Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių

(COM(2019) 151 final)

(2019/C 282/06)

Pranešėja Ana BONTEA

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2019 3 12
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnio 2 dalis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2019 6 5
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 6 20
Plenarinė sesija Nr.	544
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	211 / 3 / 10

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pakartoja savo ankstesnes išvadas ir rekomendacijas dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių, siekdamas, kad jomis būtų pasinaudota (1).

1.2.

EESRK palankiai vertina Europos ir nacionalines priemones, kurios leido pasiekti pažangos užimtumo srityje, ir rekomenduoja jas toliau taikyti ir plėtoti siekiant skatinti ekonominį gyvybingumą ir socialinį tvarumą, darbo jėgą, kuri yra kvalifikuota, apmokyta, todėl geriau pasirengusi prisitaikyti prie naujų pokyčių, ypač technologinių, į ekonomikos pokyčius reaguojančias darbo rinkas, kartu įgyvendinant visiško užimtumo ir socialinės pažangos tikslus, mažinant skirtumus, užtikrinant visiems lygias galimybes, socialinę įtrauktį ir kovojant su skurdu, kad būtų panaikinti regioniniai skirtumai gyvenimo ir darbo sąlygų požiūriu ir pagerėtų darbo rinkos veikimas bei socialinio dialogo veiksmingumas.

1.3.

EESRK pakartoja, kad rengiant darbo rinkos ir socialinių teisių reguliavimo politiką būtina sklandžiai derinti tarpusavyje susijusius konkurencingumo, našumo ir socialinio tvarumo ir (arba) darbuotojų teisių aspektus. Visos Europos, nacionalinių ir vietos institucijų įgyvendinamos politikos priemonės turėtų užtikrinti tinkamą ekonominio, socialinio ir aplinkos tvarumo pusiausvyrą.

1.4.

Reikia tokių politikos ir struktūrinių reformų, kurios sudarytų palankesnes sąlygas kurti kokybiškas darbo vietas ir skatintų atsakingą verslumą bei MVĮ ir socialinių įmonių augimą.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad svarbu užtikrinti įtraukų, teisingą, aukštos kokybės techninį, profesinį ir tretinį švietimą, įskaitant aukštąjį mokslą, taip pat užtikrinti atitinkamas aukšto lygio žinias ir įgūdžius siekiant užimtumo, deramų darbo vietų ir verslumo bei norint visiems suteikti mokymosi visą gyvenimą galimybių.

1.6.

Siekiant pagerinti reformų rengimą ir įgyvendinimą, taip pat jų stebėseną, labai svarbu, kad sklandžiai vyktų socialinis dialogas (2).

1.7.

EESRK pakartoja savo ankstesnes rekomendacijas toliau dėti pastangas skirtumams panaikinti, nes didėjanti konvergencija yra horizontalusis principas, į kurį turi būti atsižvelgta visose ES politikos srityse ir į jas integruotas.

1.8.

EESRK pakartoja savo išvadas ir rekomendacijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio (3).

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Pasiūlyme dėl Tarybos sprendimo numatyta 2019 m. toliau laikytis valstybių narių keturių užimtumo politikos gairių, išdėstytų Sprendimo (ES) 2018/1215 priede (4).

2.2.

EESRK ankstesnėse nuomonėse (5) jau pateikė išvadas ir rekomendacijas dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių ir norėtų jas šioje nuomonėje pakartoti, kad jomis būtų pasinaudota.

2.3.

EESRK palankiai vertina Europos ir nacionalines priemones, kurios leido pasiekti pažangos (6), ir rekomenduoja jas toliau taikyti ir plėtoti, kartu užtikrinant nuolatinį darbo vietų kokybės gerinimą ir skirtumų mažinimą (nes darbo rinkoje išlieka skirtumai tarp valstybių narių, regionų ir žmonių grupių, o augimo rezultatais ne vienodai pasinaudoja visos šalys, regionai ir piliečiai; kai kuriose valstybėse vis dar aukštas nedarbo lygis, realiosios namų ūkių pajamos nesiekia prieš krizę buvusio lygio ir išlieka aukštas skurdo lygis).

2.4.

2020 m. valstybės narės ir ES, konsultuodamosi su socialiniais partneriais, turėtų parengti naują suderintą užimtumo strategiją, kuria, visų pirma, būtų siekiama skatinti ekonomikos gyvybingumą ir socialinį tvarumą, darbo jėgą, kuri yra kvalifikuota, apmokyta, todėl geriau pasirengusi prisitaikyti prie naujų pokyčių, ypač technologinių, taip pat į ekonomikos pokyčius reaguojančias darbo rinkas, siekiant įgyvendinti visiško užimtumo ir socialinės pažangos tikslus, mažinti skirtumus, ir stiprinti darbo rinkos veikimą bei socialinio dialogo veiksmingumą.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.   Darbo jėgos paklausos ir investicijų skatinimas

3.1.1.

„Kaip nurodyta 2019 m. šalių ataskaitose, visos valstybės narės susidūrė su kliūtimis investicijoms įvairiose veiklos srityse“. „Tai, pavyzdžiui, didelė reguliavimo ir administracinė našta, reguliavimo sistemų nuspėjamumo stoka, teisingumo sistemų veiksmingumas ir neveiksmingas viešasis administravimas“ (7) (reformoms ir investicijoms reikia pakankamų administracinių ir techninių pajėgumų, kad valstybės narės galėtų pasiekti numatytus rezultatus), sudėtingos ir ilgai trunkančios patvirtinimo procedūros, jau nekalbant apie gebėjimų trūkumą, kurį lemia švietimo ir mokymo sistemų spragos. Daugelio šalių ataskaitose kvalifikuotų darbuotojų trūkumas nurodomas kaip kliūtis, trukdanti investicijoms ir jas stabdanti. Nepaisant pastaruoju metu dedamų pastangų ir pažangos (8), susijusios su tam tikrais finansų sistemos trūkumais, reikia paminėti ir likusius sunkumus, su kuriais susiduria įmonės, ypač MVĮ, norėdamos gauti finansavimą investicijoms (9). Dėl visų šių trūkumų, turinčių atitinkamą tarpvalstybinį poveikį, būtina imtis tinkamų Europos ir nacionalinio lygmens veiksmų, kad ES ir jos valstybės narės vėl pasiektų iki krizės buvusį investicijų lygį ir kad būtų pasiekti strategijoje „ES 2020“ nustatyti su MTTP ir darbuotojų mokymu įmonėms susiję tikslai.

3.1.2.

Siekiant palengvinti kokybiškų darbo vietų kūrimą, skatinti atsakingą verslumą ir tikrą savarankišką darbą, taip pat remti MVĮ ir socialinių įmonių kūrimą ir augimą, reikėtų vykdyti tikslingesnę investicijų politiką ją derinant su tinkamai parengtomis struktūrinėmis reformomis.

3.1.3.

Reikėtų nustatyti horizontalią, įtraukią, nuoseklią ir MVĮ palankią ES politiką ir pereiti nuo principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“ (angl. Think Small First) prie principo „visų pirma veikime mažųjų naudai“ (angl. Act small first). EESRK pakartoja savo ankstesnes rekomendacijas (10), įskaitant rekomendaciją nustatyti rodiklį, pagal kurį būtų galima įvertinti verslumui palankias sąlygas.

3.1.4.

Atsižvelgiant į demografines tendencijas, našumo augimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti būsimą tvarų ekonomikos augimą visose valstybėse narėse. Pagrindinis politikos formuotojų ir socialinių partnerių uždavinys – skatinti našumo augimą Europoje (11) vykdant tikslingesnes investicijas į fizinį ir žmogiškąjį kapitalą ir pasinaudojant technologine pažanga pramonės ir paslaugų sektoriuose, stiprinant gamybines investicijas į inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, į augimą skatinančius projektus, taip pat į fizinę ir socialinę infrastruktūrą, pavyzdžiui į IRT tinklus ir priežiūros įstaigas. Reikia dėti daugiau pastangų investuojant į kokybiškų darbo vietų kūrimą ir sprendžiant mažų garantijų darbo problemą, nes toks darbas taip pat mažina našumą.

3.2.   Galimybių įsidarbinti, įgūdžių bei kompetencijų gerinimas (12)

3.2.1.

Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių 2019 m. buvo išreikštas susirūpinimas – tai pasitvirtinęs struktūrinių kompetencijų ir darbo rinkos poreikių neatitikimas, nes ES įmonėms vis sunkiau įdarbinti darbuotojus. Taip yra dėl to, kad ES trūksta reikiamų įgūdžių, todėl spaudimas gamybos pajėgumams tik dar labiau didėja. Su kompetencijų trūkumo problema susiduria ne tik šalys, kuriose aukštas užimtumo lygis, bet ir šalys, kuriose aukštas nedarbo lygis, ir ši problema ypač opi kai kuriuose sektoriuose, visų pirma statybos, IRT paslaugų, inžinerijos ir finansinių paslaugų (13). Reikia imtis ryžtingesnių priemonių siekiant spręsti šią problemą, visų pirma reformuoti švietimo ir mokymo sistemas daugelyje šalių ir skatinti siekti rezultatų aukštojo mokslo srityje.

3.2.2.

Turi būti laikomasi šių prioritetų: užtikrinti lygybę ir lygias galimybes, vienodas galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą ir aukšto lygio įgūdžių bei žinių, taip pat teisingai paskirstyti mokymosi rezultatus.

3.2.3.

Švietimo įstaigoms ir mokytojams turėtų būti teikiama parama, erdvė ir priemonės, kad jie galėtų skiepyti tokias vertybes kaip demokratija, aktyvus pilietiškumas, kritinis mąstymas, tolerancija ir taika, ypač turint omenyje migrantų ir pabėgėlių integracijos sunkumus, dešiniųjų ekstremizmą ir populistinį nacionalizmą.

3.2.4.

Gerai veikianti dualinio profesinio rengimo ir mokymo sistema padeda didinti jaunimo užimtumą.

3.2.5.

Siekiant užtikrinti visišką visų mokytojų ir mokinių, taip pat piliečių, įskaitant gyvenančius atskirtose vietovėse, skaitmeninį raštingumą, būtina numatyti tinkamą viešąjį finansavimą, pažangią įrangą ir įdarbinti kvalifikuotus techninius darbuotojus.

3.2.6.

Skaitmeninių įgūdžių trūkumo šalinimas yra daugialypė užduotis ir jai įveikti reikia pastangų. Visais lygmenimis turėtų būti skatinamas kūrybiškumas, verslumas ir judumas švietimo ir mokymo srityje, taip pat mokymasis visą gyvenimą ir tvirtesni ryšiai tarp įmonių ir švietimo paslaugų teikėjų. Šiuo atveju svarbus vaidmuo tenka socialiniams partneriams.

3.2.7.

Neįgalieji ir kitos nepalankioje padėtyje esančios grupės turi ne tik turėti galimybę gauti kokybišką švietimą ir profesinį mokymą – jiems taip pat reikia tikslinių priemonių ir paramos, kad jie galėtų lengviau patekti į darbo rinką.

3.3.   Socialinio dialogo veiksmingumo didinimas nacionaliniu ir Europos lygmenimis (14)

3.3.1.

Veiksmingas socialinis dialogas yra svarbus siekiant pirmiau nurodytų socialinės konvergencijos didinimo ir galimybių gauti kokybišką darbą, įgyti įgūdžių ir gebėjimų tikslų, taip pat siekiant pagerinti su šiais tikslais susijusių reformų rengimą ir įgyvendinimą, siekiant didesnės atsakomybės.

3.3.2.

Būtina, kad socialiniai partneriai prasmingai ir tinkamu laiku dalyvautų visame Europos semestro procese, kad būtų pagerintas jų dalyvavimas politikoje, kurią bus lengviau sėkmingai įgyvendinti derinant darbuotojų ir darbdavių interesus. Socialinių partnerių bendradarbiavimas gali tapti ekonomikos, užimtumo ir socialinės įtraukties politikos sėkmės, tvarumo ir įtraukumo veiksniu.

3.3.3.

Socialiniai partneriai gali pasiūlyti naujoviškų sprendimų, kaip prisitaikyti prie visuomenės ir darbo rinkos permainų, demografinių pokyčių, skaitmeninimo ir globalizacijos padarinių. Nacionalinė ir Europos teisės aktų sistema turėtų užtikrinti erdvę inovacijoms įmonėse, sektoriuose ir valstybėse narėse siekiant skatinti socialinių partnerių veiklos vystymąsi. Keturšaliu pareiškimu „Nauja socialinio dialogo pradžia“ (2016 m.) pripažįstama, kad Europos socialinis fondas (ESF) atlieka svarbų vaidmenį remiant socialinių partnerių gebėjimų stiprinimą, ir EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendintos socialinių partnerių rekomendacijos (15).

3.3.4.

Siekiant įtraukti socialinius partnerius į Europos semestro procesą, taip pat reikia papildomos paramos gebėjimams stiprinti, kad būtų galima prisidėti prie įvairių proceso etapų, įskaitant reformų įgyvendinimą. Be to, svarbu kai kuriose šalyse stiprinti socialinių partnerių gebėjimus, kad būtų užtikrintas Europos socialinio dialogo rezultatų praktinis įgyvendinimas.

3.3.5.

Kaip rodo 2019 m. šalių ataskaitos, teigiami pokyčiai kai kuriose valstybėse narėse kontrastuoja su kitų valstybių narių atsitraukimu nuo reikalų. Kai kuriose valstybėse narėse socialinių partnerių dalyvavimas nacionaliniu lygmeniu iš esmės mažėja. Konsultacijos su socialiniais partneriais turėtų būti privalomos.

3.3.6.

Socialinis dialogas turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį rengiant, įgyvendinant ir stebint reformas. Reikėtų atsižvelgti į susitarimus tarp socialinių partnerių, kuriuose nustatomi neatidėliotini uždaviniai ir politiniai veiksniai siekiant pagerinti darbo rinkas, taip pat į šalių ataskaitas bei socialinių rodiklių suvestinę.

3.4.   Lygių galimybių visiems, socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu (16)

3.4.1.

EESRK pakartoja, kad rengiant darbo rinkos ir socialinių teisių reguliavimo politiką būtina sklandžiai derinti tarpusavyje susijusius konkurencingumo, našumo ir socialinio tvarumo ir (arba) darbuotojų teisių aspektus. Visi subjektai turi įsipareigoti skatinti įtraukų augimą ir kartu sukurti palankias sąlygas įmonėms, kad būtų sukurta daugiau ir geresnių darbo vietų. Vienintelis būdas sukurti teisingesnę visuomenę – skatinti tvaresnį ir įtraukesnį ekonomikos augimą ir užimtumą, siekiant užtikrinti piliečiams deramas darbo sąlygas, pakankamą darbo užmokestį ir pensijas ir galimybę naudotis savo teisėmis.

3.4.2.

Nepaisant visoje Europoje gerėjančios padėties, darbo rinkoje vis dar yra skirtumų tarp skirtingų ES valstybių narių, regionų ir įvairių gyventojų grupių. Ne visos šalys, regionai ir piliečiai vienodai jaučia ekonomikos augimo naudą. Kai kuriose valstybėse narėse nedarbo ir skurdo lygis vis dar yra aukštas, o realios namų ūkių pajamos vis dar nesiekia prieš krizę buvusio lygio. Regioniniai skirtumai tebėra dideli, o kai kuriose valstybėse narėse jie didėja.

3.4.3.

Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos (17) gali būti svarbios siekiant didinti užimtumo gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio veiksmingumą, nes šalims suteikiama puiki galimybė formuoti nacionalinę politiką pagal socialinių teisių ramsčio gaires ir principus ir siekti bendrų rezultatų. Rekomendacijomis turėtų būti siekiama mažinti minėtus skirtumus, taip pat didinti atitinkamus išteklius ir juos panaudoti šiam tikslui pasiekti.

3.4.4.

Kai kuriose valstybėse narėse nedarbo lygis ne visiškai atkurtas ir vis dar viršija 10 % Daugelyje šalių jaunimo padėtis tebėra sudėtinga: daug jaunų žmonių nedirba, nestudijuoja ir nesimoko ir tai kelia susirūpinimą dėl jų dabartinių ir būsimų galimybių įsidarbinti (18). Kitose šalyse dėl didėjančio darbo jėgos trūkumo kyla kliūčių tolesniam ekonomikos augimui.

3.4.5.

Apskritai, nepaisant didėjančio moterų užimtumo lygio, vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumai išlieka ir dėl to atsiranda darbo užmokesčio skirtumų (19). Žemos kvalifikacijos asmenims, o ypač migrantų kilmės asmenims, sunku rasti darbą (20). Neįgalūs asmenys ir toliau yra nepalankioje padėtyje (21). Be to, daugelyje valstybių narių egzistuoja dideli regioniniai dalyvavimo darbo rinkoje skirtumai. Demografiniai pokyčiai ir technologinė plėtra keičia Europos darbo rinkas. Šios problemos turi būti sprendžiamos teisėkūros ir administracinėmis priemonėmis, taip pat bendradarbiaujant atitinkamoms institucijoms ir socialiniams partneriams.

3.5.   Europos socialinių teisių ramstis

3.5.1.

Europos socialinių teisių ramstis atlieka svarbų vaidmenį gerinant darbo ir darbo užmokesčio sąlygas ir socialinės apsaugos sistemas Europoje. Jis taip pat svarbus užtikrinant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir gerinant socialinius standartus bei konvergenciją tarp ES valstybių narių, įskaitant kolektyvines derybas ir galimybes gauti socialines paslaugas. EESRK pakartoja savo išvadas ir rekomendacijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio, pateiktas ankstesnėse nuomonėse (22).

3.5.2.

2019 m. šalių ataskaitose ypatingas dėmesys skiriamas tam, kaip valstybės narės įgyvendina Europos socialinių teisių ramsčio aspektus. Šio ramsčio įgyvendinimas – integruoto, sąžiningo ir tvaraus augimo užtikrinimo orientyras.

3.5.3.

Darbo rinkos ateitis turėtų būti viena pagrindinių temų diskusijose dėl socialinių teisių ramsčio, kurioje turėtų būti aptariami svarbiausi jos pokyčiai, taip pat turėtų būti priimta nuosekli Europos užimtumo strategija, apimanti šias temas: — investicijos ir inovacijos, — užimtumas ir kokybiškų darbo vietų kūrimas, — sąžiningos darbo sąlygos visiems, — sąžiningi ir sklandūs pokyčiai, paremti aktyvia darbo rinkos politika, — visų suinteresuotųjų šalių, ypač socialinių partnerių, įtraukimas.

3.5.4.

Visi suinteresuotieji subjektai turi bendradarbiauti siekdami užtikrinti, kad ateityje darbo rinka būtų sąžininga ir įtrauki, visiems suteiktų užimtumo galimybių ir skatintų socialinę pažangą, kvalifikuotą ir motyvuotą darbo jėgą, gaunančią deramas pajamas ir turinčią galimybę rasti kokybiškas darbo vietas.

3.5.5.

Ši pažanga turės būti finansuojama: veiksmingas ramsčio įgyvendinimas valstybėse narėse bus įmanomas tik tuomet, jei bus pakankamai finansinių išteklių, kad būtų galima investuoti į socialinę politiką, kuria siekiama įgyvendinti teises ir principus vykdant konkrečias politikos iniciatyvas. Šiuo tikslu reikėtų pasinaudoti tokiais mechanizmais kaip Europos socialinis fondas ir Europos strateginių investicijų fondas.

3.6.   Europos Sąjungos fondai (23)

3.6.1.

EESRK palankiai vertina ESF+ reglamento projekte numatytą ketinimą stiprinti ryšį tarp ESF ir Europos semestro proceso, visų pirma įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

3.6.2.

Kai kuriose valstybėse narėse ES lėšos netgi sudaro didelę jų viešųjų investicijų dalį. Geriau suderinus ES lėšas su Europos semestro analize ir rekomendacijomis, turėtų pagerėti rezultatai ir sustiprėti sanglaudos politikos finansavimo poveikis.

3.6.3.

Europos strateginių investicijų fondas ir Europos struktūriniai ir investicijų fondai turėtų būti sudaryti taip, kad atliktų esminį vaidmenį kuriant darbo vietas ir skatinant augimą, taip pat remiant teritorinę ir socialinę sanglaudą. EESRK laikosi nuomonės, kad šias lėšas reikia naudoti veiksmingiau ir efektyviau ir kad ES ilgalaikėms investicijoms į aukštos kokybės socialinę infrastruktūrą ir paslaugas, įskaitant per Europos strateginių investicijų fondą ir Europos investicijų banką, turėtų būti teikiama pirmenybė ir šios investicijos turėtų būti siejamos su ramsčio įgyvendinimu.

3.7.   Skaitmeninimas

3.7.1.

EESRK daugelyje nuomonių nagrinėjo skaitmeninimo reiškinį ir jo poveikį darbo organizavimui ir užimtumui (24).

3.7.2.

Ketvirtoji pramonės revoliucija iš esmės lems didelius pokyčius tokiose srityse kaip genetika, dirbtinis intelektas, robotika, nanotechnologijos, 3D spausdinimas ir biotechnologijos. Šie pokyčiai turės įtakos vartojimo, gamybos ir užimtumo modeliams ir lems didelius iššūkius, dėl kurių verslui, valdžios institucijoms ir asmenims reikės aktyviai prisitaikyti. Kartu su technologijų revoliucija, įvairūs su šiais pokyčiais susiję socialiniai ir ekonominiai, geopolitiniai ir demografiniai veiksniai daro didelį poveikį, nes kiekvienas jų sąveikauja įvairiomis kryptimis ir vienas kitą stiprina. Visa pramonė prisitaiko prie permainų, todėl daugumoje profesijų vyksta esminiai pokyčiai.

3.7.3.

Kai kurios darbo vietos gali tapti nereikalingos, o kitų – sparčiai daugės, esamoms darbo vietoms užimti taip pat prireiks naujų įgūdžių. Siekiant spręsti įgūdžių trūkumo, masinio nedarbo ir didėjančios nelygybės, dėl kurių reikalingas persikvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas, problemą, reikia imtis konkrečių priemonių – taikyti aktyvų požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą, atitinkamas paskatas ir įrangą, taip pat įvairių sektorių partnerystę.

3.7.4.

Norint kurti veiksmingesnę ES užimtumo politiką skaitmeniniame amžiuje reikėtų geriau suprasti kintantį darbo ir darbo santykių pobūdį.

3.7.5.

Pirmenybė turėtų būti teikiama mokymuisi visą gyvenimą, perkvalifikavimui ir įgūdžių ugdymui, kad kiekvienas asmuo turėtų galimybę rasti darbą globalizuotoje ir aukštų technologijų darbo rinkoje ir gauti būtiną informaciją bei pagrindines paslaugas.

3.7.6.

Skaitmeniniame amžiuje būtina užtikrinti prieigą prie interneto, skaitmeninio raštingumo ugdymą asmenims, kuriems gresia nedarbas, ir suteikti jiems galimybę pasinaudoti savo teisėmis ir visų pirma gauti pagrindines socialines paslaugas.

3.7.7.

Naujas nelygybės formas ir socialinę riziką, susijusias su skaitmenine revoliucija, taip pat gali iš dalies paskatinti skaitmeninė atskirtis, nes kai kurios gyventojų grupės neturi pagrindinių naudojimosi kompiuteriu įgūdžių ir žinių, kurie yra būtini norint gauti būtiniausią informaciją ir kai kurias pagrindines paslaugas.

---

(1)  OL C 237, .2018 7 6, p. 57 .

(2)  OL C 159, 2019 5 10, p. 1; OL C 434, 2017 12 15, p. 30.

(3)  OL C 262, 2018 7 25, p. 1; OL C 81, 2018 3 2, p. 145; OL C 125, 2017 4 21, p. 10.

(4)  2018 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/1215 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 224, 2018 9 5, p. 4).

—	darbo jėgos paklausos didinimas,

—	darbo jėgos pasiūlos didinimas ir galimybių įsidarbinti, įgūdžių bei kompetencijų gerinimas,

—	darbo rinkų veikimo ir socialinio dialogo veiksmingumo gerinimas,

—	lygių galimybių visiems skatinimas, socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu.

(5)  OL C 332, 2015 10 8, p. 68; OL C 237, 2018 7 6, p. 57.

(6)  Komunikatas COM (2019) 150 final : Europos Sąjungos ekonomika auga septintus metus iš eilės. Besitęsiantis ekonomikos atsigavimas daro teigiamą poveikį darbo rinkoms ir socialinei pažangai. Užimtumo padėtis toliau gerėja: 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį įdarbinta rekordiškai daug žmonių – 240 mln., o nedarbo lygis (6,6 %) vėl pasiekė 2000 m. lygį. Vien 2017 m. skurde gyvenančių ir socialiai atskirtų žmonių skaičius sumažėjo daugiau kaip penkiais milijonais.

(7)  Komunikatas COM(2019) 150 final (4 priedas); Žr. taip pat komunikatą . COM (2019) 500 final .

(8)  MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybės gauti finansavimą 2014–2020 m. laikotarpiu. Galimybės ir iššūkiai (Informacinis pranešimas); OL C 345, 2017 10 13, p. 15; OL C 197, 2018 6 8, p. 1.

(9)  Žr. 8 išnašą.

(10)  COM(2019) 150 final .

(11)  Žr. 10 išnašą.

(12)  SOC/622 (dar rengiama), OL C 62, 2019 2 15, p. 136, OL C 228, 2019 7 5, p. 16, OL C 237, 2018 7 6, p. 8, OL C 81, 2018 3 2, p. 167; OL C 13, 2016 1 15, p. 57; OL C 161, 2013 6 6, p. 67.

(13)  Žr. EESRK užsakytą tyrimą dėl įgūdžių neatitikties, 2018 m.

(14)  OL C 159, 2019 5 10, p. 1; OL C 434, 2017 12 15, p. 30.

(15)  Pareiškimas , kurį parengė Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės, Europos Komisija ir Europos socialiniai partneriai, „Nauja socialinio dialogo pradžia“ 2016 m.

(16)  OL C 367, 2018 10 10, p. 15; OL C 237, 2018 7 6, p. 1; OL C 440, 2018 12 6, p. 135; SOC/620 (dar rengiama); OL C 228, 2019 7 5, p. 7.

(17)  Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos .

(18)  OL C 62, 2019 2 15, p. 142.

(19)  SOC/610 (OL C 240, 2019 7 16, p. 3); OL C 110, 2018 3 22, p. 26; OL C 440, 2018 12 6, p. 37; OL C 262, 2018 7 25, p. 101; OL C 110, 2019 3 22, p. 20.

(20)  Migracijos ir integracijos nebuvimo kaina (Informacinis pranešimas); OL C 264, 2016 7 20, p. 19; OL C 71, 2016 2 24, p. 46.

(21)  OL C 34, 2017 2 2, p. 15; OL C 367, 2018 10 10, p. 20; SOC/616 (dar rengiama).

(22)  OL C 125, 2017 4 21, p. 10; OL C 81, 2018 3 2, p. 145; SOC/614 (dar rengiama).

(23)  OL C 62, 2019 2 15, p. 165.

(24)  OL C 237, 2018 7 6, p. 8; OL C 129, 2018 4 11, p. 7; OL C 237, 2018 7 6, p. 1; OL C 434, 2017 12 15, p. 36; OL C 434, 2017 12 15, p. 30; OL C 173, 2017 5 31, p. 45; OL C 303, 2016 8 19, p. 54; OL C 13, 2016 1 15, p. 161; OL C 128, 2010 5 18, p. 74; SOC/622 (dar rengiama).