečiams teikia tikslią ir nešališką informaciją, yra gyvybiškai svarbi faktais pagrįstoms diskusijoms apie rinkimus ir politinių sprendimų priėmimą ir veikia kaip pagrindinis ginklas prieš dezinformaciją. Laisva ir pliuralistinė žiniasklaida turi būti atskaitinga už savo turinį ir skaidri nuosavybės formų ir ekonominių interesų požiūriu.

2.2.2.

Nors dėl masinio naudojimosi skaitmeninėmis ir socialinėmis medijomis mažėja tradicinių (spausdintinių ir transliacinių) žiniasklaidos priemonių svarba, žmonės aktyviai lankosi transliuotojų, laikraščių ir žurnalistų interneto svetainėse ir socialinių medijų paskyrose, dalijasi jose pateikiama informacija ir ją komentuoja.

2.2.3.

Nors 2019 m. pasaulio spaudos laisvės indekse (10) Europos valstybės dominuoja tarp šalių, kuriose padėtis spaudos laisvės srityje įvertinta kaip „gera“ (iš 15 „geros padėties spaudos laisvės srityje“ šalių 9 priklauso ES) ir nė viena iš jų nepatenka į blogiausią „labai rimtos padėties“ kategoriją, 12 ES valstybių narių priskiriamos tik „gana geros“, 6 – „probleminės“, o viena ES valstybė narė – „sunkios“ padėties grupėms. Europos demokratijos požiūriu nerimą kelianti tendencija yra dažnėjantis smurtas prieš žurnalistus ir jų bauginimas ES valstybėse narėse, taip pat bet koks politinis kišimasis į žiniasklaidą.

2.2.4.

Remiantis 2017 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos rezultatais (11), „rinkos koncentracija kelia vidutinę arba didelę riziką žiniasklaidos pliuralizmui visose ES šalyse be išimčių. Įvairių tradicinių žiniasklaidos priemonių ekonominiai sunkumai […] rodo, kad žiniasklaidos koncentracija yra reiškinys, kuris ateityje greičiausiai nemažės […], galimas rinkos pliuralizmo mažėjimas visur išlieka rizikos veiksniu“. ES turi imtis antimonopolinių priemonių žiniasklaidos priemonių nuosavybės formoms įvairinti ir kovoti su žiniasklaidos priemonių nuosavybės koncentracija ir monopolijomis.

2.2.5.

Nepriklausoma žurnalistika yra viešoji gėrybė, o nesugebėjimas sukurti įvairios ir pliuralistinės žiniasklaidos yra akivaizdus rinkos nepakankamumas. Siekiant užtikrinti žurnalistikos kokybę ir įvairovę, reikia stiprinti politinį ir ekonominį nepriklausomumą, visuomeninės žiniasklaidos kokybę ir jos ilgalaikį nepriklausomą finansavimą, o tam reikia naujų ekonominių ir (arba) verslo modelių. ES turėtų labiau remti visuomeninę žiniasklaidą, įskaitant iniciatyvas, kuriomis siekiama rasti naujų ir tvarių finansavimo modelių. Šiuo atžvilgiu EESRK pritaria pasiūlymams 2021–2027 m. biudžeto laikotarpiu nustatyti programos „Kūrybiška Europa“ 61 mln. EUR vertės paprogramę, skirtą kokybiškai žurnalistikai, įskaitant žiniasklaidos pliuralizmą ir medijų raštingumą (12). Tačiau, EESRK nuomone, reikia daug didesnių ir strategiškesnių viešųjų investicijų į profesionalią žurnalistiką ir žiniasklaidą.

2.2.6.

Be to, ES turėtų labiau remti nepriklausomą žiniasklaidą ir tiriamąją žurnalistiką, įskaitant tarpvalstybines bendradarbiavimo platformas. Ji taip pat turėtų remti iniciatyvas, kuriomis siekiama rasti naujų būdų kokybiškai žurnalistikai finansuoti, įskaitant ne pelno modelius ir naujus socialiniu požiūriu tvarius ir įtraukius ekonominius modelius.

2.2.7.

Kartu reikėtų stiprinti, stebėti ir sistemingai vykdyti nacionalinius ir ES teisės aktus, kuriais kovojama su žiniasklaidos priemonių monopolijomis ir dominuojančia padėtimi rinkoje. Turėtų būti toliau remiamos ES iniciatyvos dėl Europos žiniasklaidos nepriklausomumo ir nuosavybės formų stebėsenos, pavyzdžiui, Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija.

2.2.8.

ES turėtų toliau skatinti savireguliacijos priemones ir organus, pavyzdžiui, etikos kodeksus ir spaudos tarybas, kad būtų sustiprinti žurnalistikai, įskaitant skaitmenines ir socialines medijas, keliami aukšti standartai. ES turi skatinti vienodą prieigą prie informacijos visoms žiniasklaidos priemonėms ir priešintis savavališkam draudimui tam tikriems žurnalistams dalyvauti spaudos konferencijose ir susipažinti su kitais Vyriausybiniais leidiniais dėl politinių priežasčių.

3.   Skaitmeninių ir socialinių medijų teikiamų galimybių išnaudojimas ir keliamų iššūkių atrėmimas

3.1.

Skaitmeninės ir socialinės medijos daugumai žmonių suteikia galimybę susipažinti su įvairesne informacija bei požiūriais, kurie taip pat yra sparčiau pasiekiami, ir daug lengviau dalyvauti socialiniuose tinkluose vykstančiose demokratinėse diskusijose. Tai taip pat turėtų leisti atskiriems asmenims patiems priimti sprendimus dėl informacijos, kurią jie pageidauja gauti, filtravimo. 2019 m. 27 ES valstybėse narėse internetu naudojosi net 86 % piliečių (13) ir net 90 % namų ūkių turėjo prieigą prie interneto, nors vis dar esama nelygybės: atskirų šalių namų ūkių prieiga svyruoja nuo 98 % Nyderlanduose iki 75 % Bulgarijoje, o tai vis tiek leidžia pasiekti didelę auditoriją (14).

3.2.

Vis dėlto, nors skaitmeninės ir socialinės medijos suteikia didesniam žmonių ratui daugiau dalyvavimo galimybių, socialinių medijų platformų nuosavybės koncentracija yra dar didesnė nei tradicinėje spaudoje ir transliacinėje žiniasklaidoje, o sudėtingi, komerciškai motyvuoti, slapti algoritmai dideliu mastu filtruoja žmonių paskyrose esančią informaciją. Todėl informacijos, kurią žmonės gauna, aprėptis iš tikrųjų gali būti siauresnė nei naudojantis tradicinėmis spaudos ir transliavimo priemonėmis. Atsiradus socialinėms medijoms padaugėjo dezinformacijos – išgalvotų pasakojimų, kurie skelbiami dėl įvairių priežasčių, be kita ko, siekiant daryti įtaką politiniams debatams ir rinkimų rezultatams. Daugiausia šios dezinformacijos skelbiama iš suklastotų paskyrų. Tyrėjai teigia, kad 2016 m. JAV prezidento rinkimuose dezinformacija turėjo didelės įtakos rinkėjų elgesiui.

3.3.

Pagal Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekta apriboti dezinformaciją ir užtikrinti skaidrių, sąžiningų ir patikimų internetinių kampanijų vykdymą prieš paskutiniuosius Europos Parlamento rinkimus, 2018 m. rugsėjo mėn. interneto platformos, socialiniai tinklai ir reklamos sektorius (įskaitant „Facebook“ ir „Twitter“) pasirašė savireguliacinį praktikos kodeksą (15), skirtą kovai su internetu skleidžiamos dezinformacijos ir netikrų naujienų plitimu. Jame nustatyti įvairūs įsipareigojimai – nuo politinės reklamos skaidrumo iki netikrų paskyrų uždarymo ir dezinformacijos skleidėjų demonetizavimo (16). Kodeksas laikomas svarbiu Komisijos kovos su dezinformacija veiksmų plano ramsčiu ir į jį įtrauktas priedas, kuriame pateikiami pasirašiusiųjų subjektų taikomos geriausios praktikos pavyzdžiai (17).

3.4.

Prieš Europos Parlamento rinkimus visos platformos ėmėsi veiksmų: jos žymėjo politinę reklamą ir skelbė ją viešai reklamos bibliotekose, kuriose galima atlikti paiešką (18). Pagal „Facebook“ įdiegtą savireguliacijos politiką politinė reklama galėjo būti skelbiama tik toje šalyje, kuriai atitinkami subjektai turėjo leidimą. Paaiškėjus, kad ši taisyklė neigiamai veikia Europos partijų gebėjimus vykdyti kampanijas visoje ES, buvo priimtas ad hoc sprendimas, kad Europos partijoms ši taisyklė nebus taikoma (19).

3.5.

Tačiau pirmosiose metinėse įsivertinimo ataskaitose, kurias 2019 m. spalio mėn. parengė kodeksą pasirašę subjektai (20), ir 2019 m. birželio mėn. Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupės (ERGA) ataskaitoje (21) nurodoma, kad ne visi politiniai reklaminiai skelbimai, esantys platformų politinės reklamos archyvuose, buvo tinkamai pažymėti kaip politinė reklama ir kad archyvuose vis dar neatskleidžiama pakankamai duomenų apie itin tiksliai auditorijai adresuojamą reklamą, kad būtų galima užkirsti kelią manipuliavimui rinkėjais ir užtikrinti didesnį politinių kampanijų ir reklamos skaidrumą, įskaitant finansavimo šaltinius ir ryšius su specialių interesų grupėmis. Be to, kodeksą pasirašę subjektai nepatvirtino jokių bendrų standartų, kad tyrėjai ir žurnalistai galėtų susipažinti su asmens duomenimis, nepažeisdami naudotojų teisės į privatumą ir sutikimo teisės.

3.6.

Atsižvelgdamas į nustatytus savireguliacijos trūkumus ir Komisijos atliktą naujausią praktikos kodekso įvertinimą, EESRK ragina Komisiją imtis teisėkūros priemonių, jei pasirodytų, kad savanoriško kodekso nepakanka reikšmingai pažangai įgyvendinant Komisijos tikslus pasiekti. Savireguliaciją internetu skleidžiamos dezinformacijos srityje reikia labai tobulinti. Kartu reikia laikytis visapusiško požiūrio į jos reglamentavimą. Atėjo laikas naujame Komisijos rinkimų dokumentų rinkinyje ir Europos veiksmų demokratijos srityje plane parengti ir pasiūlyti socialinių medijų ir skaitmeninių platformų reglamentavimo priemonių, akcentuojant visų politinės reklamos aspektų (finansavimo, žymėjimo ir informacijos atskleidimo taisyklių) skaidrumą ir nusitaikant į dezinformaciją.

3.7.

Siekiant didinti internetinę atskaitomybę, dėmesys turėtų būti sutelktas ne tik į skaidrumo priemones, atskleidžiant informacijos šaltinius, bet ir į ekosistemos dalyvių, kurie gauna naudos iš klaidinančio ir sensacingo turinio sklaidos, atskaitomybę. Dezinformacija yra koncentruotų, neatskaitingų skaitmeninių rinkų, nuolatinio asmens duomenų sekimo ir neteisėto jų apdorojimo simptomas. Dominuojančios socialinių medijų įmonės gauna pelno profiliuodamos duomenis ir skleisdamos dėmesį pritraukiantį turinį, nepaisant to, ar jis teisingas. Tokio pobūdžio manipuliavimui duomenimis būtinas visiškas ir griežtas Bendrojo duomenų apsaugos reglamento vykdymo užtikrinimas, siekiant pakeisti paskatų pusiausvyrą, kad įmonės atsisakytų sensacijomis ir sukrėtimais grindžiamo modelio. Jei problemą skatina ar skleidžia pats bazinis platformų verslo modelis, nepakanka vien raginti platformas priimti turinio pašalinimo arba tikrinimo mechanizmus. Be to, nacionaliniais ir ES teisės aktais turi būti sprendžiamas skaitmeninių ir socialinių medijų įmonių dominuojančios padėties rinkoje klausimas ir apsvarstytas privalomas sąveikumas, nustatant bendrus protokolus, kad būtų sudarytos sąlygos komunikacijai tarp platformų.

3.8.

Kovojant su dezinformacija, būtina užtikrinti aktyvesnį ir platesnį ES institucijų, pilietinės visuomenės, socialinių partnerių, nepriklausomos žiniasklaidos, socialinių medijų, interneto platformų ir visuomenės dalyvavimą (22). Komitetas palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą, kurios ėmėsi Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas (CONNECT GD), sukurti Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatoriją – „faktų tikrintojų, akademinės bendruomenės ir tyrėjų centrą, kuriame jie bendradarbiautų tarpusavyje ir aktyviai palaikytų ryšius su žiniasklaidos organizacijomis ir medijų raštingumo ekspertais ir teiktų paramą politikos formuotojams“ (23), ir pasisako už tai, kad būtų toliau investuojama į jos stiprinimą ir tolesnį plėtojimą.

4.   Piktavališko internetinio kišimosi į Europos Parlamento rinkimus pažabojimas

4.1.

Kita grėsmė, kurią kelia internetas, yra tai, kad juo lengviau kištis į rinkimus pasitelkiant netikras paskyras, socialinių tinklų trolius ir valstybinius kanalus. Nors daug dėmesio skiriama užsienio subjektų kišimuisi, tikrovėje viskas yra daug sudėtingiau: ne mažesnė problema yra ES viduje skleidžiama dezinformacija, o dėl vietinių įgaliotųjų serverių, naujų technologijų ir kitų naujovių (pavyzdžiui, uždarų grupių) naudojimo tampa neaišku, ar dezinformacija skleidžiama iš vidaus ar iš užsienio. Pavyzdžiui, Rusija kaltinama įtakos darymu 2016 m. JAV prezidento rinkimams, Jungtinės Karalystės referendumui dėl „Brexit’o“, keletui neseniai įvykusių rinkimų ES (24) ir 2019 m. gegužės mėn. Europos Parlamento rinkimams (25), tačiau nemažesnį susirūpinimą kelia ir kitų vidaus bei užsienio veikėjų kišimosi rizika.

4.2.

Europos Komisijos kovos su dezinformacija veiksmų plane teigiama, kad „remiantis ataskaitomis, daugiau nei 30 šalių vykdo […] dezinformacijos ir įtakos darymo veiklą“ (26). Europos išorės veiksmų tarnyba įsteigė atskirą tarnybą (Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupę), kuri stebi ir savo specialioje interneto svetainėje (27) atskleidžia Kremliaus skleidžiamą dezinformaciją. Taip pat įsteigtos Vakarų Balkanų ir Pietų strateginės komunikacijos darbo grupės.

4.3.

Sveikintina EIVT iniciatyva sukurti skubaus perspėjimo sistemą – faktiškai valstybių narių Vyriausybių pareigūnų, dirbančių dezinformacijos srityje, tinklą – ir ją verta sustiprinti bei išplėsti, raginant valstybes nares užtikrinti glaudų keitimąsi informacija tarp skubaus perspėjimo sistemos ir neseniai įsteigtų nacionalinių rinkimų tinklų; šiame procese iš esmės taip pat turėtų dalyvauti specializuotos pilietinės visuomenės organizacijos ir faktų tikrintojai. Ateityje taip pat turėtų būti numatytas reguliarus keitimasis informacija tarp skubaus perspėjimo sistemos ir Skaitmeninės žiniasklaidos observatorijos padalinių kiekvienoje šalyje ir visoje ES.

4.4.

Atsižvelgiant į kišimosi prevencijos mechanizmų svarbą Europos demokratijai, reikia išplėsti ir sustiprinti Europos išorės veiksmų tarnybos kovos su dezinformacija iniciatyvų darbą, be kita ko, siekiant stebėti iš kitų šalių ir regionų skleidžiamą dezinformaciją, kovoti su ja ir aktyviau keistis informacija su kitais panašiais prevencijos mechanizmais, pavyzdžiui, Kanados ir Australijos sukurtais mechanizmais. Kartu reikia gerokai sustiprinti ES veiksmus kovojant su viduje skleidžiama dezinformacija, laikantis visapusiško požiūrio, kuris leistų vykdyti savalaikę stebėseną, tobulinti profesionalią žurnalistiką ir skatinti medijų raštingumą.

4.5.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dėl COVID-19 sukeltos krizės, kuri prasidėjo po to, kai ši nuomonė buvo parengta, Komisija turi dar skubiau imtis tolesnių veiksmų kovoti su dezinformacija, susijusia su infekcijos, kuri gali pakenkti visuomenės sveikatai, priežastimis, plitimu ir gydymu. Su pandemija susijusios socialinės žiniasklaidos informacijos turinys, jei jis nėra tinkamai stebimas ir perduodamas, gali lemti žalingas elgsenos formas ir skleisti paniką, o tai kelia pavojų bendruomenės sveikatai. EESRK prašo Europos Komisijos būti budriai ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir socialiniais suinteresuotaisiais subjektais, sprendžiant rimto tokios dezinformacijos, gaunamos tiek iš vidaus, tiek iš užsienio šaltinių, poveikio klausimą (28).

5.   Europiečių medijų raštingumo ir pilietinio ugdymo gerinimas

5.1.

Siekiant stiprinti ES atsparumą antidemokratinėms tendencijoms ir grėsmėms, itin svarbus sistemingas europiečių medijų raštingumo ir aktyvaus pilietiškumo skatinimas. Kaip nurodyta neseniai priimtose nuomonėse (29), EESRK ragina naujame ES institucijų politiniame cikle suteikti naują postūmį veiklai, kuria siekiama šviesti žmones apie ES. EESRK laiko 2015 m. Paryžiaus deklaraciją (30) ir 2018 m. Tarybos rekomendaciją (31) aiškiu valstybių narių įgaliojimu, paremtu 2016 m. Europos Parlamento rezoliucija (32), į politikos darbotvarkę įtraukti mokymą ir mokymąsi apie Europos Sąjungą.

5.2.

EESRK pabrėžia, kad reikia įgyvendinti pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) principą, kad kokybiškas ir įtraukus švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą Europoje taptų visų teise (33), ir rekomenduoja įtraukti švietimą apie ES ir ES tapatybės stiprinimą į strategiją „Europa 2030“ ir strateginę programą „ET 2030“, taip pat į Europos semestro procesą (į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, jeigu turima tikslių sisteminių duomenų) (34).

5.3.

Siekdamas skatinti didesnę politinę paramą aktyvesniam mokymui apie ES, EESRK ragina ES paremti EESRK pasiūlymą Europos lygmeniu įsteigti aukšto lygio ekspertų grupę „Mokymas apie Europą“, kurią sudarytų valstybių narių atstovai ir žymiausi švietimo ekspertai. Ši grupė galėtų teikti švietimo ministrų diskusijoms skirtus politikos pasiūlymus ir rekomendacijas, o tai vėliau galėtų būti panaudota rengiant Tarybos išvadas. Grupė taip pat galėtų inicijuoti veiklos patobulinimus, pavyzdžiui, sukurti centrinę skaitmeninę platformą, kurioje būtų pateikiama turima mokomoji medžiaga, parengta įgyvendinant ES finansuojamus projektus ir nacionalines mokymo programas, kaip siūlo EESRK.

5.4.

Kaip atspirties tašką visapusiškesnėms politikos priemonėms, EESRK nuomone, būtina atlikti naujus kritinius mokslinius tyrimus, pagrįstus 2013 m. tyrimu „Mokymasis apie Europą mokyklose“ (35), dėl valstybėse narėse šiuo metu esančios padėties, susijusios su švietimu ES klausimais mokyklose, mokytojų rengimu ir tęstiniu profesiniu tobulėjimu, taip pat dėl pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių parengtų švietimo ES klausimais programų (36). Be to, reikia atlikti išsamią švietimo pajėgumų ir finansavimo šaltinių peržiūrą siekiant Europos Sąjungoje ugdyti suaugusiųjų aktyvaus pilietiškumo įgūdžius, laikantis persvarstytų Europos bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų orientacinių metmenų (37).

5.5.

Europos pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai tvirtai pasisako už tinkamą pilietinio švietimo ES reikalų, kultūros ir pilietiškumo klausimais finansavimą, papildantį nacionalinius išteklius. ES turėtų padėti valstybėms narėms užtikrinti, kad mokyklų vadovai, mokytojai ir kiti švietimo darbuotojai būtų geriau pasirengę skatinti kritinį mąstymą, demokratines vertybes ir žmogaus teises, pilietinę veiklą ir atsakingą naujų technologijų naudojimą. Reikėtų stiprinti ir plėsti programas, pagal kurias teikiama parama mokytojų, dėstytojų ir studentų mainams, siekiant padėti jiems pažinti ES vertybes, kaip antai demokratiją, laisvę ir toleranciją, kitoje mokymosi aplinkoje ir kitose ES valstybėse narėse (38).

5.6.

Sistemingai ir glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis švietimo institucijomis ir nepriklausomomis nacionalinėmis agentūromis, atsakingomis už medijų reguliavimą, ES turėtų visose valstybėse narėse aktyviai skatinti ir finansiškai remti visų visuomenės kartų medijų raštingumą, taip pat žurnalistų vykdomus ir jiems skirtus mokymus. Siekiamas tikslas – greitai ir plačiu mastu pagerinti europiečių medijų raštingumą, atsižvelgiant į didėjančias grėsmes, kurias kelia plačiai paplitusi ir dažnai piktavališka dezinformacija.

5.7.

ES turėtų laiku suteikti paramą valstybių narių pastangoms įgyvendinti savo naują su medijomis susijusį įsipareigojimą skatinti medijų raštingumo ugdymą ir imtis atitinkamų priemonių, įskaitant naujas švietimo programas ir veiksmingą dalijimosi vaizdo medžiaga platformų priežiūrą, kaip apibrėžta neseniai peržiūrėtoje Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje (AŽPD). Šiuo atžvilgiu EESRK tikisi, kad aiškių gairių pateiks Gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ekspertų grupė, kuri 2020 m. kovo 30 d. susitiks Zagrebe (Kroatija) per antrąją Medijų raštingumo savaitę – naują ES masto informuotumo didinimo iniciatyvą, kuri buvo pradėta praėjusiais metais.

6.   Europos Parlamento rinkimų įtraukumo didinimas

6.1.

Visoje ES galimą atskirtį rinkimų srityje patiria įvairios visuomenės grupės: neįgalieji, etninės mažumos (ypač romai), transeuropiniai darbuotojai migrantai ir imigrantai, taip pat neturtingi, bedarbiai, neišsilavinę ir kaimo gyventojai. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento rinkimuose vis dar nedalyvauja pusė visų europiečių, reikia spręsti struktūrinės nelygybės, darančios poveikį rinkėjų elgsenai, klausimą, įgyvendinant būsimas politikos iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti Europos demokratiją ir užtikrinti vienodą požiūrį į visus europiečius per kitus Europos Parlamento rinkimus.

6.2.

Kaip ištirta 2019 m. kovo mėn. parengtame išsamiame EESRK informaciniame pranešime (39), daug žmonių visose 27 ES šalyse negali dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose dėl teisinių ir organizacinių kliūčių, dėl kurių neįgalieji praranda savo politines teises. 16-oje valstybių narių iš maždaug 800 000 europiečių nacionalinėmis taisyklėmis atimama teisė dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose dėl jų negalios arba psichikos sveikatos problemų, o dar milijonai europiečių neturi galimybės balsuoti dėl organizacinių priemonių (techninių kliūčių), nes neatsižvelgiama į su negalia susijusius jų poreikius.

6.3.

EESRK siūlo naujajame rinkimų reformos dokumentų rinkinyje ir Europos veiksmų plane demokratijos srityje numatyti „ES veiksmų planą siekiant įtraukaus rinkimų proceso“ ir kartu pateikti pasiūlymą dėl finansavimo, kuriuo valstybėms narėms būtų padedama reikiamai modernizuoti rinkimų administravimą, numatant technologinius pritaikymus ir paramos paslaugas nepalankioje padėtyje esančioms visuomenės grupėms, kurios dažnai neįtraukiamos į rinkimų procesą ir konkrečioje nacionalinėje aplinkoje menkiau dalyvauja politiniuose procesuose. Veiksmų planas turėtų būti grindžiamas išsamiu kliūčių, su kuriomis susiduria rinkimų atskirties grėsmę patiriančios įvairios visuomenės grupės, nustatymu, atliekamu bendradarbiaujant su nacionalinėmis rinkimų institucijomis, ombudsmenų institucijomis ir atitinkamomis nacionalinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis bei jų europiniais tinklais.

6.4.

Dabartiniuose ES teisės aktuose jau sprendžiama daug klausimų, susijusių su Europos Parlamento rinkimais. Taigi, nėra jokių oficialių kliūčių, trukdančių į šiuos teisės aktus įtraukti garantijas neįgaliųjų balsavimo pasirinkimo galimybėms. Pasak EESRK, jeigu būtų įgyvendinta visų valstybių taikoma geriausia praktika, būtų sukurta ideali sistema, kurioje kiekvienas neįgalus europietis ne tik turėtų visiškai nevaržomą galimybę balsuoti, bet ir galėtų pats pasirinkti patogiausią balsavimo būdą.

6.5.

Todėl, atsižvelgdamas į artėjančias politines diskusijas dėl Europos rinkimų reformos ir naujo Europos veiksmų plano demokratijos srityje, EESRK siūlo papildomai prie išsamesnių priemonių, išdėstytų siūlomame „ES veiksmų plane dėl įtraukaus rinkimų proceso“, apsvarstyti galimybę parengti teisinę iniciatyvą, kuria būtų nustatyti minimalūs balsavimo standartai neįgaliesiems. Toks pasiūlymas turėtų būti parengtas vedant politinį dialogą su nacionalinėmis rinkimų institucijomis, socialinės įtraukties ir rinkimų ekspertais ir neįgaliesiems atstovaujančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis.

7.   Europos politinių partijų orientavimosi į piliečius ir atskaitingumo skatinimas

7.1.

Kaip apibrėžta 1992 m. Mastrichto sutartyje: „Europos masto politinės partijos yra svarbus Sąjungos integracijos veiksnys. Jos prisideda prie Sąjungos piliečių europietiško sąmoningumo ugdymo ir padeda išreikšti Sąjungos piliečių politinę valią.“ Gana nesenas ir laipsniškas Europos politinių partijų vystymasis, joms tampant viršnacionaliniais politiniais veikėjais, turinčiais integruotas valdymo struktūras ir galinčiais pateikti nuoseklias politines darbotvarkes bei sutelkti rinkėjus visoje ES, yra struktūrinis iššūkis europiečių dalyvavimui politiniame gyvenime. Konkrečiai kalbant, Europos partijų valdymo ir finansavimo reguliavimo sistema pradėta plėtoti tik nuo 2003 m., kai buvo pasirašyta Nicos sutartis, ir išlieka gana ribota organizacinės ir programinės darnos požiūriu, nors tai turėtų padėti Europos partijoms formuoti ir stiprinti ES politinę integraciją, grindžiamą bendromis vertybėmis ir visuomenės dalyvavimu.

7.2.

Tolesniu reglamentavimu turėtų būti siekiama suteikti akstiną Europos politinėms partijoms aktyviai propaguoti ES vertybes, skatinti jų tarptautinę politinę darną ir organizacinius gebėjimus, kad jos galėtų daugelyje skirtingų ES dalių sąveikauti su savo itin įvairioms nacionalinėms partijoms narėms priklausančiais ir joms nepriklausančiais žmonėmis.

7.3.

Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą geriau užtikrinti, kad Europos partijos vykdytų savo teisinę pareigą gerbti ES pamatines vertybes, išdėstytas ES sutarties 2 straipsnyje, o ši pareiga taip pat tenka ir jų nacionaliniams nariams. Tai susiję su vertybėmis, kuriomis grindžiamos jų politinės programos ir kampanijos, ir su jų vidine lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija praktika, taip pat su teisinės valstybės principų laikymusi ir kova su korupcija. Prireikus Komisija galėtų paprašyti Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos patikrinti, ar laikomasi reglamente nustatytų sąlygų (40).

7.4.

Tolesniais reglamentavimo veiksmais turėtų būti atsižvelgiama į dabartines politines diskusijas ir politikos pasiūlymus, įskaitant įvairias politikos idėjas dėl Europos partijų plėtojimo, kad jos būtų artimesnės ir atskaitingesnės Europos visuomenei, pavyzdžiui, pateikiant nacionalinių partijų pareiškimus apie jų numatomą priklausymą Europos partijoms, sudarant tarpvalstybinius partijų sąrašus, užtikrinant skaidrų lėšų rinkimą ir kampanijų rengimą, individualią narystę, priartėjimą prie pilietinės visuomenės bei socialinių partnerių ir atskaitomybę už politinį turinį, kuris akivaizdžiai kenkia ES bendroms vertybėms (41). Šie klausimai taip pat turėtų būti įtraukti į konferencijos dėl Europos ateities darbotvarkę, kuri, kaip tikimasi, suteiks realią galimybę plataus masto ir faktais grindžiamam pilietinės visuomenės, socialinių partnerių ir Europos visuomenės dalyvavimui vykdant ES demokratinę reformą.

---

(1)  https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/1f2a7ac7-d8f7-11e9-9c4e-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF/source-search. Reikėtų pažymėti, kad Europos piliečiai mažiau aktyviai dalyvauja rinkimuose nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžios, kaip rodo 20 % sumažėjimas vadinamosiose naujosiose valstybėse narėse ir 10 % sumažėjimas vadinamosiose senosiose valstybėse narėse.

(2)  Rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose 2004 m. buvo 45 %, 2009 m. – 43 %, 2014 m. – 42,6 %, o 2019 m. padidėjo iki 50,66 % – tai buvo pirmas kartas nuo 1979 m., kai rinkėjų skaičius padidėjo palyginti su prieš tai vykusiais rinkimais. Šaltinis https://blogs.eurac.edu/eureka/david-vs-goliath-of-voter-turnout-why-is-the-participation-in-eu-elections-so-low/.

(3)  https://medium.com/we-are-the-european-journalism-centre/more-than-meets-the-eye-tips-to-find-eu-funding-for-journalism-92f3f1143042

(4)  ES kovos su dezinformacija veiksmų planas, https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/action_plan_against_disinformation.pdf.

(5)  OL C 282, 2019 8 20, p. 39, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Tolesnis teisinės valstybės stiprinimas Sąjungoje. Esama padėtis ir galimi tolesni veiksmai“, 2019 m. balandžio 3 d.

(6)  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_18_5681

(7)  https://www.europarl.europa.eu/at-your-service/files/be-heard/eurobarometer/2019/election2019/EB915_SP_EUROBAROMETER_POSTEE19_FIRSTRESULTS_EN.pdf

(8)  Šios išvados pateikiamos pirmiau minėtame šaltinyje, t. y. 2019 m. birželio mėn. ES porinkiminėje apklausoje, kurioje dalyvavo 22 464 respondentų.

(9)  OL C 97, 2020 3 24, p. 53.

(10)  https://rsf.org/en/world-press-freedom-index

(11)  https://cmpf.eui.eu/media-pluralism-monitor/mpm-2017-2/

(12)  https://medium.com/we-are-the-european-journalism-centre/more-than-meets-the-eye-tips-to-find-eu-funding-for-journalism-92f3f1143042

(13)  https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tin00028/default/table?lang=en

(14)  https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tin00134/default/table?lang=en

(15)  https://ec.europa.eu/commission/news/code-practice-against-disinformation-2019-jan-29_lt

(16)  https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/code-practice-disinformation

(17)  2019 m. birželio mėn. paskelbtoje pažangos ataskaitoje, be kita ko, teigiama, kad per pirmąjį 2019 m. ketvirtį „Facebook“ pašalino 2,2 mlrd. netikrų paskyrų ir ėmėsi specialių veiksmų prieš 1 574 už ES ribų sukurtus ir 168 ES sukurtus tinklalapius, grupes ir paskyras, iš kurių buvo vykdoma nesąžininga veikla, nukreipta prieš ES valstybes nares, o „Twitter“ pranešė, kad atmetė daugiau kaip 6 000 ES skirtų reklaminių skelbimų dėl šio tinklo politikos dėl nepriimtinos verslo praktikos reklamos srityje pažeidimų ir apie 10 000 ES skirtų skelbimų dėl reklamos kokybės politikos pažeidimų.

(18)  https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/action-plan-against-disinformation-report-progress

(19)  https://twitter.com/alemannoEU/status/1119270730280132610

(20)  https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/annual-self-assessment-reports-signatories-code-practice-disinformation-2019

(21)  http://erga-online.eu/wp-content/uploads/2019/06/ERGA-2019-06_Report-intermediate-monitoring-Code-of-Practice-on-disinformation.pdf

(22)  https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/eu-communication-disinformation-euco-05122018_en.pdf

(23)  https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/commission-launches-call-create-european-digital-media-observatory

(24)  https://carnegieendowment.org/files/CP_333_BrattbergMaurer_Russia_Elections_Interference_FINAL.pdf

(25)  https://www.politicalcapital.hu/pc-admin/source/documents/pc_russian_meddling_ep2019_eng_web_20190520.pdf

(26)  https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/eu-communication-disinformation-euco-05122018_en.pdf

(27)  https://euvsdisinfo.eu/

(28)  https://www.disinfo.eu/coronavirus/

(29)  OL C 353, 2019 10 18, p. 52, OL C 228, 2019 8 14, p. 68.

(30)  Paryžiaus deklaracija, 2015 m. kovo 17 d.

(31)  2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo (OL C 195, 2018 6 7, p. 1).

(32)  2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Mokymasis apie ES mokyklose“ (OL C 58, 2018 2 15, p. 57).

(33)  OL C 228, 2019 7 5, p. 68.

(34)  OL C 228, 2019 7 5, p. 68.

(35)  https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/83be95a3-b77f-4195-bd08-ad92c24c3a3c

(36)  OL C 353, 2019 10 18, p. 52.

(37)  2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (OL C 189, 2018 6 4, p. 1).

(38)  https://www.csee-etuce.org/images/attachments/ST_Citizenship_2018.pdf

(39)  EESRK informacinis pranešimas „Tikrosios neįgaliųjų teisės balsuoti Europos Parlamento rinkimuose“, 2019 m. kovo 20 d.

(40)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/DOC/?uri=CELEX:52019DC0343&from=LT

(41)  https://www.idea.int/sites/default/files/publications/reconnecting-european-political-parties-with-european-union-citizens.pdf; https://carnegieeurope.eu/2019/11/06/six-ideas-for-rejuvenating-european-democracy-pub-80279; https://euroflections.se/globalassets/ovrigt/euroflections/euroflections_v3.pdf.