Europos regionų komiteto (RK) rezoliucija dėl Europos Komisijos 2019 m. darbo programos

(2019/C 86/01)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK),

atsižvelgdamas į:

—	Europos Komisijos 2019 m. darbo programą (1),

—	2012 m. vasario mėn. Protokolą dėl bendradarbiavimo su Europos Komisija,

—	Bendrą deklaraciją dėl 2018–2019 m. ES prioritetų teisėkūros srityje;

1.

pabrėžia, kad 2019 m. bus lemiami Europos Sąjungos ateičiai – keliamas klausimas dėl pačių Sąjungos pagrindų; tokiomis aplinkybėmis pakartoja, kad tiesiog būtina rasti ryšį tarp paprastų žmonių ir Europos lygmens ir įtraukti vietos ir regionų atstovus ir Europos piliečius į Europos politikos formavimą ir įgyvendinimą, visų pirma tinkamai taikant aktyvųjį subsidiarumą ir daugiapakopį valdymą;

2.

ragina anksti, dar prieš 2019 m. gegužės mėn. įvyksiančius Europos rinkimus, susitarti dėl daugiametės finansinės programos (DFP), kad būtų galima laiku pradėti įgyvendinti naujas ES programas, ir pritaria Europos Parlamento raginimui, kad būsima DFP turėtų sudaryti mažiausiai 1,3 % 27 valstybių narių ES bendrųjų nacionalinių pajamų;

3.

apgailestauja, kad Komisijos siūlomame daugiamečiame biudžete trūksta aiškaus lyčių lygybės aspekto. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje reikalaujama, kad, siekiant skatinti lygybę tarp vyrų ir moterų, ES lyčių lygybės aspektą įtrauktų į visas politikos sritis ir visas savo veiklos sritis. Be to, biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą turėtų būti išsamesnis, platesnis ir sistemingesnis;

4.

išreiškia savo pageidavimą, kad Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė laiku susitartų dėl Jungtinės Karalystės ketinimo išstoti iš ES, išsaugant keturias judėjimo laisves. RK tikisi, kad Komisija įtrauks jį į derybas dėl būsimo Jungtinės Karalystės ir ES bendradarbiavimo po 2019 m. kovo 30 d., kad būtų galima perduoti regionų ir vietos valdžios institucijų nuomonę dėl produktyvių ir tvarių santykių ateityje;

Pilietybė, valdymas ir geresnė teisėkūra

5.

teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl subsidiarumo ir proporcingumo vaidmens stiprinimo, kuriame raginama įgyvendinti Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupės rekomendacijas; šiuo tikslu ragina Europos Parlamentą ir Komisiją, bendradarbiaujant su RK, įgyvendinti darbo grupės rekomendacijas, padedant skatinti aktyvųjį subsidiarumą Europoje ir naują darbo būdą; tebėra pasiryžęs ir toliau prisidėti prie šio įgyvendinimo, kaupdamas Europos regionų ir miestų patirtį ir žinias, visų pirma per savo Subsidiarumo stebėsenos tinklą, regioninių centrų tinklą ir REGPEX platformą;

6.

kelia klausimą, ar pasiūlymas atsisakyti laiko keitimo du kartus per metus atitinka Europos pridėtinės vertės ir koordinavimo reikalavimus, kuriuos pasiūlė darbo grupė, ir perspėja apie neigiamus padarinius vietos ir regionų valdžios institucijoms (visų pirma pasienio regionuose);

7.

teigiamai vertina Komisijos ketinimą pasinaudoti nuostata dėl pereigos, kad būtų galima taikyti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma visų pirma mokesčių srityje, nes tai sudarytų geresnes sąlygas kovai su mokesčių vengimu ir sąžiningesnėms mokesčių sistemoms;

Darbo vietos, ekonomikos augimas, investicijos ir sanglaudos politika

8.

kartu su #CohesionAlliance partneriais ragina sparčiai sudaryti susitarimą dėl 2021–2027 m. sanglaudos politikos teisės aktų rinkinio, kuris ir toliau turėtų remtis partnerystės ir daugiapakopio valdymo principais. RK primena, kad sanglaudos politika yra pagrindinė Europos Sąjungos investicijų politika, kuria siekiama stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą visoje Europos Sąjungoje. Komitetas prašo, kad, siekiant mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, ypatingas dėmesys būtų skiriamas kaimo vietovėms ir regionams, kuriuos paveikė pramonės pertvarka arba kurie kenčia nuo didelių nuolatinių geografinių ar demografinių trūkumų, pavyzdžiui, salos, pasienio ir kalnų regionai;

9.

atkreipia dėmesį į faktą, kad 2019 m. Komisijos darbo programoje visai neminimi atokiausi regionai, nors tokia nuoroda turėtų būti bent jau dėl 2017 m. komunikato „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ įgyvendinimo. RK tikisi, kad Komisija ir toliau darys reikiamus žingsnius, kad galėtų plėtoti naują požiūrį į atokiausius regionus;

10.

siūlo remtis patirtimi, įgyta įgyvendinant Miestų darbotvarkės partnerystes, davusias teigiamų rezultatų taikant daugiapakopio valdymo veiksmus, kuriais siekta pagerinti subsidiarumo patikrą ir sustiprinti geresnio reglamentavimo ir ES miestų darbotvarkės ryšį; mano, kad 2018 m. lapkričio mėn. priimtas Miestų partnerystės būsto veiksmų planas padėjo pagrindus Europos būsto darbotvarkei;

11.

su nerimu pažymi, kad viešosios investicijos ES yra per mažos ir pernelyg netolygiai pasiskirsčiusios – tai pripažino ir Komisija 2019 m. Europos semestro cikle didelį dėmesį skyrusi ilgalaikėms investicijoms; todėl pakartoja, kad būtina susitarimą dėl Stabilumo ir augimo pakto lankstumo ribų perkelti į pirminę teisę; taip pat pakartoja savo raginimą imtis tolesnių priemonių viešosioms investicijoms didinti, visų pirma nebeįtraukiant nacionalinio, regionų ar vietos bendro finansavimo naudojant ESI fondus į Stabilumo ir augimo pakto apskaitą, kaip jau numatyta bendram finansavimui iš ESIF;

12.

ragina Komisiją pragmatiškai vertinti programos „InvestEU“ valdymo aspektus po to, kai bus pasitarta su visais reikiamais pagrindiniais subjektais, tokiais kaip Europos investicijų bankas (EIB);

13.

pabrėžia, kad su jaunimu susijusi politika ir programos, tokios kaip „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusas ir „DiscoverEU“, turi didelę Europos pridėtinę vertę ir pažymi, kad reikia gerinti jų prieinamumą ir užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą jas įgyvendinant. Taip pat turėtų būti numatytas atlygis projektams, turintiems didelę pridėtinę vertę neįgalių jaunuolių įtraukimo ir vietos bei regionų aspekto požiūriu, visų pirma įgyvendinamiems kaimo vietovėse, imigrantus priimančiose vietovėse, atokiausiuose Sąjungos regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose. Atsižvelgdamas į naująją Jaunimo strategiją, RK pakartoja savo raginimą pradėti Komiteto ir siūlomo ES jaunimo reikalų koordinatoriaus struktūrizuotą bendradarbiavimą;

14.

pabrėžia faktą, kad norint, jog ES maksimaliai išnaudotų savo potencialą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, Komisija ir valstybės narės privalo panaikinti „inovacijų atotrūkį“ tarp regionų ir siūlo, kad būtų stiprinami programos „Europos horizontas“ ir regionų pažangiosios specializacijos strategijų ryšiai;

15.

laukia, kol bus paskelbtas žadėtas Suderintas planas dėl dirbtinio intelekto plėtojimo Europoje, kuris turėtų taip pat apimti viešąjį sektorių vietos ir regionų lygmeniu, atsižvelgiant į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį skatinant investicijas ir dirbtinio intelekto ekosistemą savo vietovėse;

Ekonominė politika ir ES socialinis matmuo

16.

pabrėžia, kad darnaus vystymosi tikslai turėtų būti įgyvendinami kaip bendra ES politikos pamatinė sistema ir konkrečiai turėtų pakeisti strategiją „Europa 2020“, tapdami Europos semestro ilgalaikiais tikslais;

17.

pakartoja remiąs fiskalinio pajėgumo sukūrimą siekiant didinti euro zonos atsparumą ir pasirengti konvergencijai su būsimomis euro zonos narėmis. Tačiau šie pajėgumai turi būti finansuojami iš nuosavų išteklių, atskirtų nuo tų, kurie yra numatyti finansuoti Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, kad šiais pajėgumais nebūtų daromas neigiamas poveikis ES programoms, skirtoms ES-27. Be to, šie pajėgumai turėtų būti apskaitomi neviršijant ES biudžeto išteklių ribos;

18.

pabrėžia faktą, kad konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų žemo įgyvendinimo lygio priežastis yra nepakankama visų lygmenų atsakomybė, per mažas finansavimas ir nepakankami administraciniai gebėjimai, todėl pakartoja savo pasiūlymą, kad elgesio kodeksu į Europos semestrą reikėtų įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

19.

yra sunerimęs, kad vietos ir regionų valdžios institucijos pakankamai nepasinaudojo ES finansuojamomis gebėjimų stiprinimo priemonėmis pagal dabartinę DFP; pakartoja savo prašymą, kad Komisija paskelbtų bendrą gairių rinkinį, skirtą visoms ES finansuojamoms gebėjimų stiprinimo priemonėms koordinuoti;

20.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymus nustatyti taisykles, leidžiančias apmokestinti tarptautinių įmonių iš skaitmeninės ekonomikos gaunamą pelną; taip pat pabrėžia, kad reikia europinės teisinės virtualiosios nuolatinės skaitmeninių bendrovių buveinės apibrėžties;

21.

ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamas Europos socialinių teisių ramstis ir reiškia savo nuogąstavimus dėl atitinkamų biudžeto išteklių sumažinimo; mano, kad šiuo požiūriu svarbu pripažinti, kad ramsčio įgyvendinimas turi didelį teritorinį komponentą; primygtinai ragina Komisiją ir Europos teisės aktų leidėją paspartinti Europos darbo institucijos steigimo procesą ir į šios institucijos valdybą pakviesti valstybių narių regionų valdžios institucijų atstovą;

22.

teigiamai vertina tai, kad neseniai buvo įsteigta Socialinės ekonomikos ir socialinių įmonių ekspertų grupė, kurioje savo atstovų turi RK, ir ragina Europos Komisiją pateikti Europos teisinę sistemą, kuri apimtų bendras apibrėžtis, taikomas skirtingoms socialinės ekonomikos formoms, pavyzdžiui, kooperatyvams, savidraudos bendrijoms, asociacijoms ir fondams;

23.

siūlo kaip Europos socialinių teisių ramsčio 11-ojo principo įgyvendinimo priemonę paskelbti Europos vaikų garantijos iniciatyvą, kad būtų galima mažinti didžiulį vaikų skurdo ir atskirties ES lygį (26,4 % 2017 m.). Ši garantija turėtų tapti neatsiejama ESF+ dalimi;

Bendrosios rinkos strategija, MVĮ, konkurencija, pramonė ir bendroji skaitmeninė rinka

24.

tvirtina, kad svarbu yra parengti kompleksinę pramonės strategiją ir patvirtina tebesąs įsipareigojęs siekti, kad į šią strategiją būtų įtrauktas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo;

25.

ragina Komisiją pasiūlyti atnaujinti Europos iniciatyvą „Small Business Act“; visų pirma poveikio MVĮ tyrimo klausimu ragina Komisiją atsižvelgti į įvairius teisės aktų, kurie turėtų būti taikomi poveikio tyrimui, ypatumus, ypač į pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, ir imtis taisomųjų priemonių vadovaujantis REFIT;

26.

pakartoja savo įsipareigojimą teikti grįžtamąją informaciją dėl 2014 m. viešųjų pirkimų direktyvų įgyvendinimo vietos ir regionų lygmeniu, atsižvelgiant į subnacionalinių valdžios institucijų reikšmę viešųjų pirkimų srityje ir siekiant įvertinti socialinių ir aplinkosaugos kriterijų taikymą;

27.

ragina Komisiją 2019 m. atlikti valstybės pagalbos teisės aktų sistemos peržiūrą, visų pirma peržiūrint Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą, de minimis Reglamentą ir bendrąsias VESP nuostatas, siekiant deramu laiku į konstruktyvų dialogą esminiais reformos klausimais įtraukti visus reikiamus suinteresuotuosius subjektus;

28.

ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimui, ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms, kuriose yra nedaug gyventojų, kurios yra retai apgyvendintos ir kuriose plačiajuostis ryšys yra pagrindinis išteklius norint teikti veiksmingas viešąsias paslaugas, siekiant sugrąžinti jaunesnius gyventojus ir steigti naujas įmones; tose vietovėse veiklos vykdytojams nėra komercinių interesų ir rinkos gali būti laikomos neefektyviomis. Tai padėtų panaikinti ES skaitmeninį atotrūkį ir sukurti nuoseklų Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklą;

29.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip spręsti su bendradarbiaujamąja ir skaitmenine ekonomika susijusias reguliavimo problemas; ypač primygtinai ragina, remiantis SESV 153 straipsnio 2 dalies b punktu, parengti ES direktyvą dėl darbo skaitmeninėse platformose, nustatant būtiniausius teisingų darbo sąlygų standartus skaitmeninei ekonomikai;

Žemės ūkis ir miškininkystė, visuomenės sveikata ir vartotojų apsauga

30.

ragina BŽŪP išplėtoti taip, kad ji taptų paprastesne, teisingesne ir tvaresne žemės ūkio politika ir remtųsi solidarumu, kuris būtų naudingas ūkininkams, regionams, vartotojams ir piliečiams, ir ragina siekti didesnės vidaus ir išorės tiesioginių išmokų konvergencijos, veiksmingų krizių valdymo priemonių ūkininkų pajamoms stabilizuoti ir daugiau daugiapakopio valdymo rengiant ir įgyvendinant nacionalinius strateginius planus;

31.

prisideda prie Europos Parlamento raginimo (2) parengti ES darbotvarkę, skirtą kaimo, kalnų ir atokioms vietovėms, kuria būtų skatinamas socialinis ir ekonominis vystymasis, ekonominis augimas ir diversifikacija, socialinė gerovė, gamtos apsauga, bendradarbiavimas bei jungtys su miesto vietovėmis, siekiant skatinti sanglaudą ir užkirsti kelią teritoriniam susiskaidymui;

32.

taip pat ragina parengti Europos strategiją su demografiniais iššūkiais susiduriantiems regionams, siekiant užtikrinti, kad visose ES politikos srityse – sanglaudos, inovacijų, transporto, sveikatos, socialinės ir užimtumo politikos, IRT, kaimo plėtros, emigracijos ir kt. – būtų labiau atsižvelgiama į šį reiškinį. Strategiją turėtų sudaryti išlaidų analizė ir prognozės nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, kaip nurodyta RK nuomonėje „ES atsakas į demografinius iššūkius“;

33.

pabrėžia, kad inovacijos ir skaitmeniniai sprendimai yra nepaprastai svarbūs pažangiųjų kaimų vystymui, miesto centrų ir kaimo vietovių atgaivinimui; ragina Komisiją įvertinti pagal ES pažangiųjų kaimų veiksmų planų įgyvendintus veiksmus ir juos tęsti;

34.

ketina reaguoti į ES miškų strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą, numatomą 2018 m. gruodžio mėn., ir pabrėžia miškų naikinimo prevencijos, miško atkūrimo ir miškų žemės paskirties keitimo svarbą;

35.

teigiamai vertina sprendimą pratęsti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) gyvavimą, padarant jį konkrečiu ir supaprastintu fondu, kuriame numatytas mėlynojo augimo biudžetas, leidžiantis imtis kompleksinių veiksmų derinant juos su kitomis Europos programomis; prašo, kad EJRŽF biudžetas ir bendro valdymo dalis liktų tokie pat kaip ir ankstesnėje programoje. ES išimtinei kompetencijai priklausančios žuvininkystės ir akvakultūros zonų, mėlynosios ekonomikos vystymo, pagalbos uostams, ekologinių klausimų ir jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo po 2020 m. laukia dideli iššūkiai, todėl juos EJRŽF turėtų remti; prašo atsisakyti įpareigojimo naudoti EJRŽF finansines priemones akvakultūrai ir produktų perdirbimui remti;

36.

apgailestauja, kad ES sveikatos programa buvo įtraukta į ESF+ ir tai sumažino finansavimo dydį ES remiamoms sveikatos iniciatyvoms ir ragina imtis priemonių ir finansavimo šiam sumažinimui kompensuoti;

37.

ragina Komisiją išnagrinėti egzistuojančias maisto ženklinimo sistemas ir pasiūlyti privalomą bendrą europinę ženklinimo spalvomis sistemą, pagrįstą produkto 100 g vienetu ir žymimą ant priekinės maisto pakuotės pusės bei taikomą visoje ES, suteikiant vartotojams aiškią informaciją ir skatinant sveikesnės mitybos įpročius. Panašiai, konkretūs kriterijai turėtų būti nustatyti produktams, kurie susiję su teiginiais apie sveikatingumą ir maistingumą;

38.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos elektroninių sveikatos įrašų kūrimo siekiant pagerinti pacientų gydymą įvairiuose regionuose ir valstybėse narėse; prašo Komisijos šiame pasiūlyme atidžiai atsižvelgti į duomenų apsaugos ir sąveikumo problemas;

Turizmas ir kultūra

39.

pakartoja savo raginimą Komisijai atlikti nuoseklią savo 2010 m. turizmo strategijos peržiūrą pateikiant aiškią daugiametę darbo programą;

40.

prašo tęsti 2018 m. Europos kultūros paveldo metų iniciatyvą parengiant naują Europos kultūros paveldo veiksmų planą;

Energetikos sąjunga, klimato politika ir aplinka

41.

siūlo kurti veiksmingą daugiapakopio valdymo principais paremtą mechanizmą, skirtą efektyviai įgyvendinti dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“, užtikrinant, kad nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai būtų rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir numatytų sukurti vietos ir regionų lygmens įpareigojančių veiksmų sistemą, kuri papildytų pagal Paryžiaus susitarimą nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

42.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į ketvirtąją energetikos sąjungos būklės ataskaitą svarbu propaguoti teisingą energetikos pertvarką, kurios metu reikia ypatingą dėmesį skirti regionams, kurie gali ypač nukentėti, pavyzdžiui, tiems, kurie konkrečiai priklauso nuo iškastinio kuro pramonės, ir saloms, visų pirma toms, kurios nėra tarpusavyje sujungtos, kaip yra atokiausių regionų atveju. Tokiomis aplinkybėmis RK pripažįsta šiuo metu energijos nepritekliui mažinti skirtas priemones ir pabrėžia svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį jas įgyvendinant;

43.

ragina Komisiją stebėti socialines ir ekonomines naujojo elektros energijos rinkos modelio pasekmes visoms ES valstybėms narėms ir regionams;

44.

palankiai vertina neseniai paskelbtą dokumentą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, kuris įpareigoja ES iki 2050 m. tapti klimato atžvilgiu neutralia ir pripažįsta pagrindinį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį; primygtinai ragina, kad priemonės šiai strategijai įgyvendinti privalo būti taikomos laikantis daugiapakopio valdymo principo, suteikti vietos ir regionų valdžios institucijoms oficialų vaidmenį, pirmiausia integruojant vietos ir regionų lygmens įpareigojančių veiksmų sistemą į nacionalinius klimato ir energetikos planus ir remtis tokiomis iniciatyvomis kaip Merų paktas; pabrėžia, kad būtina šias pastangas glaudžiai susieti su žiedinės ekonomikos strategija ir energetikos sąjunga, užtikrinant, kad būtinos pertvarkos socialinės ir ekonominės pasekmės būtų teisingai paskirstytos siekiant teisingos pertvarkos;

45.

ragina Europos Komisiją, bendradarbiaujant su RK, parengti strateginę ir integruotą 8-ąją aplinkosaugos veiksmų programą ir įsipareigoja atlikti aktyvų vaidmenį įgyvendinant Techninę bendradarbiavimo aplinkos srityje platformą. RK taip pat ragina įtraukti subnacionalines institucijas į antrąjį aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros ciklą;

46.

ragina Europos Komisiją pasiūlyti išsamų planą, kaip geriau iki 2020 m. įgyvendinti ES biologinės įvairovės strategiją parengiant strategines gaires ES valstybėms narėms ir pirmiausia oficialiai pripažįstant lemiamą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį; tikisi toliau glaudžiai bendradarbiauti su Europos Komisija iniciatyviai rengiant politikos strategiją laikotarpiui po 2020 m., atsižvelgiant į 2020 m. Pekine vyksiančią COP15. Tam prireiks tvirtų įsipareigojimų ne tik sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimą, bet ir jas atkurti, taip pat parengti plataus užmojo, įtraukią pasaulio biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m., kuri padės įgyvendinti Biologinės įvairovės konvencijos 2050 m. viziją darnaus vystymosi tikslų kontekste;

47.

ragina Komisiją geriau įtraukti atsparumo nelaimėms principus į visų sričių ES politiką ir fondus, kad būtų padidintas valstybių narių ir subnacionalinių valdžios institucijų gebėjimas užkirsti kelią stichinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms, joms pasiruošti, į jas reaguoti ir nuo jų atsigauti; tai galėtų būti daroma gerinant supratimą apie grėsmes, be kita ko, įvedant vienodą rizikos analizės metodą ir atliekant tikslinius ir vis tikslesnius tyrimus ne tik siekiant nustatyti konkrečių teritorijų pažeidžiamumą, bet ir įvertinti tiesioginius ir netiesioginius ekonominius nuostolius, kuriuos tam tikras regionas gali patirti įvykus kokiam nors ekstremaliam gamtos reiškiniui;

48.

pakartoja savo raginimą dėl ES dviračių transporto gairių, nes didėja koordinuotų veiksmų ES lygmeniu poreikis;

Teisingumas, saugumas, pagrindinės teisės ir migracija

49.

pakartoja raginimą Komisijai remti vietos ir regionų valdžios institucijas sprendžiant radikalizacijos problemą parengiant gaires vietos ir regionų valdžios institucijoms, kaip prevencijos strategijomis užkirsti kelią radikalizacijai;

50.

ragina sugriežtinti demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos procedūras ir mechanizmus, kurie galėtų tapti Sąjungos pakto dalimi;

51.

palankiai vertina pasiūlytą JT pasaulinį susitarimą dėl migracijos ir ragina visas ES valstybes nares pasirašyti jį gruodžio 10–11 d. Marakeše bei ratifikuoti; pabrėžia, kad susitarimas yra esminė išsamaus, RK remiamo daugiašalio ir daugiapakopio požiūrio į migraciją dalis;

52.

pabrėžia, kad veiksmingas ir humaniškas ES išorės sienų valdymas ir visuotinės ES prieglobsčio ir migracijos politikos su bendrais aukštais standartais kūrimas yra labai svarbūs visoms savivaldybėms, miestams ir regionams, visų pirma priimantiems pabėgėlius ir esantiems prie sienų, kur migracija yra didžiausia;

53.

prašo Komisijos pasiūlyti papildomus saugius ir prieinamus teisėtus migracijos į ES kelius, pavyzdžiui, humanitarines vizas ir privataus rėmimo programas, ir ragina valstybes nares skubiai susitarti dėl naujos Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistemos, kuri būtų plataus užmojo apsaugos ir naudos gavėjų skaičiaus požiūriu, ir ją įgyvendinti; be to, prašo Komisijos paraginti valstybes nares parodyti tikrą solidarumą su tomis valstybėmis narėmis, į kurias plūsta didžiausi migrantų srautai, vadovaujantis SESV 80 straipsniu ir solidarumo bei sąžiningo atsakomybės pasidalijimo principu, taip pat ir finansine prasme;

54.

kviečia Komisiją toliau paprastinti ir paspartinti finansavimo procedūras ir sudaryti regionams ir miestams lengvesnę tiesioginę prieigą prie finansinių išteklių, skirtų humanitarinėms krizėms sureguliuoti ir pabėgėliams integruoti; pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti teikiama dotacijų forma tiesiogiai vietos ir regionų valdžios institucijoms, patiriančioms didelį migracijos spaudimą, ypač toms, kurios yra atsakingos už nelydymų nepilnamečių imigrantų priėmimą ir integraciją; taip pat ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų palengvintas keitimasis gerąja praktika tarp Europos vietos ir regionų valdžios institucijų migrantų integravimo srityje, ypač didelį dėmesį skiriant vidutinio dydžio ir mažiems miestams;

55.

kaip ir ES paramos pabėgėlių integracijai ir trečiosioms šalims humanitarinės pagalbos operacijų atveju, ragina Komisiją remti Europos pilietybę turinčių asmenų integraciją, kai tokie asmenys buvo priversti palikti priimančiąsias šalis dėl politinės, ekonominės ar humanitarinės krizės, nes kitu atveju, nors ir būdami ES piliečiai, jie galėjo tapti visiškai pažeidžiami;

Išorės politika

56.

ragina Europos Komisiją visapusiškai atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų indėlį ir į RK jungtinių konsultacinių komitetų ir darbo grupių darbą, visų pirma į RK 2019 m. pažangos ataskaitas, skirtas šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, ir pakartoja savo raginimą dėl esamų ES finansavimo programų, visų pirma TAIEX ir „Twinning“, siekiant jas pritaikyti vietos ir regionų suinteresuotųjų subjektų poreikiams;

57.

remia naują Europos teritorinio bendradarbiavimo programą, suteikiančią galimybę glaudžiai bendradarbiauti valstybių narių ir kaimynystės šalių, ypač pasienio regionų vietos ir regionų valdžios institucijoms; ragina Komisiją remti esamas ES makroregionines strategijas ir naujų strategijų rengimą; taip pat ragina Komisiją remti tarpvalstybinio vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo procesus, taip pat ir Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) forma;

58.

skelbia apie savo ketinimą prisidėti prie strateginių diskusijų dėl Rytų partnerystės iniciatyvos ateities, ypač jos 10-mečio proga 2019 m., visų pirma per CORLEAP, RK Ukrainos specialios paskirties darbo grupę bei ES ir Ukrainos tarpusavio partnerystes;

59.

ragina Europos Komisiją atsižvelgti į darbą, kurį atliko RK stabilizuojant Pietų kaimynystę Europos ir Viduržemio jūros regiono ir vietos valdžios institucijų asamblėjoje (ARLEM) ir, visų pirma per Libijos savivaldybėms skirtą Nikosijos iniciatyvą, kuri gerina viešąsias paslaugas Libijoje ir atkuria šios savivaldybės ryšius su tarptautine bendruomene pasinaudojant jau įgyta geriausia patirtimi ir numatant tinkamą finansavimą įgyvendinamoms iniciatyvoms paremti;

60.

teigiamai vertina Komisijos pastangas spręsti tyčinės internetinės dezinformacijos ES ir šalyse partnerėse problemą ir teigia, kad RK yra pasiruošęs prisidėti prie šių pastangų;

61.

pažymi, kad vykdančiosios grupės darbas įgyvendinant 2018 m. liepos mėn. bendrą ES ir JAV pareiškimą, atrodo, yra iš esmės skirtas bendradarbiavimui reglamentavimo srityje ir ragina užtikrinti ES standartus, visų pirma aukštus sanitarijos, maisto ir aplinkos standartus; šiuo požiūriu pabrėžia, kad Komisija turi užtikrinti, kad kovojant su prekybos protekcionizmu ir siekiant sustabdyti JAV sankcijas nebūtų pamiršti galiojantys darbo standartai ir teisiniai produktų saugos, duomenų, vartotojų, sveikatos ir aplinkos apsaugos standartai;

62.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Parlamentui, ES Tarybai pirmininkaujančiai Austrijai, pirmininkausiančioms Rumunijai ir Suomijai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.

---

(1)  COM(2018) 800 final

(2)  Žr. 2018 m. spalio 3 d. EP rezoliuciją, kurioje kalbama apie konkrečius kaimo, kalnų ir atokių vietovių poreikius.