Santraukos lentelė

PVM tarifų poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kodėl? Kokia problema sprendžiama?

Kai 1967 m. buvo nustatyta bendra PVM sistema, buvo įsipareigota sukurti galutinę PVM sistemą, grindžiamą apmokestinimo kilmės valstybėje narėje principu. 1993 m. sukūrus bendrąją rinką, buvo toliau siekiama sukurti apmokestinimu kilmės šalyje grindžiamą PVM sistemą ir įsigaliojo pereinamojo laikotarpio PVM procedūros kartu su dabartinėmis taisyklėmis dėl PVM tarifų. Pasiūlyme dėl galutinės sistemos šio tikslo atsisakoma ir numatoma įdiegti galutinę PVM sistemą, grindžiamą apmokestinimu paskirties valstybėje narėje. Tačiau dabartinės taisyklės dėl PVM tarifų vis dar atitinka apmokestinimu kilmės šalyje grindžiamą sistemą ir yra pernelyg ribojančios apmokestinimu paskirties šalyje grindžiamai PVM sistemai. Be to, specialios nuostatos, kuriomis tam tikroms valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo apribojimų, baigs galioti galutinės PVM sistemos įsigaliojimo dieną.

Ko siekiama šia iniciatyva?

Iniciatyvoje nustatytas nuolatinis minimalus 15 % standartinis PVM tarifas. Įsigaliojus galutinei PVM sistemai, valstybėms narėms bus užtikrintos vienodos sąlygos ir nebebus užkirstas kelias taikyti lengvatinius tarifus tam tikroms prekėms ir paslaugoms, jeigu bendrosios rinkos veikimui nekils iškraipymo grėsmė.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda? 

SESV 113 straipsnio subsidiarumo reikalavimai įtraukti į PVM direktyvą.

B. Sprendimai

Kokios su teisėkūra susijusios ir nesusijusios politikos galimybės apsvarstytos? Ar viena iš politikos galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Kodėl?

Apsvarstytos dvi politikos galimybės, pagal kurias reikia keisti PVM direktyvą ir nustatyti nuolatinį minimalų 15 % standartinį PVM tarifą. 1-osios galimybės tikslas – visoms valstybėms narėms taikyti galiojančias nukrypti leidžiančias nuostatas, į PVM direktyvą įtraukiant nacionalines nuostatas. Tačiau tą būtų sunku padaryti. Pagal 2-ąją galimybę, kuri laikoma tinkamiausia, nukrypti leidžiančių nuostatų problema sprendžiama pašalinant suvaržymus, dėl kurių prireikė tokių nukrypti leidžiančių nuostatų, t. y. panaikinant lengvatiniams PVM tarifams taikomą 5 % minimalų tarifą ir prekių ir paslaugų, kurioms galima taikyti lengvatinius PVM tarifus, sąrašą (III priedas) – jį pakeistų neigiamas sąrašas, kuriam turi būti taikomas standartinis tarifas.

Kas kuriai galimybei pritaria?

Valstybės narės ir viešų konsultacijų respondentai pritaria, kad valstybėms narėms būtų taikomos vienodos sąlygos.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai?

Remiantis pasirinktąja galimybe, sėkmingai pašalinami valstybėms narėms taikomi apribojimai, kurių nebegalima pagrįsti apmokestinimu paskirties šalyje, ir pateikiamas sprendimas dėl nukrypti leidžiančios nuostatos pasibaigimo.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos?

Remiantis tinkamiausia galimybe, reikia apsaugos priemonių, padedančių išvengti galimos rizikos.

Koks bus poveikis verslui, MVĮ ir labai mažoms įmonėms?

Rizika, kad gali išaugti reikalavimų laikymosi išlaidos, kurias lemia sudėtingesnė sistema, bus ribojama tuo, kad pertvarkytame interneto portale veiklos vykdytojams bus teikiama informacija apie statistiniu klasifikatoriumi pagrįstus PVM tarifus.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams?

Valstybės narės ir toliau nustatys bet kokį poveikį biudžetui. Lengvatinių PVM tarifų taikymo srities išplėtimas arba lengvatinių PVM tarifų sumažinimas be kompensavimo priemonių sumažintų PVM pajamas.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis? 

Dėl valstybėms narėms suteiktų didesnio lankstumo galimybių gali kilti daugiau teisminių ginčų.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Prieš įsigaliojant galutinei PVM sistemai, būtų peržiūrėtas III priedas, o sistemai įsigaliojus, reikėtų reguliariai peržiūrėti neigiamą sąrašą.