Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nuomonė dėl Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimas“

[COM(2019) 190 final]

(2020/C 47/14)

Pranešėjas Peter SCHMIDT

Konsultavimasis	Komisija, 2019 4 11
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 29 straipsnio 1 dalis
Biuro sprendimas	2019 3 19
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2019 10 1
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 10 31
Plenarinė sesija Nr.	547
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	164/2/0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos ataskaitą „Žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimas“, ypač tai, kad joje pripažįstama, jog pereinant prie žiedinės ekonomikos labai svarbus vaidmuo tenka suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui. Komitetas taip pat remia planus nustatyti Europos žaliąjį kursą ir pasiūlyti naują Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama konkretiems sektoriams, pavyzdžiui, tekstilės ir statybos, kaip nurodyta išrinktosios Europos Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen politinėse gairėse (1).

1.2.

Siekiant suburti Europos žiedinės ekonomikos bendruomenę, pradėjo veikti Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma (EŽESSP). Ji buvo sukurta 2017 m. bendra Komiteto ir Europos Komisijos iniciatyva, atsižvelgiant į EESRK nuomonėje dėl žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio pateiktas rekomendacijas (2). Reikšmingas platformos sėkmės veiksnys yra institucijų partnerystė, todėl svarbu pagal visus naujus žiedinės ekonomikos veiksmų planus šią partnerystę toliau plėtoti ir plėsti, siekiant užtikrinti, kad pertvarkos procese daugiausia dėmesio būtų skiriama pilietinės visuomenės subjektams.

1.3.

EESRK tvirtai tiki pagrindiniu platformos vaidmeniu, t. y. užtikrinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą. Šis platformos vaidmuo turėtų būti atliekamas toliau, o ateityje – stiprinamas. Konkrečiai kalbant, platforma turėtų būti toliau plėtojama, kad būtų užtikrintas holistinis požiūris į žiedinę ekonomiką, atsižvelgiant į sąsajas su kitomis politikos sritimis (pvz., energetika, klimato kaita, socialine politika, piliečių dalyvavimu, gerove, socialine integracija ir įtrauktimi, piliečių ir vartotojų teisėmis bei pareigomis ir pan.) ir visais valdymo lygmenimis (Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos). Taip pat reikia nustatyti perėjimui prie žiedinės ekonomikos kylančias kliūtis, ypač svarbiuose sektoriuose, kaip antai tekstilės, maisto, statybos, elektronikos ir (mikro)plastikų. Reikia rinkti duomenis apie darbo vietų kūrimo, galimybių naudotis paslaugomis, sąnaudų mažinimo ir bendradarbiavimu grindžiamų vartojimo modelių teikiamą naudą.

1.4.

Siekiant parodyti didėjančią žiedinės ekonomikos svarbą ir daugialypumą, kitos kadencijos metu platformą remiančios Koordinavimo grupės nariai turėtų į savo gretas įtraukti ir kitus svarbius suinteresuotuosius subjektus (pvz., atstovaujančius jaunimui ir finansų sektoriui), padėti parengti ateities scenarijus, skirtus sektorių sąsajoms stiprinti, reguliariau rengti susitikimus ir tapti platformos ambasadoriais, net ir forumuose, veikiančiuose už žiedinės ekonomikos bendruomenės ribų. Be to, Koordinavimo grupė ateityje galėtų padėti išbandyti žiedinės ekonomikos sprendimus vietos lygmeniu, taikydama eksperimentinio pobūdžio intervencines priemones ir pasitelkdama „gyvąsias laboratorijas“, kad būtų galima suteikti duomenų politikos formuotojams. Koordinavimo grupė buvo, yra ir bus neatsiejamas platformos sėkmės veiksnys, todėl su ja turėtų būti konsultuojamasi dėl politikos krypties rengiant visus naujus žiedinės ekonomikos veiksmų planus.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti įtraukumą, perėjimas prie žiedinės ekonomikos dabar turi būti skatinamas nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. Svarbu veiklą pritaikyti prie vietos aktualijų ir išnaudoti vietos privalumus.

1.6.

Decentralizuotas požiūris gali būti itin naudingas siekiant nustatyti, kaip žiedinė ekonomika gali pagerinti piliečių gyvenimą. EESRK rekomenduoja sukurti Piliečių įžvalgų grupę (angl. Citizen Insights Panel), kuri padėtų įvertinti piliečių elgesį, motyvus ir kliūtis imtis žiedinių sprendimų. Piliečių įžvalgų grupė remtųsi jau veikiančios Vartotojų įžvalgų veiksmų grupės (angl. Consumer Insight Action Panel) veikla ir ją papildytų – pastaroji veiksmų grupė buvo įsteigta Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos Koordinavimo grupės narių iniciatyva, siekiant geriau suprasti vartotojų ir piliečių dalyvavimą ir paspartinti pokyčius pereinant prie žiedinės elgsenos, kuri išties pakeistų padėtį.

1.7.

Sudarant sąlygas pertvarkai jau dabar svarbų vaidmenį atlieka finansavimas. Kad būtų galima žiedinę ekonomiką dar labiau decentralizuoti ir sprendimus pritaikyti prie vietos aplinkybių, reikia užtikrinti vietos finansų įstaigų įgalėjimą palankiau žvelgti į žiedinę ekonomiką, pavyzdžiui, išplėsti Europos investicijų banko programą „Žiediniai miestai“ įtraukiant į ją „žiedinius kaimus“. Kitas pasiūlymas, kaip nukreipti ekonomiką laikytis žiedinės ekonomikos principų – naudoti PVM kaip ekonominę priemonę, padedančią užtikrinti gaminio naudojimo trukmės pratęsimą jį pakartotinai naudojant ir remontuojant.

1.8.

Kadangi svarbų vaidmenį užtikrinant, kad gaminiai taptų „labiau žiediniai“, atlieka mažmenininkai, toliau integruoti žiedinės ekonomikos principus į vertės grandinę (įskaitant sąlygų žiedinei elgsenai sudarymą) gali padėti Žiedinės mažmeninės prekybos darbo grupė. EESRK siūlo Komisijai skatinti šios darbo grupės veiklą per jau veikiantį Mažmeninės prekybos forumą. Šiame procese turėtų dalyvauti pilietinės visuomenės organizacijos bei tvarios elgsenos ir gyvensenos ekspertų organizacijos, užtikrindamos atstovavimą piliečiams ir integruotą požiūrį į žiedinę gamybą ir vartojimą.

1.9.

Stipri varomoji jėga spartinant perėjimą gali būti viešieji pirkimai. Siekiant skatinti didesnį žiedinių gaminių, darbų ir paslaugų naudojimą ir išnaudoti jų potencialą propaguoti žiediškumą, svarbu institucionalizuoti žiedinius viešuosius pirkimus, didinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų gebėjimus ir žinias, užtikrinti teisinį aiškumą ir remti žiedinių viešųjų pirkimų vykdymą. Labai naudinga būtų mokymo programa žiedinių viešųjų pirkimų klausimais. Veiksmingi būtų ir visoje Europoje rengiami rinkos dalyvių informavimo seminarai, skirti žiediškumui. EESRK rekomenduoja, kad, siekiant kuo labiau sumažinti (o geriausiu atveju visiškai pašalinti) neigiamą poveikį aplinkai ir atliekų susidarymą per visą produktų gyvavimo ciklą, visose valstybėse narėse viešiesiems pirkimams reikia privalomai taikyti minimalius aplinkos apsaugos kriterijus, kurie jau yra numatyti ES direktyvose.

1.10.

Kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos būtų sėkmingas, lemiamos reikšmės turi ir vartotojų supratimas bei dalyvavimas. Pradėjus naudoti žiedinės ekonomikos ženklą būtų galima paspartinti pertvarką ir padėti vartotojams tvariai rinktis, tačiau kartu turėtų būti vykdoma Europos masto komunikacijos kampanija. Gebėjimų stiprinimas taip pat yra vienas iš pagrindinių ramsčių siekiant padėti suinteresuotiesiems subjektams suprasti ES perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir prie jo prisijungti.

2.   Žiedinės ekonomikos veiksmų planas

2.1.

Strategijoje „Europa 2020“ pabrėžiama, kad pažangus, tvarus ir integracinis augimas – tai būdas didinti ES konkurencingumą bei produktyvumą ir palaikyti tvarią socialinę rinkos ekonomiką. Žiedinė ekonomika suteikia didelių galimybių įgyvendinti šią strategiją ir užtikrinti žmonių bei planetos gerovę. 2015 m. Europos Komisija paskelbė Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuriuo siekiama Europoje remti ir skatinti perėjimą nuo linijinio ekonomikos modelio prie žiedinio modelio.

2.2.

Žiedinės ekonomikos veiksmų plane (3) išdėstyta plataus užmojo programa, kurioje numatyti 54 veiksmai įvairiose vertės grandinėse, įskaitant, pavyzdžiui, gamybą, vartojimą, atliekų tvarkymą ir antrines žaliavas. Daugelyje veiksmų plano vietų Europos Komisija mini suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir bendradarbiavimą su jais, siekiant sudaryti sąlygas pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio.

2.3.

2016 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė nuomonę dėl žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio (4) ir joje pasiūlė sukurti platformą, kurioje dalyvaudami, žiedinės ekonomikos bendruomenės suinteresuotieji subjektai galėtų bendrauti tarpusavyje ir dalytis gerąja praktika, žiniomis ir patirtimi. Komitetas ir Europos Komisija kartu įsteigė Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformą (5) (EŽESSP) – virtualią erdvę, kurioje suinteresuotieji subjektai suburiami internetu ir asmeniškai, kviečiant dalyvauti metinėje konferencijoje. Šią platformą remia Koordinavimo grupė, sudaryta iš 24 narių, atstovaujančių visos Europos pilietinės visuomenės organizacijoms ir veikiančių kaip platformos ambasadoriai.

2.4.

2019 m. Europos Komisija priėmė ataskaitą „Žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimas“ (6), kurioje pristatė svarbiausius plano įgyvendinimo rezultatus ir būsimus uždavinius. Šioje ataskaitoje nagrinėjamos tokios temos kaip „Žiedinės ekonomikos kūrimas“ ir „Pertvarkos spartinimas“. Pastaruoju klausimu Komisija konkrečiai nurodo, kad reikia aktyvaus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad prie ataskaitos pridedami patvirtinamieji dokumentai (SWD (2019) 90/91/92) pateikiami tik anglų kalba, o tai yra kliūtis supratimui ir dalyvavimui valstybių narių lygmeniu.

2.5.

EESRK palankiai vertina šią naujausios informacijos pateikiančią ataskaitą, ypač tai, kad joje pripažįstama, jog pereinant prie žiedinės ekonomikos gyvybiškai svarbus bus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas.

2.6.

EESRK pažymi, kad žiedinė ekonomika taip pat turėtų būti įtraukta į nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir kad šiame kontekste reikėtų labiau atsižvelgti ir į socialinį aspektą.

2.7.

EESRK pabrėžia, kad, atliekant platesnio masto žiedinės ekonomikos poveikio prekybai analizę, reikia atlikti išsamų visų medžiagų srautų, judančių į ES ir iš jos, tyrimą.

3.   Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas būsimame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane

3.1.

Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma jau tapo sėkmingu ir žinomu ES lygmens forumu, kuris sudaro sąlygas vesti tarpsektorinius, įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogus ir dalytis gerąja patirtimi, strategijomis ir žiniomis skirtingose žiedinės ekonomikos srityse.

3.2.

Dabar atėjo laikas šią sėkmingą įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą perkelti į regioninį, nacionalinį ir vietos lygmenį, kad teigiamas poveikis būtų skleidžiamas visose valstybėse narėse ir kad būtų padidintas piliečių dalyvavimas. Svarbu, kad veikla būtų decentralizuota, pritaikyta prie vietos aktualijų ir išnaudojanti vietos privalumus. Atsižvelgiant į visoje Europoje vyraujančią kultūrų ir aplinkybių įvairovę, skirtingoms šalims yra svarbios skirtingos prioritetinės sritys ir skirtingos pramonės šakos. Tai pabrėžiama EESRK užsakymu atliktame tyrime „Žiedinės ekonomikos strategijos ir veiksmų planai Europoje. Sinergijų ir bendradarbiavimo ir aljansų kūrimo galimybių nustatymas“ (7).

3.3.

Piliečių elgesys, motyvacija ir kliūtys juos įtraukti į žiedinių sprendimų taikymą taip pat priklauso nuo konteksto, todėl svarbu sudaryti palankesnes sąlygas įvairiems decentralizuotiems eksperimentams atlikti, kad būtų galima geriau suprasti ir paspartinti tokią žiedinę elgseną, kuri tikrai keistų padėtį. Dalyvavimas turėtų būti susijęs su vietos lygmeniu, orientuotas į veiksmus ir pritaikytas konkrečiai įgyvendinimo veiklai skirtingose šalyse, taip tenkinant vietos gyventojų poreikius ir didinant jų gerovę. Ši ir kitos piliečių elgsenai skirtos strategijos šiuo metu nagrinėjamos Vartotojų įžvalgų veiksmų grupėje; rekomenduojama jas toliau plėtoti.

3.4.

Decentralizuotas požiūris gali būti itin naudingas siekiant ištirti žiedinės ekonomikos vaidmenį gerinant piliečių gyvenimą, šiuo tikslu įtraukiant socialinius rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti žiedinės ekonomikos veiklos sėkmę vietos lygmeniu. Keletas šios sąsajos pavyzdžių – tokie aspektai kaip socialinės sąveikos ir integracijos lygis, kurį lemia dalijimosi iniciatyvos arba pasitenkinimas įgijus naujų įgūdžių pataisyti gaminius, pačiam užsiauginti maisto ar pasigaminti drabužių.

3.5.

Tai galėtų būti nacionaliniai, regioniniai ar miestų suinteresuotųjų subjektų renginiai (8), kuriuose daugiausia dėmesio būtų skiriama vietinės svarbos problemoms ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo vietos lygmeniu stiprinimui. Pagrindiniai dalyviai būtų vietos MVĮ, valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos ir ypač vartotojai, kurie visi kartu galėtų: — spręsti konkrečias vietinės svarbos problemas, — apibrėžti, kaip žiedinė ekonomika gali prisidėti prie asmens gerovės, — nustatyti, kaip žiedinė ekonomika gali užtikrinti laimę ir pagerinti gyvenimo kokybę, — parengti sprendimus, kurie leistų piliečiams rinktis tvarų ir žiedinį gyvenimo būdą, — prisijungti prie vietos agentūrų ir infrastruktūros (arba investuoti į naujas agentūras ir infrastruktūrą ten, kur jų nėra), — sudaryti partnerių paieškos galimybes siekiant spręsti vietos problemas, — įtraukti profesines sąjungas į vietos darbuotojų įgūdžių ugdymo procesą, — sukurti mokymosi centrus, kurie tęstų veiklą po renginių, — aptarti su žiedine ekonomika susijusius standartizavimo procesus, kaip antai Italijos „Prassi di Riferimento“ (9).

3.6.

Tokie renginiai ir platformos bus ypač aktualūs šalyse ir regionuose, kuriuose vykdoma nedaug su žiedine ekonomika susijusių veiksmų. Šie renginiai turėtų paskatinti naujus žiedinius veiksmus ir dalyvavimą, kad būtų užtikrintas platesnio masto žiedinės ekonomikos supratimas ir įgyvendinimas visoje ES. Būsimuose žiedinės ekonomikos veiksmų planuose turėtų būti remiami vietos suinteresuotieji subjektai ir vietos lygmens sprendimai, kad būtų galima sėkmingai įgyvendinti ES strategiją ir didinti gerovę visose Europos šalyse.

3.7.

Siekiant vietos lygmeniu pradėti diegti žiedinės ekonomikos sprendimus ir paskatinti platesnį šios praktikos taikymą, svarbu pademonstruoti ir išplėtoti daugkartinio taikymo žiedinės ekonomikos projektus įvairiuose kontekstuose, pavyzdžiui, 100 žiedinių gyvenamųjų rajonų, 100 žiedinių bendruomenių, 100 žiedinių kaimų, 10 žiedinių universitetinių miestelių ir 10 žiedinių salų.

3.8.

Sudarant sąlygas pertvarkai jau dabar svarbų vaidmenį atlieka finansavimas. Kad būtų galima žiedinę ekonomiką dar labiau decentralizuoti ir sprendimus pritaikyti prie vietos aplinkybių, reikia užtikrinti vietos finansų įstaigų įgalėjimą palankiau žvelgti į žiedinę ekonomiką – nuo geresnio žiedinių principų supratimo iki didesnės paramos pertvarkai suteikimo produktais, paslaugomis ir operacijomis. Pavyzdžiui, Europos investicijų bankas galėtų taikyti esamas priemones, skirtas didmiesčiams, pavyzdžiui, programą „Žiediniai miestai“, į ją taip pat įtraukdamas „žiedinius kaimus“. Šiame procese turėtų aktyviau dalyvauti vietos bankai. Be to, reikėtų išsamiau išnagrinėti klimato kaitos ir žiedinės ekonomikos finansavimo tarpusavio sąsajas.

3.9.

Aplinkosaugos krizės yra sistemiškai susijusios su nelygybės, migracijos ir demokratijos krizėmis. Viena iš šių krizių kylimo priežasčių – finansiniam kapitalizmui būdinga milžiniška nelygybė ir nuolatinė demokratijos erozija, o tai yra mūsų virsmo rinkos visuomene rezultatas. Nė viena iš šių krizių negali būti tinkamai atremta atskirai, tačiau gerai sukurta žiedinė ekonomika gali padėti sumažinti ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės sistemos pažeidžiamumą.

3.10.

Vykdant sisteminę pertvarką taip pat turėtų būti sprendžiami susiję socialiniai ir aplinkos uždaviniai, persipynę su krizėmis, kylančiomis dėl nelygybės ar demokratijos erozijos. Svarbu skatinti dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant ištirti galimą riziką ir gilesnes žiedinės ekonomikos problemas, taip pat stiprinti atitinkamų pilietinių visuomenės organizacijų kompetenciją, kad būtų užtikrinta sąžiningesnė ir teisingesnė pertvarka.

3.11.

Kad būtų galima pereiti prie žiedinės ekonomikos, suinteresuotieji subjektai turi išsiugdyti naujų gebėjimų ir įgūdžių, reikalingų žiedinei mąstysenai ir praktikai, pradedant išsamesnėmis žiniomis apie medžiagų sudėtį ir baigiant geresniu verslo modelių ir socialinio elgesio supratimu, ypač svarbiausiuose sektoriuose, pavyzdžiui, tekstilės, statybos, maisto, elektronikos ir (mikro)plastikų. Svarbu plėtoti ir gerinti pagrindinių suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, verslininkų, gamintojų, mažmenininkų, viešųjų pirkimų vykdytojų ir piliečių, žiedinę kompetenciją.

3.12.

Siekiant padėti spartinti pertvarką, reikėtų remti verslininkus, gamintojus, profesines sąjungas ir vartojus kuriant pažangią, IRT grindžiamą žiedinę ekonomiką. Tai galima pasiekti įvairiais būdais, pavyzdžiui, kuriant pažangius žiedinės ekonomikos kompetencijos centrus, kurie galėtų būti integruoti į vietos centrus, skatinant mainus ir partnerių paiešką, taip pat sukuriant darbo grupę su pagrindiniais IRT sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais.

3.13.

Reikėtų ištirti galimybę naudoti pridėtinės vertės mokestį (PVM) kaip priemonę produktų gyvavimo trukmei pratęsti, juos pakartotinai naudojant ir remontuojant. Kai kurios ES valstybės narės jau ėmėsi priemonių, kuriomis sumažinamas tiek naudotų prekių, tiek remonto paslaugų apmokestinimas PVM (10).

3.14.

Be to, yra galimybių naudoti esamas sistemas, prie kurių įmonės jau yra pripratusios, pavyzdžiui, aplinkosaugos audito priemones, kaip antai Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS), tarptautines priemones, pavyzdžiui, tas, kurias parengė Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) (pvz., ISO 14001 ar būsimas ISO/TC 323 dėl žiedinės ekonomikos), arba minimalius aplinkos apsaugos kriterijus (kurie yra nustatyti ES direktyvose, tačiau jų taikymas valstybėse narėse nėra privalomas).

3.15.

Kad gaminiai labiau atitiktų žiedinius principus, pavyzdžiui, mažinant pakuotes, svarbų vaidmenį jau dabar atlieka mažmenininkai. Jie taip pat gali daryti didelę įtaką vartotojų gyvenimo būdui – mažmenininkai nusprendžia, iš kokio asortimento vartotojai gali rinktis, daro poveikį jų pirkimo sprendimams ir net produktų naudojimo ir šalinimo būdams. Toliau integruoti žiedinės ekonomikos principus į vertės grandinę, taip pat sudaryti sąlygas žiedinei elgsenai gali padėti Žiedinės mažmeninės prekybos darbo grupė, panaši į mažmeninės prekybos forumą. Į ją taip pat reikėtų kviesti piliečių (elgsenos) ir vartotojų organizacijas bei profesines sąjungas.

3.16.

Stipri varomoji jėga spartinant pertvarką yra viešieji pirkimai, todėl Žiedinės ekonomikos veiksmų plane yra išdėstyti veiksmai, kad būtų lengviau į viešuosius pirkimus integruoti žiedinės ekonomikos principus. Vykdomas novatoriškas darbas, mokantis iš įgytos patirties. Pradedamos diskusijos, ką praktiškai reiškia žiediniai pirkimai ir kokį poveikį jie gali daryti skatinant žiedinės ekonomikos plėtrą, pavyzdžiui, kaip traukos jėga (t. y. perkamąja galia didinant esamų žiedinių sprendimų rinką) ar net kaip potenciali varomoji jėga (t. y. kartu kuriant naujus sprendimus, kuriais būtų galima patenkinti perkančiųjų viešųjų organizacijų poreikius). Siekiant skatinti didesnį žiedinių viešųjų pirkimų naudojimą ir išnaudoti jų galimybes plačiau diegti inovacijas, svarbu institucionalizuoti žiedinius viešuosius pirkimus, didinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų gebėjimus ir žinias, užtikrinti teisinį aiškumą ir skatinti dialogus žiedinių viešųjų pirkimų klausimais.

3.17.

Žiedinis gyvenimo būdas arba žiedinę elgseną lemiantys pokyčiai gali būti papildomas rodiklis siekiant įvertinti sistemingą perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir parodyti žiedinės ekonomikos infrastruktūros, įmonių ir politikos įtaką piliečių lygmeniui. Svarbu, kad mes, Europos piliečiai, galėtume suprasti, ką ir kaip mes naudojame, remontuojame ir šaliname šiandien, o ne ką ir kaip naudodavome, nuomodavome, remontuodavome ir šalindavome anksčiau. Miestų lygmeniu turėtų būti kuriamos „gyvosios laboratorijos“ ir kitos panašios priemonės. Gyvosiose laboratorijose eksperimentuojama tikromis gyvenimo sąlygomis, pavyzdžiui, namų ūkiuose, organizacijose ar net gyvenamuosiuose miestų rajonuose, kur gali būti kuriami žiedinių sprendimų ir intervencinių veiksmų prototipai, atliekami bandymai realioje aplinkoje ir suteikiama duomenų žiedinės ekonomikos strategijomis. Reikia ryžtingiau spręsti priešlaikinio nusidėvėjimo problemą, kaip EESRK rekomendavo nuomonėje „Tvaresnis vartojimas: pramonės produktų gyvavimo trukmės sistema ir vartotojų informavimas siekiant susigrąžinti pasitikėjimą“. Visų pirma reikėtų apsvarstyti galimybę pratęsti garantijos laikotarpį, kad jis truktų ne mažiau kaip penkerius metus. Vartotojų įžvalgų veiksmų grupė, bendradarbiaudama su įmonėmis, NVO ir vartotojų organizacijomis, ieško sprendimų ir modelių, kuriais būtų skatinami viso gyvavimo ciklo garantijų modeliai.

3.18.

Žiedinė ekonomika yra svarbi priemonė siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Norint paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, svarbu skatinti dialogą ir keitimąsi informacija apie tai, kaip suinteresuotieji subjektai gali naudotis žiedine ekonomika kaip priemone DVT ir kitiems svarbiems uždaviniams įgyvendinti. Siekiant užtikrinti, kad žiedinė ir tvari ekonomika būtų naudinga visiems suinteresuotiesiems subjektams, reikia remti darbuotojus pagal esamas sistemas, pavyzdžiui, profesinio mokymo, kad dabartiniai ir būsimi darbuotojai įgytų įgūdžių, reikalingų perėjimui prie žiedinės ekonomikos.

3.19.

Svarbu išnagrinėti ir parodyti, kaip žiedinės ekonomikos inovacijos gali didinti konkurencingumą siekiant tvaresnės ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Universitetai ir mokslinių tyrimų centrai turėtų būti potencialūs žiedinių inovacijų centrai, kuriantys, bandantys ir skleidžiantys inovacijas, nes universitetai turi tinkamų mokslinių tyrimų pajėgumų žiediniams iššūkiams atremti. Problemų sprendimu pagrįstas mokymasis ir mokymas duos naudos ugdant būsimus inovatorius, verslininkus ir tyrėjus, kurie plėtos savo karjerą universitetuose. Universitetai, esantys tose vietovėse, kuriose yra didelis gyventojų tankumas ir išteklių paklausa, gali veikti kaip „gyvosios laboratorijos“, kurios išbando sprendimus prieš juos įdiegiant praktikoje. Reikia vykdyti bandomuosius projektus, kad būtų galima parengti ir pademonstruoti žiediniams universitetiniams miesteliams skirtus atkartojamus metodus ir sprendimus, o žiedinių universitetinių miestelių tinklas galėtų padėti dar labiau skatinti keitimąsi žiniomis.

3.20.

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos Europoje neabejotinai paveiks suinteresuotuosius subjektus tarptautiniu lygmeniu, pavyzdžiui, sudarant prekybos susitarimus. Diegdama inovacijas, kad pereitų prie žiedinės ekonomikos, Europa gali nustatyti pasaulinius standartus sąžiningesnei ekonomikai, kuri būtų naudinga visiems piliečiams ir kuri pasižymėtų įvairove bei būtų pritaikoma tiek kaimo, tiek miesto vietovėms. Šiuo tikslu reikės vietos, regioninio ir nacionalinio lygmens požiūrio į pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų įtraukimą kuriant, plėtojant, įgyvendinant ir stebint žiedinės ekonomikos strategijas (11), skirtas šiems regionams (t. y. kovai su skurdu, kokybiškų darbo vietų kūrimui ir gyvenimo kokybės gerinimui, darbui neperžengiant ekologinių ribų). Šiuo atžvilgiu gerąją praktiką vykdo Slovėnija, įgyvendindama savo žiedinės ekonomikos veiksmų planą. EESRK ragina sprendimus priimančius asmenis, dalyvaujančius rengiant žiedinės ekonomikos strategijas ir veiksmų planus, laikytis šio požiūrio.

4.   Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos (EŽESSP) vaidmuo

4.1.

EŽESSP platforma buvo įsteigta siekiant suburti Europos žiedinės ekonomikos bendruomenę. Ji buvo sukurta 2017 m. bendra Komiteto ir Europos Komisijos iniciatyva, atsižvelgiant į EESRK nuomonėje „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ pateiktas rekomendacijas (12). Platformos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas konsultacijoms su pilietine visuomene, nacionalinių, regioninių ir sektorinių tinklų bendradarbiavimui ir keitimuisi patirtimi, informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais. EESRK šiai platformai teikia sekretoriato paslaugas ir užtikrina ryšį tarp pilietinės visuomenės ir politikos formuotojų.

4.2.

Platformai padeda Koordinavimo grupė, sudaryta iš 24 ekspertų iš visos Europos, atrinktų iš pilietinės visuomenės organizacijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovų, ekspertų grupių, mokslinių tyrimų centrų ir viešųjų įstaigų, suinteresuotų žiedinės ekonomikos plėtojimu. Šios įvairių suinteresuotųjų subjektų grupės nariai atstovauja šiai Europos platformai atlikdami savo veiksmus ir funkcijas vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis. Tokius veiksmus EESRK ir Europos Komisija sėkmingai remia per virtualią platformą (13).

4.3.

Koordinavimo grupė vadovauja platformos veiklai ir, be kita ko, padeda organizuoti metinės Europos žiedinės ekonomikos konferencijos (iki šiol surengtos tris kartus) antrosios dienos renginius, o jos nariai veikia kaip jos ambasadoriai. Grupė, kuriai įgaliojimai suteikti iki 2020 m., oficialiai posėdžiauja kartą per metus. Ji buvo įsteigta paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą, o jos įgaliojimus nustatė EESRK ir Europos Komisija. Ateityje Koordinavimo grupės nariai turėtų posėdžiauti reguliariau ir (arba) svarstyti konkrečius klausimus, taip pat būti platformos ambasadoriais, net ir forumuose, veikiančiuose už žiedinės ekonomikos bendruomenės ribų.

4.4.

Reikšmingas platformos sėkmės veiksnys yra institucijų partnerystė, todėl svarbu, kad ši partnerystė būtų toliau plėtojama ir augtų pagal visus naujus žiedinės ekonomikos veiksmų planus, siekiant užtikrinti, kad pertvarkos procese daugiausia dėmesio būtų skiriama pilietinės visuomenės subjektams.

4.5.

Platformos koordinavimo grupė – tai valstybių narių lygmeniu sukauptų žinių ir patirties šaltinis, kuriuo galima naudotis ir kurį turėtų palankiai vertinti ES institucijos, pavyzdžiui, Europos Komisija, Europos investicijų bankas ir kt. Tokiomis žiniomis ir patirtimi galėtų būti naudojamasi aktyviau įtraukiant Koordinavimo grupę ir su ja konsultuojantis. Koordinavimo grupės veikla buvo ir bus neatsiejamas platformos sėkmės veiksnys ir ji turėtų būti numatyta visuose naujuose žiedinės ekonomikos veiksmų planuose. Tai turėtų atspindėti bet kokie nauji platformos įgaliojimai ir jais reikėtų toliau plėtoti tokių pilietinės visuomenės veikėjų jau atliekamą vaidmenį, pavyzdžiui, vartojimo, finansų, bioekonomikos, švietimo ir inovacijų srityse. Todėl su Koordinavimo grupe reikėtų konsultuotis dėl politikos krypties priimant bet kokį naują Žiedinės ekonomikos veiksmų planą. Šiomis aplinkybėmis EESRK ir toliau atliks svarbų vaidmenį įtraukiant suinteresuotuosius subjektus į politikos formavimo procesą.

4.6.

Itin vertinga EESRK sukaupta patirtis, kaip pasiekti bendrą sutarimą ir užtikrinti įtraukumą. Pripažintas ir remiamas svarbus Komiteto darbas teikiant Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformai sekretoriato paslaugas ir tvarkant jos interneto svetainę. Ši struktūra – neatsiejamas šios platformos platesnio masto sėkmės veiksnys.

4.7.

Platformos interneto svetainė taip pat yra gausus žinių ir gerosios praktikos pavyzdžių šaltinis, padedantis jai tapti pagal vieno langelio principą veikiančiu virtualiu informacijos centru žiedinės ekonomikos klausimais. Šiai itin svarbiai internetinei priemonei reikėtų ir toliau teikti tinkamą institucinę paramą ir suteikti erdvės bei išteklių augti, kad ji galėtų toliau skleisti novatoriškus sprendimus, svarbias žinias ir pagrindinius ryšius, siekdama išlaisvinti suinteresuotųjų subjektų potencialą pereiti prie žiedinės ekonomikos visoje Europoje.

---

(1)  „Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“.

(2)  OL C 264, 2016 7 20, p. 98.

(3)  COM(2015) 614 final.

(4)  OL C 264, 2016 7 20, p. 98.

(5)  Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma

(6)  COM(2019) 190 final.

(7)  Tyrimas „Žiedinės ekonomikos strategijos ir veiksmų planai Europoje. Sinergijų ir bendradarbiavimo ir aljansų kūrimo galimybių nustatymas“ ir susijusi EESRK nuomonė „Sąveikos įgyvendinant įvairius žiedinės ekonomikos veiksmų planus kūrimas“ (dar nepaskelbta OL).

(8)  Pavyzdžiui, Europos Komisijos renginys Circular Economy – Virtuous Circle Tour.

(9)  Žr. UNI.

(10)  Mažesni mokesčiai pakartotiniam naudojimui ir taisymui paremti.

(11)  EESRK nuomonė „Sąveikos įgyvendinant įvairius žiedinės ekonomikos veiksmų planus kūrimas“ (dar nepaskelbta OL).

(12)  OL C 264, 2016 7 20, p. 98.

(13)  Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma.