19.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 253/14

Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodeksas

(2018/C 253/05)

Turinys

1.

 Kodekso taikymo sritis ir tikslas 15

2.

 Santykis su ES teise 16

3.

 Išankstinis pranešimas 16

3.1.

 Tikslai 16

3.2.

 Taikymo sritis 17

3.3.

 Terminas 17

3.4.

 Turinys 17

4.

 Bylų portfelio metodas ir abiem pusėms priimtinas planavimas 18

4.1.

 Bylų portfelio metodas 18

4.2.

 Abiem pusėms priimtinas planavimas 18

4.2.1.

 Tikslas ir turinys 18

4.2.2.

 Apimtis ir terminas 18

5.

 Preliminarus priemonių, apie kurias pranešta, nagrinėjimas 19

5.1.

 Prašymai pateikti informaciją 19

5.2.

 Preliminaraus nagrinėjimo sustabdymas susitarimu 19

5.3.

 Su esama padėtimi susiję ryšiai ir ryšiai su pagalbos gavėju 19

6.

 Supaprastinta procedūra nesudėtingose bylose 19

6.1.

 Bylos, kurioms gali būti taikoma supaprastinta procedūra 19

6.2.

 Ryšiai išankstinio pranešimo etape sprendžiant klausimą dėl supaprastintos procedūros taikymo 20

6.3.

 Pranešimas ir santraukos paskelbimas 20

6.4.

 Sutrumpintas sprendimas 20

7.

 Oficiali tyrimo procedūra 21

7.1.

 Sprendimo ir prasmingos santraukos paskelbimas 21

7.2.

 Suinteresuotųjų šalių pastabos 21

7.3.

 Valstybių narių pastabos 21

7.4.

 Prašymai atitinkamai valstybei narei pateikti papildomos informacijos 22

7.5.

 Kitiems šaltiniams skirti prašymai pateikti informaciją 22

7.6.

 Pagrįstas oficialios tyrimo procedūros sustabdymas 22

7.7.

 Galutinio sprendimo priėmimas ir pagrįstas oficialios tyrimo procedūros pratęsimas 22

8.

 Ekonomikos sektorių ir pagalbos priemonių tyrimai 23

9.

 Oficialūs skundai 23

9.1.

 Skundo forma ir pareiga įrodyti poveikį interesams 23

9.2.

 Oficialaus skundo nagrinėjimo orientacinis terminas ir rezultatas 23

10.

 Vertinimo planai 24

11.

 Kontrolė 24

12.

 Geresnis veiklos koordinavimas ir partnerystė su valstybėmis narėmis 25

13.

 Patikslinimas ateityje 25

1.   KODEKSO TAIKYMO SRITIS IR TIKSLAS

1.

 Pastaraisiais metais Komisija vykdė valstybės pagalbos modernizavimo darbotvarkę, siekdama valstybės pagalbos kontrolės srityje daugiausia dėmesio skirti priemonėms, kurios daro realų poveikį konkurencijai vidaus rinkoje, ir kartu supaprastinti ir racionalizuoti taisykles bei procedūras. Tokiu būdu valstybėms narėms suteikus galimybę teikti valstybės paramą Komisijai neatliekant išankstinio tikrinimo ir paspartinus su valstybės pagalbos procedūra susijusių sprendimų priėmimą sudarytos palankesnės sąlygos viešosioms investicijoms.

2.

 Komisija priėmė visų pirma:

—

Pranešimą dėl valstybės pagalbos sąvokos (1), kuriame išaiškinama, kokių rūšių valstybės parama nelaikoma valstybės pagalba. Ja nelaikoma, pavyzdžiui, ekonominės veiklos finansavimas rinkos sąlygomis, investicijos į tokią infrastruktūrą, kaip geležinkeliai, automobilių keliai, vidaus vandens keliai ir vandens tiekimo sistemos, kuri nekonkuruoja su panašia infrastruktūra, investicijos į mažos apimties infrastruktūros objektus ir iš esmės vietos paslaugų finansavimas.

—

Bendrasis bendrosios išimties reglamentas (toliau – BBIR) (2), kuriuo valstybėms narėms suteikiama galimybė be išankstinio Komisijos patvirtinimo įgyvendinti įvairias valstybės pagalbos priemones, kuriomis neturėtų būti iškraipoma konkurencija. BBIR taikomas daugiau kaip 97 % naujai įgyvendinamų valstybės pagalbos priemonių, taigi jos įgyvendinamos be išankstinio Komisijos patvirtinimo (3).

—

Patikslintas Valstybės pagalbos procedūrų reglamentas, įskaitant taisykles, reglamentuojančias skundų nagrinėjimą ir rinkos informacijos priemones, skirtas valstybės pagalbos kontrolei atlikti tais atvejais, kai konkurencijos vidaus rinkoje iškraipymo tikimybė yra didžiausia (4).

—

Sprendimai konkrečiose bylose, kuriuose patvirtinama, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į vietinį mažos apimties projektų pobūdį ir itin ribotą poveikį vidaus rinkai, paramą daugeliui tokių projektų gali teikti neatlikdamos valstybės pagalbos kontrolės (5).

3.

 Toliau dedamos pastangos sutelkti ir supaprastinti ES valstybės pagalbos taisykles. Rengiant 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą Komisija pasiūlė peržiūrėti ES valstybės pagalbos įgaliojimų suteikimo reglamentą, kad būtų galima: i) ES finansavimą, teikiamą finansinių priemonių forma, paprasčiau derinti su valstybių narių finansavimu, ii) supaprastinti sąlygas, kuriomis valstybės narės iš ES struktūrinių ir investicijų fondų gali gauti lėšų tam tikriems projektams remti (6).

4.

 Kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti atnaujintomis valstybės pagalbos taisyklėmis, šiame komunikate (toliau – Geriausios praktikos kodeksas) pateiktos gairės valstybėms narėms, pagalbos gavėjams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams dėl to, kaip valstybės pagalbos procedūros veikia praktiškai (7). Jomis siekiama valstybės pagalbos procedūras padaryti kuo skaidresnes, paprastesnes, aiškesnes, nuspėjamesnes ir savalaikesnes. Šiuo komunikatu pakeičiamas 2009 m. Pranešimas dėl Geriausios praktikos kodekso (8) ir integruojamos 2009 m. Pranešimo apie supaprastintą procedūrą (9) nuostatos.

5.

 Norint pasiekti šio komunikato tikslų ir užtikrinti, kad valstybės pagalbos taisyklės būtų taikomos tinkamai ir veiksmingai, valstybės narės ir Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti kaip partnerės. Šiomis aplinkybėmis Komisijos tarnybos toliau sudarys sąlygas išankstinio pranešimo etape palaikyti ryšius dėl potencialių valstybės pagalbos priemonių, kurias valstybės narės ketina įgyvendinti. Jos kartu su valstybėmis narėmis nustatys bylų nagrinėjimo procedūros prioritetus. Be to, jos sukurs šalių koordinatorių tinklą ir valstybėms narėms teiks paramą – gaires ir mokymą valstybės pagalbos taisyklių taikymo klausimais. Didindama pastangas stiprinti bendradarbiavimą ir partnerystę su valstybėmis narėmis, Komisijos tarnybos skatins valstybes nares tarpusavyje ir su Komisija keistis patirtimi, susijusia su valstybės pagalbos taisyklių taikymo geriausia praktika ir kilusiomis problemomis.

6.

 Šiuo Geriausios praktikos kodeksu taip pat siekiama patobulinti skundų dėl valstybės pagalbos nagrinėjimo procedūrą. Jame patikslinama, kokiomis sąlygomis Komisijos tarnybos konkretų skundą laikys oficialiu skundu, ir nurodomi orientaciniai oficialių skundų nagrinėjimo terminai.

7.

 Tačiau, atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos ypatybes, gali prireikti šio kodekso nuostatas pritaikyti arba nuo jų nukrypti. Būtinybę nukrypti nuo šio kodekso taip pat galima pateisinti žuvininkystės ir akvakultūros sektorių ir pirminės žemės ūkio produktų gamybos, žemės ūkio produktų perdirbimo ar prekybos jais specifika.

2.   SANTYKIS SU ES TEISE

8.

 Šiame kodekse aprašomos ir paaiškinamos procedūros, kurias Komisijos tarnybos atlieka vertindamos valstybės pagalbos bylas. Nors kodekse ES valstybės pagalbos taisyklės išsamiai neapžvelgiamos, jis turėtų būti taikomas kartu su visais kitais dokumentais, kuriuose išdėstytos tos taisyklės. Be teisių, kurios išdėstytos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis), Procedūrų reglamente (10) ir Įgyvendinimo reglamente (11), taip pat ES teismų praktikoje dėl jų aiškinimo, šis kodeksas naujų teisių nesuteikia. Be to, jis niekaip nekeičia tų teisių turinio.

3.   IŠANKSTINIS PRANEŠIMAS

3.1.   Tikslai

9.

 Komisijos tarnybos prašo valstybių narių su jomis susisiekti iki pateikiant oficialų pranešimą Komisijai apie potencialią valstybės pagalbos priemonę (toliau – ryšiai išankstinio pranešimo etape). Šiais ryšiais išankstinio pranešimo etape siekiama kelių tikslų.

10.

 Pirma, palaikydamos šiuos ryšius išankstinio pranešimo etape, Komisijos tarnybos ir valstybė narė gali aptarti, kokia informacija reikalinga, kad pranešimas apie konkrečią valstybės pagalbos priemonę būtų laikomas išsamiu. Taigi tais atvejais, kai palaikomi ryšiai išankstinio pranešimo etape, pranešimai paprastai būna kokybiškesni ir išsamesni. Tai savo ruožtu leidžia greičiau išnagrinėti tokius pranešimus ir paprastai sudaro sąlygas Komisijai priimti sprendimą per 2 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos (12).

11.

 Antra, palaikydamos ryšius išankstinio pranešimo etape, Komisijos tarnybos ir valstybė narė gali neoficialiai ir konfidencialiai (13) aptarti teisinius ir ekonominius siūlomos priemonės aspektus prieš oficialiai apie ją pranešant. Visų pirma, išankstinio pranešimo etapu galima aptarti tuos siūlomos priemonės aspektus, kurie gali ne visai atitikti valstybės pagalbos taisykles, be kita ko, tais atvejais, kai būtina padaryti reikšmingų priemonės pakeitimų.

12.

 Trečia, išankstinio pranešimo etapu Komisijos tarnybos atliks pirminį vertinimą, ar bylai gali būti taikoma supaprastinta procedūra (žr. 6 skirsnį).

3.2.   Taikymo sritis

13.

 Komisijos tarnybos palaikys ryšius išankstinio pranešimo etape, kai tik to paprašys valstybė narė. Komisijos tarnybos primygtinai rekomenduoja valstybėms narėms palaikyti tokius ryšius tose bylose, kuriose esama anksčiau nenagrinėtų aspektų ar ypatybių arba kurios yra sudėtingos, todėl tikslinga su Komisijos tarnybomis surengti išankstinį neoficialų pasitarimą. Palaikyti ryšius išankstinio pranešimo etape gali būti naudinga ir tokiems ES didelę reikšmę turintiems bendro intereso projektams, kaip transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindinio tinklo projektai, jei jų finansavimas gali būti laikomas valstybės pagalba.

3.3.   Terminas

14.

 Siekiant užtikrinti, kad ryšiai išankstinio pranešimo etape būtų veiksmingi, valstybės narės turėtų Komisijos tarnyboms pateikti pranešimo projektą, kuriame išdėstyta visa informacija, reikalinga siūlomai valstybės pagalbos priemonei įvertinti. Tada, siekiant pagreitinti procesą, paprastai e. paštu, telefonu arba vaizdo konferencijos priemonėmis bus neoficialiai palaikomi ryšiai išankstinio pranešimo etape. Prireikus arba valstybei narei paprašius gali būti surengti Komisijos tarnybų ir valstybės narės posėdžiai.

15.

 Kad būtų sudarytos sąlygos produktyviems pasitarimams, Komisijos tarnybos rekomenduoja ypač sudėtingose bylose (pavyzdžiui, bylose dėl restruktūrizavimo pagalbos arba didelės ar sudėtingos individualios pagalbos priemonių) ryšius išankstinio pranešimo etape inicijuoti kuo anksčiau. Palaikyti tokius ryšius gali būti naudinga ir kai kuriais mažiau problemiškais atvejais, kad būtų gautas valstybės narės pirminio vertinimo patvirtinimas ir nustatyta, kokios informacijos Komisijos tarnyboms reikės bylai įvertinti.

16.

 Ryšių išankstinio pranešimo etape terminas ir forma labai priklauso nuo bylos sudėtingumo. Nors tokie ryšiai gali trukti keletą mėnesių, paprastai jų trukmė neturėtų viršyti 6 mėnesių.

17.

 Pasibaigus ryšiams išankstinio pranešimo etape, valstybė narė turėtų galėti pateikti išsamų pranešimą. Tais atvejais, kai Komisijos tarnybos mano, kad ryšiai išankstinio pranešimo etape neduoda patenkinamų rezultatų, jos gali baigti išankstinio pranešimo etapą. Tai neužkerta kelio valstybei narei vėl teikti išankstinį pranešimą arba pranešti apie panašią priemonę.

3.4.   Turinys

18.

 Remdamasi patirtimi, įgyta visų pirma bylose, turinčiose didelę reikšmę techniniams, finansiniams ir su projektais susijusiems aspektams, Komisija rekomenduoja į ryšius išankstinio pranešimo etape įtraukti pagal individualias priemones teikiamos pagalbos gavėjus. Vis dėlto sprendimą dėl pagalbos gavėjo įtraukimo ar neįtraukimo priima valstybė narė.

19.

 Tais atvejais, kai priemonė yra susijusi su keliomis valstybėmis narėmis (pavyzdžiui, bendrų Europos interesams svarbių projektų atveju), dalyvaujančios valstybės narės paprastai raginamos iki inicijuojant ryšius išankstinio pranešimo etape surengti tarpusavio pasitarimą, kad būtų laikomasi nuoseklaus požiūrio į priemonę ir būtų nustatyti realistiški terminai.

20.

 Komisijos tarnybos stengsis išankstinio pranešimo etapo pabaigoje valstybei narei pateikti neoficialų preliminarų priemonės vertinimą. Tą preliminarų vertinimą sudaro neprivalomos Komisijos tarnybų gairės dėl pranešimo projekto išsamumo ir neoficialus neprivalomas vertinimas (14), ar priemonė yra valstybės pagalba ir ar ji yra suderinama su vidaus rinka.

21.

 Ypač naujose ar sudėtingose bylose išankstinio pranešimo etapo pabaigoje Komisijos tarnybos gali neatlikti neoficialaus preliminaraus priemonės vertinimo. Tokiais atvejais valstybės narės prašymu jos gali raštu nurodyti, kokios informacijos dar reikia pateikti, kad būtų galima atlikti priemonės vertinimą.

22.

 Ryšiai išankstinio pranešimo etape yra savanoriški ir konfidencialūs. Jie nedaro poveikio bylos vertinimui po oficialaus pranešimo apie ją. Visų pirma, tai, kad buvo palaikomi ryšiai išankstinio pranešimo etape, nereiškia, kad po oficialaus pranešimo Komisijos tarnybos negali prašyti valstybės narės pateikti papildomos informacijos.

4.   BYLŲ PORTFELIO METODAS IR ABIEM PUSĖMS PRIIMTINAS PLANAVIMAS

4.1.   Bylų portfelio metodas

23.

 Valstybės narės gali paprašyti Komisijos tarnybų per nuspėjamesnį terminą išnagrinėti tas bylas, kurioms, jų manymu, turėtų būti teikiamas prioritetas. Tuo tikslu jos gali dalyvauti Komisijos tarnybų rengiamame bylų portfelio sudarymo procese. Du kartus per metus (15) Komisijos tarnybos paprašys valstybių narių jas informuoti apie tai, kurioms į jų portfelį įtrauktoms byloms, apie kurias pranešta, jų manymu, turėtų būti teikiamas didesnis ar mažesnis prioritetas. Jei valstybės narės nori dalyvauti procese, jos turėtų per nustatytą terminą pateikti atsakymą į prašymą. Gavusios tą informaciją ir tinkamai atsižvelgdamos į turimus išteklius bei kitas neišnagrinėtas bylas, susijusias su prašymą pateikusia valstybe nare, Komisijos tarnybos gali pasiūlyti toms byloms nustatyti abiem pusėms priimtiną planavimą, kad būtų užtikrinta, jog jos bus išnagrinėtos greitai ir nuspėjamai.

4.2.   Abiem pusėms priimtinas planavimas

4.2.1.   Tikslas ir turinys

24.

 Abiem pusėms priimtinas planavimas – tai priemonė, kuri gali būti taikoma siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir nuspėjamumą, kiek tai susiję su galima valstybės pagalbos tyrimo trukme. Ši priemonė sudaro sąlygas Komisijos tarnyboms ir valstybei narei susitarti dėl tikėtino konkrečios bylos tyrimo grafiko, o kai kuriais atvejais – ir dėl galimos tyrimo krypties. Jis gali būti ypač naudingas tose bylose, kuriose esama anksčiau nenagrinėtų aspektų, kurios yra susijusios su TEN-T pagrindinio tinklo projektais arba kurios yra techniškai sudėtingos, skubios ar opios.

25.

 Visų pirma Komisijos tarnybos ir valstybė narė galėtų susitarti dėl šių dalykų:

—

į bylų portfelį įtrauktos bylos nagrinėjimo prioritetine tvarka. Tais atvejais, kai tai būtina planavimo ar išteklių tikslais (16), byla gali būti nagrinėjama prioritetine tvarka su sąlyga, kad valstybė narė oficialiai sutiks, kad būtų sustabdytas arba pratęstas kitų į jos portfelį įtrauktų bylų nagrinėjimo terminas (17),

—

to, kokią informaciją (18) valstybė narė ir (arba) potencialus pagalbos gavėjas turėtų pateikti Komisijos tarnyboms, ir kokiais būdais Komisijos tarnybos ketina toje byloje vienašališkai rinkti informaciją,

—

Komisijos tarnybų atliekamo bylos, pradėtos pateikus pranešimą apie ją, vertinimo galimos formos ir trukmės.

26.

 Jei valstybė narė visą reikiamą informaciją, dėl kurios susitarta, pateiks greitai, Komisijos tarnybos stengsis laikytis abipusiškai sutarto bylos nagrinėjimo termino. Vis dėlto laikytis to termino gali būti neįmanoma tais atvejais, kai dėl valstybės narės arba trečiosios šalies pateiktos informacijos kyla papildomų klausimų.

4.2.2.   Apimtis ir terminas

27.

 Abiem pusėms priimtinas planavimas visų pirma bus taikomas toms byloms, kuriose esama anksčiau nenagrinėtų visiškai naujų aspektų arba kurios yra techniškai sudėtingos ar opios. Tais atvejais abiem pusėms priimtinas planavimas bus vykdomas išankstinio pranešimo etapo pabaigoje, o po jo bus pateiktas oficialus pranešimas.

28.

 Abiem pusėms priimtinas planavimas gali būti vykdomas ir oficialios tyrimo procedūros pradžioje. Tokiais atvejais valstybė narė turėtų paprašyti susitarti dėl abiem pusėms priimtino tolesnio bylos nagrinėjimo planavimo.

5.   PRELIMINARUS PRIEMONIŲ, APIE KURIAS PRANEŠTA, NAGRINĖJIMAS

5.1.   Prašymai pateikti informaciją

29.

 Komisijos tarnybos pradeda preliminarų kiekvienos priemonės, apie kurią pranešta, nagrinėjimą gavusios pranešimą apie ją. Jei po pranešimo apie pagalbos priemonę pateikimo Komisijos tarnyboms prireiks papildomos informacijos, jos valstybei narei išsiųs prašymą pateikti informaciją. Kadangi Komisijos tarnybos stengiasi sutelkti prašymus pateikti informaciją, o ryšiai išankstinio pranešimo etape turėtų užtikrinti, kad valstybės narės pateiks išsamius pranešimus (19), paprastai pakaks išsiųsti vieną išsamų prašymą pateikti informaciją. Prašyme paaiškinama, kokia informacija yra reikalinga, ir jis paprastai išsiunčiamas per 4 savaites nuo oficialaus pranešimo gavimo dienos.

30.

 Gavusios valstybės narės atsakymą, Komisijos tarnybos gali pateikti papildomų klausimų priklausomai nuo atsakymų turinio ir bylos pobūdžio. Tai nebūtinai reiškia, kad vertindama bylą Komisija susiduria su rimtais sunkumais.

31.

 Jei valstybė narė per nustatytą terminą nepateiks prašomos informacijos, Komisijos tarnybos išsiųs priminimą. Jei po vieno priminimo valstybė narė ir toliau nepateiks informacijos, Komisijos tarnybos informuos valstybę narę, jog pranešimas laikomas atšauktu (20), išskyrus atvejus, kai esama išimtinių aplinkybių. Jei pranešimas laikomas atšauktu, valstybė narė gali vėliau vėl teikti pranešimą apie priemonę, jį papildžiusi trūkstama informacija.

32.

 Tais atvejais, kai tenkinamos sąlygos pradėti oficialią tyrimo procedūrą, Komisija paprastai tą procedūrą pradės ne vėliau kaip po dviejų klausimų etapų. Tačiau, priklausomai nuo bylos pobūdžio ir valstybės narės pateiktos informacijos išsamumo ir sudėtingumo, kai kuriose bylose iki pradedant oficialią tyrimo procedūrą gali būti teikiama daugiau prašymų pateikti informaciją.

5.2.   Preliminaraus nagrinėjimo sustabdymas susitarimu

33.

 Komisijos tarnybos gali sustabdyti preliminarų nagrinėjimą, pavyzdžiui, tais atvejais, kai valstybė narė prašo jį sustabdyti tam, kad būtų galima pakeisti pagalbos priemonę, siekiant ją suderinti su valstybės pagalbos taisyklėmis, arba bendru susitarimu.

34.

 Dėl sustabdymo termino susitariama iš anksto. Jei pasibaigus šiam terminui valstybė narė nepateiks išsamaus pranešimo, kuris atitiktų valstybės pagalbos taisyklių reikalavimus, Komisijos tarnybos tęs procedūrą nuo tos stadijos, kurioje ji buvo sustabdyta. Tada Komisijos tarnybos paprastai informuos valstybę narę apie tai, kad pranešimas laikomas atšauktu, arba, kilus didelėms abejonėms dėl pagalbos priemonės atitikties valstybės pagalbos taisyklėms, taigi ir dėl jos suderinamumo su vidaus rinka, nedelsdamos pradės oficialią tyrimo procedūrą.

5.3.   Su esama padėtimi susiję ryšiai ir ryšiai su pagalbos gavėju

35.

 Gavusios prašymą, Komisijos tarnybos informuos valstybę narę apie esamą padėtį, susijusią su preliminariu pranešimo nagrinėjimu.

36.

 Valstybė narė gali nuspręsti į su esama padėtimi susijusius ryšius su Komisija įtraukti potencialios pagalbos pagal (individualios) valstybės pagalbos priemonę gavėją, visų pirma bylose, turinčiose didelę reikšmę techniniams, finansiniams ir su projektais susijusiems aspektams. Komisijos tarnybos rekomenduoja pagalbos gavėjui įsitraukti į tokius ryšius. Vis dėlto sprendimą dėl pagalbos gavėjo įtraukimo ar neįtraukimo priima valstybė narė.

6.   SUPAPRASTINTA PROCEDŪRA NESUDĖTINGOSE BYLOSE

6.1.   Bylos, kurioms gali būti taikoma supaprastinta procedūra

37.

 Jei byla yra nesudėtinga ir atitinka tam tikras sąlygas, Komisija gali sutikti ją nagrinėti pagal supaprastintą procedūrą. Tokiais atvejais Komisija sieks per 25 dienas nuo pranešimo dienos priimti sutrumpintą sprendimą, kuriuo pripažįstama, kad priemonė, apie kurią pranešta, nėra pagalba, arba sprendimą nereikšti prieštaravimų (21).

38.

 Jei valstybė narė prašys taikyti supaprastintą procedūrą, Komisijos tarnybos nuspręs, ar byla yra tinkama nagrinėti pagal šią procedūrą. Tai gali būti visų pirma tais atvejais, kai priemonė yra pakankamai panaši į kitas priemones, kurios buvo patvirtintos bent trimis Komisijos sprendimais, priimtais per 10 metų iki išankstinio pranešimo dienos (toliau – sprendimų precedentai). Spręsdamos, ar priemonė yra pakankamai panaši į sprendimų precedentuose vertintas priemones, Komisijos tarnybos įvertins visas taikytinas materialines ir procedūrines sąlygas, visų pirma priemonės tikslus ir bendrą struktūrą, pagalbos gavėjų rūšis, tinkamas finansuoti išlaidas, individualias pranešimo viršutines ribas, pagalbos intensyvumą ir taikytinas priemokas, nuostatas dėl sumavimo, skatinamąjį poveikį ir skaidrumo reikalavimus.

39.

 Jei esama bent trijų sprendimų precedentų, yra aišku, kad priemonė nėra pagalba arba kad pagalbos priemonė yra suderinama su vidaus rinka. Vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis tai netaikoma, jei, pavyzdžiui, sprendimų precedentus Komisija įvertina iš naujo atsižvelgdama į naujausią praktiką. Kadangi tokios bylos turi būti išnagrinėtos nuodugniai, Komisijos tarnybos paprastai atsisakys taikyti supaprastintą procedūrą.

40.

 Komisijos tarnybos taip pat gali atsisakyti taikyti supaprastintą procedūrą tais atvejais, kai pagalbos priemone galėtų pasinaudoti įmonė, kuri privalo grąžinti valstybės pagalbą, kurią Komisija yra pripažinusi neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka (22).

6.2.   Ryšiai išankstinio pranešimo etape sprendžiant klausimą dėl supaprastintos procedūros taikymo

41.

 Komisijos tarnybos sutiks taikyti supaprastintą procedūrą tik jei dėl konkrečios pagalbos priemonės buvo palaikomi ryšiai išankstinio pranešimo etape. Šiomis aplinkybėmis valstybė narė turėtų pateikti pranešimo formos projektą su visa atitinkama informacija, įskaitant nuorodas į sprendimų precedentus, ir pranešimo santraukos projektą (23), skirtą skelbti Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje.

42.

 Komisijos tarnybos taikys supaprastintą procedūrą tik jei, jų manymu, pranešimo forma iš esmės yra išsami. Tai reiškia, kad, jei valstybė narė savo pranešimą grindžia pranešimo formos projektu, įskaitant ryšių išankstinio pranešimo etape rezultatus, Komisijos tarnybos iš esmės turi pakankamai informacijos priemonei patvirtinti.

6.3.   Pranešimas ir santraukos paskelbimas

43.

 Valstybei narei pateikus pranešimą, pradedamas skaičiuoti 25 dienų terminas sutrumpintam sprendimui priimti (žr. 38 punktą). Taikant supaprastintą procedūrą, naudojamos standartinės pranešimo formos (24).

44.

 Gavusios pranešimą, Komisijos tarnybos jo santrauką (25) paskelbs Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje ir nurodys, kad pagalbos priemonei gali būti taikoma supaprastinta procedūra. Tuomet suinteresuotosios šalys per 10 darbo dienų galės pateikti pastabų, visų pirma dėl aplinkybių, dėl kurių galėtų prireikti atlikti išsamesnį tyrimą. Jei suinteresuotoji šalis nurodys problemų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodys tinkamai pagrįstos, Komisijos tarnybos taikys įprastą procedūrą. Apie tai jos informuos valstybę narę ir suinteresuotąsias šalis.

6.4.   Sutrumpintas sprendimas

45.

 Tais atvejais, kai taikoma supaprastinta procedūra, Komisija paprastai priims sutrumpintą sprendimą. Komisija stengsis sprendimą, kuriuo pripažįstama, kad priemonė, apie kurią pranešta, nėra pagalba, arba sprendimą nereikšti prieštaravimo (26) priimti per 25 darbo dienas nuo pranešimo dienos.

46.

 Sutrumpintame sprendime pateikiama pranešimo momentu paskelbta santrauka bei trumpas priemonės vertinimas pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį ir, kai taikytina, nurodoma, kad ji atitinka ankstesnę Komisijos sprendimų priėmimo praktiką. Viešai skelbtina sprendimo versija bus paskelbta Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje.

7.   OFICIALI TYRIMO PROCEDŪRA

47.

 Komisija siekia padaryti pagal oficialią tyrimo procedūrą nagrinėjamų sudėtingų bylų nagrinėjimą skaidresnį, nuspėjamesnį ir veiksmingesnį. Todėl ji veiksmingai naudosis visomis Procedūrų reglamento jai suteiktomis procedūrinėmis priemonėmis.

7.1.   Sprendimo ir prasmingos santraukos paskelbimas

48.

 Tais atvejais, kai valstybė narė neprašo iš sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) pašalinti konfidencialios informacijos, Komisija siekia sprendimą kartu su prasminga santrauka (27) paskelbti per 2 mėnesius nuo jo priėmimo.

49.

 Tais atvejais, kai Komisijos tarnybos ir valstybė narė nesutaria dėl konfidencialios informacijos pašalinimo iš sprendimo pradėti procedūrą, Komisija taikys Komunikato dėl profesinės paslapties (28) principus ir priimtą sprendimą paskelbs kuo greičiau (29). Tokia pati praktika bus taikoma skelbiant visus galutinius sprendimus (30).

7.2.   Suinteresuotųjų šalių pastabos

50.

 Suinteresuotosios šalys, įskaitant pagalbos gavėją, per 1 mėnesį nuo sprendimo pradėti procedūrą paskelbimo dienos gali dėl jo pateikti pastabų (31). Iš esmės Komisijos tarnybos to termino nepratęs ir jam pasibaigus informacijos nepriims (32). Komisijos tarnybos gali tą terminą pratęsti tik išimtiniais tinkamai pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, jei suinteresuotoji šalis ketina pateikti ypač daug faktinės informacijos arba jei iki termino pabaigos su suinteresuotąja šalimi buvo palaikomi ryšiai.

51.

 Ypač sudėtingose bylose Komisijos tarnybos gali sprendimo pradėti procedūrą kopiją išsiųsti suinteresuotosioms šalims, įskaitant prekybos ar verslo asociacijas, ir paprašyti jų pateikti pastabų dėl konkrečių bylos aspektų (33). Suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas yra savanoriškas. Siekdamos užtikrinti procedūros veiksmingumą, savo rašte Komisijos tarnybos paprašys suinteresuotųjų šalių atsakymą pateikti per 1 mėnesį. Tą patį prašymą pateikti pastabų Komisija išsiųs pagalbos gavėjui.

52.

 Siekdamos nepažeisti teisės į gynybą (34), Komisijos tarnybos perduos atitinkamai valstybei narei nekonfidencialią bet kokių pastabų, gautų iš suinteresuotųjų šalių, versiją ir paprašys valstybės narės per 1 mėnesį pateikti atsakymą. Jei suinteresuotųjų šalių pastabų nebus gauta, Komisijos tarnybos apie tai informuos valstybę narę.

53.

 Komisijos tarnybos prašo valstybių narių priimti suinteresuotųjų šalių pastabas originalo kalba, kad jas būtų galima perduoti kuo greičiau. Vis dėlto valstybės narės prašymu Komisijos tarnybos pateiks vertimą. Dėl to procedūros trukmė gali pailgėti.

7.3.   Valstybių narių pastabos

54.

 Komisijos tarnybos siekia kuo greičiau baigti oficialią tyrimo procedūrą. Todėl jos griežtai taiko Procedūrų reglamente nustatytus terminus. Jei valstybė narė per 1 mėnesį (35) nepateikia pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą arba dėl trečiųjų šalių pastabų, pagrįstu valstybės narės prašymu Komisijos tarnybos gali tą terminą pratęsti dar vienu mėnesiu ir nurodyti, kad terminas daugiau nebus pratęsiamas, nebent būtų išimtinių aplinkybių. Jei valstybė narė nepateikia pakankamai išsamaus ir prasmingo atsakymo, Komisija gali priimti sprendimą remdamasi turima informacija (36).

55.

 Jei neteisėtos pagalbos atveju (t. y. jei nauja pagalba suteikta pažeidžiant Sutarties 108 straipsnio 3 dalį) trūksta informacijos, kuri yra reikšminga, kad Komisija galėtų priimti galutinį sprendimą, ji gali priimti įsakymą pateikti informaciją (37), kuriuo valstybė narė įpareigojama tą informaciją pateikti. Jei valstybė narė per nustatytą terminą neįvykdo įsakymo, Komisija gali priimti sprendimą remdamasi turima informacija.

7.4.   Prašymai atitinkamai valstybei narei pateikti papildomos informacijos

56.

 Ypač sudėtingose bylose Komisijos tarnyboms gali reikėti išsiųsti papildomų prašymų pateikti informaciją jau po to, kai gautos valstybės narės pastabos dėl sprendimo pradėti procedūrą. Paprastai terminas valstybei narei pateikti atsakymą yra 1 mėnuo.

57.

 Jei iki termino pabaigos valstybė narė nepateiks atsakymo, Komisijos tarnybos jai išsiųs priminimą ir nustatys galutinį terminą, kuris paprastai yra 20 darbo dienų. Jos taip pat informuos valstybę narę apie tai, kad jei Komisija iki termino pabaigos negaus tinkamo atsakymo, ji, priklausomai nuo bylos specifikos, turi kelias galimybes. Ji gali pareikšti, kad pranešimas atšauktas (38). Ji gali prašymą pateikti informaciją išsiųsti kitiems šaltiniams (39). Neteisėtos pagalbos atvejais Komisija gali priimti įsakymą pateikti informaciją. Ji taip pat gali priimti sprendimą remdamasi turima informacija (40).

7.5.   Kitiems šaltiniams skirti prašymai pateikti informaciją

58.

 Tais atvejais, kai oficialiai konstatuota, kad preliminaraus nagrinėjimo etape valstybė narė nepateikė pakankamai informacijos, pradėjusi oficialią tyrimo procedūrą Komisija gali prašymą pateikti informaciją išsiųsti šaltiniams, kurie nėra valstybės narės (41).

59.

 Jei Komisijos tarnybos nori prašyti, kad informacijos pateiktų pagalbos gavėjas, jos turi gauti aiškiai išreikštą valstybės narės sutikimą. Paprastai valstybei narei nustatomas trumpas terminas pateikti atsakymą į tokį prašymą.

60.

 Komisijos tarnybos paisys proporcingumo principo (42) ir prašys kitų šaltinių pateikti informaciją tik jei tie subjektai tą informaciją turi. Suinteresuotosioms šalims bus nustatytas pagrįstas terminas informacijai pateikti, kuris paprastai neviršys 1 mėnesio.

61.

 Remiantis ES teismų praktika, be kitiems šaltiniams skirtų prašymų pateikti informaciją, Komisija taip pat turi įgaliojimus tirti ir rinkti informaciją (43). Šiems įgaliojimams nedaro poveikio konkrečios taisyklės, reglamentuojančios kitiems šaltiniams skirtus prašymus pateikti informaciją.

7.6.   Pagrįstas oficialios tyrimo procedūros sustabdymas

62.

 Komisijos tarnybos sustabdys oficialią tyrimo procedūrą tik išimtinėmis aplinkybėmis, susitarusi su valstybe nare. Tai gali būti tais atvejais, jeigu valstybė narė paprašo sustabdyti procedūrą tam, kad projektą suderintų su valstybės pagalbos taisyklėmis, arba tais atvejais, kai sprendimas ES teismų nagrinėjamoje byloje gali daryti poveikį bylos vertinimui.

63.

 Procedūra gali būti oficialiai sustabdyta tik vieną kartą Komisijos tarnybų ir valstybės narės iš anksto sutartam laikotarpiui.

7.7.   Galutinio sprendimo priėmimas ir pagrįstas oficialios tyrimo procedūros pratęsimas

64.

 Komisija visais atvejais siekia galutinį sprendimą priimti nedelsdama, bet, jei įmanoma, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo procedūros pradžios (44). Komisijos tarnybų ir valstybės narės susitarimu tas terminas gali būti pratęstas. Pratęsti terminą gali būti tikslinga, jei byla yra susijusi su nauja pagalbos priemone arba joje kyla anksčiau nenagrinėtų teisinių klausimų.

65.

 Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šio 18 mėnesių termino, Komisija stengsis priimti galutinį sprendimą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pateikė paskiausią informacijos dalį, arba nuo dienos, kurią suėjo paskiausias terminas.

8.   EKONOMIKOS SEKTORIŲ IR PAGALBOS PRIEMONIŲ TYRIMAI

66.

 Komisijai suteikti įgaliojimai atlikti ekonomikos sektoriaus tyrimą; atlikdama tą tyrimą ji paisys proporcingumo principo (45). Baigusi tokį tyrimą, Komisija paskelbs jo rezultatų ataskaitą Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje. Komisija informuos valstybes nares ir paprašys jų ir kitų suinteresuotųjų šalių ne vėliau kaip per 1 mėnesį pateikti pastabų dėl ataskaitos.

67.

 Informacija, gauta atlikus ekonomikos sektoriaus tyrimą, gali būti naudojama vykdant valstybės pagalbos procedūras ir remdamasi ja Komisija gali savo iniciatyva pradėti valstybės pagalbos priemonių tyrimus.

9.   OFICIALŪS SKUNDAI

68.

 Komisijos tarnybos siekia suinteresuotųjų šalių skundus nagrinėti kuo veiksmingiau ir skaidriau, laikydamosi toliau aprašytos geriausios praktikos.

9.1.   Skundo forma ir pareiga įrodyti poveikį interesams

69.

 Procedūrų reglamento 1 straipsnio h punkte suinteresuotoji šalis apibrėžta kaip kiekviena valstybė narė ir bet kuris asmuo, įmonė arba įmonių asociacija, kurios interesams gali turėti įtakos pagalbos skyrimas, ypač pagalbos gavėjas, konkuruojančios įmonės ir prekybinės asociacijos. Suinteresuotosios šalys, pageidaujančios Komisijai paduoti oficialų skundą, turėtų užpildyti skundo formą (46) ir pateikti visą prašomą informaciją, taip pat pridėti nekonfidencialią skundo versiją (47). Jei skundo forma užpildyta ir skundą padavusi šalis įrodys, kad pagalbos skyrimas gali daryti poveikį jos interesams, kaip nurodyta Procedūrų reglamento 1 straipsnio h punkte (48), Komisijos tarnybos jos skundą užregistruos kaip oficialų skundą.

70.

 Jei skundą padavusi šalis nepateiks visos skundo formoje nurodytos reikalingos informacijos arba neįrodys, kad ji turi suinteresuotumą imtis veiksmų, Komisijos tarnybos pateiktą informaciją laikys rinkos informacija (49). Apie tai Komisijos tarnybos informuos skundą padavusią šalį. Remdamasi rinkos informacija, Komisija gali pradėti išsamesnį tyrimą.

9.2.   Oficialaus skundo nagrinėjimo orientacinis terminas ir rezultatas

71.

 Komisijos tarnybos stengiasi oficialų skundą išnagrinėti per neprivalomą terminą, kuris yra 12 mėnesių nuo skundo užregistravimo dienos. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tyrimas galėtų trukti ilgiau, pavyzdžiui, jei Komisijos tarnyboms reikėtų prašyti skundo pateikėjo, valstybės narės ar trečiųjų šalių pateikti papildomos informacijos.

72.

 Jei skundas nėra pagrįstas, Komisijos tarnybos stengsis per 2 mėnesius nuo jo užregistravimo dienos skundo pateikėją informuoti apie tai, kad nėra pakankamo pagrindo nagrinėti skundą. Jos paprašys skundo pateikėjo per 1 mėnesį pateikti papildomų pastabų dėl skundo esmės. Jei skundo pateikėjas iki šio termino pabaigos nepateiks papildomų pastabų, skundas bus laikomas atšauktu.

73.

 Skundų dėl patvirtintos pagalbos ir (arba) pagalbos priemonių, apie kurias nereikia pranešti, atveju Komisijos tarnybos taip pat stengsis skundo pateikėjui pateikti atsakymą per 2 mėnesius nuo skundo gavimo dienos.

74.

 Atsižvelgdamos į darbo krūvį ir naudodamosi teise nustatyti tyrimų prioritetus (50), Komisijos tarnybos stengsis per 12 mėnesių nuo skundo užregistravimo dienos atlikti vieną iš šių veiksmų:

—

priimti sprendimą (51) ir jo kopiją išsiųsti skundo pateikėjui,

—

skundo pateikėjui išsiųsti raštą, kuriame išdėstoma preliminari jų nuomonė apie priemonę, grindžiama turima informacija (toliau – preliminaraus vertinimo raštas). Šis raštas nėra oficiali Komisijos pozicija.

75.

 Tais atvejais, kai preliminaraus vertinimo rašte preliminariai konstatuota, kad pagalba yra suderinama, skundo pateikėjas per 1 mėnesį gali pateikti pastabų. Jei skundo pateikėjas per nustatytą terminą nepateiks pastabų, skundas bus laikomas atšauktu.

76.

 Jei skundas yra susijęs su neteisėta pagalba, Komisijos tarnybos primins skundo pateikėjui apie tai, kad jis gali pateikti ieškinį nacionaliniams teismams, o šie gali nurodyti sustabdyti ar susigrąžinti tokią pagalbą (52). Oficialius skundus dėl pagalbos priemonių, kurios ginčijamos nacionaliniuose teismuose, visą tokio proceso laiką Komisijos tarnybos gali nagrinėti neprioritetine tvarka.

77.

 Komisijos tarnybos paprastai (bet nebūtinai) perduos valstybei narei nekonfidencialią pagrįsto skundo versiją pastaboms pateikti. Komisijos tarnybos paprašys atitinkamos valstybės narės laikytis terminų pastaboms ir informacijai dėl skundo pateikti. Paprastai skundas valstybei narei siunčiamas originalo kalba. Vis dėlto valstybės narės prašymu Komisijos tarnybos pateiks vertimą. Dėl to procedūros trukmė gali pailgėti.

78.

 Komisijos tarnybos nuolat informuos valstybes nares ir skundo pateikėjus apie skundo nagrinėjimą ar jo nagrinėjimo užbaigimą.

10.   VERTINIMO PLANAI

79.

 Teigiamas valstybės pagalbos poveikis turėtų nusverti galimą neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai. Siekdama užtikrinti, kad taip ir būtų, Komisija skatina atlikti veiksmingą pagalbos schemų, dėl kurių galėtų atsirasti esminių konkurencijos iškraipymų, ex post vertinimą. Tai taikoma pagalbos schemoms, kurių biudžetas yra didelis ar kurios pasižymi naujais bruožais, ir schemoms tose rinkose, kur tikimasi didelių rinkos, technologijų ar reglamentavimo pokyčių. Išankstinio pranešimo etape Komisijos tarnybos nuspręs, ar būtina atlikti vertinimą. Jos nedelsdamos informuos valstybę narę, kad ji turėtų pakankamai laiko parengti vertinimo planą.

80.

 Schemų, kurios turi būti įvertintos pagal BBIR (53), atveju valstybė narė apie vertinimo planą turi pranešti Komisijai per 20 darbo dienų nuo schemos įsigaliojimo dienos. Komisija įvertins vertinimo planą ir, jei jis atitiks sąlygas, nedelsdama jį patvirtins. Tada ji taip pat pratęs laikotarpį, kurį pagal BBIR gali būti įgyvendinama schema.

81.

 Schemos, apie kurias pranešta ir kurios turi būti įvertintos, atveju valstybė narė turi Komisijai pateikti savo vertinimo planą tuo pačiu metu kaip ir pranešimą. Komisija įvertins vertinimo planą kartu su pačia schema ir jos sprendimas apims tiek planą, tiek schemą. Visi Procedūrų reglamento procedūriniai reikalavimai taikomi visa apimtimi.

11.   KONTROLĖ

82.

 Komisija nuolat kontroliuoja visas valstybėse narėse galiojančias pagalbos sistemas (54). Kontrolė vyksta bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis; jos turi pateikti visą būtiną informaciją Komisijai (55).

83.

 Modernizavus valstybės pagalbą valstybėms narėms suteikta daugiau galimybių skirti pagalbą apie ją nepranešus Komisijai, pirmiausia dėl to, kad dabar BBIR taikomas didesnei grupei priemonių. Siekiant užtikrinti, kad tos priemonės nuosekliai atitiktų taisykles visoje ES, Komisijai tampa vis svarbiau kontroliuoti, kaip valstybės narės taiko esamas pagalbos schemas arba tas pagalbos schemas, kurioms taikoma išimtis. Todėl Komisijos tarnybos pradėjo kasmet atlikinėti kontrolę, kurios metu jos atrenka valstybės pagalbos bylas, kurias reikia tikrinti išsamiau.

84.

 Komisijos tarnybos tikrina tiek atrinktų schemų atitiktį jų teisiniam pagrindui, tiek jų įgyvendinimą (56).

85.

 Informaciją, būtiną kontrolei atlikti, Komisijos tarnybos gauna pateikusios valstybėms narėms prašymų pateikti informaciją. Paprastai atsakyti į šiuos prašymus valstybės narės turi per 20 darbo dienų. Pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, tada, kai reikia pateikti ypač daug informacijos, tas terminas gali būti ilgesnis.

86.

 Jei pateiktos informacijos nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, ar priemonė yra tinkamai parengta ir įgyvendinta, Komisijos tarnybos valstybei narei išsiųs papildomų prašymų pateikti informaciją.

87.

 Komisijos tarnybos sieks valstybės pagalbos priemonės kontrolę baigti ir atitinkamą valstybę narę informuoti apie rezultatus per 12 mėnesių nuo pirmo prašymo pateikti informaciją pateikimo dienos.

12.   GERESNIS VEIKLOS KOORDINAVIMAS IR PARTNERYSTĖ SU VALSTYBĖMIS NARĖMIS

88.

 Modernizavus valstybės pagalbą valstybėms narėms tenka didesnė atsakomybė atliekant valstybės pagalbos kontrolę ir suteikta daugiau galimybių skirti pagalbą apie ją nepranešus Komisijai. Todėl Komisijai ir valstybėms narėms tapo svarbiau bendradarbiauti taikant naująsias valstybės pagalbos taisykles.

89.

 Siekdamos palaikyti glaudesnius ryšius su valstybėmis narėmis, Komisijos tarnybos įsteigė keletą darbo grupių, kuriose dalyvauja tiek valstybių narių, tiek Komisijos atstovai. Šios darbo grupės reguliariai rengia posėdžius ir jų tikslas – keistis informacija apie praktinius valstybės pagalbos taisyklių taikymo aspektus ir patirtį, įgytą įgyvendinant tas taisykles. Komisijos tarnybos darbo grupėms teikia sekretoriato paslaugas.

90.

 Be to, Komisijos tarnybos taip pat yra pasirengusios padėti valstybėms narėms, pavyzdžiui, teikti neoficialias gaires dėl naujųjų taisyklių aiškinimo. Komisijos tarnybos taip pat stengiasi valstybių narių prašymu joms rengti mokymo sesijas valstybės pagalbos klausimais.

91.

 Komisijos tarnybos taip pat yra įsteigusios šalių koordinatorių tinklą, kurio tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas palaikyti kasdienius ryšius su valstybėmis narėmis. Šalies koordinatorius yra valstybių narių, norinčių susisiekti su Komisijos tarnybomis, kontaktinis asmuo bylų nagrinėjimo ir kitais valstybės pagalbos taisyklių taikymo klausimais. Palaikant elektroninius ryšius kompleksiniais klausimais, visų pirma susijusiais su bylų portfelio metodu, šalių koordinatoriai turėtų būti įtraukti į susirašinėjimą.

13.   PATIKSLINIMAS ATEITYJE

92.

 Priemonėms, apie kurias pranešta ir į kurias kitaip atkreiptas Komisijos dėmesys, šį Geriausios praktikos kodeksą Komisija pradės taikyti praėjus 30 dienų nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

93.

 Šis Geriausios praktikos kodeksas gali būti patikslintas, siekiant, kad jame atsispindėtų:

—

teisėkūros, aiškinimo ir administracinių aktų pokyčiai,

—

aktuali ES teismų praktika arba

—

patirtis, įgyta taikant šį kodeksą.

94.

 Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis reguliariai palaikys dialogą Procedūrų reglamento apskritai ir šio Geriausios praktikos kodekso konkrečiai taikymo klausimais.

(1)  Komisijos pranešimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (OL C 262, 2016 7 19, p. 1).

(2)  2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014 (OL L 187, 2014 6 26, p. 1), kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1) su vėlesniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/1084, kuriuo dėl pagalbos uostų ir oro uostų infrastruktūrai, dėl pranešimo apie pagalbą kultūrai ir paveldo išsaugojimui ir pagalbą sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms ribų ir dėl atokiausiems regionams skirtų regioninės veiklos pagalbos schemų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 ir dėl tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 702/2014 (OL L 156, 2017 6 20, p. 1).

(3)  Komisijos 2017 m. valstybės pagalbos rezultatų suvestinė. Rezultatai, tendencijos ir pastabos dėl 2016 m. ES 28 valstybės pagalbos išlaidų ataskaitų, 2017 11 29, p. 14.

(4)  2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015 9 24, p. 9).

(5)  Žr. Komisijos pranešimą spaudai „Valstybės pagalba. Komisija parengė gaires dėl vietinių valstybės paramos priemonių, kurios nelaikomos valstybės pagalba“, IP/16/3141, 2016 m. rugsėjo 21 d.; Komisijos pranešimą spaudai „Valstybės pagalba. Komisija parengė gaires dėl vietinių valstybės paramos priemonių, kurias galima teikti be išankstinio Komisijos patvirtinimo“, IP/15/4889, 2015 m. balandžio 29 d.

(6)  Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1588 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (COM(2018) 398 final – 2018/0222, 2018 6 6).

(7)  Kadangi dabar didelei daliai priemonių, patenkančių į Pranešimo apie supaprastintą procedūrą taikymo sritį, reikalavimas pranešti apie valstybės pagalbą nebetaikomas ir ta procedūra taikoma labai ribotai, Pranešimo apie supaprastintą procedūrą turinys įtrauktas į šį Geriausios praktikos kodeksą.

(8)  Komisijos komunikatas „Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodeksas“ (OL C 136, 2009 6 16, p. 13).

(9)  Komisijos pranešimas apie supaprastintą procedūrą, taikomą tam tikrų rūšių valstybės pagalbai (OL C 136, 2009 6 16, p. 3).

(10)  2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015 9 24, p. 9).

(11)  2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (ES) 2015/1589, nustatantį išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/2282 (OL L 325, 2015 12 10, p. 1).

(12)  Žr. Procedūrų reglamento 4 straipsnio 5 dalį, kurioje daromos nuorodos į sprendimus pagal 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis. To termino neišeina laikytis tais atvejais, kai dėl to, kad pranešimai yra neišsamūs, Komisijos tarnybos turi pateikti keletą prašymų pateikti informaciją.

(13)  Remiantis Procedūrų reglamento 30 straipsniu, Komisijai taikomas įpareigojimas visais valstybės pagalbos procedūros etapais saugoti profesinę paslaptį. Tai papildo Sutarties 339 straipsnyje nustatyta bendra pareiga saugoti tarnybinę paslaptį.

(14)  Taigi jis nėra oficiali Komisijos pozicija ir neturi prejudicinės galios.

(15)  Šiuo metu – kiekvienų metų sausio ir rugsėjo pabaigoje.

(16)  Pavyzdžiui, tais atvejais, kai Europos Sąjungos finansų įstaigos veikia kaip kontroliuojantieji fondai.

(17)  Žr. Procedūrų reglamento 4 straipsnio 5 dalį.

(18)  Pavyzdžiui, tyrimų arba išorės ekspertizės informaciją.

(19)  Jei kitaip nesusitarta abiem pusėms priimtino planavimo procese.

(20)  Pagal Procedūrų reglamento 5 straipsnio 3 dalį.

(21)  Pagal Procedūrų reglamento 4 straipsnio 2 arba 3 dalis.

(22)  Remiantis neįvykdytu valstybių narių vykdomuoju raštu sumoms susigrąžinti – 1994 m. kovo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas TWD Textilwerke Deggendorf (C-188/92), ECLI:EU:C:1994:90.

(23)  Šio Geriausios praktikos kodekso priedas.

(24)  Įgyvendinimo reglamento I priedas.

(25)  Ši santrauka surašoma naudojant Geriausios praktikos kodekso priede pateiktą standartinę formą.

(26)  Pagal Procedūrų reglamento 4 straipsnio 2 arba 3 dalis.

(27)  Prasminga santrauka – tai trumpa motyvų, kuriais remdamasi Komisija nusprendė pradėti procedūrą, santrauka. Prasminga santrauka išverčiama į visas oficialiąsias ES kalbas ir kartu su visu sprendimo pradėti procedūrą tekstu paskelbiama Oficialiajame leidinyje.

(28)  Komisijos komunikatas dėl profesinės paslapties valstybės pagalbos sprendimuose (OL C 297, 2003 12 9, p. 6).

(29)  Remiantis Komunikato dėl profesinės paslapties 33 punktu.

(30)  Remiantis Komunikato dėl profesinės paslapties 34 punktu.

(31)  Procedūrų reglamento 6 straipsnis.

(32)  Nedarant poveikio Procedūrų reglamento 12 straipsnio 1 daliai.

(33)  Pagal nusistovėjusią Teismo praktiką Komisija turi teisę sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą nusiųsti nustatytoms suinteresuotoms šalims; žr., pavyzdžiui, Sprendimo Technische Glaswerke Ilmenau prieš Komisiją, T-198/01, ECLI:EU:T:2004:222, 195 punktą; Sprendimo Falck Spa ir kiti prieš Komisiją, sujungtos bylos C-74/00 P ir C-75/00 P, ECLI:EU:C:2002:524, 83 punktą.

(34)  Taip pat pagal Procedūrų reglamento 6 straipsnio 2 dalį.

(35)  Procedūrų reglamento 6 straipsnio 1 dalis.

(36)  Remiantis Procedūrų reglamento 9 straipsnio 7 dalimi ir 15 straipsnio 1 dalimi.

(37)  Procedūrų reglamento 12 straipsnis.

(38)  Procedūrų reglamento 5 straipsnio 3 dalis.

(39)  Procedūrų reglamento 7 straipsnis.

(40)  Procedūrų reglamento 9 straipsnio 7 dalis ir 15 straipsnio 1 dalis.

(41)  Procedūrų reglamento 7 straipsnis.

(42)  Procedūrų reglamento 7 straipsnis.

(43)  Pavyzdžiui, Sprendime Technische Glaswerke Ilmenau prieš Komisiją, T-198/01, ECLI:EU:T:2004:222, Pirmosios instancijos teismas netiesiogiai pripažino, kad Komisija turi teisę pateikti klausimų vienai iš bendrovių, kuri po sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą pateikė pastabų. Analogiškai, Sprendime Alitalia prieš Komisiją, T-296/97, ECLI:EU:T:2000:289, Pirmosios instancijos teismas taip pat netiesiogiai pripažino, kad Komisija per paskirtus ekspertus konsultantus galėtų susisiekti su instituciniais investuotojais, kad įvertintų Italijos valstybės investavimo į įmonę Alitalia sąlygas.

(44)  Procedūrų reglamento 9 straipsnio 6 dalis. Pagal to reglamento 15 straipsnio 2 dalį neteisėtos pagalbos byloje Komisija laikytis to termino neprivalo.

(45)  Procedūrų reglamento 25 straipsnis.

(46)  Įgyvendinimo reglamento IV priedas.

(47)  Žr. Procedūrų reglamento 24 straipsnio 2 dalį.

(48)  Suinteresuotoji šalis – kiekviena valstybė narė ir bet kuris asmuo, įmonė arba įmonių asociacija, kurios interesams gali daryti poveikį pagalbos skyrimas, ypač pagalbos gavėjas, konkuruojančios įmonės ir prekybinės asociacijos.

(49)  Procedūrų reglamento preambulės 32 konstatuojamojoje dalyje nurodyta: „Siekiant užtikrinti Komisijai teikiamų skundų kokybę ir kartu skaidrumą bei teisinį tikrumą, tikslinga nustatyti sąlygas, kurias skundas turėtų atitikti, kad Komisija gautų informacijos apie įtariamą neteisėtą pagalbą ir pradėtų pirminį patikrinimą. Pateikti skundai, kurie neatitinka tų sąlygų, turėtų būti tvarkomi kaip bendra rinkos informacija ir dėl jų nebūtinai turėtų būti pradėti ex officio tyrimai.“

(50)  Sprendimo Bouygues SA prieš Komisiją, T-475/04, ECLI:EU:T:2007:196, 158 ir 159 punktai.

(51)  Procedūrų reglamento 4 straipsnis.

(52)  Žr. Komisijos pranešimą dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės (OL C 85, 2009 4 9, p. 1).

(53)  BBIR 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta, kad bendroji išimtis netaikoma pagalbos schemoms, kurių metinis biudžetas viršija 150 mln. EUR, praėjus 6 mėnesiams nuo jų įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai patvirtinusi vertinimo planą Komisija tą laikotarpį pratęsia.

(54)  Pagal Sutarties 108 straipsnio 1 dalį.

(55)  Pagal Procedūrų reglamento 21 straipsnio 1 dalį.

(56)  Jei schema buvo faktiškai įgyvendinta.

PRIEDAS

Pranešimo santrauka. Kvietimas trečiosioms šalims teikti pastabas

Pranešimas apie valstybės pagalbos priemonę

… m. … … d. Komisija gavo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnį pateiktą pranešimą apie pagalbos priemonę. Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą, Komisija daro išvadą, kad priemonei, apie kurią pranešta, galėtų būti taikoma supaprastinta procedūra pagal Komisijos komunikato dėl Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodekso 6 skirsnį (OL C …, 2018 xx xx, p. …).

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlytos priemonės.

Pagrindiniai pagalbos priemonės požymiai yra šie:

Pagalbos Nr.: SA …

Valstybė narė:

Valstybės narės nuorodos numeris:

Regionas:

Pagalbą teikianti institucija:

Pagalbos priemonės pavadinimas:

Nacionalinis teisinis pagrindas:

Siūlomas vertinimo Sąjungos pagrindas: … gairės arba nusistovėjusi Komisijos praktika, kaip nurodyta Komisijos sprendimuose (1, 2 ir 3).

Priemonės rūšis: Pagalbos schema / Ad hoc pagalba

Dalinis esamos pagalbos pakeitimas:

Trukmė (schema):

Suteikimo data:

Ekonomikos sektorius (-iai):

Pagalbos gavėjo rūšis (MVĮ, didelė įmonė):

Biudžetas:

Pagalbos priemonė (dotacija, palūkanų subsidija, …):

Pastabos dėl konkurencijos problemų Komisijai turi būti pateiktos per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Kartu turi būti pateikta nekonfidenciali šių pastabų versija, kuri bus perduota atitinkamai valstybei narei ir (arba) kitoms suinteresuotosioms šalims. Pastabas galima siųsti faksu, paštu arba e. paštu su nuoroda SA … adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

State Aid Registry

1049 Bruxelles/Brussels

BELGIQUE/BELGIË

Faksas +32 22961242

E. paštas: stateaidgreffe@ec.europa.eu