EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 04 11
SWD(2018) 97 final
KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS
FMT:BoldApibendrinamoji ataskaita/FMT
pridedamas prie
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 [dėl bendrųjų maistui skirtų teisės aktų], Direktyva 2001/18/EB [dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką], Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 [dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų], Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 [dėl pašarų priedų], Reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 [dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų], Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 [dėl medžiagų, skirtų liestis su maistu], Reglamentas (EB) Nr. 1331/2008 [dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūros], Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 [dėl augalų apsaugos produktų] ir Reglamentas (ES) 2015/2283 [dėl naujų maisto produktų]
{COM(2018) 179 final}
Apibendrinamoji ataskaita
1.Įžanga
Šioje ataskaitoje pristatomos piliečių ir nacionalinių valdžios institucijų, grupių ir organizacijų (toliau – suinteresuotieji subjektai) pastabos dėl iniciatyvos priimti Komisijos reglamento dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo (toliau – Komisijos pasiūlymas). Komisijos pasiūlymu numatoma iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą (EFSA) ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras. Dėl nuoseklumo Komisijos pasiūlymu taip pat numatoma iš dalies pakeisti kitus maisto sektoriaus teisės aktus. Komisijos pasiūlymas grindžiamas Bendrųjų maistui skirtų teisės aktų tinkamumo patikros išvadomis ir Komisijos komunikatu dėl Europos piliečių iniciatyvos „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“
.
Piliečiai ir suinteresuotieji subjektai turėjo galimybę teikti pastabas dėl Komisijos veiksmų gairių nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. sausio 17 d. Pastabas pateikė 20 suinteresuotųjų subjektų (15 prekybos ir verslo asociacijų, keturios nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir viena valstybės narės (VN) valdžios institucija) ir vienas pilietis.
Po to 2018 m. sausio 23 d. – kovo 20 d. vyko atviros viešos konsultacijos (AVK), kuriose galėjo dalyvauti piliečiai ir suinteresuotieji subjektai. Per atviras viešas konsultacijas atsakymus pateikė 471 dalyvis – 318 piliečių ir 153 suinteresuotieji subjektai. 18 iš tų suinteresuotųjų subjektų taip pat pateikė pastabas dėl veiksmų gairių.
Dalyvavę suinteresuotieji subjektai atstovavo įvairiems sektoriams: prekybos ir verslo asociacijoms (39,22 proc.), įmonėms ir grupėms (14,38 proc.), NVO (13,07 proc.), profesinėms organizacijoms (8,5 proc.), nacionalinėms (regioninėms) valdžios institucijoms (8,5 proc.), vyriausybės agentūroms (5,23 proc.), mokslinių tyrimų įstaigoms (3,92 proc.), viešosioms įstaigoms (1,96 proc.), profesionalių konsultacijų įmonėms (1,96 proc.), idėjų institutams (1,31 proc.), teisės paslaugų įmonėms (0,65 proc.), ES institucijoms (0,65 proc.) ir kitiems (0,65 proc.). Kalbant apie dalyvavusius piliečius, gauta 318 atsakymų iš 26 valstybių narių, 10 iš Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies ir penki iš kitų ne ES šalių.
Piliečiai įvertino savo žinių apie ES maisto saugos vertinimo sistemą ir reglamentavimo sistemą lygį kaip labai gerą (22,64 proc.), gerą (33,65 proc.), pakankamą (26,42 proc.), mažą (14,78 proc.) arba nulinį (2,52 proc.). Organizacijos įvertino savo žinių lygį kaip labai gerą (37,25 proc.), gerą (47,06 proc.), pakankamą (14,38 proc.), mažą (0,65 proc.) arba nulinį (0,65 proc.).
Taip pat vyko tikslinės konsultacijos su konkrečiomis suinteresuotųjų subjektų grupėmis. Su ES suinteresuotaisiais subjektais, atstovaujančiais ūkininkams, kooperatyvams, maisto pramonei, mažmenininkams, vartotojams, specialistams ir pilietinei visuomenei, konsultuotasi Maisto grandinės ir gyvūnų bei augalų sveikatos patariamosios grupės posėdyje. Konsultacijos taip pat vyko per EFSA patariamąjį susirinkimą (nacionalinės maisto saugos institucijos) ir Komisijos ekspertų grupėje bendrųjų maistui skirtų teisės aktų srityje ir su EFSA mokslo komitetu.
Taip pat buvo atsižvelgta į Europos ombudsmeno raštą Europos Komisijos pirmininkui dėl užtikrinimo, kad ES rizikos vertinimo maisto grandinėje modelis būtų nepriklausomas ir skaidrus ir kad suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas būtų prasmingas.
Į per konsultacijas gautas pastabas nebuvo atsižvelgta, jeigu jos neatitiko Komisijos pasiūlymo taikymo srities.
2.Pramonės atliekamų tyrimų skaidrumas
Piliečiai ir suinteresuotieji subjektai pripažino, kad svarbu sudaryti galimybę visuomenei susipažinti su pramonės tyrimais, kuriuos EFSA naudoja vertindama riziką, išskyrus verslo paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją, nes tai svarbus elementas siekiant užtikrinti pasitikėjimą ES maisto saugos rizikos vertinimu. Iš AVK matyti, kad tokia galimybė svarbi arba labai svarbi 86,8 proc. piliečių ir 88,2 proc. suinteresuotųjų subjektų. Informacija, kurią EFSA skelbia apie savo veiklą ir indėlį, taip pat laikoma labai svarbia.
Piliečiai ir suinteresuotieji subjektai konstatavo, kad skelbiami pramonės atliekami tyrimai, įskaitant neapdorotus (suminius) duomenis, bet išskyrus verslo paslaptis arba kitą konfidencialią informaciją, daro teigiamą arba labai teigiamą poveikį:
·ES rizikos vertinimo sistemos skaidrumo didinimui: 87,4 proc. piliečių atsakymų, 91,5 proc. suinteresuotųjų subjektų atsakymų,
·vartotojų pasitikėjimo ES rizikos vertinimo sistema didinimui: 84,9 proc. piliečių atsakymų, 73,9 proc. suinteresuotųjų subjektų atsakymų,
·leidimui kitoms mokslo ir trečiosioms šalims atlikti tikrinimą: 81,8 proc. piliečių atsakymų, 80,4 proc. suinteresuotųjų subjektų atsakymų,
·aktyvesniems informacijos apie riziką mainams tarp suinteresuotųjų šalių: 81,5 proc. piliečių atsakymų, 76,5 proc. suinteresuotųjų subjektų atsakymų.
Kadangi vartotojams apskritai gali trūkti mokslinių žinių, kad jie naudotis tais tyrimais, vartotojų organizacijos padarė prielaidą, kad pasitikėjimą lemtų kiti veiksniai, pvz., trečiųjų šalių atliekami tyrimų patikrinimai.
Kalbant apie pramonės atliekamų tyrimų skelbimo poveikį, 42,1 proc. piliečių atsakymų ir 21,6 proc. suinteresuotųjų subjektų atsakymų konstatuojama, kad tai svarbu arba labai svarbu konkurencingumui; 56,3 proc. piliečių atsakymų ir 31,4 proc. suinteresuotųjų subjektų atsakymų konstatuojama, kad tai palanku arba labai palanku inovacijoms. Be to, maždaug 35 proc. suinteresuotųjų subjektų, šiuo atveju daugiausia pramonės organizacijų, atsakymų konstatuojama, kad paskelbiant pramonės atliekamus tyrimus darys neigiamą arba labai neigiamą poveikį ir konkurencingumui, ir inovacijų skatinimui. Pramonės organizacijos pakomentavo, kad kyla pavojus, jog paskelbti duomenys bus netinkamai panaudojami.
Buvo įvairių nuomonių dėl nekonfidencialių pramonės tyrimų dalių paskelbimo laiko vykstant rizikos vertinimo procesui ir poveikio skaidrumui. 58,8 proc. piliečių mano, kad nedelsiant skelbiant tyrimus neatlikus jokių konfidencialumo patikrų būtų daromas teigiamas arba labai teigiamas poveikis, 6,9 proc. mano, kad nebūtų jokio poveikio, ir 28,9 proc. mano, kad poveikis būtų neigiamas arba labai neigiamas. Iš atsakymų dėl kitų su paskelbimo laiku susijusių scenarijų paaiškėjo, kad nebuvo labai skirtingų nuomonių, išskyrus variantą, kad pramonės tyrimų visai nereikėtų skelbti: 77,1 proc. piliečių teigia, kad tai turėtų neigiamą arba labai neigiamą poveikį, ir tik 4,1 proc. mano, kad poveikis būtų teigiamas arba labai teigiamas. 71,9 proc. suinteresuotųjų subjektų nuomone, jeigu pramonės tyrimai nebūtų skelbiami, tai turėtų neigiamą arba labai neigiamą poveikį, ir tik 1,3 proc. mano, kad poveikis būtų teigiamas.
Apskritai pramonei atstovaujantys suinteresuotieji subjektai mano, kad paskelbimo laikas galėtų turėti neigiamą arba labai neigiamą poveikį konkurencingumui, ypač jeigu informacija būtų skelbiama ankstyvame vertinimo proceso etape. Pramonės suinteresuotieji subjektai taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę vengti nesąžiningo komercinių duomenų panaudojimo. Kai kuriose valstybių narių valdžios institucijų pastabose kalbama apie poreikį teisės aktuose patikslinti, kas turėtų būti laikoma konfidencialia informacija. NVO pakomentavo būtinybę peržiūrėti su pramonės tyrimais susijusių teiginių dėl konfidencialumo galiojimą.
Ir iš piliečių, ir iš suinteresuotųjų subjektų atsakymų vykstant AVK matyti, kad atviras tyrimų registras, kompiuterio skaitomų formatų naudojimas ir skirtingi galimybės susipažinti su tyrimais lygiai būtų naudingos arba labai naudingos priemonės. Kalbant apie pramonės tyrimų registro įsteigimą, daugiausia valstybių narių institucijos atkreipė dėmesį į problemas, susijusias su taikymu už ES ribų. Kai kurios valstybių narių institucijos ir pramonės suinteresuotieji subjektai mano, kad tai galėtų turėti žalingą poveikį ES inovacijoms.
3.Įrodymai, gauti atliekant pramonės tyrimus
Daugumos piliečių ir suinteresuotųjų subjektų nuomone, jau įdiegti elementai yra svarbūs arba labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad pramonės pateikiami tyrimai būtų pakankamai patikimi, kad būtų patenkinami EFSA poreikiai rizikos vertinimo srityje.
Apskritai, piliečių nuomone, visos papildomos priemonės, susijusios su pramonės tyrimais, kurios buvo pasiūlytos per AVK, šiek tiek arba labai naudingos siekiant sustiprinti EFSA rizikos vertinimą; tai pripažįstama daugiau nei 75 proc. atsakymų, susijusių su pavienėmis priemonėmis. Nors apskritai suinteresuotieji subjektai išreiškė panašias nuomones, kai kurie mano, kad tam tikrų priemonių svarbos lygiai skiriasi. Visų pirma, pramonei atstovaujantys suinteresuotieji subjektai mano, kad šiek tiek arba labai naudinga būtų galimybė teikti rekomendacijas pavieniams pareiškėjams prieš pateikiant prašymą, o vartotojų organizacijos ir kai kurios kitos NVO mano, kad tai nebūtų labai svarbu. Pastarosios taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę užtikrinti EFSA mokslinių procesų nepriklausomumą. Kai kurios valstybės narės mano, kad rekomendacijų prieš pateikiant prašymą nauda būtų nedidelė, atsižvelgiant į jų sąnaudų ir naudos analizę.
83,7 proc. piliečių atsakymų ir 63,4 proc. suinteresuotųjų subjektų atsakymų konstatuojama, kad pramonės atliekamus tyrimus papildant tikrinamaisiais tyrimais būtų šiek tiek arba labai sustiprintas EFSA rizikos vertinimas. Kalbant apie tokių tikrinamųjų tyrimų finansavimą, nedidelė procentinė dalis piliečių ir suinteresuotųjų subjektų mano, kad sąnaudas turėtų patirti atitinkamas pareiškėjas. Kitoms pasiūlytoms finansavimo priemonėms, t. y. ES biudžetui, bendram visų pramonės pareiškėjų užtikrinamam finansavimui arba finansavimui kartu panaudojant viešąsias ir pramonės lėšas, pritarė atitinkamai 32,1 proc., 27 proc. ir 25,2 proc. piliečių. Kalbant apie suinteresuotųjų subjektų grupės respondentus, tie skaičiai buvo atitinkamai 47,7 proc., 21,6 proc. ir 9,2 proc.
Kalbant apie galimybę sustiprinti laboratorijoms, kurios atlieka pramonės tyrimus, taikomą audito sistemą, dauguma piliečių (78,3 proc. respondentų) ir suinteresuotųjų subjektų (72,6 proc. respondentų) mano, kad tai šiek tiek arba labai sustiprintų EFSA rizikos vertinimą. Kai kurios valstybės narės abejojo dėl galimos šios priemonės pridėtinės vertės.
Ir piliečiai, ir suinteresuotieji subjektai mano, kad norint sustiprinti EFSA rizikos vertinimą svarbu maisto saugos tyrimams skirti daugiau viešųjų išteklių: maždaug 80 proc. piliečių atsakymų konstatuojama, kad ES arba nacionalinis finansavimas būtų šiek tiek arba labai naudingas; suinteresuotųjų subjektų grupėje šis skaičius šiek tiek mažesnis. Kai kurios NVO ir EFSA mokslo komitetas pripažino pridėtinę vertę, jeigu maisto saugos tyrimams būtų skiriama daugiau viešųjų išteklių.
Iš diskusijų su suinteresuotaisiais subjektais matyti galimybę sukurti atvirų konsultacijų dėl su pramonės tyrimais susijusių duomenų, įtrauktų į patvirtinimo dokumentaciją, procedūras. Nors apskritai tam pritariama, kai kurios valstybių narių institucijos ir pramonės suinteresuotieji subjektai minėjo galimą neigiamą poveikį EFSA rizikos vertinimo procesų trukmei. Pastarieji taip pat atkreipė dėmesį į galimą neigiamą poveikį konkurencingumui ir inovacijoms, visų pirma, naujų medžiagų srityje, dėl rizikos, susijusios su galimu nesąžiningu atskleistų duomenų panaudojimu, ir dėl nuogąstavimų dėl intelektinės nuosavybės teisių.
4.Pranešimas apie riziką
Apskritai visos konsultacijose dalyvavusios šalys pripažino veiksmų, kuriais siekiama gerinti pranešimą apie riziką, vertę.
Daugiau nei trečdalis AVK dalyvavusių piliečių mano, kad dabartinis pranešimas apie riziką nelabai padeda arba visai nepadeda užtikrinti pasitikėjimo ES sprendimų priėmimo procesu maisto grandinėje. Dauguma respondentų abiejose grupėse (61,4–92,2 proc. atsakymų) mano, kad naujos pasiūlytos priemonės, kuriomis siekiama didinti pranešimo apie riziką nuoseklumą, yra veiksmingos arba labai veiksmingos. Suinteresuotųjų subjektų grupėje šiuo klausimu buvo viena išimtis: kai kurios NVO (23,5 proc. suinteresuotųjų subjektų atsakymų) nemano, kad būtų labai veiksminga įtraukti bendruosius pranešimo apie riziką principus į teisės aktus.
Kai kurie piliečiai atkreipė dėmesį į būtinybę vengti su pranešimu apie riziką susijusio sudėtingumo ir (arba) painiavos ir patarė padaryti jį aiškesnį ir paprastesnį. Vartotojų organizacijos pakomentavo būtinybę aiškiai aiškinti priimamus politinius sprendimus ir užtikrinti aktyvesnį VN dalyvavimą pranešant apie riziką. VN pripažino poreikį geriau koordinuoti visų dalyvių veiksmus.
5.Rizikos vertinimo sistemos tvarumas ir valstybių narių dalyvavimas
Nustatyta, kad taikant jau turimas priemones, skirtas remti EFSA ir VN mokslinį bendradarbiavimą, jau neblogai pavyksta įtraukti valstybes nares į ES rizikos vertinimo sistemą: daugiau nei 70 proc. respondentų (ir piliečių, ir suinteresuotųjų subjektų grupėse) mano, kad visos aprašytos priemonės šiek tiek arba labai naudingos.
Daugiau nei 40 proc. piliečių nesutinka arba visiškai nesutinka su teiginiu, kad valstybės narės pakankamai dalyvauja EFSA darbe. Panašių atsakymų sulaukta ir iš suinteresuotųjų subjektų grupės. Be to, ir piliečiai (75,2 proc.), ir suinteresuotieji subjektai (79,7 proc.) sutinka arba visiškai sutinka, kad nacionalinių įstaigų patiriamos išlaidos, susijusios su jų moksliniu indėliu į EFSA užduočių vykdymą, turėtų būti tinkamai kompensuojamos. Dauguma respondentų (daugiau nei 75 proc. ir piliečių, ir suinteresuotųjų subjektų grupėse) sutiko arba visiškai sutiko, kad aktyvesnis VN dalyvavimas svarbus siekiant užtikrinti, kad EFSA galėtų naudoti didelę valstybių narių ekspertų grupę. Valstybių narių institucijos pabrėžė skatinamųjų priemonių svarbą skatinant bendradarbiavimą. Kai kurios valstybės narės, pramonės suinteresuotieji subjektai, NVO, įskaitant vartotojų asociacijas, ir EFSA mokslo komitetas pabrėžė, kad bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis reikia saugoti ekspertų nepriklausomumą jiems padedant EFSA vykdyti veiklą ir atskirti rizikos vertinimą nuo rizikos valdymo.
Kalbant apie valstybių narių atstovavimą EFSA valdančiojoje taryboje, 57,5 proc. piliečių ir 53,6 proc. suinteresuotųjų subjektų tam pritarė arba visiškai pritarė. Tačiau 27,7 proc. piliečių ir 26,1 proc. suinteresuotųjų subjektų nepritaria arba visiškai nepritaria šiam teiginiui. Kai kurie piliečiai ir suinteresuotieji subjektai (įskaitant valstybių narių institucijas) atkreipė dėmesį į poreikį aiškiai atskirti rizikos vertinimą ir rizikos valdymą ir pasiūlė, kad būtų atstovaujama ir kitoms suinteresuotųjų subjektų grupėms. VN institucijos taip pat mano, kad svarbu aiškiai apibrėžti Valdančiosios tarybos funkcijas, kad jos nesidubliuotų su EFSA patariamojo forumo veikla.
Daugiau nei 80 proc. respondentų ir piliečių, ir suinteresuotųjų subjektų grupėse mano, kad tokie elementai, kaip EFSA galimybė rinktis kompetentingus ir nepriklausomus ekspertus iš didelės kandidatų grupės ir jos nepriklausomumas nuo rizikos valdytojų (Komisijos ir valstybių narių) ir nuo pramonės, yra naudingi arba labai naudingi. Galimybė rinktis kompetentingus ir nepriklausomus ekspertus iš didelės kandidatų grupės sulaukė palankesnio įvertinimo: 96,2 proc. piliečių ir 98,7 proc. suinteresuotųjų subjektų mano, kad ji naudinga arba labai naudinga. 72,3 proc. respondentų piliečių grupėje mano, kad naudinga arba labai naudinga vengti ES ir nacionalinių mokslinių nuomonių skirtumų; suinteresuotųjų subjektų grupėje taip mano 79,1 proc. Daugiau nei 75 proc. respondentų abiejose grupėse mano, kad naudinga arba labai naudinga vengti rizikos vertinimo dubliavimosi ES ir nacionaliniu lygmenimis, taip pat svarbu užtikrinti tinkamą EFSA aprūpinimą ištekliais.
Kai kurios valstybių narių institucijos atkreipė dėmesį į būtinybę užtikrinti tinkamą EFSA nepriklausomumo politikos pusiausvyrą ir jos ryšius su kompetentingais mokslo sričių specialistais, taip pat į būtinybę apsvarstyti paskatas siekiant paraginti VN ekspertus padėti EFSA vykdyti jos veiklą, įskaitant finansinius ir nefinansinius elementus.
6.Išvados
Apskritai savo atsakymuose piliečiai ir suinteresuotieji subjektai pabrėžė Komisijos iniciatyvos elementų svarbą siekiant patobulinti ES rizikos vertinimą maisto grandinėje. Jie taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad Komisijos pasiūlymu tie elementai būtų sustiprinti ir kad kartu būtų apsaugoti principai, kuriais grindžiama ES maisto saugos sistema.
Iš atsakymų, gautų vykstant įvairioms konsultacijoms, matyti, kad rengiant Komisijos pasiūlymą reikia apsvarstyti šiuos dalykus:
·Kuo anksčiau rizikos vertinimo procese galima susipažinti su pramonės tyrimais, tuo didesnį poveikį tai daro skaidrumui.
·Siekiant išvengti kliūčių inovacijoms ir konkurencingumui būtina apsaugoti konfidencialumą ir intelektinės nuosavybės teises.
·Turi būti aiškiai nustatyta, kokia pramonės tyrimų informacija gali būti laikoma konfidencialia, ir su tuo susiję teiginiai turi būti kruopščiai vertinami.
·Reikia proporcingų pramonės tyrimų kokybės patvirtinimo procesų, kuriais būtų vertinama, kaip laikomasi taikytinų standartų.
·Galima EFSA rekomendacijų pramonei atstovaujantiems pareiškėjams prieš pateikiant prašymą vertė, visiškai užtikrinant mokslinių procesų nepriklausomumą.
·Galimybė skirti daugiau viešųjų išteklių maisto saugos tyrimams finansuoti.
·Reikia šalinti galimą neigiamą konsultacijų dėl pateiktų tyrimų poveikį vertinimo procesų trukmei. Reikia užtikrinti konfidencialių ir asmens duomenų apsaugą.
·Pranešimą apie riziką maisto saugai galima dar patobulinti gerinant koordinavimą ir įtraukiant svarbius suinteresuotuosius subjektus.
·Valstybių narių institucijos turi ir toliau dalyvauti EFSA veikloje siekiant užtikrinti rizikos vertinimo atskyrimą nuo rizikos valdymo.
·Mokslinis nepriklausomumas ir ekspertų kompetencija yra ES rizikos vertinimo sistemos kertiniai akmenys.
·Siekiant užtikrinti, kad EFSA gautų iš valstybių narių reikiamą ekspertinę pagalbą, reikia pakankamų skatinamųjų priemonių.